0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Upelio prieglobstis
« Prieš 9 metus »
Uždraustajame miške, giliai giliai jame, buvo tokia paslaptinga vieta, kurią žinojo vienetai. Ten čiurleno upelis, o į jį sviro gluosniai. Kitaip nei kitose vietose, čia buvo saugiau. Neskaitant to fakto, jog pilis buvo tikrai toli. Čia neidavo mokiniai, nes netoli tos progumėlės miškas triskart sutankėdavo. Vanduo čia buvo labai tyras, nes tekėdavo iš požeminių upių, kurios, kaip žinoma, buvo tyras ir švarus vanduo. Daugybė paukščių čia atklysdavo, bet retas susisukdavo lizdą. Tiesiog ši vieta neatrodė niekam tinkama gyventi, nors ir labai graži buvo. Ši progumėlė buvo nedidelė, bet toliau ėjo mažutis takelis. Už kelių šimtų metrų jis privesdavo prie dar nuostabesnės vietos su kriokliu. Gluosnių šakos skirdavo žemyn, o vandens garai lėtai sūkuriuodavo. Krioklys nebuvo aukštas, tačiau pakankamas nukritimui ir geram smūgiui žemyn. Prie šios vietos buvo neįmanoma prisikasti iš kitos pusės, nes ji buvo medžiais ir krūmais kaip sienomis apstatyta, todėl buvo žmogaus rankos nepaliesta.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #1 Prieš 9 metus »
Jau kiek prabudusi Alex žygiavo link nepažįstamos vietos kartu kita moksleive. Artėjant link jos mergina įžiūrėjo milžiniškus gluosnius, kurie buvo nusvirę į priešingą pusę, negu ta, iš kurios artėjo moksleivės. Priėjus dar arčiau burtininkė išgirdo ir upės čiurlenimą. Pilis jau ganėtinai toli, šviesų nesimato, artėjam prie upelio, kišenėje turiu užrašų knygutę su tušinuku, dar cigarečių ir, tikėkimės, budrumo... - viską į savo vietas mintyse statė ji.
Alexandrai jau stovint ant upelio pakraščio bet koks noras miegoti buvo nustelbtas tos vietovės grožiu. Tokio tyro vandens burtininkė nebuvo regėjusi savo gyvenime. Jis priminė krištolą ar briliantus... Gluosniai buvo daug didesni negu atrodė iš tolo. Ant jų būtų labai lengva užlipti ir netgi miegoti, mat šakos yra plačios, storos ir vargu ar net stipriausia Anglijos audra sugebėtų paveikti tuos medžius.
- Oho, tai bent vietelė... - Nusistebėjo Alex. - Kaip ją atradai? - smalsiai paklausė Jekaterinos, kuri, regis, stovėjo burtininkei už nugaros.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #2 Prieš 9 metus »
 - Nežinau kaip čia pasakius, - šyptelėjo Jekaterina. - Prieš valandą sužinojau, kad tokia yra, o dabar nusprendžiau atrasti.
Ji pergalingai šypsojosi. Ne kiekvieną dieną atrandi kažką tokio, ko kiti nebuvo suradę. Ji tykiai vaikštinėjo pakrante ir parodė ranka į siaurą takelį, kurio ieškojo.
 - Štai čia dar ne viskas, galutinai viską pamatysime, kai praeisime tuo taku, - pasakė mergina ir pasileido tuo taku. Jis buvo labai siauras,  bet tiesus. Išėjus prie krioklio ir pati Jekaterina neteko žado, kai išvydo raibuliuojantį sidabru krioklį, kuris krito ant akmenų skleisdamas deimantinius vandens garus bei žiburiuodamas įvairiomis spalvomis. Gluosniai ir jų šakos sviro į skaidrią upę, o šakos buvo tokios plačios, kad namuką susiręsti būtų vieni juokai.
 - Manau, kad norėtum pamatyti vienaragį, - gana rimtai pasakė Jekaterina, atsisukusi į Alex.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #3 Prieš 9 metus »
Alexandra tiesiog susidomėjusi klausėsi ką jai pasakys kita mokinė, tačiau, jos nusivylimui, išsamesnio atsakymo nepavyko išpešti. Jekaterina tiesiog džiūgavo būdama šioje vietoje ir vis vėjavaikiškai šypsojosi visam pasauliui. Galiausiai ji nurodė, kad reikia pražygiuoti kažkokiu siauru, vos įžiūrimu takučiu. Oho... Tiesiai mirčiai į nasrus? Verta eiti, ar ne? - dvejojo švilpė, tačiau visgi lėtais žvilgsniais sėlino iš paskos jaunai gyvūnų ir astronomijos ekspertei.
