0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #315 Prieš 1 metus »
 Situacija su kiekviena sekunde vis blogėjo. Liucija nežinojo kur dėti akis, rankas ir kojas. Jai norėjosi dingti kuo toliau nuo klastuolio, bet vis tiek stovėjo lyg įkalta. Šviesi lėkštutė, kurią spaudė pabalę švilpės pirštai, drebėjo, o joje šokčiojo dailūs keksiukai. Reikėjo patylėt ir nieko nesakyt...
 Vaikino pakeltas balsas privertė mergaitę krūptelėti, o dar ta jėga, su kuria kepiniai buvo trenkti atgal į lėkšte, privertė baltaplaukę paleisti ją. Indas su keksiukais kaip sulėtintame kadre, nukrito ant grindų ir pažiro tūkstančiu šukių.
 Išplėtusi savo melsvas akis, Liucija, vis dar negalėdama patikėti keksiukų mirtimi, žiūrėjo į visą tą jovalą. Greitai mėlynę aptemdė ašaros, upeliu pradėjusios bėgti žemyn.
-Kas tau negerai?!-dabar buvo šio mažo padaro eilė rėkti.-Tu kada išsitrauki galvą iš subinės?! Ne tau vienam gyvenimas sušiktas, asile!
Bandydama uniformos rankove sugaudyti byrančias ašaras, Liucija apsisuko, tikėdamasi kaip nors grįžti į bendrąjį kambarį. Žinoma, tai neįvyko, nes mažoji švilpė pro ašaras nematė kelio ir netrukus atsitrenkė į sieną.
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *****
  • 864
  • Lytis: Moteris
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #316 Prieš 1 metus »
Lėkštei išsitaškius Dafydd piktai išsišiepė. Bus tai mažei kaišioti čia kažkokias nesąmones po nosimi... Deja. netrukus bet kokį džiaugsmą aptemdė labai paprastas dalykas: mergiūkštės ašaros. Nenoromis vaikinas prisiminė, kaip praėjusiais metais pravirkdė kažkokią grifę. Atrodo, užteko paminėti Greywindpalaikio pavardę.
Čia Dafydd irgi nieko tokio nepadarė. Vienintelė paguoda galėjo būti nebent ta, kad šita mergiūkštė jaunesnė. Bet tai nebuvo paguoda. Tik jau ne Dafydd.
- Ir ko čia isterikuoti? - burbtelėjo jis, tačiau netrukus gavo suprasti, kad verksmas buvo labai toli iki isterikavimo, mat baltapūkė staiga pradėjo rėkti. Tiesą sakant, tai buvo labai netikėta.
- Švilpos moka rėkti? - apsimestinai susidomėjęs paklausė klastuolis. Ką gi, panašu, kad taip. - Asiliene, tai mano gyvenimu rūpintis tikrai nereikia, - jau pikčiau pridūrė jis.
Nežinojo, ką daryti. Juk dabar vis dar buvo galima tiesiog išeiti. Vis dėlto susitikimas gal ir nebuvo toks jau blogas: mergaitė netruko atsitrenkti į sieną, kas be galo prajuokino klastuolį.
- Taip ir toliau, - garsiai ištarė velsietis. Jis atsirėmė į tą pačią sieną, kurią ką tik nuskriaudė mergaitė, ir žiūrėjo, ką ji darys toliau. Savaime aišku, jovalas, kurį jiedu sukūrė, tebebuvo ant grindų.
- Aaa... - nutęsė Dafydd gerokai draugiškesniu balsu. - Ei, klausyk. Palikai čia savo šiukšlyną.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #317 Prieš 1 metus »
 Liucija kaukštelėjo kaktą į sieną ir skausmas persmelkė visą mergaitės galvą, dėl ko iš akių pasipylė dar daugiau ašarų. Ir kodėl jai šitaip nesiseka? Ji tikrai stengiasi būti gera visiems, bet ne, būtinai atsiras koks ryžas asilas ir viską sugadins. Ir tada ji nuvils dar daugiau žmonių. Kokia nesąmonė. Kaip jai viskas atsibodo.
