0 Nariai ir 3 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #360 Prieš 2 metus »
- O, kaip gerai tiems, kurių gyvenimai teka ramia vaga, ar ne? - vos vos šyptelėjo klastuolė.
Kai Apelsinui prasidėjo kažkoks priepuolis, Meg, regis, labai susijautrino. Švilpiukės balse skambėjo neviltis, o pažvelgusi į draugę Mendel pamatė jose besikaupiančias ašaras. Tačiau kodėl Meg nesiėmė nieko daryti? Juk dar pirmame kurse šitaip gerai susitvarkė su garbaniumi Dinu, kai gelbėjo jį būtent nuo fanageto įkandimo. Bet Dori kažkodėl ir norėjo, kad Meg nieko nedarytų. Juk šitas padaras nuodingas, ar ne? Kurių galų jam trainiotis po Hogvartsą ir kelti pavojų visokiems mažvaikiams.
Trylikmetė gyvūną stebėjo tyliai. Žiūrėdama į jį šaltu žvilgsniu. Apelsinas kratėsi ir bandė gaudyti orą, kol galiausiai išleido paskutinį atodūsį. Jis negyvas, ar ne?
- Neverk, Meg, - žiūrėdama į nejudantį fanageto kūną pasakė Dori. - Čia tik gyvūnas. Ir tai nuodingas.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #361 Prieš 2 metus »
Beaumont žingsniavo koridoriumi niuniuodamas vieną iš mėgstamų prancūziškų dainų: La Seine. Rafael'is šiandien buvo labai patenkintas, nors ir negėrė. Jis pagaliau gavo laišką iš savo draugo magizoologo, kuris sakė, jog šią vasarą ieškos gyvūnų kalnuose. Tai skambėjo smagiai, bet dar geriau buvo tai, kad ir profesorius galės vykti. Jo draugui kaip tik reikėjo kompanijos ir bendratyrėjo.
Tačiau rudaplaukio džiaugsmą aptemdė koridoriuje stovinčios dvi mergaites. Viena iš jų verkė. Beaumont priartėjo prie mergaitčių suraukęs savo antakius. Jis nenorėjo palikti čia verkiančios mergaitės. Jam iš tiesų pasirodė, kad ji iš Švilpynės, tačiau jis šimtu procentų tikras, kad taip yra iš šio koledžo.
- Laba diena, mergaitės. Ar viskas gerai? - paklausė prieidamas dar arčiau jų.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #362 Prieš 2 metus »
Meghan suklupo prie Apelsino kūnelio. Fanagetas jau buvo nustojęs purtytis ir dabar gulėjo be gyvybės ženklų. Švilpiukė nesuprato, kodėl Dori nieko nedaro. Akies krašteliu mergaitė matė draugę stovinčią šalimais šaltu veidu.
- Dori! - nevilties kupinu balsu sušuko ji ir išsitraukė lazdelę. Rudaplaukės balsas drebėjo jai tariant burtažodį. - Rena...Renaverte. - iškūkčiojo Meg, tačiau nieko neatsitiko. Apelsinas gulėjo kaip gulėjęs.
Mergaitė įsikniaubė veidu į delnus ir davė valią ašaroms. Kas dar gali nepasisekti? Kiek dar ji turės prarasti? Už ką jai toks gyvenimas? Tačiau greitai ją iš minčių pažadino draugės balsas.
- Neverkti? - pakartojo pakeldama ašarotas akis. - Neverkti? Kaip aš galiu neverkti? Juk mes Apelsinu rūpinamės jau antrus metus. Ir šis eliksyras turėjo jam padėti, o ne nužudyti... Aš kalta... Aš kažką netinkamai padariau. Vėl.
Meghan tiradą nutraukė kažkieno artėjantys žingsniai. Pakėlusi galvą švilpiukė išvydo artėjantį savo koledžo vadovą profesorių Beaumont.