Tokiu momentu, kai nežinai ko būtent tikėtis, nes žinai, kad aplinkui tyko viso asortimento pavojų, normalus burtininkas išsitrauktų burtų lazdelę ir nė akimirkai nenuleistų akių (netgi žiobaras eitų tuo takeliu su beisbolo lazda ar kokia kuoka), o štai Alexandra, dėl šiokios tokios įtampos, panėrė pirštus į kišenę, kad išsikrapštyti žiebtuvėlį ir užtraukti dūmą. Iš pakelio išgraibė vieną mėtų skonio cigaretę ir, laikydama ją tarp lūpų, prisidegė. Greitai įkvėpė pirmą dūmą ir, jau laikydama cigaretę tarp pirštų, nėrė paskui Jekateriną į miško glūdumas.
Tačiau staiga kita burtininkė atsisuko į Alex su rimtai nusiteikusiu veidu ir tarė:
- Manau, kad norėtum pamatyti vienaragį.
Brunetė nuleido akis, įkvėpdama dūmą apsvarstė Jekaterinos žodžius ir, iškvėpdama, rimtu veidu atsakė:
- Būtų įdomu. Surasi? - Paklausė ir jau norėjo įtraukti kitą dūmų pliūpsnį, bet prisiminė, jog ne visiems tai patinka. - Ah, tikiuosi tavęs tai netrukdo? Nebent pati nori įtraukti? - Žvilgčiodama tai į cigaretę, tai į mokinę paklausė ir sustingo laukdama nors menkiausio atsako.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #4 Prieš 9 metus »
Jekaterina šitoje vietoje jautėsi labai laiminga, nes viskas buvo taip gražu. Pajautusi mėtų kvapą atsisuko į Alex. Išgirdusi klausimus nusišypsojo.
 - Ne, tai manęs netrukdo. Aš prieš tokius dalykus, bet tai manęs netrikdo. Na, aš padarysiu geriau nei surasti, - ji paslaptingai šyptelėjo. Ji šiek tiek pašvilpavo, bet šįkart jos balsas labai panašėjo į strazdo. Po kelių minučių pasigirdo atsakymas. Jekaterina išsitraukė iš kišenės savo kentauro kanopas. Ritmingai daužydama jas vieną į kitą vis kitu kampu išgavo keistą melodiją. Ji kartu ir tyliai niūniavo. Tai buvo panašu į kažkokius burtus. Mergina tiesiog įsmeigė žvilgsnį į laukymės kraštą. Pagaliau ji nutilo. Ji užsimerkė ir labai įtemptai galvojo, bet ką - paslaptis. Staiga jos galvoje pasigirdo tyras ir aiškus balsas:
 - Nereikia taip stipriai manęs šaukti.
Į laukymę įžengė švytinčio baltumo vienaragis ilgu ir smailiu ragu. Mergaitė lėtai priėjo ir paglostė žvilgantį kailį. Nusišypsojusi pakvietė Alex prieiti arčiau, tik parodė, kad užgesintų ir kol kas atsisakytų dūmo. Baltas vienaragis žiūrėjo į ją.
 - Viskas gerai, ji mano draugė, - mintyse pasakė Jekaterina.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #5 Prieš 9 metus »
Alex vertino tai, kad Jekaterina nepriekaištavo merginai dėl rūkymo, nors tai jai ir nepatinka. Retai kas susilaiko nuo kvailų komentarų. - mintyse įvertino klastuolę.
Neilgai trukus naujoji švilpės draugė vėl išsitraukė kentauro kanopas ir pradėjo jas daužyti. Atrodė, kad ji tikėjosi gauti kažkokį atsaką. Ji buvo tokia susikaupus, kad, matyt, pamiršo kokioje vietoje randasi, taigi atsargumo griebėsi Alexandra. Rūkydama cigaretę ji vis sukiojosi ir dairėsi į visas puses. Tos apeigos tikrai pritrauktų bet kieno dėmesį - sunerimo burtininkė.
Staiga Alex išgirdo keistus žingsnius, pasirodo, kad tai buvo vienaragis. Gražus, balto kailio ir su labai dideliu, aštriu ragu. Švilpė nelabai žinojo ką daryti: ar sustingti ir nežiūrėti padarui į akis, ar draugiškai prie jo prieiti ir glostyti, tačiau kai pamatė, kad Jekaterina su juo elgiasi gan draugiškai, burtininkė taip pat nusprendė prisidėti. Tiesa, gavo ženklą, kad reikia užgesinti cigaretę. Oh, gee, fine... - numykė mintyse ir užgesino cigaretės galą į šlapias samanas, tada įsimetė jos likutį į kišenę.
Alexandra priėjo prie vienaragio ir pradėjo glostyti visą jo galvą: ausis, nosį, žandus...
- Ką jis apie mane galvoja? - Su šypsena veide paklausė burtininkė ir palietė magiško gyvūno ragą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #6 Prieš 9 metus »
