0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #15 Prieš 8 metus »
Pasijuto lyg nukritęs į glėbį kokiai nors senai poniai kuri dabar tūžia, kad šisai sulaužė jos anūką lovo...pala, tiksliau nukritęs ant jo lyg koks nors ožys nuo stogo per religinę šventę per kurią yra aukojami maži ožiukai, o ne tokie dideli kaip kad jis. Šitaip jis pradėjo nuoširdžiai kvatotis, senai šitaip besijuokia iš tokios absurdiškos situacijos.
- Klausyk, love, atleisk, kad sutrukdžiau tau pasimatymą su savimi ar su kokia nors nematoma dama kuri dabar pabėgo nes jai į plaukus įkrito kirmelės, - jam net neberūpėjo, kad tas nepilnametis girdi jo balsą, o gal tasai ir buvo jau peržengęs tuos metus, bet tikrai nuo to nesklido tokia energija kaip nuo normalių, padorių burtininkų kuriuos buvo sutikęs per savo trumpai miela gyvenimą.
Žmonės tokie nuspėjami, net pamanė, kad jis čia pats sau katę nužudę, kaip gerai, kaip puikiai pagalvota ir sugalvota! Tuoj paplos, jam per per veidą ir tada atsiminė... Kraujas, veidas... Vampyras.
- Klausyk, gal kartais būsi vampyru? Visokios liaudies čia renkas, tai gal būsi vienas iš tų gerai atrodan...Tiksliau, - kostelėjo ir pasitaisė. - Ne taip gerai atrodančių vampyrų kurie turbūt negeria žmogaus kraujo? Nes nuoširdžiai nesuprantu dėl ko daugiau galėjai šitaip šiauštis, love, - rado naują priežodį kurį naudos kaip keiksmažodį... tai bus Love. Toks nuostabus... Daiktavardis dabar virs nepakenčiamu žodeliu jo lūpose.
Pažvelgė į vaikiną apstojusias kirmeles ir šyptelėjo, bandė atsiminti burtažodį kuris jas būtų pavertęs pelenais, bet vieninteliai užkeikimai kurie skambėjo jo galvoje tebuvo tie kuriuos galėtų naudoti prieš šitą rudaplaukį burtininką.
- Aš jos medyje nelaidojau, bandžiau ją nukelti... Bet nusprendžiau, kad verčiau palauksiu kol ji galutinai supus... Tada iš jos griaučių pasidarysiu sau karolius, - ar pokštas tai ar ne, nežinojo ir jis pats. Paėmė šio ranką ir paspaudė. - Dabar ir tu mano kraujo turėsi, na tai mano vardas Velinas, malonu.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #16 Prieš 8 metus »
Išklausęs šiek tiek monologą primenantį Velino prisistatymą ar kas ten bebūtų buvę vaikinukas ištraukė naujajam pažįstamajam savo ranką iš delno ir nusišluostė negausų, tačiau vis tiek prilipusį prie odos, kraują. Šiek tiek supykęs, kad tas kačių pakasinėtojas vartojo anglišką žodį išreiškiantį pakankamai stiprų jausmą taip dažnai ir atrodo, net kelis kartus su tuo įkyriu "love" pakeitė kreipinį (tiesa, kaip reikėtų kreiptis į kątik sutiktą žmogų?)
- Deja, Love, - kaip keista, švilpis nusprendė keršyti tuo pačiu, kas jam užėjo? - Bet nesu nei vampyras, nei vilkolakis ar koks kitas nežmogus. Paprasčiausias burtininkas esčiu, atleiski tu man, Love. Nejau pats turėsi vampyrams šiltų jausmų? Na, žinai, Love, kaip kokį fetišą tiems nemirtingiems sutėrimams? O gal, Love, esi vampyras? Ar tiesiog, Love, abejoji, kad toks nerealus žmogus kuris spjautų į tai, jog ant jo užkrito buivolas egzistuoja? Hm, Love?
Klastuoliškas elgesys galbūt neatitiko jaunuolio vertybių, moto, tačiau šį kart jis nusprendė žaisti kartu su tuo keistu iš medžio iškritusiu, savo vargšę katę nudaigojusiu, juodaplaukiu mokiniu. Juk, rimtai, ar kas nors kreipia dėmesį į tai, kad nuobofūs aplinkiniai pataria nežaisti su ta nuostabia ugnimi kuri gundo tarsi koks žaltys besirangantis, retkarčiais iškišdamas savo liežuvį, išsiviepdamas, parodydamas savo gyvatišką srėbtuvę. Su ugnimi žaisti smagiau be apsaugos priemonių, juk važiuojant dviračiu ar plaukiant nėra malonu dėvėti šalmus, liemenes ir kitus dalykus kuriuos tie patys nuobodūs aplinkiniai mums tiesiog įsako vilkėti. Įsikišęs savo lazdelę į apsiausto vidinę kišenę vaikinas susirėmė žvilgsniu su Velinu.