- O, ne... - tyliai sušnabždėjo mergaitė ir pasislinko šonan užstodama fanageto kūnelį. - Sveiki, profesoriau, - jau garsiai pasisveikino stengdamasi, kad balsas neužlūžtų ir pažvelgė į Dori, ragindama ją kalbėti. Pati rudaplaukė nebuvo tikra, kad sugebėtų suregzti sakinį neapsiverkusi ar panašiai. Tik ne dabar. Be to, Meg tikėjosi, kad Dori užkalbės profesoriui dantį ir jis nepastebės Apelsino. Bala žino, kaip jas gali nubausti. Juk vis dėlto, fanagetas buvo retas gyvūnas, o jo nužudymas galėjo būti palaikytas nusikaltimu. Arba Meghan fantazija ir baimė buvo tiesiog gerokai per didelės. Tačiau mergaitė nieko negalėjo su savimi padaryti. Baimingai žvelgė tai į profesorių, tai į draugę ir laukė, kaip viskas pasibaigs.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #363 Prieš 2 metus »
O Merline, ar tu baigsi, pagalvojo Dori. Kodėl mane supa tokie minkštaširdžiai? Tos švilpiškos ir grifiškos draugų savybės išties kartais erzindavo Dori. Su tuo sodo nykštuku žiemą darže, kai Mendel mėtėsi jais Alano ir Henrietos draugijoje. Dabar su Meg dėl kažkokio fanageto. Tačiau ir dabar, kaip ir tada darže, Dori nieko nesakė. Nenorėjo pasirodyti beširdė.
O kai švlpiukė pradėjo kaltinti save, Mendel pasidarė iš tikrųjų liūdna. Jau ir taip draugė dažnai save dėl visko kaltindavo, juk ta patirtis, kurią ji apturėjo su tuo blogu žiobaru...
- Žinau, žinau. Gaila jo, - bandė padūsauti. - Bet tik nekaltint savęs, gerai, Meg? - dabar jau nuoširdžiai pasakė. - Niekas dėl to nėra kaltas.
Po akimirkos Meg kažką sušnabždėjo, deja, klastuolė neišgirdo, ką, ir, regis, bandė užstoti Apelsiną. Atsigręžusi trečiakursė pamatė Beaumont. O, kad tu nors kada būtum iš tiesų girtas ir nieko neprisimintum, pagalvojo žaliaplaukė. Supratusi draugės užuominas, nes Dori ir Meg išties gebėdavo susikalbėti ženklais, na, juk šitiek visko prikrėtusios kartu buvo, Klastūnyno mokinė išsišiepė ir sutelkė dėmesį profesorių.
- Laba diena, viskas puiku! Na, ne visai puiku. Žinote, tie berniukai, - ėmė vartyti akis. - Kartais būna tikri kiaulės, ar ne? Ir priverčia mus verkti. O jūs, kai buvote mūsų amžiaus, ar neskaudindavote mergaičių? Kas ten? - parodė į priešingą pusę, nei buvo Apelsino kūnas ir Meg. - Ar ten katė? - kažką skiedė.
Deja, visa tai profesoriui tikriausiai skambėjo absurdiškai. Buvo akivaizdu, kad mokinės kažką slepia. Be to, jeigu prieš tai Rafaelis nepamatė fanageto, tuoj tikrai pamatys. Kitaip neįmanoma.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #364 Prieš 2 metus »
Mergaitės buvo labai įtartinos. Atrodė, kad viena iš jų kaip reikiant verkė. O vos jam priartėjus mergaitės uždengė kažką. Kadangi Rafael'is nebuvo girtas, visus šiuos elgesio dalykus galėjo analizuoti ir suprasti, kad jos kažką padarė, tačiau profesoriui dar reikėjo išsiaiškinti ką jos padarė. Jis apsižvalė koridoriuje ir priėjo dar keliais žingsniais arčiau mergaičių.
- Na, kai aš buvau jūsų amžiaus su mergaitėmis elgiausi gražiai, - kiek sumelavo. Mėgdavo kartais paerzinti savo bendrakurses, tačiau tau darydavo tik todėl, kad nemokėjo kabinti mergaičių ir tai jam atrodė geriausias būdas sulaukti jų dėmesio.
- O koks čia jau berniukas ką padarė? Jei koks švilpis gal man reiktų kaip reikiant išrašyti pylos ar pasakyti kito koledžo vadovui, kad jo mokinys nemoka elgtis tinkamai mergaičių draugijoje? - pasidomėjo. Kai išgirdo Dori pasakymą, kad bėga katė, jau norėjo atsisukti, bet tai juk tik patvirtino jo įtarimus. Mergaitės bandė nukreipti dėmesį, tačiau negirtą Rafael'į apgauti buvo gana sunku. Jis mokėjo analizuoti žmonių elgesį, juk tai turėjo išmokti gamindamas šampaną senelių gamybos namuose. Kaip kitaip suprasi ar šampanas klientui patiko jei nemokėsi analizuoti jo emocijų?
