0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #345 Prieš 2 metus »
Profesorius atsiduso. Jo mintys tikrai nebuvo vienos iš gerųjų. Mąstymas apie liūdesį buvo vienas iš blogiausių dalykų. Kadangi net jei ir nebūdavai liūdnas arba liūdnumo stadija būdavo pirma, tu patapdavai liūdnu ar liūdnesniu. Ir tai yra labai labai blogai. Beaumont lūpas paliko atodūsis. Jam tikrai reikėjo išgerti ir paskandinti liūdesį alkoholyje. Nors liūdesio numarinimui buvo ir kitų būdų, tik šitas veikė Rafael'į. Visi kiti buvo arba moteriški, arba nelegalūs ir tiesiog neveiksmingi. Profesorius atsiduso. Netaisytų darbų krūvos irgi spaudė jo pečius ir kankino jį. Juk jei jis neištaisys vaikų rašinių ir panašiai, jis tiesiog skris iš savo darbo. Tada jam teks grįžti į Prancūziją ir perimti senelių verslą - vynų ir šampanų gaminimo namai.(Žinoma, aišku kodėl Rafael'is yra šioks toks girtuoklis). Juk jis nuo vaikytės mokomas atskirti šampanų ir vynų rūšis, skonius ir kokybę. Na, jei to būtų nemokoma nuo mažens, vėliau būtų labai sunku išlavinti skonio receptorius. Aišku pilkai melsvų akių savininko skonio receptoriai buvo šiek tiek apgadinti visų deginančių gėrimų tokių kaip degtinė, bet gerą vyną nuo prasto labiau rašalo nei vyno.
 Greitai vaikinas grįžo į realybę. Mergaitei išsigandus jo, profesorius labai nustebo, tad pasitvarkęs plaukus lėtai atsitūpė priešais ją.
- Ar viskas gerai? Nieko neskauda? - paklausė stebėdamas mergaitę. Tada išgirdo kažkokį daiktą krentantį per beveik visą koridorius. Panašu, kad tai buvo teleskopas, kuris sudužo į gana nemažai dalelių.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #346 Prieš 2 metus »
TELESKOPAS!!! persigando Elliw tarsi nepastebėjusi, kad pati plojosi ant grindų ir galbūt užsigavo. Koks skirtumas jos gerovė, kai didžiausia pasaulio brangenybė skrieja… kažkur? Mergaitė norėjo bėgti jam iš paskos, bet susidūrė su netikėta problema: prieš ją buvo kažkoks baisus žmogus, apie kurio egzistavimą šiame koridoriuje Elliw, žinoma, jau buvo pamiršusi.
- Tai tavo kaltė! - garsiai suriko ji, nė nesusimąstydama, kad čia galbūt profesorius, su kuriuo reikėtų kalbėti mandagiau. Bandė atsistoti, tačiau užkliuvo už to žmogaus ir vėl drėbėsi ant grindų.
- Mano teleskopas! - garsiai suriko ji. Jau pamiršo, į kurią pusę astronomijos prietaisas skrido, tad neįsivaizdavo, kaip jį reikės surasti. Ir viskas per šitą itin nemalonų žmogų, kažkodėl besitrinantį šitoje mokykloje! Jos pavadinimo Elliw, beje, vis dar neįsiminė.
Tebegulėdama ant grindų mergaitė mąstė. Tiek, kiek ji geba mąstyti, žinoma. Neįsivaizdavo, ką daryti dabar ir su kuria problema tvarkytis pirmiau: reikėjo pabėgti nuo šito žmogaus ir susirasti teleskopą. O gal jis gali padėti surasti teleskopą? paklausė savęs velsietė, bet kuo skubiau atsikratė šitos minties: šitas baisus žmogus (kad ir ką jis padarė) tikrai nepadės, nuo jo reikia slėptis! Tam reikėjo kažkaip atsistoti.
