0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #15 Prieš 12 metus »
Sammi pakankamai ramiai stebėjo, kaip jos priešininkė tvarkosi su žemėm, atsitrenkusiom į ją, ir net neketino pulti pakartotinai. Jos ataka pavyko, todėl ji laukė Rebecos atsako. Nežinia iš kur prapūtė stiprus skersvėjis. Čia dabar kas? Gal šis koridorius turi kokią nors angą į lauką? Nuvariusi pašalines mintis šalin, mergaitė suprato, kad jau pervėlu gintis - visai nedidelis atstumas teskyrė ją ir vandens srovę, kurios galas jau buvo užšalęs. Sammi greitai sumetusi, kaip reikėtų tinkamai įveikti ledą, mostelėjo burtų lazdele ir paniškai riktelėjo:
- Incendio! - Su šiais kerais mergaitė pastoviai perlenkdavo lazdą, bet šiuo atveju jai tai tik padėjo. Ledas nespėjęs pasiekti įniršusios ir supanikavusios klastuolės ėmė tirpti ir tik mantijos klostės sušlapo nuo tirpstančių ledo lašų.
- Višta tu! Matai ką padarei? - Sammi įniršusi mostelėjo lazdele ir užrėkė:
- Petrificus Totalus! - Iš klastuolės burtų lazdelės iššovusi violetinė strėlė nuskriejo tiesiai į priešininkę. Cha cha. Bet čia tik pagąsdinimui. Galutinei pergalei pasiekti aš jau turiu savo planelį, kurio tikiuosi pavyks laikytis... Ir tuomet - plojimai pirmą vietą užėmusiai Sammi. Mergina stebėjo violetinės strėlės trajektoriją ir jau džiaugėsi savo kerų sėkme.

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #16 Prieš 12 metus »
Rebeca išvydusi Sammi reakciją į jos sušlapiusią mantiją, nusikvatojo.
- Matau, matau. Tiesa, norėjau, kad tu visa sušlaptum, bet tiek to.
Sammi ilgai nelaukė. Netrukus iš klastuolės lazdelės išlekė violetinė strėlė.
- Protego! - nieko nelaukusi apsigynė varnagė. Kerai sudužo į jos išburtą nematomą sieną, išsisklaidydami violetinėmis dulkėmis.
Iš kur ji, po velnių tokius kerus moka?? Rebeca truputį susimėtė, greitai nesugalvodama, kaip pulti. Ją nustebino toks klastuolės ėjimas.
- Expelliarmus! - galiausiai nukreipusį lazdelę į priešininkę riktelėjo varnė.
Jai visa tai labai priminė burtininkų šachmatus, kuriuos kiekvieną dieną žaisdavo jos tėvas. Kiekvienas veiksmas, puolimas turi būti apgalvotas, kad po viso to dar turėtum galvą ant pečių. Prieš Rebecos akis atsirado jos vaizduotės kūrinys - ji ir Sammi stovi ant šachmatų lentos ir su kiekvienu ėjimu artėja viena prie kitos. Nukirsti vienai kitai galvas sutrukdo pasimaišęs pėstinikas ar apginti atjojęs arklys. Tačiau galiausiai beliko vienas langelis ir Rebeca ištiesė savo kardą smogti Sammi...
- Išnyk! - grįžusi atgal į požemius tęsė savo ataką, lazdelę nutaikiusi į oponentės galvą.
Ragana be galvos, jau regėjo kerų padarinius...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Rebeca Weiss »

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #17 Prieš 12 metus »
Samm dar labiau įniršo pamačiusi, jog varnanagė visai lengvai atmušė kerus, kuriuos ji mokėsi be galo ilgai ir nuobodžiai stingdydama gobliną profesoriaus Sanguinary kabinete. Tačiau klastuolė net negavo progos mintyse sudėlioti naujos atakos, kai varnanagė paleido expelliarmus kerus, kurių oficialiose pamokose nebuvo mokinęs nei vienas profesorius, ir Sammi pajuto kaip jai iš rankų išslysta burtų lazdelė. Kvaiša paskutinė! Klastuolė žvilgnsiu nusekė skriejančią lazdelę ir šoko paskui ją. Staiga mergaitė pajuto, kaip dar vieni Rebecos paleisti kerai prašvilpia jai pro pat veidą. Kaip gerai, kad puoliau paskui burtų lazdelę, nes kitaip man būtų reikėję atsisveikinti su savo veideliu. Pačiupusi nuo žemės burtų lazdelę Sammi sustingo. Prakeiktoji varnė sumanesnė, nei aš maniau prieš tai... Kelias akimirkas tupėjusi ten, kur buvo nukritusi jos burtų lazdelė, Sam pakilo nuo žemės ištiesusi ranką su burtų lazdele ir nusitaikiusi į varžovę:
- Nemanyk, kad tau dar kartą nusišypsos laimė. Fortūna mano pusėje. Dabas ir visada! Aišku, goblinsnuke? - Riktelėjusi klastuolė nusikvatojo. Laikas pradėti žaisti galingesniais ginklais... Mergaitė greitu judesiu išpaišius labai didelį vandens lašą ore, nutaikė burtų klazdelę į priešininkę ir nedvejodama šūktelėjo:
- Aquamenti!! - šiais kerais pirmojoje dvikovoje Sam sukėlė nemenką potvynį miške ir padarė didelę žalą savo oponentui, tad ji tikėjosi, kad ir šį kartą jai pasiseks. Iš klastuolės burtų lazdelės išsiveržusi velniškai stipri ir didelė srovė koridoriuje sudarė milžinišką bangą, kuri lyg cunamis viską šlavė, kas jai tik pasimaišė kelyje. Na jei ji ir su šiais kerais susidoros taip, kaip susidorojo su stingdymo užkeikimu, tuomet man bus likus vienintelė išeitis... Subjaurosiu mažulės veidelį taip, kad jai maža nepasirodys... Ir tik pati bus kalta! Netikiu, kad tuos kerus mokėtų ir ji, nes kerėjimo pamokoje visi ožiavosi ir rodė savo "gerumą" nenaudodami juodosios magijos... Išsišiepusi lig ausų Sammi stebėjo galingą bangą nenumaldomai artėjančią tiesiai į varnanagę. Jai turėtų kliūri pati galingiausia bangos vieta.

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #18 Prieš 12 metus »
- Velnias!
Rebecos kerai nepataikė į Sammi galvą, kaip kad buvo suplanavusi. Varnagė matė, kad klastuolė įtūžta.
- Dar vandens, - išgirdusi oponentės kerus sudėjavo. Ji nenorėjo dar labiau sušlapti.
Priešais Rebecą rutuliojosi didžiulė banga, kuri lėkdama link jos viską plovė po savimi. Ji buvo milžiniška. Varnė greitai atsitūpė ir nukreipusi lazdelę į bangos keterą šūktelėjo burtažodį.
- Glacio! Glacio! -  pakartojo, nusukdama lazdelės galą į besipilantį vandenį jai iš šonų.
Netrukus vanduo nuvilnijo požemio grindiniu, įsigerdamas į žemę. Rebeca, bandydama apsisaugoti nuo prigėrimo, užšaldė vandenį aplink save, įstrigdama ledinėje dėžėje.
- Incendio, - sumurmėjo.
Po kelių akmirkų varnagė įšlipo iš savo sukurtos ledo užtvaros. Nuo jos mantijos ir plaukų varvėjo vanduo.
- Ačiū, - sumurmėjo klastuolei ir lazdelės galą nukreipė į save, naudodama tuos pačius kerus.
Dar po akimirkos Rebeca buvo sausa. Ką čia sugalvojus?? Varnagė mintyse permėtė visus burtažodžius, kuriuos tik mokėjo ir kuriuos galėtų panaudoti kovoje. Juk Oliveris mane mokė kerų!
- Levicorpus! - nukreipusi lazdelę į Sammi šūktelėjo mergaitė.

