0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #120 Prieš 3 metus »
 Langas barkštelėjo, bet neišdužo, ir Liucija krūptelėjo. Kad ir kiek bendravo su Elliw, mergaitė niekaip negalėjo priprasti prie staigių garsų, kurie sklisdavo nuo jos pusės. Regis, mažoji švilpė ir vėl sumaišė ateities būrimo kabinetą su astronomijos bokštu. Liucija atsiduso ir papurtė galvą:
-Ak, Elliw, čia ateities būrimo kabinetas. Mokykis astronomiją kiek tu nori, jeigu tau tai patinka, bet daryk tą naktį ir tinkamoje vietoje. Galiu vakare nusivesti į bokštą. Parodysiu, kur randasi Venera.
 Vietoj atsakymo (ir užsispyrusio klaidos neigimo), mergaitė išgirdo skaudų trakštelėjimą. Ačiū dievams, ne Elliw kaulų, o teleskopo vidurių. Sunkiai atsidususi, baltaplaukė pasidėjo rašliavas ant artimiausio suolo ir pakėlė teleskopą nuo žemės.
-Tuoj sutvarkysiu,-švilpė pasiėmė lazdelę,-Reparo.
Vėl pasigirdo trakštelėjimas, tik šį kartą todėl, kad teleskopo viduriai sugrįžo į savo vietą. Padėjusi įrankį ant suolo, mergaitė ištiesė ranką bendrakoledžei.
-Elliw, lėtai kvėpuok ir ateik pas mane,-nerimastingai stebėdama šalia stovinčioje lentynoje padėtą kažkokį įrengimą, tarė Liucija. Ir kaip kabinetas dar stovi?
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #121 Prieš 3 metus »
Elliw suirzo. Taip, Liucija atrodė esanti gera mergaitė (velsietė jau beveik įsiminė jos vardą!), tačiau kartais pirmakursė nesuprasdavo, ar koledžo draugė iš jos šaiposi, ar ne. Ir kodėl čia turėtų būti ateities būrimo kabinetas? Juk Elliw puikiai žinojo, kur eina - į astronomijos bokštą mokytis būtent šito mokslo! Tačiau Liucija nutarė aiškinti kažkokius keistus dalykus. (Ne)laimei, tuo metu nukritęs teleskopas atitraukė mergaitę nuo minčių apie tai, kad iš jos yra tyčiojamasi. Arba kad ji ir vėl kažką susimovė.
- Ačiū, - tarstelėjo Elliw. O ir ką daugiau pasakyti?
Lėtai kvėpuoti? Kam to reikia? nelabai suprato baltaplaukės kvietimą velsietė. Ar tai buvo dar viena patyčių forma, ar nuoširdus noras padėti, ji nesuprato. Vis dėlto lėtai prisiartino prie koledžo draugės. Pastebėjo, kad ji žiūri į kažkokį prietaisą. Ir, žinoma, labai susidomėjo. Ir kur tos Liucijos protas kažką apžiūrinėti, kai visai šalia yra Elliw? Rudaplaukė žengtelėjo prie lentynos, netyčia į ją atsitrenkė, bet nenuvertė. Net ir prietaisas nenukrito. Tad rudaplaukė nieko nelaukdama paėmė jį į ranką. Visiškai neįsivaizdavo, kas tai yra. Gal tai "žvaigždėlapis"?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #122 Prieš 3 metus »
 Elliw akyse blykstelėjo kažkokia nesuprantama emocija, bet mergaitė nepradėjo priekaištauti ir ramiai pasitraukė nuo lentynos. Trumpai džiaugėsi Liucija savo pergale, mat nelaimių nešėja netrukus nusekė jos žvilgsnį ir tas keistas prietaisas ir vėl buvo mirtiname pavojuje. Švilpė sumirksėjo, jau bandydama kurti naują kabineto gelbėjimo planą.
-Elliw, tikrai nenori nueiti į astronomijos bokštą? Aš paimčiau žvaigždėlapį iš kabineto ir tau paaiškinčiau, kaip juo naudotis,-bandydama atitraukti bendrakoledžės dėmesį nuo keistos dėžutės su svirtelėmis, pasiūlė Liucija. Tarsi elgtųsi su mažu ir nelabai prognozuojamu laukiniu žvėriuku, baltaplaukė priėjo prie Elliw ir pridėjo rankas prie prietaiso, bandydama apsaugoti jį nuo bučinio su grindimis.
