0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Požemiai
« Prieš 12 metus »
Požemiai. Čia tamsu ir kai kuriems nejauku. Saulė čia neprasiskverbia, kadangi nėra langų. Šioks toks dvokas čia yra. Požemius apšviečia keli deglai, sukabinti ant sienų. Sienos šaltos, akmeninės. Netoli kažkas dūsauja. To dūsavimo aidas sklinda visuose požemiuose. Einant požiažiamiais, pro kojas pralekia viena kita žiurkė, o į nosį patenka nemalonaus dvoko kvapas...

  Miriana atėjo į požemius. Kaip nedaugeliui, Mirianai čia yra jauku. Pas jos dėdę beveik visur yra požemiai. Tad nuo to laiko Mirianai nebaugu vaikščioti požemiais. Ji prilietė vieną sieną. Ji buvo šalta, tarsi ledas. Miriana apsižvalgė. Ji jautė, jog kažkas čia yra. Visai šalia jos. Tuomet kažkas sukrebždėjo. Miriana atsitūpė, ištiesė delną, ir ant jo užsiropštė maža žiurkė.
- Kokia tu miela. Visuomet norėjau auginti žiurkę...- tuomet Miriana paleido žiurkę ir išėjo iš požemių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Qrane Moris »

*

kristo

Ats: Požemiai
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
Liesas berniūkštis stengdamsis nesukelti per daug triukšmo tipeno koridoriumi. Įsiklausydamas į kiekvieną garsą jis nervingai tampė rankovę. Lazdelė, iš kurios kol kas nebuvo jokios naudos, pūpsojo apsiausto kišenėj. Sunkiai atsidusęs jis prisėdo ant akmeninio suolo krašto ir liūdnai įsispoksojo į savo batus.
Kur man rasti tą grifiukę. Kairi rodos vardu.Vis per savo bailumą. Kristianas žvilgtelėjo į paveikslo drobę priešais. Senas pasipūtęs burtininkas oriai į jį dėbsojo. Berniukas vėl atsiduso, buvo labai pasiilgęs savo fleitos, kuri per klaidą atsidūrė pas grifę.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Ats: Požemiai
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
Požemiais slinko keistai bešlubuojanti moteriškė. Jos rankos maskatavosi ore, bet eisena atrodė pakili. Kasnors, esantis jos lūpų aukštyje, netgi galėjo girdėti, kaip ji dainuoja. ....be your lighthouse, and I'll help to found you way out of here... Požemių tyloje stambėjo tik žodžių paskutinės raidės, bet svarbu tai, ką daina reiškė pačiai Mijai.
Staiga, besiremdama į sieną ir akinama tamsos, radusi posukį ji išgirdo kažką straksint. Tai buvo gerokai nutolę nuo jos, tačiau dar keik pabegėjus buvo įmanoma pasivyti tai, kas ėjo priešais. Ir, tai ką ji padarė po minutėlės, buvo sunkoka įsivaizduoti.
Profesorė atsitiesė visu ūgiu, pamiršusi visus kojos skausmus. Tada išplėtė akis ir pradėjo bėgti tamsoje. Spingsintys žibintai sienose visiškai nešvietė, tad buvo gana baisu šitaip bėgti, ens kiekveiną akimirką galėjai plotis į sieną. Tačiau Amanita bėgo gan atsargiai. Po kelių akiirkų sustojo lyg įbesta ir pradėjo tipenti. Tylomis priselinusi prie smulkios figuros ji staiga užriko:
-Lumos!
Ji kyštelėjo lazdelę su šveisa priekyje žmogystai priešais nosį.
-Esate ieškomas už dvi vagystes, keturis sukčiavimus ir burunduko nužudymą naudojant žmogaus žudymo kerus!Prašome atsisukti į mane ištiestomis į priekį rankomis, ir kvaila šypsena veide!

