0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #60 Prieš 4 metus »
Diena buvo šilta ir giedra, atrodo be jokio debesėlio danguje. Na, danguje, nes Keito Kolinso galvoje kaupėsi daug niūrių, į audros debesis panašių minčių.
Švilpis negalėjo patikėti, kad jau tuoj tuoj ir baigs Hogvartsą. Tai... Jis nesijautė suaugęs, nežinojo ką rinktis, kaip elgtis, ką daryti...
Jo pažymiai nebuvo pakankamai geri tapti auroru, kad ir kaip apie tai svajojo per visus metus, brazdindamas gitara nė neturės už ką net bomžpakio nusipirkti, o kas dėl kvidičo... Komandos paprasčiausiai nenorėjo priimti tokio jauno žaidėjo ir retai kada duodavo progą net parodyti savo gebėjimus. Et... Keitas buvo visiškoje nežinioje ir galvą spaudė pernelyg daug minčių ir rūpesčių, kas ir privedė jį prie dabartinės situacijos.
Gerai nė nežinojo ką darė, bet atrodo kojos tiesiog ėmė ir atvedė į seną kvidičo stadioną. Ironiška - atrodo gyvenimas tarsi juokėsi iš jo, mintyse priversdamas palyginti didingą, švarų ir gražų kvidičo stadioną, kurį jaunuolis siejo su savo metais hoge - gero atmušėjo šlove ir pasididžiavimo ir tai ką matė dabar - purviną ir apleistą vietą, kur kadaise buvo žaidžiamas kvidičas - tarsi palyginimą su tuo kaip jam sekėsi dabar.
Puiku.
Vaikinas plumptelėjo ant žolės, kuri buvo ganėtinai nutrypta ir pro kurios patalą neprasiveržė nė vienas gėlės pumpurėlis. Gan liūdnas vaizdas.
Baltaplaukis atsilošė, o paskui ir išsitiesė, išsitraukdamas iš numylėtosios juodos kuprinės knygą. Žiobarišką, tiesa - Styveno Kingo "tas", kurios siužetą mokėjo beveik atmintinai. Knyga ramino. Tyla ramino. Buvo gera trumpam pabėgti nuo rūpesčių, nors jie, palikus šią vietą atrodo tik ir laukė kaip alkani vilkai.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #61 Prieš 4 metus »
Mergaičiukė neskubėdama pėdino sau neaiškiais keliais. Oras gražus, malonus, bet kažkodėl Elridės vidus nerimo. Jau praėjo tiek laiko, kai visas gyvenimas tapo sėslus ir įvykiai nustojo drebinti merginos gyvenimą. Bet nuojauta, kad kažkas ne taip baltapūkės nepaliko. Gal jai tikrai reikėtų pagaliau aplankyti Edgarą? Praėjo tiek laiko, o panelytė jam nė laiško neparašė. Nužvelgusi tolėliau esančią aikštę, kuri, tiesa sakant, atrodė, tokia apleista, kad net širdį pravirgdyti galėtų, nusprendė, kad būtent ten ir galės parašyti tą nelemtą laišką. O kodėl gi ne? Aišku, jai reikėjo pelėdos tam laiškui perduoti... Šios ji neturėjo, o drakono kaip pelėdos nenaudosi...
Svarstydama, kaip turėtų elgtis Endlercat pasiekė kvidičo aikštę ir giliai įkvėpusi apsidairė. Rami vieta, šiek tiek primenanti Hogvartsą, kuriame ji apsilankė ne taip ir seniai. Malonu, kai darbas leidžia tokią prabangą.
Žinoma, dairydamasi po aikštę mergina stebuklingu būdu nepastebėjo kito žmogaus ir nieko nelaukusi pajudėjo būtent tos vietos link, kurioje jis buvo. Pagaliau išvydusi jau ne kartą matytą veidą Elridė sustingo. Praėjo daug metų ir pasirodo, kad šis žmogus vis dar egzistuoja. Vaikinas, kurį mergina matė bibliotekoje, o joje tikrai nebuvo linksma.
