[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Dafydd kuo toliau, tuo labiau sutrikęs jautėsi. Atrodė, kad šito profesoriaus neįmanoma suerzinti. Jau ir per pamokas jis, atrodo, neragavo į nieką. O ir dabar... Nenoromis klastuolis pradėjo lyginti magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorių su Greywindu. Į pastarojo kabinetą taip lįsti, tenka pripažinti, nedrįstų.
Profesoriaus atsakymas velsietį nustebino. Visų pirma, jis neatrodė iš viso turintis jausmų. Nei supykęs, nei nustebęs, nei pasirengęs skirti areštą... Atrodė, kad Dafydd šnekasi su akmens gabalu. Net ir vaiduokliai jausmingesni... Maža to, profesorius Cadogan kalbėjo taip, tarsi labai rimtai priimtų klastuolio žodžius. O juk vaikinui pačiam atrodė, kad šis žygis ir, tuo labiau, pasiteisinimas peržengė visas absurdiškumo ribas. Negi šitas profesorpalaikis juo patikėjo.
- Į tą kvailį? - pasitikslino Dafydd, profesoriui užsiminus apie Marką Moore. Dabar kvailiausia buvo tai, kad priežasties likti šiame kabinete kaip ir nebebuvo. Deja, velsietis visiškai nejuto noro keliauti sau. Jis priėjo prie lango ir pradėjo žiūrėti į jį. Jau buvo apsisprendęs: liks čia tol, kol iššauks bent kažkokią reakciją.

[Tristan]

  Tristanas žiūrėjo į erzinantį mokinį. Kantrybė. Tokios švilpiams būdingos savybės profesorius neturėjo, nors ir buvo šio koledžo vadovu. Tikėjosi, kad negavęs norimo skandalo, klastuolis išsinešdins. Deja, tai neįvyko.
  Pamokoje buvo sunku reaguoti į nedirbantį mokinį. Net Deoiridh, nors ir tiesiog valgė morkas, buvo mažiau erzinantis reiškinys. Bejausmiu išlikti kuo toliau, tuo labiau darėsi sunku. Hogvartse besimokant tokiems nesubrendėliams, likti profesoriumi kitąmet noras dingo. Net kai tokių žmonių vos du ar trys, dirbti su visa klase esant šiems buvo sunku.
  - Profesoriaus Moore, o ne kvailio. - Piktai tarė. - Ponaiti Llewellyn, turėtumėt pradėti gerbti profesorius. Jei dar sykį išgirsiu įžeidinėjant mano kolegas, būsiu priverstas atimti iš Klastūnyno šimtą taškų, o jums paskirti mėnesį popamokinio arešto. - Atsistojo. Atrodo, Dafydd net neplanavo iš čia išsijudinti. - Paprašyčiau palikti mano kabinetą, kol pats neišvariau.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Profesorpalaikis nesiteikė nusukti akių. Tai ilgainiui pradėjo kiek erzinti, tačiau klastuolis neketino trauktis. Darėsi visai smagu. Tuo labiau, kad šitas žmogėnas gal vis tik turi jausmus.
- Neįsivaizduoju, kaip tas kvailys tapo profesoriumi, - burbtelėjo velsietis, ir toliau spoksodamas pro langą. Visiškai nieko įdomaus nematė, tačiau apsimetė, kad negali atsitraukti nuo vaizdo. Ir tada tolimesni profesoriaus Cadogan žodžiai jį sudomino.
- Klastūnynas turi šimtą taškų? - pasitikslino raudonplaukis. Juk jo koledžas tebuvo kažkokių žioplių gauja, iš kur jiems gauti tokį kiekį taškų. Tiesą sakant, buvo visai smalsu, ar galima koledžą "nuvesti" į minusą. Už lango kažkas sujudėjo, tad Dafydd sutelkė visą dėmesį ten. Ir tada suprato, kad šitas profesorpalaikis pakišo puikią idėją.
- Arešto metu juk būčiau tik aš ir jūs, ar ne? - rimtu tonu paklausė velsietis, atsisukdamas į Cadogan. - Tai yra, man nereikėtų nei girdėti tų prakeiktų mažvaikių, nei klausyti dar kokių nors sapalionių.
Nepaisant to, kad šitas profesorpalaikis nebuvo daug geresnis už nelemtąjį Moore, mėnesis arešto atrodė kaip viena geriausių alternatyvų. Ką gi, aišku, ką reikia daryti.
- Tas kvailys Moore su geriausiu draugu girtuokliu Argent tegul eina po velnių, - garsiai ištarė vaikinas, nors profesoriui atsistojus pasijuto šiek tiek įsitempęs.