Antras kartas nemelavo: netrukus rudaplaukė stovėjo stačia. Atidžiai žvalgėsi po koridorių ir stengėsi prisiminti, į kurią pusę nukeliavo jos didžiausia brangenybė. Labai nuoširdžiai stengėsi, tačiau niekaip nesisekė. Akyse pradėjo kauptis ašaros: negi ji visai praras teleskopą? Ką Thomas pasakys?! Šniurkštelėjusi norėjo eiti į tą pusę, kurią mintyse pavadino “tiesiai”. Deja, kaip tik toje pusėje tebebuvo (vėl buvo? Atsirado? Grįžo? Elliw šito nežinojo) tas neaišku, ką čia veikiantis žmogus. Nenuostabu, kad mergaitė beeidama už jo užkliuvo. Gal kiek keisčiau buvo tai, kad (ne)tyčia alkūne trinktelėjo jam į galvą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elliw Gwawr Dwynwen Goff »
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #347 Prieš 2 metus »
Išgirdęs, kad tai jo kaltė jaunuolis suraukė savo antakius. Juk tai mergaitė atsitrenkė į jį, o ne jis atsitrenkė į mergaitę. Ta Elliw tikrai keista. Įdomu kodėl ji tokia... susimąstė pilkšvai melsvų akių savininkas pasitvarkydamas savo ant akių krentančius plaukus.
Tas klastuolės prisirišimas prie teleskopo tikrai nebuvo gerai. Juk tai keista. Beaumont susimąstė galvodamas kaip trumpaplaukės paklausti kodėl ji taip prisirišusi prie to žvaigždėms stebėti skirto daikto. Gal tai buvo jos šeimos realikvija ar kažkas panašaus? Šis variantas juk iš tiesų buvo visai logiškas ir geras.
- Nesijaudink mes sutaisysime tavo teleskopą, - švelniu tonu tarė vaikinukas paeidamas kelis žingsnius tolyn. Jis bandė rasti visas teleskopo liekanas, kad galėtų sutvarkyti jį ir gražinti jį į pradinę jo būseną.
Po dešimties minučių jo rankos buvo pilnos teleskopo dalių. Rudaplaukis atsiduso. Tikėjosi sutvarkyti viską be burtų. Jis, tiesą pasakius nežinojo kur yra jo lazdelė. Labai tikėjosi, kad ji yra jo apsiauste, nes jei ne jam teks žingsniuoti iki kabineto ir visą jį išversti, kad surastų tą lazdelę ir sutaisytų tą nelemtą teleskopą.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #348 Prieš 2 metus »
Išgirdusi, kad tas baisus žmogus (nors ką jis vis dėlto padarė? Vis tik tai buvo pernelyg sudėtingas klausimas, kad Ellis bandytų į jį atsakyti) planuoja sutaisyti teleskopą, mergaitė persigando. Jos nuomone, jis buvo labai pavojingas. Pernelyg pavojingas. Ką daryti dabar? Misija aiški: Elliw bet kokiais būdais turėjo išgelbėti teleskopą nuo... ko? Šito, deja, ji jau negalėjo prisiminti. Vis dėlto gelbėti teleskopą buvo pakankamai svarbi misija, kad Elliw jos nepamirštų. Dabar tereikėjo susirasti savo didžiausią brangenybę ir... Ką reikėtų padaryti tada? Kaip ir nuo ko ją gelbėti? Deja, šito klastuolė nežinojo.
Laimei (ar nelaimei? Kaip dabar žinoti?!), netrukus iš kažkur atsiradęs žmogus rankose laikė kažką panašaus į teleskopą. Ar, tiksliau pasakius, jo liekanas!
- Ką tu padarei?! - supyko Elliw. Kaip šitas žmogus gali taip elgtis? Kas jis iš viso toks? Kaip drįsta lįsti prie teleskopo?! Ką velsietė visiems padarė, kad jai taip nesiseka? Ir kur, po galais, Liucija, Sabrina ir Joana trečioji?.. Ar galima klausti šito žmogaus? O gal jis vis dėlto yra pernelyg pavojingas?