Jekaterina šyptelėjo, kai priėjo Alex. Atrodo, jai patiko. Jai paklausus, ką apie ją mano vienaragis, ji nusišypsojo ir vėl susikaupė.
 - Ką manai apie mano draugę Alex? - mintyse paklausė mergina.
 - Visai miela, - vienaragis stovėjo ramiai. Tada šiek tiek palenkė galvą ir protingai pažiūrėjo Alexandrai į akis. Klastuolė tikėjosi, kad šis gestas neišgąsdins Švilpės.
 - Jis, tiksliau, ji mano, kad tu miela, o tai rodo, kad ji tavimi susidomėjo, - informavo Jekaterina mostelėjusi į tai, kad vienaragė palenkė galvą.
 - Sidabrakailė, - pažvelgė į akis vienaragė Jekaterinai ir pasakė.
 - Jos vardas Sidabrakailė, - švelniai žiūrėdama į gražuolę pasakė mergina draugei. Vienaragė ramiai nuėjo link upelio ir atsigėrė tyro vandens. Ji judėjo grakščiai ir ritmingai.
 - Miela, ar ne? - paklausė Jekaterina. - Patinka?
Mergaitė priėjo prie kažkokio neaiškaus vaismedžio ir nuskynė porą skanių ir sultingų vaisių. Tikėjosi, kad švilpė pasakys, jog neaiškius objektus kažin ar galima valgyti. Ji šyptelėjo ir padavė vieną Alexandrai ir pati atsikando. Ji žinojo, kas tai per vaisiai todėl valgė drąsiai.
 - Kiekvienas jaučia skirtingą skonį. Aš jaučiu egzotiškų vaisių skonį, o tu? - smalsiai pasiteiravo mergina.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #7 Prieš 9 metus »
Susidomėjusi ir susižavėjusi Alex glostė nuostabaus grožio vienaragį. Kai Jekaterina pasakė, jog vienaragiui burtininkė paliko gerą įspūdį, ši mažumėlę šyptelėjo ir trumpam pažvelgė būtybei į akis.
- Jos vardas Sidabrakailė. Miela ar ne? - Paklausė Jekaterina.
- Labai miela. Per daug miela. - Kilstelėjusi antakius atsakė Alex ir nusistebėjo Ou, patelė... Ir... Gyvūnai gali turėti vardus... Oho...
Vienaragei matyt atsibodo visi tie meilikavimai ir ji grakščiai nuėjo atsigerti tyro upelio vandens. Tuo tarpu Jekaterina pasileido į neaiškių vaisių medžioklę. Nuėjusi prie kažkokio medžio, ant kurio augo švilpei nematyti vaisiai, ji nuskynė porą jų. Vieną iš jų įteikė Alexandrai, o pati atsikando kito. Švilpei nutįso žandikaulis. Ką ji žino, gal jis nuodingas???
- Kiekvienas jaučia skirtingą skonį. Aš jaučiu egzotiškų vaisių skonį, o tu? - Lyg niekur nieko paklausė.
Alex nežinojo ar verta rizikuoti, tačiau Jekaterina atrodė užtikrina savimi, taigi teko kąsti.
- Mmm... Kažkas tarp aviečių, mėlynių... ir arbūzų... - Susiraukė burtininkė. Tačiau susiraukė ne dėl to, kad buvo neskanu (vaisius labai skaniai atgaivino), o dėl to, kad buvo keista jausti tiek skonių viename kąsnyje.
- Kas čia per vaisiai? - Paklausė Jekaterinos.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #8 Prieš 9 metus »
 - Nežinau, - gūžtelėjo pečiais Jekaterina. Ji iš tiesų nežinojo, kokie tai vaisiai. Tiesiog nuojauta sakė viską, ką kalbėjo ji pati. Kol Sidabrakailė ramiai užsiiminėjo savais reikalais, mergaitė ramiai įkopė į medį. Šakos buvo plačios, patogios ir augo nuo pat apačios. Įsitaisiusi ten apsižvalgė ir pamatė lianas. Įsikibusi į vieną nuskrido žemyn ir pasileido kai dar buvo pusantro metro iki žemės. Nusileido visiškai ant kojų. Ji prisiminė nuotykį miške, kur buvo labai gražiu pavidalu. Ji norėjo vėl tai išbandyti, bet čia buvo Alex. Jekaterina buvo drąsi mergina, o dabar ypatingai nebuvo ką veikti. Ji kritiškai nužvelgė visą laukymę - ieškojo pavojų. Ji viską sugalvodavo gana greitai, todėl netruko atkusti.
 - Nori lipti į krioklio kalną? - paklausė ji.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #9 Prieš 9 metus »
Damon Sauer įėjo į Uždraustąjį Mišką slapta, tikėjosi, kad jo niekas nepamatys. Berniukas atsisėdo netoli krioklio ir pradėjo rašyti:
"Jekaterina,
Tu manęs dar nepažįsti, bet aš Tave stebėjau."