[Tristan]

  Su Llewellynu susikalbėti bus sunku. Tą reikėjo suprasti vos tik šis ryžikas pasirodė juodaplaukio pamokoje. Sunku bus priversti tokį mokinį palikti kabinetą. Neatrodė, kad jis kažko bijotų. Gal net žudymo kerams atsparus. Išbandyti to Kadoganas nedrįso. Nenorėjo rizikuoti kvidičininko karjera ir likusį gyvenimą prabūti Azkabane.
  - Jeigu jis tapo profesoriumi, reiškia turi pakankamai kompetencijų mokyti kitus. Jeigu nesutinki su direktorės Evenstar pasirinkimu, galbūt pats pradėk dėstyti Hogvartse? Deja, neišlaikius VSMT tavęs neprileis prie tokios pareigybės. Ar tai tau ką nors sako, pienburni? - Paskutinį žodį drėbtelėjo netyčia. Bet šis buvo šiaip ar taip tinkamas.
  - Klastūnynas mano žiniomis turi apie penkis šimtus taškų. - Priminė mažai besimokančiam kvailiui. Iškart matėsi, kad šis nesidomėjo niekuo apart savęs. Nors ir savim, rodos, irgi ne itin domėjosi. Kelis kartus liko antriems metams. Tokio niekas neprileis mokyti nepilnamečius.
  - Ne. Nemanyk, kad esi vienintelis prisigaudantis areštų. Bus ir kitų mokinių, tiesa, jaunesnių už tave. - Džekpotas. Atrodo Dafydd'as nekenčia jaunesnių mokinių. Jeigu Tristanas šiam paskirs areštą, gal tada pagaliau klastuolis susipras. - Profesorius Argent jau kurį laiką dingęs ir yra atleistas iš darbo. - Priminė dar šiek tiek informacijos. - O dabar prašyčiau palikti mano kabinetą. Turiu ir kitų reikalų išskyrus tavo vapalionių klausymą.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Dafydd teatrališkai dūsavo. Labai tingėjo klausyti šito profesoriaus nusišnekėjimų. Vis dėlto nešdintis iš kabineto nesinorėjo, tad teko rinktis. Ir bent šiai akimirkai klastuolis pasirinko profesoriaus Cadogan dėmesį.
- Tai daug pasako apie direktorę, - burbtelėjo velsietis, tačiau tai pasakė kiek tyliau. Vis dėlto ant profesorės Evenstar taip garsiai, ko gero, nedrįso burnoti net jis. Kartais Dafydd susimąstydavo, kuo jam taip tragiškai užkliuvo Markas Moore. Bet dabar juk nepradėsi teisintis, kad "nieko blogo nenorėjai pasakyti."
- Pats jūs pienburnis, - nesusilaikęs atrėžė velsietis, nors tiksliai net nežinojo, kas šituo žodžiu norėta pasakyti.
Deja! Tikriausiai Cadoganpalaikis buvo šiek tiek protingesnis už Moore. Jeigu arešte reikės sėdėti su mažvaikiais... Gal vis dėlto verta jau nešdintis lauk iš šito kabineto? Kokia prasmė gauti mėnesį arešto, jeigu vis tiek reikės matyti neužsičiaupiančius mažius? Nebent "profesorius" tik gudrauja. Argi mažiukai geba gauti areštą? Net pats Dafydd užtruko maždaug trejus metus, kol pirmą kartą buvo paliktas po pamokų.
- Tas kvailys Argent buvo išmestas iš darbo? - pasitikslino raudonplaukis, kurio smegenys atsisakė priimti tokią puikią informaciją. Džiugu sužinoti, kad direktorė ne visus proto likučius prarado.
Dafydd nuėjo ir atsisėdo ant kėdės. Jis atsisuko į profesorių ir maloniai nusišypsojo:
- Man čia labai patinka.

