0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1716
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Sorenas von Sjuardas pastebėjo sutrikusį Gabrielės Devertes žvilgsnį. Ši žiūrėjo į vyną krištolinėje jo taurėje, Soreno rankoje. Vyras kilstelėjo antakį ir pažiūrėjo į gėrimą - kas gi jam negerai? ,,Aha, matyt Gabrielė sugalvojo pasiausti." - pagalvojo mokytojas. ,,Kokiu tikslu transfigūracijos mokytojai keitinėti tauriojo gėrimo spalvą?".
- Iš vyną gėrusio žmogaus akių.- kiek palenkęs galvą į priekį, pasakė von Suardas, šelmiškai, bet santūriai šypteldamas. ,,Koks keistas dalykas yra naktis. Visi apsnūsta, o ypač, jeigu..." Staiga Sorenas susigriebė, užsisėdėjęs ilgiau, negu buvo mąstęs ir žadėjęs.
- Atsiprašau, labai jau užsivėlinau... - atsistojo Sorenas.- Jau eisiu.
Aišku, profesorius von Sjuardas turėjo ir savanaudiškesnių priežasčių išeiti, ne tik kad nebenorėjo kelti nepatogumų.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 269
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Gabrielė Devertes pavartė akis ir šyptelėjo. Kurg ne... Dabar išrėžk, kad esu girta... Atsiduso. Mintyse ėmė dainuoti kažkokią dainą, pėdą ėmė judinti į taktą ir užsisvajojo. Dažnai svajodavo. Šįkart svajonės buvo apie atostogas. Norėjo grįžti į Prancūziją, į Paryžių. Kažkur ten, miesto centre, netoli Senos Gabrielės laukė nesusekamais ir itin sudėtingais ilgalaikiais išplėtimo kerais užburtas erdvus ir jaukus butas pačiame pastato viršuje su kopetėlėmis ant stogo, padengto raudonomis čerpėmis. Tiesiai priešais pastatą, kuriame buvo Devertes butas, veikė geriausia to rajono kepyklėlė.
Staiga Gabrielę iš svajonių pažadino Sorenas, skelbiantis, kad jau eis. Gabrielė sumirksėjo ir atsistojusi tarstelėjo:
- Labai prašom...
Nežinia kelintą kartą priėjo prie lango ir vėl pažvelgė į vos matomą uždraustąjį mišką. Jai patiko tas vaizdas ir dieną, ir naktį, ir kai lyja, ir kai giedra. Džiaugėsi, kad jos kabineto langas gali pasigirti tokiu vaizdu.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1716
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Sorenas netikėtai stabtelėjo prie Transfigūracijos kabineto durų ir atsigręžė. Mokytojas paslaptingai šyptelėjo, pamatęs, kad Gabrielė žiūri į Uždraustąjį Mišką. ,,Ir kodėl gi visų užsisvajoję žvilgsniai krypsta į mišką, ir dar tokį, kuris tas svajone vienu bakstelėjimu gali sugriauti?" - ironiškai, tik sau suprantamai pagalvojo Sorenas, pradėdamas mintyse vizualiai planuoti medžioklę.
- Dėkui už šiltą priėmimą, - rimtu, šiltu balsu padėkojo profesorius von Sjuardas ir peržengęs neaukštą slenkstį, pateko į koridorių. Tada tyliai, negriaudamas profesorės Devertes minčių, uždarė jos kabineto duris. Kiek paėjėjęs tamsiu, tuščiu koridoriumi (o jis naktį, kai visi moksleiviai miega, ir negali būti pilnas), Sorenas von Sjuardas dingo.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Melody