-Elliw, pasiimk teleskopą ir einam į bokštą. Ten bus žymiai geresni vaizdas,-mergaitė kalbėdamasi šypsojo ir jau šiek tiek panašėjo į pardavėją, bandančią tave įtikinti, kad tau būtinai reikia brangesnio plaktuvo modelio.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #123 Prieš 3 metus »
Prietaisas buvo nesunkus. Vis dėlto Liucija, matyt, dėl kažko nusprendė, kad Elliw jo neišlaikys. Kokia dar gali būti priežastis to, kad ji tuojau pat atskubėjo padėti velsietei išlaikyti daikčiuką? Rudaplaukė jau norėjo dėl visa ko šitai išsiaiškinti, kai prisiminė, kad Liucija kažką neseniai šnekėjo. Apie astronomijos bokštą ar kažką panašaus...
- Man atrodo, tu pasiklydai, - pačiai sau netikėtai griežtai ištarė Elliw. Nepaisant to, kad ji suvokė, jog pati pasiklysta ir pasimeta daug dažniau, šį kartą buvo tikra, kad tokia nelaimė nutiko ne kam kitam, o Liucijai. Arba ji išties negali pakęsti astronomijos, o dabar tik nenori įžeisti Elliw, kuriai akivaizdžiai mokslas patinka. Švilpė susimąstė. Visiškai pamiršo, kad rankoje kažką laiko, tad netrukus daiktą paleido. Gal Liucija vis tik buvo teisi ir Elliw išties negali išlaikyti tokio nesunkaus daikto rankose? Mergaitė atsiduso ir išgirdo koledžo draugės pasiūlymą. Jis šiek tiek suerzino.
- Man gerai ir čia, - burbtelėjo Elliw ir grįžo prie teleskopo pakeliui parversdama profesorės kėdę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #124 Prieš 3 metus »
 Liucijos nuojauta ir patirtis mergaitės neapgavo. Elliw puolė jai prieštarauti, neigdama savo kaltę, o prietaisėlis vos išvengė susidūrimo su grindimis. Baltaplaukė žiūrėjo į bendrakoledžę svarstydama, kokie du žmonės turėjo susieiti, kad gautųsi tokia Nelaimė. O gal tai net ne žmonės? Ar Elliw - ateivis? Tai paaiškintų jos koordinacijos stoką ir trauką astronomijai.
-Elliw, nueik už durų ir paskaityk lentelę ant jų,-nusprendusi daugiau nesiginčyti, giliai atsidususi tarė Liucija. Galbūt mergaitė, pamačiusi užrašą, susipras, kad tai ji suklydo? Vis gi, vidinis balselis švilpei šnabždėjo, kad jos draugė bandytų ginčytis net ir tada, jeigu čia pasirodyti pati ateities būrimo profesorė.
 Kėdė nugriuvo, Liucija krūptelėjo, keistas prietaisas mergaitės rankose šoktelėjo. Bijodama, kad šio daikto mirties priežastimi dabar taps jau ji, mergaitė sugrąžino jį į vietą lentynoje. Tegul tupi sau ramus ir truputėlį saugesnis.
 Eidama Elliw link, baltaplaukė pakėlė kėdę ir pristūmė ją prie stalo, nenorėdama, kad profesorė sužinotų apie jų apsilankymą.
-Tikrai? Pro langus nieko nesimato. Jie dulkini, o ir neatsidaro, nes apkrauti viskuo. Ir gali žiūrėti tik į rytus. Bokšte vaizdas geresnis,-Liucija gūžtelėjo pečiais.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #125 Prieš 3 metus »
Elliw kiek įsižeidė. Jeigu jau Liucija siūlo eiti skaityti kažkokią lentelę, matyt, laiko ją visiška bukaprote! Tuo švilpė tikrai nebuvo patenkinta, tačiau nutarė neparodyti, kad yra įsižeidusi. Ji tik ramiai stovėjo nejudėdama - ar ne to nuolat reikalauja baltaplaukė?
