0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Ats: Požemiai
« Atsakymas #30 Prieš 14 metus »
Profesorė pažvelgė į merginą, kuri atsiprašė ir parodė kulnus. Tikrai gera būt profesore... Qrane apsisuko ir ėjo link laiptų, kurie vedė iš požemių. Per tą mergiūkštę visai užmiršau, ko čia ėjau. O gal iš vis ėjau be priežasties... Kokia aš sklerozikė... Ką pamanys vaikai, kai pusę metų juos mokysiu ir neatsiminsiu jų vardų. Jetau jetau... Astronomikė pamatė berniukišką figurą, kuri įsmuko ten, kur nederėtų.
- Tikiuosi, kad jis bus protingas...- ramiai tarstelėjo. Gal jam iš tiesų pasakyti, ar bent pasivyti jį ir perspėti, jog tai gan pavojinga vieta. Tikrai pavojinga. Profesorė apsisuko ir nupėdino link laiptų, į kurios įlindo berniukas.
- Lumos ,- ištarė, ir įsižiebė šviesa.
Moteris įžengė į tunelius...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Qrane Moris »

*

Enrique Wash

Ats: Požemiai
« Atsakymas #31 Prieš 14 metus »
Na ką gi amžinai nelauksi stebuklo, teks man jį pačiam susirasti. Enriqė atsistojo nuo šlapių grindų ir pajautė, kad jo sėdynė šlapia. Šaunu, dar gal pasakysit, kad ir lazdelė sulūžus. Tikėdamasis blogiausio, jis atsičiupinėjo ir išsitraukė sveikutėlę lazdelę.
Puiku, bent kažkiek man dar sekasi. Raudonos šviesos apšvietė nedaug ploto, todėl Enriqė apšvietė aplinką.
- Lumos , jau kiek pramokęs šį burtažodį, sumurmėjo klastūnas. Ką gi vienintelis kelias tai neiti ten kur aš buvau. Enriqė pažvelgė į neatšviestus koridorius ir prisiminė troliuką, lyg jis jį butų pamiršęs. Ėjimas neprailgo, nes požemių koridoriai vis keisdavo ir keisdavo kryptį. Pagaliau jis išgirdo kažkieno ėjimą. Prisiglaudęs prie sienos berniukas klausėsi. Negi tai vėl tas pats trolis, aš jam... prisiminė, kad nemoka nei vieno atakuojančio burto. Aš jam... Man šakės... Vėl pesimistiškai nusiteikė Enriqė ir laukė priartėjant paslaptingos būtybės. Jis paslėpė švytinčią lazdelė už klastūniško apdaro ir išvydo Lumos šviesą. Tai bent jau žmogus..., bet ką jis čia galėtų daryti? Žmogus išniro iš po kampo ir pamatė astronomijos profesorę. Enriqė net atsiduso.
- Profesore Qrane Moris, aš taip džiaugiuosi jus matydamas jūs net nepatikėsit ką aš čia mačiau, ogi mažytį troliuką. Aišku aš nuo jo pabėgau, bet pasiklydau,- iš karto nemeluodamas viską išpasakojo Enriqė. - Aš labai atsiprašau,- jau visiškai priėjęs prie mokytojos, taip kad galėtų matyti jo veidą atsiprašė paklydėlis.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Ats: Požemiai
« Atsakymas #32 Prieš 14 metus »
Moteris žėngė į gilumą. Jau juto pelėsių kvapą bei dvoką. Eidama laiptais žemyn, jos koja pamažu šlapo. Jau visai netoli. Esu čia buvus. Tik vieną kartą. Daugiau čia eiti nesinori. Bet jei jau įėjau... Vanduo buvo lygus. Niekas nepasikeitė... Ji jau užduodė dvoką. Trolio dvoką. Tyliai jai einant per vandenį, iš už kampo ji išvydo šiek tiek suraibuliavusiį vandenį. Profesorė pasiruošė atakai. Tačiau nieko. Nieko neįvyko. Nuėjusi į kitą pusę, ji išgirdo žingsnius. Bet ne trolio. Gal tai berniukas? Ji žingsnius išgirdo dar arčiau. Berniukas pribėgo prie jos, ir viską išpasakojo.
- Na, tau čia tikrai nereikėjo eiti. Tačiau iš čia...- Greit neištrūksime. To moteris nesakė berniukui, nes ji nekenčia panikos. O dar labiau - panikuojančių vaikų.
- Jergutėliau, tavo visa galva... kruvina.
Qrane pažvelgė į klastuolio kaktą. Ji tikrai visa buvo kruvina. O dar, kai aš nemoku visų reikiamų gydymo kerų...
- Leisk, pabandysiu išgydyt.
Profesorė pasodino berniuką ant drėgnų laiptų, nukreipė lazdelę į jo galvą ir tarė:
- Sefon, - berniuko galvoje nebebuvo žaizdos, kraujas nebetekėjo.
- Kaip iš čia ištrūkti?.. Čia buvau prieš daug metų, nebeatsimenu visų kelių... O ypač, kai čia gyvena vienas trolis ir... Šventa Merlino Barzda!- Čia yra ir mantikora... Neįsivaizduoju, kaip išsiversiu.

