[Dafydd Carwyn Llewellyn]

- Ar dar nepakankamai mane pažeminai? - pasipiktinęs paklausė Dafydd, supratęs, kad idiotas koledžo vadovas dar ir turės išvesti jį iš pilies. - Pats žinau kelią.
Vis dėlto vaikinas suprato, kad dabar ginčytis nebėra prasmės. Viskas. Jis pralaimėjo šitą kovą. Moorepalaikis galės mėgautis prisimindamas, kad būtent jis buvo tas, kuris pranešė auklėtiniui naujieną. Direktorė net ir tokiu atveju nesiteikia man parodyti dėmesio piktai pagalvojo velsietis. Ką gi. Daugiau nelieka kas daryti. Teks atlikti paskutinį darbą - susidėti menkus daiktus. Vos tik Moore apie tai užsiminė, Dafydd suprato, kad vadovėlių su savim nesitemps. Nė karto neatversti per visus tuos... kiek ten?.. metų jam tikrai jie nepravers ir gyvenant "laisvėje". Tik kur ta laisvė bus? Pinigai, deja, greitai baigsis, pas motiną grįžti tikrai negali. Ką jam, po galais dabar daryti?
- Ačiū, - pagiežingai burbtelėjo raudonplaukis. Atsistojęs sustingo - ar gali tikėtis, kad niekas nenusiųs pelėdos į jo namus? Jau geriau motina tegul mano, kad jis ir toliau mokosi mokykloje - geras vaikutis. Vasarą gal ir susimąstys, kad sūnelis tarsi turėjo baigti Hogvartsą. Ar pasiges? Tai jau buvo geras klausimas. Dafydd atsakymo į jį nežinojo - ir nenorėjo žinoti.
Stengdamasis negalvoti apie jo laukiančią ateitį vaikinas lėtai išdūlino iš kabineto.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw neprisiminė, kodėl, tačiau žinojo, kad jai reikia atvykti į kažkokį kabinetą. Nebūtų žinojusi, kur reikia eiti, jeigu ne amžina gelbėtoja Liucija. Vis dėlto draugė, ko gero, paliko Elliw per anksti. Rudaplaukė nesusiprato atsidaryti durų, tad atsitrenkė į jas. Ką turėjo pagalvoti tas, kas buvo viduje? Nebent ten nieko nėra, tačiau tai irgi nebūtų logiška: kam ją kviesti į tuščią kabinetą? Apsižiūrėjusi velsietė lengviau atsiduso: teleskopas nenukentėjo.
Mergaitė pabeldė į duris ir ilgokai laukė, kol kas nors atsakys. Atsakymo nebuvo - arba Elliw jo neišgirdo. Galiausiai nutarė, kad reikia atidaryti tas duris ir įeiti. Pirmiausia, ką pamatė kabinete, buvo profesorius... Koks jis ten? Koore? Na, tas, kuris daužo per galvas teleskopais. Mergaitė kiek išsigando: juk dabar jos niekas nematys ir negalės apsaugoti. Ką daryti, kad profesorius vėl nepradėtų daužyti teleskopo jai į galvą? Elliw apsižvalgė. Kaži, kur ji galėtų paslėpti teleskopą, kad būtų saugu? Ir, kas svarbiausia, kad po to nepamirštų pasiimti?
Nieko nesugalvojusi velsietė nutarė tiesiog pasidėti jį ant stalo. Priėjusi prie jo švilpė atsargiai pastatė prietaisą. Tas nenukrito. Deja, tokia laimė neištiko pačios Elliw - bandydama atsisėsti ant kėdės, stovėjusios prie stalo, ji nudribo ant žemės. Nieko nesakydama skubiai atsistojo, užkliudė stalą (ir kaip tas teleskopas nenukrito?!) ir galiausiai atsisėdo. Pažvelgė į profesorių ir susimąstė, kodėl jai čia reikėjo ateiti.