Judančios kėdės garsas sudomino Elliw. Atsisukusi ji pamatė, kaip Liucija kėdę stumia prie profesorės stalo. Rudaplaukė kiek nustebo - ką spėjo pridirbti koledžo draugė? Vis dėlto nieko neklausė ir nesakė. Negalėjo žinoti, ar Liucija vėl nemes užuominos, kad ji, Elliw, yra kažkokia atsilikėlė. Prieš savo valią velsietė pajuto, kad jos pasitikėjimas drauge kiek nusmuko. Dėl to buvo šiek tiek liūdna, bet ką darysi? Juk tai būtent Liucija nuolat įtikinėja, kad Elliw ne ten pataikė.
Mergaitė atsuko teleskopo galą į langą ir norėjo pažvelgti pro okuliarą. Vis dėlto tai buvo Elliw - viskas gerai baigtis negalėjo. Ji per staigiai prisikišo veidą prie prietaiso ir trenkėsi akimi į jį. Staigiai atšokusi prispaudė pirštus prie akies. Skaudėjo itin nemaloniai.
- Viskas čia matosi, - sugebėjo išspausti Elliw. Jeigu Liucija neprimato, argi tai jos problema?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #126 Prieš 3 metus »
 Neišgirdusi jokio prieštaravimo, Liucija sutriko. Visada, visada Elliw paprieštaraudavo jos prieštaravimams. Bet dabar ramiai stovėjo klasėje, kas buvo labai įtartina. Kaip kokia tyla prieš audrą. Baltaplaukės nugara perbėgo šiurpuliukai. Tikrai dabar tik ir lauk kokio nemalonaus siurprizo...
 ...o gal ir ne. Elliw artinantis prie teleskopo, Liucija nenuleido nuo jos akių ir taip tvirtai suspaudė lazdelę, kad net jos krumpliai pabalo. Dabar jau bus. Ir buvo. Nelaimėlė lyg niekur nieko vos neišsidūrė akies su tą nelabai sugebančiu padaryti daiktu - teleskopu. Liucija nesuprato Elliw meilės, o gal šiaip įsikibo į astronomiją ir turbūt niekada nesupras. Švilpei visos tos planetos ir žvaigždės atrodė tolimesnės nei egzaminai ir lygiai tiek pat nesuprantamos, nors kartais buvo malonu paspoksoti į naktinį dangų.
 Bet vis tiek eilinį kartą baltaplaukė puolė draugei į pagalbą. Patraukusi jos pirštus nuo akies, išbėrė:
-Elliw, palauk. Negali vaikščioti su baisia mėlyne. Episkey.
Atsitraukdama ir kartu patraukdama vargšą teleskopą, Liucija tikėjosi, kad rudaplaukė jai dabar neužvoš, pajutus, kaip kerų veikiama vėsta sumušta vieta.
-Elliw, tikrai nenori į bokštą? Ten ir vietos daugiau. Net atneščiau žvaigždėlapį, galėtume paieškoti planetų,-dar kartą pabandė įtikinti draugę palikti kabinetą ramybėje mergaitė. Nesvarbu, kad dieną jokių žvaigždžių nesimato, jeigu tik Elliw išeis į atviresnę vietą, kur mažiau daiktų, už kurių ji užkliuvus gali susižeisti, bus gerai.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #127 Prieš 3 metus »
Liucija, kaip visada, ėmėsi gelbėtojo vaidmens. Ir ką Elliw darytų, jeigu neegzistuotų ši nuostabi mergaitė? Tikriausiai jau būtų kur nors užsimušusi ar, mažų mažiausiai, iškritusi per kokį nors langą. Ji turėjo būti dėkinga Liucijai už tai, kad buvo gyva ir sveika - maždaug. Ne kas kitas, o šviesiaplaukė draugė ir dabar pagydė Elliw. Ji net neįsivaizdavo, kad toks burtažodis egzistuoja, o štai Liucija paėmė ir viską sutvarkė!
- Ačiū, - ramiausiai tarstelėjo Elliw. Ji jau taip buvo pripratusi prie visokių smulkių ir ne tokių smulkių nelaimių, kad nė nepastebėdavo, kai kas nors atsitikdavo - ir kai kas nors susitvarkydavo. Tad ką čia pernelyg daug dėkoti? Pasakei ačiū - ir gana.
Galiausiai velsietė nutarė, kad gal vis tik Liucija teisi, gal išties reikia keliauti į bokštą? Šiaip ar taip iš aukščiau turėtų matytis daugiau žvaigždžių. Be to, kol jos nueis iki bokšto, praeis šiek tiek laiko. Saulė pasislinks link vakarų. Tai reiškė, kad bus didesnė tikimybė pamatyti žvaigždes.
- Gerai, eime, - galiausiai sutiko Elliw. Ji paėmė teleskopą ir stipriai suspaudė. Jokiu būdu dabar jo neišmes iš rankos! Priėjusi prie durų trinktelėjo prietaisą į jas, tačiau šį kartą nieko blogo neatsitiko. Elliw išėjo iš kabineto ir patraukė bokšto (?) pusėn.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #128 Prieš 1 metus »
Mokslo metai dar tik prasidėjo, o Eion jau buvo nesėkmingiausias šitos mokyklos mokinys. Kodėl ta profesorė turėjo liepti ateiti? Jis nė už ką neištvers nė akimirkos daugiau su ja nei privalo. Pamoka ir taip buvo per ilga. Netgi nepaisant to, kad pirmakursis išėjo iš jos anksčiau. O dabar dar sėdėti viename kabinete! Nepaisant to, kad nelabai gerai žinojo, ką reiškia "areštas", tai reiškė apie papildomą laiką netoli kito žmogaus. Šita mintis buvo siaubingai atgrasi, tad berniukas nė neketino rodytis reikalingame kabinete. Jis tik pradėjo čia mokytis, gali nerasti reikiamo kambario, ar ne? Taip, būtent taip tai moteriai ir pasakys, kai tik ją susitiks kitą kartą. Tiesa, geriausia būtų daugiau jos iš viso nematyti.
Vis dėlto visas piktas sėdėdamas berniukų kambaryje, kuris, laimei, tuo metu buvo tuščias, Eion suprato: jeigu jis nenueis į šitą areštą, gali tekti aiškintis koledžo vadovui ir direktorei. Tai reiškė dar daugiau bendravimo su žmonėmis. Ne, geriau jau rinktis mažesnę blogybę, taigi Eion paliko saugų prieglobstį ir patraukė ieškoti reikalingo kabineto. Įdomu tai, kad iš tiesų ilgokai jo nerado, tad tikėtina, kad profesorė pamanė jį neateisiant. Et, tarsi tai jo reikalas!
Galiausiai radęs reikiamas duris kelias sekundes spoksojo į jas ir nuoširdžiai troško atsidurti kur nors kitur. Ten, kur nebus nė vieno gyvenimą gadinančio žmogaus. O tokią etiketę profesorė Keit spėjo užsikabinti vos per vieną pamoką.
Deja, pasirinkimo nebuvo, taigi Eion nė nesibeldęs atidarė duris ir įėjęs (duris paliko neuždarytas) atsistojo tolimiausiame kambario kampe. Ar jau galiu iš čia išeiti? beviltiškai pagalvojo jis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #129 Prieš 1 metus »
  Roma sėdėjo savo kabinete. Buvo vakaras. Taip, tokiu metu profesorė mieliau būtų paskaičiusi kokią knygą ar pasivaikščiojusi, tačiau buvo paskyrusi areštą, todėl negalėjo to daryti. Šiuo metu ji laukė pirmakursio berniuko, kuris jau per pirmąją pamoką buvo spėjęs neblogai prisidirbti. Bausti jo profesorė nenorėjo, tačiau žinojo, kad kitaip jis nesupras, kad elgėsi blogai. Tuo labiau tikėjosi, kad kai jis atlikinės užduotį bus galima su juo pasikalbėti. Tamsiaplaukė nenorėjo duoti labai sunkaus ar ilgai užtruksiančio darbo, todėl neblogai pasuko galvą kol išsirinko tinkamą. Išsirinko paprasčiausią nurašinėjimą nuo knygos. Taip, mokiniams tas labai nepatikdavo, tačiau tai nebuvo labai sunku.
  Moteris išgirdo atidaromas duris. Įėjo Eion - tas pirmakursis.
- Labas, - nusišypsojo kai jis nuėjo į tolimiausią kampą. Nieko apie paliktas neuždarytas duris nesakė. Tik bežodžiais kerais jas uždarė, o po to ir nepastebimai užrakino. Žinojo, kad berniukas gali bandyti išeiti, tačiau nenorėjo, kad taip nutiktų. Taip pat nenorėjo, kad jis pastebėtų, jog ji jas užrakino, todėl stengėsi tą padaryti nepastebimai.