*

kristo

Ats: Požemiai
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
Kristianas išgirdo žingsnius ir, jei jam nepasigirdo, kažkokį žodžių marmaliavimą. Jis ir toliau sėdėjo nuleidęs galvą, nes buvo įsitikinęs, kad tas kažkas eis ir praeis. Netikėtai šviesa plykstelėjo į veidą. Berniukas šoktelėjo į orą lyg pastumtas, bet susilaikę nesucypęs, kaip šuo su priminta uodega. Pasigirdo lyg ir pažįstamas ar kažkur girdėtas balsas. Kristis ranka prisidengė akis nuo žilpinančios šviesos ir bandė įžiūrėti žmogų. Jam prabilus, balsas nežymiai drebėjo:
- Madam SouthWest, atleiskite, bet aš nieko blogo nepadariau. Ar jums viskas gerai?
Jis prisiminė kišenėje lazdelę, kurią knietėjo dėl viso pikto išsitraukti, bet jokių kerų dorai jis nemokėjo.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Ats: Požemiai
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
Mija šoktelėjo atgal perkreipdama veidą.
-Madam?Aš tau madam?Kokia aš tau madam?Esu tikra prancūzė, negana to madmuazelė.Mademoiselle de Paris, gerbiamasis.
Prarijusi šiokį tokį nuoskaudos kasnelį ir susiaikiusi su mintimi, jog šiais laikais vaikai yra tikrai neišmanėliai sukluso:
-O jūs kas būsite, ponaiti?Neprisimenu jūsų savo pamokoje?Tai sakai nemėgsti herbalogijos?Aha, po šio susitikimo, galiu padaryti taip, akd pamėgtumėte...
Jos balsas atrodė kiek kvaišiškas, atčiua ji tik labai įsijautė į piktos moteriškės vaidmenį. Pagaliau ji įkišo ranką į švarkelio kišenę ir ištraukė gyvą burunduką.
-Gerai, džiaukis, kad jis gyvas. Radau prieš įžengdama į požemį. Ir šiaip, neišsigąsk amnęs, aš ne kokia ku-kū. Taigi, ko čia bastaisi toks visų užmirštas, atstumtas ir liūdnas?Ir nesiteisink, matau iš akių.
Nuo kada aš šitaip psichologiauju? Kas čia per permainų jūros galvoje. Oi. OiOi.

*

kristo

Ats: Požemiai
« Atsakymas #5 Prieš 12 metus »
Kristianas vis labiau raudonydamas nuleidęs galvą vėl pašė rankove. Jis tik linksėjo ir murmėjo "Taip", kol profesorė nurimo ir jis pats išdrįso prabilti:
- Bet profesore. Aš lankau jūsų pamokas,- Jis trumpam nutilo apsvarstydamas savo glaimybes,- Tik jūs manęs nepastebėjote.
Kai mademoiselle su puikia intuicija paklausė, ko jis nusiminęs, jie beveik pajuto nori papasakoti. Nuolat tylėti ir su niekuo nebndrauti gerai nebuvo. Bet jis tik atsargiai rinkdamas žodžius prasitarė:
- Aš visai nevienišas ir neatsumtas. Tiesiog su niekuo dar nesusipažinau,- Ir nebdanžiau- pagalvojo jis,- ir kaip jūs sakote liūdnas todėl, kad pamečiau vieną brangų daiktą.
Jis nejaukiai mindžikavo nuo kojos antk ojos, o paskui pakėlė galvą ir pasakė:
- Pro-profesore? Ar jau galiu eiti?
Balsas nuskambėjo labai vyltingai.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Ats: Požemiai
« Atsakymas #6 Prieš 12 metus »
Mija dirstelėjo į berniuką nepasitikėjimo kupinu žvilgsniu.
-Tai sakai tau neliūdna?Bet paprastai nevaikštoma tokiais požemiais pavieniui...
Ji dar kiek pastovėjo tylėdama ir vikriai sumosikavusi rankomis ištarė:
-Nox.
Šviesa, lazdelės gale užgęso, o Mija dar dirstelėjo į švilpių:
-Klausyk, esu švilpynės vadovė, ir šiaip gera moteriškė, tad jeigu pastebėsi, jog pats vaikštai tokiomis liūdnomis peliuko akimis - užeik į kabinetą, pavaišinsiu arbata. Ir...ne, eiti tu negali. Išeisiu aš.
Ir staiga, visiškai neplanuotai Mija pradingo kažkur tamsoje.
....couse I can be your lighthouse....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Mija SouthWest »