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #19 Prieš 12 metus »
Sammi visiškai padūko pamačiusi, jog varnė sėkmingai susidorojo netgi su vienu iš klastuolės mėgiamiausių puolimo būdų. Mergaitė kilstelėjusi burtų lazdelę jau norėjo pradėti dar vieną ataką, kai išgirdo savo priešininkės ištartą burtažodį.
- Protego! - Rebecos kerai atsimušė lyg nuo sienos ir išsisklaidė ore. Pagaliau visiškai sėkmingai atlikau šiuos kerus! Mergaitė ėmė dideliais žingsniais artėti prie savo varžovės. Sam akyse atsispindėjo ryžtingumas ir velniškas pyktis. Prisiartinusi pakankamai arti, klastuolė prikišo savo burtų lazdelę varnei prie veido taip prispausdama priešininkę prie drėgnų, šaltų ir apipelijusių požemio sienų. Kelias akimirkas vyravusią tylą Sammi nutraukė tyliu, bet visiškai aiškiu ir grėsmingu balsu:
- Tu, sumauta varnanage, į pamokas, o ne magiškas dvikovas lakstyk! Ir kaip tau, nusususiai knygų žiurkei protas išneša prieš klastuolę iki kaulų smegenų, naudot klastuolio kurtus kerus?! - Sammi balsas vis garsėjo kol galų gale ji beveik rėkė ant savo pykčio objekto, t.y varnanagės, prieš kurią kovojo. Klastuolė staigiu judesiu nuo mergaitės veido atitraukusi lazdelę apsisuko aplink savo ašį sukeldama vėjo gūsį. O dabar ji pasigailės užsirašiusi į šias dvikovas. O gal tiesiog gimusi. Žaibiškai mostelėjusi burtų lazdelę, Sammi riktelėjo:
- Sectumsempra! - Plykstelėjo raudona šviesa ir Sammi daug kartų perskrodė savo stebuklingąja lazdele orą tiesiai prieš varnanagės veidą.
- O kaip tau TAI patinka, a?! Skelbiu šią dvikovą baigta. - Sam pašaipiai nusilenkė ir greitais bei griežtais žingsniais nužingsniavo požemiu pasislėpdama šešėliuose ir palikdama savo priešininkę vieną. Gal reikėjo patikrinti bent ar ji liko gyva? Manau, jog visgi šie kerai pakankamai stiprūs. tačiau koks nors prižiūrėtojas vistiek ateis patikrinti, tad ta velnio išpera pakentės. Prisiprašė!
Visame pilies požemyje ataidėdamas pasklido šaižus klastuolės juokas, kuriame slypėjo daug tarpusavyje susimaišiusių jausmų.

((Viešpatie, kodėl nei vieni mano siųsti kerai tavęs nepažeidžia? Juk ne visagalė esi! Tokia etika ir nerašyta (o gal ir rašyta) taisyklė, jog nuo vienų kerų gali apsisaugot, kiti visgi sužeidžia. Kad ir kaip nenorėtum. Kiekvienam lieva rašyt, jog jo personažą sužeidė ar pan, bet jei visi būtume nepažeidžiami, tai tu galvok! Tad nė nesumanyk padaryt taip, kad ir paskutineiji kerai į tave nepataikė ar panašiai!))

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #20 Prieš 12 metus »
[Įdomu, kaip labai galima sužeisti su vandens srove?? Jei tu turi omeny, kad sužeisti ir jau likti be sąmonės, tai atleisk. Nemanau, kad pirmakursis tai sugebėtų. Juolab, kad aš taip lengvai nepabėgau ir kažkiek nukentėjau nuo tavo antpuolių.]

Rebeca jautė šaltą požemių sieną už savo nugaros.
- Tau reikėtų palankyti pykčio tramdymo kursus, - visiškai ramiu balsu ir su pašaipa tarė klastuolei. Tai buvo sunku padaryti, nes varnagės širdis pradėjo dvigubai greičiau plakti.
Varnagė pajuto aštrų skausmą. Iš jos skruosto pasirodė keli kraujo lašai, po to ir ant smakro, nosies, kaktos. Po sekundės visas jos veidas fakelų šviesoje suspindo raudonais plėmais. Rebeca stipriai užsimerkė ir pradėjo ryti seiles, bandydama nuryti pykčio ir skausmo gniužulą gerklėje. Sammi nuo jos atsitraukė ir juokdamasi nuėjo požemio grindiniu.
- Dar ne pabaiga, - sukuždėjo. - Serpensortia, - tyliai tarė, nukreipusi lazdelę kiek drebančia ranka į benueinančią klastuolę. Iš lazdelės išlėkė didžiulė indiškoji kobra, kuri nulėkė prie Sammi. Ji iš karto  išskleidė savo gobtuvą, tarsi žinodama, ką jai reikia daryti. - Reducio, - tęsė kerus, skirtus klastuolei.
Rebecos rankos nusviro ir ji susmuko ant grindų. Šaltos požemių sienos ją maloniai gaivino. Atgalia ranka perbraukė per skruostus, taip iškruvindama ir marškinių rankogalius.
- Dabar jau galima baigti kovą.
Varnagė atsistojo ir paėjo į požemių vidurį, kur prieš tai ir stovėjo, kiek galėdama ignoruodama aštrų skausmą.

