0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #60 Prieš 3 metus »
Pagaliau, pagaliau ir jis pradėjo šnekėti, Sabrina jau pagalvojo, jog daktaras nemoka kalbėti.
- Nu kas čia per klausimai, ponaiti? Va paklaustumėte, kuo aš vardu, kaip man sekasi, ar norite į restoraną, va tada būtų geriau. - Atsakė profesorė.
Mergina vis darėsi panašesnė į savo kvailą seserį ir pusseserę, na, šeimos genai vis dėl to buvo tie patys.
- Nu gerai jau gerai, man įkando.. nu aš neatsimenu, man atrodo, kad arba bitė įgėlė arba šuo, nu jūs gi turite žinoti, matote gi, tai nutiko praeitą naktį, miškelyje, aš ten sau gėriau, voliojausi ant žemės, oi.. nesvarbu, ach kokia aš kvailė! Kodėl visad taip susimaunu?
Pasidariusi vėl sau didžiulę gėdą, trinktelėjo su aukštakulniu į grindis. Ne nu, tikrai šauni ir nepakartojama..- galvojo sau Sabrina. Kai profesorės ranką, kerais, tikriausiai pabandė išgydyti žaizdą, mergina šyptelėjo, jau pagalvojo, kad nebebus tos baisios žaizdos. Nagi, galėsi ir vėl fotografuotis, yay yay. Tuomet, dar ir užlašino kelis lašelius eliksyro.
- Oi, nefainai! - Nusikvatojo ji.
Ranką pradėjo stipriai perštėti, dar ir davė kitų vaistų, tiksliau kraujo, ar kas ten bebuvo. Atsigėrusi to skysčio, vos neapsivėmė, priešais patį gydytoją. Bet, bet neapsivėmė. Buvo dar geriau, pradėjo kratyti merginos kūną traukuliais.
- Aaaaa, gelbėkit! Svaigsta galva! Vandens, oi, alaus! Jis man padės! - Rėkavo kerėjimo profesorė.
Skausmas buvo nepakeliamas.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #61 Prieš 3 metus »
Tą akimirką Igoris pasigailėjo, sutikęs atvykti į Hogvartsą padirbėti. Ponaiti? Trisdešimt vienerių metų vyras susiraukė it suvalgęs per rūgščią vyšnią.
-Jūs jau prisistatėte, Sabrina,- kiek įmanoma išlaikydamas formalumą priminė hileris,- jūs sužeista ir dabar yra vėlus vakaras. Restoranai senai uždaryti.
Be to, aš susižadėjęs,- pabaigė mintyse, tačiau to garsiai nepasakė. Vos tik išvydęs profesorę, suprato su kokia persona susidūrė. Kuo mažiau atkleisti apie savo asmeninį gyvenimą, tuo bus geriau.
-Jūs išgėrusi, tiesa?- tyliai pasiteiravo sunerimęs Igoris. Jis jau abejojo.Šokas ar girtumas?- Taip kruvinai bitės neįgelia. Hileriai visko tikrai nežino, tuo labiau, žvėrių sąkandžių.
O tada Igoris turėjo save sutramdyti iš paskutinių jėgų, kad neišplūstų merginos. Bet nepasisekė.
-Praeitą naktį?! Ar jūs proto neturite?Jūs visą parą vaikščiojote su tokia žaizda?! - Kad tave, hipogrifėlį, medy! Kaip šita silpnaprotė pateko į profesorius?!
Tada viskas dar pablogėjo. Trūkt iš vadžių, vėl iš pradžių. Alerginė reakcija?
Viskas įvyko taip greitai.

Igoris žvelgė kerų pagalbą į lovą paguldytą profesorę. Burtažodžių ir eliksyrų pagalba jis nuramino, užmigdė ir numalšino Sabrinos skausmą (visa laimė, kad dar buvo likę besapnio eliksyro), bet iki galo nebuvo tikras. Tik pabudus kerėjimo profesorė (kokia ironija. Tokio dalyko mokytoja, ir atsidūrė tokioje apgailėtinoje ir komiškoje situacijoje) galės patvirtinti, nejaučianti skausmo.
