0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #60 Prieš 4 metus »
Taip. Čia matysite mano pirmąjį bandymą - istorijos prologą.
Prologas
Naktis. Tokia tyli ir gūdi, jog net pats didžiausias drąsuolis nejučia imtų žvalgytis per petį vaikystėje filmuose matytų pabaisų. Miestelyje vis sublykčiodavo tai vienas, tai kitas pakelės žibintas. Vėjo šuorai nešiojo po gatvę seną Macdonald‘o maišelį, kurio traškesys tylumoje skambėjo kurtinamai garsiai. Netoli kapinių esančioje tuščioje žaidimų aikštelėje (ji niekdad nebuvo populiari, nes vaikai nemėgo žaisti greta amžinybėn iškeliavusių sielų) galiai girgždėdamos judėjo sūpuoklės. Kapinaitėse neramiai šiūravo medžiai ir, rodės, net šalto marmuro antkapiai nerimavo. Visi tarsi kažko laukė. Žmogus tokios įtampos būtų neatlaikęs. Lygiai be penkiolikos dvi kapinių glūdumoje pasigirdo žingsniai. Žmogiški, bet kartu ir ne. Kiek per ramūs ir per grakštūs, kaip žmogui. Tačiau būtybės, visgi, buvo žmogiškos. Jie žingsniavo vienu ritmu, tad nematydamas pamanytum, jog eina tik vienas. Bet jie buvo penkiese. Penketas keistokai apsirėdžiusių žmonių. Vilkėjo jie tarsi kokio karnavalo viduramžių tema dalyviai. Vienodi rašalo mėlynumo apsiaustai apie jų padėtį neišdavė nieko, bet pirmasis žengiantis laikėsi itin oriai, o likusieji tarsi pakluso jam. Gobtuvai slėpė net ir veidus. Tik iš stambaus sudėjimo ir plačių pečių buvo galima spręsti, jog tarp susirinkusiųjų moteriškos lyties būtybės nėra.  Visi kaip vienas sustojo prie kapo. Sprendžiant iš šūsnio gėlių ir kaspinų, tas, kuris ten gulėjo, buvo palaidotas neseniai. Šviežiai iškaltas užrašas bylojo „ Kerolaina Heitston“. Gimimo ir mirties data sutapo net ir diena. Vado pečiai kiek pakumpo. Jis kilstelėjo žibintą tarsi duodamas ženklą. Liepsna apšvietė žilstelėjusią barzdą ir kiek tamsesnio gymio odą. Vyrai žengė kapo link. Ritmingai ir ramiai iškėlė kastuvus ir ėmė kasti. Tai vėlgi buvo vieningas ritmas, tarsi dirbtų vienas žmogus. Vado pečiai sukrūpčiojo, jis prabilo žemu, prikimusiu ir grasinančiu balsu:
-   Jeigu... jeigu jai kas atsitiks... aš... aš...- gobtuvas slėpė vyro veidą, bet sielvartas ir baimė balse pasakė viską.
-   Nurimkit, pone Heitstonai. Viskas jai bus gerai. Žynė tiksliai viską apskaičiavo, tiesiog neįmanoma, kad ji suklystų,- greitakalbe išbėrė vienas dirbančių.
-   Tikiuosi. Jos pačios laimei,- tyliai burbtelėjo vadas, bet matyt susirinkusieji klausa nesiskundė, tad darbavosi sparčiau.
Dar po kiek laiko kastuvai atsimušė į kažką kieto. Vyrai padėjo įrankius žemėn ir ramiai, pagarbiai prisiartino. Dviese įlipo į išraustą duobę ir iškėlė karstą. Mažytį, tarsi lėlei. Vadas trenkė žemėn žibintą ir žaibo greitumu atsirado prie vyrų. Pirmasis atsargiai atkėlė dangtį ir nusigręžė. Vyriausiasis atsargiai kažką ištraukė iš karsto. Tamsoje tebuvo galima įžiūrėti siluetą. Kūdikio siluetą. Netrukus kažkuris iš dirbusiųjų vėl uždegė žibintą ir iškėlė. Vado veido nebedengė gobtuvas. Jis buvo gana jaunas, švelnių veido bruožų vyras šaltomis akimis. Smakrą dengė ruda barzda. Rankose tarsi didžiausią pasaulio brangenybę jis laikė suvystytą kūdikį. Mažą mergaitę, kuriai galėjo būti ne daugiau savaitės. Ji atmerkė akis. Rudas, šiltas akis. Naktį perskrodė kūdikio verksmas.
-   Ššš, mažyte. Dabar tu su manimi. Viskas bus gerai, kol aš gyvas, čia negrįši, nevargsi vargo,- labiau pats sau kalbėjo vadas.
Vyrai tuo tarpu be darbo nesėdėjo. Įgudusiais judesiais užkalė karstą, įleido į duobę ir vėl ją užkasė. Po kelių minučių kapelis atrodė net neliestas. Vienas dirbusiųjų atsargiai kilstelėjo ranką. Vadas suprato tai kaip ženklą ir užgesino žibintą. Viskas paskendo gūdžioje nakties tamsoje. Spingsulei vėl užsižiebus kapinaitės liko tuščios. Apie neseną nežmogiškų būtybių vizitą bylojo tik šviežios kastuvų žymės ir likęs vienišas žibintas. Spengiančioje tyloje, tarsi kažko pasiilgusios vėl sugirgždėjo sūpuoklės.
Taigi, laukiu pastabų, norėtųsi tobulėt :))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Caroline Wilding »
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #61 Prieš 4 metus »
Okey... Tiesą sakant sudominai. Skaitėsi lengvai, viską buvo galima lengvai įsivaizduoti, pajusti tą paslaptingą nakties atmosferą. Kai skaičiau vieną akimirką pamaniau, kad čia kaip rpg postas- kažkas ateina į įvykio vietą, kažką padaro, pašneka, o po to išeina :D Bet ne tame esmė. Uždavei daug klausimų, užmetei tą kabliuką priversiantį toliau skaityti, tačiau, nežinau, kažko dar trūko iki to tobulumo. Viskas buvo per daug ramu. Gal tai tik triukas, kad po to skaitytojas susimėtytų pamatęs kaip įtemptai veiksmas vystosi, bet toks ramumas prologe gali ir atbaidyti.
O dabar klaidos. Rašei Macdonald'as. Patarčiau labiau sulietuvinti ir rašyti Makdonoldas arba Macdonoldas, nes visgi tie kableliai viršuj gan erzina ypač kai jų daug pasitaiko tekste, bent jau man. Toliau. "Tačiau būtybės, visgi, buvo žmogiškos. Jie žingsniavo vienu ritmu, tad nematydamas pamanytum, jog eina tik vienas. Bet jie buvo penkiese. Penketas keistokai apsirėdžiusių žmonių. Vilkėjo jie tarsi kokio karnavalo viduramžių tema dalyviai. " Jei išpradžių rašei, kad žmogiškos būtybės, tai galėjai kitų sakinių linksnius priderinti, nes dabar kaip ir balaganas gaunasi. Vieta "jie" rašyti "jos"- nes gi būtybės- moteriškos giminės, ne vyriškos. Plius, per daug tuos sakiniuose "jie". Pakeisk kitais žodžiais- atėjūnai, žmonės arba išvis nerašyk, o tik leisk numatyti, kad ten buvo panaudotas įvardis ar kas ir panašiai. Geriau tekstas skambės. "Tačiau būtybės, visgi, buvo žmogiškos. Jos žingsniavo vienu ritmu, tad nematydamas pamanytum, jog eina tik vienas. Bet žmogystos buvo penkios. Penketas keistokai apsirėdžiusių žmonių. Vilkėjo jie tarsi kokio viduramžių karnavalo temos dalyviai."
Čia kaip pavyzdį numečiau. Dar galėsi pasitvarkyti.
"Gimimo ir mirties data sutapo net ir su dienos."
Tiek pastebėjimų, gal kažkur kažką dar praleidau, jei rasiu, vėliau parašysiu. Beje, patariu priimti visokią kritiką ir griežtą, ir ne, nes jei pasakysi "nenoriu griežtos" tai ir gausi padų laižymus, o ne normalią kritiką, verčiančią viską gerai apmąstyti, kad ir kokia nemaloni būtų. Sekmės toliau rašant :)

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #62 Prieš 4 metus »
Ačiū labai, stilių tikrai dar reikia tobulinti, pataisysiu :))). Kas link griežtumo, tai mano pasaulyje griežtumas=peikimas. Aišku, keistokai suprantu, bet taip. Dar kartą ačiū už pastabas :))
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Amanda Tiger

  • *
  • 3
  • Lytis: Moteris
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #63 Prieš 4 metus »
Aš esu Reiven.Turiu jums papasakoti vieną istoriją. Na tai pradėsiu.
Šilta birželio diena. Gera, nes nereikia į mokyklą. Yra gerų, bet yra ir blogų dalykų. Ten kur aš gyvenu, Treiveno mieste, yra Hugelbirdo parkas. Aš ten dažnai ateinu , nes šis parkas man laabai patinka. Ten aš galiu pabūti savimi ir pasimėgauti tyla, bei patyrinėti augalus ir vabzdžius. Bet iškilo problema. Mano nuostabusis parkas uždarytas! Nežinau kodėl, bet gyventojai šnabžda, kad kažkas ruošiasi pavogti kamuolį. Kartais savęs klausiu:
- Kam kažkokiam žmogui reikia pavogti kamuoį iš parko? Ką jis negali nusipirkti iš parduotuvės ar kur nors kitur? Ir ar išvis šitame parke yra koks kamuolys?
 Aš  asmeniškai jo nemačiau, nors ateinu į šitą parką nuo penkerių. Bet tai nesvarbu, nes mano svajonių parką uždarė dėl kažkokio kvailio, kuriam prireikė kažkokio kamuolio! Aš labai įniršau ant to kvailelio ir susiruošiau išeiti ir apžiūrėti parką. Taigi pasiemiau kuprinę ir išbėgau į stotelę. Šiandien vienintelis geras dalykas yra tas, kas tramvajus turėtų atvažiuoti po kelių minučių. Taigi neužilgo aš jau stovėjau prie Ponios Sofijos kavinėlės, kuri  buvo už kelių kvartalų nuo Hugelbirdo parko. Neturėjau noro apsilankyti Sofijos kavinėlėje ir paskubomis nubėgau prie parko. Bėgdama link  parko aš laba jaudinausi ir mano veide buvo šypsena, nes kuo greičiau norėjau pamatyti mano parką ir išsiaiškinti kas tas asmuo, kuris nori pavogti kamuolį iš mano parko. Taigi man teliko perbėgti gatvę ir pamatysiu savo parką ir..... kas per!? Hugelbirdo parkas atrodė visai kitaip nei aš prisimenu. Jo graži tvorelė buvo apjuosta radona policijos juosta su užrašais ir ten buvo keletas polcininkų. Aš priėjau prie vartelių ir norėjau atidaryti, bet staiga mane sustabdė vienas iš poicininkų ir sušuko:
- Ei mergužėlę, ką darai?
- Aš tenoriu užeiti ir pavaikštinėti parke,- atsakiau jam.
- Dabar niekas negalės užeiti į parką nes vyksta tyrimas.
- Ką?! Tyrimas?! Tada aš privalau užeiti, nes man svarbus šis parkas ir  aš jį apginsiu!
Polociinkas tik nusikvatojo garsiai ir paaiškino, kad nevadinčiau čia didvyrės, bei liepė eiti namo. O man labai nepatinka kai iš manęs juokiasi ir dar man liepia ką nors daryti. Aš taip įsiutau, kad užsimojau ir spyriau policininkui į tarpkojį. Kitas policininkas tai pamatęs man užlenkė rankas už nugaros ir garsiai sušuko:
- Kieno šis vaikas!
Aš labai pasipiktinau ir surėkiau:
- Ar aš negaliu atsakyti už save?! Ar būtinai mane kažkas turi prižiūrėti?!
- Aš už šią mušeiką atsakinga.
Atsisukusi pamačiau, kad ten stovi mano močiutė Antanina.
- Aš už ją atsakinga ir labai gailiuosi ką ji padarė. Eikš čia mušeikėle!
Prieš mane atiduodant močiutei jis pasakė:
- Kad tai būtu paskutinis kartas kai man tenka tave sulaikyti!
Aš nieko nesakius pribėgau prie močiutės ir ją apkabinau. Kartu tylėdamos su močiute mes parėjome  namo. Tik paruošusi mums arbatos ji prisėdo ir tarė:
- Na? Tai radai jį?
- Ką radau?

