0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #30 Prieš 2 metus »
- Išgyventi be kerėjimo? - profesorė kone paspringo savo arbata, - žiūrėk, kad už tokius žodžius iš tiesų netektų atlikti arešto panele. Ir iš kur vaikai prisirenka tokių dalykų? Tu ragana ir neišmokusi kerėti tu iš mokyklos neišeisi, aišku? Kokia aš būčiau profesinė tuomet?..
Paskutinį klausimą ištarė daugiau sau, bandydama nuvyti tokias mintis, tarsi kokį košmarišką sapną. Burtai jai buvo visas gyvenimas ir leisti kažkam patirti nusivylimą, negalint naudotis magija prideramai, jai atrodė kaip nesuvokiamas siaubas.
- Gerai, pirmiausia papasakok ką jauti, kai pasiimi lazdelę į rankas. Kokios mintys užplūsta? Gal prisiminimas koks šmėkšteli? Detaliai prašyčiau.
Ji vėl gurkštelėjo arbatos ir susidėjo rankas taip, tarsi būtų pasiruošus klausyti pačio ilgiausio monologo.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #31 Prieš 2 metus »
Nuo profesorės reakcijos Klara tik susitraukė keliais centimetrais. Mintyse padarė sau didelę ryškią pastabą, kad atsargiau rinktųsi savo žodžius.
Varnė suraukė antakius galvodama apie atsakymą. Ką ji jaučia kai laiko savo burtų lazdelę? Niekada nebuvo apie tai susimąsčiusi...
-Amm... na paprastai jaučiuosi drąsesnė...-sumurmėjo prisiminusi tuos atvejus kai Uždraustajame Miške išsigandusi vis siekdavo savo lazdelės. Tiesą sakant, ji dabar niekur neina iš savo kambario be burtų lazdelės.-Bet per pamokas dažnai bijau susimauti arba tiesiog žinau, kad man nieko nepavyks...
Ji vėl pasikapstė po savo prisiminimus ieškodama kažko įtartino ar tiesiog keisto. Bet nieko. Jos visas žiobariškas gyvenimas tiesiog buvo... normalus. Lankė žiobarišką mokyklą, turėjo draugų, mėgo vaikštinėti gamtoje. Ji tiesiog gyveno įprastą laimingą gyvenimą.
Tiesa, ne visada ji taip gyveno.
-Na ne visada tai prisimenu kai laikau lazdelę, bet dažnai pagalvoju apie savo gyvenimą Rusijoje. Apie savo mamą...-ji nutilo pagalvojusi, kad šitai skamba pernelyg vaikiškai. Atsidususi patrynė rankas į savo apsiaustą ir pasimuistė kėdėje.
-Dar pagalvoju apie savo tėtį, kurio aš nepažinojau. Manau... kad jis greičiausiai buvo burtininkas, nors man niekas to nesakė,-prisipažino ji ir vėl nuleido akis kramtydama lūpą. Nesijautė pakankamai gerai kalbėdama apie savo gyvenimą ir jausmus su nepažįstamu žmogumi.
-Bet nieko pernelyg keisto nėra. Na bent jau nepastebėjau,-pasakė ir vėl atsiduso.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
- Hmm, taip... Įdomu, - ragana tik murmėjo mergaitei pasakojant. - Eikš čia. Stokis.
Ji pakilo nuo stalo ir atsistojo viduryje kabineto. Net keista, kaip tokiam mažam kabinete galėjo būti tiek daug laisvos vietos, tačiau ragana žinojo kodėl viskas taip yra, mat kai kurias kabineto vietas buvo užbūrusi praplėtimo kerais.
Nifora išsitraukė savo burtų lazdelę, pamosikavo ir prieš jas atsirado rainas katinas.
- Paversk jį katilu. Tik šį kartą prisimink ką nors, kas tau pavyko be priekaištų, ką nors, ką padariusi didžiavaisi savimi, o tada ištark burtažodį.