Hileris norėjo greičiau susitvarkyti su šia paciente (o taip, kai ilgą laiką padirbti Skutelio hileriškoje ramybėje, tokie hogvartsietiški atsitikimai tampo kiekvieną tavo nervo ląstelę) ir laukti kito nelaimėlio. Kuris galbūt bus geresnis už šią aštuoniolikmetę profesoriūkštę.
Igoris pavargusiu žvilgsniu nužvelgė už lango tūnančią tamsą. Jau nebuvo aišku, ar jau vakaras, ar naktis. Kiek valandų? Ar Emi gavo laišką, jog pamaina naktinė?
Palubėje žvakės tyliai ūžė.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #62 Prieš 3 metus »
Galvoje vyko baisūs dalykai, net susikaupti neišėjo. Skaudėti pradėjo ir nugarą ir galvą ir žaizdą.  Kai merginą paguldė, jį užmerkė akis ir šiaip ne taip nusiramino. Skausmas irgi po mažu pradėjo dingti, gerą pusvalandį išsimiegojusi, atsimerkė ir pasitrynė akis. Taip pat ant stalelio buvo stiklinė vandens, ją pasiėmė ir gurkštelėjo kelis gurkšnius.
- Ačiū, jūs tikrai labai geras žmogus.- Tarė Sabrina.
Buvo naktis, už lango visai gražu, nesinorėjo net miegoti. Norėjosi tik kalbėtis ir viskas. Buvo dar įdomu, ar šis žmogus turi vaikų, gal tarkim koks sūnus mokinasi jos pamokose, juk nebuvo aišku, pagalvojusi apie tai, nedelsiant priėjo prie šios temos.
- Igori, ar jūs turite vaikų? Na turiu omeny, jog jei mokosi HogSvartse, galėčiau papasakoti kaip jam tarkim sekasi mano pamokose, nesupraskite klaidingai, tiesiog man yra įdomu.- Šyptelėjo ji.
Sabrina pašildė savo rankas, prie žvakės liepsnos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sabrina Spellman »

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #63 Prieš 2 metus »
Sabrina krustelėjo lovoje ir Igoris pagaliau galėjo atsikvėpti. Vis dėl to, iš jo yra kažkoks hileris. Nusuko žvilgsnį nuo lango ir priėjo prie nelaimėlės lovos. Vyptelėjo. Geras žmogus? Varge, ar jūs įsivaizduojate, kuriose velniavose aš buvau įklimpęs? Bet nieko nesakė. Šis pokalbis nebuvo tarp psichologo ir kliento.
Igoris prisėdo ant kėdės. Akimirką sudelsė. Giliai širdyje vylėsi, jog viskas -  pavojų nėra, pagaliau galės ramiai gyventi - jokių mūšių, jokių išdavysčių, jokių pagrobimų, jokių mirčių, bet nesijautė tikras. Negi, dėl Merlino meilės, po šitokių amerikietiškų kalnelių, viskas taip iš oro gali sugrįžti į vėžes? Bet ar Sabrina yra užsislapstinusi Slapstūnė, Medžiotoja ar Senato vilkolakė?
-Taip, Danielis. Pirmakursis švilpis. Buvo po kitu vardu ir atėjo mokytis į Hogvartsą jaunesnis nei vienuolikos metų dėl šeimos priežasčių,- sumurmėjo,- Mėgo mokytis savarankiškai, tai neįsivaizduoju, ar jums teko kartą jį matyti savo pamokose,- vyptelėjo.
Dirstelėjo į kerėjimo profesorę.
- O, kas? Kodėl susidomėjote juo?