[Markas Moore]

 Į kabinetą sugrįžo sena tvarka, regis, paskutinės pamokos net nebuvo. Susitvarkęs su saltarių ir mokinių padaryta žala, Markas sėdėjo prie savo stalo vėl apsikrovęs popieriais. Visgi, reikėjo šias mažas bjaurybes išsiųsti utilizavimo tarnybai. Greitai suraitęs dar vieną parašą, profesorius išgirdo, kaip prasiveria jo kabineto durys. Pakėlęs akis nuo mirguliuoti pradėjusių raidžių, išvydo ne ką kitą, o tą suknistą teleskopų mylėtoją Elliw. Markas, sunkiai atsidusęs, žvilgtelėjo į laikrodį.
-Vėluojate... Beveik šešias valandas, panele Goff, o aš jums liepiau neišeiti iš kabineto. Ir teleskopo mums neprireiks. Ką gi, bent pakankamai smegenų turite, kad vis tiek pasirodytumėte,-šiek tiek susierzinęs pabumbėjo Markas ir pakilo iš kėdės.
-Seniai valgėte?-kuo ramiausiai priėjęs prie dėžės, kuri vis dar stovėjo kabineto gale, kalbėjo garbanius. Iš jos išėmė du saltarius ir padėjo priešais Elliw ant stalo.
-Nebijok, jie užmigdyti. Šiandien darysime mažą eksperimentą. Užsidėkite pirštines ir prijuostę, jos trečiame nuo viršaus stalčiuje jūsų dešinėje, už jūsų uniformos švarą neatsakau,-dėdamasis lateksinęs pirštines kalbėjo profesorius ir grįžo prie stalo pasiimti įrankių.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Neprireiks teleskopo? kuo nuoširdžiausiai nusistebėjo Elliw. Kartais ji tikrai nesuprasdavo, ką veikia šitoje mokykloje. Ypač dabar - kai nežinojo, kodėl reikėjo čia atsirasti. Ji sėdėjo ant kėdės ir bijojo net krustelėti - kaip galėjo žinoti, kuo visa tai pasibaigs? Profesoriaus Koore klausimas pasirodė nei į tvorą, nei į mietą, tad nutarė į jį neatsakyti. Jeigu ką, visada galės pasakyti, kad pamiršo, ko buvo klausta. Dažniausiai tai būtų tiesa.
Ant stalo prieš save pamačiusi kažkokius padarus velsietė susiraukė. Neprisiminė, kad būtų juos kada mačiusi (nors gal, kitaip kam profesoriui vargintis ir ją nuraminti, kad tie miega?), tačiau neatrodė itin malonūs. Kadangi Elliw vis dar nesuprato, ką jai reikės čia daryti, ir AR reikės kažką daryti, pernelyg neišsigando. Vis dėlto kai profesorius Koore visiškai konkrečiai liepė kažką užsidėti, švilpė susimąstė. Ar man reikės liestis prie šito daikto? paklausė ji savęs. Vis dėlto nenorėjo erzinti profesoriaus (teleskopo smūgis į galvą buvo įstrigęs į atmintį), tad nieko nelaukusi atsistojo. Stalas kiek suvirpėjo, tačiau teleskopo nenumetė. Elliw neprisiminė, ar į kairę, ar į dešinę jai reikia suktis norint kažką rasti, be to, vis dar nemokėjo jų atskirti. Vis dėlto pavyko įsidėmėti, kad reikia stalčiaus, kurių bent keletas buvo dešinėje. Neskubėdama prisiartino prie jų. Deja, kadangi jų ten buvo "bent keletas", Elliw nežinojo, kuriame yra tai, ko jai reikia (kad ir kas tai būtų). Jeigu profesorius Koore ir minėjo tokią informaciją, jos velsietės atmintyje jau seniai nebuvo. Ką gi, reikia bandyti iš eilės. Elliw patraukė viršutinį stalčių, tačiau, ko gero, trūktelėjo per stipriai, mat jis iš karto atsidūrė ant grindų.

