0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #15 Prieš 8 metus »
 Melody kiek suraukė kaktą galvodama:
 - Hmm... Sakai antrakursė. Iš kokio koledžo esi?- gal tai padės prisiminti. Niekad nėra mačiusi šios mergaitės. Na žinoma, praėjo tik metai, o visų neįsiminsi, bet kažkaip nuojauta kuždėjo, kad būtų prisiminus šią merginą,- Ši vieta nėra viena iš pačių žavingiausių. Tikriausiai atsirastų ne vienas taip manantis. Ji purvina, šalta ir tamsi,- kaip sielos tų, kuriems čia patinka leisti laiką.
Pirmą kartą po gan ilgos pertraukos klastuolė nusišypsojo:
 - Kaip angliškas žodis melodija - Mēlody,- Niekas nėra manęs to klausęs.,- Taip ir neprisistatei?
 - Žinoma,- antrakursė sutiko, bet ji nieko čia nepažinojo, visos šios vietos buvo svetimos, pastatai nematyti,- Jei tu sutinki vesti.
Apsisukusi mergina išėjo iš akligatvio, vėl apėmė keistas jausmas kirtus nematomą liniją, kuomet saulės spinduliai vėl pradėjo žaisti ant Melody odos, o garsų sūkurys, po ilgo laiko, atsibeldė į ausis.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #16 Prieš 8 metus »
Pilkaplaukė akimirką buvo susiraukusi, nes Melody klausė jos vardo. Sachara iš palengvėjimo atsiduso, kai Mel nusuko temą.
-Žinoma,-santūriai tarė Sa, neduodama rankos Melody, kadangi nenorėjo būti įžeista dėl savo kaulėtų rankų. Visai kaip ši kažkada tokia žavinga vieta - Verpėjo akligatvis.-Varno Nago. Tai kur einam?
Sachara jautėsi, lyg kažkur yra mačiusi tą mergaitę, tačiau nepaminė, kur. Sa kol kas, kiek tik galės ilgiau, pabūti inkognito. Dvylikmetė apsisuko ir svajingai nuėjo, kaip visada, tuščiu keliu. Kirtus kažkokią nematomą liniją tarp miesto lyg iš nespalvotų nuotraukų ir miesto iš ateities, mergaitė žengė link spalvingojo miesto. Staiga apsisuko. Sachara su prislėgimu žiūrėjo į taip numylėtą akligatvį, tačiau ėjo toliau, link ateities miesto. Užsimerkusiai Sa plaikstėsi plaukai. Vasariškas vėjas (o gal koks Akilanda) išdykavo saulės zuikučių numargintame danguje, o kasdienė garsų virtinė vėl užpildė ausis iki visiško galvos skausmo.
((Nusivažiavau, muzika trukdo. Sueis))

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #17 Prieš 8 metus »
Firielė šlaistėsi miesto gatvėmis kaip benamė katė, šmėkščiodama po gatvių žibintais it nelabai taikiai nusiteikęs šešėlis, piktas nedraugiškas paukštis. Iš tiesų, jie gerai pagalvoji, elfė ir buvo benamė, tik ne ta blogąja prasme, paprasčiausiai niekada vienoje vitoje nebūdavo ilgiau nei dieną. Pilkaakė klajoklė, turinti daugybę priešų ir saujelę draugų, nepriklausoma ir laisva, štai kas ji buvo.
Šiaip ar taip, grįžkime prei niūrių Koukvorto gatvių, jei tiksliau - į vieną iš jų, užsibaigiančią nudaužytais laiptais vandenin. O jeigu ne, aš eisiu ežeran... atgimti.. mintyse niūniavo Firielė žingsniuodama purvinu grindiniu. Kažkokioj kitoj smegeninės kertelėj, ten kur nevyravo toji liūdna daina, elfė rezgė planus, kaip atsiskaityti su trimis iš gausybės priešų, su tais, kurie Fleglio girioje nugvelbė iš jos baltąjį kiškį ir panaudojo saviems tikslams. Ir tuo metu ji tikrai negalėjo numanyti, kad įsigys dar piktesnį priešą, vėliau meiliai imtą vadinti geriausiu priešu.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #18 Prieš 8 metus »
Danielė paskubom ir nesidairydama lėkė siauromis Koukvorto gatvelėmis. Kur skubėjo, nebūtų pasakiusi nė pati. Jai tiesiog norėjosi prasklaidyti niūrias mintis. Norėjosi jai ir dar kai ko... Ne. Negalvok apie tai. Tu puikiai gyveni ir be to. Juk net mokytoja tapai, norėdama įsimaišyti tarp kitų. Tad kam dabar viską nori sugriauti?