Profesorė atydžiai sekė kiekvieną mergaitės judesį, nes manė, kad tai atskleis, ką ši daro ne taip, kad jai nesiseka burti. Ragana jautė, kad kažkas čia ne taip, tik nėjo suvokti, kas konkrečiai.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
Nežinodama ką profesorė planuoja Klara pakluso jos žodžiams ir atsistojo. Netrukus priešais ją atsirado nieko nenutuokiantis katinas. Mergaitė akimirkai išsigando, kad ir šis pradės lakstyti po nedidelį kabinetą, bet gyvūnėlis tik ramiai sėdėjo ir žvelgė į ją. Varnė išsitraukė savo burtų lazdelę ir užsimerkusi pabandė daryti tai ką jai liepė.
Žinoma, ji prisiminė kvidičo rungtynes. Prisiminė kaip jos širdį apėmė džiaugsmas kai jie laimėjo prieš Klastūnyną. Prisiminė kaip ji didžiavosi savimi kai sugebėjo įmesti kritlį į lankus, net kai treniravosi mažiau nei kiti Varno Nago koledžo mokiniai. Viską ji matė taip ryškiai, kad atrodė, jog pati ten buvo. Net iš jos veido išgaravo nerimas ir įtampa. O pasirodė nedidelė šypsena.
-Felifors,-vis dar užsimerkusi ištarė. Atsimerkusi pamatė kaip katė persimainė į katiliuką, bet šis kaip ir praeitą kartą liko su uodega ir kojomis. Jos sugebėjimai net nebuvo pagerėję po pamokos.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
Nifora atidžiai stebėjo mergaitę ir liko gana sutrikusi.
- Tu viską padarei teisingai,  na beveik, bet mažų mažiausiai katilas turėjo būti be kojų. Klara, kas dar tau šauna į galvą kai pagalvoji apie kerus? Gerai pagalvok, giliai. Ar nejauti?.. Na... Ar neatrodo, kad tarkim... Turėtų būti daugiau jėgos nei išeina, tarsi... - ragana vis nutildavo ir vėl prabildavo, mąstydama ir diskutuodama pati su savimi.
Tai apsvarstydama tai atmesdama įvairias hipotezes ji vaikštinėjo po kabinetą pirmyn ir atgal.
- Tarsi kas nors blokuotų? Ar suprantamai skamba? Ar man tas sapaliones į normalų klausimą išverst?
Ji nusijuokė pati iš savęs, žinojo kokia būna kai įtemptai mąsto ir tuomet kartais žmonės galvoja, kad jai pasimaišė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
Vartydama rankose burtų lazdelę mergaitė susiraukusi įtemptai mąstė. Fone skambėjo po kambarį vaikštančios profesorės balsas, bet jos žodžiai Klarai susiliejo į vieną keistą garsų mišinį. Paskendusi mintyse galvojo kas su ja negerai. Bet niekas į galvą neatėjo. Lyg ir ne, nieko keisto ji nejautė.
Atrodė keista, kad profesorė taip bandė rasti priežastį. Juk jai iš to jokios naudos nėra. O ir pati Klara nežinojo ar tikrai yra kažkokia viso to priežastis. Bet varnė dar ne visai to suvokdama pradėjo dvejoti savo įsitikinimais. Bet galbūt tai buvo tik menka viltis, kad kada nors ji sugebės normaliai kerėti.
-Nežinau... gal...-giliai atsiduso ir vėl atsisėdo ant kėdės. Nuleidusi akis žvelgė į savo lazdelę kurį laiką. Priešais ją ramiai sėdėjo katilas su rainomis katino kojomis. Mergaitė patrynė rankas į savo apsiaustą apgalvodama savo veiksmus kai bandė paversti katiną į katiliuką. Prisiminė, kad profesorė sakė, jog ji kaip ir viską teisingai padarė. Taigi nėra ji jau tokia apgailėtina. Bet tada kodėl jai nepavyko?
-O ką turėčiau jausti kerėdama?-paklausė ir atsilošdama kėdėje pažvelgė į profesorę.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
- Įvairiai, - gūžtelėjo pečiais profesorė, - pavyzdžiui aš jaučiu magiją savyje. Na tai sunku paaiškinti, bet kai pasiimu lazdelę, aš puikiai žinau, kas nutiks ištarus vieną ar kitą burtažodį. Tačiau tu dar to tik mokaisi todėl tai pajausti nelengva užduotis. Man kilo viena mintis, kas galėjo būti ne taip. Tačiau tai visiška nesamonė. Iš kur pas trečiakursę galėtų būti toks daiktas...