[Markas Moore]

 Tyliai sau kažką niūniuodamas, Markas atsidarė stalčių ir pradėjo ant padėklo dėti įrankius: žirkles, naujus, dar iš pakuotės net neišimtus skalpelių antgalius, žnyples... Pincetų jau nespėjo išsiimti, mat sutrukdė Elliw keliamas triukšmas. Susierzinęs, profesorius atsisuko į tą nevėkšlą ir keliais lazdelės judesiais grąžino stalčių ir jo turinį į vietą.
-Pirštines ir prijuostę. Trečias stalčius nuo viršaus, pažymėtas 4B. Panele Goff, aš jums ne mama, kad ir užpakalį nuvalyčiau. Kol neatliksit mano užduoties, tol iš kabineto neišeisit,-piktai išrėžė mokytojas ir įrodydamas, kad jo grasinimai ne tušti, kerais užrakino kabineto duris. Visai kaip ir per pamoką.
 Tikėdamasis, kad švilpė dabar sugebės pasiimti pirštines ir su prijuoste nepasikart, šią besirišdama, Markas baigė rinktis daiktus ir grįžo prie suolo su saltariais. Lengvai patraukęs stalą į klasės priekį, kur galėjo laisvai aplink jį vaikščioti, patiesė paklotą ir padėjo kenkėjus ant jo. Taip pat kabinete užsegė visas žvakes, kad netyčiom nenusipjautų šioje amžinos prieblandos šalyje pirštų.
 Na, beliko sulaukti, ar Elliw išgyvent paprasčiausią šiandienos užduotį.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Nespėjus atsisukti į profesorių ir paprašyti pagalbos, viską sutvarkė jis pats. Gal vis tik jis ne toks ir blogas? Svarbiausia, kad nesudaužytų teleskopo. Profesorius Koore teikėsi netgi pakartoti užduotį.
- Pirštinės ir prijuostė, pirštinės ir prijuostė, - tyliai kartojo sau švilpė. Nelabai žinojo, kas ta prijuostė yra, tad teliko tikėtis, kad visi reikalingi daiktai yra viename stalčiuje. Mergaitė ir vėl pamiršo, kuriame, tad atidarė antrąjį. Šį kartą tai atliko daug atsargiau, tad nieko blogo neatsitiko. Viduje buvo kažkokie stikliniai ar  panašaus pobūdžio daikčiukai. Ryškiai dužūs. Kadangi jie tikrai nepanėšėjo į tas "prijuostes", Elliw skubiai uždarė stalčių. Pasigirdo dūžtančio stiklo garsas, tačiau velsietė to nepaisė ir atidarė trečiąjį stalčių. Atrodo, pavyko. Pasiėmusi porą pirštinių ir tris prijuostes grįžo prie stalo. Kadangi tas buvo pajudėjęs link klasės priekio, Elliw nespėjo į tai sureaguoti ir atsitrenkė į jį. Laimei, viskas baigėsi laimingai. Lyg ir.
Šiaip ne taip pasiekusi savo kėdę atsargiai atsisėdo. Kelias akimirkas nejudėjo, tarsi laukdama, kol kėdė subyrės. Mergaitės nuostabai, kėdei nieko neatsitiko. Ji pajuto pasididžiavimą savimi. Apsižvalgė po klasę ir padėjo prijuostes ant stalo, viena iš jų nukrito ant žemės. Žvilgtelėjo į pirštines. Kelias akimirkas pasvarsčiusi galiausiai pasilenkė iš užsitempė jas ant batų.