- Mergaitės, gal malonėtumėte pasakyti ką slepiate už nugarų? - kiek griežčiau pasakė profesorius, tačiau kartu tai buvo labiau klausimas.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #365 Prieš 2 metus »
Visa laimė, kad Dori suprato Meghan siunčiamus signalus ir ėmėsi profesoriaus užėmimo. Gal vis tik tos išdaigos, kurias mergaitės iškrėtė, pravertė. Istorijos moralas: kiekvienas dalykas gali būti naudingas, tereikia tik žinoti, kaip panaudoti.
Panašu, kad Dori taip pat kažkiek susijaudino dėl Apelsino mirties, mat jos žodžiai tikrai nebuvo patys rišliausi ir logiškiausi. Tiesą sakant, Meg manė, kad nelogiškesnės minčių sekos dar nebuvo girdėjusi. Nuo berniukų iki neegzistuojančio katino. Be to, kad ją kur tą sėkmę, profesorius buvo blaivas. Taip būdavo maždaug 65 dienas iš 365, kas ne juokais sunervino švilpiukę. Kodėl būtent tą kartą, kai reikia, kad būtum girtas, tu blaivus??? Padaryk visiems paslaugą, susirask Matthew ir abudu išgerkit. Visiems geriau bus.
Deja deja, profesorius nepaklausė Meghan mintimis siunčiamų prašymų ir pradėjo klausinėti, apie tą sukurtą berniuką ir ką tokio ji slepianti už nugaros. Lyg aš tau imčiau ir pasakyčiau...
Ši situacija švilpiukės liūdesį sugebėjo paversti į pyktį. Jos skys ėmė šaudyti žaibus, mergaitė nusibraukė ašaras nuo veido ir kiek atsitiesė, stengdamasi neparodyti Apelsino lavonėlio. Mirktelėjusi Dori sutartą ženklą Pasiruošk-sutikti-su-mano-melu, ji pažvelgė į profesorių.
- Nieko baisaus profesoriau, eilinis nesutarimas, - kad ir kaip bebūtų keista, balsas nesudrebėjo. - Ne, jis ne iš Švilpynės. Iš tiesų jis yra grifas. Na, Grifų Gūžtos mokinys.
Meghan paskutinę sekundę prisiminė, kad Dori lyg ir turi draugą grifą, tai gal paskui galės įtikinti jį pameluoti, jei profesorius nuspręstų įsitikinti faktų tikrumu.
- Tikrai, profesoriau, viskas gerai. Dori mane čia atsivedė pasikalbėti. Mergaičių pokalbis, - reikšmingai dėbtelėjo į Beaumont duodama suprasti, kad jis čia nebepageidaujamas.
Tikėjosi, kad to užteks. Labai reikėjo pagaliau atsikratyti lavono ir kaip nors susitvarkyti su savo mintimis.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #366 Prieš 2 metus »
Šita situacija ėmė priminti spektaklį. Tačiau viskas vedė link to, kad dabar mergaičių laukia kažkas labai nemalonaus.
Iš pradžių profesorius lyg ir patikėjo Mendel pasakomis, ėmė geraširdiškai domėtis esama situacija, tačiau vėliau, regis, suprato, kad mokinės kažką slepia. Ar reikėjo tau apie tą katę, kvaiša tu, sudraudė save mintyse žaliaplaukė.
Kai Meg skiedė apie grifą, Dori įnirtingai linksėjo, o mintyse galvojo, ką daryti. Draugei baigus kalbėti Mendel prabilo ir vėl:
- Žinote, profesoriau, o vat eikim ir parodysiu, kuris ten tas berniukas. Einam iki Grifų Gūžtos? Eikim iš čia. Tegul Meg eina ilsėtis, o aš jus nuvesiu pas tą berniuką.
Dori norėjo griebti profesoriui už alkūnės ir pradėti jį tempti, tačiau čia buvo ne Auris ar Matthew, kad trylikmetė išdrįstų taip pasielgti.
Mendel nežinojo, ką daryti. Kur ji nusives Rafaelį? Alkoholio mergaitė neturėjo, tad kaip reikės išsisukti iš padėties? O jeigu jis išvis neis? Geriau jau eitų. Jeigu profesorius pamatys fanagetą... Taigi mergaitėms šakės! Gal jį sustingdyti? Gal sustingdyt, gauti iš kažkur ugninės, prigirdyt ir manys, kad prisisapnavo? Trylikmetės galvoje sukosi keisčiausios mintys. Bet ji jautėsi taip, tarsi būtų įkliuvusi. Kad ir ką apie Beaumont kiti šnekėjo, Dori jo girto mačiusi nebuvo ir jis jai atrodė rimtas profesorius.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #367 Prieš 2 metus »
Tos dvi mergaitės buvo per daug įtartinos. Jos vaidino gana įtikinamai, tačiau pastovūs susižvalgymai tarpusavyje Beaumont nedavė ramybės. Prancūzas garantavo, kad jos kažką slepia. Tačiau už aktorinį, galėtų parašyti po dešimt taškų.
- Berniukas iš Grifų Gūžtos? Vadinasi man reikės pasikalbėti su Grifų Gūžtos vadovu, - pasakė profesorius visiškai rimtu tonu. Jis vaidino kartu su mergaitėmis, kadangi jam reikėjo pamatyti kas yra už jų nugarų. Ten turėjo būti kažkas labai slapto arba labai negero ir neteisėto. Abiejais variantais rudų plaukų savininkas turėjo patikrinti kas yra už jų nugarų.
- Gerai, mergaitės, man vaidinimo užtenka. Prašau pasitraukite ir parodykite kas yra už jūsų, - jau girežtu tonu ištarė profesorius. Jis nesiruošė toliau žaisti vaikiškų žaidimų.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #368 Prieš 1 metus »
Regis, profesorius ėmė patikėti jų melu apie berniuką grifą. Deja, Meghan apsidžiaugė per anksti. Pasirodo, Rafaelio taip lengvai neapmulkinsi kaip, pavyzdžiui, misterio grybo (kitaip žmonijai žinomo kaip ilgametis herbologijos profesorius Matthew Turner). Nors abu buvo pagarsėję girtuokliai, magiškų gyvūnų priežiūros profesorius, panašu, turėjo dar kelias nenugirdytas smegenų ląsteles.
Tačiau Meghan neketino taip lengvai pasiduoti jam ir parodyti, ką slepia. Žinojo, kad tada geruoju tikrai nesibaigs. Bet niekaip nesugalvojo, ką padaryti, kad nuviliotų profesorių lauk. Juk negalėjo atsistoti ir jo išsitempti - taip atidengtų fanageto kūnelį, kurį ir slėpė.
Švilpiukės mintys dirbo beprotišku greičiu, tačiau nieko neįstengė sugalvoti. Absoliučiai nieko.
Ir būtent tą sekundę Meghan pajuto, kad jai visko per daug. Visi praradimai, nusivylimai ir išgyvenimai, kuriuos ji patyrė per trylika savo gyvenimo metų, užgriuvo ant jos vienu kartu. Mergaitė pajuto, kad jai svaigsta galva, vaizdas liejasi akyse ir ji nebegali nusėdėti. Rudaplaukė dar norėjo kažką pasakyti, tačiau nieko nespėjo, nes ji nukrito ir visą pasaulį užliejo tamsa.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #369 Prieš 1 metus »
Dori suprato, kad trečiakursės rimtai įkliuvo. Profesorius kvailas nebuvo, suprato, jog mokinės kažką slepia. Pažiūrėjusi į geriausią draugę mergaitė pastebėjo, jog ji prastai atrodo ir netrukus Pritz apalpo.
Tą pačią akimirką atsidengė fanageto kūnelis, o per Dori širdį perėjo labai nemalonūs diegliai. Ji metė atsiprašomą žvilgsnį į profesorių, bet žinojo, kad dabar jau taip lengvai nuo atsakomybės neišsisuks. Įkliuvo.
Nusprendusi ignoruoti šalia esantį lavoną Mendel suriko:
- Darykite kažką! Ji apalpo! - ėmė purtyti draugę. - Meg! Meeeg!
Tikėjosi, kad mokinė Beaumont bus svarbesnė už numirusį fanagetą.
Dori žinojo, kad profesorius suteiks draugei pagalbą, todėl kažkuri klastuolės dalis norėjo imti ir nešti kudašių. Bet tuo pačiu ji vis tiek negalėjo ir Meg palikti, be to, nuo to, kad Mendel pabėgs, niekas nepasikeis. Ji per mokslo metus gyvena Hogvartse, o gebėjimų pakeisti magizoologo atmintį, deja, trečiakursė neturėjo.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #370 Prieš 3 mėnesius »
Juzefas ėjo ketvirto aukšto koridoriais sutvarkęs tokį reikalą. Vienas pirmakursis varnas jam pakuždėjo, jog girdėjo iš vyresnėlių, kad šiame aukšte pilna spąstų. Magiškų petardų, kurios yra nematomos. Ir sprogsta tik tada, kai ant jų užlipi. Tai - siaubingas pokštas. Kiti gali ne tik išsigąsti, bet ir stipriai susižeisti. Ar tik nebus Breathnach darbas?
Radęs, atbūręs nuo praskiedimo kerų ir pradanginęs tas petardas bei svarstydamas, aiškintis apie jas daugiau ar iš karto eiti skųsti vaikėzo, plikis pamatė Catamans.
- Lina! - sušuko jis ir pribėgo prie mokinės. - Ar tu ką nors žinai apie petardas, kurios buvo išmėtytos koridoriuose? - paklausė Levinsas.
Ir pagalvojo, jog yra prastas koledžo vadovas. Ar jis neturėtų pasikviesti antrakursės į savo kabinetą ir pasikalbėti su ja apie vos prieš kelias dienas praėjusį įvykį? O vietoj to klausia apie visai kitus dalykus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #371 Prieš 3 mėnesius »
Lina ėjo iš bibliotekos. Buvo pasirinkusi keletą knygų ramiam pasiskaitymui vakare. Po nuotykio prieš kelias dienas Uždraustame miške ji visai netroško nieko aktyvaus ar pavojingo. Eidama ji svajojo apie patogų krėslą prie židinio ir nepastebėjo jos namų vadovo profesoriaus Levinso kol jis jos nepakvietė. Išgirdusi tariamą savo vardą ir pakėlusi pamatė profesorių. Kiek išsigando, nes pamanė, kad profesorius pagaliau prisiminė, kad jos nenubaudė dėl pažeistų taisyklių. Bet profesorius paklausė visai kito dalyko. Dėl petardų. Ji kiek pagalvojo.
- Sveiki profesoriau. Na šiaip nežinau ar čia susiję, bet kai prieš kelias dienas mačiau vyresnį varną šiame koridoriuje. Jis ėjo ir kažką murmėjo. Buvo su lazdele rankoj, bet niekas nesikeitė. Pamaniau gal kažką kartojasi pamokoms. Ši vieta tyli tai gal ramiau nei bendrajame kambaryje. Man atrodo jo vardas Johnas ar Joshas Pettersonas. Šeštas ar septintas kursas. Nepažįstu aš jo. Tik vardą girdėjus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #372 Prieš 3 mėnesius »
Juzefas, surauktais antakiais, išklausė to, ką sakė Lina. Taip, toks šeštakursis varnas išties egzistavo. Galvoje iškart kilo klausimas, ar šis nėra Breathnach draugas? Tikriausiai pirmiausia reikės pasišnekėti su savo koledžo mokiniu, o ne eiti įskųsti bjaurųjį klastuolį.
- Gerai, ačiū, - pasakė profesorius.
Paleisti ar nepaleisti? Po šimts trolių. Ar man čia reikia? Juk Lina - protinga mergaitė. Turbūt į mišką daugiau neitų. Bet jeigu jos sakė tiesą, tuomet ir prieš kelias dienas ten atsidūrė netyčia. Bet kaip įmanoma pasiekti miško tankmę netyčia? Jos kažką slepia... O jeigu bus dar vienas kartas? Ar tik istorija apie proketus nėra skiedalai?
- Lina, - labai rimtai tarė plikis. - Pasakyk man teisybę. Kurių galų jūs trenkėtės į uždraustąjį mišką?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #373 Prieš 3 mėnesius »
Profesoriui padėkojus Lina pamanė, kad visgi jų žygis į užburtą mišką liks pamirštas ir lengviau atsikvėpė. Bet likimas, deja, nebuvo jai palankus ir profesorius visgi paklausė ko jos ten ėjo. Tonas buvo rimtas. Nesinorėjo meluoti. Bet ir tiesa neskambėjo labai gerai. Juk kaip skambės, kad jos norėjo pasigirti? Kad ji sutiko su Kajos pasiūlimu ir nesustabdė. Ir per tą kvailumą pasiklydo? Tikrai nesinorėjo viso šito iškloti profesoriui. Ir dar namų vadovui. Bet rimtas žvilgsnis nepaliko daug pasirinkimų.