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
  Praėjusi pamoka buvo įdomi nesėkmė. Suskambus skambučiui visų kuždesiai pavirto į tam tikrą rimą įgaunantį šurmulį. Vieni pradėjo svaidytis kažkieno pagriebtu trintuku, kiti šūkaliojo draugams apie Melody liksiančią srėbti chlamo kurį sukėlė. Klubu atsirėmusi į durų staktą ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės mergina akimis nusekė kiekvieną išeinantį mokinį. Praėjo visa amžinybė, kol kabinetas pakankamai ištuštėjo ir klastuolė galėjo pradėti darbą.
  Tačiau ji nepradėjo.
  Maždaug minutę ji visiškai nieko nedarė. Paprasčiausiai stovėjo nukarusiomis rankomis ir stebeilijo kiaurai visų suolų ir spintų į vieną tašką. Ji puikiai suprato, kad kuo greičiau pradės, tuo greičiau užbaigs. Buvo kraupoka, tačiau kaip tik tada, kai įtampa pasiekė ribą, ir net jai pačiai atrodė keista taip stypsoti, ji išsitiesė ir pažvelgė į kampe atremtus švaros instrumentus.   
  Tvirtai suspaudus šluotkotį Melody galvoje suskambo daina girdėta šią vasarą, kuomet klastuolė naiviai pamanė, kad visus čia aplinkui vadinamus draugus sieja ne tik mokykla ir išsmuko vieną vakarą su Hogvarsto draugais į naujos grupės koncertą. Vienintelėje atmintyje išlikusioje dainoje These Little Doubts pagrindinis krūvis buvo skirtas gitarai ir mušamiesiems. Skambesys buvo varganas. Akomponuojanti grupė ne ką teišspaudė. Tačiau visi aplinkui mėgavosi šia svaiginančia ir prasmės gyvenimui suteikiančia melodija. Raudonplaukė išėjo nė nesibaigus dainai, negalėjo pakęsti niūrios tiesos. Visi mes esame žuvys akvariume kurios plaukioja kol užauga, tačiau kuomet tai nutinka ir jas išleidžia į plačią jūrą, jos pradeda skęsti savo pačių gyvenime. Juk niekas nesako kas bus toliau, niekas nemoko, kad po to neturėsim nieko. Todėl kai kurie niekad ir nepalieka akvariumo. Mergina pakėlė akis į profesorių Syberg.
  Atstūmus spintą į pradinę padėtį pradėjo šluoti pelenus į gražią krūvelę. Melody nebuvo tikra ar pyksta ant profesoriaus už tai, ir išvis, ar turėtų pykti ant jo? O gal geriau pasiknaisiojus situacijoj atrastų kaltesnių. Atmintin poptelėjo pokalbis su Lėja, vakarienė kurią praleis ir pietūs į kuriuos nespėjo, pažadas Rokui ir jo nusivylimas kai mergina į tai nežiūrėjo rimtai. Pilvas pritariamai sugurgė. Šis tylos ansamblis žudė. Taip pat, kiek slėgė tai, kad mergina jautėsi gerai tik kovodama prieš draugę. Suėmusi šluotkotį viena ranka pabarbeno į žemę šerelius, kad viskas nubyrėtų žemėn į krūvelę. Absurdiškai dramatiškai praslinkusi pro klasę ir profesorių prie semtuvėlio škotė pasiėmė dar vieną įnagį darbui atlikti, grįžo prie šiukšlių:
  - Dėl kokios priežasties aš esu baudžiama?

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Praėjus keliems vasaros mėnesiams jaunuolis vėl čia rodėsi. Tik jau ne kerėjimo profesoriaus pavidale, o transfigūracijos profesoriaus. Jaunuolis per vasaros atostogas buvo apsilankęs savo naujuose namuose, kuriuos turėjo gerokai aptvarkyti. Dar viskas nebuvo aptvarkyta, bet didžioji dalis jau buvo sutvarkyta. Jaunuolis apsirengęs įprastiniu žiobarų drabužių stiliumi stoviniavo prie transfigūracijos kabineto. Mintis, kad vėl reikės mokyti vaikigalius, kone jį prajuokino, bet ir surimtino. Tyler pravėręs duris - nemaloniai pasijuto. Kambarį supo visai nemalonus pelėsių kvapas. Sumurmėjęs burtažodė, kambario kvapas įgavo - vyriško kvapo. Bent jau lengviau kvėpuoti patapo. Peržvelgęs per kabinetą jis linktelėjo galva ir pastebėjo, jog ankstesnis profesorius atsakingai prižiūrėjo kabinetą. Mostelėjęs burtų lazdele dulkės supusios kabinetą - dingo. Ir jaunuolis šyptelėjęs nuėjo į savąjį kambarį.