Netrukus Elliw pamiršo, apie ką galvojo, bet nuo to nepasidarė ramiau. Žmogus, jau ilgą laiką ją gąsdinantis, buvo pernelyg... Baisus ir pavojingas. Mergaitė neįsivaizdavo, kodėl yra tuo įsitikinusi, bet žinojo: būtent taip ir yra. Tik ką jai daryti, kad teleskopas yra kažkur išnykęs?
Supykusi mergaitė apsižvalgė ir to žmogaus rankose pamatė kažką panašaus į teleskopo... Liekanas?! Velsietė žiūrėjo į tą žmogų ir galvojo, ką daryti dabar. Kaip jai atgauti savo brangenybę?!
- Tai mano teleskopas! - piktai sušuko ji žiūrėdama į liekanas. - Ir viskas yra tik tavo kaltė!
Deja, pyktis nepadėjo atgauti prietaiso liekanų, tad reikėjo ir toliau mąstyti, kaip išspręsti šitą tiesiog neišsprendžiamą problemą. Ką jai, po galais daryti?!
- Atiduok mano teleskopą! - suriko mergaitė ir bandė pačiupti lūženas. Deja, ji užkliudė to baisaus žmogaus rankas, ir dalys išsitaškė į visas puses.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #349 Prieš 2 metus »
Jaunasis profesorius apžvelgė koridorių. Teleskopo liekanų niekur daugiau nesimatė, tad jis apsidžiaugė savo darbu. Dabar galės pabandyti sutvarkyti teleskopą. Deja, ši užduotis atrodė kiek neįmanoma, kadangi teleskopo dalių buvo ženkliai per daug. Jų buvo pilnas profesoriaus glėbys. Jis susiprato, kad greičiausiai be lazdelės čia neapsieis. Dėl to jo lūpas paliko tylus prancūziškas keiksmažodis.
Po jo keiksmo pasigirdo piktas mergaitės balso tonas su klausimu - ką tu padarei? Beaumont susiraukė.
- Aš nieko nepadariau. Tai tu atsitrenkei į mane ir sudaužei savo teleskopą, - ištarė Rafael'is pasitvarkydamas teleskopo liekanas gulinčias jo rankose. Iš tiesų dabar Beaumont kaip reikiant susinervino. Jis juk tik norėjo padėti tai mergaitei su jos teleskopu. Nejaugi pagalba šiais laikais yra vertinama taip prastai? O juk realiai pagalba turėtų būti labiausiai vertinamas dalykas visame plačiame pasaulyje. Ilgesnių plaukų savininkas sunkiai atsiduso dėl to. Niekam pagalba šiais laikais nebenaudinga.
- Žinau, kad tai tavo teleskopas ir noriu padėt jį sutaisyti, - ištarė melsvai pilkšvų akių savininkas pavartydamas akis. Jau pavargo aiškinti viską Elliw. Jis labai norėjo išgerti. - Tai mano kaltė? - išpūtęs akis paklausė jaunuolis.
Staiga klastuolė atsitrenkė į profesorių. Prancūzas nesuprato kaip visa tai įvyko, bet visos teleskopo detalės vėl pažiro po koridorių. Jis ir vėl riebiai prancūziškai nusikeikė, o tada ėmė ieškoti lazdelės.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #350 Prieš 2 metus »
Tiesą sakant, Elliw kuo toliau, tuo sunkiau galėjo suprasti žmones. Jie darėsi vis keistesni, vis bjauresni ir, kas svarbiausia, viskas buvo tik jų visų kaltė! Na, gal ir ne visų. Tik neLiucijos, ne neLiucijos ir ne ne neLiucijos. Taip! Tos trys bjaurios mergiūkštės yra kaltos, kad jos teleskopas šiuo metu yra kažkur... O gal jis ne "kažkur"? Taip, jos brangenybę pavogė šitas baisus žmogus! Jis tikrai nebuvo viena iš tų trijų bjaurių mergiūkščių, bet kodėl vis tiek elgiasi šitaip neįtikėtinai? Juk Elliw - gera mergaitė...
- Tai mano teleskopas! - pakartojo mergaitė. Ji neprisiminė, ar šitą žinią jau pranešė, tad norėjo būti tikra, kad visi tai žino. Tiesa, jos teleskopas buvo sudužęs, ir viskas buvo tik šito žmogaus kaltė!
- Tai tavo kaltė! - pranešė ji, visai pamiršusi, kad iš šiuos žodžius ką tik sakė.
Ir tada velsietė gavo dar labiau išsigąsti: tas pabaisa kažką garsiai pasakė, bet ji nieko nesuprato. Ar jam visai negerai su galva? susimąstė rudaplaukė. Taip, ko gero, taip ir bus. Vadinasi, reikėtų sprukti kuo toliau, kol niekas nenukentėjo. Tiesa, negali sakyti, kad niekas nenukentėjo: iš teleskopo juk liko tik lūženos! Elliw ir vėl supyko.
- Sutaisyk mano teleskopą! - garsiai suriko ji. Neįsivaizdavo, ar galima tikėtis, kad tas padaras gali padaryti kažką gero, bet ką daugiau daryti? Teleskopus taisantį burtažodį, kurį buvo išmokusi iš Liucijos, Elliw seniai pamiršo.
Ką jai dabar daryti? Teleskopas buvo nepataisomai sulūžęs, o vienintelis žmogus, galintis išspręsti šitą problemą, neatrodė nusiteikęs tą daryti! Ar reikėtų dar kartą priminti, kad viskas yra tik jo kaltė? Elliw kelias akimirkas mąstė, bet netrukus pamiršo, apie ką galvojo, tad taip nieko ir nebepasakė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #351 Prieš 2 metus »
Beaumont žinojo, kad vos baigęs viską su šituo kvailu teleskopu ir jo savininke eis išgerti. Atrodė, kad jam net galvą paskaudo nuo visų klastuolės pasakymų. Iš tiesų ši trumpaplaukė mergaitė buvo netgi įkyroka su tuo savo teleskopu. Atrodė, kad be teleskopo ir jos gyvenimo nebūtų. O juk iš tiesų tas teleskopas tai tiesiog metalo gabalas. Na, bet galbūt, kažkas apie vyną pasakytų panašiai. Tai yra, kad vynas tik skystis, o niekuo daugiau. Rafael'iui būtų skaudu, tad jis neturėjo teisės smerkti kitų už jų keistus mėgiamus daiktus ar pomėgius. Juk iš tiesų jis buvo gana tolerantiškas, tikrai nebuvo visiškas kiaulė.
- Gerai, nebekartok to pačio, - kiek pikčiau sumurmėjo Beaumont. Be alkoholio jis kartais iš tiesų būdavo labai įžūlus ir piktas. Greičiausiai dėl to, kad jis buvo netgi šiek tiek priklausomas nuo alkoholio ir panašiai.
- Tuoj sutaisysiu tą tavo teleskopą, - ištarė išsitraukdamas savo lazdelę. - Reparo, - pasakė. Greitai teleskopas ir vėl stovėjo sveikas, lyg nieko nebūtų nutikę. Tuo kerai iš tiesų ir buvo gerai. Galėjai kažką sugadinti ir tada atstatyti. Gaila, kad gyvenime ir jo sprendimuose negalėjai naudoti kerų. Juk tada viskas būtų daug geriau ir lengviau.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #352 Prieš 2 metus »
Ar Elliw tik pasirodė, ar šitas žmogus išties supyko? O jeigu taip, tai už ką?! Juk Elliw - gera mergaitė, o jeigu kas ir nuskriaudė teleskopą, tai buvo būtent jis! Tiesą sakant, norėjosi verkti: labai jau nesisekė gyvenime… Deja, velsietei nepavyko prisiminti, dėl ko ji nori verkti, tad taip ir nepravirko.
Šito žmogaus ji bijojo. Buvo tikra, kad nematė niekada anksčiau, bet dabar baimė tiesiog kaustė. Jau negalėjo prisiminti, kas tiksliai nutiko teleskopui, bet kažkas nutiko. Tas pabaisa pasakė kažko nebekartoti, bet kol Elliw mąstė, ką jis galėjo turėti omenyje, pamiršo tikslius žodžius, tad liovėsi apie tai galvoti. Netrukus iš atminties išnyko ir faktas, kad ji iš viso apie kažką galvojo.
Tas keistas ir be galo gąsdinantis žmogus vėl ištarė kažkokį nesuprantamą žodį. Elliw dar labiau išsigando, bet spėjo pamatyti, kad teleskopas yra sveikas, tad kuo skubiau griebė jį iš to pabaisos rankų. Tą pačią akimirką prietaisas slystelėjo, bet pavyko jį išlaikyti.
Nė nepagalvojusi, kad gal reikėtų padėkoti, velsietė įdėmiai ištyrinėjo savo brangenybę. Teleskopas tikrai atrodė sveikas, tad Elliw netruko pamiršti, kad jis buvo sudužęs. Vis dėlto baimės tam netoliese esančiam žmogui užmiršti nepavyko, tad velsietė skubiai žengė porą žingsnių atbula. Atsitrenkusi į sieną ji tarsi atitoko ir suprato, kad reikia pagaliau nešdintis kuo toliau. Patogiau pasiėmusi teleskopą ir atsargiai žvilgtelėjusi į pabaisą nutarė tiesiog išeiti. Deja, ji nė neįsivaizdavo, kur jai eiti, tad iš pradžių atsitrenkė ne kur kitur, o į tą žmogų, nuo kurio bandė pabėgti.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko Elliw ir galų gale apsisukusi nuskubėjo tolyn.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #353 Prieš 2 metus »
Rudų plaukų savininkas buvo nepatenkintas. Ta klastuolė sutrukdė jam eiti išgerti, o jos teleskopo taisymas truko baisiai ilgai. Juk profesoriui reikia išgerti. Atrodo, kad net galvą nuo visko kas čia vyko įsiskaudo. Bet, kažkur giliai viduje, profesorius džiaugėsi, jog sutiko klastuolę. Bendravimo blaivam, nors ir su tokiais mokiniais kaip Elliw, jam trūko. Iš tiesų pastaruoju metu jis buvo pasidaręs šiokiu tokiu vienišiumi. O tai tikrai nebuvo jam į gerą. Juk kiekvienam žmogui reikia bendravimo su kitais žmonėmis. Galiausiai visiems kada nors reikia su kuo nors pabendrauti.  Beaumont tyliai atsiduso. Norėjosi jam paskubėti ir žingsniuoti iš čia. Buvo pats laikas pailsėti ir išgerti.
- Taip, aš kaltas, - sumurmėjo nebenorėdamas ginčytis su ta maža klastuole vardu Elliw. O šiaip įdomu ar teleskopas irgi turi vardą ? Na, tos Elliw teleskopas turėtų turėt vardą. Juk Elliw yra super keista, tad nebūtų keista jei jos teleskopas turėtų vardą. Su tokiomis mintimis profesorius ir paliko šį koridorių.

,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #354 Prieš 2 metus »
Neseniai buvo praėjusi nuodų ir vaistų pamoka. Meg trylikmetei atsiuntė ženklą, kad reikia pasikalbėti. Mokinės taip ir padarė. Rudenį po kerėjimo pamokos, kai Mendel sužinojo, jog švilpė nuo jos nutylėjo tokį svarbų dalyką  - kad gyvena nebe su ta moterimi, o su naujuoju kerėjimo profesoriumi, klastuolė buvo gerokai ant draugės užpykusi. Jos vis tiek bendravo, kartu leido laiką, tačiau jautėsi šiokia tokia įtampa. Tačiau dabar ji, regis, ėmė nykti ir viskas grįžinėjo į savas vėžes.