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #64 Prieš 2 metus »
Melsvos akys žvelgė į Igorį, o plaukai kaip visad, po kurio laiko pasišiaušė. Savijauta buvo puiki, mielai galėtų žygiuoti į mokytojų kambarį ir išgerti kokios arbatėlės. Nors, buvo visai neblogai sėdėti gydytojos kabinete ir šnekučiuotis su anksčiau nematytu žmogumi, juk Sabrinos vienintelė draugė buvo Selena, su kuria šnekėjosi tik vieną kartą. Antras draugas būtų puiku. Vilkolakė stengėsi išlikti kuo mandagesnė ir draugiškesnė, ramiai sėdėjo prie žvakutės ir ruošėsi kalbėti kiek tik įmanoma.
-Danielis?- Bandė prisiminti šį vardą, kad ir kaip neišeitų. Ne, negirdėtas vardas. Tikriausiai neina į mano pamokas, ot žmogus... kai kažkada ateis, negaus mano firminių sūrelių už tai, kad nesimoko kerėjimo!- Piktinosi mergina.- Tai va būtent, kad neteko.- Atsakė, šiek tiek susiraukusi. Į paskutinį klausimą, nežinojo net kaip atsakyti, nors atsakymas būtų toks, kad paklausė tiesiog pirmo klausimo, kuris šovė į galvą.
-Švilpynė... mano dukra mokosi švilpynėje, labai miela mergaitė, Alisa Luna Bergman, be jos nieko neturiu.- Nuliūdusiomis akimis, tarstelėjo ir nesiruošė tylėti.- Bet tai koks šaunuolis tavo vaikas, savarankiškas, turės gerą ateitį.- Pagyrė sūnų ir netikrai šyptelėjo. Aha turės... net neina į tobulosios profesorės pamokas... aš tai taip supykčiau, atimčiau lazdelę, viską, na, bet šis žmogus galbūt malonesnis vaikams, nei aš. - Galvojo kerėjimo profesorė. Norėjosi išgerti kokios nors arbatos, ją gerdavo kiekvieną vakarą. Taip, arabiškos arbatos, kurią atvežė kažkada iš Arabijos draugas.
-Hm, na nežinau, įdomu ir tiek,- Atsakė šiek tiek susigėdijusi ir nukreipusi žvilgsnį į žemę.- Žiūrėk, turiu arbatos, arabiškos arbatos, patikėk tokia gera, atnešk puodelius, išgersim... iš tiesų ji visai primena kanapių arbatą, bet nebijok, nuostabi arbata.- Bandė pasiūlyti išgerti, Sabrina, su šypsena veide. Pati nežinojo kur stiklinės ar puodeliai, tad tiesiog sėdėjo ir laukė, kol pats hileris parūpins puodelius. Rankinėje buvo ir buteliukas vyno, kurį norėjosi gurkštelėti. Žinoma, prie šio žmogaus tikrai nesiruošė to daryti, bet galbūt kaip nors, kai Igoris bus nusisukęs, ši slapta atsigers.
-Aš iš tiesų, esu tau labai dėkinga, jog mane išgydei,- Padėkojo, šiek tiek keisdama temą.- Tikriausiai būčiau mirus, o mano dukra nebeturėtų mamos, todėl manau, kad arbatėle jums atsidėkosiu.- Vyptelėjo ir traukėsi iš rankinės arbatos maišelius.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #65 Prieš 6 mėnesius »
     Prakeikta ateities būrimo pamoka. Kodėl profesorė Sawyer turėjo sugalvoti užduotį būtent su tais stikliniais rutuliais? Ir duoti tokį mažą stalą? Ji gi gali matyti ateitį! Ar taip sunku atidžiau pažvelgti į savo pamoką ir, jei ne naudojantis galiomis, tai bent jau loginiu protu, susimąstyti apie tai, kad pakanka neatsargiai ištiesti ranką ir rutulys nuo tokio mažo staliuko gali lengvai nukristi? Šira linksmai kalbėjosi su šalia sėdinčia mergaite, kol ši labai įnirtingai gestikuliuodama rankomis kliudė stiklinį rutulį ir šis krito ant baltaplaukės dešinės rankos. Šiuo metu sukandusi dantimis lūpas, kad tik neimtų aimanuoti vidury pilies, kęsdama skausmą ji traukė ilgais koridoriais į ligoninės sparną, už savęs, matyt, palikdama aiškų raudoną pėdsaką, nes stiklai supjaustė ranką nuo pat riešo, delno iki alkūnės. Knightley darėsi silpna, matatn į ranką susmigusias stiklo šukes ir kraujo klanus, todėl dairėsi bet kur, tik ne į savo nukentėjusią ranką. Galiausiai Šira su džiaugsmu pasiekė ligoninę, galvodama vien apie tai kaip seselė tą pačią akimirką numalšina skausmą, tačiau... jos čia nebuvo! Prakeikimas.