[Markas Moore]

 Netrukus grįžo ir panelė Goff. Akivaizdžiai nesupratusi nieko. Markas nepatenkintas atsiduso, o tada, šventieji padėkit, pamatė, ką ta snarglė daro su pirštinėmis.
-Tu gal ir valgai per užpakalį?!-neišlaikęs, sušuko profesorius ir, pasičiupęs pirmą pasitaikiusią knygą, kuri, Elliw nelaimei, buvo storoji ,,Antgamtinių būtybių enciklopedija", vožė ją mergaitei per galvą, tikėdamasis bent su smegenų sutrenkimu įkrėsti proto.
-Pirštinės ant rankų, besmegene! Ir prijuostę užsidedi, o kitas atgal į vietą!-dar pašūkavęs, profesorius trenkė knygą ant stalo. Ne, ne, tik į Švilpynę galėjo tokią bukaprotę paskirti.
 Markas, pasiėmęs puodelį, gurkštelėjo arbatos, bandydamas nusiraminti. Kad ir kiek kildavo problemų su klastuoliais, jie visi, net kartu sudėjus, neprilygo šiai mažai pabaisai. Akies krašteliu bestebint švilpę, mokytojui kilo geresnė idėja nei saltarių pjaustymas. Pasirausęs stalčiuje, išsitraukė migdomojo eliksyro (vis dar buvo likęs nuo nemigos dienų) ir priėjo prie rudaplaukės.
-Išsižiok. Nuo šito eliksyro mažiau kliuvinėsi,-tarė garbanius ir atkimšo buteliuką, bet jo mergaitei nedavė.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Profesoriui Koore pradėjus šaukti, Elliw visai sutriko. Maža to, jis, pasirodo, daužosi ne tik teleskopais, bet ir knygomis! Reikia pastebėti, kad pastarosios smūgis buvo skaudesnis nei tas, kurį jai išrašė astronominis prietaisas.
- Pirštines ant rankų? - galiausiai sugebėjo pasitikslinti ji. Galiausiai suprato, ką Koore turėjo omenyje. Užsitempusi abi pirštines ant kairės rankos pasijuto patenkinta. Gal pagaliau įtiks šitam baisiam žmogui? Tačiau ką jai daryti su prijuostėmis? Ji užsirišo vieną ant juosmens, tačiau nežinojo, ką daryti su viršutine dalimi. Kiek padvejojusi velsietė užsirišo dar vieną ir ant kaklo. Likusią berods reikėjo nunešti į vietą. Elliw atsistojo, nes norėjo kaip tik tai ir padaryti. Deja, ji jau neprisiminė, kur tos prijuostės buvo padėtos, tad grąžino nereikalingą ant stalo ir vėl atsisėdo. Norėjo pagaliau pradėti daryti tai, ką jai liepė profesorius Koore (kad ir kas tai bebūtų, ar jis jau užsiminė apie tai?).
- Kas čia? - įtariai paklausė ji, kai apsigynimo nuo... ko ten? profesorius prisiartino prie jos nešinas kažkokiu daiktu. Net jeigu ji ir mažiau kliuvinėtų, gerti to daikto visai nesinorėjo. Maža ką sugalvos šitas profesorius Koore! Ne, geriau jau nereikia.
Elliw atsistojo. Norėjo paeiti šiek tiek toliau nuo šito baisaus teleskopais ir knygomis besitrankančio žmogaus. Deja, vos tik žengusi žingsnį ji užkliuvo ne už ko kito, bet už to paties profesoriaus.

[Markas Moore]

