0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #15 Prieš 14 metus »
Kol Todas kažką įtemtai mąstė, svarstė, o gal svajojo, jie sulaukė svečių. Vanessa piktai žiopsojo į ateinančią figūrą.
- Jeigu švilpis, sukis ir bėk, jeigu grifas, griūk ir bliauk, jeigu varnius, ateik nusiminusuoti taškų, jeigu klastuolis.... - Megan išlindus iš šešėlio Vanessa atsistojo, kad galėtų geriau ją apžiūrėti. O...M...G...
-MEGE!!!! - Ji puolė į Megan pusę ir išskėtė rankas ketindama apkabinti, bet paskutinė minutę kumščiu nestipriai trinktelėjo Megan per makaulę:
- Kaip tu drįsai visą vasarą neatidaryti durų, nekelti telefono ir neaplankyti savo padrūškės!!! - Vanessa atrodė gerokai įpykusi, bet jos akys nusileido ir sustojo ties klastūnyno antsiuvu.
- Uraaaa!!! - Ji visai pamiršusi Todą, viena ranka apkabino Megan per pečius ir pradėjo tysti atgal į šešėlį pliurpdama:
- Tai kaip sekas, kas gero? Kada atvykai, kodėl anksčiau nemačiau? Kodėl visą vasarą buvai nepasiekiama, kaip tau Hogas? - Mergaitė buvo labai nekantri ir apipylusi Megan klausimais tikėjosi gauti atsakymą iš karto, bet taip nebuvo.

*

Megan Lanson

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #16 Prieš 14 metus »
Megan lyg skulptūra kelias minutes vėpsojo į Vanessą, bet gavusi kumščiu į makaulę atsitokėjo.
- Auč, skaudėjo, - klastuolė pasitrynė ranka galvą ir spindinčiomis akytėmis pažiūrėjo į Vanessą. - Ką gi aš matau? Ogi Vanką Kvanką! Klastuolę Vanką Kvankąą!
Meg džiaugsmingai suplojo delnais. Ji labai apsidžiaugė sutikusi vaikystės draugę, o dar geriau buvo, kad jos abi mokysis tame pačiame koledže. Megan galvoje jau kaupėsi klastingi sumanymai, kuriuos ji norėjo kuo greičiau įvykdyti. Pamindžikavusi vietoje ir apžvelgusi visą koridorių, kad įsitikintų ar jis tuščias Meg vėl prabilo, šį kart garsiau nei paprastai.
- Taip, kur gi ne. Tu buvai prie mano namų durų? Nejuokauk! Aš tau ilgai ir nuobodžiai skambindavau, bet toje vietoje kur gyvenu yra problemų su ryšių tai dažniausiai neprisiskambindavau. O ir šiaip, čia ne aš, o tu nekeldavai. Aj nors kažkada pavyko prisiskambinti tavo mamai. Per tave teko apsimetinėti santechnike ir kažką paistyt apie trūkusius vamzdžius! - Trumpam atsikvėpusi klastuolė vėl tęsė. - Man sekasi tiesiog super duper. Iš tiesų tai net super duper šuper guper fuper. O taaau, mano miela nukvakėle?
Iš mergaitės lūpų prasiveržė tylus, skambus juokas. Ji negalėjo nustovėti vietoje, todėl vaikščiojo tai pirmyn, tai atgal kartkartėmis dėbtelėdama į Vanessą.