*

Vanessa Williams

Ats: Požemiai
« Atsakymas #33 Prieš 14 metus »
Ra ra ra-a-a-aaa... Ro ma... Dunkst. Bldnkšt bldnkšt bldnkšt. Bum...
- ...auč... Velnias... Damn... Šet... Mėšlas... Mano sėdynė... - profesorė tysojo ant laiptų, nuo kurių katik nusiplojo.
- Kas čia per laiptai @#$%^&* vidury koridoriaus? - Šūkaliojo ir keiksnojo Dakota. - Alioo? Aš čiaaa... Gal kasnors surinks mano kaulelius ir nuneš į ligoninę? Gal norite sušluoti mano dantis nuo grindų? Jie ten, žemiau... Van krūminis... - nusivylusiu balsu su savim kalbėjosi ji. Et, kas iš to... Einu geriau apsžvalgysiu... Mergina lyg niekur nieko atsistojo, nusipurtė dulkes nuo palto ir žengė į požemių tamsą. Mmm... Tamsa... Gal reikėtų užsižiebti lazdikę? Et, po perkūnais, pasidžiaugsiu tuo, kad esu nematoma...
- Būūūū.... Aš mirtis... Bijokit manęs... Bėėėkit... BĖĖĖĖKIT... - Vaiduoklišku prislopintu balsu šnabždėjo Dakota, - Atrodau kaip visiška durnė. Bet galiu prisiminti vaikystę, - ji nusijuokė ir atsidususi išsitraukė lazdelę, užsimojo, ir murmėdama lumos kjažkam užvožė! Šviesa neįsižiebė, o priešais merginą kažkas ėmė šnopuoti. Vėliau urgsti. Galų gale tas kažkas užvožė jai su kuoka ir profesorė dailiai nuskrido mažiauriai 5 metrus gilyn koridoriumi. Pasigirdo užpuoliko žingsniai. Jis bakstelėjo merginą savo kuoka, išsigimėliškai nusijuokė ir nubėgo tolyn drebindamas žemę. Tai buvo trolis! (xD)

*

Enrique Wash

Ats: Požemiai
« Atsakymas #34 Prieš 14 metus »
Profesorė Moris buvo rami, Ji gal net per daug rami... Kruvina galva? Iš kur juk, aš niekur nenukritau... o gal jis prisiminė kaip pasirėmė prie sienos, Tada aš galėjau kažkur įsibrėžti... Profesorė jam sutvarkė kruviną galvą burtažodžiu, kurį Enriqė girdėjo pirmą kartą. Sefon, berniukas pasitikrino galvą, Kaip nauja Mintys šiek tiek praskaidrėjo, bet berniukas vistiek buvo truputį apsvaigęs. Norėdamas patikrint save jis paklausė.
- Profesore, o šie žibintai kuriuos matote, va ten, koridoriaus gale tikrai raudoni,- rodydamas ranka į vis dar raudonus deglus, ramiai paklausė klastūnas. Tuo metu kažkas netoliese nevykusiai lyg ir ūkavo vaiduoklių balsu ir dar kažką kalbėjo, bet staiga tas ,,vaiduoklis'' nutilo. Kažkas urkstelėjo ir pasigirdo lengvas šleptelėjimas. Negalima taip stovėt ir laukt, reikia patikrint, o jei ten kažkas užpultas.
- Profesore, gal reikėtų pažiūrėti kas ten?,- šiek tiek pabūgusiu paslaptingumo balsu paklausė.  Tikiuosi čia ne mano vaizduotės garsai...Ir profesorė atrodo pasimetusi...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Enrique Wash »

*

Lala

Ats: Požemiai
« Atsakymas #35 Prieš 14 metus »
 Klaidžiodama požemiais Kaja išgirdo bumbsėjimą ir keiksnojimąsi. Kadangi buvo tamsu, Kaja ištiesė rankas ir eidama pradėjo viską grabinėti. Nepadėjo jai tas grabinėjimas ir kelis kartus ji dribo užkliuvusi už nežinia ko. Penktąjį kartą plojosi ant lygios vietos ir susitrenkė galvą.
 Galiausiai, kai šiaip taip paėjo dešimt metrų, Kaja išvydo kažkokią šviesą ir pradėjo eiti į ją. Žengusi dar kelis žingsnius išgirdo balsus ir ištiesusi rankas pasiekė kažkokias dvi figūras.
 -Atsiprašau, aš pasiklydau,- nuraudo Kaja ir apsidžiaugė, kad tamsu. - Gal galite man parodyti, kaip iš čia išeiti?

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Ats: Požemiai
« Atsakymas #36 Prieš 14 metus »
Profesorė išgirdo garsus. Tai buvo kažkas... keisto.
- Eime ,- tyliai tarstelėjo vaikui. - Ir būk tyliai.
Qrane žengė lėtais, tyliais žingsniais. Ji išgirdo bumbtelėjimą. Ir vėl tyla... Eidama arčiau, astronomikė buvo paruošusi lazdelę ginybos pozoje. Dėl visa ko. Priėjusi ji pamatė gulinčią žemą figūrą. Ji bandė atsistoti. Na jau ne...
- Sustink! , - besikelianti figūra tapo tarsi akmeninė skulptūra.
Priėjusi arčiau, ji atpažino tą "monstrą". Tai buvo Dakota! Ups...
- Enervate, - transfigūracijos profesorė vėl tapo žmogumi, o ne skulptūra. - Sorry, nemaniau, kad čia tu, - šyptelėjo. - Ką čia darai?
Prie bestoviniuodamos Qrane's prisiartino dar viena mokinė.
- Kokio velnio jūs visi čia lendat? Du mokiniai ir du profesoriai. Dar keli troliai ir nežinau kiek mantikorų. Tikrai nuostabi kompaniją, - pavartė akis Qrane.

*

Vanessa Williams

Ats: Požemiai
« Atsakymas #37 Prieš 14 metus »
Dakota atsipeikėjusi mėgino stotis, ir kai, rodos, viskas buvo tvarkoje, ji pajuto šaltį savo kūne. Ji buvo sustingdyta. Oh my gaaaaaaaa.... Už ką? Whyyy??? Porkee? Netrukus ji vėl buvo atstingdyta. Mergina nešvelniai pliumptelėjo veidu į grindinį ir lėtai pasuko veidą.
- Kam po paraliais hormonų audros neduoda ramybės? - suriko ji. Mergina buvo tirkai pikta. Ši diena nebuvo geriausia, priedo nusirito laiptais, gavo kuoka per marmūzę, ir nepamirškime, kad kažkokie vaikigaliai nutarė iš jos pasišaipyti. Mergaina lėtai atsistojo, demonstratyviai nusipurtė dulkes ir įžiebusi lazdelę prikišo ją tiesiai stovinčiai žmogystai prieš veidą. Tai buvo jos kolega.
- Tai štai kaip. Vieną dieną linksmai gurkšnojame kavutę, o kitą, tu, su tais dviem... Dviem vaikigaliais... Imi ir tyčiojiesi iš manęs? Na jau ne. Tučtuojau pasiaiškink poniute!, - suriko ji nevaldydama rankų, su lyg kiekvienu skiemenimi baksnojo lazdele Qrane per kaktą.

*

Enrique Wash

Ats: Požemiai
« Atsakymas #38 Prieš 14 metus »
Na ką eime tai eime. Enriqė mokėjo paklusti įsakymams todėl kaip liepė profesorė Moris jis taip darė.  Qranė ėjo tyliai, todėl Enriqė bijojo net kvėpuoti. Įdomu kas ten buvo, bet ir kas ten bebuvo geriau jo pas mus nesikviesti. Staiga profesorė sustojo ir pradėjo stebėjo gulinčią bejėgę figūrą kuri lyg ir bandė atsistoti. Sustink! riktelėjo profesorė ir parbloškė figūrą kaip medį.
Moris priėjo prie figūros pažiūrėjo į ją ir ištarė dar vieną burtažodį. Enervate. Figūra atsistojo... Kas ji tokia niekaip nepamenu, ai tai juk Dakota Breslin Enriqė spėjo mintyse pasijuokti, kol Moris atsiprašinėjo. Iš profesorės Breslin linksmumo nesulaukėm... ji pradėjo pykti ir dar kaltinti mus šaipymusi. Enriqė nesusilaikė ištylėjęs:
- Profesore Dakota Breslin, o kaip jūs atsidūrėt ant žemės?,- kiek įmanoma mandagiau kreipėsi į auką klastūnas. Tuo tarpu kažkas sujudėjo koridoriuje ir tyliai suurzgė.
- Jūs girdėjot?,- baimės pilnu balsu paklausė Enriqė.

