0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Ašarojančiomis ir raudonomis akimis bei varvančia nosimi čiaudėdamas berniukas atsliūkino į slaugės kabinetą iš herbologijos pamokos. Slaugė, pamačiusi jį, nusijuokė ir tarė:
-Pavasarinės alergijos auka? Nieko tokio, turiu visą arsenalą vaistų padėti tokiems nelaimėliams, kaip tu.
Seselė parodė klastuoliui sėstis ir užsidėjusi pirštines apžiūrėjo jo rankas, gerklę bei akis.
-Rodos, tu alergiškas daugumai žiedadulkių, tad tau teks gerti šį eliksyra tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį ir stenkis iki tol, kol neišgersi neatsidurti lauke, kur pilna žiedadulkių, nors dažnai jų užneša ir į pilį, tad geriausiai, atsikelt ankščiau, išgerk eliksyro valgomąjį šaukštą ir miegok toliau, kol jis pradės veikti,-maloniu balsu viską paaiškino moteriškė ir įdavė Markui didelį butelį gelsavos pieniškos spalvos skysčio.
-Vieną valgomąjį šaukštą, ne daugiau ir jeigu nepadės, grįžk atgal su šitu butelaičiu.
Rudaplaukis padėkojo seselei ir nuėjo į bendrąjį Klastūnyno kambarį išgerti vaistų bei pailsėti.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
Keitas atėjo, ant rankų nešdamas Adelę. Jis nežinojo pas ką daugiau eiti, o Madam Pomfri jis visada pasitikėjo visu šimtu procentų.
-Madam-madam Pomfri,-sugebėjo sumurmėti Kolinsas, norėdamas prisikviesti mokyklos seselę. Toji tik po kiek laiko atskubėjo ir iškart atsargiai, bet greitai pripuolė prie jo ir Adelės esančios ant rankų. Slaugė greit mostelėjo ranka į lovą ir švilpis atsargiai paguldė varnę ant lovos.
-Kas jai nutiko?-paklausė susirūpinusi mokyklos seselė.
-A-aš nežinau,-sumurmėjo Keitas, jausdamas kaltę tiesiog ant savęs, tarsi kokį bjaurų gumulą,-Ji ėmė klykti, jai siaubingai skaudėjo...-garbaniaus balsas staiga lūžtelėjo, bet jis privertė save tęsti,-Ji dar pasakė kažką apie prakeiksmą ir nualpo, aš-aš nežinau kas nutiko,-sugebėjo pabaigti Keitas, kol seselė įdėmiai klausėsi.
-Pabūk prie jos, aš einu atrasiu reikiamą viralą,-vis linksėdama galva sumurmėjo seselė ir dingo savo kabinetuke.
Po velnių, Adele... Maldauju, maldauju atsikelk...

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
  Ligoninė. Tai vieta, kurioje šiuo metu puikavosi Adelės kūnas, tačiau šios siela ar dvasia buvo iškeliavusi kažkur toli. Šviesiaplaukė Adelė stebėjo kaip prabėgo jos vaikystė, matė savo aštuntąjį gimtadienį, matė visas laimingas akimirkas, tačiau staiga viskas sugriuvo ir prieš merginos akis atsirado vaizdas iš šios gimimo dienos. Ne, nereikia, nenoriu to matyti.
'- Crucio! Mirk, niekingasis,- Adelės senelis buvo atstatęs savo lazdelę prieš jos vyresnį brolį.
  Lovelėje buvęs naujagimis - Adelė - pradėjo verkti ir žviegti. Vyras, pražilusiais plaukais ir barzda, atsargiai paėmęs mergaitę, sušnabždėjo:
- Kad tu skausmą justum, kad gerų darbų nedarytum, kad meilės nejaustum. Tegu tave meilė žeidžia, tegu atima tavo širdį, tik nemylėk, mieloji, nemylėk, žavioji,- praplikęs vyriškis nusibraukė iš akies ištryškusią ašarą.- Sentiunt amorem, sentire dolorem,- vyras pabučiavęs Adelę, paguldė ją į jos lovelę ir pats išsitraukęs iš kišenės buteliuką su mirties eliksyru, jį išgėrė.
  O patalpoje dar visa sklido mažosios Adelės verksmas, vis dar girdėjosi jos žviegimas...'
  Šviesiaplaukė grįžo į Hogvartsą, ligoninės palatą ir pažvelgė į savo kūną. Akys užmerktos, lūpos pamėlusios, rankos taip pat. Šalia kūno buvo vaikinas. Kas toks? Keitas Kolinsas. Tačiau pati Adelė jo neatpažino. Ši lyg sugrįžo į savo kūną ir pramerkė akis. Pažvelgė į niūrias palatos lubas ir vėl užsimerkė.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Merline mieliausias, kad tik ji atsibustų... Čia aš kaltas? Gal ne aš?.. Ta prasme, visiškai nieko šioje situacijoje negaliu suprasti...
Keitas tieiog sėdėjo ant kažkokios nepatogios kėdutės prie pat Adelės lovos. Nors madam Pomfri jau buvo sutaisiusi reikiamus vaistus ir net ragino Keitą išeiti, pailsėti, pamiegoti, bet vaikinas nuo jos lovos nesitraukė. Per daug bijojo. O ko bijojo? Bijojo, kad Adelė bus jį pamiršusi, kad atsibudusi vėl jaus siaubingą skausmą, bijojo... O labiausiai bijojo (vos šitai pagalvodavęs tris kartus atseit spjaudavo per kairį petį) kad varniukė išvis nepabus.
Toks laukimas truko galbūt valandą... Turbūt daugiau negu valandą, nes nors Keitas ir nesiorientavo kiek valandų ir tiesiog sėdėjo paskendęs savo mintyse, bet tamsa po truputį sklaidėsi ir jis suprato, kad dabar kaip ir nebe naktis. Kada gi atsibus? O kas jei išvis-? Ne ne, negalima taip galvoti.
Staiga merginai pramerkus akis, švilpis net šoktelėjo ir trumpai minutelei sustingo, tarsi pagalvodamas, kad jei sujudės ji gali taip ir pradingti.
-Madam Pomfri,-jis greit ir grakščiai, kaip tokio ūgio vaikinui atsistojo, jau kviesdamas seselę. Moterelė, nuoširdžiai susirūpinusi savo naujausiąja paciente tuoj atskubėjo, tarsi būtų jau seniai pasiruošusi.
-Išsižiokite panele,-paliepė ji ir tuoj sugirdė kažkokį šlykščiai žalios spalvos viralą,-Padeda lengviau miegoti ir ramina, nors ir gerai nežinau kas jums nutiko.
Kolinsas tegalėjo tarsi koks šešėlis, tyliai viską stebėti. Neprisivertė ištarti nė žodžio.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »
  Tiesą pasakius, vos slaugei Pomfri pasišalinus iš Adelės akiračio, ši viską ką jai buvo sugirdę atpylė į kibirą, buvusį po lova. Merginai net netoptelėjo pažvelgti į vaikiną, kuris visą laiką budėjo šalia jos, ji tik nusukusi akis ir nulenkusi galva kibiro pusėn dar apsimetė vemianti, o iš tikro mąstė kas tas vaikinas, bijodama į jį pažvelgti Velnias, ar tai tas kuriam aš pajutau meilę? Oj, ne ne, to negali būti, meldžiu ne. Šviesiaplaukė pagaliau sugebėjo prisiversti pažiūrėti į vaikiną ir vos jos akims susidūrus su jo smaragdinėmis, per šias nudvelkė deginantis skausmas. Ne, mama, prašau, ne. Adelė užmerkė savo akis ir labai tyliai prabilo:
-Ar galėtum papasakoti kas įvyko?
  Mergina dar vis nedrįso pasakyti vaikinui, jog ji jo nepamena, o ypač, kad nepamena kas įvyko kartu su juo būnant. Spengianti tyla neramino Adelę, todėl ši vėl užsimerkė ir bandė atsiminti kas įvyko, tačiau jos galvą nudiegė stiprus skausmas ir ši sukando savo dantis, kad tik nepradėtų byrėti ašaros iš akių. Savo rankas ji lėtai pridėjo prie širdies, kurią jau nuo pat atsibudimo maudė, atrodė, kad ši iššoks iš merginos krūtinės ir susprogs. Praėjus dar keletai akimirkų, mergina net nepajuto kaip nugrimzdo į gilų miegą ir paliko Keitą vėl vieną, nesuprantantį kas įvyko.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #35 Prieš 5 metus »
Jis net užsimerkė, beviltiškai užsidengdamas smaragdines akimis, kai mergina ėmė vemti. Jautėsi siaubingai beviltiškai, sėdėdamas čia, visai šalia, ant kažkokios siaubingai nepatogios medinės kėdutės ir negalėdamas niekuo padėti, tik būti šalia. Varniukei pažvelgus į jį ir prabilus, pagaliau ir vaikinas pakėlė galvą nuo delnų.
-A-a,-iš pradžių tesugebėjo mikčioti. Mintis, kad ji nieko nepamena buvo tiesiog neįtikinama,-Mes buvom lauke, bendravom... Na gal daugiau nei bendravom, na ta prasme mes šokom ir...-berniukas nugurgė seiles, norėdamas tęsti,-Mes pasibučiavom,-sugebėjo išlementi švilpis,-Ir tada tu pasakei kažką apie prakeiksmą ir nualpai,-trumpai pabaigė garbanius. Smaragdinėse akyse atsispindėjo skausmas ir keistas ilgesys. Kai mergina sukando dantis, jis suprato, kad ji ir vėl jaučia tą patį skausmą.
-A-ar galiu kaip nors padėti?-paklausė vaikinas. Norėjo pulti jai į glėbį, apkabinti, priglausti, glostyti jos švelnias rankas, jausti plaukus savo pirštuose, vėl šokti nekreipiant dėmesio į visus kitus pasaulyje. Vis dėl to atrodė, jei paliesi mergina ji ims ir dings. Tarsi būtų iš stiklo. Na štai ir vėl tas bejėgiškumo jausmas.
Visai, kaip tada, kai nužudė tėvus ir sesę. Šūdas, šūdas. Suknistai suknistas jausmas.
Merginai vėl užmigus, Keitas vėl palaidojo veidą rankose ir laukė, kol ji atsibus ir visai nesvarbu, kad vakarą buvo pakeitusi tamsi naktis, jis ruošėsi čia būti kiek reikės.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
  Adelė tuščiu žvilgsniu pažvelgė į vaikiną ir apsidžiaugė nesutikusi jo akių, tų smaragdinių Keito akių, kurios prieš kelioliką valandų sužavėjo blondinę. Mergina labai stipriai tikėjosi, kad vaikinas po kiek laiko viską pamirš kaip ir ji pati pamiršo, mat ši visiškai neturėjo jokio noro matyti įskaudintą juodaplaukį, kuris tikrai netekęs vilties slankios Hogvartso koridorių sienomis, o dar blogiau gal net ir bandys nusižudyti. Kodėl jis paprasčiausiai negalėjo man leisti panaikinti jo atmintį. O gal aš net nebandžiau. Tiesiog, kas per velnias?
- Šokom,- sumurmėjo.- Pasibučiavom?- mergina vos neklyktelėjo ir susigūžė.- Tiesiog maldauju, pamiršk viską, labai prašau,- blondinės skruostą vėl nudegino ašara ir ši jau nebeiškentusi skausmo suklykė.- Jeigu tu nepamirši, aš taip kankinsiuos metų metus, iki mirties,- šviesiaplaukės rankos nepaliaujamai drebėjo ir ši tiesiog pasidavusi skausmui pasišalino iš patalpos.
  Ji vėl iškeliavo į kitą pasaulį, paliko savo kūną miegantį, o pati tiesiog iškeliavo. Norėjo, tiesą sakant, net ir negrįžti. Ji nekentė to jausmo, kad neprisimena Keito, kad vaikinas naiviai tiki, jog viskas bus gerai, kad šis tiesiog nesupranta realybės. Jo naivumas jį pražudys taip, kaip kažkada pražudė mano brolį...
  Šiuo metu Adelė puikavosi tarp dviejų pasaulių ir neapsisprendė į kurį jai žengti. Mirti ar gyventi? Ji tikrai norėjo pasirinkti pirmąjį variantą, tačiau ją laikė juodaplaukis garbanius, kurį ji stebėjo iš šalies. Jam ant galvos buvo užrišta juoda bandana, plaukai kiek sukritę ant jos, veide puikavosi auskarai. Jis gražus. Ir mielas. Ir šiaip malonus. Bet naivus. Jeigu ne prakeiksmas, blondinė ramiai sau leistų su juo laiką. Šoktų. Apsikabintų. Velnias, juk turi būti būdas tą suknistą prakeiksmą panaikinti. Juk negaliu visą gyvenimą tupėti viena ir blaškytis tarp šių pasaulių. Tačiau merginą neramino dar vienas dalykas. Kodėl jos senelis ją užkeikė jeigu pats buvo pakvaišęs iš meilės jos močiutei? Man reikia knygos apie prakeiksmus. Dabar pat.
- Atnešk man iš bibliotekos bent penkias knygas apie prakeiksmus. Dabar. Ir jeigu gali paduok vandens,- atsipeikėjusi blondinė susakė viską stebėtinai greitai (juk su išdžiūvusia gerkle ne visada taip greitai viską  sumalsi).
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
Keitas, Adelei žiūrint į jį, nuleido savo smaragdo žalumo akis, nenorėdamas sutikti mėlynų jos pačios.
Šokom? Pasibučiavom? abejojantį varniukės balsą jis be paliovos girdėjo savo galvoje, tarsi užstrigusią kasetę. Žodžiai atrodo net iš vidaus degino Kolinsą, nes jis anksčiau, niekad nepatyręs tokio jausmo, kaip meilė tikra merginai, buvo sugniūždytas, kai toji mergina net neatsiminė jo. Jai klykiant iš skausmo, Keitas nunarino galvą.
Ar leisdamas jai kentėti dėl to, kad nenoriu pamiršti darau blogai? Ar noras prisiminti geriausias akimirkas per visus keturis mano buvimo hoge metus, daro mane savanaudžiu? Ar aš... Blogas žmogus?
Gal Keitas ir buvo naivus, gal tikėjo, kad viskas bus gerai, kad kaip kokiame pasakų pasaulyje laiminga pabaiga ateis po visų sunkumų. Bet juk tai ir darė šį švilpį ne šiaip švilpiu, o Keitu Kolinsu-berniuku niekada neprarandančiu vilties.
Garbanius tyrinėjo Adelės bruožus, o ji, bent užmigusi buvo rami. Kai varniukė staigiai atmerkė akis, Keitas krūptelėjo ir vos išgirdęs pavedimą, visu greičiu, kliūdydamas žmones ir daiktus, nubėgo į biblioteką. Grįžo stebėtinai greitai, su kalnu knygų ir atsargiai, be žodžių, atkišo jas mėlynakei.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
  Atvirai, Adelė tikėjosi, kad Keitas net nesistengs dėl jos kažką padaryti, tačiau šis lyg viesulas išlėkė iš palatos ir žaibo greičiu vėl buvo šalia merginos su kalnu knygų.
  Blondinė atsargiai paėmė iš Keito vieną knygą ir šią atsivertė. Jau buvo bepradedanti ieškoti ko jai reikia, tačiau žvilgtelėjo į vaikiną šalimais. Mergina, sunkiai paėmusi jo ranką ir bandydama ignoruoti deginantį skausmą, sunėrė savo ir jo pirštus. Ji jautė šilumą, bet ne tą deginančią, o tą, kuri sklido nuo vaikino rankos.
- Ar galėtum man padėti? Turėčiau ieškoti kažko apie meilės prakeiksmus,- Adelė su viltimi paklausė Keito.
  Kad ir kaip jai skaudėjo, tuo pačiu buvo ir malonu, kad jos kūno dalelė glaudžiasi prie juodaplaukio. Mėlynakei iš akių išsirito kelios skausmo ašaros, tačiau ne to išorinio, o vidinio, skausmo, kuris degino ne tik merginos, bet ir vaikino širdį. Deginantys rasos lašeliai be paliovos pradėjo ristis varniukės skruostais ir ši nesusitvardžiusi klyktelėjo.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Keitas susilaikė nekrūptelėjęs, kai pajuto šiltą Adelės delniuką savo šaltame delne. Jis tylėdamas mėgavosi jos šiluma, jos levandų kvapu, viskuo ir... Vis dėl to ramybės nedavė tai, kad būtent jis kelia jai skausmą. Tai jis kaltas ir tai vertė vaikinuką tiesiog rautis plaukus nuo galvos ir klykti viduje, bet dabar jis tiesiog paklusniai, viena ranka vis dar laikydamas varnės delniuką, vartė knygą apie prakeiksmus. Kol kas rado, kaip nužiūrėti žmogų bloga akimi, kaip užkeikti nesėkmės kerais, pradanginti pinigus... Fui, kerai skirti vien blogo kitiems linkintiems žmonėms.
Vos Adelei klyktelėjus, jis šoktelėjo iš savo vietos, paleisdamas ir blondinės ranką. Dieve, jam buvo taip siaubingai sunku stebėti ją tokią, kad dabar tedrįso atsitraukti toliau nuo jos, tylutėliai ir be perstojo murmėdamas “atsiprašau” ir toliau bandydamas ieškoti kažko apie meilės prakeiksmus knygoje.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #40 Prieš 5 metus »
  Šviesiaplaukė kiek apsidžiaugė kuomet jos ranka tapo laisva. skausmas sumažėjo, beveik išnyko, tačiau mintis, kad Keitas yra tas, kurį ji skaudina, neleido jai atsipalaiduoti. Merginos maži pirštai mikliai vartė knygų puslapius, tačiau veltui, rasti nieko nepavyko. Kad ir kokia Adelė buvo nepasiduodanti, šįkart jai trūko jėgų pabaigti tai ką pradėjo.
  Netikėtai blondinės kūnas nutirpo ir sudrebėjo. Mergina nejautė galūnių, atrodė, jog išvis neturi kūno. Akyse aptemo, o protas sustingo. Šviesiaplaukė negebėjo blaiviai mąstyti. Galvoje vėl sukosi praeities reginiai, širdis nepaliaujamai plakė, o skruostais ritosi ašaros. O tada visada baigėsi. Nuverktos akys vėl galėjo matyti ligoninės lubas, kūnas nustojo drebėjęs. Atrodė, jog viskas gerai. Skausmo nebėra, širdis plaka įprastai. Tačiau visada yra bet, tiesa?
  Tyras, šviesias akis pakeitė nakties juodumas, pati blondinė jau buvo visai ne blondinė, o tamsių plaukų savininkė. Rodos, kad prieš kelis metus Adelės gyvenime dominavęs atšiaurumas ir tamsa grįžo. Mergina lėtai pasisuko į juodaplaukį Keitą ir girgždančiu balsu tarė:
- Padėk man, prašau.
  O tada toji tamsa visiškai pasiglemžė varniukę ir ši pikta akimi nužiūrėjo vaikiną.
- Ir užmiršk,- pridūrė.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #41 Prieš 5 metus »
Keitas vis dar karštligiškai vartė knygų puslapius, žutbūt stengdamasis surasti kokį nors dalyką kas pašalintų užkeikimą, apie kurį berniukas išvis beveik nežinojo. Visos knygos... Daugiausia buvo nenaudingos. Kaip atversti žmones paverstus neteisingos transfigūracijos pagalba, kaip atversti žmones paverstus eliksyrais... Nieko ko jam reikėjo, bet vaikinas vis tiek nepaliaujamai ieškojo. Kaip visada, vilties neprarado, bet turbūt reikėjo pripažinti, kad net Hogvartse tokie dalykai, kurie vyko su Adele, buvo neįprasti.
Staiga, smaragdinės akies krašteliu pamatė, kaip Adelė užsimerkia ir nurimsta. Galvoje sukirbėjo baisi mintis, kad gal ji bus ir numirusi, bet merginai atsimerkus jis nuvyjo tą mintį į šalį. Tik, kad... Adelės žavios mėlynos akys, kuriose atrodo galėdavai paskęsti dabar buvo varno juodumo, o prieš tai su akimis taip gražiai derėję blondiniški plaukai irgi patapo lygiai tokio pat atspalvio. Kolinsas plačiai išpūtė savo smaragdo žalumo akis, nesuprasdamas kas, dėl merlino apatinių, čia vyksta. Jai paprašius pagalbas, Keitas jau stojosi kažko ieškoti, gal Madam Pomfri, gal dar ko, bet išgirdęs kitus žodžius, nuleido akis žemyn. Užmiršti. Kodėl ji taip nori, kad vaikinas viską užmirštų? Jis negali, po velnių.
-Adele...-nutęsė jis, nežinodamas ką išvis dar gali pasakyti.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #42 Prieš 5 metus »
  Nors Adelės išvaizda pasikeitė ir ši elgėsi atšiauriai, kažkur giliai širdyje ji norėjo, kad viskas pasibaigtų, jai nepatiko būti tokia. Jai patiko jos blondiniški plaukai ir šviesios akys, jai patiko jausti visus šiltus jausmus, meilius žodžius, bet jos vidus, atrodė, kad nebenori viso šito priimti.