 Klastuolio juokas skaudžiai smigo mergaitei į širdį. Ne, jai tikrai gana. Daugiau jo akyse nenori matyti. Nenori ir girdėti to pasipūtėlio balso. Tegul kaip koks siurblys surenka šukes nuo grindų ir paspringsta jomis.
-Jei tau trukdo, tai ir išsivalyk,-valydamasi ašaras suburbėjo Liucija. Pyktis kunkuliavo viduje kaip koks tirštas eliksyras. Sparčiu žingsniu priėjusi prie šukių, mergaitė paėmė vieną iš stambesnių ir paleido į klastuolį.
-Gali pradėt nuo šitos,-piktai spoksodama į vaikiną išrėžė baltaplaukė ir apsisuko eit atgal prie laiptų. Žinoma, iš pykčio nepastebėdama, kad įsipjovė delną ir dabar jos kelią žymi kraujo lašai ant grindų.
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *****
  • 864
  • Lytis: Moteris
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #318 Prieš 1 metus »
- Man tai netrukdo, bet ar tėveliai nemokė, kad reikia susitvarkyti po savęs, asiliene? - burbtelėjo Dafydd. Nespėjo daugiau nieko padaryti ar pasakyti, kai šukė buvo paleista tiesiai į jį. Vaikinas skubiai palenkė galvą, tad šukė atsitrenkė į sieną ir ištiško į smulkesnius gabaliukus. Velsietis jautė, kad bent dalis jų sukrito tiesiai jam į plaukus. Ką gi, bus labai smagu tai susitvarkyti... Dafydd pradėjo mąstyti, ar žino kokius kerus, kurie padėtų išvengti rankų kišimo į stiklų gabaliukus. Kol kas niekas neatėjo į galvą, tačiau šiuo momentu reikėjo sugalvoti, kaip dar paerzinti šitą įžūlią mergšę.
- Ei, tu! - riktelėjo mažylei pavymui vaikinas. - Gal susirink savo kraują?
Tiesą sakant, Dafydd gerokai nustebo, kai pamatė raudonus lašus. Negi ji tiek kvaila, kad nesugeba tinkamai paimti šukės. Vaikinas gūžtelėjo. Jis sparčiu žingsniu pasivijo mergaitę, čiupo už rankos (nežiūrėdamas, ar ji kruvina, ar ne) ir itin grubiai nutempė atgal prie duženų.
- Susitvarkyk tu pagaliau, - griežtai tarė jis.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #319 Prieš 1 metus »
 Klastuoliui pačiupus už sužeistos rankos, Liucija pajuto tą įbrėžimą delne. Kad ir kokia negili žaizda buvo, iš jos kraujas bėgo ne mažais lašiukais. Žinoma, tokį įbrėžimą ir Episkey sutvarkytų, bet dabar švilpė neturėjo jokio noro priešais vaikiną mosuoti lazdele. Nežinia, gal dar kaip iššūkį priims, o kovotoja iš mergaitės ne kokia.
 Kai klastuolis baigė ją tempti, Liucija trenkė jam su kruvinu delnu per ranką.
-NELIESK MANĘS, BEGEMOTO UŽPAKALI, IR JEI NEPATINKA, TAI NULAIŽYK MANO KRAUJĄ NUO GRINDŲ IR SUSIGRŪSK ŠUKES TEN, KUR TIK PROKTOLOGAS PIRŠTUS KIŠA!-Liucijos pusiau klyksmas, pusiau šauksmas nuaidėjo koridoriumi. Ir kiek pykčio gali toks mažas žmogus sutalpinti? Na, tai nesvarbu, nes kartais užtenka vieno kvailio, kad viskas išsipiltų. Ir dabar mergaitė, truputį pašokusi, įsikibo į vaikino ryžus plaukus tarsi jie būtų jos išsigelbėjimas ir jie, žinoma, slydo jai iš kruvinos rankos. Visai pasiuto šis mažas padaras. Dafydd, saugokis, kad įkandus ir pasiutlige neužkrėstų.