*

Lala

Ats: Požemiai
« Atsakymas #39 Prieš 14 metus »
 Kaja patempė lūpą. Ji, vargšė, bando išeiti iš šitų tamsių požemių, o viena iš figūrų, kuri yra profesorė Moris, ant jos staugia. Mintyse išsiburbėjus Kajos akis patraukė kažkoks gulintis daiktas. Žmogus! Gerai įsižiūrėjusi, Kaja pažino savo transfigūracijos mokytoją, profesorę Breslin, kuri, lyg ir atgijusi bandė stotis. Tada dar kartą pažiūrėjo į profesorę Moris ir atšoko nuo jos.
 -Ką jūs jai padarėte?- suklykė.
 Profesorė Breslin atsistojo ir atrodė kaip ir sveika (gal tik šiek tiek pritrenktu veidu). Ta irgi pradėjo staugt (vadinasi, jai viskas gerai). Tik tiek, kad šita apstaugė profesorę Moris. Minėjo kažką apie "du vaikigalius". Emm... Ką? Vaikigaliai? Pasisuko į kitą figūrą. Tai buvo kažkoks pirmakursis klastuolis, kurį Kaja kartais matydavo pamokose. O ką šitas čia veikia? Visiškai suglumusi mergaitė pažvelgė į mokytojas.

*

Ieva

Ats: Požemiai
« Atsakymas #40 Prieš 14 metus »
Karmena skubėjo.Bėgo,ieškodama savo mylimiausiojo Ši.Kur tu,Ši?Mergaitė bandė susisiekti su juo telepatiškai.Šnipštas.Neišėjo.Belėkdama Karmena atsitrenkė į kažkokį padarą...
-Žiūrėk kur ei...-tuomet pamatė profesorę Qrane.
-A-atsipra-šau-au,aš,tikrai ne-e-e-norrrėjaauu...Ieškau sa-a-avo augintin-io...Vo-oro...-sumikčiojo.Nuo kaktos varvėjo prakaitas,kelnių kišenės atrodė persivertusios kitais galais,plaukai baisiai netvarkingi,sušiaušti ir supinti į kasą.Karmena apsižvalgė-ooo,ji pamatė ne vien Moris,bet ir daug kitų...Echem...Padarų.Ten stovėjo du mokinukai ir dar viena profesorė.Karmen pribėgo prie kažkokios grifės.
-Paaiškinkit,kas čia vyksta,gal kokia ekskursiją?-tarė ironiškai,tačiau jos balse to nesigirdėjo.Tik dabar Kar pažvelgė į savo kojas-ji avėjo vienas papludimio tapkutes...Trumpų rankovių maikutę...Ir šortukus irki blauzdų...Per tą sąmišį net nespėjo deramai apsirengti...Per visą naktį ieškojimo nesurado Ši,tačiau ryte,nespėjusi pamiegoti net 5 valandų,vėl išsiruošė į kelionę...Tylus urzgimas perskrodė tylą tarsi durklas.
-Ku-u-ur iš-ė-ė-ė-ėjimas?-sumikčiojo ir apsidairė.Bėgo į šiuos požemius,švelniai tariant,transo būsenoj,tad net nesusivokė,iš  kur atkeliavus.

*

Lala

Ats: Požemiai
« Atsakymas #41 Prieš 14 metus »
 Staiga, įlėkė kažkokia grifė. Buvo maždaug Kajos amžiaus. Tik kažkokia keistoka. Su savo vasarine apranga vidury žiemos atrodė ne ten pataikiusi. Vis dėlto ji iš Grifų Gūžtos. Gal čia jos tik šiaip toks stiliukas... Grifė atrodė taip pat pasimetusi, todėl dar labiau sutrikusi Kaja išspaudė šypsenėlę ir tarė:
 -Hmm... Sveika... Jeigu ką, tai aš Kaja..- Ko ji ten klausė?.. Ai nu.- Nee... Nelabai.. Šiaip tai aš nieko čia nesuprantu... Lyg ir profesorė Moris puola profesorę Breslin.. O ką šitas,- mostelėjo galvą į klastuolį,- čia veikia, net neįsivaizduoju..
 Grifei paklausus, kur išėjimas atsakė:
 -Amm... Šiaip tai, net neįsivaizduoju... Ir aš jo ieškau.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Ats: Požemiai
« Atsakymas #42 Prieš 14 metus »
Qrane nesitikėjo, kad Dakota taip supyks.
- Atlesik, tačiau aš turėjau būti atsargi. Nejaugi nesi čia buvusi? Bėja, tyliau. Geriau jau ieškokim išėjimo, ir nepasilikim čia, kaip štai šitie, - parodė piršu į kampą, kuriame buvo keli griaučiai.
Greit pasirodė dar viena mergaitė.
- Ko jus visus traukia ši vieta? Nejaugi norit tapt maistu? Ak, šventa Merlino barzda... - pavartė akis profesorė. - Taigi čia - labai pavojinga vieta. Esu čia buvus šeštam kurse su drauge - čia mūsų vos nenugalabyjo. O dabar - einam ieškot kelio. O tu, Karmen, manyčiau jau geriau nusipirksi kitą vorą, kadangi jis gali būti bala žino kur. Net ir trolio nasruose...
Staiga, iš už tamsaus kampo pasigirdo vandens žliugenimas. Kažkas ateina. Ir tikrai ne žmogus.
- Dakota, pasiruošk. Tai gali būti tikrai ne pats maloniausias padaras, - tyliai pasakė profesorei.
Qrane nukreipė lazdelę į vietą, kurioje turėjo būti kažkas.
- Vaikai, mokat puolimo kerus? Būkit pasiruošę. O kiti pasistekit atsiminti apsigynimo kerus.
Moris pasiruošė atakai...

*

Lala

Ats: Požemiai
« Atsakymas #43 Prieš 14 metus »
 Kaja išgirdo žingsnius. Negi dar kažkas ateina? Turbut susirinks pusė mano koledžo... Bet profesorė Moris turbūt nemanė, kad ateina kažkas iš mokinių, nes paklausė ar ji, grifė ir klastuolis moka puolimo ir gynimosi kerus. Kaja susidomėjo. Kažką pulsim? Mmm... Intresting..
 -Šiaip nemoku aš tų kerų,- prisipažino Kaja, bet plačiai nusišypsojusi pridūrė:- Bet galėčiau pabandyti.
 Kaja išsitraukė lazdelę ir pasiruošė puolimui, tik jai kai kas dingtelėjo.
 -O koks tas burtažodis?- paklausė profesorės.- Ir gal galit paaiškint, kas čia vyksta? Ką mes pulsim? Ir kas ten vaikšto?- parodė ji į tamsą, kur girdėjosi žingsniai.

*

Vanessa Williams

Ats: Požemiai
« Atsakymas #44 Prieš 14 metus »
Išgirdusi klastuolio klausimą mergina paraudo, po to pažaliavo ir netrukus veidas ėmė mėlti.
- O tau kaip atrodo? Visu pirma nusiritau nuo laiptų, kurių čia nė neturėjo būti, antra, trolis nepagailėjo mano krauju ištepti savo žaviosios kuokos, ir trečia, šita... šita žvaigždžių princesė nutarė mane kiek pastingdyti... Fu. Gėda. Požemiai... Visa vaikystė juose praleista, gi čia buvo mano namai, klastunyyyynas... - ji mirktelėjo klastuoliui, nors  galėjo prisiekti, kad jis to nė nematė.
- Karmen? Border? Ar tik ne tu mieloji, mano dukterėčią Vanessą, kuri išvyko... na koks skirtumas... ar tik ne tu paskelbei ją savo prieše visam gyvenimui? - Dakota nusijuokė.
- Gerai, nešdinamės. Nors šitus grifpalaikius palikčiau. Vienu daugiau ar mažiau... Nesuuos niekas, o troliui valgyt irgi norisi... Klastuolis eis su manimi, ir kaip vyras pasiaiškins ką veikia naktį požemiuose, kai turi čiulpti nykkštį lovelėje, - ji sukikeno, nuotaika pasitaisė, - Ok, maunam, žinau kaip iš čia išeit. Eime į tą pusę., - pasigirdus žingsniams ji pridūrė:
- Gal visdėlto pabėgėkime...