- Taigi atsisėsk prie stalo, - tarė ir mostelėjo į paruoštą vietą. - Kaip matai ant stalo yra keli lapai pergamento, plunksna bei knyga. Neėmiau nieko susijusio su ateities būrimu. Mačiau, kad tau jis nepatinka. Čia didelis legendų rinkinys. Čia esančios legendos nėra trumpos, todėl nereikės begalės jų nurašyti. Sėsk ir pradėk nurašinėti. Pasakysiu kai užteks, - nusišypsojo moteris.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #130 Prieš 1 metus »
Eion neketino atsakyti į pasisveikinimą. Jis nekentė profesorės, o ji aiškiai jautė tą patį. Kam apsimesti, kad kažkas yra kitaip? Geriau atkentėti čia penkias minutes (na, gal kaip nors ištvers ir visas šešias) ir tiesiog iš čia išeiti.
Keit elgėsi lyg ir draugiškai, tačiau vienuolikametis neketino to pripažinti. Varstė ją pykčio kupinomis akimis ir kažko laukė. Ko gero, leidimo eiti ten, kur galės pabūti vienas. Deja, sulaukė kažko priešingo. Kvietimo (paliepimo?) atsisėsti. Pati buvo pakankamai toli nuo tos vietos, į kurią "turėjo" sėstis Eion, tad jis lėtai prisiartino ir atsisėdo. Neketino atlikti kvailos užduoties, o ją išgirdęs dar ir pasipiktino.
- Kokia to prasmė? - neslėpdamas nepasitenkinimo paklausė. Kažką perrašinėti buvo kvailiausia įmanoma užduotis, kokią tik galėjo sugalvoti šita profesorė. Klastuolis sėdėjo ant kėdės ir nė nežiūrėjo į plunksną ar pergamentą. Iš viso, kodėl jis negali rašyti paprasčiausiu tušinuku? Argi būtina čia apsimesti, kad gyvena senovėje? Žmonės tiek tada, tiek ir dabar buvo visiški kvailiai.
Po kiek laiko, kurį berniukas praleido visiškai nejudėdamas, į galvą atėjo mintis. Jis lėtai atvertė knygą, paėmė plunksną ir pamirkė į rašalą. Pažvelgė į puslapį, kad atrodytų esą jis perrašinėja, ir galiausiai ant pergamento atsirado užrašas:

Citata
Aš nekenčiu profesorės Keit.

Bene pirmą kartą po to, kai atsidūrė Hogvartse, Eion nusišypsojo. Ką gi, gal ne toks jau ir blogas tas areštas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #131 Prieš 1 metus »
  Atsako į pasisveikinimą Roma nesulaukė. Žinoma, tai profesorės pernelyg nenustebino. To ir reikėjo tikėtis.
  Laimei, pirmakursis be priešiškumų atsisėdo prie stalo, o tai jau buvo daug. Tačiau su tuo viskas ir pasibaigė mat jis paklausė apie to prasmę.
- O kokia buvo rutulio metimo į grindis, o paskui ir į mane prasmė? - paklausė profesorė. Taip, apie prasmę galėjo kažką pasakyti, tačiau žinojo, kad tada tik gautų atsaką, kad ta prasmė pernelyg kvaila. Ne pirmus metus dirbo su vaikais. Tiesa, tai buvo pirmasis areštas, kurį jai teko patirti. Profesorė tikėjosi, kad ir paskutinis.
  Paskui tamsiaplaukė pamatė, kad jis pradėjo vartyti knygą, o paskui ir rašyti. Pirmakursio veide netgi atsirado šypsena. Tai, tiesą sakant, labai ją nustebino, tačiau žvilgtelėjus į pergamentą buvo aišku iš kur vaiko veide atsirado šypsena. Moteris nieko nesakė. Žinojo, kad taip tik sukeltų barnį.
- Kodėl taip nekenti žmonių? Ar toks elgesys tau teikia džiaugsmą? Ar nemanai, kad be to būtų lengviau gyventi? - paklausė. Tikėjosi, kad dabar pavyks su berniuku pasikalbėti. Žinojo, kad jis užduoties nedarys, tačiau profesorės šiandienos tikslas tikrai nebuvo toks.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #132 Prieš 1 metus »
Eion niekada nemėgo plepėti. Paprastai tai baigdavosi piktu apsižodžiavimu, o kartais - netgi muštynėmis. Su suaugusia moterimi, kuri tikėtinai mokėjo gerai burti, muštis visai nesinorėjo. Vadinasi, saugiausia buvo tylėti. Deja, ji kažkodėl atkakliai bandė berniuką prašnekinti, o tai tiesiog siaubingai erzino.