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #21 Prieš 12 metus »
((aš neturėjau omenyje to. Aš omeny turėjau, tai, kad tu labai lengvai išsisukdavai iš kerų. O paskutinieji tavo kerai buvo paleisti tuomet, kai Sammi jau senai buvo nutolusi nuo tos vietos, todėl nieko ir neberašysiu. The End.))

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #22 Prieš 12 metus »
[O kovą neturėtų pabaigti Cynthia?? Dabar čia gavosi, kad atėjom, šiaip kerais persimetėm, be jokių teisėjų, nieko..]

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #23 Prieš 12 metus »
((Parašys Indrė kai laiko turės. Sugalvos ką nors.))

*

Eva

Ats: Požemiai
« Atsakymas #24 Prieš 11 metus »
Eva užklydo į požemius. Mergina apsidairė.
- Accio žibintas, - tyliai tarė ji ir atskridus žibintui, apsišvietė kelią. Varnanagė pamatė daug judančių paveikslų. Evė pavartė akis. Baisoka vieta pamanė jį ir apsisuko grįžti, bet buvo pasukusi ir nežinojo kur eiti. Besidairydama pamatė taką. Nežinodama, kad tai kelias, pasuko juo ir džiaugdamasis išėjo iš požemių.

*

zymele

Ats: Požemiai
« Atsakymas #25 Prieš 11 metus »
Selė klaidžiojo po pilį, laiptai tai leidosi, tai vėl kilo ir ji atsidūrė požemiuose. Deglai nešvietė ir šiaip buvo panašu, kad čia jau ilgokai niekas nesilankė.
-Koks dvokas,-aimanavo Selė, jai čia visiškai nepatiko.-čia turbūt kažkas nudvesė, arba...-nespėjus pabaigti per nugarą perėjo šiurpas.
Mergaitė iš baimės sustingo. "o jeigu čia yra trolis, arba psichas ar dar koks magiškas padaras. Jeigu jis manęs tyko."
-Lumos maximus!-užrekė Selė, tačiau nieko neįvyko,-kvailas daiktas.-papurtė lazdelę ir sukosi eiti, bet kažkas dunktelėjo ir mergaitės paskutiniai drąsos likučiai išgaravo, ji lėkė iš požemių taip, lyg ją kažkas būtų vijęsis.

*

Dipsis

Ats: Požemiai
« Atsakymas #26 Prieš 11 metus »
Kaip ir visada,nekenčiu savęs.Susiraukusi ji tipeno kolidoriumi net nežinodama kur eina.Pastebėjusi kad čia lyg ir šiurpu.Požemiai,fantastika,kaip tik tokiai bukai galvai kaip mano.Atsisėdusi ant žemės ji iš kišenės ištraukė knygą ant kurios buvo užrašyta Diary,taip dienoraštis.Pradėjo sklaidyti knygos puslapius. Ak aš jį nužudžiau buvo pirmas sakinys,nesusipratusi ji vartė akis ir vis daugiau buvo žodžių žudymas,kankinimas ir t.t.Turbūt klastuolės.Lulu rado jį ant žemės.Baigusi vartyti Lu išsitraukė lazdelę ir sušuko:
-Depulso!.-Dienoraštis trenkėsi į sieną.Susiemusi už burnos mergina jį pakelė ir vėl padėjo ant žemės.Koks ten burtažodis?prisiminusi ji krenkštelėjo ir sušuko:
-Inflamarae!.-Dienoraštis užsidegė,Lulu sedėjo ant grindų ir žiūrėjo.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Ats: Požemiai
« Atsakymas #27 Prieš 11 metus »
Profesorė ramiai žengė požemiais. Tačiau nežinojo kodėl. Ši vieta jai primena malonius prisiminimus. Ne, čia ji tikrai nenukautavo kokio žmogaus. Tiesiog čia ji susipažino su Karlu. Su jos buvusiu vaikinu. Jis buvo dviem metais vyresnis už Qranę. Karlas mokėsi Švilpynės koledže, tad labai dažnai jie kartu nesusitikdavo. Jie labai šauniai bendravo, tačiau konkurencija atsirasdavo tik Kvidičo rungtynėse. Karlas ir Qrane buvo puolėjai. Tačiau iš skirtingų komandų...
Staiga profesorė pamatė švieseles. Tai ugnis? Priėjusi arčiau - įsitikino. Ten degė kažkas. Tačiau nedidelio. Priėjusi pamatė degančią knygą, o netoliese sėdinčią merginą.
- Na, ir ką čia darai? - šiek tiek piktokai paklausė. - Turėtum žinoti, jog negalima deginti daiktų mokyklos ribose. Ypač, kai esi tik pirmakursė. Turbūt nežinai, kaip elgtis, jeigu išplis ugnis. Taigi, kad daugiau taip nedarytum, Supratai? - Pakėlė vieną antakį, pažvelgusi į mokinę.
Išsitraukusi lazdelę ir ją nukreipusi į degančią knygą, tarė:
- Aguomenti.- Iš lazdelės ištryško vandens srovė, kuri užgesino rusenančią ugnį.