- Na... Pirma mes ieškojome proketų Nuodų ir Vaistų užduočiai. Apvaikščiojome pievas ir tada Kajai pasirodė, kad juos mato. Bet ten buvo tik dobilai. Tada ir pastebėjome, kad esame prie Uždraustojo miško. Galvojome grįžti ir ieškoti toliau. Tada Kaja pasakė, kad tarp grifų egzistuoja išūkis pasivaikščioti užburtame miške. Nežinau, kas mums tada šovė į galvą... Ar drąsios pasirodyti norėjome ar nuotykių užsimanėm... Bet nusprendėm kelias minutes pasivaikščioti ir poto grįžti. Galvojom, kad diena ir ilgai neisim. Pirma viskas buvo gerai, švietė saulė, vienas takas. Tačiau pastebėjus, kad pradeda tamsėti nusprendėme grįžti. Manėme, kad eisime tiesiog tuo pačiu keliu ir grįšime juk nebuvom toli nuėję. Tačiau priėjome kryžkėlę. Rai buvo keista, nes tikrai neprisiminėme, kad būtume pro tokią ėję. Tai ėjome vienu keliu, bet jis vedė į naują proskyną. Ten sutikome vienaragius. Bet tai nebuvo tas pats kelias. Apsisukome, kad bandyti kitą kelią bet neberadome proskynos. Taip ir nuėjome nežinia kur. Taip ir nesupratom nei kur ji dingo, nei iš kur atsiradus buvo. Tada ir sutemti spėjo. Tai pasilikome kur buvome, nes supratome, kad jei tiesiame kelyje proskynos atsiranda tai tikrai nerasime Hogvartso. Tada man šovė į galvą išbandyti gynėjo kerus. Bet nebuvo jie labai pavykę. Tai irgi nelabai padėjo... Žodžiu tai buvo kvaila. Turėjau sustabdyti ir ten neiti. Bent jau su tokiais menkais magijos ir orientavimosi įgūdžiais. Turėsiu mokytis geriau.
Jos balse buvo kaltė, pyktis ant savęs ir pasiryžimas.
- Tai tokia ir visa istorija...

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #374 Prieš 3 mėnesius »
Juzefas rimtu veidu išklausė to, ką pasakojo Lina. Šiaip jam patiko toks varnanagės elgesys. Ji nesiginčijo, nesišakojo, kaip kad kai kurie mokiniai. Levinsui atrodė, kad vaikai tokie ir turi būti. Tai reiškia, žinoti ribas. Mhm, žinoti ribas ir nuklysti į uždraustąjį mišką...
- Prieš ieškant proketų galbūt vertėtų pasidomėti, kas tai per augalas, - pasakė plikis. - Tikiu, kad nuodų ir vaistų profesorius minėjo, jog proketai auga visai prie mokyklos, pievose, o ne miške. Akivaizdu, kad jis nebūtų siuntęs mokinių į uždraustąjį mišką. O jeigu palei pilį neradote proketų, vadinasi, visi buvo išskinti. Reikėjo anksčiau susizgribti, - moralizavo. - Tas iššūkis, ar jis egzistuoja tik tarp grifų? Ar ir tarp mūsų koledžo mokinių?
Po galais, reikės parašyti kokį nors informacinį pranešimą šita tema. Ir pasakyti Auriui apie tą iššūkį. Būtinai jam reiks tai pasakyti, su savimi mintyse kalbėjosi beplaukis.
- Uždraustasis miškas yra nepaprastai klaidus. Klaidus ir pavojingas. Abi esat laimės kūdikiai, jog susitikot tik vienaragius. Kas liečia gynėją. Lina, jis labai padėjo. Mes bėgom paskui jį. Tu esi nepaprastai sumani burtininkė, jog sugalvojai iššaukti gynėją. Ir labai gabi, nes nežinau tokio amžiaus raganos, kuri būtų iššaukusi gynėją ir dar kuriam laikui su užduotimi, o ne sekundei kitai.
Juzefas tikėjo, kad ir be gynėjo pagalbos jiems būtų pavykę rasti mergaites. Tačiau tikriausiai viskas būtų užtrukę ženkliai ilgiau. Be to, nežinia, ar rėkaujant miške jie išties nebūtų prisišaukę kokių nors padarų. Tad nakties baigtis be gynėjo neatrodė aiški.