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Amanda Tiger »

*

Evahute

Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #64 Prieš 4 metus »
Atleisk, bet įdomu skaityti nebuvo. Banalu. Yra klaidų. Negražus tas pradžioje prisistatymas. Dienoraščio tipai visada keistoki, nepatiko. Atleisk, tai tik mano nuomonė.

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #65 Prieš 4 metus »
Šiaip idėja gan įdomi, bet labai dažnai kartojasi žodis ,,parkas", tai pat, kaip ir Evah pastebėjo, yra klaidų. Žinoma, jei rašyčiau aš, viską sudėliočiau kitaip. Bet, kiekvienas turim savo stilių. šiek tiek sudominai, bet istorija dar nėra iš tų, kurios giliai įsirėžtų į atmintį. Nežinia, gal tai pasikeis? :)
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Amanda Tiger

  • *
  • 3
  • Lytis: Moteris
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #66 Prieš 4 metus »
Ačiū tiems kuriems patiko, ir kuriem buvo banalu ar neįdomu tai eikit [[Ge: : ) ]]. Man 13 metų. Ko jūs tikėjotės? Poemų ar knygos apie nzn ką. Žodžiu ačiū Evah Mel Bleister , kad sugadinai mano visas viltis ir svajones. Daugiau neberašysiu ir netrugdysiu savo "BANALIOM" istorijom. AČIŪ!!! >:(

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #67 Prieš 4 metus »
Amanda, maniau, kad tu nori išgirsti tikrą nuomonę. Neskelbsiu savo amžiaus, bet pasakysiu tik tiek, kad tai nėra labai svarbu. Viskas priklauso nuo to, kiek stengiesi, laviniesi ir panašiai. Juk turbūt nesitikėjai, kad viskas bus tobula? O gal tikėjaisi? Tobulybės nėra. Tik vieni darbai yra prie jos arčiau, kiti toliau. Dar vienas dalykas, kurį reikia suprasti rašant, yra kritika. Turi ją priimti, nes jos tubūt visada bus. Negali visko padaryti tobulai. Ir nereikia pykti ant Evah. Ji pasakė savo nuomonę ir atsiprašė, jei kitiems pasirodys kitaip.
Tikiuosi, kad tu nepriimsi visko kaip įžeidimo, bet suprasi, kad reikia tobulinti ne tik rašymo įgūdžius, bet ir mąstymą. Nežinau, gal tau pasirodys kitaip. Aš irgi neesu panelė tobulybė.
Sėkmės rašant ir tobulėjant!
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #68 Prieš 4 metus »
Turbūt pakartosiu Claudie mintį, o gal tik ką pridėsiu.
Nenoriu kištis, bet sakyčiau, kad reikia priimti visokią kritiką (negi tikiesi, kad gausi visada tik tau priimtiną kritiką? Tai kvailas mąstymas, trukdantis tobulėti, tokia mano nuomone), neskaičiau tavo parašyto kūrinio viršuj ir nežinau ar ten banalu ar ne, bet žmogau, kodėl turi mesti rašymą vien dėl to, kad nepatiko kito nuomonė ar sugadino tavo viltis (jos turbūt labai silpnos, taip man šviečiasi, kad kažkoks komentaras taip jas sumalė)? Susitaikyk, kažkam visada nepatiks tai ką darai, telieka su tuo susitaikyti, visiems neįtiks. Linkiu sėkmės toliau gyvenime ir raginu toliau tobulėti rašydama jei tau tai patinka.