- I will tag along, Love, gal norėtumei ką nors linksmesnio nuveikti, juk vis dėl to tavo katė padvėsė.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #17 Prieš 8 metus »
Šyptelėjo, kai tasai ėmė ir jį tai pat "love" pradėjo vadinti, skamba jie kaip kokia pora iš šalies ir tai faktas, nes žiauriai abejojo, kad kas nors apart lovers ką nors meilėmis vadina, na nebent tai koksai tai trumpinys, bet žinoma, tik Velinas šitaip sugalvoti gali.
- Jeigu rimtai, love, turėsiu, jų dantys ir liežuviai labai saldūs, vien apie tai pagalvojus nuotaika atsiranda, if you know what I mean, - vyptelėjo ir patraukė savo plaukus sau nuo akių. - Turbūt nuvilsiu bet ne... Love, neesu aš vampyras, norėčiau būti bet neesu, bandė mane paversti, bet atkritau, - priartėjo prie šio jaunuolio, lengvai galėjo jį įstumti į aklavietę. - Atleiski, neabejoju kad toks nerealus žmogus egzistuoja, taigi jis stovi priešais mane ir dar per dažnai naudoja love, love, - šypsodamasis palietė šio plaukus ir perbraukė su pirštu per juos. - Man fetišas tokiems plaukams kaip tavo, tad manau ant visai neblogo berniuko užkritau... Beje kiek tau metų? Nenoriu, kad Hogvartse kiltu paskiau drama, kad su nepilnamečiu kažką ne to dariau, - šitą sakinį galėjo suprasti dviprasmiškai, bet tik visiškas naivuolis tai būtų supratęs kitaip negu Velinas norėjo pasakyti. Mintyse dar pagalvojo, kokią velnią čia krečia, juk jau paskutinį kartą kai kabinėjosi prie berniukų sau sakė, kad jie jo netraukia, bet turbūt tie ir buvo su veidais kaip rajų ar žuvų tai kokių, o bendravimas dar koksai siaubingas buvo, tai nieko keisto, tai viskas ko norėjo, tai juos tiesiog nuo stogo numesti ar kur baisiau, kad ir į ežerą, kad juos sutvarkytų sirenos su savo bjauriais, lipniais žvynais, vaizdas būtų buvęs visai nieko, tiesa pasakius. Velinas pažvelgė į tą burtininkėlį, tas jaunuolis tiesiog prašėsi būti priremtas prie sienos ir nuren... Negalėjo daugiau apie tai galvoti, reikia pasilikti jam fantazijos.
- Really? I would like that, love, - ištarė paliesdamas šio šlaunį. - Tikiuosi kad love nebus apsirengusi šimto sluoksniu kaip tos ponios iš viduramžių kai tekdavo tiesiog nuplėšti, - norėjo juoktis, buvo patenkintas, kad jo katės kūnas atnešė kai ką geresnio ir ne tik bjaurias kirmeles. 

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #18 Prieš 8 metus »
Velinui prisiartinus prie vaikino, šis krūptelėjo. Svetimų žmonių artumas jam nebuvo pažįstamas, mat merginos jaunuolis nėra turėjęs. Nežinodamas kaip reaguoti į staigius prisilietimus, kurie tiesą sakant nebuvo tokie šlykštūs ar grubūs kaip galima buvo tikėtis, burtininkėlis atsišlijo į medį ir tarsi stengdamasis susilieti su kamienu ėmė galvoti apie tai, ką turėtų daryti tokioje situacijoje. Jokia mintis žinoma neatėjo, mat Hogvartse nebuvo paplitusi "kitokia" pakraipa ir daugumai moksleivių (tarp jų ir Nichol) neteko susimąstyti apie tokius dalykus.