Kankinama minčių, moteris dar giliau pasislėpė po gobtuvu ir įsuko į kažkokį purviną skersgatvį. Šis buvo dar siauresnis už praeitą, bet grįžti ji neketino. Pasiekusi jo galą vėl pasuko. Dani nematė kur baigiasi ši, lyg ir visiškai negyvenama gatvė, tad nė nestabdydama nulėkė pirmyn. Staiga pajuto, jog į kažką atsitrenkė ir vos spėjo sustoti, jog neįsirioglintų į kažkokią prasmirdusią upė. Štai ir priežastis, kodėl čia taip tuščia, pamanė ir apsidairė ieškodama kažko, ką užkliudė, tačiau nieko neišvydo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Danielė Klementin »

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #19 Prieš 8 metus »
Firielė suspėjo tik pagalvoti, jog nė kiek netroško, kad tos dainelės žodžiai išsipildytų taip greitai, ir atsidūrė dvokiančiame lediniame vandenyje. Paniro, į šnerves ir burną pribėgo vandens. Įnirtingai sumakalavusi rankomis, elfė apsivertė ir išniro. Šnarošdama, spajudydama vandenį ir kosėdama nubraukė plaukus nuo veido, keliais grybšniais pasiekė tuos slidžius nudaužytus laiptus, vertus kokio nors bardo dėmesio. Visa varvanti ji išsikeberiojo į purviną skersgatvį ir žaibuojančiomis akimis ėmė dairytis, kas buvo toks malonus ir nutarė ją išmaudyti vidury žemos.
Be abejonės, pamatė kažką netoliese. Nutarusi seknudę palaukti, atsidurti labiau komfortiškoje padėtyje, elfė iš padilbų stebėdama gobtuvuotąją žmogystą, išsigręžė plaukus, išgriebė iš jų plastikinio maišelio liekaną ir nusiavė vandens plinus batus - menkas malonumas, kai su kiekvienu žingsniu kaži kas žliugsi po kojomis.
Kai šiek tiek geriau pasijuto, Firielė vargais negalais iš prie rankos prilipusios rankovės išsitraukė lazdelę ir nutaikius ją į maloningąjį ar maloningąją savo maudytoją, riktelėjo:
- Petrificus totalus!
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #20 Prieš 8 metus »
Danielei dar ilgai teko dairytis, kol pastebėjo kažką keberiojantis iš dvokiančio vandens. Tačiau ji nieko nedarė ir tik stebėjo įbedusi šaltą žvilgsnį.
- Protego,- vos spėjo mostelėti lazdelė, jog jos nepakirstų kerai.- Nėra čia ko rėkauti tokį vėlyvą metą,- tarė nužvelgdama varvantį siluetą.
Dani nusismaukė gobtuvą, užstojantį didumą vaizdo ir dabar galėjo pastebėti, kad tai mergina, tačiau, bent jau kaip manė, nei karto nematyta.
- Negražu lyg niekur nieko užsipulti žmonių. Juk nieko blogo nepadariau,- ar bent jau nenorėjau, pasukiojo vis dar paruoštą lazdelę.- Beje, dėkui. Jei ne tu, tikriausiai man pačiai būtų tekę ten išsimaudyti, tad lieku skolinga,- pridūrė jau eidama šalin. Deja, prisiminusi, jog priekyje tik tasai upeliūkštis, suprato, jog teks atgręžti nugarą. Ją ne per labiausiai viliojo tokio mintis, bet juk neisi visą laiką atbula.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Danielė Klementin »

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #21 Prieš 8 metus »
Firielė, deja, nepanoro aiškintis, derėtų rėkauti, ar ne. Taip pat visiškai netroško būti apkaltinta nemandagumu. Ir siūlyčiau nepamiršti to, kad toji, velniai rautų, mergaitė, padėkojo Firielei už tai, kad ši įkrito į vandenį, lyg pati nebūtų jos įstūmusi. (Firielė neturėjo nei nuotaikos, nei laiko prisikabinti prie smulkesnių šio įvykio detalių ir advokatiškai išnagrinėti visą tą nešvarų, kaip jai pasirodė, reikalą.) Šiaip ar taip, iš visos apgailėtinai netaktiškos ir nemandagios užpuolikės kalbos elfei dėmesio vertas pasirodė tik vienas vienintelis dalykas - maloningoji jai lieka skolinga. Ką gi, kada nors Firielė ras progų pasinaudoti šia paslauga.
Tačiau pati Lučiena neketino likti skolinga, tik ne tokiomis aplinkybėmis. Elfių skandintojai beeinant šalin, pilkaakė vėstelėjo trumputį mostą lazdele, panaudojo nebylius kerus. Nugarą atgręžusi moteris grakščiai apsivertė ore ir dailiai paskriejusi pūkštelėjo į dvokiantį, šiukšlių pilną upės vandenį. Firielė pasijautė kaip niekad pakiliai.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #22 Prieš 8 metus »
Danielė nespėjo nė susigaudyti, kai atsidūrė dvokiančiame upeliūkščio vandeny. Vos tik spėjau žengti vieną žingsnį, o jau skrieju atgalios, persmelkė niūri mintis. Per rudaplaukės kūną nuvilnijo šalčio banga, o plaučiai prisipildė dvokiančio vandens. Stipriai spirdamasi kojomis ir irdamasi rankomis, šiaip ne taip išniro į paviršių ir apimta šleikštulio, bandė iškosėti upės vandenį. Plačiais rankos mostais pasiekė krantą ir slystelėjusi ant dumblu apaugusių laiptelių, išsiropštė.
Nusprendusi, jog net neverta bandyti išsigręžti, atsisuko į tą velnio neštą ir pamestą merginą. Iš tiesų, Danielę itin retai užvaldydavo pyktis, tačiau šiuo atveju, to išvengti buvo tiesiog neįmanoma.
Primerkusi akis ir piktai šnopuodama sugraibė jau spėtą paslėpti lazdelę.
- Oppugno!- šįkart pati nesusilaikė nesurikusi ir netoliese stovėjęs aprūdijęs konteineris nulėkė link merginos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Danielė Klementin »

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #23 Prieš 8 metus »
Baisiai savimi patenkinta Firielė stebėjo nelaimingąją elfių kankintoją, vargais negalais besirabždinančią iš vandens. Kai šioji slystelėjo, Firielė mintyse pasimeldė neegzistuojančiam dievui, kad tik ji vėl atsidurtų vandenyje. Deja, Lučienos maldos nebuvo išklausytos. Varvanti mergina net nestabtelėjo, kad bent kiek išsigręžtų, matėsi, jai, ne taip kaip Firielei, nerūpėjo, ar padėtis komfortabili ar ne. Šiaip ar taip, ji griebėsi veiksmų.
Itin įtartinai atrodančiam konteineriui skriejant artyn, Firielė ketino grakščiai šastelėti į šalį, tačiau paslydo ant šlapio purvino grindinio, o kadangi buvo be batų, lyg ir basa, tatai pasirodė beveik neišvengiama.
Taigi, elfė skaudžiai tėkštelėjo ant nugaros, o konteineris labai grakščiai praskriejo virš jos.
- Dėl velnio meilės, aš gi tik atsikeršijau, nėra ko čia svaidytis konteineriais, - užpuolikės maniera pasipiktino Lučiena ir pabandė atsikelti, tačiau jau purvini delnai slysčiojo ant šlapių akmenų. Praradusi viltį atsistoti, Firielė mostelėjo lazdele iš apačios ir kimiai riktelėjo:
- Sectumsempra! - paglostymo kerams čia buvo ne vieta.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #24 Prieš 8 metus »
Dani kilstelėjo lūpų kampučius stebėdama, kaip toji užpuolikė paslydusi išsidrėbė ant žemės. Gaila, kad tik konteineris praskriejo viršum jos, mat Danielei būtų patikę pamatyti ją visą aptekusią neaiškios kilmės šiukšlėmis. Tačiau, deja, dievai jai buvo maloningi.
- Nesikviesk čia to velnio,- iškošė pro sukąstus dantis. Nors visa tai buvo praeity, bet jai vis dar nepatiko išgirsti minint kažką iš tų kvailių laivo.- Na, galėjau sviesti ir ne konteinerį, bet kad tik jis vienintelis čia stovėjo.
Bekalbėdama Danielė nepastebėjo, jog toji mergina jau nebebando stotis, o švaistosi kerais. Ir ne bet kokiais.
- Gal tau su galva negerai?!- pasipiktinusi šūktelėjo ir suklupusi susiėmė kairės rankos žastą - būtent ten pataikė jos kerai ir dabar sunkėsi kraujas.- Nužudyt tu mane nori, ar ką,- puikiai žinojo, kad to neįvyktų, tačiau skausmas būtent toks.
Paliko tą žaizdą ramybėje (visgi kliudė tik rankos šoną) ir nukreipė lazdelė į merginą.
- Crucio!

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #25 Prieš 8 metus »
- Žinai, visai galimas daiktas, kad negerai, - tastelėjo Firielė matydama, kad užkeikimas visai neprastai kliudė priešininkę. - Tačiau būtų gaila tave žudyti, nežinant vardo. Be to, aš ne tokia, žudau kai yra reikalas.
Tai buvo tiesa. Paskutinį kartą, kai buvo kėsinamasi į pačios elfės gyvybę, ji žudė be pasigailėjimo, be to, užpuolikai buvo verti dar ne tokių kančių kaip mirtis, kurios, šiaip ar taip, kančia net nelabai pavadinsi, juk ji ir išvaduoja iš tų kančių. Reikėjo paspirginti iš pradžių, tik paskui nukalti. pasvarstė Firielė.
Tačiau svarstymams laiko nelabai buvo. Konteinerių svaidytoja nutarė pasimėgauti priešininkės skausmu ir tai jai puikiai pavyko. Ant žemės gulinčios elfės nugara išsirietė, galūnęs sutraukė baisus mėšlungis, o galva, rodės, tuoj skils per pusę. Pilkaakė šaižiai klyktelėjo, susirietė varstoma skausmų.
Staiga viskas baigėsi, matyt, žaviąjai moterai pačiai kraupu pasidarė matant, kaip gali būti kankinamas žmogus būtybė. Firielė slysčiodama atsistojo, pilkose akyse liepsnojo įniršis. Šimts velnių, kodėl aš papraščiausiai neišsidanginu oru? Tačiau tuo pat metu, kai ši pražūtinga mintis atėjo į galvą, Lučiena papurtė galvą nutardama, kad baisiai neoru ir netaktiška būtų pasitraukti, tai reikštų visuotinį pasidavimą, o elfė prarastų bet kokios gyvos būtybės pagarbą visame plačiame savo priešų rate (draugų nelabai turėjo). Tad elfė tik vėstelėjo šlapiais sulipusiais plaukais ir gracingai pamakalavusi lazdele šūktelėjo:
- Alandre Ascendare!
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #26 Prieš 8 metus »
- Na ir pasakei. „Kai yra reikalas“,- prunkštelėjo Danielė, nors tikriausiai apie save būtų pasakiusi tą patį. Bet juk ji niekad to nepripažintų. Ko ko, o autvirauti nemėgo.
Šaltai žvelgdama į besiraitančią merginą, negalėjo neprisiminti kitų panašių kartų. Tiesa sakant, kankinimai jai nebuvo prie širdies - tai Victorios specelizacija. O tuo tarpu ji tiesiog viską kuo greičiau užbaigdavo.
Deja, jai teko pasigailėti, jog buvo tokia atlaidi, mat vos spėjo nutraukti burtą, o jau pati jautė kaip pakyla į orą. Pakabojusi porą akimirkų, su baisiausią jėga tėškėsi į kietą akligatvio grindinį ir sudejavo iš skausmo. Buvo beveik tikra, kad lūžo bent vienas šonkaulis.