P.S patariu nesikeikti.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1716
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #69 Prieš 4 metus »
 ;D Aš čia štukametis, bet viešai kažką pasiuntęs dar nesu. Sėkmės, dirbant su savitvarda ir rašant rašliavas. Visi išbpradžių rašo banaliai, o kritika yra gerai. Taigi nurimk:)
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #70 Prieš 4 metus »
Perskaičius Tavo kūrinį susidariau apie tave nuomonę kaip apie žmogų, rašantį ir norintį tobulėti. Tačiau po pirmos pastabos (net nevadinu to kritika, nes tai buvo tik pastaba ir aiškiai pasakyta ką reikėjo pataisyti) Tu pasiutai kaip nežinia kas. Keiksmažodžiai žavesio tikrai neprideda. Kritiką reikia priimti ir į ją atsižvelgti. Jeigu po tokio vidutinio bandymo visi pradėtų liaupsinti ir aiškinti kaip puikiai parašei, tai ir užstrigtum vietoje - kartotum tas pačias klaidas. Kaip tik pastabos ir kritika priverčia susiimti, išsitaisyti ir keliauti toliau. Aišku, visiems maloniau yra išgirsti pagyrimus nei kritiką, tačiau kartais reikia ir nusileisti ant žemės - iš to, kaip supykai pamačiusi pastabą manau, jog iki šiol girdėjai vien pagyrimus. Apie patį kūrinį - yra kabliukas (nors jį galima tobulinti), pasikartosiu - buvo klaidų (ir nereikia iš to daryti tragedijos). Dar žinoma su stiliumi reikia dirbti. Jeigu norėsi, kad pasakyčiau konkrečias vietas kur būtų galima patobulinti, parašyk į pm ir mielai padėsiu :). Taigi, sėkmės rašant ir manau, jog atsižvelgdama į kritiką rašysi daug geriau. (Ir pasiūlymas - nedaryk iš to dramos, kad sužlugdė svajones ir t.t. Tai viso labo vienas komentaras ir parašytas tikrai ne iš piktos valios :))
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • II kursas
  • *
  • 135
  • Taškai:
  • Metamorfmagas
Ats: Apšilimas prieš istoriją
« Atsakymas #71 Prieš mėnesį »
Huh.

0|TYLUS ŠEŠĖLIS

Per siaurą kalnų perėją nebuvo įmanoma perreiti. Reikėjo perskristi ir rasti plyšį bent atsitūpti. Jis senai buvo užmiršęs, kiek šešėlininkų čia žuvo ir kiek dar reikės jų išneši ir palaidoti. Jis tik žinojo, kad be jo liko gyvi dar keturi ir Valdovė buvo gilioje depresijoje.
Geriausių geriausi jos kariai – jos asmeniškai apmokyti, jai tiesiogiai paklusnūs, jos asmeninė kariuomenė – buvo išžudyti vieno dvidešimtmečio bepročio. Bepročio vunderkido. Jei dar būtų paklusęs – pasiektų tokias aukštumas ir pagaliau būtų tas vienintelis, aplenkęs Valdovę. O dabar gulėjo kažkur su sudaužyta kaukole ir sudraskytas į gabalus Valdovės magijos.
Užsimerkė. Tas vaikinas buvo bendratautietis. Su gyvais jo draugais Valdovė susitvarkys. Jam reikėjo rasti tuos, kurie buvo  iš kitų šalių.
Daugiau niekados nepasikartos ši klaida.

*

Hendelijoje buvo ramu. Kroatiškos spalvos vandenyje matėsi praplaukiantys ožiaragiai. Aplinkui nebuvo jokių satyrų, kurie galėtų atpasakoti, kas įvyko.
Jis tynojo šešėlyje. Šalta mėlyna spalva sužibo iljardo runose. Žmogus be garso susmuko prie obels. Prabangūs mago drabužiai nusidažė raudoniu.
Jis pasitraukė.

*

Taisane nutiko kažkas panašaus. Pavyko prasmukti ir išlikti nepastebėtam net ir drakonų. Krito dar vienas valdžios žmogus. Tik išskrendant iš parlamento rūmų pakibo viršum žmogaus ir drakonės skulptūros. Vyras rankose buvo suspaudęs kalaviją, turėjusį nužudyti Valdovę. Bet tai buvo pasakos. Niekas nenužudys jos. Net ir koks vunderkidas bebūtum.

*

Jį pasiekė žinia, kad gimtinėje vėl buvo paskelbta karo padėtis. Valdovė su viskuo susitvarkys. Tai ne pirmas kartas. Jam tik reikia užbaigti užduotį ir galės grįžti namo ir vėl padėti Valdovei kurti planus, kaip išgelbėti šį pasaulį.
In New York you can be a new man. - Aaron Burr, "Hamilton".