Baltapūkė susiraukė, įsistebeilėjusi į vaikiną trumpam pasvarstė, ar šis bent truputėlį pasikeitė? Praėjo daug metų, o nuomonė apie Keitą nepasikeitė. Turbūt ir nepasikeis.
Neapsispręsdama, kaip turėtų pasielgti Elridė apsidairė, gal jai tiesiog dingti? Praeiti pro šalį lyg niekur nieko? Na, juk kokio velnio terliotis su tokiu žmogumi... Ji pagaliau laiminga, jai nereikia bendrauti su... Su šiukšlėm.
Įdomu. Nuo kada baltapūkė taip pasikėlė? O gal visada buvo tokia lepunėlė... Praėjo jau pakankamai laiko, o šioji vis dar stebeilijosi į vaikinuką. Nemalonu. Keista. Susivokusi, kas vyksta Elridė giliai įkvėpė.
-Man vaidenasi, ar nusidažei plaukus?-atkreipusi į pasikeitusią plaukų spalvą mergaitė susiraukė. Dar vienas baltapūkis...

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #62 Prieš 4 metus »
Keitas mėgavosi ramybe. Gera, kai tavęs nepasiveja kasdienybė ir gali apsimesti, kad rūpesčių neturi. Tipo - kas, kad atjungs bute vandenį, nes nesumokėjai mokesčių? Juk visada yra upė... Arba lietus, tikriausiai.
Ne žiemą, tiesa. Na, nebent Kolinsas bus pakankamai drąsus. Pft, kaip nors išsivers. Žinoma,
palikęs šitą aikštelę taip nebegalvos, bet gulėdamas ant žolės, su knyga rankose, jautėsi lyg pasaulio pakrašty.
Vaikinas išgirdo žingsnius ir ganėtinai nustebo - ši vieta buvo tokia apleista, kad čia galėjo lankytis arba neturintys ką veikti paaugliai arba laukiniai gyvūnai. Na, Elridė Endlercat, bent jau Keito žiniai, buvo ne vienas iš jų. Nors gyvenimas apgaulingas, ką čia gali žinoti.
Pats Keitas... Jis buvo pasikeitęs. Ar bent šiek tiek pasikeitęs - gal prisidėjus ūgio iškart ir smegenų kiek daugiau atsirado. Na, jis dabar bent jau šlykštėjosi alkoholiu, tad tai buvo gerai.
Baltaplaukė mergina priešais jį atrodė visiškai nepasikeitusi. Bent jau iš išvaizdos.
Kolinsas atsistojo, jausdamasis kažkaip ne taip tiesiog gulėdamas ir chillindamas čia su knyga.
-Na taip, balta nuo juodos kiek skiriasi, ne?-kilstelėjo antakį jis, bet nenorėjo pasirodyti nemandagus, tad tonas nebuvo provokuojantis.
Jam patiko būti mėgstamam, o šiai merginai buvo palikęs tokį įspūdį, kad buvo tikras, jog... Na, kad buvusi grifė bent jau mažą antipatiją jam jaučia.
-Seniai matyta. Kokiais reikalais atsiradai šioj... hm, žavioj aikštelėj?-linktelėjo apgriuvusių tribūnų link baltaplaukis.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #63 Prieš 4 metus »
-Mhm...-vos vos numykusi Elridė susimąstė. Vaikinukas buvo per daug keistas. Žinoma, klausimas, kuria prasme keistas. Būtent tai mergaitė ir bandė suprasti. Kas jam negerai? Pagaliau supratusi, kad šis elgiasi per daug ramiai pajautė šiokį tokį šaltį pereinantį per kūną. Juk daugelį žmonių gyvenimas pakeičia, bet, kad šį pasipūtėlį pakeistų... Keista.