Beliko viena išeitis - To tag along. Juk jis pats sakė, kad prisidės prie linksmų dalykų, padės pakelti nuotaiką kažkodėl visai nenuliūdusio kartą gyvenusios katės šeimininko. Jausdamasis lyg paskutinis beprotis magas apkabino taip prie katės prisirišusį žmogų ir parvertė jį ant žemės. Tikiuosi, kad jis nesupras to ir vėl kažkaip iškreiptai. - Šmėstelėjo mintis krentant ant svetimo kūno. Sunkiai ir, tiesą pasakius, skaudžiai žnegtelėjus ant žemės jaunuolis nusirito nuo gulinčio Velino ir atsigulė ant nugaros. Atrodo, keista, bet rūkas kuris visą laiką supo vaikinus buvo jau pranykęs, pabėgęs į švelnios nakties tylą. Virš galvų šviečiant mėnesienai Nichol ėmė kvatoti.
- Na, Love, kaip tau patiko patirti neišsakomai malonų skausmą pačiam? Akis už akį, Love, akis už akį, - vis dar nepamiršdamas įterpti tą įkyrų aglišką žodį savo veiksmus palydėjo kalba vaikinukas. - Tik pažiūrėk kokios žvaigždės, žinai, atrodo, kad kažkokia profesorė uždavė mums namų darbam pažiūrėti į žvaigždes. Kodėl vietoje apsimetinėjimo, kad tau iš tiesų nelabai rūpi katė, nepadarom tos užduoties? - Jau visai pamiršęs apie angliškus įterpinius į kalbą, o gal tiesiog numojęs ranka į visą tą nesąmonę pasiūlė švilpis.
Pačiam vaikinukui žvaigždės patiko, jos "išplaudavo" iš galvos visus rūpesčius, vos pažvelgus į dangaus kūnus pamiršdavai keistų žmonių keistus pasikėsinimus į tave, visokius barnius, pykčius. Žvaigždės taip pat atnešdavo neįtikėtiną kiekį įkvėpimo, atrodo, kad tai tėra paprasti taškeliai danguje, kažkas menka, o kiek minčių gali pasisemti iš to išminties šaltinio...
Turbūt dėl tos viliojančios išminties, o gal tiesiog dėl buvimo savimi, Nichol visiškai pamiršo, kad mielasis Velinas vis dar buvo netoliese. Ir vėl naivuolis nuleido savo savisaugą (kurios, tiesą pasakius, net nebuvo "pasikėlęs").
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #19 Prieš 8 metus »
Vaikinas vyptelėjo, nejaugi šisai rimtai nėra nieko turėjęs šalia savęs ir nežino kaip elgtis? Nors greičiausiai jis čia dabar prisikabino prie kokio nors mažamečio kuris magiškai sugebėjo pasiversti... bent jau atrodyti kaip beveik pilnametis. Tasai nei patvirtino, nei paneigė, kad jam yra metų tiek, kiek Velinas dabar numano nes nebuvo atsakyta į klausimą "kiek tau metų?" ir į klausimą "koks tavo vardas?". Turbūt jau visai sujaukė berniuko smegenis, kad net į klausimus nebegali atsakyti, nors aišku, bet kuriam pirmakursiui smegenys susijauktų, galbūt net sugebėtų ištirpti kaip kad toms mergelėms nors ir niekada gyvenime prie jų nesikabinėjo, nebent kai buvo antram arba trečiam kurse.
Netikėtai, nuoširdžiai vaikinas nesitikėjo, kad bus apkabintas ir dar apverstas ant žemės šio jaunuolio. Su tokiu lengvu kritimu ir šiltu kroviu, nugara jam nė kiek nepaskaudo, visgi nepalyginsi su tuo kai iš medžio žmogus iškrenta. Pažvelgė į ant savęs esantį vaikiną, nuoširdžiai pamanė, kad tasai užsinorėjo būti viršuje.  Jau ketino išsakyt visą litaniją, kokio velnio tasai negali visko pradėti pirmas ir daryti kaip norintis, bet to neprireikė nes netrukus jisai nuo jo tiesiog nusirideno.
- O tu ir foxy, - mestelėjo. - Ir kaip tai aš tau skausmą sukėliau? Nejaugi širdyje? - pašaipiai ištarė, išsitiesdamas ant žolės, jau numetė visą tą mintį dėl jaunuolio bučiavimo, nurengimo ir apšvietimo apie tai kas nepravers su merginomis, bet su kitais vaikinais.
Pašnekovui užsiminus apie namų darbus, Velinas išleido pavargusi atodūsį, atsiėdė tų namų darbų per akis kai buvo ketvirtame kurse, vienas pats visus darė... O dabar davė sau pažadą, kad pasiųs velniop visus varnus ir neuždirbs jiems nė taško. Na nebent sugalvotų tuos taškus netikėtai prarasti, o būdą jau buvo sumanęs.