Ji papurtė galvą sau pritardama, kad tikrai tai nesąmonė. Ir visgi ta mintis kirbėjo kaip koks didžkirmis.
- Na visgi. Ar turi kokį daiktą kurį nešiojiesi su savimi visą laiką. Kuris visada šalia tavęs, kai pasiimi lazdelę burti. Kuris apskritai visada su tavim?
Ragana atrodė susimąsčiusi ar net susirūpinusi. Mynė po kabinetą, vis užmesdama akį tai į vieną tai į kitą knygą, paimtą iš lentynų.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #37 Prieš 2 metus »
Mergaitė suraukusi antakius palenkė galvą. Profesorės atsakymas nedaug kuo jai padėjo. Tiksliau visai nieko nepakeitė. Ji vis dar nieko normaliai nesuprato. Sudėjusi rankas ant kelių ji stebėjo kaip profesorė vaikščiojo pirmyn atgal. Rodos, tuoj skylę šitaip išvaikščios. Klara netgi kiek sunerimo, gal tikrai įmanoma šitaip išvaikščioti skylę? Klara įsispoksojo į grindis, lyg norėtų pastebėti kokius įlinkimus ar dar kažko, išduodančio, kad profesorė tuoj įlūš.
Tik jos spėlionės greitai pasibaigė, kai išgirdo klausimą. Mergaitė staigiai pakėlė galvą ir įsispoksojo į raganą. Be abejonių ji žinojo atsakymą. Tik kažkiek bijojo ar tikrai saugu duoti jai savo užrašinę. Juk ten saugomas vos ne visas jos gyvenimas. Jau kažkiek metų ji patikėdavo savo mintis knygelės puslapiams.
Ne, nebijojo, kad profesorė sužinos jos paslaptis. Viską, kas buvo svarbu, Klara užrašydavo savo gimtąja, rusų, kalba. Mergaitė tik bijojo, kad profesorė sugalvos sunaikinti jos brangenybę. Juk ji tikrai atrodė pasiryžusi pašalinti visas kliūtis, trukdančias jai kerėti. Varnė net sunerimo, galvodama, gal jai reiktų sumeluoti. Nors greičiausiai profesorė nepatikėtų nė vienu jos žodžiu. Taigi... beprasmiška meluoti.
-Yra... mano užrašinė. Ją turėjau nuo pat savo vaikystės,-pasakė ji ir išsitraukė knygelę. Bet dar netiesė rankos duoti profesorei. Pasidėjusi užrašinę ant kelių Klara pažvelgė į vienintelį daiktą, kuris jai liko iš tų dienų, kai gyveno laimingą be rūpesčių gyvenimą.-Aš ją visur su savimi nešuosi. Žinot... man ta užrašinė labai brangi. Ten galima sakyti, vos ne visas mano gyvenimas... Nenoriu jos prarasti.
Klara vis dar dvejojo ar duoti užrašinę profesorei.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #38 Prieš 2 metus »
Nifora atydžiai klausėsi mergaitės, vis dar vaikštinėdama po kabinetą.
- Parodyk, - ištiesė ranką profesorė, - nieko tai užrašinei nenutiks, parodyk ją man, prašau.
Ji laukė kol mergaitė paduos jai savo knygelę. Pastaroji profesorei pasirodė keistoka, tačiau ji nenorėjo tikėti savo mintims . Nifora vylėsi, kad ji klysta, tačiau jos neapleido mintis, kad tas daiktas yra apkerėtas. Ir mokinė negali kerėti, nes ją veikia pikti burtai, galbūt net juodoji magija. Tačiau kas būtų galėjęs šitaip pasielgti su trečiakurse mergina, jai galvoje netilpo. 
- Klara, - kreipėsi į mokinę profesorė, - iš kur ją gavai? Man reikia ją apžiūrėti.