Be to, žaliaplaukė suprato vieną dalyką: galbūt yra kažkas, dėl ko Meg negalėjo pasakoti visko, kaip kad dabar Dori negali prasitarti apie Deoiridh ir herbologijos profesoriaus ryšį. Apskritai, Dori apie grifę Pritz dar nieko nepapasakojo, nes tai atrodė gana sudėtinga. Manė, kad Meg kiltų įtarimų, o papasakoti visko klastuolė tikrai negalėtų, nes tai prilygtų Turner šeimos išdavystei. O žinant, kaip Meg moka iškamantinėti, tyliuoju viskas nesibaigtų.
Meg vis dar turėjo tą eliksyrą Apelsinui, kurį rudens pradžioje mergaitės išvirė oloje. Šiandien jos nutarė grįžti į tą keistąją klasę, susirasti joje fanagetą, jeigu jis, žinoma, ten bus, o Dori tikėjosi, kad bus, ir su padariūkščiu paeeksperimentuoti gyvūnėlį nukenksminti.
Kai Dori galvojo, jog kažkas prie Apelsino lindo kaip prie eksperimentinio triušio, tai trečiakursei sukėlė neigiamus jausmus. Na, kaip tas kažkas galėjo šitaip padaryti? Juk Apelsinas - tik gyvūnėlis! Tačiau dabar to padaro Mendel nei kiek nebuvo gaila ir ji visiškai nesijaudino, kad gali neišeiti jo nukenksminti. Kaip tik, dar įdomiau: kaži, kas atsitiks fanagetui, jei nepavyks?
Ir tai buvo viena tų akimirkų, kai Dori pati savęs nesuprato. Lyg pirmam ir antram kurse ji buvo bjauresnio būdo, nei trečiam, bet anuose kursuose jai Apelsinas rūpėjo, o dabar, atrodo, įdomumo dėlei išdrįstų į jį paleisti ir nužudymo užkeikimą, na, pažiūrėti, tai jau šį kartą pavyks ar ne.
Lydima tokių minčių Dori kartu su Meg pėdino reikiamos statulos link.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #355 Prieš 2 metus »
Mergaitė nervinosi. Kodėl, neaišku. Juk buvo kartu su Dori, geriausia savo drauge. Nors jos buvo kiek apsipykusios dėl Meg tylėjimo, dabar, regis, viskas buvo gerai. Trečiakursės dabar kartu ėjo pasirūpinti fanagetu, apie ką svajojo jau nuo pirmo kurso. Tad kodėl Meghan jautėsi taip blogai?
- Klausyk, Dori. - tarė, mėgindama nukreipti mintis šalin. Prabilusi švilpiukė dar nebuvo tikra, ką pasakys toliau, todėl sekundėlei nutilo. - Taigi, - tęsė po minutėlės.  - Kaip tau sekasi? - paklausė pirmo dalyko, šovusio į galvą.
Keistokas klausimas, šito nepaneigsi. Tačiau ką darysi - pasakyta, tai pasakyta. Be to, gal ne toks jau ir blogas klausimas. Meghan su Dori jau senokai kalbėjosi nuoširdžiai, apie asmeninius reikalus, o ne apie mokyklą ar Apelsiną. Laukdama atsakymo Meghan užsižiūrėjo į grindis.
Neilgai trukus mergaitės pasiekė ketvirto aukšto koridorius. Iki slaptos klasės jau buvo nebetoli. Tačiau šiandien ją pasiekti nebuvo lemta.
Meghan staiga sustojo ir ištiesė ranką, taip sustabdydama ir Dori.
- Ššššš, - sušnabždėjo, priglaudusi pirštą prie lūpų.