- Žinoma, jeigu tik jau nori, girdėjau Švilpynė turi viso labo 0 taškų, būtų gėdingai taip baigti mokslo metus, ne? - lyg su savim, bet su savim apie švilpius negalėjo, ne per labiausiai mėgo tą koledž... Ir atsiminė kodėl šitas šalia gulintis jaunuolis yra toks žalias, juk iš Švilpynės! Jie visi tokie ir mergelės ir berneliai. Kitaip tariant miręs reikalas. Išpūtė orą iš plaučių ir pažvelgė į žvaigždes, tada susimąstė apie namų darbus, tenai juk vaizdingai teorija skaityt reikia, norėjo paploti sau, atsiminė šitą sumautą faktą.
- Tu manai aš visą teoriją atmintinai iškalęs? - išrietė antakį. - Turiu nuvilti, bet aš neesu astronomijos vadovėlis ir visų teorijų žvaigždžių susidarymo aš nežinau, manęs tai niekada pernelyg nedomino, tiesa pasakius, - akis įdūrė į Didžiuosius Grįžulo Ratus. - Bet galėčiau išvardinti žvaigždynus ir juos parodyti... - akimis nuklydo į Laputę.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #20 Prieš 8 metus »
Ryškiai nakties danguje šviečiančios žvaigždės išmušė iš galvos visas iki šiolei besisukusias mintis. Liko tik vienas keistas noras... tačiau geriau, kad ir jį pasiimtų tie balti taškai spingsintys danguje. Tarsi stengtųsi išmesti savo kvailus, keistus ir tikrai nepadorius jo amžiaus žmogui norus Nichol dėbsojo į žvaigždes. Praleidęs pro ausis kažkokį iš Velino pusės atsklidusį burbėjimą vaikinukas bandė numalšinti savyje vis labiau įsiliepsnojantį beprotybės... jausmą?
Visiškai netikėtai jaunuolis atsisėdo, tuo išgasdindamas ant medžio tupėjusią dervos juodumo varną, kuri puikiai susiliejo su tamsa jau spėjusia užkariauti žmonių regos lauką. Jaunasis paukščių gąsdintojas lėtai, tarsi abejodamas ėmė stotis. Jo judesiai tikrai nebuvo natūralūs, šis atrodė lyg marionetė tampoma už virvučių, žaislinis robotas valdomas nuotoliniu pulteliu. Viena ranka pasirėmęs į medį, kuris pasirodo nebuvo nutolęs nuo mokinukų nė per nago juodymą, nulenkęs galvą, švilpynės koledžo narys atsisuko į gulintį ir apie kažką mąstantį savo bendraamžį (tiesa, nežinia kiek metų buvo tam naujai sutiktam žmogeliui). Vis dar nuleidęs galvą, it koks pamišėlis plačiai sumosavęs rankomis Nichol peržengė tą žolės lopinėlį, perlipo tą prarają, skyrusią jį nuo naujai sutikto ir dar ne visai pažįstamo asmens.
- Tuoj susipaži-insim-m... - iškošė, turbūt vėsaus nakties vėjo paveiktas, vaikinas.
Staigiai, visiškai netikėtai, jaunuolis užšoko ant gulinčiojo. Keliais apglėbęs žvaigždžių stebėtojo šlaunis, taip stipriai, kad retas būtų galėjęs krustelėti, švilpis atkragino savo galvą į viršų, į nakties dangų, į žvaigždės kurios nesugebėjo pavogti to keisto noro, to troškimo kamavusio vargšę nusidėjėlio sielą. Turbūt kokiame siaubo filme ant viršaus buvęs vaikinas būtų išsitraukęs peilį ir ėmęs kvatoti, sugaišęs penkias minutes savo prisiminimų pasakojimams, tačiau tai nebuvo kažkoks pigus, visus vimdantis, filmas. Pakėlęs nuo žemės neklusnias rankas sėdintysis prispaudė Velino pečius prie žemės. Lėtai nuleidęs galvą ir pažvelgęs tiesiai į tamsiai rudas juodaplaukio akis Nichol, tarsi kokia jauna mergytė iš serialo, staigia pasilenkė žemyn, prigludo prie svetimo apsiausto kuris maloniai vėsino įkaitusias smegenis, kūną, ir savo išsausėjusiomis lūpomis švelniai palietė, turbūt abstulbusio, kątik sutikto burtininko srėbtuvę.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #21 Prieš 8 metus »
Iš vaikino nesulaukė jokio atsakymo, kalbėjo lyg su siena, štai ką jis gauna kai pradeda rodyti savo balsą kitiems, visišką tylą. Jam patiko tyla, tyla buvo raminanti ir migdanti. Leidžianti susimąstyti apie daugelį dalykų, bet dabar kai pats pašnekovas pasiūlė atlikti astronomijos darbus ir paskiau nieko neatsakyti. Užsimerkė. Pernelyg daug galvoja, tai jam visai nebūdinga, turbūt bus rimtai susitrenkęs galvą kai krito iš medžio. Lėtai paleisdamas savo mintis ėmė skaičiuot žvaigždes ir ieškoti žvaigždynus kurie sudarė tam tikras formas. Penkios. Penkiasdešimt. Krentantis meteoritas, tiesiai prieš jo akis. Velinas išleido atodūsį, reikėjo sugalvoti norą bet to nepadarė, reikėjo pasakyti stebuklingus žodžius mintyse bet ir to nepadarė, kažkoks keistas jis šiandien.
Tada išgirdo krutėjimą, nepažįstamasis, kitaip tariant "Love" sujudėjo ir atsisėdo. Turbūt jau eis, šmėstelėjo Velinui. Bet suklydo.
Tas trumpaplaukis burtininkas artėjo prie jo su nelabai gerais ketinimais nors tokie... Tokie vaikinui visada pasirodydavo tiesiog puikūs, juk tada gali daryti ką nori. Bumbt. Visai nesitikėjo, kad tas lyg žvėriukas ant jo užšoks ir prispaus. Šyptelėjo, vis dėl to jo pašnekovas buvo to ištroškęs tik vaidino, kad jam nė motais... Kaip ir visos tos nekaltos mergelės. Visgi.. Buvo kitaip, kai tas vaikinas prie jo tiesiog prigludo buvo tiesiog kitaip, jam tai... Sukėlė emocijas, jis laukė tos akimirkos kai bus pabučiuotas ir sulaukė, tačiau negalėjo nuslėpti savo nuostabos veide, kad išties bus jo norai patenkinti. Turbūt kai žvaigždė krito, kažką nesąmoningo ėmė ir sugalvojo, kažką panašaus į tai.
Vaikinas atsakė į bučinį kone akimirksniu. Besibučiuodamas, sugebėjo jį apversti, kad pats būtų viršuje, nes ne duok dieve, dar sugalvos tas žalias ką nors ne to daryti, Velinas su tuo nebūtų taikstesis. Atitraukė savo lūpas ir pažvelgė į švilpį esantį po juo, nesusilaikė nešyptelėjęs, šitas vaizdas jam patiko. Pusnuogis berniukas, nežinantis, na bent jau numanantis kas dabar bus. Su pirštu perbraukė per jo apnuogintą kūnelį, norėtų tai daryti su peiliu, bet susilaikys, bus švelnus ir leis tam pasimėgauti, nors nežinojo... Gal po juo esantysis buvo visiškas M ir visai patiktų, kad ant jo kūno tekėtų kraujas. Nuvarė savo sadistiškas mintis šalin. Pasilenkęs ėmė bučiuoti mokinuko kaklą ir leistis žemyn, mintis dėl kitų drabužių nuėmimo jam kol kas nebuvo aktuali, nes kol kas pats buvo su visais. Lengvai jam įkando į spenelį. Norėjo išgirsti jo aimaną ir išvysti kokią išraišką šis nustatys.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #22 Prieš 8 metus »
Velinui staigiai pasikeitus pozicijomis su Nichol ir švilpiui atsidūrus po apačia prasidėjo dalykai kurie turbūt nebūtų buvę labai malonūs žmonėms nusistačiusiems prieš kitokią orientaciją.
Nakties dangų staiga užtemdė iš nežinia kur atsirades didžiulis debesis, mėnulis kuris anksčiau taip smagiai švytėjo pasislėpė po antklode, tarsi būtų supykęs dėl dviejų neklaužadų elgesio ir nutaręs nebesidalinti savo atspindima šviesa su iškrypusiu jaunimu. Mėnuliui dingus iš dangaus dangaus platybės pasišalino ir visas jaukumas, žvaigždės nežinia kodėl viena po kitos geso, iš tolumos plaukė vis daugiau purvinų debesų (tarsi kas nors matytų jų spalvą naktį). Vėjas taip pat neatsiliko - ėmė purtyti medžių, kurių aplinkui augo pakankamai daug, šakas, tarsi koks įniršęs buivolas į visas puses drabstyti pageltusius rudeninius lapus. Nuo uždraustojo miško atskriejus laukinių varnų piktiems šauksmams per ant žemės gulinčio vaikino nugarą perėjo šaltukas. Turbūt tas keistas, nemalonus jausmas grąžino protą kuris kelioms minutėms buvo nusprendęs išeiti pasivaikščioti po žavingą ežero pakrantę.