     - Panele Pomfri?! - tačiau niekas neatsiliepė. Nuostabu.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #66 Prieš 6 mėnesius »
Timotis paskui seselę įžengė į kabinetą. Ten, prie stalo, jo laukė popierius ir pieštukai bei raudona mašinytė. Bet kabinete buvo dar kai kas. Didesnė mergaitė.
- Oi, vaikeli, čia vien tik Ferula nepadės, - pažiūrėjusi į mergaitės ranką pasakė seselė ir susiraukė. - Kur mano... - ji ėmė kuistis tarp įvairių mažiukų buteliukų. - Palauk, vaikeli, - pasakė sužeistajai. - Aš tuoj. Sėsk ant lovos. Ir tu, Timoti, palauk. Pasėdėk, berniuk, vietoje, - mostelėjo į kėdę.
Davusi vaikams nurodymus moteris išėjo iš patalpos ir Timotis bei toji mergaitė liko dviese. Seselė liepė Timočiui atsisėsti, kaip Timotis suprato, ant kėdės. Jis taip ir padarė, o tada nuleido galvą ir bandė slapčia žiūrėti į mergaitę. Nors ji tikriausiai puikiai matė, kad penkiametis ją stebi.
Timotis čia lankėsi nebe pirmą kartą. Tačiau įprastai sužeisti žmonės būdavo kitur, ne kabinete. Timotis ten neidavo žiūrėti. Brolis ir seselė sakydavo, jog tie žmonės kur nors netyčia užsigavo. Bet matant mergaitės ranką kilo tik viena mintis: ją kažkas nuskriaudė. Ar ir Auris taip kada nors nuskriaus Timotį?
- Tu buvai bloga? - tyliai tyliai išdrįso paklausti mergaitės. Jos plaukai geros spalvos.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #67 Prieš 6 mėnesius »
     Tačiau laukti ilgai neteko. Gal po minutės (nors, tiesą sakant, šita minutė tikrai prailgo) tarpdury išdygo seselė Pomfri. Ačiū dievui, pagaliau! Apsidžiaugė baltaplaukė, tačiau netrukus pastebėjo ir su ja einantį mažylį. Šira nustebusi įsmeigė akis į jį, tačiau seselei prisiartinus, ėmė pasakoti kas įvyko jai pačiai.
     - Buvo ateities būrimo pamoka ir naudojomės stikl... - tačiau neatrodė, kad Pomfri jos labai klauso. Jos veide buvo matyti nuostaba, o akyse „atsispindėjo“ kraujas ant Širos rankos bei drabužių. Mergaitė persigando - nejau šito nebeįmanoma pagydyti? Ar to Pomfri bijo? Ir... KUR JI EINA?!
     - Bet... - dar bandė prieštarauti Knightley, tačiau seselė dingo tarpdury taip pat staigiai kaip ir pasirodė. Varniukė liko patalpoje viena su tuo berniuku. Viskas įvyko pernelyg greitai.
     - Ką tu veiki čia, Hogvartse? - užklausė Šira, tačiau jos klausimas nuskambėjo tą pačią akimirką kaip ir berniuko. O jo klausimas sutrikdė. - Am, ką? Bloga? Ką turi omeny?
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #68 Prieš 6 mėnesius »
Atrodė, kad mergaitė norėjo kažką pasakyti seselei, bet seselė nesiklausė. Timotis nusigando. Negalima lįsti į akis suaugusiesiems, pagalvojo. Timotis gerai nepažinojo seselės. Ji nei karto jo nemušė, bet berniukas jos nieko ir neklausinėjo.