*

Vivien la Querto

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Naujai iškepta tranfigūracijos profesorė Vivien įžengė į savo naują kabinetą. Net nežiūrėjusi kaip jis atrodo, moteris jį pakeitė. Iš ankstesnio kabineto čia beliko baltas keramikinis židinys ir langas su vaizdu į Uždraustąjį mišką. Profesorei mostelėjus lazdelę sienos tapo švelniai rožinėmis, ant lubų buvo magiškas naktinis dangus, o grindys pasiklojo šiltomis keramikinėmis gelsvos spalvos plytelėmis. Ant židinio ji pasikabino savo ir tėvų nuotrauką. Šalia atsirado kavos staliukas padarytas iš raudonmedžio, o prie jo gulėjo balti sėdmaišiai. Nuo židinio iki sienos atsirado didelė knygų lentyna pagaminta iš raudonmedžio. Joje buvo labai daug knygų apie transfigūraciją ir netik. Priešais lentyna stovėjo juodas rašomasis stalas su rausva odinę kėdę mokytojui ir gelsva lankytojui. Priešais langą stovėjo nedidelė spinta pripildyta asmeniniais profesorės daiktais, bei šalia įstiklinta sekcija su puodeliais ir lėkštutėmis. Patenkinta savo nauju kabinetu mokytoja pasidarė arbatos ir išgėrusi jos, išėjo tvarkyti kitų reikalų.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Nugirdusi, jog vienintelė jos draugė - varnė Vivien dėsto Hogvartse jau antrus metus, Neptūnę ištiko mini šoko būsena. Neilgam pasigailėjo, jog praeitais metais, būdama septintakurse, nelankė transfigūracijos pamokų - vietoj to gilinosi į mėgstamiausius dalykus - herbologiją, magizoologiją bei astronomiją. Praėjus krikštynoms, kiek galėdama greičiau Eimešvilė žingsniavo Hogvartso koridoriais - jos tikslas buvo pasiekti la Querto kabinetą. Pati nesuprato, kodėl taip skuba - nei jos buvo geriausiomis draugėmis, nei ką - bendravimas nutrūkęs buvo vos Vivi baigė mokyklą. Pagaliau pasiekusį transfigūracijos klasę, esančią pietiniame bokšte, Neptūnė sustojo prie kabineto durų ir gyliai įkvėpusi pastukseno į duris. Vylėsi, jog profesorė savame kabinete.

*

Vivien la Querto

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Blondinukė sėdėjo savame kabinete ir svarstė kokią temą mokiniams dėstyti per kitą pamoką. Rūšys ir nuotykiai jų ne itin domina. Na ir tinginiai abiem prasmėm atsiduso mėlynakė kaži kelintą kart peržiūrinėdama papkes gerų, bet netinkančių idėjų. Nusivylusi savo blogais profesoriavimo įgūdžiais, atsilošė kėdėje. Nujaučiu, jog tikrai nebūčiau patekusi į profesorius šiemet, jei nebūtų jų stygius pamintijo la Querto ir pažvelgė į šiltame kamputyje miegančią haskių šeimynėlę. Šiemet nesinorėjo šuniukų palikti namuose, o ir čia praėjus pusei mokslo metų, jie dar niekam netrukdė. Išgirdusi stuksenimą į duris, mergina pamanė, jog jai pasirodė, bet išgirdusi pakartotiną stuksenimą, suprato jog jai nepasirodė. Pasistengė atrodyti kiek rimčiau ir greitai susidėjo popierius.
- Užeikite. - Tarė stebėdama duris, tikrai įdomu buvo kas ir kokia proga aplankyt sumanė. Netrukus pamatė veidą žmogaus, tiksliau merginos, su kuria draugavo keturis metus, nuo 4 kurso pradžios iki Hogvartso baigimo. - Neptūnė. - Nusišypsojo. - Nesitikėjau tave pamatyti.