- Ne, netinka. Išgąsdinsiu ją.
Grifiukas pasiėmė naują lapą, pamirkė plunksną į rašalą ir pradėjo rašyti iš naujo:
Jekaterina Houly,
Tu manęs dar nepažįsti, kaip ir aš tavęs, tad norėčiau susitikti. Kol kas aš noriu likti anonimu, kai ateisi, pamatysi. Lauksiu tavęs rytoj, netoli aukšto krioklio prie upelio.
ANONIMAS

Damon atsistojo nuo žemės, pasidėjo rašiklį į savo apsiaustą, o laišką gražiai susuko į tūtelę ir užrišo gražiu raudonu kaspinu. Berniukas pasidėjo laišką ir apsiaustą prie upelio kranto ir pradėjo lipti į kalną. Grifiukas norėjo pamatyti viską iš aukštai. Jis žiūrėjo į tekantį upelio vandenį ir didingą Hogvartso pilį. Berniukas pasijuto laisvas ir drąsus, bet pagalvojęs, kad netoliese gali būti mokytojų, nulipo nuo kalno, pasiėmė savo daiktus ir greitai nuskubėjo į pilį.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Kasiopėja Evers

  • VII kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I love cats. Yes, even Mrs. Norris.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #10 Prieš 9 metus »
Į tylią vietą, kurioje tik girdėjosi upelio čiurlenimas, atlindo lūšis. Žvėris atsitūpė, žvelgdama į savo atspindį vandenyje. Taip jai bežiūrint, lūšis pasikeitė. Vietoje jos sėdėjo mergina, pabėgusi iš puotos. Kasiopėja atsiduso. Ji vis dar vilkėjo juodą nėriniuotą pūstą suknelę, tebeavėjo aukštakulnius ir tebeturėjo raudonas lūpas.
Tyloje, Kasiopėja ėmė tyliai dainuoti. Kaip visada, ji mėgo dainuoti miške. Mergina turėjo neeilinį balsą - josios buvo sirenos balsas, gana retas reiškinys. Bet Kasiopėja nenaudojo savo balso blogiems tikslams, kaip buvo žinoma graikų mitologijoje (esą sirenos turėjusios gražius balsus, tačiau nuviliodavusios jūreivius link jų irštvos, kurioje jie pasitikdavo savo galą).
Taip jai bedainuojant kažkokią dainą, prie jos priėjo miško žvėrys. Neretas paukštis atskrisdavo jai bedainuojant, tačiau pirmą kartą atėjo tiek daug žvėrių prie jos. Mergina paglostė danieliaus snukį, ir nusišypsojo mažajam elnio giminaičiui.
Vis dėlto gera, kai turi gyvūnų draugiją.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #11 Prieš 9 metus »
((Sirena ir animagė viename... čia irgi jau perkrauta, nemanai? :) ))
[San: Pritariu Sorenui... Apie personažų turėjimą per daug galių ir buvimą overpowered jau buvo ne kartą šnekėta...]
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Katherine Rivers