O tada mergaitė paklausė Timočio, ką jis veikia Hogvartse.
- Aš... aš... - pasimetė vaikas. - Aš... paišau, - žvilgtelėjo į lapus ir pieštukus ant stalo. - Mane mama ir tėtis mušdavo, jeigu aš būdavau blogas, - jis taip ir nepaaiškino, ką reiškė būti blogu. Vis dar sėdėjo nunarinęs galvą ir paslapčiomis žvalgėsi, o kalbėjo labai tyliai. - Svarbiausia yra neverkti, - dabar jau visai pašnibždom pasakė.
Galbūt jis gali padėti šitai mergaitei. Gal jis gali pasakyti jai, ko nedaryti, kad ją mažiau skriaustų.
- Aš juk liepiau atsisėsti! - sušuko mokinei grįžusi seselė, o Timotis tuo metu sudrebėjo.
Bet seselė jos nemušė, tik pasodino. Už seselės skrido kažkoks gilus dubuo ir moteris jį kerais padėjo ant žemės.
- Nepajusi nieko, vaikeli, tik išnyks tos šukės, - dabar jau švelniai tarė ir mostelėjo burtų lazdele.
Šukės, kurios buvo susmigusios mergaitei į ranką, dingo, o tada seselė dar kažką murmėjo, kerėjo.
- Turi nieko nebejausti, dabar įmerksime į specialų skystį, - informavo ligonę ir įmerkė jos ranką į dubenį. Šiek tiek palaikiusi ištraukė. - Dabar turėsi palaukti penkiolika minučių, o per tą laiką aš atnešiu tepalą. Tik neliesk žaizdų! - įspėjo ir vėl dingo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #69 Prieš 6 mėnesius »
    Tas vaikas atrodė labai... keistai? Ką jis, būdamas toks mažas, veikia Hogvartse? Kodėl vaikšto kartu su madam Pomfri? Kodėl jis klausia ar Šira buvo bloga? Ką jis turi omeny? Knightley visas šis reikalas, keliantis daugybę klausimų, nepatiko. Ji atėjo čia tik susitvarkyti žaizdos ir turėjo kuo greičiau grįžti į pamoką.
     - Ta prasme, piešti? O kodėl tu čia? Kas tave įleido į Hogvartsą tokį mažą? - turbūt per daug klausimų užkrovė šiam mažam vaikui, kuriam buvo kokie šešeri daugiausiai, tačiau Šira norėjo atsakymų. Jeigu jis nekalbės, kai grįš Pomfri, paklaus jos. Tačiau vaikas nukreipė temą ir baltaplaukė sutriko. Jai pasidarė skaudu ir gaila.
     - Mušdavo? - pasibaisėjusi paklausė. Ir vėl. - O kur jie dabar?
     Šira pritūpė prie vaiko ir švelniai suėmė jo rankytes. Nejau tai tiesa? Gal jam reikia padėti? Bet kodėl jis Hogvartse? Gal taip bandoma jam pagelbėti? Tačiau netrukus vėl pasirodė Pomfri, nešina kažkokiu dubeniu. Ši pasipiktino, kad Šira ne sėdi ir mergaitė užvertė akis. Didelio čia daikto sėdžiu, stoviu, tupiu ar guliu! Tačiau paklausiusi seselės vis vien klestelėjo ant kėdės, bet akių vis dar neatitraukė nuo berniuko. Girdėjo ką šneka Pomfri, tačiau stengėsi į tai, ką ji daro nekreipti dėmesio, nes žinojo, kad jei žiūrės į savo žaizdą, netrukus gali ir apalpti. Vien nuo kraujo kvapo jai svaigo galva - galėtų viskas baigtis greičiau. Seselei įkišus Širos ranką į tą atsitemptą indą, Knightley baisiai susiraukė.
     - Griaužia... - per sukąstus dantis iššnabždėjo, bet Pomfri, žinoma, nekreipė jokio dėmesio. Ištraukusi ranką iš indo, ją apšluostė ir vėl paliko juodu su mažyliu vienus. Šira įsmeigė akis į jį, laukdama atsakymų į ankstesnius klausimus.
     - Kuo tu vardu, beje?
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #70 Prieš 6 mėnesius »
Timotis ėmė graudintis. Jis nelabai žinojo, kodėl yra čia. Tikriausiai dėl to, jog buvo blogas. Tėtis jį atidavė. O didelis Auris nelabai turėjo kur dėti. Bent jau taip įsivaizdavo berniukas.
Vienu momentu mergaitė suėmė berniuko rankas. Šiaip jis visada bijodavo, kad jį muš, jeigu kas nors prie jo prisiliesdavo, tačiau dabar nebijojo. Jautėsi taip, lyg jie abu - Timotis ir šita mergaitė - būtų nelaimės draugai. Nes juk ir ją kažkas nuskriaudė.
- Ar labai graužia? - tyliai paklausė Timotis, kai seselė išėjo.
Ar ji specialiai padarė taip, kad graužtų?
Tada Timotis užsigalvojo apie tėvus. Mergaitė paklausė, kur jie dabar. Deja, Timotis nežinojo. Tik praeitą kartą, kai čia lankėsi, girdėjo kitus du didesnius vaikus kitoje patalpoje kalbant apie tai, kad kažkas mirė. Ir kad to kažko daugiau nebebus. Neatsakydamas į mergaitės klausimus jis ir vėl pats išdrįso paklausti.
- Kas yra mirtis? - toliau kalbėjo pašnibždomis. - Aš... aš Timotis, - dabar kiek garsiau pasakė.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #71 Prieš 6 mėnesius »
     Berniukas atrodė pažeistas. Visomis prasmėmis. Ir Širai dėl to norėjosi verkti. Dabar jo pati pati vaikystė, jis turėtų ja džiaugtis, bėgioti po pievas basomis kojomis ir spalvinti tam skirtas knygeles, krėsti vaikiškas išdaigas bei valgyti saldumynus, bet vietoj to jis sėdėjo čia, šalia (nebe)kraujuojančios mokinės ir kalbėjo apie tai, kad jį tėvai mušdavo. Šira nenutuokė kas vyksta. Pažįsta jį vos porą minučių, tačiau tai, ką apie jį pamatė ir sužinojo baltaplaukę šokiravo.
     - Ne, jau skausmas praėjo, - sumelavo Knightley ir pažvelgė berniukui į akis. Ką jos dar slepia?
     Kad ir ko Šira tikėjosi sau uždavusi šitą klausimą, tai tikrai buvo ne tai, ką išgirdo iš mažo berniuko, vardu Timotis lūpų. Ji nejučia atsilošė, atsitraukdama nuo berniuko.
     - M-mirtis? - Šira pirmą kartą išgirdo šį žodį iš tokio jauno žmogelio. Ji nesumetė ką jam atsakyti. Neįsivaizdavo ar būtų geriau jei sakytų tiesą, ar jei pabandytų viską sušvelninti taip jo nepažeisdama. Bet kuris variantas iš tikrų labiau žeistų mažą vaiką? Saldus melas ar karti tiesa? Tiesą sakant, Šira abejojo turinti teisę tokia tema kalbėti su vaiku. Tokia tema turėtų kalbėti tik tėvai, tai jie sprendžia kaip auklėti savo vaiką.
     - Mirtis yra... - baltaplaukė ieškojo tinkamų žodžių. - Pats paslaptingiausias gyvenimo įvykis.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #72 Prieš 6 mėnesius »
Timotis linktelėjo ir lengviau atsikvėpė, kai mergaitė pasakė, jog skausmas praėjo. Jis nenorėjo, kad jai skaudėtų. Užtat norėjo papasakoti, kaip kartą ligoninėje jam pagydė dantuką, tačiau nedrįso tiek daug kalbėti.