-Tikrai žavinga,-vos vos šyptelėjusi mergina apsidairė. Iš tikrųjų, stebėtis, kad Keitas buvo tokioje vietoje nereikėjo. Galbūt nusprendė dar vieną vyno būtelį išsitraukti... Nors jo rankos ir buvo tuščios. Ir dar knyga. Na žinoma. Ar čia pasaulio pabaiga buvo, ar kažkas jam iš keptuvės trinktelėjo į galvą?
-Nusprendžiau pabūti gryname ore ir... Hm... Gražioj vietelėj,-vėl žvilgtelėjusi į griuvėsius Elridė vyptelėjo. Nereikėjo slėpti, kad ji pati buvo gerokai pasikeitus, tačiau, kažkodėl, būtent prieš šį žmogų ji nenorėjo to rodyti. Jai jis nepatiko. Jis nebuvo geras žmogus ir jo gyvenimo pasirinkimai ne ką skyrėsi nuo jo. O dar tas keistumas... Jis elgėsi ne taip... Mergaitė susimąstė, kuriam koledžui vaikinukas priklausė, bet, deja, atsiminti niekaip neišėjo. Ką padarysi, jei jau neatsimeni, tai reiškias nereikalinga.
-O tu ką čia veiki? Nusprendei pasimokslinti?-debtelėjusi į vaikinuko knygą Elridė pabandė perkaityti pavadinimą. Deja, akinių ant nosės nebuvo, tad ir knygos pavadinimo ir netgi jos viršelio baltapūkė neįžiūrėjo.
Stypsodama apleistoje vietoje ir stebėdama taip seniai matytą žmogų mergaitė vis tiek negalėjo išmesti iš galvos Edgaro. Kokio velnio jie tiek laiko nesusitiko? Kaip jai su juo susisiekti? Galėtų nuvykti į namus... Bet jei jis juose nebus? Iš kur jai gaut pelėdą?
Vaikinukas esantis prieš ją jai privertė pagalvoti ne apie patį geriausią dalyką. Prašyti to žmogaus pelėdos? Iki kokio lygio ji nukrito? Nepatikimas... Bet kai tokia situacija.
-Klausyk, gal netyčia turi gerą pelėdą, kurią paskolintum man? Atsidėkočiau,-geriau pamąsčius, kad už dyką nieko negausi mergina pridūrė, kad pelėdą imtų ne šiaip sau.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #64 Prieš 4 metus »
Keito atmintyje jų pirmas susitikimas buvo beveik išsitrynęs. O kaipgi kitaip? Jis vienas buvo išmaukęs butelį vyno. Šlykštu, bet toks jau buvo penktame ar šeštame kurse. Dabar bent nebuvo toks aklas ir labiau suprato žmonių elgesį. Jam nepatiko kokiu tonu su juo kalbėjo priešais esanti mergina. Tarsi kalbėtų su kažkuo žemesniame lygyje. Ar taip elgdavosi pasikėlę žmonės? Tikriausiai, Keitas gerai nežinojo.
-Neatrodo kaip vieta kur tu lankytumeisi, tiesą sakant,-kiek trūktelėjo pečiais Kolinsas, neklausinėdamas daugiau. Ką gali žinoti, gal baltaplaukė lavoną sugalvojo paslėpti, o jis dar taps liudininku. Žinoma, čia ne koks kriminalinis romanas, bet visko būna.
Paklaustas apie knygą kiek šyptelėjo, kilstelėdamas knygą nutrintu viršeliu.
-Styvenas Kingas, girdėtas? Žiobariška siaubo klasika,-kilstelėjo antakį vaikinas. Žinoma, knyga buvo žiobariška, bet tikrai neprasta,-Šiaip, atėjau pailsėt nuo visko,-kiek nejaukiai pasitrynė kaklą auskaruotis. Atsakinėjo įprastu draugišku tonu, tarsi nė negirdėdamas šaltų gaidelių jos balse.