*

kristo

Ats: Požemiai
« Atsakymas #7 Prieš 12 metus »
Kristis visai pasimetė ir lėtai pasikasė pakaušį. Koledžo vadovė pasirodė visai miela moteriškė galiausiai. Vien todėl, kad netikėtai prakalbo apie arbatą. Arbata ir kakava buvo jo mėgstamiausi gėrimai. Susitikimas su profesore kažkaip jį paveikė. Berniukas siaubingai panoro susitikti su kokiu nors mokiniu, gal mokine ir susipažinti, pasikalbėti. Jis greitai apsižvalgė ir suprato, kad bus pasiklydęs požemiuose.
- Profesore!!! Paaalaukit!!!- Jis nuskubėjo į tą pusę, kur atrodė prapuolė SouthWest.

*

Ieva

Ats: Požemiai
« Atsakymas #8 Prieš 12 metus »
-Berniuk!-sušuko Karmen,išlindusi iš vieno koridoriaus.-Turrbūt pasiklydai?Turiu pasakyt,aš taip pat.Susitariau čia susitikt su viena grifuke,bet neradau jos...Gal galim bėkti kartu,ką?Tapsim pasiklydusiais draugais.

*

Amanda Smeith

Ats: Požemiai
« Atsakymas #9 Prieš 12 metus »
Bevaikščiodama Amanda sau mąstė. Na jau... Nė vienos klastienos.. Požemiuose.. Tada pamatė Grifę  su kitu vaikiu. Priejo prie jos.
-Sveika aš Amanda .-Prisistatė
Joo.. Nesitikėjau kad čia pamatysiu ne klastuolių. Bet juk grifiai drasūs žmonės. Kodėl gi ne.
-Hmm na aš lėkiu gal dar pasimatysime kada .- Pamojo mergaitei Ir nuėjo nuo jos.. apsidairydama į tamsias sienas. Užlipusi laiptais Pravėrė duris ir nuskubėjo į koridorių.
((Juk postas minimum turi būti 5 eilutės Karmen))

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #10 Prieš 12 metus »
Požemiai. Tamsu, drėgna ir vėsu. Taip, puiki vieta dvikovai. Ore girdėjosi Rebecos batelių kaukšėjimas, kai ji greitu žingsniu ėjo per akmeninį grindinį. Sustojo prie fakelu apšviestos sienos ir įkvėpė pelėsiais pripildyto oro. Kova prieš Sammi.. Turėtų būti įdomu. Ji bus žymiai aršesnė nei Mirianą, svarstė varnagė, klausydamasi savo tylaus kvėpavimo ir kažkur švilpiančio vėjo. Čia buvo išties nejauku - aplink šmirinėjo neaiškios kilmės šėšėliai ir nuolat galėjai jausti, kad tave kažkas stebi ar stovi netoliesi. Oda nuolatos buvo tarsi žąsies, gal nuo vėsos, o gal nuo visos aplinkos. Tačiau jei gyveni tokioje pilyje kaip Hogvartsas, prie tokių įvykių tenka priprasti - čia pilna vaiduoklių. Nors Rebeca čia atvyko jau ganėtinai senai, prie nuolat kalbančių paveikslų ir pro ją praskriejančių dvasių ji dar nepriprato.
Mergaitė žvelgė tolyn į požemį, kur buvo dar tamsiau. Rankose vartė pigią lazdelę, kurios nemėgo ir vis žadėjo pasikeisti, ir pirštais braukė per grublėtą jos paviršių. Šį kartą bus sunkiau kovoti su klastuole, ypač dėl pirmos vietos. Kol dar yra laiko, varnagė stengėsi prisiminti jai žinomus burtažodžius, kuriuos galės panaudoti dvikovoje. Baigusi dirstelėjo į laukrodį ant kairės rankos riešo. Šiuose tamsiuose požemiuose ji išbuvo vos penkias minutes, nors atrodė kad stovi mažiausiai valandą.