Neatrodė, jog mergaitė būtų apsidžiaugusi Timočio užduotu klausimu. Vaikas nuliūdo. Gal nereikėjo šito klausti? Bet jis turėjo sužinoti, ar jo tėvai mirę.
Paslaptingiausias gyvenimo įvykis? Kurį laiką berniukas sėdėjo ir mąstė. Kažką galvojo, galvojo, antakiukai buvo suraukti. Ir tada jis pakėlė galvą, išpūtė akis ir paklausė:
- Tai ne tėvai mirę, o aš miręs?
Dabar Timotis suprato. Anie didesni vaikai sakė, jog kažkas mirė ir to kažko daugiau nebebus. Šita mergaitė sako, kad mirtis - paslaptingiausias gyvenimo įvykis. Juk Timočio buvimas čia - tikrai paslaptingiausias jo gyvenimo įvykis, tiesa? Vadinasi, jis miręs.
- Ir manęs daugiau niekada nebebus? - akyse ėmė kauptis ašaros.
Juk tai reiškė, kad Timočio daugiau niekada nebebus namuose. Nors jis norėjo namo.
- Bet kodėl tėtis negali manęs pasiimti? - paklausė jis. - Aš nenoriu būti miręs. Aš noriu namo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #73 Prieš 6 mėnesius »
     Ką daugiau ji galėjo pasakyti? Paslaptingiausiais gyvenimo įvykis. Kritiškai pamėgdžiojo savo atsakymą galvoje. Geriau negalėjai sugalvoti? Ir tai, kad ši savikritika buvo ne be pagrindo, įrodė vėl prabilęs Timotis.
     - Ką? Kas per velnias? Iš kur tai ištraukei? - Šira trinktelėjo sau per galvą. Šitam vaikui vos šešeri, o jis jau uždavinėja kažkokius nelemtus filosofinius klausimus. Į ką tu įsivėlei, Šira? Megaitė ėmė melstis, kad madam Pomfri kuo greičiau vėl čia pasirodytų. Penkiolika minučių. Nuskambėjo jos balsas galvoje. Prakeikimas! Praėjo maximum viena!
     - Timoti, paklausyk. Tu gyvas. Prisiekiu viskuo, kas man brangiausia. Tu gyvas čia ir dabar, šią akimirką. Ir būsi visas kitas akimirkas.
     Baltaplaukė bandė nuraminti berniuką, tačiau ją pačią prislėgė mintis, kad vaiko tėvai... mirę.
     - Timoti, Timoti, - Šira apglėbė berniuką. Žaizda skaudžiai įsirėžė į mažylio nugarą, tačiau antrakursė bandė nekreipti dėmesio į skausmą ir pasakė banaliausią melą, kokį tik įmanomą sugalvoti, tačiau vylėsi, kad jis bus tiesa. - Viskas bus gerai.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #74 Prieš 6 mėnesius »
Velnias? Timotis sudrebėjo, nes mama kelis kartus yra sakiusi, jog Timotis - tikras velnio įsikūnijimas. O tada jį mušė.
- Ar aš velnias? - tyliai tyliai paklausė.
Tuomet mergaitė ėmė sakyti Timočiui, kad jis - gyvas. Timotis žinojo, kad jis gyvas. Bet jis nežinojo, kas yra mirtis ir nesuprato, jog neįmanoma būti gyvam ir mirusiam vienu metu.
- Žinau, kad aš gyvas, - sušnabždėjo. - Bet ar aš miręs?
Tuomet mergaitė apkabino penkiametį ir jis leido sau pravirkti. Prie brolio Aurio stengdavosi to nedaryti, tačiau ši mergaitė - juk likimo draugė. Timotis jautė, kad ji supras ir nemuš vaikučio už tai, kad šis verkia. Tad jis raudojo šios guodėjos glėbyje. Dar prieš nieką nėra šitaip verkęs, tik vienas tada, kai tėvai miegodavo padarę daug fu fu.
- Bet... aš... no...riu... Kad... ma...ne... tė...tis... pasiimtų... na...mo, - kūkčiodamas pasakė. Dabar jau nebe tyliai.