[Tristan]

  Aktorius iš Llewellyno būtų daug geresnis nei profesorius. Gal net reikėjo jam pasiūlyti vietoj mokslų čia į kokį teatrą įsidarbint? Naudos ten iš klastuolio būtų *nesuskaičiuojama galybė skaičių* procentais daugiau. Nors... Jis rastų ir ten ką sugadint, su kuo susipykt ir kam įsmeigt šakutę į plaštaką (ne, šį momentą Tristanas tikrai nepagalvojo, kad šeštakursis tai padarys jo auklėtiniui).
  - Jeigu tau nepatinka ši mokykla, niekas tavęs čia nelaiko, Llewellyn. Gali susirinkti savo daiktus ir išvykti. VML egzaminų tau pilnai pakaks tolimesniam gyvenimui. Nebent tu jų neišlaikei ir tave pagailėję perkėlė į aukštesnį kursą. - Klausą turėjo gan gerą, juk buvo atmušėju! Aikštėje turi puikiai girdėti ir matyti, kad pastebėtum muštuką, keikiamą daugelio gaudytojų ir puolėjų.
  - Aš esu vyresnis už tave, tad kalbėk pagarbiau. O gal tavęs niekas neišauklėjo? Tada būtų aišku, kodėl taip kvailai elgiesi. - Mestelėjo. - Ir taip, Alekas buvo išmestas iš darbo dėl nekompetentingumo. - Patvirtino faktą. Paskutinis vaikino sakinys. Matyt aštuoniolikmetis (?) buvo sutvertas užknisinėti kitus ir gauti malonumą nuo to. Suprasdamas, kad kito pasirinkimo neturi, prievarta išstūmė vaikiną iš kabineto. - Grįžk į bendrąjį kambarį. Ir be tavęs reikalų turiu.

[domutis]

Domantas atėjo į Magiškų Gyvūnų priežiuros profesoriaus kabinetą tik su vienu reikalu-Atiduoti namų darbų pergamento ritinėlį.Į kabinetą teko keliauti ilgai apie kokią valandą.Jaunasis grifiukas labai pavargo.Eidamas grifiukas mastė apie mokslus ir kaip parašė Magiškujų gyvūnų priežiuros namų darbą.Domantas galvojo kad siaubingai.Atėjes prie kabineto durų Domantas pasibeldė ir įėjo.Domantas tikėjosi iš profesoriaus ,kad pasiūlys arbatos ar kokių sausainių.Domantas atsisėdo į krėslą prieš tai pasisveikindamas ir paklausdamas kaip sekasi.
-Labas rytas gerbiamas profesoriau ir bėjė kaip jums sekasi?
Domantas valandėlę pasedėjo stebėdamas profesorių ir pridūrė:
-Profesoriau atnešiau namų darbus.

[Lukas Dubajus]

Lukas šičia buvo kiek daugiau, nei dvi savaites, bet jau per pirmasias dienas spėjo pasiilgti Mayros ir judviejų praleistų akimirkų. Kiekvieną dieną gailėjosi, kad vėl grįžo prie šios profesijos, o ne užsiiminėjo tuo kuo užsiėmė visus šešerius metus. Jeigu ne tie pirmakursiai, viskas būtų buvę daug geriau. Vaikinas taipogi neįsivaizdavo kaip sugebėjo patapti šios pamokos profesoriumi, nors tuo ir nesiskundė, o netgi ir kiek džiaugėsi, kad iš viso pateko į profesoriaus vietą, bet to visvien negalėjo priimti. Pamokos kaip atrodė jam ėjosi pakankamai gerai, na, o su namų darbais irgi buvo panašiai. Veikiausiai kaip ir kiekvienais metais pirmakursiai jau spėjo išcypauti paskutinius sveiko proto likučius, kas rudaplaukiui labai nepatiko. Bent kiek prisiminė iš anų laikų jis taip nesielgė, galbūt tai buvo koledžo į kurį pakliuvo pasekmė, o galbūt jis jau tada buvo ramesnis už kitus. Lėtai gurgšnodamas jau kiek spėjusią atvėsti arbatą buvęs klastuolis taisė į krūvą sukrautus namų darbus ir jau ištaisytus mesdavo į kitą, ant žemės spėjusią susidaryti krūvą.
Kai Lukas jau automatiškai taisė darbus į duris kažkas pasibeldė ir nesulaukęs atsakymo įėjo į vidų. Dar vienas pirmakursis... Tikėdamasis, kad jis greitai išeis vaikinas mostelėjo ranka į vieną iš krūvų, nujausdamas, kad šis šičia neatėjo, tik pasėdėti ir pasikalbėti apie kažką. Ko jau ko, bet tokio klausimo, kuris nuskambėjo lyg būtų ištartas draugui nesitikėjo. Na, bet jis vistiek pasistengė į jį atsakyti.
 -Na, kaip matai aš dirbu, tad galima sakyti sektųsi geriau jeigu nebūtų tiek daug mokinių, -palaukęs minutėlę išgirdo kitą frazę, kuriai dar prieš išlendant į paviršių buvo skirtas atsakymas. -Dėk čia, -parodė į tą pačią krūvelę.
Ir kodėl jie negali padaryti to kaip vyresni mokiniai? Atnešiai, padėjai ir išėjai.