Profesorė atrodė rimta ir susirūpinusi. Ji nerimavo dėl merginos ir visa širdimi troško jai padėti.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #39 Prieš 2 metus »
Vis dar dvejodama, bet bijodama supykdyti profesorę, Klara ištiesė knygelę. Prikandusi lūpą stebėjo kiekvieną profesorės judesį. Net pati to nepastebėjo kaip įsitempė kiekvienas raumuo, lyg lauktų kol reikės pašokti iš kėdės ir atgauti užrašinę. Netgi gal kiek juokinga atrodytų iš šono, kad Klarai taip rūpėjo, rodos, tokia paprasta knygelė. Tai nebuvo kokia brangaus žmogaus dovana. Tiesą sakant, Klara net nežinojo iš kur ją gavo. Kiek atmintis sugebėjo apimti tą užrašinę visada turėjo su savimi. Net kai ją visą prirašė, varnė priklijavo papildomų lapų, kas pavertė užrašinę ne visai tvarkingą ar patvarią. Bet mergaitė ją saugojo kaip savo akį.
-Juk jūs jos nesunaikinsit... tiesiog...-Klara nuleido akis net nežinodama angliškų žodžių tai apibūdinti. Ir galbūt jie net neegzistavo...
-Ne... na, nežinau iš kur ji pas mane,-patraukė pečius ir suraukusi antakius dar pasikapstė po savo atmintį. Knygelę supo nežinomybės šydas kaip ir daugybę kitų jos gyvenime nutikusių dalykų.-Ji tiesiog atsirado pas mane dar kai buvau vaikas.
Dabar kai daugiau apie tai galvojo, tikrai atrodė keista kaip toji nedidelė knygelė atsirado pas ją. Niekada Klara apie tai daug negalvodavo. Dar kai gyveno Rusijoje ji mėgo kaupti įvairius, daug nereiškiančius daiktus, todėl rasta užrašinė ant palangės nekėlė jokių klausimų. Netgi keista, kaip toji knygelė prilipo labiau nei bet kokia kita užrašinė. O jų varnė turėjo tikrai daug. Bet nė vienos nesugebėdavo užpildyti. O šita buvo taip primarginta įvairių priminimų, citatų ar istorijų, kad tik Klara sugebėjo susigaudyti ir perskaityti savo sudėtingą raštą.
Mergaitė rankomis nubraukė nuo savo uniformos nesamas dulkes ir išsitiesusi stebėjo kiekvieną profesorės judesį. Ji taip bijojo, kad profesorės spėjimai gali pasitvirtinti. Juk tada jai tektų amžiams atsisveikinti su šia knygele.
-Juk jūs nemanote, kad mano užrašinė yra... na kažkas blogai...-sušnabždėjo ir suspaudusi lūpas nuleido akis.-Juk jūs jos nesunaikinsite, tiesa?

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #40 Prieš 2 metus »
Paėmusi knygelę į rankas susiraukė. Atydžiai ją apžiūrėjo ir mokinei nepratarusi nė žodžio, atsisėdo į savo krėslą. Pasidėjo knygutę ant stalo ir paėmusi savo lazdelę kažką pašnibždomis sumurmėjo, lazdelę nutaikius į užrašinę. Po to paslaptingo burto, knygutė ėmė purtytis ir šnypšti.
- Taip ir maniau, - sunerimusi sumurmėjo profesorė. - Ji užkeikta. O kerai galingi, labai galingi, skirti blokuoti žmogaus magiją, sutrikdyti leidžiamus kerus. Bet nesijaudink, mes tai išspręsim.
Ji nukreipė savo lazdelę į knygutę dar kartą ir šį kartą aiškai ištarė:
- Finite incantatem.
Knygelė pasipurčius ir pašnypštus dar stipriau, ir garsiau staiga nutilo, ir nurimo. Vėl gulėjo lyg niekur nieko ant profesorės stalo, nukrauto pergamentais. Nifora dar kartą sušnibždėjo kažką nesuprantamo, tačiau šį kartą jau nieko nenutiko.