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #11 Prieš 12 metus »
Priešingai, nei eidama į prieš tai buvusią dvikovą, Sammi šį kartą buvo visiškai rami. Ji lėtai, beveik flegmatiškai, mažais žingsneliais ėjo koridoriumi į požemius, kur turėjo įvykti finalinė dvikova. Hm... Įdomu kas čia per paukštelė bus. Rodos niekur nebuvau su ja susidūrusi anskčiau ir neįsivaizduoju koks jos charakteris, bei kovojimo lygis, bet... Tikiu jog viskas bus gerai. Kerėjimo profesoriaus pravesta privati pamoka privertė mane pasitempti ir jaučiuosi žymiai tvirčiau. Mergaitė pasikedeno savo juodus it anglis plaukus, kurie nuostabiai žvilgėjo deglų šviesoje. Manau, jog ji turėtų būti stipresnė konkurentė, nei kad tas prakeiktas goblinnosis varnanagis, kuris sugebėjo prarast sąmonę mum besikaunant. Tiesa... kaip jis įdomu? Atsigavo? O gal stebuklo dėka mano kerai, pasiųsti jam, paliko amžinų sužeidimų?... Nereikėtų įsisvajoti, bet ką gali žinoti? Pasinėrusi į savo mintis Sammi ilgai žingsniavo požemiais, kol galų gale priėjusi vietą, kurioje turėtų vykti kova, klastuolė apsidairė. Požemiuose mergaitei labai patiko, kadangi tai buvo vieta, kurioje labiausiai dvelkė senove, drėgme, visuomet buvo prietema ir gan vėsu. Rebeca stovėjo, kaip Sammi pasirodė, gan draugiškai nusiteikusi. Cha. Negi ji mano, kad tokiose kovose su klastuolėm gali būti kažkokia tolerancija ar draugiškumas? Naivuolė. Sam sustojo likus geriem dešimt metrų nuo varžovės. Iš patirties ji žinojo, kad atstumas dvikovos pradžioje beveik visuomet praverčia. Taip buvo su Oliveriu. Mergaitė šiek tiek linktelėjusi priešininkei, tarė:
- Na ką, pasismaginism? - Sammi šyptelėjo su paslėpta ironijos, nekantrumo ir neapkantumo gaidele.

((Nepyk, jei kas nors nerišliai, nes rašiau per du kartus ir... nu žodžiu.))

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #12 Prieš 12 metus »
Na štai. Ji jau čia, mąstė Rebeca, stebėdama link jos besiartinančią tamsiaplaukę mergaitę. Ji buvo kažkokia linksma. Tačiau iš Rebecos veido nedingo rimta išraiška. Ji tik labiau susiraukė, visiškai neturėdama noro šiandien kovoti. Nežymiai linktelėjus galvą, varnagė ištiesė lazdelę į savo priešininkę ir jos veide atsirado iškreipta šypsenėlė.
- Neprieštarausi, jei pradėsiu? - kreipėsi į Sammi.
Nesulaukusi jos atsakymo, Rebeca tyliai tarė jau patvirtintą praeitoje kovoje burtažodį.
- Relashio, - šnypdama ištarė.
Sunkiai nulaikydama lazdelę, iš jos ištryško verdantis vanduo, kuris praeitoje kovoje Mirianą privertė šokti į užšalusį purvą. Kad nepasikartoti tokia pati klaida, Rebeca kelis kartus vieną po kito pakartojo burtažodį ir paleido plačią srovę. Varnagės krutinėje užsižiebė viltis, kad galbūt jai pavyks nuplikyti klastuole. Jos sutrauktą veido išraišką pakeitė dirbtinis linksmumas, kuris tarsi atsirado, lyg ji būtų apsvaigusi. Mazochistė kažkokia...