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Buvusi varnė nedrąsiai įslinko į jau dabar tuščią ir kol kas niekieno nenaudojamą transfigūracijos kabinetą. Pasidėjusi ant žemės gan sunkoką dėžę jos asmeninių daiktų, Dawn nusipurtė šiek tiek skaudančias rankas ir akimis perbėgo per rožinėmis sienomis padabintą patalpą. Nuo šitokios saldžios spalvos jai pasidarė koktu ir ji susiraukė, mintyse pasižymėdama apie sienų spalvos pakeitimą. Blausi šviesa sklido pro vienintelį langą šiame kabinete, per kurį buvo galima matyti kraupųjį Uždraustąjį Mišką. Tamsiaplaukė žvalgydamasi priėjo prie lango ir perbraukusi pirštais per stiklą nusprendė, kad daugiau nieko panašaus nedarys, kol neišvalys šio kabineto, kadangi ant pirštų liko riebus dulkių sluoksnis. Kiek pastoviniavusi Dawn pagaliau įtikino save, jog šis kabinetas - jos, tad tamsiaplaukė nieko nelaukusi ėmėsi darbo. Lazdele mostelėjus šen ir ten, vietoj rožinių sienų atsirado sodri karališkoji mėlyna, kuri, be abejo, buvo jaunosios profesorės mėgstamiausia spalva. Iš dėžės skraidė daiktai, kurie rinkosi sau vietą. Vienu lazdelės mostelėjimu visos dulkės, sukeltos vėjo, išgaravo ore. Galiausiai kabinete įsiviešpatavo tyla, kai lentynose jau gulėjo tvarkingai išdėliotos knygos, ant stalo šūsnis įvairiausių daiktų - nuo pargamento ritinėlių ir plunksnų iki nuotraukų su jos katinėliu Sfinksu. Šiek tiek pajudinusi foteliuką į savo vietą, skirtą mokiniams ir šiaip svečiams, Dawn atsitiesė ir pažvelgė į vis dar tuščią kabinetą. Kažko jame trūko, tačiau rudaakė nesuprato, ko. Na, regis, teks man prie to priprasti - liūdnai pagalvojo mergina ir atsisėdo prie rašomojo stalo, mąstydama apie ateinančius mokslo metus ir laukiančius iššūkius.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Nifora įžygiavo greitu, tvirtu žingsniu į kabinetą ir iš karto uždarė duris už savęs. Raganai jis pasirodė nedidelis ir tvarkingas. Jos daiktai jau stovėjo savo vietose,  šviesiai pilki apmušalai kambariui teikė neutralumo, tačiau visokios senienos ir aplink degančios žvakės, kybančios ore, davė ir truputėlį jaukumo. Ji nuėjusi atsisėdo už savo rašomojo stalo. Jis stovėjo taip, kad už jo sėdėdama, ragana žvelgė tiesiai į kabineto duris. Nifora mostelėjo burtų lazdele ir nuo spintelės atskriejo arbatinis su dviem įmantriais, tamsiai violetinės spalvos puodeliais. Arbatai užvirus ji pripylė vieną puodelį ir ėmė gurkšnoti arbatą laukdama. Paskui pavartė keletą pergamentų gulėjusių stalo šone, paskaitė kas ten parašyta, tačiau viską padėjo į šalį pagaliau išgirdusi beldimą.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Klara, kol ėjo link profesorės kabineto, kelis kartus apgalvojo daugybę būdų pabėgti iš mokyklos. Galėtų pasakyti, kad yra nevertėlė ir ją paliktų ramybėje. Grįžtų atgal į savo žiobarišką gyvenimą. Galėtų apkaltinti ką nors kitą, bet... net pati sąžinė jai neleido to padaryti.
Varnė jau stovėjo prie kabineto durų su besidaužančia širdimi. Galbūt profesorė ją atleis nuo arešto? Galbūt ji nėra jau tokia griežta kaip iš pradžių atrodė. Klara galėtų pažadėti, jog kitą kartą stengsis labiau mokytis kerėti.
Nežinia kiek minučių ji taip prastovėjo prie durų pasiruošusi belstis. Mergaitė niekada nebūdavo pakliuvusi į bėdą nors ir prisidirbdavo labiau nei dabar. Visada jai pavykdavo išsisukti arba profesoriai patys nenorėdavo jai skirti arešto. O dabar... Klarai buvo baisu ne vien nuo minčių koks areštas jos laukia, o dar ką galėtų padaryti Varno Nago koledžo vadovas jei sužinotų ką mergaitė pridirbo per pamoką. 
Galiausiai pasiruošusi mergaitė pakėlė ranką ir pabeldė į duris. Tada jas atsargiai, lyg koks vilkas už jų slėptųsi, atidarė.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
- Užeik, - paragino mergaitę profesorė, - ir prisėsk. Arbatos nori?
Ji nė nelaukusi atsakymo įpylė į antrą puodelį karštutėlės žemuogių arbatos. Visas kabinetas pakvipo iš naujo, mat kvapas nuo pirmojo, jos pačios gerto puodelio jau bemaž išsivadėjo. Tuomet dapildė savo puodelį iki viršaus ir apkabinusi jį abiem delnais, atsilošė savo kėdėje. Kabinete buvo šilta, tačiau šildyti savo pirštus karšta arbata, raganai visvien patiko.
- Nagi pasakok, - švelniai nusišypsojo mergaitei profesorė, - kas gi tau ten nutiko? Teko girdėti, kad ir kerėjimas tau nesiseka, bet esi iš varno nago, žiniukė kitaip tariant. Manau su teorija problemų neturi, tačiau praktika...
Ji nusišypsojo pati sau prisiminus tą sceną pamokoje.
- Teks išsiaiškinti kokios to priežastys, negalime palikti tavęs visą laiką taip kankintis.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Mergaitė lyg suparalyžiuotomis kojomis įėjo į vidų ir prisėdusi sudėjo rankas ant kelių. Į profesorės pasiūlymą žadėjo mandagiai atsisakyti, bet jai jau buvo pripildytas puodelis. Bet mergaitė jo nelietė į rankas. Pernelyg bijojo, kad iš nerimo sugebės kažką aplaistyti, nusideginti ar paspringti ir numirti čia šiame kabinete.
Bet profesorė pasirodė gana švelni. Gal ji tikrai nusprendė ją atleisti nuo arešto? Nors Klara šituo labai abejojo. O dar kai ji pradėjo klausinėti jos, varnė tik nuleido galvą ir susidomėjo savo uniformos siūlais.
Kas ten nutiko? Ji šito tikrai nežinojo. Niekas nežinojo. Kai kurie ilgiau čia dirbę profesoriai ar kiti mokiniai jau su tuo buvo susitaikę ir nevargo keisti padėtį. Tiesa, palyginus su pirmais metais, dabar nebuvo jau taip ir blogai. Na burtažodžiai jai kartais pavykdavo, tik ne visada taip kaip ji norėdavo. Mergaitė nubraukė nuo apsiausto nesančias dulkeles ir atsiduso.
-Aš net pati nežinau...-tyliai sumurmėjo ji vengdama pažvelgė profesorei į akis.-Tiesiog... tiesiog nesiseka burtažodžiai ir tiek...
Patraukė pečiais. Ji su tuo jau buvo susitaikiusi. Ir vengti kerėjimo sekėsi vis lengviau. Mergaitė, galima sakyti, gyveno beveik kaip žiobarė magijos pasaulyje.
-Greičiausiai dėl to, kad aš žiobarų kilmės,-vis dar spoksodama sau į rankas bandė kaip nors paaiškinti. Aišku, tai tikrai silpnas pasiaiškinimas. Juk yra daugybė galingų burtininkų, kurių tėvai buvo žiobarai.

Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
- Žiobarų kilmės? - kilstelėjo antakius profesorė, - Klara, juk ir pati tuo netiki, ką? Gerk arbatą širdele, nusiraminsi. Matau gi, kad sėdi kaip visus galus pardavus. Tu taip nesijaudink, nebausiu aš tavęs už tai, kad palakstei po klasę, kažkokiais nuobodžiais darbais.
Ji pakilo nuo savo kėdės ir priėjusi lentyną, tiek pilną prikrautą knygų, kad pajudinus vieną iškrisdavo penkios, kažką ten gerai pakuitė ir viską, nesuvokiamai kaip, sudėjusi atgal kaip buvo, grįžo į savo vietą.
- Nėra tokios raganos, kuri negalėtų išmokti kerėti. Viskas yra tavo galvoje. Tik reikia išsiaiškinti nuo ko viskas prasidėjo ir kokios mintys tau trukdo pasitikėti savimi. O tikslumą, techniką ir teoriją manau įveiksi, kaip riešutėlius.
Ji vis gurkšnojo savo arbatą kažką įtemptai mąstydama.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Transfigūracijos kabinetas
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Išpūtusi akis mergaitė klausėsi profesorės ir stebėjo kiekvieną jos judesį net pati gerai nesuprasdama ką ji turi omeny. O dar kai pasakė, kad Klara nebus nubausta, mergaitė tik lengviau atsiduso. Nežinia ko ji taip stipriai bijojo to arešto. Nors ir ne pasaulio pabaiga jei vieną kartą pakliuvo į bėdą, bet mergaitei tiesiog buvo baisu. Net pati normaliai nežinojo ko taip nervinasi. Tik norėjo greičiau grįžti į savo kambarį ir toliau gyventi kaip gyveno.
Bet rodos profesorė tikrai buvo pasiryžusi išspręsti šią problemą. Mergaitė ne visai suprato kodėl. Na ir kas, kad jai nesiseka kerėti? Ji juk nežada tapti kokia ten aurore. Nors giliai širdyje ji norėjo burti, žinojo, kad puikiai išgyvens ir be kerėjimo.
-Na... manau galima išgyventi ir be kerėjimo,-leptelėjo ji ir iš karto pasigailėjo savo žodžių. Kalbėjo kaip koks neatsakinga tinginė. O ji tikrai nenorėjo tokia pasirodyti.
-Bet man nėra jau taip blogai... Burtažodžiai man kartais pavyksta, tik ne visada taip kaip noriu,-skubiai kaip žirnius išbėrė ji.