- Imk, - ištiesė mokinei atgal jos daiktą, - dabar gali naudotis ja be šalutinių efektų, tačiau labai pasisaugok žmogaus, kuris tau ją davė. Nežinau, kodėl ar kokiu tikslu mokinei įbrukamas toks juodosios magijos pilnas daiktas, tačiau tikrai ne su gerais ketinimais.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #41 Prieš 2 metus »
Išpūtusi akis Klara stebėjo kaip profesorė pasidėjo jos užrašinę ant stalo. Neišgirdo kokį burtažodį ji sušnabždėjo, bet užrašinei pradėjus purtytis ir šnypšti mergaitė pašoko iš vietos. Atsistojusi jau žadėjo pulti ir gelbėti brangų daiktą, bet profesorė lyg nė nebūtų to pastebėjusi pradėjo kalbėti. Klara negalėdama įkvėpti sužiopčiojo.
-Ką? Užkeikta? Ko-kodėl užkeikta...-sušnabždėjo stebėdama kaip profesorė vėl ištarė burtažodį, kurį Klara nežinojo ar neprisiminė, ir knygutė pradėjo dar labiau kratytis. Lyg būtų pamiršusi kaip kvėpuoti varnė išsižiojusi stebėjo kaip jos užrašinė pasipurtė, pašnypštė, tarsi būtų atgijusi, ir galiausiai nurimo. Atrodė, kad nieko nė nebuvo nutikę.
Klara pradėjo kvėpuoti vos tik atgavo savo užrašinę. Prieš tai įsitempusios kojos ir rankos pradėjo drebėti ir praradusi pusiausvyrą mergaitė sukrito ant kėdės. Drebančiomis rankomis pervertė knygutę, lyg norėtų įsitikinti, kad tikrai viskas liko savo vietose. Užrašinė atrodė lygiai taip pat kaip ir prieš tai.
-Kodėl...-Klara suraukusi antakius ir vis dar tikrindama kiekvieną puslapį drebančiu balsu sumurmėjo.-Kodėl kas nors tai darytų? Kam jis tai darytų?
Jos širdis plakė krūtinėje lyg ji būtų bėgusi kelis kilometrus. Ji tiek metų kankinosi nesugebėdama kerėti. Jau buvo įsitikinusi, kad niekada ir nemokės burti. Gal ta užkeikta užrašinė galėjo pakenkti Klarai dar kuo nors. Juk negalėjai žinoti, gal šitai nėra pabaiga. Varnei netgi atrodė įtartina, kad viskas taip lengvai gali pasibaigti.
-Ar galiu... galiu išbandyti?-kai jos balsas vėl skambėjo tvirtai, Klara kreipėsi į profesorę.-Išbandyti kerėti...

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #42 Prieš 2 metus »
- Žinoma gali. Pati būčiau prašiusi, kad pabandytum, - profesorė žvilgsniu paragino mokinę.
Gurkštelėjusi jau atšalusios arbatos, profesorė stebėjo savo mokinę.
- Man dėl tavęs neramu, Klara. Tas žmogus kuris tau įkišo šį užkeiktą daiktą, tau yra labai pavojongas. Ir jei jis yra tavo artimoje aplinkoje, manau tau gręsia pavojus. Jo siekiai tikrai nebuvo geri ar draugiški. Tai pavojinga magija.
Ji nutilo nenorėdama mergaitės gąsdinti dar labiau, nors tikriausiai jau tam per vėlu.
- Taip... - nutęsė ragana, - geriau išmėgink, kaip tau seksis burti dabar. Manau nuo šiol būsi neprilygstama kerėtoja. Pamėgink tą patį burtą, kaip ir prieš tai. Noriu pažiūrėti skirtumą.
Ji nusišypsojo merginai ir su dideliu smalsumu bei nekantrumu sekė, ką ši darys ir kaip jai seksis.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #43 Prieš 2 metus »
Klara linktelėjo ir įsikišo knygelę į kišenę. Atsistojusi nuo kėdės atsisuko į pusiau katiną pusiau katiliuką. Net keista, kad per visą tą laiką katilas nesugalvojo pabėgti, bet gal jį veikė šiame kambaryje esantys kerai. Ar dar kažkas kito. Arba net nematė priežasties bėgti kai šalia buvo profesorė.
