0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vivian de Havilland

  • *
  • 123
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A woman who cannot be ugly is not beautiful.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #45 Prieš 13 metus »
Čia šitoj mokykloj viskas taip sutrešę ar aš patekau į benamių klubą? Einu laiptais, o jie arba slenka arba lūžta. Jokios prabangos, kur ten. Dabar vos nesusisukau sprando kai man beeinant tie laiptai įlūžo- Anė stovėjo ir bejėgiškai bandė ištraukti koją.- aš čia daugiau neišbūsiu....
-ei, padėkit kas nors..!!!!!!!!!!!!!!!ar čia yra kas nors?!!!!!!!!!!!!!!!

Papildyta: Prieš 13 metus
Aišku, nieko nėra....teks traukti pačiai.. aš nepratus, prie šito...ko gero nusilaušiu sprandą. Koja tai tikrai išnirs.- Anė iš visų jėgų truktelėjo už savo šlaunies- jau juda...jau tuoj ištrauksiu...na va..daugiau čia nelipsiu...Kur tada lipti?
Anė nušlubavo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Marta »
**Aš esu idealistas. Nežinau, kur einu, bet einu savu keliu.**
Karlas Sandbergas
http://www.youtube.com/watch?v=T0FmGwUDFf0

http://www.youtube.com/watch?v=d7_7he9bi-Q

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Ats: Laiptai
« Atsakymas #46 Prieš 13 metus »
- Ei, padėkit kas nors!!!!!!!!!!!!!! Ar čia yra kas nors?!!!!!!!!!!!!!!!- Išgirdo Emilė kažkokios antrakursės balsą. Mergaitė nusiskubino jai padėti, bet per neapsižiūrėjimą pati įkišo koją į klastinguosius laiptus. Aš tik padėt kitam žmogui norėjau, o štai kaip man atsilygina. Mergaitė ir šiaip ir taip bandė ištraukė koją, bet laiptai tarsi spąstai spaudė dar tvirčiau. Po kelių akimirkų klastuolė išgirdo panašų šauksmą į tos antrakursės. Tik šaukė ne antrakursė, o ji pati.
- GELBĖKIT!!! Žmogus.. uhmm... miršta... AŠ MIRŠTU!!! laiptai mane žudo.
Niekas neatsiliepė. Kažkokiam žiobarų žurnale skaičiau, jog žmonės labiausiai reguoja į gaisro pavojų. Naaa... Čia ne žiobarai ir ne jų žurnalai, bet pabandysiu.
- Gaisras !!!!- Iš mergaitės lūpų išsiveržė nelabai įtikinantis šauksmas.- Pasistenk labiau.- Kaprizingai įsakė Emilė savo balsui.
- Kalbėjimas su savimi- pirmas beprotystės požymis.- Tarė balsas iš paveikslo, vaizduojančio undinių diskoteką.
- Užsirauk!- Atšovė mergaitė ir dar kartą pabandė skelbt netikrą pavojų.- GAISRAS! DEGA!!!
Pamaniusi jog pavyko visai neblogai Emilė širdyje ėmė melsti jog kasnors tą įtikinamą šauksmą girdėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Emille Lindsay »
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Ats: Laiptai
« Atsakymas #47 Prieš 13 metus »
  Dar sako: Hogvartse ateis pagalba kiekvienam kam jos reikės. Neišmanėlių paskalos... Bent jau pas mane ta pagalba neateina. Gal bijo... Teks vaduotis pačiai. Emilė pirmą kart truktelėjo koją. Kažkas pajudėjo. Antrą kartą pabandė stipriau. O be reikalo. Koja trakštelėjo ir Emilei pradėjo siaubingai diegti koją. Lūžo... Geriausiu atveju. Norėdama kuo greičiau nušlubčioti į ligoninę Klastuolė dar kartą pabandė išsivaduoti iš klastingųjų laiptų pinklių. Beviltiška. Laimėjo tik tiek, jog iš skausmo nesavu balsu pradėjo staugt:
- AUČ! AUUU!!!!! DVĖSTU!!!
Mergaitė iš nevilties dar kartą pabandė ištraukti koją. Pavyko. Kas per laiptai? Čia visus kaulus gali išsilaužyt. Emilė viena koja nušokavo link ligoninės.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Lurida Revendž

  • *****
  • 578
  • Lytis: Moteris
Ats: Laiptai
« Atsakymas #48 Prieš 12 metus »
Buvo jau gana vėlus metas, kai Lurida lipo laiptais, vedančiais į trečią aukštą. Praeidama pro langą klastuolė stabtelėjo, pažvelgė į mišką – tuo metu kaip tik pakilo pora testralių. Ant jų kažkas sėdėjo, bet Lu nė nesusidomėjo.
Turbūt kokie kvaili mokiniai užsimanė pajodinėti ant arkliukų, pagalvojo Lu.
Ir vėl ėmė kopti aukštyn. Deja, tuo metu laiptai sujudėjo ir nusisuko į priešingą pusę. Mintyse nusikeikusi Luri laukė, kol jie grįš į vietą. Po kelių nuobodžių minučių, per kurias ji burtais atsivarė butelį pasukų alaus ir atsigaivino, laiptais pagaliau grįžo ten, kur merginai ir reikėjo.
Seniai laikas, jau buvo pabodę laukt.
Laiptų aikštelėje Lu priėjo prie paveikslo, vaizduojančio gyvūnų grupelę, mažojo pirštelio krumpliu tris kartus pabeldė į šuns nosį ir pradingo.

*

Willow Thunder

Ats: Laiptai
« Atsakymas #49 Prieš 12 metus »
Willow lėtai lipo Hogvartso laiptais.Žvalgėsi aplinkui, stebėjo portretų gyventojus. Koridoriuose nkiekur nesimatė nė gyvos ar netgi negyvos (kas buvo gan keista,nes koridoriai buvo gan mėgstama vaiduoklių pasivaikščiojimo,sklandymo vieta).Mergaitė numanė kodėl šitaip tylu,juk dar ankstus rytas.Will pati stebėjosi,kad pabudo šitaip anksti ir dar išsiruošė pasivaikščioti po šią didingą pilį.Klastuolė lipo aukštyn, netikėtai sustojo prie vieno labai keisto paveikslo. Jame buvo pavaizduota gan aukšta,liekna moteris, baroko stiliaus suknele, jos ilgi juodi plaukai vilnijo per visą jos stotą.Mergaitės žvilgsnį patraukė jos šaltas,žiaurus žvilgsnis, jos akyse tiesiok degte degė neapykanta.Will susimąstė, kas žmogų gali taip supykdyti ar įskaudinti,kad jis būtų vertas tokio žvilgsnio.Nežiūrėčiau taip net į savo pikčiausią priešą... Kitas merginą patraukęs dalykas buvo tas,kad toji moteris visai nejudėjo, net nemirksėjo.Tai buvo keista, nes Hogvartse visi paveikslai yra pilni energijos ir judesio.Vieną akimirką klastuolė pagalvojo,kad šis portretas yra žiobarų, tačiau greit nuvijo tą mintį, nes už baisiosios moters nugaros skraidė vienut vienas paukštelis, panašus į kregždę.Keista...labai keista... Willow staiga pajuto,kad kažkas prie jos artinasi.Mergina sugniaužė lazdelę,kurią laikė savo apsiausto kišenėje.

*

Neprisijungęs Oliver-Mažulis Yellow

  • V kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Laiptai
« Atsakymas #50 Prieš 12 metus »
Oliveriui, einant tiek tamsiais ir niūriais, tiek ir akinančiais šviesiais akmeniniais koridoriais, galvoje zujo gausybė minčių. Reikia nepavėluoti į pamokas. O... taip taip. aha. Visai pamiršau! Ech... Dar reiks užeiti pas kėrėjimo mokytoją pasiklausti dėl namų darbų. O kur tvarkaraštis... Bet visgi šiandien gražus rytas... Norėčiau kelių eklerų... Jo nosį pradėjo kutenti oras, perpildytas dulkių. Olis smarkiai nusičiaudėjo ir kartu išbėrė visą nešulį. Greitai puolęs ant kelių, jis pakėlė nuo žemės kelias knygas, pergamento ritinėlius ir labai tyliai, vos girdimai ištaręs keiksmažodį toliau ėjo kolidoriais. Reikia nusigauti iki didžiosios salės... Pagalvojo, nes baisiai sugurgė pilvas. Bet, užsigalvojęs apie maistą Oliveris praėjo pro nedidelę arką ir išėjo į laiptų aikštelę. Nedelsdamas pasuko dešinėn ir pradėjo leistis žemyn. Net nepastebėjo kelyje pasimaišiusios mergaitės. Atsitrenkęs į ją, kiek suklupo, tačiau, ačiū Merlino barzdai, kūliais nenuvirto akmeniniais laiptais, o tik vėl pametė savo nešulį.
- Dievaži, jau antrą kartą. - pusbalsiu ištarė varniukas.
Pažvelgė į šio chaoso kaltininkę tik surinkęs knygas ir Wingardium Leviosa kerais atskraidinęs pergamento ritinėlį. Stovi, kaip chimera... Po to jį aplankė mintis - gal ir jis pats kaltas, kad buvo neatidus. Jo galvoje užvirė minčių karas. Tačiau šis netruko užilgti, kai varniukas atkreipė dėmesį į mergaitę. Ši dėvėjo Klastūnyno mantiją, buvo nustačiusi keistą miną. Tarsi pagiežos, bet kartu ir sumišimo. Klastuolė buvo ganėtinai jauna - berniukas numanė, jog ji iš pirmo arba antro kurso. Bet visgi nusprendė, pagal tai, kaip ji žvelgė į artimiausią portretą, jog iš pirmojo. Mergaitė buvo išties graži - tie lengvai krentantys plaukai, užburiančios akys... Visai ne taip, kaip pas daugumą Klastūnyno merginų, kurios atrodo lyg bjaurieji gnomai. Tada jo akys nukrypo į Klastuolės įtemptą ranką. Ši stipriai laikė lazdelę. Oliverio veide suspindo šypsena:
- Na, nereikia būti taip priešiškai nusiteikus. Aš Oliveris. Oliveris Yellow. - Linksmai ištarė berniukas, perkeldamas nešulį ant vienos rankos, o kitą paduodamas kolegei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Oliver-Mažulis Yellow »
Prisiekiu Merlino barzda!

*

Willow Thunder

Ats: Laiptai
« Atsakymas #51 Prieš 12 metus »
Willow vis dar įsitempusi stovėjo prie portreto ir laukė blogiausio.Mergaitės vaizduotė buvo beribė ir ji jau įsivaizdavo,kad kažkas ją užpuola iš už nugaras.Gal...koks vilkolakis?TTrolis...? Will prunkštelėjo iš juoko, pati netikėdama, kad jos galvoje sukasi tokios apsurdiškos mintys. Jėtau čia tikrai nera tokių pabaisų, tikriausiai mokiniai lipa, juk taip ir turėtų būti, čia gi mokykla, - mąstė klastuolė tačiau savo ilguose,dailiuose pirštuose vistiek ,stipriai susspaudusi,laikė savo raudonmedžio lazdelę su magiškojo povo plunksnos šerdimi.Šią lazdelę Willow labai brangino, nes kadaise ji priklausė Willow močiutei, o dar anksčiau jos proprosenelei, taigi ši lazdelė buvo tikra Thunder šeimos relikvija.Buvo kesta, kad lazdelė atrodė lyg nauja, nors ji šimtmečius ėjo iš rankų į rankas. Thunder tėvas mano, kad tai viena iš magiškų šios lazdelės savybių - išlikti naujai. Will užsisvajojo, tačiau jos monologą teko greitai nutraukti, nes kažkas į ją "įvažiavo". Klastuolė truputėlį susviravo, bet greit susitaisė ir vėl stovėjo grakšti it gulbė.
- Atsargiau gal... - sušnabždėjo Willow ir pati nustebo, jos balso tonas, toks tylus, tikriausiai tas, kas ją pastūmė nė negirdėjo. Pagaliau susitvarkiusi ji galėjo pažvelgti į vaikinuką, kuris ją stumtelėjo.Varnanagis...Hm, neblogai Jis buvo aukštas, rudaakis ir rudaplaukis vaikinukas. O jis visai mielas...nesvarbu, kad ir iš Varno NagoKlastuolė dar įdėmiai nužvelgė jį nuo galvos iki kojų, tada sugrižo prie jo veido. Jis mergaitė atrodė truputėlį pasimetęs ir išsiblaškęs.
- Na, nereikia būti taip priešiškai nusiteikus. Aš Oliveris. Oliveris Yellow. - Linksmai ištarė berniukas,jo balsas užliejo tylius kolidorius ir nuaidėjo per visus laiptus.Willow pagaliau suprato ką jis turi omenį ir pasidėjo lazdelę į kišenę.
-Čia dėl atsargos, - gužtelėjo klastuolė, - nežinia kas čia gali tau iš už nugaros išokt, supranti? - Will šyptelėjo savo nuostabia šypsena ir parodė savo baltučius dantukus,- Sveikas Oliveri, aš esu Willow, bet gali mane vadint Will arba Rae, nes čia mano antrasis vardas,- mergaitė paspaudė varnanagio ištiestą ranką ir vėl atsisuko į paveikslą.
- Klausyk, tau šis paveikslas neatrodo keistas?Jis toks...na, šiurpus ir nelabai magiškas, dar niekur nemačiau tokio.Mergaitė palietė paveikslo rėmą ir kažkas keisto nutiko.Kaip tik tą akimirką, kai mergaitės pirštai prisilietė prie šalto, metalinio rėmo, laiptai ant kuriu stovėjo abu pirmakursiai pajudėjo.

*

Neprisijungęs Oliver-Mažulis Yellow

  • V kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Laiptai
« Atsakymas #52 Prieš 12 metus »
Berniuką mergaitės pasiteisinimas neįtikino. Juk ir šiknašaudžiam pliurziui aišku, kad būti pasiruošus kovai - bet kurio klastuolio instinktas.
- Na, iš už nugaros gali iššokti akilanda, kuri ir šiaip beveik jokios žalos nedaro, o be to, dar ir tebemiega. - Nutaisė rimtą žvilgsnį į mergaitę. - Nemanau, kad čia kas nors galėtų užpulti iš už pasalų tokią gražią panelę. - Olis stengėsi, kad jo žandų nepapuoštų raudonis.
Oliveris gana garsiai šnopavo ir juokingai šypsojosi, žiūrėdamas į mergaitę ir laikydamas ištiestą ranką. Deja geros manieros (kas nebūdinga klastuoliams), nugalėjo ir jie abu paspaudė rankas.
- Malonu susipažinti. - Tarė Olis Will.
Susidomėjęs neaiškiu moters paveikslu, berniukas arčiau priėjo ir įdėmiai įsižiūrėjo. Ak taip! Aš kažkur jau mačiau šitą paveikslą!
- Aš žinau šitą paveikslą. Tai Mortos Hildegard nutapytas „Sąstingis. Pagieža“. Skaičiau „Hogvartsas. Istorija“. - Savo žinias it žirnius bėrė Olis. - Vienas įdomus dalykas, jeigu palieti užkerėtą šio paveikslo rėmą... - jo žvilgsnis nukrypo į Willow ranką.
Tuo pat metu baisiai sugriaudėjo, ore pasklido dulkės ir masyvūs, akmeniniai laiptai pradėjo judėti. Akimirkai, kuri tarsi tęsėsi amžinybę, Oliveris sumišo, išsigando ir nesumojo ką daryti. Viena ranka įsikniaubęs į savo nešulį, o kita į turėklą jis tesugebėjo ištarti:
- ... laiptai pradeda judėti kiekvieną kartą vis kitokia linkme. Niekada negali žinoti, kur atsidursi ir kada laiptai tave vėl ten nuneš.
Po kelių minučių lėto judėjimo ir sklendimo oru žemyn, laiptai priartėjo prie didžiulio, Oliveriui dar niekad nematyto paveikslo. Vaikai, supratę, jog „kelionė“ jau baigėsi, priėjo arčiau. Paveiksle ant senos, gotikinio stiliaus, masyvaus tamsaus medžio kėdės, tamsiame fone sėdėjo baltas skeletas. Tai nežada nieko gera...
- Cha cha cha... Pagaliau, po šitiekos metų ir dar vieni bailūs jauni vaikučiai. - Skambiu ir grėsmingu balsu bei žemu tonu kalbėjo skeletas. - Prašau užeikite. - Tarstelėjo ir atsidarė paveikslo durys, atskleisdamos kas buvo viduje - akliną tamsą .
Olis nepatikimai pažvelgė į Willow. Žengė pirmas. Privalėjo. Nesvarbu, kad ji mergaitė, bet visa tai atrodo pavojinga. Judantys laiptai nenorėjo kilti į viršų, be to, gal ten, toje tamsoje yra koks praėjimas į žinomą Hogvartso vietą? Oliveris krūptelėjo, kaip ir Rae. Vos jam padėjus koją ant pirmosios plytelės, netikėtai įsižiebė daug sieninių deglų. Kelias vedė žemyn, aptrupėjusiais ir apsamanojusiais laiptais. Olis galėjo prisiekti, jog nuo didžiulio voratinklių tinklo nusileido voras, su lyg delnu. Jie pateko į požemius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Oliver-Mažulis Yellow »
Prisiekiu Merlino barzda!

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laiptai
« Atsakymas #53 Prieš 12 metus »
Besikeičiančių laiptų viršuje pasirodė nedidukė mergytė, po pažastimi pasikišusi didelę knygą. Ji dailiai stovėjo ant vienų iš besisukančių laiptų, galvelė neapsakomai sukosi po visą didžiųlę laiptų menę, o laisvąja rankute ji buvo pasirėmusi ant turėklo.
Nemelavo broliai ir sesės, tokia ta daugybė tų paveikslų čia - pagalvojo. Iš kairės jai mojo auksaspalvis burtininkas, kurio aukso spalvos apsiaustas žvilgėjo paveiksle esančios saulės spinduliuose. Laiptams besisukant ji pamatė dvi jaunas piemenaites, kurios prisidengusios burna kikeno viena kitai kažką šnibždėdamos į ausį. Sonora tik dairėsi ir dairėsi, kad nieko nepraleistų. Laiptams dunkstelėjus į vietą, ji nuėjo toliau ir teko užlipti ant kitų, kurie leidosi Didžiojo holo link. Ant tų pačių laiptų pakopų stovėjo keletas pirmakursių grifiukų, kuriems Sonora mandagiai linktelėjo. Dieve, tame Hogvartse net žmonės tobuli atrodo, pagalvojo, kai minėtieji grifiukai nedrąsiai šyptelėjo atgal. Laiptams dunkstelėjus antrą kartą Sonora smagiai nušoko nuo pakopos ir nepasaint sunkios knygos, mikliai dingo pro didelę arką, kuri vedė į Didįjį Holą.

*

Gintaryte

Ats: Laiptai
« Atsakymas #54 Prieš 12 metus »
Lesli išėjo iš didžiosios salės ir patraukė prie laiptų. Ji pradėjo lėtai lipti jais aukštyn. Ji lipo lėtai ir ilgai. Ji pėdino labai lėtai, nesustodama. Užlipusi pusę kelio ji sustojo ir atsisėdo ant laiptų. Ji buvo pavargusi per visą šią dieną. O dar plius nelabai išsimiegojo. Tada ji atsistojo ir vėl pradėjo lipti. Ji taip lipo jau nebeilgai ir galiausiai pasiekė Grifų Gūžtos koledžo kambarį. Po kokių penkiolikos minučių ji išėjo iš Grifų Gūžtos kambario ir jau kiek energingiau pradėjo lipti laiptais. Ji lipo daug greičiau, tad gan greitai pasiekė Holą. Nulipusi nuo laiptų ji patraukė į kiemą.

*

Maikas Homelis

Ats: Laiptai
« Atsakymas #55 Prieš 11 metus »
Maikas sumastė pasivaikščioti ir patyrinėti Hogvarstą. Ir visdėlto jis norėjo išeiti dabar į lauką. Tad pavalgęs didžiojoje salėje jis patraukė laiptais žemyn į kiemą. Laiptais jis tiesiog bėgte bėgo. Norėjo kuo greičiau patekti į kiemą. Jau seniai tenais nebuvo. Ir staiga Maikas už kažko užkliuvo ir pradėjo jau nebebėgti o ridentis laiptais. Iš pradžių jis net nesuprato kas vyksta bet paskui jau nutuokė. Ir bandė save stabdyti. Dėje jam nepakako šitiek jėgu tad jis nusirideno iki pat laiptų apačios. ,,Nieko sau nusileidimas'' pagalvojo Maikas ir atsitokėjęs atsistojo bei patraukė link kiemo.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laiptai
« Atsakymas #56 Prieš 11 metus »
Lexi vaikščiojo koridoriais, be tikslo. Atrodė, kad jos veidas lyg negyvas - jokių emocijų.
Sustojusi vidury laiptinės ši pritūpė, tam, kad nuvalytų vieną laiptelį ir galėtų ant jo atsisėsti. Prisėdusi atsiduso. Ant kelių užsidėjo rankas, o ant šių paguldė galvą. Ji pavargo nuo visko. Pamokų, žiemos, vienatvės... Ji pasiilgo savo tėvų, žiobarų draugų... O ypač savo geriausio draugo Stefano... Ji žinojo, kad su jais susitiks tik vasarą, o čia... Čia ji neturėjo nei geriausio draugo, nei vaikino... Nieko. Tai ją labiausiai slėgė... Vienatvė...

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #57 Prieš 9 metus »
Fasas suplukęs, bet nedrįsdamas nė prakaito nusivalyt, lipo laiptais. Prieš jį pleveno grifiukės pirmakursės kūnas. Oldefortas įsitempęs laikė lazdelę ir judesiais stumdė apalpusios bendramokslės kūną. Gal net ne apalpusios, o netekusios sąmonės. Grifas ją ką tik ištraukė iš kažkokio neaiškaus padaro nagų, tas bjaurybė, panašus į psichą, tempė Grace į Uždraustąjį Mišką. Vaikinas jautė, kaip ir ranka, laikanti lazdelę, pradeda drebėti, o ir ant kitos rankos buvusi durtinė žaizda dar neužgijo. ,,Laikykis, Fasai.." murmėjo jis sau.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Liuse Paik

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Just think.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #58 Prieš 9 metus »
Liusė nesidairydama ėjo link laiptų. Aplink tvyrojo šešėliai, taigi varnė net nebandė ko nors įžiūrėti. Ji buvo nusprendusi, kur nori eiti - prie ežero. Jau seniai ten ramiai besėdėjo.
Varniukė apžvelgė laiptus, kuriais ketino lipti - seni, grėmėzdiški, traškantys net tada, kai jais niekas nekeliauja. Liusė abejodama žengė arčiau jų, bet staiga ji pajunta, kad kažkas vėl veržiasi į jos galvą. Dabar ji regi tik tamsą, viskas, ką jaučia - skausmas nuo bandymo išsivaduoti. Varniukė išorėje, keista, bet stovi tvirtai, tarsi jos kojos vinimis būtų prikaltos prie žemės.

Šį kartą tikrai vos ne vos išsivadavusi varnė nebeturėdama jėgų žnekteli ant grindų ir apalpsta.
I'm not better than anyone else. Not smarter. Not prettier. Not more friendly. We are all different. I am different.

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Laiptai
« Atsakymas #59 Prieš 9 metus »
Džeinė sunerimusi risnojo link laiptų, o jos juodoji pantera Naktis skuodė paskui merginą. Juodaplaukė jau buvo pradėjusi nervintis.
-Viešpatėliau, kurgi ta Liusė?!-sumurmėjo klastuolė.
Ir staiga pamatė varnę. Ji netekusi sąmonės gulėjo netoli senų laiptų. Juodaplaukė pribėgo prie varnės.
-Velnias,-sumurmėjo pamačiusi, kokia Liusė išbalusi.
Džeinė mostelėjo lazdele ir oru nuskraidino varnę į ligoninę.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○