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #17 Prieš 14 metus »
Vanessa nusijuokė išgirdusi savo pravardę ir lėtai kėblino į koridoriaus pabaigą, vis dar apsikabinusi Megan.
- Žinai, koks skirtumas, kaip ten buvo, svarbiausia, kad dabar mes kartu... O tu prisimeni Samanthą? Sam Ryder. Gyveno per du namus nuo manęs, berotz... Tai va, gal ką nors apie ją žinai? Ji mūsų trijulės dalis, o jos nėra... - Vanessa nuleido nosį ir minutėlę žiopsojo į savo juodus batelius. Žengt, žengt, žengt, žengt, dešinė, kairė, dešinė... Ji vos vos papurtė galva ir nusikvatojo išgirdusi kažką apie santechnikus.
- Mama tada bumbėjo visą vakarą: kažkokie žiobarai čia man skambinėja, kažkokie vamzdžiai, šmamzdžiai, reikia atjungti tą telefoną, tu tik pagalvok... Tai va, ji atjungė telefoną ir ryšys nutrūko... Klausyk, maunam į tris šluotas, ten mėgsta susirinkti visokie pašlemėkai, galėtume pasilinksminti... - Mergaitė nutaisė velniuko išraišką ir patrynė ranką į ranką.
- Kaip senais gerais laikais? - Vanessa nusijuokė ir prisiminusi, kad kažkur sėdi jos braliūkas atsisuko ir šūktelėjo:
- Toška, čiau, varau į Tris šluotas, neik į tualetą vienas, nes gali nuskęsti, laikykis ir nesubliūkšk, parnešiu šlamšto kurio prašei, čiaoooo... - Ir Vanessa čiupusi Meg už riešo pasileido bėgti tempdama ją iš pilies.

*

Megan Lanson

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #18 Prieš 14 metus »
- Samantha... Samantha... Sam.... - Megan bandė prisiminti ir staiga jai prieš akis iššoko šviesiaplaukės mergaitės paveikslas. - Aaa, Samantha Ryder! Aha, prisimenu. Kai tave pamačiau, maniau, kad ir ji čia kažkur netoliese turėtų būti. Gal pavėlavo į traukinį arba pateko į kitą mokyklą. Visko gali būti.
Meg gūžtelėjo pečiais. Ji kikendama klausėsi kas dėjosi Vanessos namuose kai ji paskambino apsimesdama santechnike. Išgirdusi pasiūlymą nuvykti į tris šluotas klastuolė nedvejodama linktelėjo.
- Aišku maišku, kad ten bus daug grifų ir kitokių varliagalvių. O mums tokie kaip tik. Gal susirasi kokį gražiuoliuką akiniuotą grifiuką sau į poras. Sensacija būtų. Įdomu kas gimtų, jaučiu koks nors hibridas. Ar degradavęs švilpiukas. Super šeimynėlė.
Meg nusijuokė. Staiga mergaitė pajuto kažkokį tempimą ir atsisukusi pastebėjo, kad Vanka ją tempia lauk. Klastuolės bateliai nepaklusniai kaukšėjo ant grindinio. Meg bandė sustoti, nes riešą šiek tiek paskaudo, bet pamaniusi, kad iš to nieko nebus mergaitė leidosi tempiama koridoriumi, kurį per kelias akimirkas pakeitė Trijų šluotų vaizdas prieš akis.

*

Inkognito

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #19 Prieš 14 metus »
Aš pasiklydau. Pagaliau, po ilgų apmąstymų ir ginčų su pačiu savimi, pripažino Ozas. Mintis, vaikytis, tą rudą gražuolę, nebuvo gera, vien dėl to ,kad jos nepagavau. Bet jos ausytėse buvo su tokiais gražiais plėmais. Tai įvyko, dėl jo kvailos meilės katėms. Ozas, žinojo, tik tiek kad yra aukštai, ten buvo daug paveikslų, ir pora apmūsijusių šarvų, kurie tikrai neatrodė žavingai.
-Galiu lažintis, kad juose yra lavonų. Prakeikta mokykla. Prakeiktas jos išdėstymas.
Ozas nusprendė pailsėti ir nusiraminti. Taigi atsisėdo ir prisiglaudė prie sienos. Vistiek, kas nors turės pro čia eiti. Tas kas nors ir parodys man kelią. Tikiuosi, kad tai bus katė. Jis džiaugėsi tokiomis tinginiavimo akimirkomis, jam patiko ramus gyvenimas. Atsiminiau senovinį kinų prakeikimą: "ak, kad tau tektų gyventi įdomiais laikais". Man jau geriau tiktų mano nuobodus gyvenimas. Jis sunkiai atsiduso ir pradėjo laukti, kol kas užklys į šį prakeiktą koridorių.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #20 Prieš 14 metus »
Eidama profesorė valėsi dulkes nuo savo švarko. Požemiuose buvo ne tik tamsu, bet ir purvina. Jos plaukai buvo apgailėtinai susivėlę, ir dvi violetinės sruogos juokingai styrojo už ausų. Į koridorių šviesą žengė grindimis slenkanti moteriškė tampanti savo plaukus į vieną ir į kitą pusę. Ji švenatai tikėjo, jog nesutiks čia nieko tokiu metu, tad ėjo susiraukusi ir burbėdama. Gerai pagalvojus, Mijai niekas nebuvo šventa, tačiau, šį posakį ji mėgo.
Staiga, ji išgirdo kažką kvepuojant. O kai atsisuko, buvo jau per vėlu ieškoti šukų kišenėje. Priešais ją, už kelių metrų stovėjo kažko laukiantis švilpius. Amanita neramiai papurtė galvą. Dar vienas.
-Laba diena, gerbiamasis. Ar šiandien visi švilpynės žmonės tokie nusiminę?-kreipėsi į praeivį keik pakeltu tonu, bandydama įsijausti į atsakingosios tetulės vaidmenį.
Jai rodės, jog visas gyvenimas čia, Hogvartse, viena didelė drama, arba vienas didelis nuotykių vaidinimas su tragikomedijos elementais. Arba siaubo. Arba šiaip, improvizacija su prieskoniais. Arba ne.

*

kristo

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #21 Prieš 14 metus »
- Profesore! Profesore, palaukit!!!
Kristianas norėdamas dingti iš požemių nubėgo paskui Miją. Jis bėgo tol kol visai užduso, bet bent jau žinojo, kad bus nebepasiklydęs. Laiptai, koridorius, laiptai, aikštelė, vėl laiptai. Jis peršoko per kelias pakopas, kol prisivijo. O prisivijo su kaupu. Staigiai išniręs iš už kampo nebespėjo sustabdyti ir visu smarkumu įsirėžė į moterį. Kristis neamtė ar ji pargriuvo, bet savo griuvimu ir dar geroku pačiuožimu į priekį buvo įsitikinęs. Perkaręs berniūkštis susiėmęs už sumuštos rankos ėmė lėtai stotis. Jam ir vėl buvo siaubingai gėda. Dabar jis pasirodė lyg žmogus dar ir su koordinacijos sutrikimais. Dar bjauriau, koridoriuje buvo dar vienas žmogus. Bendrakursis ir bendrakoledžis matytas pamokoje.

*

Inkognito

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #22 Prieš 14 metus »
(Pagal įdėją, aš sedėjau, Mija)
Išgirdęs kažkieno Ozas pakėlė galvą ir pastatė ausis, tapdamas panašiu į paliktą ir niekam nereikalingą katiną. (Nežinau, kur tas panašumas slypi, bet Ozas labai myli katinus. Panašiai, kaip Bubba.) Tada pasižiūrėjo į profesorę verksmingomis akimis ir pripuolęs apkabino ją.
-Aš žaidžiau su Pūkiu, tada jis nebežaidė, tada man pasidarė liūdna, labai liūdna, aš norėjau sausainių, man pasidarė šalta, tada Pūkis pabėgo, tada negavau sausainių, tada pamačiau gražiausią padarą savo gyvenime, bet ji pabėgo, tada niekas atėjo ir man pasidarė liūdna.-Ozo naudai galima pasakyti, kad visą šitą istoriją jis išrėžė neatsikvėpdamas.-Beje, aš pasiklydau. Juk jūs man parodysit kelią iš čia, ir duosit sausainių. Ar ne taip, panele...ponia...? Bičiuli...? Burtininke...?
Tačiau tada jis pamatė, kitą mokinį ir paleidęs moteriškę, jis pradėjo strakalioti aplink jį. Jis jam linksmai nusišypsojo.
-Nuf-nufai, tu kvailas paršiuk. Kur tu pabėgai? Kodėl palaikai šeimininką nelaimėje? Ir kodėl tu neturi sausainių.
(Taip, jam nuo vienatvės pasimaišė protas.)

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #23 Prieš 14 metus »
Profesorė atšoko. Vienas berniukas išsiteisė jai po kojomis, antras, tiesiog stipriai ją apkabino. Love is in the air...
-Stooop, vaikučiai. Pasidalinsite kaip nors mane, tikiu.
Ji  priėjo prie Kristiano, pakėlė nuo žemės ir atsivedė šalia pirmojo berniuko kalbančio apie Pūkį.Apkabinusi per pečius abu jos koledžo atstovus ji šyptelėjo:
-Gerai, kad jus sutikau, reikia kontakto man su savo koledžu. Taigi, Kristianai, kodėl mane pasivijai? Ozai ((Ozi, Oze)), pirmoji meilė, kaip supratau kankina? Ar šiaip kas negerai? Nusišypsokite judu, apsaulis gražus.
Banaliai kažką sumekenusi ji pakėlė dalvą į pilkšvas koridoriaus lubas.
-Jei norite bet kokios mano pagalbos, tik sakykite, koledžo vadovė ir žolininkė jums padės, ahuu.
Mija klestelėjo ant grindų, pasitaisė savo skarą ir sužiuro į švilpius.

((grįžtu sekmadienį, jei norite, bėkite, bet aš mielai sukurpčiau kokią mielą rpg istoriją, tad malonu būtų, jei palūkėtumėt.))

*

kristo

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #24 Prieš 14 metus »
Berniukui buvo žiauriai gėda. Bet Krisčio nuostabai taranuota profesorė kažkaip nesupyko. Rodos nė kiek. Ir išvis ji pasidarė itin maloni moteriškė. Šiurpiai maloni. Berniukas prisiminė jų susitikima požemyje. Toks jausmas, kad kažkas jį mulkina. Toji "pokštininkė" tikrai negalėjo būti ji. Vaikigalis pasitrynė sumuštą alkūnę ir prabilo:
- Na-a-a aš jus pasivijau, ne-e-es,- Jis dar labiau susigėdo,- Nes buvau pasiklydęs,- Kristis žvilgtelėjo į kitą bendrakursį išgastingai laukdamas kol tas prapliups juokais.
Jis dar kiek pagalvojo ir pabandė sušvelninti savo nevykusi atsakymą. Pramanas apie namų darbus turėjo tikti.
- Aš dar norėjau paklausti,- Jis karštligiškai mastė,- Kodėl dramblys?
Berniukas tylutėliai atsiduso ir nusibraukė nuo kaktos prakaitą. Vėl atsargiai žvilgtelėjo į Ozą. Ar man pasirodė ar jis šokinėjo ir kalbėjo apie tą žmonių, tai yra žiobarų pasaką?. Dabar Kristianui pasidarė idomu. Tiek idomu, kad jis manė išdrysias jį užkalbinti. Bet stovėjo lyg užsiūtais žabtais.

*

Inkognito

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #25 Prieš 14 metus »
Ozas pasijuto geriau išgirdęs, kad ne vienas pasiklydo, tiesa sakant jis pasijuto geriau, jau tada, kada jo iš liūdesio ir vienišumo susikęs protelis grįžo į savo vėžes. Kadangi įvyko tiek daug gerų dalykų jis galėjo įvykdyti moteriškės prašymą ir linksmai išsišiepti, arba ,kaip pasakytų hipiai, šypsotis iš laimės apdujusia šypsena.
-Pirmoji meilė? Ne, panele Lenta, aš jūsų negalėsiu parodyti šeimai, jeigu nebūsite 60-30-30. O aš nežinau ką tie skaičiai reiškia. Gal kokį nors slaptažodį? Bet tėtukas sakė, kol neįsitikinsi, kad jos yra tie mįslingi reikia jas vadinti lentomis, kad ir kas tai būtų. Bet jūs man patinkat taip pat, kaip ir mano...-Ozas rimtai susimąstė.-Senelė? Būtent, senelė.
Pagalvojęs, kad su profesore sutvarkė visus reikalus, jis nusprendė savo dėmesį parodyti, kažkur matytam mokiniui, kuris irgi buvo iš Švilpynės. Geriausias, būdas susipažinti yra paduoti kitam tos pačios rūšies padarui ranką.
-Sveikas, mano vardas Ozas, malonu su tavimi susitikti.-paduodamas ranką pasakė Ozas.-Tikiuosi būsi man naudingas ir nežūsi šitam beprotnamyje, kol ateis tavo panaudojimo laikas. Taigi, rūpinkis, taip tarytum priklausytum man.

*

kristo

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #26 Prieš 14 metus »
DAH BADAH... Kristis iš pradžių pamanė, kad apkurto, apako, ir neteko visų galūnių. Bet po akimirkos pilies garsai jį vėl užgriuvo, kaip lavina, o akys spoksojo į berniuką priešais. Su kvailiausia nuostabos mina jis ištiesė sustyrusią ir dar kaip giltinės kaulėtą ranką ir paspaudė atkištąją. Kristiano smegenys tuo metu rodos sproginėjo. Aš netikras, o priešais mane vaiduoklis.Ne, dar geriau- dar vienas netikras.Ne-į-ma-no-ma. O Merlino pasturgali, išleisk magiškų savo dujų ir pažadink mane iš šio sapno, kol neįtikėjau. Keistuolis berniūkštis tiesiog negalėjo patikėti, kad kažkas gali norėti, na arba bent apsimesti, kad nori su juo susipažinti.
- Merlina-a-a-aKristianas!- Bukai riktelėjo savo vardą, kol visai nenusišnekėjo.
Dar bukesnis buvo jo žvilgsnis. Berniūkštis paslapčia bandė sau gerokai įsižnybti. O keistą naujojo pažįstamo monologą praleido pro ausis. Galvojo, kad taip ir turi būti- juk žmonių, o tuo labiau vaikų, su kuriais bendravo, iki hogvartso nebuvo.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #27 Prieš 14 metus »
Kairi neturėjo ką veikti. Visa diena buvo nuobodi ir be prasmė, todėl grifė , kaip vaiduoklis slankiojo po pilį, žiūrėdama tik sau po kojomis. Po geros valandos tylos, ji išsitraukė savo fleitą ir ėmė groti kas papuolė į galvą. Melodija buvo chaotiška, kaip jos mintys, tačiau nebūtų fleita, jei vis gi garsas nemalonintų ausies. Pasukusi už posūkio, raudonplaukė žingsniavo melodijai į taktą, kai prieš akis jai šmėkštelėjo žmogysta. Staigiai sustojusi ji pakėlė akis ir pamatė, jog tai viena iš profesorių. Išplėtusi iš siaubo akis mergina norėjo apsisukti ir mauti iš kelio, nes ji neabejojo besirandanti ketvirtame aukšte, kuris ergis vis dar uždraustas, neaiškiais tikslais. Tačiau čia jos radarai pagavo pažįstamą balsą.
- Kristianai? - paklausė garsiai ir žvilgtelėjo už profesorės nugaros. Klausa jos neapgavo ir prieš akis stovėjo tas pats drovus vaikinukas nuo tiltelio. Pamiršusi jog ketino sprukti, Kairi iššoko iš už mokytojos nugaros ir stryktelėjo link švilpio.
- Kristianai! - šį kartą džiaugsmingai šūktelėjo ir pakibo ant kaklo. - Kaip seniai tave mačiau! Visą laiką tavęs ieškojau, juk pas mane tavo fleita. Kodėl nesusiradai manęs pats? Tenka lakstyti po visą pilį, kaip kad dabar..
Atsitraukusi Kairi šyptelėjo kitam švilpiui, kuris dairėsi keistu žvilgsniu. Nužiūrėjusi dar nematytą mokinį, grifė padarė išvada, kad jam kažkas negerai. Tuomet atsisuko į profesorę ir, kaip reikalauja mandagumas, nusilenkė pridėjusi dešinį delną prie širdies.
- Gerbiama profesore, Kairi Himura, Grifų Gūžta, Jūsų paslaugoms.
Pasisveikinusi išsitiesė ir su džiaugsminga išraiška atsisuko į Kristianą, laukdama, ką šis atsakys.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #28 Prieš 14 metus »
Mija suklusis žvelgė į mokinius.
-Kristianai, tai įsigyk Hogvartso pilies žemėlapį, brangusis, o tai ir pasiklysi taip...
Tada sėdėdama pakėlė akis į pasimetusį Ozį.
-Mmm, norėčiau susipažinti su tavo tėvu. Lenta - tai toks medinis sutvėrimas, kuriuo užkalami ligoninės langai per atostogas. Nežinau, ką bendro tai turi su žmonėmis, apgailestauju. -ji kiek susiraukė.-Ir man labai malonu būti panašiai į jūsų močiutę, dėkoju.
Amanita apsigobė pečius skara ir atrėmė galvą į sieną. Linktelėjusi grifiukei tarė berniukams.
-Nenorite arbatos? Galėčiau pavaišinti, ir aptartume kelis reikalus susijusius su švilpynės koledžu.
Po šio klausimo jį susigūžė jausdama begalinį šaltį aplink ją. Iškart mintyse sušmėžavo Padaras, kuriam reikėjo surasti ką nors valgomo, ir šiaip, reikėjo pradėti jį mokyti. Mokyti būti mokiniu, o vėliau ir kažko protingesnio.

*

Inkognito

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #29 Prieš 14 metus »
Ozas truputį supyko ant Merlina-a-a-aKristiano ir Kairi, kad jie kalbasi tarpusavyje, o jis nežino apie ką. Kokie bjaurybės kalbasi tarpusavyje apie kažkokias vagystes, o man nieko nesako, tik šypsosi, kaip kokia idiotė. Nors jinai žavi, ir to jai užtenka. Jis jautėsi nuliūdintas, todėl šypsena išnyko ir ją pakeitė liūdna veido išraiška.
-Koks tu laimingas Merlina-a-a-aKristianai, tu trauki merginas, kaip magnetas, o man lemta likti vienam. Kaip liūdna, lūdna, liūdna...-ašarodamas pasakė jis.- Ar aš vienintelis normalus žmogus šitoje mokykloje?!
Paskutiniai žodžiai nuskambėjo per koridiorių, bet niekas į juos neatsiliepė, tik aidas. Tada jis tiesiog gūžtelėjo pečiais, įtikino save, kad gyvenimas yra gražus, rožinis ir pilnas sausainių ir kitų merginų, todėl jo veide vėl atsirado šypsena, tačiau šį kartą ji kiek sarkastiška.
-Profesore, jūs visai nemiela. Pagal scenarijų jūs turėjote nurausti, kaip uoga ir kažką neaiškiai murmėti, o ne išlikti rami, šalta, nepasiekiama ir profesionali, kaip tobula tarnaitė. Na, man dar liko SanSan, jį bent smagu erzinti. Jis toks nuspėjamas. Beje, jeigu arbata su sausainiai, tada sutinku.