- O kokia gyvenimo prasmė? - atrėžė jis nepakeldamas akių. Neketino daugiau žiūrėti į tą erzinančią moteriškę, kuri nesugebėjo sugalvoti normalios arešto užduoties. Kaip ir nesugeba manęs priversti ją atlikti su pasitenkinimu pagalvojo Eion. Jau ketino vėl nusišypsoti (antrą kartą vos per kelias minutes!), tačiau tada profesorė Keit viską sugriovė - vėl pravėrė žabtus.
- Tai ne tavo reikalas, - burbtelėjo ir prisitraukė knygą arčiau. Žinoma, neketino pradėti darbuotis, tačiau nuoširdžiai vylėsi, kad apsimetimas padės moteriai susiprasti, kad jai reikėtų patylėti. Jau seniai gailėjosi čia atėjęs. Vis dėlto grįžusi mintis, kad geriau šitai nei tverti koledžo vadovą bei Hogvartso direktorę privertė klastuolį likti vietoje. Ranka tvirtai spaudė plunksną, akys buvo įsmeigtos į knygą. Daugiau jis nepajudės tol, kol profesorė ištars vienintelius žodžius, kuriuos norėjosi išgirsti: "Gali eiti."
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #133 Prieš 1 metus »
  Deja, visos Romos mintys, kad bent per areštą pavyks su berniuku pasikalbėti nuėjo veltui. Buvo akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jis nei dirbs, nei ką nors pasakys. Tai profesorės nestebino, nes žinojo, kad su mokiniais dažniausiai būna būtent taip. Nors, tiesą sakant, ji dėl to kiek nusiminė. Žinoma, pirmakursis neketino ir dirbti, tačiau į tai profesorė nekreipė per didelio dėmesio, bet žinojo, kad jei jam leis taip sėdėti arba tiesiog išeiti nieko nebus.
- Jei nenori kalbėti tai dirbk. Maniau, kad suteikiau tau geresnį variantą. Na, bet akivaizdu, kad tau geriau dirbti, todėl tą ir daryk. Tavo pasirinkimas, - pasakė moteris nerūpestingu balsu. Žinojo, kad kitaip nebus. Nemėgo taip kalbėti su vaikais, tačiau žinojo, kad jei nieko nedarys jie ir toliau elgsis blogai. Žinojo, kad berniukas tikrai nedirbs, tačiau tikėjosi, kad tokiu atveju bent pasikalbės.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ateities būrimo profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #134 Prieš 1 metus »
Eion ir toliau širdo ant visko iš eilės. Vis labiau norėjo atsistoti ir iš čia išeiti, bet vis dėlto nedrįso to padaryti. Kuo puikiausiai žinojo paversiantis šitos moteriškės gyvenimą tikru pragaru, bet tam turėjo visus mokslo metus. Kol kas galima apsimesti, kad nėra toks jau blogas.
- Neatsakei į klausimą, - neištvėrė. Tiesą sakant, buvo visai smalsu, ką ji nusišnekės apie gyvenimo prasmę, tad dabar buvo kažkuria prasme apmaudu. Tik Eion, žinoma, nė neketino to parodyti.
- Dirbti niekada nėra gerai, - dar pikčiau pridūrė, bet vis dėlto prisitraukė knygą arčiau. Perskaitęs kelis legendos sakinius nutarė, kad ji yra siaubingai nuobodi. Taigi pervertė kelis lapus vildamasis, kad ras įdomesnę. Nepasisekė, tačiau nenorėjo, kad profesorė ir vėl pradėtų kabinėtis, tad paėmė plunksną ir pradėjo rašyti. Buvo siaubingai nuobodu, bet berniukas didvyriškai darbavosi kokias tris minutes. Neįsiminė nė vieno perrašyto žodžio, o galiausiai numetė plunksną ant stalo.
- Nebenoriu, - garsiai pratarė tikėdamasis, kad profesorei to užteks, kad jį išleistų. Nė pats nepastebėjo, kad balsas išdavė liūdesį ir skausmą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.