 Markas kantriai stovėjo su eliksyro buteliuku rankoje. Dėl savo šventos ramybės nusprendė ignoruoti chaosą, kurį ta maža pabaisa kėlė jo kabinete. Jau geriau susigrumtų su chimera, nei leistų Elliw likti Hogvartse. Deja, ji- ne Dafydd ir jokių taisyklių nepažeidė. Tiesiog buvo tikra rakštis subinėje. Ne, kokios penkios.
 Švilpei einant pro jį, ji sugalvojo nusiversti. Ar bent jau pabandyti tai padaryti. Šiukščiai sučiupęs mergaitę už rankos, profesorius pastatė ją ant kojų. Nieko nesakė, nes suprato, kad tai būtų bereikšmis deguonies švaistymas.
 Išties, kokia genų ir aplinkos veiksnių kombinacija sukūrė tokią tragediją? Marką Elliw tuo ir žavėjo. Buvimu kažkokia gamtos anomalija. Garbanių dar stebino ir tai, kad mergaitė buvo gyva ir, regis, sveika, jei nekreiptume dėmesio į akivaizdžius neurologinius defektus. Tiesiog gamtos paslaptis, meldžianti, kad ją kas nors atskleistų.
 Mokytojas suėmė Elliw už žandikaulio ir pražiodino. Nieko nelaukdamas, suvertė rankoje laikomo buteliuko turinį švilpei į gerklę ir tvirtai užspaudė burną, kartu pirštais užspausdamas ir nosį. Ji arba nuris eliksyrą, arba bandys uždusti, kas jai nepavyks, nes organizmas vis tiek bandys įkvėpti.
 Galų gale, Elliw nuris eliksyrą.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Profesorius Koore, atrodo, nebuvo nusiteikęs ilgiau žaisti. Šiurkštus pastatymas ant grindų nelabai patiko Elliw, bet negalėjo nieko padaryti. Deja, baisusis vyriškis buvo pasiryžęs sugirdyti tą daiktą per prievartą. Elliw muistėsi ir bandė spardytis. Bet ką gali smulkutė vienuolikametė prieš suaugusį vyrą? Anksčiau ar vėliau teks pasiduoti, bet Elliw nusprendė, kad tai bus vėliau. Ji atkakliai (!) nerijo to daikto, kol galiausiai pradėjo springti ir dusti. Buvo labai baisu, tuo labiau, kad ji neprisiminė, kodėl vyko tai, kas vyko.
Galiausiai ji netyčia nurijo skystį, supiltą jai į burną. Nuo to nepasijuto nė kiek geriau, tačiau bent jau nebeduso. Lyg ir. Mergaitė iš paskutiniųjų bandė įkąsti profesoriui į ranką - tikėjosi, kad jis bent šitaip susipras ją paleisti.
Vėl pradėjusi judinti kojas stengėsi įspirti Koore. Nežinojo, ar pavyko, tačiau staiga plojosi ant grindų. Buvo tokia persigandusi, kad įsivaizdavo vis dar esanti dusinama - o gal taip ir buvo?
Galų gale iš Elliw akių pasipylė ašaros. O juk ji nieko blogo nepadarė. Argi tai jos kaltė, kai profesoriai nesupranta, kad mokinei pamokose yra reikalingas teleskopas? Švilpė neįsivaizdavo, kokia dar galėjo būti jos buvimo čia priežastis.

[Markas Moore]

 Galiausiai Elliw nurijo eliksyrą. Tai pamatęs, Markas dar bandė nulaikyti visaip besimuistančią mergiotę, kuri sugebėjo dar ir išpurvinti jo kelnes. Galiausiai, pasišlykštėjęs, profesorius paleido švilpę, atsitraukė ir nusivalė nuo mažosios pabaisos seilių šlapią pirštinėtą delną į tas pačias nelaimingas kelnes. Trumpam žvilgtelėjo į ant sienos kabojusį laikrodį - eliksyras turėtų pradėti veikti netrukus. Na, jam užtekdavo dešimties minučių, kad panirtų į miegą, kurį kas nors galėtų palaikyti komą, o kaip tokia dozė paveiks pirmakursę - nežinia.
 Palikęs žliumbiančią Elliw ant grindų, Markas priėjo prie stalo su saltariais. Mažiesiems parazitams pasisekė, kad jis rado įdomesnį tyrimų objektą, tad juos grąžino į dėžę, kuri buvo atskirai nuo jų kitų, gyvų, padarų. Per naują patiesęs stalą (kurį dar teko ir kerais prailginti) profesorius vėl pradėjo ruoštis. Pirštines teko pasiimti naujas, na, bent jau įrankių ta kerėpla neišvartė. Pakėlęs Elliw nuo grindų, garbanius paguldė ją į saltarių vietą.
 Užkerėti sustingdymo kerais mergaitės jis nepasivargino, kas, greičiausiai, tuoj skaudžiai jam atsilieps. Vietoj to, tiesiog pradėjo atseginėti jos uniformą. ((nes norėjo ją prapjauti gyvą))