Vėjui atšaldžius įkaitųsi kūną jaunasis burtininkas pakėlė nuo žemės ranką ir vis dar neatsisėsdamas vožė stipriai suspaustu kumščiu į Velino smilkinį. Nusivertęs nuo savęs, turbūt šiek tiek apsvaigusį, apdujusį (juk vis dėl to ir keisti žmonės jaučia skausmą), naujai sutiktą "draugą" rudaplaukis magas atsistojo. Susiraukęs tarsi turėtų gerti citrinų sultis jaunuolis apsičiupinėjo savo veidą, vietas kur to išprotėjusio burtininko lūpos jį palietė. Nusispjovusi "auka" ėmė mąstyti apie tai, kodėl, po velniais, į jo galvą atplaukė toks keistas, tiesiog kvailas, noras, kodėl šaltas protas nesustabdė jo... na, bent nesustabdė laiku, dabar nežinia kaip jam reikės išsikapstyti iš nemalonios situacijos.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #23 Prieš 8 metus »
[Švelniai tarkim, kad čia jūsų nėra.]
   Jekaterina suraukusi antakius be garso žingsniavo pitmyn. Po kojomis nelūžo šakelės, nešiugždėjo žolė ir spygliai. Demonė lėtai prisiartino prie medžio, kuris slėpė tokias paslaptis, apie kurias net nepagalvotum. Mėnuliukas, kuris jau buvo anksčiau beveik užsitraukęs, vėl skaudžiai, iki kraujo išsibraižė delne ir ėmė švytėti mėlynai. Juodi kraujo lašai lėtai papsėjo nuo pirštų, žengiant prie medžio. Šiurpiai atrodanti ranka prisiglaudė prie kamieno, kur turėjosi rastis toks pat mėnuliukas, kaip ir pas merginą ant delno. Kamiene esantis sušvytėjo melsvai ir tarsi nuskenavęs juodaplaukės ranką nebenustojo švytėti. Klastuolė suraukė kaktą, nes žaizda ant delno negijo, kaip ir aną kartą. Taip pat ėmė gelti riešą ir jį patikrinusi mergina suvokė, kad atsitiko tas, kas ir turėjo - ant riešo išryškėjo didžiulės ir nesuvadomos magijos pagalba įgauta auksinė liūto tatuiruotė raudonomis akimis. Jekaterina su kita ranka nubraukė plaukus nuo kaktos ir dunkstelėjus šalimais kopėčioms ėmė lipti jomis į viršų, tankiai kvėpuodama, kad vėl ją gali kas nors ten užpulti. Būtų trečias kartas buveinėje. Trečias kartas juk nemeluoja, o ir šaudoma ten buvo tokiais ginklais, kurie galėjo demonę pražudyti. Bet, kitų nusivilimui, ne visi.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #24 Prieš 8 metus »
[Man galioja?]

Vakaras. Delčios skleidžiama šviesa jos spinduliukai žaidė ratu. Žvaigždės mirgėjo skaisčiai. Pritarė spinduliukų žaismui. Pūstelėjo vėjas vėsindamas žemę, augaliją, gyvūniją. O  Ksaveri nusprendusi pailsėti, pasidžiaugti naktiniu oru. Ji jautė kaip pūtė vėjas. Bet nejautė nei šilumos nei šalčio tarsi būtų bejausmė būtybė kuri tik egzistuoja šiam gyvenime. Žydraplaukė sparčiai žingsniavo link netoliese Hogvartso esančio ežero. Trumpam akies akimirksniu žvilgtelėjo kaip antys krykštaudamos plaukiojo po vandenį, gageno. Jos negali mąstyti. Ksaveri mėgo laužti taisykles. Ji manė, kad jos niekas nesupranta. Žydraplaukė po truputį virsta suaugusia moterimi. Ji nenumanydama kur kojos neša apsidairė po aplinką. Pamatė, kad eina link neatrastos vietos. Ji kaip raitelė sustabdė savo arklius (kojas). Priešais ją stovėjo didžiulis keistas, paslaptingas medis. Ji tamsoje pamatė kažką nušvistant mėlyna spalva. Priėjusi arčiau pamatė pusmėnulio formos mėnuliuką. Ji palietė nejučiomis tą keistą daikčiuką. Iš kažkur atsirado kopėčios. Ksaveri negalvodama užlipo jomis į viršų. Užlipusi atvėrė duris ir nesitikėjo pamatyti kai ką. Tai buvo Jekaterina ...