  Mergina pravėrė savo lūpas, tačiau greit jas sučiaupė. Pati varniukė nesuprato kas darosi. Rodos, jos išorėje tvyrantis šaltis ir pyktis ją dar labiau gniuždė. Ji pažvelgė į Keitą, vaikiną, kuriam ji juto siaubingai stiprią simpatiją. Jos akyse kažkas įsižiebė, kai jų akys susitiko. Lyg kas būtų trinktelėjęs šiuo metu juodaplaukei per galvą.
- Aš tikiu, jog yra kitų būdų,- sunkiai tarė mergina.- Būdų kaip viską užbaigti, oh velnias,- sudejavo ši, jai buvo sunku kalbėti.- Palikime užmiršimą visiškai kraštutiniam atvejui.
  Pati Adelė netikėjo, jog sugebėjo taip pasakyti. Atrodė, jog ją gaubiantis šaltis iš lėto atslūgo, o pyktis po truputį garavo. Varniukė palinko link vaikino:
- Pabučiuok mane,- sušnabždėjo. - Pabučiuok taip, kaip dar niekada nebučiavai,- mergina maldaujančiai pažvelgė į nuostabias smaragdines Keito akis.- Prašau,- kelios ašaros nuriedėjo jos skruostais.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #43 Prieš 5 metus »
Keitas vis dar nebuvo atitokęs. Nors ir buvo ketvirtame kurse, bet garbės žodis, dabar atrodė, kaip mažas vaikas-didelės žalios akys išpūstos, o netvarkingos aviniškos garbanos užkritusios ant akių.
-Aa,-nutęsė jis, nesugebėdamas niekaip išreikšti savo emocijų. Viduje švilpis tiesiog kunkuliavo-maišėsi sumišimas, džiaugsmas, pyktis, skausmas ir visos emocijos viename.
-Bet... Nemanau, kad kuri iš šių knygų naudinga. Čia daugiausia apie neteisingas transfigūracijas,-galiausiai atsitokėjęs vyptelėjo vaikinukas, bet išgirdęs, kad jo pagaliau nebenori priversti užmiršti, sugebėjo net šypsenėlę išspausti,-Aha, sutinku, visai nenoriu vaikščioti praplautomis smegenimis,-šįkart garbanius net pajuokauti sugebėjo, kas tokioje situacijoje buvo neįprasta.
Tiesa, išgirdęs kitus Adelės žodžius, Kolinsas mirktelėjo, lyg bandydamas atsibusti iš kokio sapno. Merginos žodžiai aidėjo jo galvoje ir jis staiga, vis dar genamas viduje besimaišančios jausmų audros, palinko prie merginos, įsisiurbdamas jai į lūpas.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Slaugės Pomfri kabinetas
« Atsakymas #44 Prieš 5 metus »
  Adelė paskendo Keito akyse, o jų lūpoms susitikus, užsimerkė ir leido jausmas perimti visą jos kūną. Atrodė, jog viduje kažkas plėšosi, lyg vyktų kokia kova. Merginos mažos rankelės suėmė garbaniaus skruostus ir ši atsitraukė. Giliai kvėpuodama surėmė jų kaktas, leido savom ašarom išriedėti ir virpančiu balsu tarė:
- Prašau, pasakyk, kad mano akys vėl tyros, šviesios, o ne tamsios, prašau,- mergina žvelgė į Keitą maldaujančiu žvilgsniu.
  Atsitraukusi nuo vaikino suėmė savo plaukus, kurie buvo vėl atgavę savo šviesią spalvą.
- Aš vėl blondinė, aš blondinė!- laiminga sušuko Adelė ir stipriai apkabino tamsiaplaukį.
  Akys buvo atgavusios tyrą mėlyną spalvą ir su meile žvelgė į Keitą. Adelė vėl suėmė vaikiną už skruostų ir priglaudė savo lūpas prie jo. Tai buvo neilgas bučinukas.
- Jos vėl mėlynos, taip?
  Blondinės lūpas paliko nuoširdus kikenimas ir šypsena. Ji buvo įsimylėjus Kolinsų berniuką ir to net nemėgino neigti.
- Žinai, sakoma, kad meilė nugali viską,- sumurmėjo varniukė. - Ir manau, kad šis kartas nebuvo išimtis... Myliu tave, Keitai,- prisipažino Adelė ir vėl pabučiavo vaikiną.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.