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Ats: Požemiai
« Atsakymas #13 Prieš 12 metus »
Sammi, pastebėjusi kaip persikreipė Rebecos veidas ją puolant, įniršo. Pyktis dažnai truko kerint, nors ji pavyksta net ir supykus sukoncentruoti mintis, tuomet paleisti kerai būna žymiai stipresni. Tai Sammi žinojo ir suprato, jog reikia pasistengti, kadangi link jos įspūdingu greičiu artėjo karšto vandens srovės. Giliai įkvėpusi Sammi ryžtingai ir piktai išspjovė:
- Protego! - Šie kerai nebuvo pati stipriausia klastuolės vieta, nes ji daugiausiai orientavuosi į puolimą, o ne ginybą, tačiau pyktis pridėjęs savo prieskonio kerus atitinkamai pastiprino ir varnės paleistos verdančios srovės atsimušė lyg nuo permatomos sienos. Tiesa vienoje vietoje Sammi ginybinė kerų siena buvo silpna ir ant mergaitės rankos nutiško keli didelis verdančio vandens lašai.
- Prakeikti goblinai! - Sammi čiupo nudegintą vietą ir stipriai suspaudė. - Skauda! Velniškai skauda! Tu, prakeikta varne, gal juokauji su tokiais kiekiais verdančio vandens? Klastuoliškos rabatos tikrai negersi! - Mergaitė dar labiau įniršusi šoko į priekį ištiesusi sveikąją ranką su burtų lazdele. Sectumsempra pasiliksiu deserui... O dabar... Kaip man jai atkeršyti už tokį paikų puolimą?... Jau žinau. Sam nusijuokė ir prisiminusi dėmesio sutelkimą šūktelėjo:
- Expelliarmus! - Šiuos elementarius kerus buvo ją išmokęs kerėjimo profesorius. Dėl visa pikta. O dabar... cha cha cha. Mergaitė nieko nelaukusi paleido ir antrus kerus:
- Winggardium Leviosa! - Nukreipusi burtų lazdelę į žemę, pakėlė nuo jos visus akmenėlius, žvyrą, purvą, akmenų atplaišas, žodžiu viską, kas tik buvo požemio koridoriuje, ir nukreipusi burtų lazdelę į savo varžovę, klastuolė nusiuntė visus pakilusius daiktus velnišku greičiu į varnę.

*

dianukas7

Ats: Požemiai
« Atsakymas #14 Prieš 12 metus »
- Patikėk, nemėgstu Klastūnyno, - ramiai tarė, stebėdama, kaip Sammi keiksnojosi sugriebusi ranką.
Iš Rebecos rankos išslydo tvirtai suspausta lazdelė.
- Nekenčiu šių kerų, - prašvokštė pro sukąstus dantis ir akimis nusekė nuskriejusę lazdelę.
Jau siekė sugriebti ją, tačiau atsitraukė atgal, stebėdama, kaip nuo žemės kylą visas purvas ir žvyras, kurie pasileido į varnagę. Ši nieko nelaukusi krito ant žemės ir užsidengė rankomis galvą, kai viskas krito ant jos. Ji stvėrė netoliese gulinčią lazdelę ir staigiai atsistojo. Viena ranka kelis kartus perbraukė per žemėtą apsiaustą ir pakėlė įniršio pilnas akis į Sammi.
- Per tave aš visa žemėta, - vis dar ramiai, tačiau grėsmingai kreipėsi į klastuolę.
Netrukus Rebecos lazdelė buvo nukreipta į jos oponentę.
- Atvėsk. Aguamenti! Glacio!
Šį kartą iš lazdelės pasipylė šaltas vanduo, kuris užšalo vos jam pasiekus klastuolę. Tai buvo kerai, kuriuos Rebecai teko panaudoti ne vieną kartą ir ne tik pamokos metu, bet ir tam tikroje kelionėje. Ji vieną akimirką mintimis grįžo į tą nuotykį miške su Oliveriu. Tačiau greitai mintis sukoncetravo į savo „taikinį“, nuo kurio nenuleido akių ir įdėmiai stebėjo visus jos veiksmus.