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #25 Prieš 8 metus »
[Nea. Užduočių nebuvau įvykdžiusi. Bet lipti į viršų gali.]
   Jekaterina pilnai užlipo į viršų ir atsargiai pravėrė duris. Jai jau buvo beveik penkiolika metų, mat mergina buvo gimusi gruodį (ir šiek tiek vėlavo eiti į Hogvartsą). Klastuolė įžengė pro suklypusias duris beveik pastačiusi ausis, nes girdėjo, kaip krebžda tylios mirusių žmonių sielos buveinėje... visas namelis nuo pašalinių garsų buvo tarsi izoliuotas ir tylus kaip niekada. Mergina atsargiai dėliojo žingsnius įžvelgdama, kur ploteliai švyti ir kur ne. Buveinė buvo Varno Nago namelis ir Klastuolė buvo prisiekusi sau, jog įmins Varnių mįsles. Rovena buvo protinga, bet tokių spastų, kokie galiojo čia, tikrai nebūtų paspendusi. Viskas čia buvo daug paslaptingiau ir kitaip, nei kitur. Čia grėsė mirtinas pavojus kiekvienam.
   Durys ir vėl nebyliai sugirgždėjo ir tas garsas pasakė viską. Juodaplaukė apsisukusi išvydo Ksaveri. Mergina priglaudė pirštą prie lūpų ir tikėjosi, kad draugė supras bei savo vampyriška klausa nepatingės įsiklausyti. Lėtai pakėlusi ranką ketvirtakursė pirštą priglaudė prie ausies duodama ženklą, kad reikia būti labai atsargiai. Visi demonės pojūčiai paaštrėjo bene kelis kartus. Kur ji ėjo, nuo rankos lėtai ir užtikrintai, sinchroniškai papsėjo juodi kraujo lašeliai. Žaizdos taip paprastai neužgydysi. Merginai reikėjo dviejų metų, kol ji užgijo.
   Jekaterina atsargiai dėliojo kojas. Kur ji žengdavo, tas plotelis švystelėdavo melsva šviesa. Tylūs šnabždesiai buveinėje šiurpino kaip niekas kitas. Nugara nuėjo pagaugais mąstant, kiek norinčių išsiaiškinti, kas čia slypi, mirė. Juodaplaukė žengė be garso, bet kitaip nei kitur, nuo jos kojų pakildavo melsvų ir švytinčių dulkių debesėlis, kuris sukdamasis spirale išsisklaidydavo. Vidus buvo žymiai erdvesnis, nei atrodė iš išorės. Žengiant dar vieną žingsnį grindys kraupiai sugirgždėjo. Tylūs šnabždesiai atrodė paslaptingi ir niekam nežinomi, negirdėti ir kraupūs lyg patys mirusieji. Kai kurie vardai tarpais sušvytėdavo mėlynai, kaip ir mėnuliukas ant Jekaterinos delno. O vardais buvo margintos visos sienos. Tarsi mirusių namai.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #26 Prieš 8 metus »
Ksaveri vos nesušuko. Mergina apsidairė po būstinę. Viskas atrodė senoviška, dvelkė numirėlių kvapu. What? Ką? Tai čia numirėlių vieta?. Žydraplaukė buvo nustebinta. Įsivaizdavo numirėlius kapinyne, o ne čia būstinėje. Įsiklausė. Kažkur išgirdo sklendantį lapą. Vampyrė buvo įgudusi tyliai eiti negirgždant grindims. Čia buvo jai įgimta. O iš Jekaterinos sprendžiant jai nesisekė, mat grindys garsiai girgždėjo. Mergina iš kišenės išsitraukė palydovę : burtų lazdelę. Jei kartais reikėtų nuo puolėjų gintis. Ji greitai žengė link apsidaužusio lango. Atsivvėrė gražus vaizdas.  Matėsi ežeras.  Netoliese kabojo eilė kardų. Jie buvo pakabinti. Ji priartėjo. Bet nelietė. Greitai jos dėmesį patraukė didžiulis kardas. Dar nesurūdijęs. Ant  jo švytėjo mėlynas užrašas: Rovena Varnagė. Ksaveri vėl apstulbo ir bakstelėjo į pasitaikusį objektą nežiūrėdama kur galvojo jog en Jeaterina. Staiga pasigrdo žvangėjimas. Atsisuko iš kur kilo žvangėjimas. Ir iš tos pusės skrido virtinė durklų.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #27 Prieš 8 metus »
[Nebūk tokia tobula, visiems visko pasitaiko taigi...]