[domutis]

Profesorius atrodė grubokas. Matėsi ,kad profesorius sunkiai dirbo ir tikriausiai taisė kitų mokinių namų darbus. Domantas nenorėjo palikti kabineto norėjo kuo atidžiau kabinetą apžiūrėti. Domantas tik tuo metu pamatė ,kad profesoriaus stalas stovi pačiame klasės priekyje. Mokiniams skirti stalai sustatyti po du stalus. Už profesoriaus stalo kabėjo didelė lenta. Klasės gale stovi lentyna su knygomis. Prie vienos iš sienų stovėjo akavariūmas kuriame plaukioja visokio plauko žuvys ir tikriausiai kitokie gyviai. Manoma kad lazdele pabaksnojus du kartus į kiekvieną lentos kampą, lenta atsitraukia ir atveria skylę, už kurios manoma jog gyvena basiliskas. Domantas tuo netikėjo. Apžiūrėjęs visą kabinetą profesoriui tarė:
-Viso gero.

[Ariella Annė Brown]

Buvo pietūs, Žana ilgai nesmaguriavo ir ėjo į Magiškųjų gyvūnų priežiūros klasę. Beeidama profesorė ramiai žiūrinėjosi aplink. Ak, kaip čia gražu, norėčiau viską įdėmiai apžiūrėti, bet dėja nebeturiu laiko. Reikia skubėti. Žana greitai apsisuko ir nubėgo į klasę. Mergina pravėrė duris ir išvydo, kad čia yra magiškųjų gyvūnų profesoriaus kabinetas, tai merginai visiškai nerūpėjo. Ji ramiai atsisėdo, belaukiant kol kažkas užeis Žana stebėjo varnas pro langa ir žiovaujo. Ak, kad tik galėčiau prisnūsti bent minutėlei.. Žana užmerkė akis ir pajuto, kaip užsnūdo. Atrodo po minutėlės ar kelių jai per petį kažkas trinktelėjo. Mergina pradėjo klykti.
Kaip kažkas drįso pažadinti mane iš miegų, šiam žmogui greitai atkeršysiu.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Baigėsi visos pamokos . Grifų gūžtos mokinė vardu Kristina neturėjo po pamokų ką veikt , nes visus namų darbus buvo atlikus , todėl nusprendė pasivaikščioti po pilį . Ji bevaikščiodama nuėjo į Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesoriaus kabinetą . Jame buvo labai įdomu ir linksma kai nebuvo jokių mokinių. Kristina rado kabinete įdomią knygą apie magiškus gyvūnus , todėl užsimanė paskaityti . Skaitė ji ilgai . Beskaitydama užmigo ir pradėjo sapnuoti sapną. Sapne ji matė daug gyvūnų , buvo labai gražu , švietė saulė, pilna gėlių ir laksto mieli zuikučiai , bet atsisukus į medį ji pamato , kad kažkoks burtininkas su savo lazdele nužudo gyvūnus. Kristina sapne rėkė garsiausiai , kad tas liautus , bet burtininkas neklausė. Kristinai sapnas buvo baisus , ji negalėjo matyti gyvūnus kuriuos žudo. Ji pajautė , kad kažkas davė jai per galvą . Mergaitė baisiai išsigando ir vos nenualpo. Na bent jau pabudo iš siaubingo sapno.

[Ariella Annė Brown]

Profesorė staigiai atsibudo ir apžvelgė klasę. Žana manė, kad joje nebuvo matyti nė vienos dvasios tačiau jos mintys ją apgavo. Kažkokia mergina, kuri atrodė labai apsimiegojusi sedėjo suole. Negi visą laiką čia ji ir tylės, bent su profesore pasisveikintų, ak kokia ji nemandagi. Žana piktai atsistojo ir su savo aukštais aukštakulniais žengė link merginos.
-Sveika, panele. Kaip matau esi ir Grifų Gūžtos. Ką čia veiki, netūrėtų tau kartais būti pamoka ar kažkokia veikla? Bėja jeigu nežinai aš esu kerėjimo profesorė, Žana Mokslinčė. Manau, kad vistiek kažkur matei mane, na bet gal neatkreipei dėmesio,- ryžtingai tarė profesorė.
Kol Žana žvalgėsi po profesoriaus kabinetą, kuris atrodė stulbinamai ji nusišypsojo ir tarė kelis žodžius:
-Na, o aš dabar atsiprašysiu, turiu susitvarkyti savo šukuoseną, kai jau galėsi prakalbėti, tark žodį ar kelis.
Žana išsitraukė savo blizgančias šukas plaukams ant kurių buvo parašyta profesorės inicialai ir pradėjo šukuoti susivėlusius plaukus. Kokia aš susivėlusi, gerai, kad turiu bent minutėlę susitvarkyti, nes gi profesoriai negali būti susivėlę, na, o gal tai tik mano vienos nuomonė. Staiga Mokslinčei šukos sulūžo, bet mergina tvardėsi. Gi nepradėsiu dabar rėkti ant savęs dėl savo nekruopštumo.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Grifų gūžtos mokinė atsikėlusi išgirdo kažką kalbant ir vaikščiojant . Prisimerkus Kristina pamatė kerėjimo profesorę. Ji į tai tiesiog nekreipė dėmesio ir užmigo vėl. Šį kartą jai nesimiegojo dar išgirdo kaip su ja šneka mokytoja. Mokinei profesorė visąlaik atrodė griežta ir tikra pamaiva . Dar kai pamatė , kad jai sulūžo šukos . Jai ėmė juokas , bet stengėsi susilaikyti . Jau buvo devinta valanda Kristina net nepastebėjo kad visą naktį praleido Magiškųjų gyvūnų priežiūros kabinete . Pamoka kaip tik turėjo prasidėti šiame kabinete , todėl labai nesijaudino ir atsisėdo į savo vietą. Atėjo profesorius ir pradėjo aiškinti naują temą. Mergaitė nieko beveik nesiklausė , nes norėjo miego , bet išgirdo kaip mokytojas jai sako:
- Kristina , kodėl miegi per pamokas ar nori pastabos ?
Mokinė baisiai išsigando , bet laimė ta , kad jau baigėsi pamoka.

[Ariella Annė Brown]

Žana piktai žiūrėjo į Grifų Gūžtoje besimokančią mergaitę. Atrodė, kad Christina tuoj pradės juoktis ir nukris nuo kėdės.
-Christina, lauksiu tavo pasiiaiškinimo, nes labai nemandagiai elgiesi, bėje nenukrisk nuo šios kėdės besijuokdama, -pradėjo pykti Žana.
Žana atsitojo ir žadėjo eiti link savo kabineto, vis dėl to, reikia pasiruošti ir kitai pamokai, kuri bus kitą dieną. Na dabar reikia pagalvoti kaip aš čia tai Christinai "pagelbėsiu". Profesorė Žana rimtai ir greitu žingsniu išlėkė iš Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesoriaus kabinetas. Panelė net neatsisveikino su Christina Granger.
Kiek daug baisios gėdos prisidariau prie šios mergaitės, pirmakursės lygtais. Tikiuosi tai niekada nebepasikartos.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Kristina tikrai buvo pastebėjus , kad šita mokytoja jos baisiai nemėgsta . Na mokinei irgi ji nepatiko. Ji pastebėjo , kad profesorė išėjo iš kabineto ir net neatsisveikino . Kokia nemandagi ta mokytoja pagalvojo ji. Kristina rado po suolu numestą knygą apie kerėjimą ir apie juodą magiją. Mergaitė pagalvojo , kad čia tos pikčiurnos knyga . Ir ji specialiai jos negražino . Mokinė atsisėdo į suolą ir pradėjo skaityti , buvo visai įdomu .Bet tai kam profesorei knyga apie juodąją magiją , na gal tiesiog nuo seniau paliko čia.. Kristina knygoje rado pasakojimą . Jame buvo rašoma kaip dvylikametė mergaitė mirė nuo tamsos valdovo ir nuo jo magijos ir ne tik mergaitė bet ir šimtai žmonių . Mokinei net nemalonu buvo skaityti , metė knygą ir pabėgo iš kabineto.