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *****
  • 864
  • Lytis: Moteris
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #320 Prieš 1 metus »
Aišku, jis pataikė pagriebti už kruvinos rankos, tad netrukus išsitepė ir pats. Tarsi to būtų maža, ta mergužėlė dar ir trankosi!
- Ko tu rėkauji, asiliene? - suirzęs paklausė Dafydd. O juk jis bandė tiesiog ramiai praeiti pro šalį. Kur ten - ir vėl įsivėlė į kažkokią nesąmonę... O vaikai mažėja su kiekvienais metais.
Mergaitei pagaliau baigus klykti vaikinas atsiduso. Nežinojo, ką daryti dabar: gal tiesiog ją palikti ramybėje? Juk velsiečiui, savaime aišku, koridoriaus tvarka visiškai nerūpėjo. Bet negi dabar imsi ir išeisi? Tikrai pagalvos, kad jis nieko negalėjo padaryti, tad pasiplovė. Nepaisant to, kad jaunesnių mokinių kaip įmanydamas vengė, šitaip pažemintas būti nenorėjo. Kita vertus, nesinorėjo ir muštis, vis dėlto Dafydd fizinių muštynių nemėgo.
Nespėjus nieko padaryti, mažvaikė čiupo už plaukų. Velsietis vos nesusilaikė neprunkštelėjęs - juose tikriausiai tebebuvo smulkių šukelių. Vis dėlto jausmas nebuvo pats maloniausias, tad vaikinas čiupo abi baltapūkės rankas ir staigiai stumtelėjo toliau nuo savęs.
- Nuoširdus patarimas: susitvarkai geruoju.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #321 Prieš 1 metus »
 Klastuolio Liucijos žodžiai nelabai veikė, o gaila. Tik baltaplaukė čia piktai rėkavo, o jos balsas aidėjo tuščiais koridoriais. Piktas piktas kleckutis.
 Ryžos sruogos slydo iš mergaitės sužeisto delno tapdamos raudonomis. Plaukuose taip pat buvo dulkių ir smulkių šukių, bet į jas Liucija nekreipė per daug dėmesio, mat tie lėkštės gabalėliai didelės žalos nedarė. Klastuoliui prisilietus prie jos riešų, švilpė beveik instinktyviai jam spyrė. Kur? Galės nuspręst kitas žmogus, bet kažkur pataikė, mat šiek tiek suskaudo kojų pirštus. Žengusi kelis žingsnius atgal, Liucija nugara švelniai atsitrenkė į sieną. Ji nė velnio neplanavo pasinaudoti vaikino ,,patarimu". Jeigu jam trukdo, tegul pats ir sutvarko.
-Priversk,-piktai spoksodama į ryžaplaukio akis išrėžė Liucija ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Geruoju, pf... Ko dar? Jam batus nulaižyt?
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *****
  • 864
  • Lytis: Moteris
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #322 Prieš 1 metus »
Pajutęs smūgį į pilvą Dafydd susiraukė. O šita mažylė, pasirodo, moka spardytis! Velsietis susiraukė. Ir į kokią nesąmonę jis eilinį kartą įklimpo? Kodėl bent kartą negalėjo viskas pasibaigti normaliai?..
- Klausyk, asiliene, - suburbėjo jis, kai mažė pradėjo atsikalbinėti. - Neturiu noro čia su tavimi terliotis.
Dafydd nusisuko. Net pradėjo galvoti apie imperio, tačiau vis dėlto neišdrįso. Visų pirma, tokios magijos nebuvo bandęs, be to, nesinorėjo išlėkti iš mokyklos ar, tuo labiau, baigti Azkabane. Ten duotų pavalgyti ir lovą pagalvojo vaikinas, tačiau puikiai suprato, kad tai nėra pats maloniausias variantas.