   Jekaterina vis dar žengė be garso, o tos dulkės sukosi aplink kojas. Ji išgirdo, kai trakštelėjo grindys kitoje pusėje, kur ėjo Ksaveri. Ji, matyt, neišgirdo ir priėjo prie sienos. Ar ji ten mato langą, ar čia aš jo nematau? žioptelėjo mergina. Jau žadjėo šnypšti, kad Ksaveri niek neliestų, bet buvo per vėlu. Staigia pašokusi iš vietos Klastuolė nusileido tiesiai priešais draygę ir rankomis numušinėjo durklus, kurie sukrito ant žemės. Iš delnų veržėsi kraujas, žaizdos švytėjo melsvai. Dabar tai jau tikrai jos gis dar kelis metus. Susiraukusi nuo geliančio skausmo mergina nusivalė kraują ir priglaudusi pirštą prie lūpų ėmė slinkti tolyn iki stalo, ant kurio, kad ir kaip keista, negulėjo joks raštelis. Juodaplaukė stebėjo melsvas dulkes, kylančias nuo grindų. Staiga ji suprato. Visas tas įsitempimas tėra tik apgaulė. Varno Nagas negali būti piktas. Šyptelėjusi mergina atsisėdo ant grindų ir leidosi apgaubiama dulkių. Kojos buvo sukryžiuotos, dulkės sukinėjosi aplink ir vėlėsi jai į plaukus, priversdamos plaukus švytėti mėlynai, kaip ir drabužius. Ji pakvietė atsisėsti ir Ksaveri. Pamažu atsipalaidavusi juodaplaukė rankomis suformavo joga mudra ir užsimerkė. Jai galvoje suskambo muzika, o dulkės nerimaudamos sukinėjosi aplink ją. Kambarys nutilo ir ta pati švelni muzika suskambo ore, bet tik buveinėje. Visur buvo švelniai mėlyna.
(.)
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #28 Prieš 8 metus »
Ksaveri mintyse aiktelėjo ir nieko negalvojo daryti. Pamačiusi atbėgančią Jekateriną. Ji kreivai šyptelėjo. Nustebo kai Jekaterina atmušė ginklus savo delnu. Atsipirko iš delno bėgančiu krauju. Pala, pala. Jai iš delno kraujas bėga? Oi, kas dabar bus?Ksaveri pajuto kaip jai išdygo iltys. Ji bandė susivaldyti. Jos akys nusidažė kraujo(raudona) spalva. Sunkiai tvardėsi. Laimei Jekaterina susiprotėjo nuslėpt kraują. Žydraplaukė pastebėjo kvietimą. Ksaveri linktelėjo, nuėjo prie Jekaterinos su tebe iltimis bei raudonomis akimis. Bet prieš sėsdamasi pamatė ant stalelio kažkokį voką, ar lapą, ar laišką. Ji nepagalvojusi paėmė tą daiktą. Vos paėmusi ėmė sklisti tyli, graži, tartum raudanti melodija. Ksaveri tik gūžtelėjo petimis. Atsisuko į juodaplaukę. Prisėdo prie jos. Vos prisėdusi pasigirdo  kaip kiaulės žviegimas. Žydraplaukė net krūtelėjo. Greičiau padavė Jekai...

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #29 Prieš 8 metus »
   Jekaterina ramiai sėdėjo, kol švelnios muzikos nesutrukdė kiaulės žviegimas. Ji krūptelėjo ir paėmė iš Ksaveri laiškelį. Pagaliau, toptelėjo merginai ir išėmusi raštelį ji rado tik vieną žodį: Aider. Nusišypsojusi voką pasidėjo šalia ir atpalaidavo pečius. Muzika skambėjo ir toliau, švelniai skimbčiodama ore. Klastuolė vėl užsimerkė. Melsvos ir švytinčios dulkės sukosi aplink jas, o švytėjimas vėlėsi į jos juodus kaip naktis plaukus ir sudarė nerealų efektą. Visi Ksaveri plaukai švytėjo mėlynumu, nes ir ji pati buvo mėlynplaukė. Klastuolė giliai įkvėpė ir oras sukėlė dar švelnesnį ir jaukesnį sūkurį. Kiekvienas krustelėjimas vertė viską suktis aplink. Vardai kaip per miglą švytėjo ir juodaplaukė leido vizijų sūkuriui pasiglemžti jos protą. Beveik nieko nejausdama ir užsimerkusi Jekaterina išvydo tai, ką ir norėjo.
Clever as devil and twice as pretty