0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VI kursas
  • *
  • 567
  • Taškai: 10
  • Varliokas
Ats: Senasis kabinetas
« Atsakymas #75 Prieš 2 mėnesius »
Deoiridh atkakliai spoksojo pro langą ir buvo tvirtai pasiryžusi neatsisukti, neužsimerkti ir nepadaryti nieko, kas parodytų, kaip ji jaučiasi. Žinoma, Matthew jau neblogai skaitė jos būsenas, tačiau vis tiek suprasdavo ne viską. Tai kažkodėl teikė mergaitei saugumo jausmą, tad ji nenorėjo, kad tėtis pamatytų kiekvieną menkiausią nuotaikos kaitą.
Apie Daviną ji užsiminė netyčia, ir tai tebuvo pykčio kibirkštėlė. Deja, dabar Deoiridh nežinojo, kaip viską ištaisyti, tuo labiau, kad Matthew į tai nieko neatsakė. Atsiprašyti nepavyko, tad dabar išties teliko stovėti ir spoksoti pro langą. Tai nebuvo pati geriausia išeitis, bet neliko ką daryti.
Mergaitė juto, kad herbologas priėjo arčiau, bet vis tiek neatsisuko. Jo ištarti žodžiai buvo tai, ko ir reikėjo, bet Deoiridh stovėjo kaip įkalta. Bandė apie kažką galvoti, bet mintys vis grįždavo prie Sigurdo. Reikėjo kažkaip nustoti apie jį mąstyti, tik grifiukė, deja, nė neįsivaizdavo, kaip tą padaryti.
- Man kaip tik to ir reikia, - staiga atsiliepė Deoiridh ir atsisuko į Matthew. Kiek padvejojusi žengė žingsnį jo link ir vėl apsikabino. - Aš tik… nenoriu kalbėti apie Sig… tai.
Kurį laiką Deoiridh tiesiog stovėjo ir tylėjo. Buvo gera žinoti, kad jų abiejų norai sutampa. Tiesa, mergaitė bijojo, kad Matthew bet kurią akimirką gali vėl viską sugadinti. Buvo smalsu, ar jis kada nors buvo panašiai susimovęs ir su Davina, bet nenorėjo vėl liesti tos moters temos, tad neklausė. Kada nors paklausiu kilstelėjusi antakius nusprendė rudaplaukė. Taip, kada nors ji tą padarys, bet kol kas reikia to, ko norisi jiems abiems - ramaus ir smagaus pasiplepėjimo.
Po kurio laiko rudaplaukė išsprūdo iš Matthew glėbio, bet tikėjosi, kad jis suprato: šį kartą ji nebėga. Šį kartą ji tenori įsitaisyti patogiau, kad būtų galima ramiai ir smagiai pasiplepėti.
Deja, dabar iškilo problema: apie ką reikia kalbėti, kai nori kalbėti ramiai ir smagiai? Panašu, kad ne tik Matthew mėgsta pokalbį paversti kažkokia sudėtinga kankyne - lygiai tokia pati buvo ir Deoiridh. Labai norėjosi pasakyti kažką šmaikštaus, kad abu galėtų nusijuokti ir pagaliau atsipalaiduoti, bet visiškai niekas neatėjo į galvą. Mergaitė žiūrėjo į grindis ir intensyviai mąstė. Į galvą atėjo mintis, kad herbologui jau būtų pats laikas prabilti, nors nebuvo tikra, ar praėjo daugiau nei sekundė.
Staiga pakėlusi galvą Deoiridh pažvelgė į Matthew ir tarsi klausdama kilstelėjo antakius. Klausimas išties buvo gyvas: apie ką jiems kalbėtis dabar?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 434
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Senasis kabinetas
« Atsakymas #76 Prieš 2 mėnesius »
Ar Deoiridh kada nors dar atsisuks? Ar jos judesys nebus tik skubus dingimas iš kabineto? Šitie klausimai buvo sudėtingi ir atkakliai kankino Matthew, bet jis bijojo ką nors daryti. Jautėsi ir taip pakankamai išgąsdinęs ir supykdęs mergaitę. Visa šita situacija glumino, ir herbologas jautėsi itin pasimetęs. Žinojo pats esąs kaltas dėl to, kaip čia viskas susiklostė, bet tai nepadėjo. Vis dėlto vieną dalyką jis suprato: reikia daugiau oficialiai Deoiridh nekviesti. Ji į tokius pokalbius iš karto ateina įsitempusi, o tai prie gero neveda. O gal netgi būtų geriausia palikti tokius pokalbius koledžo vadovei. Matthew norėjo būti mergaitės tėtis ir draugas, o ne tėtis ir mokytojas, iš kurio gero nelaukti. Herbologas jautėsi sukrėstas, ir kvailiausia buvo tai, kad dėl visko kaltas tik jis pats. Per laiką, kurį jiedu su Deoiridh palaiko ryšius, jau buvo laikas išmokti, kad mergaitė gali staigiai pasislėpti savyje. Tiesa, pyktis ir, tuo labiau, prikaišiojimas dėl Davinos Matthew nustebino, bet, šiaip ar taip, Deoiridh buvo ne tik jo dukra, bet dar ir paauglė. Maža to, paauglė, turėjusi itin sudėtingą vaikystę.
Juodaplaukis nespėjo susigaudyti savo mintyse, kai pajuto, kad Deoiridh vėl prie jo prisiglaudė. Tai sušildė širdį, ir Matthew nusišypsojo.
- Atsiprašau, - dar kartą ištarė tą žodį herbologas. Jis paglostė šiurkštokus Deoiridh plaukus ir neprieštaraudamas paleido ją iš glėbio. Suprato, kad ji dabar nespruks, tad daugiau spaudimo tikrai nereikėjo.
Juodaplaukis taip pat grįžo į savo kėdę ir kiek nedrąsiai žvelgė į grifiukę. Spėjo, kad ji laukia, kada jis pradės tą malonų pokalbį, bet, deja, neįsivaizdavo, nuo ko reikėtų pradėti. Natūralu, kad paauglė laukia, kol tėtis atliks tą sunkų uždavinį. Problema buvo, kad tam tėčiui jis buvo lygiai taip pat sunkus. Dabar Matthew suprato, kodėl visi mokykloje laikė jį nevykėliu. Ko gero, jie buvo teisūs, tik tiek, kad jis ne itin vykęs yra ne tik magijos, bet ir kai kuriose kitose srityse. Na, bent jau bendravimo tai tikrai.
- Aš ne itin moku bendrauti be keblumų, ar ne? - šyptelėjo Turner, nors šypsotis norėjosi mažiausiai. Jis nuoširdžiai norėjo prajuokinti Deoiridh, išvysti jos šypseną ir išgirsti atsakymą, kuris prajuokintų juos abu. Kodėl šitos pilies sienos taip trukdo jiems bendrauti? Gal grįžimas į profesoriaus kėdę iš viso buvo klaida? Matthew ir vėl pradėjo kamuoti save tais sudėtingais klausimais, o kabinete tvyrojo vis nemalonesnė tyla.
- Gal įvyko kokių smagių nutikimų per pamokas? - galiausiai sugalvojo temą Turner. Ji, žinoma, nebuvo labai įdomi, bet ilgiau tos slegiančios tylos jis paprasčiausiai nebegalėjo pakelti.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VI kursas
  • *
  • 567
  • Taškai: 10
  • Varliokas
Ats: Senasis kabinetas
« Atsakymas #77 Prieš 2 mėnesius »
Deoiridh dar tik pratinosi glaustis prie kito žmogaus, bet dabar tai buvo netikėtai gera ir reikalinga. Kurį laiką atrodė, kad niekada neišsprūs iš Matthew glėbio, bet noras pabendrauti ramiai ir be trikdžių ėmė viršų.
Dar vieno atsiprašymo mergaitei nereikėjo, bet ji nenorėjo gadinti akimirkos, tad tylėjo. Tuo labiau, kad herbologas atrodė nusiteikęs viską sugadinti pats. Deoiridh atrodė, kad ji kuo aiškiausiai demonstruoja laukianti, kol pokalbį pradės tėtis, bet jis tiesiog tylėjo. Rudaplaukė nenorėjo priekaištauti, tad atsargiai pažvelgė į silkių akvariumą, kuris visada padėdavo nukreipti žvilgsnį, o kartais netgi ir mintis. Ar šį kartą pasisekė, Deoiridh nežinojo: apie tai, ką reikėtų pasakyti Matthew, ji nebegalvojo, bet vietą smegenyse ir vėl užėmė Sigurdas. Tiesą sakant, su juo kažkodėl bendravimas buvo panašus - sudėtingas ir reikalaujantis didelių pastangų. Bet bendrauti tiek su Matthew, tiek su islandu Deoiridh mėgo. Su Sabrina viskas buvo kitaip, bet mergaitė iš jos nieko negirdėjo jau kurį laiką, tad nutarė, kad šią draugystę teks pamiršti. Pati rašyti laišką kažkodėl bijojo, nors Sabrina mergina buvo ta, kuri priversdavo Deoiridh atsipalaiduoti visai paprastai.
Grifiukė vos nepraleido Matthew žodžių, bet ir į juos nerado, ką atsakyti. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad, na, šitoje vietoje herbologas teisus. Deoiridh nuomone, jis turėtų žinoti, kaip užvesti tokius pokalbius, tačiau dabar nežinioje sėdėjo jie abu. Į tėčio žodžius mergaitė tik gūžtelėjo, bet ir toliau atidžiai stebėjo silkes. Ji tikėjo, kad jiedu išmoks bendrauti be tokių sudėtingų tylos periodų, bet buvo akivaizdu, kad tai daug paprasčiau yra daryti kur nors kitur. Geriausia Škotijoje, jeigu tik ten nesitrina ta bjaurybė Monica Lilly Moonlight.
Vos tik rudaplaukė prisiminė tą itin nemalonią personą, Matthew uždavė klausimą. Jis, tiesą sakant, buvo labai nuobodus, bet Deoiridh buvo visai patenkinta.
- Jeigu klausi, ar profesorei Hopes ant veido neatsidūrė penkiolika varlių, tai turiu tave nuvilti, bet ne, - sukikeno Deoiridh ir suprato: tai yra kuo puikiausia idėja kitai magijos istorijos pamokai. Atrodė, kad galbūt pavyko pralaužti ledus, bet grifiukė suprato: ji labai nenori plepėtis apie pamokas. Ko gero, išeitis tebuvo viena. Reikėjo tiesiog baigti šitą sudėtingą pokalbį ir keliauti kur nors kitur. Galbūt prie ežero, kur kurkia varlės ir kartais vaikšto Sig…
- Ar nesupyksi, jeigu aš vis dėlto keliausiu sau? - ne itin užtikrintai paklausė Deoiridh ir atsistojo. Pažvelgė į Matthew ir ilgokai jį stebėjo liūdnomis akimis. Ji puikiai suprato, kad tai buvo dar vienas nelabai nusisekęs pokalbis, bet negalėjo nieko padaryti: buvo tikra, kad jeigu ji dar čia sėdės, įtampa tik kils, ir galų gale viskas bus dar blogiau.
Neryžtingu žingsniu Deoiridh patraukė prie durų ir jas atsidariusi vėl atsisuko į tėtį. Nežinojo, ar reikėtų ką nors pasakyti, ar užtenka atsisveikinimo.
- Paplepėsime kitą kartą, gerai? - tyliai paklausė ji ir galų gale išėjo iš kabineto. Kaip ir planavo, uždariusi duris patraukė ežero link.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 434
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Senasis kabinetas
« Atsakymas #78 Prieš 2 mėnesius »
Matthew graužė save, kad nesugeba užvesti normalaus pokalbio, bet nieko negalėjo padaryti. Jis vis dar buvo įsitempęs ir sutrikęs, neįsivaizdavo, ką pasakyti, o pasirinkta tema tikrai nebuvo pati geriausia. Suprantama, kad mokinei kalbėtis apie pamokas nebuvo labai įdomu ar smagu, kad ir kaip atkakliai ji bandė tai nuslėpti. Herbologas jautėsi sutrikęs ir nepatenkintas savimi, bet nieko negalėjo padaryti. Klausimas jau buvo užduotas, tad reikėjo tikėtis, kad iš to bent kažkas išeis.
Deoiridh atsakymas juodaplaukiui patiko. Jis buvo toks, kokio ir reikėjo, kad atmosfera kabinete bent kiek praskaidrėtų. Matthew nusijuokė kartu su mergaite ir skubiai pratarė:
- Tai, kad ant profesorės Hopes veido nebuvo penkiolikos varlių, manęs tikrai nenuvilia.
Herbologas žvelgė į Deoiridh, bet juto, kad iki galo įtampa toli gražu neišsisklaidė. Dėl tos priežasties mergaitės noras keliauti sau Turner nenustebino. Į klausimą jis tik papurtė galvą ir stengėsi nesijausti nusivylęs, nors tai ir sekėsi itin sunkiai. Jis atsargiai žvelgė į rudaplaukę ir stengėsi negalvoti apie tai, kaip eilinį kartą sumovė jų pokalbį. Atrodė, kad ir Deoiridh nėra visai tikra, ar jai dera išeiti, tad Matthew nusišypsojo taip tikėdamasis parodyti, kad viskas yra gerai, ir jis neįsižeis. Nebuvo čia ko ir įsižeisti: pats viską sugadino, jiems ir vėl nepavyko normaliai pasiplepėti. Jau laikas imti bendravimo kursus, ką? pats sau paironizavo Matthew ir vos nepraleido paskutinių mergaitės žodžių.
- Žinoma, nesijaudink. Kitą kartą viskas bus geriau, - nuramino (ar bent jau bandė nuraminti) Deoiridh Matthew. Nusišypsojęs žiūrėjo, kaip duktė išeina, o jai uždarius duris įsispoksojo į savo silkes. Jos kuo ramiausiai plaukiojo po savo akvariumą ir, atrodo, nė nesuprato, kad čia įvyko kažkoks sudėtingas pokalbis. Žuvims šitokie dalykai nerūpėjo, tad Matthew su savo mintimis liko visiškai vienas. Viskas bus gerai. Kitą kartą pokalbio nesugadinsiu žadėjo sau Turner, nors nebuvo tikras, ar jis yra pajėgus tai padaryti. O gal jam lemta tiesiog viską gadinti ir griauti? Nevykėlis magijos srityje gal tampa nevykėliu ir kitose srityse? Reikia išgerti suprato Matthew ir tą pačią akimirką pagalvojo apie Rafaelį. Taip, reikia susirasti jaunąjį kolegą ir su jo pagalba šiek tiek atsipalaiduoti.
Šyptelėjęs Matthew atsistojo ir dar kartą pažvelgė į silkes. Niekaip nesuprato, kuo jos jam tokios brangios, bet be augintinių gyvenimas būtų tikrai liūdnesnis. Nors tu sugebi susigadinti gyvenimą ir turėdamas augintinių supeikė save Turner ir patraukė durų link. Padarys būtent tai, ką planavo. Susiras magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorių ir smagiai su juo išgers.