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw pajuto, kad ją paliko ramybėje. Norėjo stryktelėti ir bėgti lauk, tačiau nebuvo jėgų. Ji vis dar nesuprato, koks buvo tas eliksyras, kurį sugrūdo Koore, tačiau pradėjo įtarti, kad tai kažkas, kas ją vertė taip jaustis. O jautėsi mergaitė pavargusi ir apsnūdusi.
Beveik nejuto, kaip profesorius pakėlė ją ir kažkur nunešė. Netrukus suvokė esanti kažkur paguldyta. Atrodė, kad gal viskas klojasi ne taip ir blogai. Galbūt šitas Koore paliks ją ramybėje? Velsietė spėjo apsidžiaugti, kai pajuto, kad pabaisa kažką jai daro. Liečia uniformą?! Elliw staiga atmerkė akis. Apsnūdimo kaip nebuvę.
- Ne! - klyktelėjo ji, nors ir nesuprato, kas vyksta. Žinojo tik tiek, kad profesorius neturėtų taip elgtis. Staigiai spyrė į priekį. Lyg ir pataikė, nors nebuvo dėl to tikra. Dabar jau tikrai reikėjo sprukti. Elliw įsivaizdavo, kaip profesorius Koore raitosi iš skausmo. Nežinojo, ar tai tiesa, ar ne, tačiau ta mintis suteikė jėgų. Elliw bandė nulipti nuo stalo, tačiau tik nusirito ant grindų. Nepaisydama to, kad skaudžiai prisitrenkė Elliw pusiau nuropojo, pusiau nušliaužė kabineto durų link. Pamiršusi jas atsidaryti atsitrenkė, tad puolė apgraibomis ieškoti rankenos. Šiaip ne taip atidariusi nelemtas duris išvirto iš kabineto. Tik ten galėjo lengviau atsikvėpti.

[Markas Moore]

 Markas jau buvo spėjęs atrišti Elliw kaklaraištį ir dabar vargo su sagomis, kurios visiškai nenorėjo paklusti pirštinėmis padengtiems pirštams. Profesorius buvo taip susikaupęs ties šia maža užduotimis, kad net šiek tiek suraukė antakius ir nepastebėjo, kad mergaitė visai nemiegojo, o priešingai - buvo atsimerkusi ir pasiruošusi bėgti. Deja tas susikaupimas neapsaugojo jo nuo švilpės, o klaida, kuri buvo minėta praeitame įraše, dabar skaudžiai atsiliepė profesoriui.
 Spyris pataikė Markui į krūtinę. Skaudėt, žinoma, neskaudėjo labai, bet labiausiai tai buvo netikėta. Šiek tiek sustingęs, kol jo smegenys apdorojo informaciją, garbanius atsitraukė nuo Elliw ir stebėjo, kaip ši nukrito nuo stalo ant grindų. Kokia gamtos anomalija! Jos net arkliška migdančiojo eliksyro dozė, regis, neveikė! Visa tai, žinoma, kurstė profesoriaus smalsumą, bet netrukus švilpė dingo, o mokytojo rankose liko tik jos kaklaraištis.
 Markas nepyko. Jam visa ši patirties suteikė tam tikrų žinių, kurių jis nebūtų kitaip gavęs. Vis dar giliai susimąstęs, jis išsitraukė pergamento lapą ir pradėjo smulkiu raštu aprašinėti savo patirtį su Elliw. Jeigu pasiseks, dar ją pasigaus ir ištyrinės.
 O parazitų skrodimą atidės kitam laikui.