*

Dipsis

Ats: Požemiai
« Atsakymas #28 Prieš 11 metus »
Mergaitė pažvelgė į mokytoją, ji neatrodė tokia pikta taigi atsistojusi tarė:
-Atsiprašau.-pažvelgė į knygos liekanas ir atsiduso.-Aš jau eisiu.-durnai sumirksėjusi Lulu peržvelgė mokytoją ir pradėjo eiti tolyn, bet nežinojo kur,kodėl visi kiša savo ilgas nosis kur nereikia?Eidama tolyn ji vis atsisukinėdavo į mokytoją.Mergaitė išbėgo iš požemio  kuo toliau.

*

Enrique Wash

Ats: Požemiai
« Atsakymas #29 Prieš 11 metus »
Kiekvieną kartą eidamas į požemenius klastūnyno kambarius Enriqė atkreipdavo į laiptus einančius dar žemiau negu yra klastūnyno kambariai. Vieną kartą turėdamas laisvo laiko jis pasidavė smalsumui ir nulipo laiptaisi žemyn. Vistiek namų darbų neužduoda, juk galima paklaidžiot po koridorius niekas netrukdys. Nulipus laiptais Enriqė atsidūrė drėgname ir vos kelių deglų apšviestame koridoriuje. Kaip tas burtažodis kurį vartodavo mama rūsį, niekaip nepamenu,
- Aaa, Lumos,- bandė spėti klastūnas. Lazdelė įsižiebė magiška šviesa, bet labai mažu atstumu, nes Enriqė burtažodį tarė neįsitikinęs. Pradžiai manau užteks, kol dar yra aplinkiniai deglai. Einant tolyn deglai retėjo , todėl vis labiau reikėjo pasikliauti Lumos šviesa. Pagaliau silpnojo burtažodžio galiojimas baigėsi ir magiška lazdelės šviesa užgeso. Pagaliau galėsiu pertarti burtažodį.
- Lumos,- jau užtikrintai tarė Enriqė ir lazdelė įsišvietė lyg staiga atsiradusi saulė naktį. Pažvelgus tolyn koridoriumi, degančių deglų jau nebesimatė. Klastūnas drąsiai žengė gilyn kol neįlipo į ant grindų stūksantį vandenį. Darosi vis įdomiau ir įdomiau Staiga, tik palietus vandenį kažkas lyg ir sujudėjo tamsiame koridoriaus vandenyje. Enriqė atšoko ir pradėjo glausti lazdelės šviesą prie vandeniu užlietų grindų. Vanduo buvo kaip stiklas, nei bangelės.Rodos man pasivaideno, bet Enriqės širdis pasiekė maksimalų dužių skaičių kai pakėlęs lazdelę išvydo prieš save šlykštų drėgną mažo troliuko veidą. Berniukas nieko negalvodamas apsisuko ir pradėjo bėgti neatsisukdamas. Sustojo tik tada kai visiškai išseko.Pagaliau sustojęs jis išvydo tuos pačius koridoriaus šviečiančius deglus, bet jie degė ne geltona spalva kaip anksčiau, o ryškiai raudona, supratęs, kad pasiklydo Enriqė susmuko ant drėgnų grindų ir mąstė ką daryti...Kas galėtų čia užklysti?... Man šakės... strigau čia labai ilgam... arba įvyks stebuklas...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Enrique Wash »