  • VI kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #12 Prieš 9 metus »
Semas vaikščiojo mišku kartu su Kasiopėja parankėje. Oras buvo žvarbokas, bet juk dar tik pavasario pradžia, ko norėt. Taigijie vaikščiojo sau miške, o priėjus upelį, Semas nusitempė Kasiopėją prei kaiko, ko ji dar nebuvo mačiusi. Jis pats, buvo matęs tik kartą. Jis parodė pirštu jai į upelį, jo vidurį. Reikėjo gerai įsižiūrėti, nes toji vieta buvo labai gili ir tamsi,tad nelabai kas ir matėsi, bet geriau ir ilgiau įsižiūrėjęs galėdavai išvysti - auksines žuveles, taip taip, tikras auksines žuveles, kurios pildydavo norus ir kurios gerai slėpėsi po akmenimis. Jos yra labai retai sutinkamos, turima mintyje labai, labai retai.
-Kasiopėja, pasižiūrėk...- nutęsė pirštu upės pasroviui. Pačiame upės krašte jis pastebėjo vienaragį. Tikrą vienaragį. Kokia gera diena!!!, laimingas galvojo Semuelis. Bet, gaila buvo tikras neišmanėlis gyvūnuose.
-Kasiopėja, prie jo galima prieiti? Jis man nenukąs rankos? - buvo jau beišsigandąs Semas, bet jis juk vyras, tad greitai susitvardė.

*

Neprisijungęs Kasiopėja Evers

  • VII kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I love cats. Yes, even Mrs. Norris.
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #13 Prieš 9 metus »
Kasiopėja klusniai bidzeno kartu su Semu, tiesiog paskendusi jo dvigubai už ją didesnėje striukėje. Mergina juokėsi iš Semo ,,prikolų", kalbėjosi su juo ir bendravo visais įmanomais būdais, mat per visą šį laiką jie retai surasdavo laiko pabūti kartu. Visas jų nedravimas buvo greitas bučkis pasisveikinant ir kažkuris iš jų lėkdavo į pamoką.
Semui pastebėjusi vienaragį, Kasiopėja atkreipė dėmesį. Saulės zuikučiai žaidė ant balto žvilgančio vienaragio kailio. Kasiopėja nusišypsojusi įbruko Semui jo striukę, ir priėjusi kiek arčiau vienaragio (tiksliau stovėdama ant akmens, išsikišusio upelyje) ji tyliai paniūniavo.
Semas nelabai turėjo girdėti (mat Kasiopėja jam dar nepasakojo apie jos esybę), bet gyvūnas išgirdo. Vienaragis tyliai priėjo prie Kasiopėjos, brisdamas per upelio vandenį. Kasiopėja paglostė didelį baltą vienaragio snukį ir atsisuko į Semą.
-Eikš?-ji tyliai jį pasksikvietė, nenorėdama išgąsdinti žvėries.

*

Neprisijungęs Katherine Rivers

  • VI kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #14 Prieš 9 metus »
Semas laikė rankoje savo odinę striukę, kurią Kasiopėja buvo jam padavusi. Ji stovėjo ant upelio akmens ir kvietė jį prisidėti.
-Jis nesikandžioja?- paklausė Kasiopėjos eidamas vis arčiau, kol pamatė save stovintį šalia Kasiopėjos ant upelio akmens, kuris buvo labai slidus, o Semo laimei jis mokėjo išlaikyti lygsvarą ir nepaslysti ant plokščio akmens. Taigi jos jau ruošėsi glostyti matomai švelnų baltą vienaragio snukutį, bet tada už nugarų jiems pasigirdo kažkoks keistas garsas, lyg į upelį būtų mėtomi akmenukai. Semas vis dar tiesė ranką link vienaragio tuo pat metu besisukdamas pasižiūrėti, kas ten per garsas. Jis net pašoko, pamatęs, kad iš upelio lenda kažkokia graži būtybė, moteriškos giminės. Ji buvo sudaryta iš vandens ir labai gražiai dainavo, kad Semui net ausys užgulė ir jis negirdėjo ką pasakoja Kasiopėja, jeigu išvis ką nors pasakoja. Taigi jis lėtai pradėjo eiti, ar geriau sakyti tiesiog skristi link merginos. Ji dainavo žodžius, kuriuų Semas nesiklausė, jį viliojo melodija. Bet geriau įsiklausius į galėjai išgirsti pirmojo posmelio žodžius:

Paliki ją,
Ateiki čia,
Išalkau aš,
Tavęs man reikia...