-Deja,-trūktelėjo pečiais jis,-Jei skubiai turi kažką išsiųsti juk gali tai padaryti su kalbančiu gynėju,-pasiūlė vaikinas, nejaukiai vartydamas knygą rankose.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #65 Prieš 4 mėnesius »
Atsakymo, aišku, nesulaukė. Bet važiuoti reikėjo. Važiuoti ir tikėtis, kad Bretas teiksis atsibelsti pasikalbėti su savo dukra. Žinoma, labai gali būti, kad pinigai bus išleisti "sužavėti" kokiai nors gražuolei. Bet tokiu atveju Brendanas nepasibodės nuvažiuoti į Sautendą ir gerai pamokyti savo brolelį.
O kol kas rūpėjo, kad Kaedė nepradėtų per daug klausinėti. Visai nenorėjo jai meluoti, tad tiesiog pasiūlė nuvažiuoti pasivažinėti. Niekada čia nesilankė, bet Graham kažkada pasakojo apie "kažkuo įdomią" kvidičo aikštę Ūdrų Žabanguose. Brendanas neįsivaizdavo, ar Kaedė mėgsta šitą burtininkų sportą, tačiau tikėjosi ją sudominti. Tik eidamas miesteliu pradėjo jaustis kiek nejaukiai. Tarsi būtų nepageidaujamas. Bet to nepaisė. Jeigu Bretas atvyks, jis iš tiesų bus čia nepageidaujamas.
- Panašu, kad atėjome, - pamatęs kvidičo stulpus pasakė dukterėčiai profesorius ir apstulbo: aikštė buvo gerokai prastesnės kokybės nei jis tikėjosi. - Ką gi, panašu, kad Graham pasižymi itin nekokiu humoro jausmu, - tyliai ištarė ir sunkiai atsiduso. Ką gi, dabar jau tikrai neatsigins klausimų, ką vis dėlto jie čia veikia.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #66 Prieš 4 mėnesius »
     Visa tai buvo keista ir netikėta, bet Kaedė sutiko. Ji nebuvo iš tų, kurie kiekviename pasiūlyme ieško neatskleistų, paslėptų prasmių, kurie viską labai ilgai svarsto - už ir prieš. Kaedei tiko spontaniškumas, tad dėdei pasiūlius kažkur nuvykti, mergaitė sutiko. Kažkur pasąmonėje kirbėjo klausimai - kur jie vyksta? kodėl? kodėl Athena ne kartu?, bet trumpaplaukė per daug nekreipė į juos dėmesio. Jau kuris laikas, jie dienas leido vien toje viloje. Ne, tai tikrai ne blogai, tai nuostabu (tačiau O'Connor kažkiek vis dar sutrikusi dėl prabangos), bet Kaedė nebuvo žmogus, mėgstantis nuolat tupėti vienoje vietoje, tad Brendanui pasiūlius kažkur pakeliauti ir paįvairinti dienotvarkę, Kaedė ilgai nesvaratė ir dabar jei jau keliavo. Iš pradžių pavažiavo traukinių, dabar pėstute traukė, kaip išaiškėjo kelionės metu, kažkokios kvidčo aikštės link. Tai sužinojusi iš dėdės, ji nudžiugo.
     - O, geras!.. Pirmais metais mokykloje žaidžiau už Klastūnyno komandą Kvidiče! Laimėjome abi rungtynes! Manau, buvau puiki puolėja. Ar ten bus šluotų? Galėsime pažaisti? Tik kodėl Athena nevyko? Nejau ji taip nemėgsta Kvidičo ar gal ten jau bus komanda?
     Galiausiai jie pasiekė dėdės išrinktą aikštę ir Kaedės entuziazmas išgaravo. Kritišku žvilgsniu nužvelgė aikštę, o tada dėdę Brendaną.
     - Mėgsti juokus ar ką? Kas tas Graham?
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #67 Prieš 4 mėnesius »
Jau ko nesitikėjo, tai kad Kaedė žais kvidičo komandoje. Ir dar pirmame kurse. Turint omenyje, kad pats buvo komandos kapitonas ir žaidė šešerius metus, Brendanas šia žinia negalėjo atsidžiaugti. Su pasididžiavimu žiūrėjo į dukterėčią ir vylėsi pamatyti ją žaidžiant. Pats galvojo ir apie profesionalaus žaidėjo karjerą, bet žinojo, kad ši veikla greitų pinigų neatneša, tad teko viską atidėti. Pasidarė apmaudu. Pernelyg daug paaukojo dėl šeimos, tik nepanašu, kad kas nors planuoja už tai atsidėkoti.
- Athena? - kiek sutriko Brendanas išgirdęs klausimą apie seserį. Turint omenyje, kad iš viso iš pradžių neketino jos kviesti į vilą (na gerai, iš pradžių ir Kaedė neturėjo čia leisti vasaros), dabar nebežinojo ką pasakyti. - Pagalvojau, kad galime... Na, tavo gimtadienio proga ką nors nuveikti. Pagalvojau, kad gal norėsi pasibūti dviese, pasišnekėti.
Pasišnekėti Kaedė gal ir norės. Bet tik ne tada, kai čia apsireikš jos tėtušis. Jeigu, žinoma, teiksis tą padaryti. Jau laikas jam pasirodyti, bet Breto nesimatė.
- Graham yra mano draugas, - kurio dėka mes šią vasarą turime ką valgyti. - Jis man ir pasiūlė aplankyti šią vietą, tačiau akivaizdu, kad gerokai nusišnekėjo. Bet vis tiek galime nueiti iki persirengimo kambario ir pažiūrėti, ar nerasime šluotų ir kamuolių.
Jeigu Bretas nepasirodys, jis bus labai apsikvailinęs pakvietęs mergaitę čia. Jeigu pasirodys, atrodys kaip tikras bjaurybė, nes bus pamelavęs. Et, ir kada jo gyvenimas pasidarė toks siaubingai sudėtingas?..
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #68 Prieš 4 mėnesius »
     Mergaitei buvo nuoširdžiai įdomu kodėl Athena nevyko kartu. Jeigu jie išties ketina žaisti kvidičą, trise būtų gerokai įdomiau nei dviese... Tai vertė susimąstyti ir O'Connor nekantriai laukė Brendano pasiteisinimo, kodėl atstūmė Atheną ir neleido (o gal net nepasiūlė? o gal siūlė, bet ji nenorėjo?) savo sesei vykti kartu. O gal jis jos labai nemėgsta, kaip ir Bretas? Bet kam tada ją kviestųsi į vilą visai vasarai? Ne, taip negalėtų būti. Tai kas tada?
     - Mano gimtadienio? - trumpaplaukė sustojo ir nutilo įsmeigusi akis į žemę. - Šiandien mano gimtadienis?..
     Tylutėliai pramurmėjo ir sutrikusi pakėlė akis į dėdę. Gimtadienio nešventė nuo... Kažkada Liusinda buvo pasveikinusi ją su gimtadieniu. Liusinda mėgo įvairias šventes, priešingai nei jos sesuo Shadi. Mama gimtadienių nešvęsdavo. Jai mirus Kaedė gyveno taip skurdžiai, kad ir norėdama nebūtų galėjusi atšvęsti savo gimtadienio. Bretas atsirado jos gimtadienio dieną, tačiau jis iki šiol to nežino, arba nesivargina prisiminti. Vargu ar jam rūpėtų toks dalykas kaip dukros gimtadienis. Gal Hogvartse kažkas ir būtų ją pasveikinęs, tačiau jos gimtadienis per atostogas, o tuo metu ji su niekuo iš pilies nebendrauja. Ilgainiui jai ši data išsitrynė iš galvos. Kaži iš kur Brendanas sužinojo?
     - Dėde, man nereikia gimtadienio. Tikrai nereikia jokių dovanų ar pramogų, tu jau man suteikei prabangią pastogę vasarai - daugiau nei bet kas kitas per pastaruosius... keletą metų. Prašau, tikrai man nieko nereikia. Nejau vien dėl to neatsivedei Athenos? Labai miela iš tavo pusės, bet man tikrai nieko nereikia. Net neatsimenu kada paskutinį kartą švenčiau gimtadienį, gal niekad, tad tikrai nereikia kažkaip sureikšminti šio.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #69 Prieš 4 mėnesius »
Kokią motina turi teisę atplėšinėti jo paštą?! Vieną rytą grįžęs namo po su gražia panele praleistos nakties Bretas buvo kuo puikiausios nuotaikos. Ir būtinai reikėjo ją sugadinti! Negi ji nesupranta, kad jam jau virš trisdešimt, ir tikrai nereikia priežiūros?! Tarsi to būtų maža, nuėjo iki traukinių stoties ir Brendano atsiųstus pinigus iššvaistė tam, kam jie ir buvo skirti - bilietui į kažkokius Ūdrų Žabangus. Ir dar, matote, su persėdimu Londone! Gal pati tegul ir važiuoja?!
Vis dėlto ten temptis reikėjo ne šiaip sau. Sakykit ką norit, Bretui Kaedė šiek tiek rūpėjo. Tik šiek tiek, žinoma, bet būtent dėl jos geidžiamiausias Britanijos bomžas sutiko trenktis į kitą šalies galą. O gal ir ne kitą - nelabai žinojo, kur tas užkaboris yra. Bet štai, jis išlipo reikiamame miestelyje ir patraukė kažkur.
Galų gale rado kažką panašaus į kvidičo aikštę. Gal nė nebūtų supratęs, kad tai reikiama vieta, bet pernelyg aiškiai matė Brendaną ir jo trimetrinį ūgį. Dabar sutriko ir nebežinojo kaip elgtis. Na, prieis, galbūt pasisveikins. Jeigu pasiseks, nesusimuš su Kaede. O po to? Bet ką čia galvoti? Jeigu Brendanas nori imtis taikdario vaidmens, prašom. Daug žavesnis jo brolis tikrai nepersistengs. Taigi tas brolis priėjo prie dviejų žmonių ir nė nepasisveikinęs burbtelėjo:
- Atsiprašau.
Juk to Brendanas ir prašė, ar ne? Žinoma, Bretas visai neturėjo už ką atsiprašinėti (tai Kaedė yra tikra isterikė ir tai paveldėjo iš motinos!), bet brolelis "liepė" tai padaryti. Ar jau galima eiti sau?..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Brett OConnor »
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #70 Prieš 4 mėnesius »
Tiesą sakant, Brendanas tiksliai neatsiminė, kurią dieną mergaitės gimtadienis. Mokykloje išsiaiškino, kad kažkada rugpjūtį, bet apsunkinti atminties papildomais skaičiais tikrai neketino. Taigi dabar nežinojo ką sakyti. Įsipainiojo taip, kad... Bet dėl visko kaltas Bretas! Jeigu jis elgtųsi kaip normalus žmogus, viso šito nereikėtų. Galėjo jie nuvažiuoti į Sautendą, bet Brendanas spėjo, kad Kaedei toks įvykių posūkis visai nepatiktų.
- Kaede... - pradėjo, kai ji užsiminė apie Atheną. Turbūt reikia pasakyti bent dalį tiesos. Ji ir taip supyks, tad gal geriau paruošti mergaitę iš anksto? - Iš tiesų yra ir kita priežastis, kodėl tave čia atsivežiau. Kad ši aikštė tokios būklės, tikrai nežinojau. Bet... Na... Mums reikia su kai kuo susitikti. Tau ir man. Athenos tai neliečia, dėl to jos ir neatsivežiau.
Kad Bretas yra didžiausia sesutės baimė, nutarė nutylėti. Gali būti, kad Kaedė tą ir taip jau žino, bet jei ne, gal tegul ir neišsiaiškina.
Kažkas priėjo, ir Brendanas pamatė, kad tai mielasis Kaedės tėtušis. Jis netgi atsiprašė! Ir tai viskas? Tu daugiau neturi ką jai pasakyti? susierzino vyriausias iš trijų O'Connor.
- Kaede, jums reikia viską išsiaiškinti. Pasikalbėkite, - skubiai pasakė mergaitei vildamasis, kad ji nepradės pykti ant jo. - Jeigu nori, aš galiu pasitraukti. Bet privalote pasikalbėti.
Nutaręs mesti darbą Hogvartse, nes per jį tik pradėjo klimpti į tokias nesąmones Brendanas atidžiai stebėjo dukterėčią. Ji buvo tikrai šauni mergaitė, bet ar per daug nesupyks?..
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #71 Prieš 4 mėnesius »
     Situacija kuo toliau, tuo labiau keistesnė darėsi - iš pradžių neatvyksta Athena, tada jiedu du atsidangina į kažkokią apleistą ir nežinia kiek metų nenaudotą kvidičo aikštę, tuomet atsiranda kažkoks Graham, kuris dėl viso šito, pasirodo, kaltas, tuomet netikėtai jie pradeda švęsti Kaedės gimtadienį, o galiausiai jie iš vis atvyko nei pažaisti, nei gimtadienio atšvęsti!
     - Ką? - O'Connor netikėdama žvelgė į dėdę Brendaną. - Gal juokauji? Malonėtum gal apsispręsti? Iš pradžių žaidžiam, tada nežaidžiam, o gimtadienį švenčiam, o galiausiai net ir ne tą darom, o su kažkuo susitinkam! Ką, atvyksta tas tavo kažkoks Graham? Kas čia per vardas, išvis?
     Ir tuomet iš už nugaros pasigirdo iki kaulų smegenų gerai pažįstamas balsas. Kaedė suakmenėjo ir įsmeigė į tiesiai priešais stovintį Brendaną išduotą žvilgsnį. KODĖL? Klausė ji vien akimis. Po visko! Aš tavimi pasitikėjau! Aš tau atviravau! Aš širdį išliejau! Tu PAŽADĖJAI jam nieko nesakyti! Pažadėjai... Mergaitės akyse sužibo ašaros. Ji susigūžė, laukdama smūgio iš už nugaros. Laukdama rėkimų, kaltinimų, žeminimų, kumščių, spyrių... Kodėl?.. Po visko...
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #72 Prieš 4 mėnesius »
Na, atsiprašė. Tik neįsivaizdavo, kas bus toliau. Neįsivaizdavo ir ko norėtų. Kad Kaedė pultų jam ant kaklo, ir viskas būtų gerai? Ar kad ji aprėktų ir pareikštų esą tėvas nereikalingas? Gal taip būtų lengviau - grįžtų namo ir pamirštų apie dukterį. Po galais. Vyresnę dukterį. Kita vertus... Tas keistas jausmas niekur nesitraukė. Kažkokia neaiški tuštuma, kuri atsirado po to, kai jie susipjovė su ta mergiote.
Kaedė nesiteikė pasakyti nieko. Brendanas sugalvojo įkalbėti ją, šnektelėti su juo. Bet jam, jeigu ji akivaizdžiai nenori? Jis pats irgi nenorėjo. Gal ir norėjo, bet ne tokiomis aplinkybėmis.
Tai jūs ketinat kalbėti su manimi ar ne? įsižeidęs mintyse paklausė žaviausiasis iš O'Connor. Niekaip nesuprato, kodėl turėjo čia ateiti, jeigu Kaedė net nežinojo, kad jis bus čia. O jeigu Bretas gerai suprato, buvo būtent taip.