Rudaplaukė pažvelgė į vieną nišą koridoriaus kampe. Jai pasirodė, kad ten pamatė šmėstelint fanageto kailį.
- Dori, - pašnibždomis tarė. - Man regis, toj nišoj ana ten yra Apelsinas.
Smarkiai besidaužančia širdimi švilpiukė ėmė atsargiai artintis link gyvūnėlio.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #356 Prieš 2 metus »
Kaip man sekasi? Dori kelis kartus mintyse pakartojo Meg klausimą. Ar tikrai gerai jį išgirdo? Ar tikrai draugė klausia, kaip žaliaplaukei sekasi?
- Žinai, - tarė. - Sumautai, - žvilgtelėjo į švilpiukę. - Nors ne, - persigalvojo. - Gal ne taip ir sumautai. - Nežinau, - atsiduso. - Mes jau seniai nesikalbėjome apie rimtus dalykus, - gūžtelėjo pečiais. - Pameni tą siekėją? Tai va, aš išsiaiškinau to vyro tapatybę. Pasirodo, jis visiškai nepavojingas, ir nepatikėsi, bet tas senis dirba Ministerijoje, - kilstelėjo antakius. - Kalėdas praleidau pas Grifų Gūžtos septintakursę. Deoiridh. Nežinau, ar ją pažįsti. Jos šeima... Jos tėtis nupirko man drabužių. Buvau ištaškiusi jau visas santaupas, o tie žiobarai man net kojinių nebepirko, įsivaizduoji? Nekenčiu jų. Beje, pasirodo, kad jie nėra mano tėvai, - lyg tarp kitko pasakė, nors balse galėjai išgirsti ašaringą gaidelę. - O tau? - tartum niekur nieko paklausė suvardžiusi ašaras. - Kaip sekasi?
Netrukus Meg pasakė, kad pamatė Apelsiną. Dori nudžiugo, bent nereikės apsižliumbti, jeigu nukreips dėmesį kažkur kitur.
- O! - sušuko priėjusi prie gyvūnėlio. - Labas, Apelsine, - paglostė jo švelnų kailiuką. Gyvūnėlis buvo ramus. - Nagi, ir kaip tu laikaisi? Šiandien mes tau sugirdysim eliksyro ir tu tapsi gerutis it pūkelis. Aišku, jeigu nepadvėsi.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #357 Prieš 2 metus »
Meghan klausėsi draugės žodžių vis labiau kraupdama. Dori kalbėjo atsainiai, tarsi jai nerūpėtų. Tie žiobarai - ne jos tėvai..? Tai kas tada? Švilpiukės galvoje sukosi tūkstančiai klausimų. Tačiau ji pirma turėjo įsitikinti, kad draugei viskas gerai. Klastuolė atrodė rami, tačiau Meg per daug gerai pažinojo draugę ir matė, kad jai tikrai nėra gerai. Priėjusi apkabino draugę. Tiesiog nesugalvojo, ką dar galėtų padaryti.
- Dori.. - pradėjo ir tik tada suprato, kad nežino, ką pasakyti. - Užjaučiu dėl tėvų... Kai sužinojai? Ir ar žinai, kas tavo tikrieji? - mergaitė vėl nutilo, tačiau, aišku, neilgam. - Man... nežinau, - susikrimtusi prisipažino. - Bandau save įtikinti, kad viskas gerai, kad viskas bus gerai, tačiau nesugebu. Toks jausmas, kad viskas slysta iš rankų. Negaliu atsikratyti prisiminimų apie Luizą, Quentin ant manęs vis dar siunta už tą pamoką... Nežinau. Viskas per daug keista.
Meghan galutinai nutilo. Nebežinojo, ką pasakyti. Laimei, ją išgelbėjo Apelsinas, laiku pasirodęs koridoriuje. Dori iš karto nuėjo prie gyvūnėlio ir ėmė jį glostyti bei kalbinti. Meg pasekė jos pavyzdžiu. Apelsino kailis buvo minkštutėlis, švelnus. Mielas jis buvo padarėlis, nesikandžiojo. O jei eliksyras suveiks, viskas bus dar geriau. Švilpiukė beveik laukė, kada bus galima normaliai rūpintis fanagetu. Gal ši veikla išsklaidys jos niūrias mintis.