Mergaitė giliai atsidususi mintyse, nenorėdama vėl leisti sau galvoti kas gali linkėti jai blogo, dar pakartojo viską ką žinojo apie šį burtažodį. Reikėjo iš pradžių katilą atversti į įprastą katiną. Tada galės panaudoti kitą burtažodį ir paversti katiną į katilą. Paprasta. Šitą jau bandė daugybę kartų.
Dabar jau turėtų pavykti. Padrąsino save mintyse ir mostelėjo lazdele. Priešais mergaitės akis katilas pavirto į katiną. Rodos, šįkart viskas pavyko. Gyvūnėlis buvo visiškai sveikas. Neleisdama sau džiūgauti anksčiau laiko Klara prikandusi lūpą ir iš susikaupimo suraukusi antakius vėl mostelėjo lazdele.
-Felifors,-ištarė. Katinas net nespėjęs suprasti kas vyksta, vėl pasikeitė į juodą katilą. Laimei, šįkart jis buvo be uodegos ir be kojų. Tiesiog tobulas katilas. Na gal ne visai. Iš arti galėjai pamatyti pilkų juostelių, bet šito Klarai pakako, kad plačiai išsišiepti. Burtažodis jai pasisekė net geriau nei tikėjosi.
-Pavyko,-net pati netikėdama savo akimis sušnabždėjo ji. Tada atsisuko į profesorę.-Ačiū jums labai. Tikrai, ačiū,-kelis kartus padėkojo ir atsisveikinusi išėjo. Tik kai uždarė duris ji net pašoko iš laimės ir suplojo rankomis. Nors galbūt ji nėra tokia gera keruose, bet užtat nėra tokia nevykusi kaip įprastai manė.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #44 Prieš 2 metus »
Didinga ir tyli ši klasė yra. Daug profesorių čia lankėsi ir kėlė lazdelę savo aplinkai kurti, kol viena jų paliko šią tokią, kokia ji yra. Na, beveik. Niūrios akmeninės, arkomis išrėžtos Hogvartso sienos, tamsūs dviviečiai mokinių suolai, lubas siekiantys langai – viskas buvo savo vietoje, tokie patys kaip nuo amžių pradžios. Net masyvus, tamsiai rudas legendinės profesorės Minervos Makgonagal stalas, kuriam iš abiejų pusių draugiją palaikė dvi senos tamsiai žalios stačiakampės lentos ir vėl numargintos transfigūracinėmis diagramos, net aukštos žvakidės šalimais ir klasės šonuose stūksantys tušti paukščių narvai – ir šie čia buvo visai nepakitę. Deja, Gabrielle Salliete Devertes įtaisyto senovinio baltutėlio keramikinio židinio nepavyko išgarbinti iš kabineto, taip pat kaip ir Vivien la Querto raudonmedžio knygų lentynos, susijusios su transfigūracija bei prisiglaudusios šalia židinio ir besitęsiančios iki pat sienos...
Tai buvo kabinetas, kur galėjai užuosti tiek dabartį, tiek praeitį.

Židinys ruseno. Rudeninė gaiva ir tyla skandino kabinetą penktadienio vakare, kuomet vakarienės šakutės ir peiliai barškėjo Didžiojoje salėje. Profesorius nevalgė – jis pasiliko savo kabinete su Magijos ministerijos Švietimo departamento nuostatais rankose, pasirėmęs ranka apžėlusį smakrą, susikėlęs koja ant kojos. Skaitė ir kramtė apatinę lūpą. Klasę apšvietė dar užsilikusi saulėlydžio žara, jau beveik nepastebima, ir tos aukštų žvakidžių liepsnelės, bjauriai pabrėžiančios randuotą Klastūnyno vadovo veidą. Greywindas atsilošė kėdėje, kūnu pasisukdamas link langų. Po tiek metų ir tokioje vietoje... Vyras iškvėpęs orą numetė nuostatus toliau nuo savęs, lyg gindamasis nuo užplūstančių senųjų laikų apybraižų; užteks, reikia kitus reikalus sutvarkyti, kad ir kaip to nenorėjo daryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »