0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #30 Prieš 8 metus »
   Jekaterina kaip tik žaidė su katinu,kuriam ką tik sugalvojo vardą - Noctua. Paglosčiusi pūkuotą jos kailį mergina pamatė, kad Gabi ruošiasi išeiti.
 - Neee, Gabi, pasilik, - pasakė Jekaterina, kol susizgribo, kad galbūt draugėms reikia išsimiegoti ir pailsėti prieš rytojaus pamokas. Viskas liko vėl paprasta, atkerėta ir tradiciška. Trečiakursė atsiduso - gal ir gerai. Juk visai negerai ir tu pati tai žinai, ar ne? mažasis įkyruolis galvoje net nesistengė nurimti, kai Jekaterina bandė jį išvaryti iš minčių.
 - Tuomet skirstomės. O kitą kartą tikrai pasiausime, dabar buvo tik įžanga, - nusišypsojo juodaplaukė ir pasiėmus jau krūvą daiktų, nors atsinešė tik kelis, arba nė vieno, apkabinusi visas drauges atsisveikino ir išėjo iš kambario bei patraukė paskui Gabi į Klastūnyno kambarius. Greitai ir jos dingo.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #31 Prieš 8 metus »
Kaip visada vaikščiodama koridoriais su ištikimaisiais augintiniais, Vivian rado kažkokį paveikslą su dviem damom. Viv sustojo. Jei galvoje kažkas kuždėjo, kad ji žino šį pabeikslą. Staiga prisiminė, kad apie jį skaitė kažkurioje knygoje. Pabandė prisiminti ką skaitė ir apibraukė aplink paveikslo rėmą nuo kairės iki viršaus.
-Bingo!- šūktelėjo Vivė po paveikslu kažkam atsidarant.
Viv akys sublizgo ir tapo aukso spalvos pereinančios į rusvą. Įejusi į kambarį Vivian net šūktelėjo iš nustebimo. Viskas buvo taip gražu ir jauku, ir nuostabu! Bella taip ir liko tupėti šeimininkei ant peties, Tobis užšoko tiesiai ant sofos. Vivian luktelėjo. Atsitokėjus pradėjo eiti aplink kambarį braukdama ranka per daiktus (kvailas įprotis). Po kiek laiko Tobis sau vaikė Bella po kambarį, o Vivė sėdėjo apsikabinusi kelius ant violetinės sofos ir stebėjo ugnį, kuri vos tik jiems įejus užsižiebė

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #32 Prieš 8 metus »
Kambarys buvo šviesus, tačiau vistiek išliko apgaubtas paslapties šydo, kaip ir pati Hogvartso pilis bei jos teritorija. Kambaryje buvo jaukus židinys, sofos, foteliai, stalas, pro langus matėsi apylinkės. Čia nuo aplinkinių žvilgsnių slėpėsi viena būtybė. Mergaitė, vardu Leila, buvo susirietusi kambario kamputyje, kelius apkabinusi rankomis. Varniukė dabar buvo pažeidžiama, todėl nenorėjo niekam rodytis akyse ir pasirodyti silpna. Jau kelias savaites mergaitė gerai laikėsi nenuskriaudusi nei vieno žmogaus, nei gyvūno, ar kito padaro. Tačiau užėjus tokioms aplinkybėms, Leila norėdavo užsidaryti ir suvaldyti jėgas, verdančias josios smulkiame kūne. Išgirdusi kažką ateinant, tamsiaplaukė basa tyliai nusliūkino prie atklydėlio ir sušnibždėjo:
- Nori mirti? - mergaitė sugriebė ateivio kaklą abejomis rankomis, bet ne taip smarkiai, žmogus dar galėjo pasiaiškinti atklydimo priežastis.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #33 Prieš 8 metus »
Pasėdėjusi Vivian nuėjo pasivaikščioti dar po kambarį kol kažkas nesugribė jos už kaklo. Tai buvo mažutė mergaitė su tokiai pačiais juodais plaukais (Viv kilo mintis, kad jie mėnesių mėnesius nekirpti arba labai durnai kirpti), suplyšusiais drabužėliais ir grėsmingom akim (balsas irgi gan grėsmingas).
-Nori mirti?-paklausė tamsiaplaukė.
Kažkaip Vivei užėjo noras juoktis. Nors jos abidvi buvo mažo ūgio, kažkodėl Vivian pasijautė viršesnė už tą menkutę būtybę, todėl suleido jai į rankas ilgai nekirptus ir gan aštrius nagus, o Snieguolei ją paleidus garsiai nusikvatojo. Pavėlaves Tobis (juodas labradoro retriveris) įsikabino jai į koją.
-Sveika, Snieguolę, argi tavęs niekas nemokė, kad pirma reikia su juom pasisveikinti ir tik tada kibti į gerklę? Ne, ne, ne man tavo vardas nerūpi. Aš tau Vivian. Čia Tobis,- dar kartą nusijuokusi parodė į jau atsikabinusį šunį,- panašu skleidi blogą energiją,- Viv klastingai nusišypsojo, o pamačiusi Bellą tupinčia ant stali paiemė į rankas ir pradėjo ją glostyti,- ji Bella ir nedrįsk skriausti mano gyvūnų.
Vis dar besišypsodama atsisėdo ant sofos ir pakvietė Tobį taip pat.
-Eikš, Snieguolę, susipažinkim,- dabar jau švelniau nusišypsojo Viv, bet akys vis dar buvo šviesios nors po truputį pereidinėjo į rusvą atspalvį.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #34 Prieš 8 metus »
Leila sušniurpštė nosimi ir pavartė akis.
- Tu nežinai, ką aš sugebu, tu bjauri mergiote, - iškošė pro sukąstus dantis mergaitė ir suleido nagus Vivian į kaklą. Jos plaukai dabar atrodė dar labiau susivėlę ir ji buvo panaši į išprotėjusią mokslininkę, atliekančią bandymus su žmonėmis. Varniukės akys nusidažė pykčio ir liūdesio kibirkštėlėmis.
- Aš tau ne Snieguolė. Aš Niekas. Pasiimk savo prakeiktą šunį, kol neišplėšiau jam organų ir paleisk mano rankas!
Leila atleido gniaužtus kitai varniukei nuo kaklo ir patenkinta savimi, šyptelėjo puse lūpų. Ji vėl grįžo į kambario kampą ir aplinkui patrepsėjusi basomis kojomis, nusprendė ant jų (grindų, ne kojų) atsisėsti. Net neišsitraukusi lazdelės, ji, keistais būdais pasigydė įbrėžimus ir įkandimus. Leila įbedė savo nuožmų žvilgsnį į ateivę ir sumurmėjo:
- Labas, Vivian.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #35 Prieš 8 metus »
Išdirdųsi atsiliepimą apie Tobį, Vivian įsižeidė:
-Normalus čia šuo ir labai draugiškas,- prisiminusi kas neseniai nutiko atsiprašomai šyptelėjo,-dažniausiai...
Kurį laiką pasedėjusi atsisuko į Snieguolę. Ji sėdėjo kampe. Snieguolės apdraskytos arba apkandžiotos vietos pradėjo gyti. Tiesiog šitaip. Be nieko. Vivei pasidarė silpna ir susvaigo galva, todėl atsigulė ant sofos. Pp kelių minučių Vivian staigiai atsisėdo ir išsitiesino lyg styga. Nes prisiminė pirmuosius varniukės žodžius. Susirūpinusi atsargiai nuslinko pas ją ir atsisėdusi netoliese suėmė delnus (beje, gan smarkokai, nes bijojo, kad ko nors nepadarytų).
-Kas tau taip sakė?!- Vivian įsmeigė savo akis iš šviesiai geltonos pereidinėjančios į blizgančią auksinę.
Priešiškumas dingo.
-Snieguole! Tu nesi niekas! Niekas nėra niekas! Aš tai žinau! Žinai iš kur? Įsivaizduok, kad žemė yra koks nors milžiniškas mechanizmas, o mes esame to mechanizmo detalės! Ir jokiam mechanizme nėra nei vienos nereikalingos detalės! Supranti? Tad tu nesi niekas! Tu esi kažkam reikalinga! Gal dabar esi, o gal vėliau būsi, bet tu reikalinga! Ir nesi niekas!
Vivė pati nesuprato ar ji pyksta ar ką, bet privalėji toliau kalbėti.
-Ir žinai, kad ir ką būtum padariusi praeityje ar kažkas tau padarė, pamiršk! Tiesiog pamiršk ir judėk į priekį! Be to, tu labai graži! Tik sušukuokim šiuos neklusnius plaukus,- Vivian atsargiai paleido Snieguolės delnus ir švelniai suglistė jos plaukus,- galėtume dar paryškinti akis, lūpas ir pakeisti drabužius! Žinai, būnam draugės!- šūktelėjo Viv ir apkabino Snieguolę, o įsidrąsine Tobis palaižė jai ranką ir Bella užšokusi ant peties pasitrynė į skruostą, bet tai padare iškart dingo. Viv irgi atsitraukė,- Snieguolę, atsiprašau už mano tokį pradžioje bjaurų elgesį,- Vivė šiek tiek apsiašarojo, bet greit apsiramino ir iš karto įsmeigė į varnaplaukę auksines akis, stebėdama jos reakciją.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #36 Prieš 8 metus »
- Bet jis man įkando, - pasiskundė Leila ir šyptelėjo.
Mergaitė, praminta Snieguole, be pasipriešinimo leido paimti jos rankas ir dar labiau nuliūdo.
- Aš esu niekas, aš pati taip sakau.
Toliau mergaitei neleido kalbėti Vivian, bet Leila ir nenorėjo kalbėti. Ji išklausė kitos varniukės, o išgirdusi pagalbos pasiūlymą nudžiugo, tačiau susigėdo.
- Ne. Tokie žmonės privalo likusį gyvenimą praleisti vieniši, vienatvėje, neturėti draugų ir būti negražūs, kokia esu ir aš. Manęs nereikia gailėtis, aš to nusipelniau.
Giliai viduje mergaitė labai norėjo bent kiek atrodyti panaši į Vivian. Tačiau jos įsitikinimai neleido jai prisirišti prie žmonių, su jais susidraugauti ir jokiu būdu nebandyti pasikeisti, nei vidumi, nei išore.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #37 Prieš 8 metus »
Vivian akys pašviesėjo. Tai rodė, kad ji šiek tiek pyktelėjo. Ir tai buvo tiesa. Suirzusi atsistojo ir įsisteibylijo į Snieguolę rusvom akim. Buvusios šiltos aukso spalvos neliko.
-Ne. Man dzin ką tu padarei, bet žinai kas tau? Tau depresija! Nereikia man čia pliurpalų ale burtininkams to niekad nebūna. Vat ir būna! Žinai kodėl tau taip yra? Nes tu savo šimoje niekam nerūpi ir todėl tu tokia pasidarei! Na, žinai tamsi... Jeigu matyčiau auras, garantuoju taviškė būtų visiškai juoda. Būnam draugės! Jeigu tu nenori tai aš noriu!- Viv akys iš rusvos tapo šviesiai geltonos,- jeigu tu galvoji, kad tau visą gyvenimą turi būti blogai reiškias praeityje kažką padarei blogo ir dabar atgailauji, ar ne? Taigi vietoje tokio laiko švaistymo padėk kitiems! Duok tai ko jie prašo, o aš tavęs prašau: būk mano draugė! Aš šitoje pilyje neturiu draugų burtininkų, na neskaitant sesers vampyrės... Žodžiu, būnam draugės, ar ne? Pagalvokq, gerai pagalvok. Susitinkam vėliau miegamuosiuose ir pasakysi.
Metusi apgailestaujanti žvilgsnį išėjo. Tik Tobis dar atėjes lyžtelėjo jai ranką ir nuskubėjo paskui šeimininkę.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Benedict Greasley

  • III kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #38 Prieš 8 metus »
Benedict skubiai ėjo antro aukšto koridoriumi, žvalgydamasis šarvų. Ne, ne šiti - jie tik vieneri, be to, pradžioje... Ir ne šiti - už jų nėra paveikslo... Štai ir paveikslas. Varniukas žvilgtelėjo į rankose laikytą lapelį ir lazdele apvedė paveikslo rėmus. Moteriškės jam nusišypsojo - ir durys atsidarė. Berniukas tyliai, lyg ko nedrįsdamas, įslinko į kambarį - šis buvo vidutinio dydžio, mielas ir violetinis. Tiks, nusprendė pirmakursis. Jis apsidairė - čia buvo pakankamai vietos papuošimams, bet net ir be jų kambarys buvo gražus ir jaukus. Ir vis dėlto, svarstė tamsiaplaukis, čia reikia papuošimų - kuklių, nedidelių, bet reikia. Jis pradėjo fantazuoti. Štai čia stalą reikės uždengti violetine staltiese, kad prie visko dėrėtų, ir... O kaipgi maistas? Varniukas kuriam laikui suglumo, bet į galvą šovė mintis - tiesiog nueisiu į virtuvę ir paprašysiu elfų! Girdėjau, kad jie visai draugiški. Benedict patenkintas nusišypsojo ir atsisėdo į fotelį. Šis stalas kiek per didelis - tikriausiai buvo skirtas žmonių grupei. O man reikia nedidelio staliuko dviems žmonėms. Tik iš kur jį gauti? Teks taip pat prašyti elfų. Varnanagis atsistojo, nužingsniavo prie paveikslo, apvedė jį ir išėjo į Varno Nago bendrąjį kambarį visko apmąstyti.
************************************************************
Lygiai be dvylikos minučių penktą Benedict vėl žingsniavo antro aukšto koridoriumi, šį kartą tempdamasis krepšį, pilną keistų ir nelabai dalykų. Pagaliau jį pritempęs prie dviejų šarvų, berniukas padėjo ant žemės ir pradėjo jame kažko ieškoti. Iš pradžių ištraukė du perukus - abu buvo vienodi, Vilio Vonkos stiliaus juodų, tiesių beveik pečius siekiančių plaukų imitacijos. Juos berniukas užmovė ant šarvų, pirma nuėmęs jiems šalmus ir į jų vietą įgrūdęs dvi plastikines manekenų galvas (kurių jam taip pat iš kažkur parūpino namų elfai). Vėliau, iš to paties krepšio išsitraukęs dažų paketėlį, abu veidus nudažė kaip Skrybėliaus iš filmo "Alisa Stebuklų Šalyje". Patenkintas berniukas pasigrožėjo savo darbu iš toliau - šis dažymas jam buvo pasiekimas žmogui, nemokančiam net nupiešti šypsenėlės, nors, žinoma, jis ilgokai treniravosi. Aprengęs šarvus dviem Karalienės Viktorijos laikų kostiumais, apavęs juodais lakuotais batais, ant šarvuotų pirštų užmovęs baltas pirštines ir į jas įspraudęs po puodelį, varniukas susimąstė. Dar kažko trūko - deja, jis nežinojo, ko. Pagaliau protui nušvitus, pirmakursis pataisė jų rankas taip, kad atrodė, lyg jie elegantiškai juos laikytų ir ruoštųsi atsigerti. Įsitikinęs, kad puodeliai neiškris, berniukas į juos pripylė dar karštos angliškos arbatos ir truputį pieno. Paprastam praeiviui tai nieko nesakys, bet Chinatsu supras, išdidžiai pamanė Benedict. Abi moterėlės paveiksle atrodė maloniai nustebintos - vis bus žiūrėti į ką nors daugiau, ne tik šarvuotas nugaras.
Galų gale berniukas įėjo į vidų. Čia ant pakylos jo jau laukė nedidelis staliukas su dvejomis patogiomis kėdėmis. Varniukas nusišypsojo ir iš krepšio ištraukė nedidelę, bet kaip tik stalui tinkančią senovišką staltiesę - ji buvo marginta smulkiomis senoviškomis gėlytėmis (bet nevargino akių - gėlytės buvo gana neryškios) ir apkraštuota tamsiai mėlyna spalva - šią pirmakursis pakeitė iš salotinės, kad tiktų prie kitų daiktų.
Benedict ant sienos burtų pagalba užkabino šviesią, permatomą violetinės spalvos užuolaidą. Dabar bus gerai, šyptelėjo berniukas, iš nežinia kur pasirodžiusiam elfui ant stalo padėjus senovišką arbatinuką, lėkštutes ir puodelius. Berniukas iš krepšio išsitraukė lauko gėlių puokštę - manė, kad taip bus nuoširdžiau už rožes ar tulpes.
Buvo jau penkios po penkių. Matėsi, kad Benedict jaudinosi - jis gniaužė puokštę ir nervingai dairėsi. O jei ji neateis? O jei ji negali? Dar blogiau - o jei ji nenori? Gal ji tiesiog nebenori manęs matyti? Gal ji pabučiavo mane tik iš mandagumo? Gal japonai taip daro? Jis neramiai laukė ir tikėjosi, kad ji pasirodys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Benedict Greasley »

*

Neprisijungęs Ethan Flavius

  • VII kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Just for once, I wanna be somebody's first choice.
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #39 Prieš 8 metus »
Chinatsu nervinosi tikrai smarkiai ir jautėsi iš dalies truputuką suirzusi dėl visko. Šiandien turėjo būti susitikimas su japonės draugu Benedict. Jai vis dar sukosi galva po praeito sykio. Mergaitė ne taip jau ir ilgai rinkosi ką rengtis, nes norėjo atrpdyti paprastai, bet kartu ir gražiai, tad rinkosi suknelę. Ji buvo labai šveln ios rausvos spalvos su neryškiomis, tamsesnio atspalvio rausvomis gėlytėmis. Batus rinkosi baltus laivelius, kad būtų patogu vaikščioti. Suknelė nebuvo itin ilga, bet ir ne trumpa. Chinatsu tyliai ėjo koridoriais ieškodama, kurgi tie šarvai ir paveikslas. Kiek žinojo, tai buvo jau be dviejų penkios. Vadihnasi, ji šiek tiek vėlavo. Iš tolo ji matė kažką spalvoto, tad nubėgo ten. Ją pasitiko pats komiškiausias vaizdas, kokį ji buvo mačiusi - šarvai, aprengti kaip arbatą geriančios poniutės. O arbata buvo tikra, ne šiaip imitacija. Japonė jau žinojo, kad čia Benedict darbas, nes kas gi daugiau galėjo tai padaryti. Užlindusi už šarvų išvydo paveikslą su punšą geriančiomis poniutėmis. Jis buvo aukštokai, tad japonei teko pasišokėti, kad apvestų viršutinę liniją. Apvedusi paveikslą ji nusibraukė nuo veido palaidus plaukus, ant kurių buvo lankelis ir atsargiai įėjo vidun. Viskas atrodė tikrai pasakiškai. Violetinė spalva, nerėžianti akių, dailus staliukas su įrankiais. Viskas taip šilta, miela ir jauku, o kur dar tas pleškantis židinys ir jaukus ugnies garsas. Jos veide žaidė šypsena, o plačiausiai ji nutvieskė veidą išvydus Benedict.
((Suknelė: https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/736x/5e/aa/45/5eaa45d96ed66cd7d7efb9ce12ef48dc.jpg ))

*

Neprisijungęs Benedict Greasley

  • III kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #40 Prieš 8 metus »
Benedict veide ryškiai matėsi nerimas, taip pat ir jaudulys - jis nebuvo įsitikinęs, kad nepadarė visko pernelyg romantiškai, pernelyg nepersistengė, pernelyg... Jis bijojo, kad japonei tai gali visai nepatikti. Jis jaudinosi dėl visko - nuo violetinės spalvos iki savo aprangos ir stalo įrankių. Išgirdus, kaip atsidaro durys, nerimas iš veido dingo ir vietoj jo atsirado laiminga šypsena. Jis nė pats nežinojo, kodėl taip stengėsi, ruošėsi, nežinojo, ir kodėl dabar yra toks laimingas. Jis jautėsi gerai, ir to pakako.
Varniukas pašoko ant kojų, beveik bėgte pasileido prie durų (sustojo tik pasirodžius Chinatsu - nenorėjo, kad ji pamatytų, kad jis taip jos laukė) ir, sutikęs japonės žvilgsnį, mandagiai nusilenkė ir įteikė jai gėlių puokštę.
-Atrodai nuostabiai,-nuoširdžiai ištarė pirmakursis. Jai ši suknelė ir lankelis, berniuko nuomone, nuostabiai tiko. Jis elegantiškai paėmė jos ranką (visai kaip jį mokė tėtis pamokoje "ką daryti per vakarienę su mergaite"), pasivedė link pakylos, atitraukė kėdę ir palaukė, kol ji atsisės - tik tada atsisėdo pats ir įpylė abiems arbatos. Viskas buvo atlikta mandagiai, bet ne ceremoningai - ceremoningumo Benedict nemėgo. Būtent tokiose situacijose, kuriose reikėjo švelnaus mandagumo, galbūt netgi džentelmeniškumo, Benedict jautėsi laisviausiai.

*

Neprisijungęs Ethan Flavius

  • VII kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Just for once, I wanna be somebody's first choice.
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #41 Prieš 8 metus »
Chinatsu suprato, kad madingai pavėlavo, bet tas madingumas jai buvo nė motais, mat mergaitė nebuvo pratusi vėluoti. Aišku, sekundei buvo sudvejojusi eiti, nes tikrai nervinosi, bet atėjo ir dėl tto buvo labai laiminga. Viskas aplink jai atrodė tikrai nuostabiai. Ji vos nežioptelėjo, kai išvydo laukinių gėlių puokštę. Japonė buvo nustebusi iš kur Benedict žinojo, kad tokios puokštės jai patinka labiausiai.
 - Ačiū, - ji nežymiai paraudusi padėkojo už komplimentą ir puokštę. Vos buvo nuvesta prie stalo, pamerkė gėles į stiklinę vazą nuoširdžiai nusišypsojo.
 - Tikrai pasistengei, o tie manekenai koridoriuje, - ji tyliai nusijuokė prisiminusi poniutes. - Tikrai nesitikėjau, - pripažino mergaitė. Vakaras jai atrodė pasakiškas.

*

Neprisijungęs Benedict Greasley

  • III kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #42 Prieš 8 metus »
-Tai buvo tiesiog nuoroda į tai, kur turi eiti,-nusijuokė Benedict.-Na, o manekenai - aprengiau juos taip angliškai, kaip tik galėjau,-pirmakursis nusišypsojo. Jis džiaugėsi, kad japonė į tai atkreipė dėmėsį ir kad jo pastangos nenuėjo veltui. Žinoma, labiausiai jis džiaugėsi dėl to, kad ji iš viso atėjo. Tai buvo geriausia, ko jis galėjo tikėtis.
Iš kažkur (berniukas niekaip negalėjo suprasti, iš kur) išdygo elfas su dvejomis lėkštėmis trintos sriubos su rausvais lašišos gabalėliais ir ant atskiros lėkštutės padėtais paskrudintais prancūziškos bagetės su česnakiniu įdaru griežinėliais. Varniukas tyliai padėkojo elfui ir nusišypsojo Chinatsu. Jis nebuvo tikras, koks šios sriubos skonis, ir tikėjosi, kad ji ne su jūros gėrybėmis - šioms Benedict buvo alergiškas. Iš pažiūros ir kvapo taip ir neatrodė - sriuba veikiau buvo iš daržovių ar kažko panašaus. Varniukas nekantravo paragauti, bet mandagiai laukė, kol pradės klastuolė.

*

Neprisijungęs Ethan Flavius

  • VII kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Just for once, I wanna be somebody's first choice.
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #43 Prieš 8 metus »
 - Matau, jog su Anglija susipažinsiu tikrai neblogai, - nusišypsojo Chinatsu. Ji laisvu laiku mokėsi kuo geriau kalbėti, tad angliškai šnekėjo vis geriau. Bet akcentą vis tiek turėjo. Negalėjo jo atsikratyti nors imk ir galvą į sieną trenk. Namų elfas patiekė pirmą partiją patiekalų ir japonė mandagiai jam padEkojo. Jai patiko namų elfai, nes šie buvo tvarkingi ir paslaugūs, bet nesiskundė gyvenimu, kad ir koks jis bebūtų. Ji atsargiai paragavo dar nevalgyto maisto. Šiuo atveju sriubos. Ir ši buvo tikrai labai skani lašišą dievinančiai japonei. Neeilinis maistas jai tiko labiausiai, nes japoniškas kiek pabosdavo.
 - Tie namų elfai gamina tikrai pasakiškai. Kažin iš kur jie viską taip moka, - pradėjo pokalbį Chinatsu, nes apskritai buvo gana kalbi ir linksma.

*

Neprisijungęs Benedict Greasley

  • III kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
Re: Jaukus kambarys su židiniu
« Atsakymas #44 Prieš 8 metus »
-Taip, tikriausiai,-nusijuokė berniukas ir taip pat paragavo sriubos. Neblogai. Tikiuosi, Chinatsu patinka, svarstė Benedict. Rodos, kad taip.
-Neįsivaizduoju,-nusišypsojo pirmakursis.-Galbūt dėl to, kad jie taip atsidavę darbui? Net keista - kai kurie net drabužį gaudami ten lieka. Nors, mano manymu, tai nelabai sąžininga - kad jie negali išeiti iš darbo tol, kol negauna kokio apdaro. Jie tampa lyg kokiais vergais,-išsakė jau seniai susidariusią savo nuomonę apie elfus varniukas.-Kita vertus, jie dėl to nelabai ir liūdi. Rodos, kad jiems darbas patinka, juk ką jie veiktų kitaip?
Varniukas dar paragavo sriubos su bagetės gabalėliu, laukdamas japonės atsakymo. Namų elfai buvo mieli ir paslaugūs - jie jam patiko jau nuo pat pirmojo susitikimo.