- Bracchium Emendo,- tyliai mumtelėjusi susigydė šonkaulius ir atsisuko į merginą.- Confringo!- dusliai šūktelėjo mostelėdama lazdele į ją.- O dėl vardo, tai aš Danielė, o tu kas būsi?- gan maloniai, atsižvelgiant į aplinkybes, paklausė.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #27 Prieš 8 metus »
Neįtikėtainai mėlyną, veikiai indigo spalvą Firielės galvoje turintis užkeikimas baisingu greičiu lėkė tiesiai į tarpuakį. Jei būtų nežinojusi, kas ten per keriukai, po sekundėlės iš jo būtų likusi tik šlapia vieta. Tačiau išgirdusi tą mirtį nešantį žodeliuką, elfė vargais negalais švystelėjo sukliudymo užkeikimą ir kerai, padarę dailų elipsės formos lankstą, tykštelėjo į tą aprūdijusį, neaiškios kilmės šiukšlių pilną konteinerį. Šis itin žavingai driokstelėjo apžarstydamas dvi priešes tomis minėtomis šiukšlėmis, kurios pasigerėjimo tikrai nekėlė. Ką gi, bent jau likau su visomis galūnėmis ir palakančia širdim, dingtelėjo šiukšlėmis aplipusiai Firielei. Sprogimo bangos pametėta į šalį, ji slystelėjo šlapiu grindiniu ir šlykščiai bumbtelėjo ant šono. Atsikėlusi išspjovę iš burnos kažkokią lipnią košę, sumišusią su krauju iš įkasto liežuvio, pusiau mandagiai atsakė:
- Labai velniškai malonu, Daniele. Kad tave kur utelės, Firielė aš, - atsistojusi elfė plačiai vėstelėdama delnu nusilenkė. Paskui lyg ir nedrąsiai pasiteiravo:
- Gal baigiam? Kada nors vėliau išgalabysim viena kitą, man reikia namo.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #28 Prieš 8 metus »
((Velnias, netyčia. Apsimeskim, kad čia Dani))

Nuo karštos sprogimo bangos vos išsilaikiusi Danielė, svyruodama žengtelėjo porą žingsnių atgal. Pirma upė, dabar šitai.Kvaiša. Turėjai tai numatyti,- atsidususi pamanė ir nuėmusi nuo galvos kažkokią neaiškią žievę, mestelėjo ją į upelį. Na, labiau jau jo nebe užteršiu.
Nusibraukusi nuo akių neaiškios kilmės lipnią masę ir vėl praregėjusi, Dani grįžtelėjo į tąją merginą.
- Na jau. Galėjai kur nors kitur nukreipti tuos kerus. Dabar mėnesį neatsiplausiu šito dvoko,- demonstratyviai pakilnojo apsiausto skvernus ir papurtė galvą. Tačiau be reikalo tai darė, mat į plaukus taip pat buvo prilindę šiukšlių, tad profesorė aptaškė viską vieno metro spindulio atstumu.
- Taigi, Firiele, galgi ir baigiam, nes bijau, jog šios gatvelės nebeliks,- apžvelgė dar labiau apdergtą (jei tai tik įmanoma), nei buvo prieš tai, akligatvį.- Išgalabysim,- šyptelėjusi tyliai sumurmėjo ir apsisuko eiti šalin. Pati nebe suprato ką šnekanti, bet tuo metu jai tai visiškai nerūpėjo.
Mostelėjo apsiausto kraštu, nutėkšdama dar vieną prilipusią šiukšlę ir apsisukusi ant kulno pranyko tamsoje.

I wish I told a different tale

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Švilpė nusprendė atlikti apsigynimo nuo juodosios magijos namų darbą tikriausiai žiauriausioje vietoje, kokia begali būti - Verpėjo akligatvyje. Šis namelių ruožas palei gatvę yra apleistas, o patys nameliai išdaužytais langais, nuo vyrių nukritusiomis durimis ir nuo plytinių sienų nusilupusiais dažais. Morgan nejautė jokio potraukio ateiti čia ir ieškoti juodosios magijos padarinių ar jų pėdsakų, kad atrasti kokį padarą, kurį galėtų kerais sudaužyti kaip obuolį, tačiau ją bent kiek nuramino mintis, kad su ja kartu eis sena pažįstama Junko. Pasirengusi jos laukti, šviesiaplaukė atsisėdo ant namelio slenksčio, kurio durys laikėsi tik ant vienų vyrių, langai buvo išdaužyti, o dažai jau ėmė luptis, ir klausėsi švilpiančio vėjo, patenkančio pro langų plyšius.