Taip nieko ir nepasakė. Stovėjo ir spoksojo į dukters pakaušį. Bandė suprasti, ką reikėtų daryti dabar. Galiausiai nutarė, kad taikdario vaidmens ėmęsis Brendanas galėtų ir toliau vadovauti šitam susitikimui. Daug žavesnis jo brolis nė neketino kalbėti.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #73 Prieš 4 mėnesius »
Aišku, Kaedė buvo nepatenkinta, kad jis toks neapsisprendęs. Bet o ką daryti, kad visaip bandė išsisukti nepamelavęs, bet ir nepasakęs tiesos? Žinojo, kad jeigu būtų pranešęs, ko jie čia vyksta, dukterėčia nevažiuotų. O gal visą kelią demonstruotų nepasitenkinimą. Taip geriau. Dabar jie bent susitiks ir, jei pasiseks, pasikalbės.
Deja, atrodė, kad apie pasisekimą geriau nė nesvajoti. Kaedė supyko. Ir šį kartą supyko ne ant tėtušio, o ant jo, Brendano. Tas suirzo. Ir kodėl jis į visa tai vėlėsi? Priėjo prie Kaedės ir apkabino ją. Laikė stipriai, kad mergaitė nepaspruktų.
- Žinau, kad tau sunku be jo. Aš jam nieko nesakiau. Tik perspėjau, kad negaliu tavęs užauginti, kad jis yra tavo tėvas. Liepiau jam čia atvykti, nes seniai nesimatėte, - tyliai kalbėjo. Žinojo meluojantis - laiške pasakė per daug. Ką daryti, kad Kaedė suprastų jog visa tai daroma jos labui?
- Tavo amžiaus merginai tėvas yra reikalingas. Nemačiau jokio kito būdo priversti jus susitikti. Būk gera, pasikalbėk su juo. Jam rūpi labiau nei galvoji. Jis tik nesugeba to parodyti. Ar pasistengsi, Kaede?
Vis dar laikė mergaitę apkabinęs. Keikė save, kad užsiėmė šitomis nesąmonėmis. Vis dėlto grąžinti Graham'ui skolą, kai dalį jos pravalgė Breto dukra, jam atrodė pernelyg didelis absurdas.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Senoji kvidičo aikštė miestelio pakrašty
« Atsakymas #74 Prieš 4 mėnesius »
     Mergaitė ėmė drebėti. Joje virė per daug jausmų: pyktis, baimė, išdavystė, neapykanta, pasimetimas, suglumimas, susierzinimas, įsiutis... Dėdė, kaltinamas Siobhános žvilgsniu, priėjo prie trumpaplaukės ir ją šiltai apkabino. Tai buvo geriausia, ką jis galėjo jai duoti šią akimirką. Na, gal geriausia būtų išvykimas ir palikimas Bretą vieną, bet tai irgi tiko. Tačiau ir čia mergaitė pasimetė. Ją drąskė prieštaringi jausmai. Ji norėjo ir apglėbti Brendaną, įsikniaubti į jo marškinius ir pamiršti tikrovę, bet taip pat norėjo ir jam trenkti, atstumti, aprėkti už tai, kad taip niekšiškai su ja pasielgė. Galiausiai Kaedė irgi apglėbė dėdę drebančiomis iš įsiučio rankomis ir iš akių mergaitei pasipylė ašaros.
    - Niekšas tu! - piktai per ašaras Kaedė murmėjo į drėkstančią Brendano krūtinę. - Kodėl? Kodėl taip pasielgei?! Aš tavimi pasitikėjau! Sakei, kad jam nieko nesakysi... Kodėl, kodėl, kodėl? - ji tvirtai laikė apglėbusi dėdę. - Tik nepaleisk manęs, prašau.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“