Meghan iš džinsų kišenės išsitraukė buteliuką su eliksyru ir ištiesė jį Dori.
- Sugirdyk tu. - paprašė. - Man rankos dreba, - šyptelėjo ir pasilenkusi toliau glostė gyvūnėlį.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #358 Prieš 2 metus »
Švilpiukė apkabino Dori. Tai trečiakursę gerokai nuramino, nes šiaip apsikabinimai būdavo pakankamai reti svečiai mergaitės kasdienybėje.
- Ačiū, - vos vos šyptelėjo draugei. - Žinau... Mano abu tėvai yra burtininkai. Mama iš senos kaip pasaulis burtininkų giminės, o tėtis ne iš tokios garsios, bet taip pat iš burtininkų... Mačiau mamą... Vieną kartą... Bet ji... Ji nėra gera, Meg. Ji manęs neaugins, aš taip galvoju. Nebent duos pinigų. Vis šis tas, ar ne? - apmaudžiai paklausė. - Apie tėtį kol kas nieko nežinau. Greičiausiai šita nežinia kankins mane iki vasaros, - atsiduso. - Keisti tie mūsų gyvenimai, ar ne? - retoriškai paklausė, kai draugė prabilo apie Luizą ir Quentin. - Abi neturime normalios šeimos, kaip kokios niekam nereikingos sielos...
Dori paėmė iš Meghan buteliuką su eliksyru. Jį atkimšo. Pasižiūrėjusi į gyvūnėlį dešine ranka laikė jo galvą, o kaire ėmė girdyti eliksyrą. Apelsinas, regis, nesipriešino. Tačiau kai Dori sugirdė jam skystį, po kokių kelių sekundžių fanagetas pradėjo purtytis taip, tartum būtų kankinamas traukulių. Įprastai tokiais atvejais, kai kažką ištikdavo bėda, Dori išsitraukdavo burtų lazdelę ir bandydavo padėti, tačiau dabar tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip Apelsinas kratosi.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #359 Prieš 2 metus »
Meghan smegenys vis dar atsisakė priimti informaciją. Dori tėvai - ne Dori tėvai? Ir ji net ne žiobarų kilmės? Viskas atrodė kaip iš kažkokio fantastinio romano, kur pagrindinė veikėja staiga sužino, kad jos tėvai nėra jos tėvai, o ji - ypatinga. Kokia princesė ar panašiai. Deja, tai buvo tikras gyvenimas ir jame tokiai magijai vietos nebuvo.
- Viskas atrodo kaip kokiame sumautame romane. - burbtelėjo mergaitė. - Visas gyvenimas pasirodo esąs melas, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Vienintelis skirtumas - knygose viskas pasibaigia gerai, o gyvenime.... Na, ne visada. - rudaplaukė kuriam laikui nutilo, paskendusi savo mintyse. - Na, bet bent jau mes esame reikalingos viena kitai. - tarė, kai Dori paėmė iš jos buteliuką.
Klastuolė jį kaip mat sugirdė Apelsinui. Meghan jau norėjo pasidžiaugti, kad viskas gerai, tačiau gyvūnėlis staiga pradėjo purtytis ir prunkšti, tarsi negalėtų įkvėpti oro. Švilpiukė pripuolė prie jo, tačiau nežinojo, ką daryti. Tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kaip gyvūnėlis gaišta.
- Dori! - iš nevilties šūktelėjo tikėdamasi, kad draugė kažką sugalvos. Tačiau nebuvo panašu, kad ji ketintų pasijudinti. Vaizdas mergaitės akyse pradėjo blaustis dėl ašarų.
Some things never change.