[Sabrina von Sjuard]

   Kiek pravėrė rausvas lūpas stebėdama, kaip Elliw, o tiksliau gamtos anomalija, plojasi į duris. Niekaip suprato, kokio mikroskopinio dydžio turi būti smegenys, kad šitai sugebėti. Juk net ir stipriai apsvaigęs, ar jausdamas silpnumą supranti, kad neatidaręs durų - pro jas nepraeisi. Visgi čia ne kokie demenciniai vartai.
   Papurtė galvą žvilgtelėdama į ant stalo stovintį teleskopą. Kilo klausimas, kaip šio mergaitė sugebėjo nesudaužyti, nenusisukti sprando ir kam nors kitam nesutraiškyti smegenų.
   Pasuko galvą į profesorių. Iš pradžių negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo.
   Prižiūrėti Elliw? Su ja aš ir pražilti spėsiu!
   Kurį laiką spoksojo į Marką atsisakydama patikėti jo žodžiais, galiausiai linktelėjo. Jei taip apsaugos vargšę švilpę nuo bjauraus gyvio egzistavimo, tuomet ji sutinka.
   -Žinoma,-šyptelėjo,-pasiliksiu, kad įsitikinčiau, kad mano prižiūrimai švilpei nieko nenutiktų ir arešto metu. Akivaizdu, kad jūs ja nė nesivarginat pasirūpinti,-gūžtelėjo pečiais. Auksinės akys žybtelėjo. Ant peties tupintis Marso sakalas kiek pakreipęs galvą pasikedeno plunksnas, tuomet nužvelgė kiekvieną, likusį kabinete.
   Atsisėdusi ant vieno iš suolų paviršiaus, susirado akimis nuo smūgio į duris, regis, kenčiančią Elliw. O gal taip tik pasirodė? Ar ši bent kartais suprasdavo, kaip kvailai atrodo?

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw pastebėjo, kad visi mokiniai išėjo iš klasės, bet pati kažkodėl vis dar buvo čia. Nežinojo, ar profesorius Soore jos prašė, kad pasiliktų. Šiek tiek keista buvo tai, kad pasiliko ir Ta, kuri ją apmėtė knygomis Sabrina. Dabar jau ji buvo nusipelniusi, kad Elliw atsimintų jos vardą - juk sutaisė teleskopą.
- Arešto metu? - nugirdusi vyresnės merginos žodžius pasitikslino švilpė. Kaži kas gavo tą areštą, negi ji? Apsižvalgė. Jie čia buvo trise: Soore, Sabrina ir ji pati. Soore juk negalėjo gauti arešto, ar ne? susirūpinusi pagalvojo Elliw. Į atmintį grįžo pirmojo arešto vaizdai, ir rudaplaukė persigando: juk ji tą kartą profesoriaus kabinete paliko savo teleskopą! Gal ir gerai, kad šiuo metu čia yra ir Sabrina - galima tikėtis, kad antrą kartą tokios klaidos nepadarys. O jeigu padarys, vyresnė mokinė primins jai. Būtinai primins.
Ir vis dėlto nesinorėjo būti vienoje patalpoje su Soore ilgiau nei reikia. Ne, reikėjo nešdintis iš čia. Ir tą padaryti kuo greičiau. Jeigu kiti mokiniai ramiausiai išėjo, kuo ji prastesnė? Tereikėjo pasiimti teleskopą. Velsietė taip ir padarė, dabar prietaisas buvo saugus (?) jos rankose. Ji patraukė durų link. Priėjusi prie jų atsisuko į Sabriną ir nustebusi paklausė:
- Ar tu nori pasilikti čia? Su Soore?