Vis dėlto klastuolis išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į baltapūkę. Ne, šitokio jovalo šita mažvaikė čia nepaliks. Dar turbūt reikėtų priversti ir sutvarkyti jo plaukus. Nors... Gal geriau tegul nė nesiartina.
- Tu tikrai nenori, kad aš imčiausi priemonių, - rėžė Dafydd. Lazdelė buvo nukreipta baltapūkei į veidą. Vaikinas mąstė.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #323 Prieš 1 metus »
 Taip, jos koja kažkur pataikė ir matyt skaudžiai, mat klastuolis mergaitės už tai nepaglostė. Na, taip ir reikia šikniams, besikabinėjantiems prie mažų vaikų. Šukės ir keksiukų likučiai kaltinamai žiūrėjo į švilpę. Bet kuriuo kitu atveju, Liucija būtų mielai viską susitvarkiusi, bet dabar viršų ėmė užsispyrimas. Ne, ji nenusileis tam kvailam klastuoliui.
-Jei neturi noro, tai apsisuk ir dink man iš akių,-piktai suburbėjo baltaplaukė stebėdama vaikiną. Nieko, net ir sienose miegančių vaiduoklių, nenustebino ir tai, kad klastuolis išsitraukė lazdelę. Liucija vis tiek nesijudino.
-Ar tau negėda? Negi jau nesusitvarkai su antrakurse pats, tai jau griebiesi kerų? Na, pasirodyk, ką moki. Koks esi protingas ir stiprus. Kaip tau nerūpi kiti ir tavo veiksmų pasekmės,-mergaitė žengė kelis žingsnius artyn - dabar ji galėtų lengvai paliesti tą ryžį. Piktai spoksodama vaikinui į akis, švilpė sušnabždėjo:
-Išdrįsk.
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *****
  • 864
  • Lytis: Moteris
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #324 Prieš 1 metus »
- Ne tau diskutuot apie mano protą, - burbtelėjo Dafydd, tačiau ne itin garsiai. Gal ta kvailelė neišgirs ir viskas baigsis gerai? Ką gi, svajok toliau. Tikriausiai klastuoliui buvo lemta nuolat įsipainioti į visokiausias įmanomas nesąmones.
Mergiūkštei pradėjus erzintis, kad jis negali susitvarkyti be burtų lazdelės, Dafydd suirzo. Nenoromis prisiminė kraupokas muštynes su Kupidonu (kaži kur tas, laimei, yra pradingęs?). Ne, to pakartoti tikrai nesinorėjo. Deja, tolimesni jos žodžiai kažkodėl priminė Mionos pamokas. Vaikinas puikiai žinojo, kad jos nepraėjo veltui ir kad jis turi būti dėkingas grifei, kad bent kažką moka. Deja, apie tą žmogų galvoti iš viso dabar nesinorėjo, tad reikėjo kažkaip nukreipti mintis. Dafydd susimąstė, kokius kerus nukreipti į baltapūkę. Ką nors nekenksmingo, bet tokio, kad jai nepatiktų. Klastuolis ilgokai spoksojo į ją, kol galiausiai apsisprendė.
- Colovaria, - burbtelėjo jis, nukreipdamas lazdelę į baltapūkės plaukus. Kadaise puikiai Moorepalaikiui suveikę kerai suveikė ir dabar. Balti plaukeliai nusidažė šleikščiai žalia, panašia į vemalų, spalva. Dafydd patenkintas išsišiepė.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #325 Prieš 1 metus »
 Klastuoliui nepasisekė, mat Liucija kuo puikiausiai išgirdo jo komentarą.
-Jei nenori, kad kiti kalbėtų apie tavo protą, tai nerodyk jo trūkumo,-visiškai nepasimetus atgal atšovė švilpė. Kad kiek vyresnis, aukštesnis ir stipresnis už ją buvo klastuolis, mergaitės akimis jis buvo kritęs iki eilinio Londono bomžo, kuris be keiksmų ir tuščių butelių laidymo nieko nemoka pasiekti. Tik štai šitas peraugęs ryžas berniokas mojavo lazdele kaip kokia šaka, kažką grasindamas. O visi tie grasinimai pasirodė nieko neverti. Liucijos plaukams nusidažius šleikščia tulžies spalva, mergaitė nusikvatojo. Colovaria - pradedančiųjų burtažodis, kurį moka beveik visos jos amžiaus mergaitės.
-Tik tiek moki? Tikėjausi, ko nors, žinai, įspūdingesnio, kaip ir pridera tokiam protingam ir galingam burtininkui,-pašaipiai šypsodamasi, Liucija išsitraukė lazdelę ir, nenuleisdama akių nuo klastuolio, sugrąžino savo plaukams pradinę spalvą. Senas ir patikimas triukas, kur greitai perpranti, kai vyresni bernai nudažo tavo plaukus ryškiai raudona ir pradeda spiegt kaip sirenos tave pamatę.-Bandysi dar kartą?
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *****
  • 864
  • Lytis: Moteris
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #326 Prieš 1 metus »
Tarsi maža būtų šitos idiotiškos situacijos, ta mergpalaikė pasižymėjo dar ir nenormaliai gera klausa! Dafydd dar labiau susinervino. Jis užvertė akis ir iš paskutiniųjų stengėsi tylėti, kad neprapliuptų bjauriausiais keismažodžiais. Įtarė, kad asilienė kaip tik to ir laukia, tad nereikėjo suteikti malonumo. Velsietis nepratarė nė žodžio, nors galvoje siautė tokie, kurių viešinti nederėtų niekur.
Deja, mergiūkštė pasirodė nesanti visiškai kvaila. Žinoma, pašaipus tonas galėjo nieko ir nereikšti - ji paprasčiausiai galėjo apsimetinėti. Deja, plaukams grąžinta pradinė spalva (kaži, kuri šlykštesnė?) pakuždėjo mintį, kad kerai gal išties buvo pernelyg paprasti. Arba šita mažvaikė moka porą burtažodžių ir Dafydd sugebėjo pataikyti kaip tik ant jų.
- Nesinori mažiems vaikams įvaryti infarkto, - rėžė Dafydd. Ar mergiūkštė patikės, ar ne, jis nežinojo, bet jam ne itin tai ir terūpėjo. Viskas. Jis daugiau tikrai čia su ja nebesitrins. Jis atsuko lazdelę į baltapūkė ir griežtai tarstelėjo:
- Alarte Ascendare.
Ar kerai pasisekė, velsietis nebežiūrėjo. Skubiu žingsniu patraukė tolyn. Po kelių akimirkų prisiminė, kad kvaišos šiukšlės taip ir liko mėtytis ant grindų, tačiau į kvailą koridorių vaikinas grįžti nebeketino.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 327
  • If you want to keep a secret, you must also hide it from yourself
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #327 Prieš 1 metus »
 Klastuolis dar labiau susierzino, kas iššaukė šypseną Liucijos veide. Mergaitė nelabai norėjo to pripažinti, bet jai šita situacija visai patiko. Tik gaila, kad viskas pasisuko tokia nuobodžia kryptimi, o ir vaikinas nieko įdomaus neparodė. Bet daugiau Liucija nebenorėjo stovėti priešais vaikino lazdelę, nežinia, ką jis dar sugalvos, tad šiam vos ištarus burtažodį, šoktelėjo į šoną. Ir gerai, mat kerai turbūt nebūtų buvę vieni iš malonesnių.
 Klastuoliui išeinant, baltaplaukė iškišo liežuvį. Dabar jau galėjo ramiai susitvarkyti, mat tokio šiukšlyno tikrai nebūtų palikusi. Reparo labai greitai sutvarkė sudužusią lėkštę ir ši dabar atrodė kaip nauja. Tik, deja, su keksiukais jau reikės Liucijai atsisveikinti, mat išvolioti dulkėse jie nelabai tiko valgymui. Atsargiai susirinkusi kepinius, mergaitė patraukė virtuvės link. Paskutinė keksiukų kelionė.
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #328 Prieš 1 metus »
Man trūksta kažko... Veikiau jau trūksta geresnės veiklos, pažinčių..., kalbėjo sau mintyse, kol bevaikštinėdama priėjo laiptus, vedančius į ketvirtą aukštą. To jai ir reikėjo. Šios Hogvartso dalies dar nebuvo aptikusi. Mat pirmieji metai buvo labiau keistesni ir kupini nemažai visko. Aišku, pati pradžia buvo kiek sunkesnė, visai nebuvo noro kažką daryti, o vėliau lyg apsėdo, tai yra turėjo gan didelio noro kažką daryti ties pamokomis ar namų darbais. Šiai metais sau pasižadėjo vėl aktyviau dalyvauti visur kur reikia.
Atsidūrusi ketvirtame aukšte, kiek pavaikščiojo, o tada grįžo prie tų laiptų kur ir buvo, tačiau tame aukšte ir pasiliko. Prisiminė, jog rankoje laikė knygą, kurią pasiėmė iš bibliotekos. Todėl atsisėdo ant grindų ir atsirėmė į sieną. Atsivertė pirmuosius puslapius, bet prieš pagalvojo, kad galėjo tiesiog būti ir bendrame kambaryje ir ramiai paskaityti, tačiau Violeta kai kada mėgo rinktis kitokias vietas kokioms nors daug pastangų nereikalaujančioms veikos, pavyzdžiui, kaip knygų skaitymas ar dienoraščio rašymas. Tai buvo du pagrindiniai dalykai, kuriuos tamsių plaukų savininkė ir darė, kai būdavo viena.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #329 Prieš 1 metus »
Nenorėjo to pripažinti, bet ketvirto aukšto koridoriais mergina ėjo labai nedrąsiai ir kupina širdimi baimės. Į juos užklydo visai netyčia ir negalvodama, išėjo paprasčiausiai pasivaikščioti ir net negalvojo kur ėjo. Šiaip grifiukė nebuvo labai baili, bet apie šiuos painius koridorius sklandė per daug gandų ir siaubo kupinų pasakojimų, grasinimų, kad net drąsiausias žmogus jaustųsi kiek nedrąsiai.Žingsniavo tokiu tempu, kad greičiau iš čia išeitu, bet ne tokių, jog atrodytų persigandusi. Visos pastangos išsilaikyti ramiai baigėsi, kai Žaneta išgirdo keistą šnabždesį ir po kelių akimirkų ir tarškėjimą tamsiame koridoriaus kampe. Per daug negalvodama ir visai pamiršusi orumą, pradėjo bėgti. Atsidavė baimės jausmams ir bėgo kiek kojos nešė. Po kelių minučių bėgimo, aklą tamsą prasklaidė šviesa sklindanti nuo laiptų besileidžiančių žemyn. Štai, šito man ir reikia! Sugriebus už turėklo, paskutinį kartą pažvelgė pro petį atgal ir pradėjo bėgti laiptais žemyn. Kadangi užvaldyta baimės nežiūrėjo po kojomis, visai nepastebėjo ant laiptų sėdinčios mergaitės ir užkliuvo už jos. Laiptų buvo likę nebe daug, todėl krytis nebuvo toks skausmingas, tik pačioje laiptų apačioje mergina prasidrėskė ranką į išsikišusį, aštrų laiptų kampą.
- Ei! - Visai negalvodama ir žiūrėdama į savo, dabar jau šiek tiek kraujuojančią ranką surika Žaneta.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts