0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Ūdrų Žabangų miestelis
« Prieš 11 metus »
  Ūdrų Žabangai - miestelis, įsikūręs vidurio Anglijoje. Šioje gyvenvietėje yra kelios gatvės su vienodais mūriniais namais, kurie atrodo taip, lyg būtų nužengę iš ankstyvų dvidešimtojo amžiaus filmų. Nors miestelio gatves ir apšviečia pakankamai ryškios lempos, naktį šviesos trūkdavo taip, kaip benamiui namų. Bet nors pastatai ir nebuvo labai gražūs tose gatvėse, bet miestelis ties tuo nesibaigė. Neišeinant iš Ūdrų Žabangų teritorijos dar buvo galima rasti stovintį, jau nebenaudojamą malūną bei visai gražų parką, kuriame laiką leisdavo čia gyvenantys žmonės.
  Šiame mieste iki savo mirties gyveno Severas Sneipas, o vaikystėje - ir Lilė su Petunija. Taip pat šičia esančiame viešbutyje buvo slepiamasi nuo laiškų, kviečiančių Harį mokytis Hogvartse, burtų ir kerėjimo mokykloje.

Iš tamsios gatvės išnyrantis nedideli pastatai buvo nutvieksti blankios miesto žibintų šviesos. Vakare, buvo ramu, stiprus vėjas išnykęs, o ir nesimatė žmonių. Visi buvo kaip keista jau buvo užsidarė visas langines. Kiemai buvo prigrūsti žiobariškų daiktų, o tik keliuose matėsi, kad tai burtininkų šeimų namai, tokiuose kiemuose buvo apsiribota paprasta pavėsine ir paprastom jau užsimerkusiomis gėlėmis. Einant pro akis nepraslysta skelbimai kaip "Ieškomas", "Pabėgo kalinys". Turbūt vėl žiobarų pasaulyje prasidėjo vagių, plėšikų ir žudikų era. Vienintelė krautuvėlė, buvo uždaryta tokiu laiku, kai kituose miestuose būna pats pirkimo metas. Visad buvęs gausus žmonių miestas, buvo paskendęs kažkokioje baimėje. Jaunai merginai einant gatve, atrodė, kad visi pasislėpę ją stebi ir tai buvo tikėtina. Ji buvo apsivilkusi jau seniai iš žiobarų mados išėjusius džinsus ir džinsinį švarkelį.
-Apči,- nuskambėjo gatvėje. Keista, aš čiaudžiu tik nuo tų, kaip? Jooo žiobariškų svogūnų.Apsižvalgius supato, kodėl čiaudi, kur tik jų nebuvo Tik, kodėl jų pakabinta ant beveik kiekvieno namo. Negi vėl koks kvailas išsigalvojimas. Jane Abbott eidama žvalgėsi, kuo toliau ėjo tuo toliau šis miestelis darėsi baugesnis. Hmm...
Staiga prieš ją iššoko keista būtybė. Ką daryt, čia su burtais prisidirbsiu. Na dabar tikrai reikalai palauks. Iš lėto gyvis artinosi prie jos. Ir čia gyvena mano sesuo? Arba gyveno... Nuliūdusi nereikiamoje situacijoje pagalvojo. Įkišusi ranką į švarkelio kišenę ji tvirtai suspaudė lazdelę ir jau buvo pasirengusi mintyse ištarti kokį burtažodį skirtą padarui. Staiga už jos rankos kažkas patraukė ir iš visų jėgų timtelėjo namų pusėn. Atsisukusi spėjo pamatyti išbalusi, į ją panašų veidą.
- Anna?
Po minutės ji jau stovėjo name, su užstatytomis durimis.
- Kas ten buvo?
- Neaišku, nieks nežino, bet tai tik tai, būna ir baisiau pilnatimis. Dingsta žmonės, randami kūnai. Visi suglumę. Mes keli likę burtininkai suprantame, kad tai siaučia kažkokios grupuotės iš mūsų burtų pasaulio. Pranešėm magijos ministerijai, bet nieks neatsakė lyg laiškai būtų ignoruojami, kažkieno sekami. Stebiuosi kaip Tu čia patekai, ne daug kam pavyksta?!
- Pradžioje lyg nieko nebuvo keisto. Bet kodėl neįsikeli?
- Kažkas nepaleidžia...
- Kaip suprast?
- Kaip neįsivaizduoju. Dieną dar būna ramu, o vakaran pradeda mirksėti lempos, dinginėti elektra, ir atsiranda būtybės. Stebiuosi, kad pavyko išsisukt Tau, jos negailestingos, kaip ir mano vyrui...- Annos akyse pasirodė ašaros.
- Pšš...- padėjo ranka ant jos peties.
- Nevisi užklydėliai tai pastebi, kas vyksta, todėl nei žiobarai, nei magijos ministerija nieko nežino,- per ašaras toliau aiškino sesuo.
- Gal man pavyks pranešt?
- Ir mes bandėm, sakiau, nieko nepavyko, nežinau ar pavyks ištrukt ir Tau.
Staiga, sugirgždėjo grindis ir pasigirdo švelnus balselis:
- Mama kas čia vyksta?
- Nieko brangioji, Jane čia Sju, mano penkiametė dukrytė,- jos žvilgsnis žvelgiantis į Abbott, bylojo lyg nieko nesakyk. Tuo pačiu supratusi profesorė linktelėjo.
- Dukrele, čia mano sesuo Jane,- švelniai tarė mergaitei.
- Labas vakaras,- mandagiai pasisveikino mergytė.
- Sveika,- kuo ramiau pasistengė, atsakyt Abbott.
- Prašau eik miegučio, gerai, saulyt?
- Aha,- nusižiovavus pratarė ir nutipseno atgal iš kur buvo atėjus. Jauna mamytė mostelėjo iš kažkur jos rankose atsiradusia lazdele. Kambario duris užsidarė.
- An, eisiu, privalau.
- Prašau, ne.
- Galbūt, iki...- pasakė ir prasmuko pro jau atsirakinusias duris, sesuo suprato jos nesulaikaikysias.
- Sėkmės...- neramiai ištarė. Užsidarius durims kambaryje pasigirdo kūkčiojimas.
Lauke buvo dar tamsiau, o keistos būtybės nebebuvo. Aikštėje gulėjo sumaitotas žmogaus kūnas, lauke kraujas sruvo upeliu. Pribėgusi Jane išgirdo dūsavimą.
- Padėk...- pro kraujus iškošė vyriškis. Po šių žodžių jis užgeso. Pulso nebuvo,o ir buvo baisiai nukraujavęs. Mergina buvo susmegusi, nors ir svetimas žmogus, bet jau jautė aritimųjų skausmą. Ji negalėjo palikti, mirusio žmogau,čia ant kelio. Ką daryt...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #1 Prieš 11 metus »
Žmonių lauke nesimatė. Ji buvo viena lauke visam mieste. Žinojo, kad Anna padėtų, tačiau nerizikuodama jos gyvybę, to labiau ji su maža dukrytę, ji nebandė nieko daryt. Bet pala... prie jos artinosi kažkoks vyriškas siluetas. Stipriai užgniaužusi lazdelę, ji pasiruošė gynimuisi. Nusprendė nesitrauks, tol kol neįsitikins, kad šio miestelio gyventojams nebegrės pavojus. Stiprus pakilęs vėjas, taršė jos plaukus, pradėjo mirksėti lempos ir dar labiau niauktis. Buvo dar tamsiau. Vėl verksmingas, jai pažįstamas balsas, pradėjo kviesti negyvą žmogų jo vardu. Pamačius jo ištraukiama lazdelę, šį taip pat atsistojo ir savają taip pogi nukrepė į jį. Atpažinusi asmenį, jos buvusį draugą Alfą ant kurio širšo labiausiai, ypač po to, kad bandė su juo susisiekti, bet tas ją ignoravo ir dingo. Dabar ji šgirdusi kaltinimus daugiau taip nebegalėjo.
- Dabar ir mane nužudysi, nestebėčiau jei tu čia prie to prisidėjęs,- jos akys piktai sužaižaravo,- lyg ne aš žudikė, kuri turėtų drąsos pavyzdžiui nužudyti magijos ministerijos darbuotoją ir dar daug nusipelniusį, supratau, tai buvo tavo darbas, gaila kiti kvailiai nieko nesuprato.
- Jei nesupranti, kad tai nemano darbas, tai dink iš čia avigalvį, susitvarkysiu pati.
- Mieste siautėja grūpuotės, o tas kaltina mane,- suburbėjo sau mergina.
Visiškai užsiniaukus dangui, ir dar kart mirktelėjus gatvės žibintams, kažkas atsirado gatvės gale. Visas kraujuotas, sulinkęs. Dabar žmogysta pakankamai gerai matėsi. Ten buvo žmogus, kažkiek sužvėrėjęs, matėsi kaip iš kišenės kyšojo burtų lazdelę. Staiga užmačius juos jis pasileido bėgti dideliais šuoliais, tarsi vilkas, bet bėgo ne į mergina, o į Alfą. Su dideliu pikčiu. Atsiradęs prie pat, šis aukštu balsu prabilo:
- Cha, cha,- kraupiai nusijuokė,- pats prisistatei, norėjai pavakarieniaut, mūsų plote,- atsisukdamas į merginą tarė.
- Žavi pupytė.........Tai kuo busi vardu,- kreivai šyptelėjo.
Ši tik sugniaužė lazdelę rankoje. Dabar jau buvo nesvarbu nei žiobarai, nei kas, ji buvo pasiruošusi burtams, nors ir pažeis labai svarbią taisyklę. Pajutus šaltą, nagų prisilietimą, kuris prunkštelėjo per jos odą, Jane ištarė:
- Alandre Ascendare,- vilkolakis pakilo,- prie manęs nelysi,- ištarusi, tėškė jį į artimiausio namo sieną.
- Rimta pupytė,- vėl nusijuokė atsistojęs.
- Dar taip mane pavadinsi,- grasinamai pasakė, mimble wimble , mintyse ištarė.
- T-t-t-u-u-ū!- per vemimą, mikčiodamas pasakė.
- V-iii-y-sss-ka-ka-kas!- pratarė blogiukas. Ką darė Alfas nesimatė, o mergina juokėsi, nejuokingoj sutuacijoj, norėdama suerzint pašnekovą. Periculum,- ištarė žinodama, kad jos žiežirbos kitokios, ryškiai violetinės ir deginančios. Iš lazdelės pasipylė žiežirbų gausa ir nuskriejo link blogiuko padegdamos jo drabužius. Bent atrodė efektingai. Dabar stipriai supykęs niekšas jau žiojosi sakyti uždraustąjį užkeikimą:
- A-v-v-v-kv-ad-raa-a Ke-ba-baba-ra!- Surėkė šis, o iš jo lazdelės nukrito keli pelenai. Staiga mergina pradėjo smarkiai kvatotis. Akmuo nuo širdies nuriedėjo, bent trumpam.
- Neištari,- dar smagiau nusijuokė mergina. Ji buvo čia pat prie fontano. Greitai pasileido pusiau-žvėris į ją, atkišdamas savo ilgus, aštrius nagus ir  reklamuodamas savo iltis. Likus pusę metro nuo jos, profesorė lupomis, be garso ištarė burtažodį ir pakilo aukštai į viršų, padarydama nuostabų salto danguj. O padaras nespėjęs sureaguot įkrito į fontaną.
- O pagaliau nesmirdėsi...- iš viršaus, jau leisdamasi tarė.
- Bj-j-j-j-au-uu-rybė,- išdrėbė šis nesklandžiai.
- O ką be žudymo burtažodžio daugiau nieko nemoki,- pasijuokė ši stovėdama tvirtai ant žemės ir žiūrėdama į apgailėtiną, šlapią veidą fontane. Geriau ir nemokėtų, kvailys. Gale gatvės pasirodė ir daugiau jo draugužių. Prisikalbėjau.
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #2 Prieš 11 metus »
Emilė, apsigobusi apsiaustu kiūtino pagrindine miestelio gatve. Nors buvo užsivilkusi kelis megztinius, storą kelioninę mantiją ir dar apsivyniojusi kelių metrų ilgumo vilnoniu šaliku, miestelio žvarba smelkėsi į kiekvieną kūno ląstelę. Eidama mergina neramiai dairėsi, mat nuojauta kuždėjo, jog kažkas nuolat ją stebi. Ir tikrai, vos tik pasisukdavo atgal kažkas sušlamėdavo, sučežėdavo ar pasigirsdavo duslus bėgimas tolyn. Tačiau, kad ir kas per padaras tai buvo, Emilė net neabejojo, jog nežmogus. Labiausiai varnę gąsdino tai, jog aplink nebuvo matyti jokių žmonių, visos durys užrakintos net keliom spynom, užuolaidos užtrauktos. Daugumoj langų net šviesa nedegė. Nors dar ir nebuvo labai vėlus vakaras, dangus buvo visiškai juodas, gatvelėse nedegė nei vienas žibintas. Vienintelis šviesos šaltinis buvo blausi šviesa, krintanti pro užuolaidų tarpelį viename iš langų. Besitrankančia širdim Emilė kišenėje tvirčiau suspaudė lazdelę, bet žinojo, kad šiuo atveju ji nieko nepagelbės - už mokyklos teritorijos nepilnamečiams draudžiama naudoti magiją. Mergina dar paspartino žingsnį, aplink buvo tylu, tik apsiaustas čežėdamas šlavė žemę. Eidama Emilė mintyse be perstojo keikė save, už bukumą ir už šitą beprotystę, kad sugalvojo apsilankyti miestelyje būtent šįvakar, kad negalėjo ramiai išsimiegoti pilyje ir atkeliauti ryt iš ryto. Vis dar neramiai žvilgčiodama atgalios staiga pasuko į kairę, į siauresnę gatvelę, vedančią link bažnyčios ir kapų. Emilei kaip tik ten ir reikėjo, šiandien buvo jos tėčio, tikrojo tėčio, apie kurį visai neseniai sužinojo, mirties dešimtosios metinės. Varnė jau visą savaitę kaulijo savo koledžo vadovės, kad ją išleistų išvykti iš pilies, aplankyti tėčio kapo. Dabar jau gailėjosi, kad profesorė ją išleido. Staiga, kažkur už savęs išgirdusi tą patį duslų bėgimą, tik vis artėjantį, Emilė spjovė į visą atsargumą - peršoko tvorą ir atsidūrė kažkieno kieme. Pasislėpusi begonijų krūme, visa tirtanti iš šalčio ir išgąsčio, pro lapų proskyną stebėjo kas dedasi gatvėje. Garsas vis stiprėjo ir Emilė net žagtelėjo iš baimės, kai visai pro pat ją prabėgo gauja kažkokių padarų. Mergina nelabai spėjo susigaudyti kas jie tokie, mat matė tik menką gatvės lopinėlį ir trumpai sušmėžavusius šešėlius. Paklaikusios iš siaubo Emilės smegenys pasielgė taip, kaip elgdavosi kiekvienoje kritinėje situacijoje - tiesiog atsijungė. Jai nualpus visas kūnas nuknebo ant begonijų, kuriose ji ir lindėjo. Atsipeikėjusi maždaug po kokio pusvalandžio, nelabai susigaudė kas čia vyksta. Vieną akimirką dar baudėsi, kad viską sapnavo, tačiau pažvelgus į gatvę sugrįžo visi baisūs vaizdai, matyti šįvakar. Nuo nepatogaus gulėjimo abi Emilės kojos buvo nutirpusios. Šiaip ne taip atsistojusi mergina įdėmiu žvilgsniu apsižvalgė aplink. Viskas ramu, lyg prieš gerą pusvalandį čia nieko nebuvo įvykę. Emilė vėl perlipo atgal per tvorą ir paklaikusiomis akimis dairydamasi į šalis, stengdamasi nesukelti nepageidaujamo triukšmo, nuslinko bažnyčios link. Jei jau tiek iškentė ir atvyko į šitą nelemtą Ūdrų Žabangų miestelį, tikrai neketino pasiduot. Atsargiai tipendama priėjo kitą atsišakojimą ir staiga išgirdo klyksmą. Emilė vėl negalvodama pasislėpė, šįkart už didžiulio kukmedžio ir įsistebeilijo ton pusėn kur girdėjo rėkiant. Pamatė prieky stovinčią žmogystą, jai prie kojų lyg ir kažkas gulėjo, bet iš taip toli Emilė negalėjo įžiūrėti kas. Link tų dviejų šešėlių artinosi trečias. Varnė iš tolo stebėjo, kaip jie lyg ir šnekasi, tačiau kuo toliau tuo jų balsai vis stiprėjo.
- Sakyk, kas jam atsitiko. GREITAI!- Išgirdo rėkiant kažkurį.
Kurį laiką vėl pasidarė tyku, tad Emilė movė iš už kukmedžio ir jau beveik bėgdama pasuko link tų žmonių, norėjo kuo greičiau pasiekti kapines, po to bažnyčią, ten permiegoti ir anksti ryte reaktyviniu autobusu grįžti į mokyklą. Taip begalvodama, mergina vėl pamatė tuos pačius padarus sėlinančius link tų, gatvėje besiriejančių žmonių. Emilė jau norėjo šūktelt "atsargiai", bet bijojo išsiduot, taigi tik užspaudė burną, kad neišleistų kokio nepageidaujamo riksmo. Suakmenėjusi iš siaubo mergina stebėjo kas vyksta priešais gatvėje. Regis, abu jie buvo iš magijos pasaulio. Vienas, kiek įžiūrėjo Emilė, buvo burtininkas, kita ragana. Tik trečiasis per visą šitą laiką nė kiek nesujudėjo, Emilei į galvą dingtelėjo nemaloni mintis. Jis negali būti...miręs. Varnė toliau be žado spoksojo pasislėpusi už medžio, kaip viena mergina bando įveikti tokią gaują. Ūmiai vienas tos gaujos atstovų, lyg kažką užuodęs pasileido bėgt tiesiai į kukmedį, už kurio ir stovėjo tirtanti varnė. Spjovusi į visą atsargumą Emilė movė iš už medžio ir visa gerkle klykdama pasileido bėgt tiesiai į tą padarą. Šis regis minutėlei suglumo, dėl tokio neįprasto elgesio ir Emilė spėjo sužiūrėti, jog tai ko gero vilkolakis. Kaip kulka prašovusi pro jį Emilė pasileido priekin ir pirmą kart iš arti pamatė tą trečiąją žmogystą. Jis tikrai buvo negyvas. Nukraujavęs, aplink visur telkšojo tamsiai raudonos kraujo dėmės, dar nespėjusios įsigerti į žemę. Emilė susvyravo, jai pasidarė bloga. Visad taip pasidarydavo, kai tik išvysdavo bent menkiausią kraujo lašelį. O čia juk jo buvo ne lašelis. Pasilenkusi per šoną mergina apsivėmė. Jai taip svaigo galva, jog net negalėjo stovėti. Staiga vienas vilkolakis šoko ant jos, Emilė užuodė į nosį tvoskiant baisią kraujo ir prakaito smarvę, bet nepajėgė iš kišenės išsitraukti lazdelės ir apsiginti, tiesiog suvokė, jog ko gero šįvakar aplankyti tėčio kapo nepavyks, kaip turbūt nepavyks niekada. Vilkolakis užgulė ant jos ir Emilė pajuto trakštelint koją. Gatvvę perskrodė veriantis klyksmas, Emilė klykė iš siaubo ir skausmo. Reikia. Kažką. Daryti. Mintyse neaiškiai pagalvojo. Nespėdama išsitraukti lazdelės iš nevilties nebežinodama ką daryti iš visų jėgų užsimojo ir žiebė vilkolakiui į snukį.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #3 Prieš 11 metus »
- Neprisikabinėk, aš tiesiog taupau jėgas, o tu iš vis nieko nedarai...- mergina pažiūrėjo į jį savo piktu žvilgsniu,- kas mane apkaltins, vis gi ne aš jau teista ir ne aš nužudžius žmones, tave dar ir dėl mokykloje padaryto nusikaltimo gali sučiupt,- Staiga ji išgirdo spigų klyksmą netoliese ir šlykštų šnopavimą kartu, kurį jau teko girdėti. Dar šalia įsiterpė kvailas Alfo balsas. Kalba, bet toliau nieko nedaro. Tuo pačiu momentu į juos judėjo didelė gaują plėšrūnų. Gerai, kad jie atrodė padusę ar bent neskubėjo. Tad greit sureagavus profesorė, nukreipė lazdelę į padarą ir mintyse ištarė trumpą burtažodį. Iš lazdelės pasipylė žiežirbos, kurios netrukus pavirto skaudžiais žaibais. Jie iš kart atjungė pabaisą. Jauna paauglė buvo sužeista. Neesu stipriausia gydimo meistrė.
- Ė padaryk nors kažką, pagydyk ją, gi Tu esi Nuodu ir Vaistų mokytojas, tai gal ir burt su tuo moki, tik greit.
- Ir tu,- taupydama laiką ir nesikreipdama vardu,- saugokis, ir jei šoks ant tavęs kas nors ginkis, nes mes nespėsim visų taip greit nužudyt, jei ką burėm mes,- greit išpiškino, skubėdama ir jau nebežiūrėdama į ją.
Alfo kalbėjimas jau ją pradėjo erzint, kaip keista dabar, buvo dar labiau susinėrvinus, nors nieko keisto, dabar turės prižiūrėt mokinę ir išguldyt penkiolika "draugelių".
- Puiku, Alfai, kad bent, teritorija apsaugojai, bet gal atsargiau, čia ir be tavęs yra žmonių. Tiesiog užknisai, galvok ką darai...
Nesilaikydama savo taisyklių, nuskambėjo jos amžiais per stiprus Expulso. Gale gatvės prieš žmogia-žvėrius nugriaudėjo sprogimas, kuris sužeidė tik keturis iš jų.  Bet jie liko ten gulėti.
- Taip žinau...
Iki šiol atrodančios ramios pabaisos pasiuto ir bėgo į juos su lazdelėmis rankose. Ir kažką tarp savęs murmėdami.  Viskas vyko kaip sulėtintame filme, aplinkui Jane nieko negirdėjo, prie jų jau beveik buvo kraujuotos žmogystos. Nepasakytum, kad slabnesnės, bet jų draugiją veikė greičiau.
- Glacius,- surėkė vienai jau šokštančiai ant jos bjaurybei, kuri iš kart sustingo ir suledijusi nukrito prie jos kojų. Pasitraukusi nuo jos tolėliau, teko gintis nuo dar vieno, kuris jau į ją leido burtus. Protego. Spėjo mintyse ištart, kai į ją skriejo burtai, kurie turėjo nuginkluot. Atsimušę į jos neilgam, buvusį skydą kerai, patys jam pataikė ir šis liko be lazdelės, kurią mergina spėjo susprogdinti. Taip ant žemės liko gulėti, nieko nebeverta lazdelė. Bet liko jos savininkas kuris atkišęs savo aštrius nagus puolė prie merginos.
- Inflatus,- nieko,- tai šudas nesuveikė,- Inflatus!- garsiau ir aiškiau surėkė, ir šis pakilo aukštyn, kai balionas, nuskrisdamas kažkur, kur jau merginai neberūpėjo, jis buvo beginklis ir sunkiai ką galėjo be padaryti.
- Jūs sveiki?- trumpam atsisukdama surėkė mergina, jai dabar rūpėjo kaip laikosi paauglė mokinė, už kurią ji jautėsi atsakinga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Jane Abbott »
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #4 Prieš 11 metus »
Emilė pajuto, kaip vilkolakis užvirtęs ant jos suglebo, nuo raudonų žiežirbių spiečiaus, paleisto tiesiai į jį. Nepaisydama siaubingo skausmo kojoje, varnė šiaip ne taip nusivertė tą dvokiantį padarą nuo savęs.Tuomet įspoksojo į tuos du tipus, kurie lyg ir buvo jos mokytojai mokykloje. Dabar ėmė galvoti, ar nepasirodė per daug kvailai prieš juos taip isteriškai klykdama.
- Rimtai galiu naudoti magiją?- Nugalėdama atsistebėti pasitikslino ir nelaukusi dar vieno patvirtinimo iškart kyštelėjo ranką į kišenę ir išsitraukė lazdelę. Nukreipusi į koją pabandė prisiminti koks tas burtažodis, kuriuo kažkada ją sulopijo pilies seselė.
- Episkey.- Nebūdama visiškai tikra, jog tikrai šis burtažodis, Emilė užsimerkė nenorėdama matyti pasekmių. Tačiau po kelių akimirkų koja užkaito, tuomet iškart atšalo ir skausmas nuslūgo. Mergina atsargiai apsičiupinėjo koją. Atrodė normali. Tuomet palengva atsistojo ir atsargiai primynė Nebeskaudėjo. Didžiuodamasi savo darbu tvirtai atsistojo ant abiejų kojų ir iškėlė lazdelę, norėdama smogti kokiam šlykščiam padarui vočių užkeikimą tiesiai į snukį, bet nespėjo, mat nuo stipraus sprogimo vėl krūptelėjo ir žnegtelėjo ant žolės. Keikdama save už bailumą Emilė vėl atsistojo ir vėl nusitaikė. Vieną šunvočių užkeikimo strėlę paleido į tiesiai į ją bėgantį padarą. Šis susiėmė už snukio ir nors nieko nebematė, turbūt, užuodė kur stovi varnė ir urgzdamas pasileido tiesiai į ją. Emilė vieną akimirką užsidengė burną, kad iš jos neprasiveržtų vėl kurtinantis jos žviegimas. Nėrusi už artimiausio medžio Iškišo lazdelę galvoje karštligiškai mąstydama kokį burtažodį paleisti į tą vilkolakio hibridą.
- Petrificus totalus.- Kažkaip isteriškai sušuko ir sumosikavo lazdelę. Išgirdo duslų kritimą, taigi suprato, jog auką spindulys ko gero kliudė. Atsargiai kyštelėjusi galvą iš už medžių iš tiesų netoliese pamatė tysantį vilkolakio kūną.
- Sustink.- Paleido dar vieną spindulį į tolėliau bėgantį padarą. Nespėjo nieko daugiau padaryti, mat išgirdo profesorės balsą. Trumpai atsisukusi į ją Emilė tik ištarė:
- Manau, taip.- Palinksėjo ir apsidairė aplink. Akys užkliuvo už dar vienos bandos, atbėgančios visai iš kitos pusės. Nors šitie padarai jau gulėjo leisgyviai, tačiau artinosi žymiai didesnė banda.
- Ei, pažiūrėkit kas už mūsų.- Sušuko Emilė profesoriams, mat abu jie žiūrėjo į priešingą pusę.
Artėjanti nauja tų bjaurasčių banda kažkaip įkvėpė varnei drąsos ir ši pagaliau paliko savo saugią slėptuvę po medžiu. Atkišusi lazdelę, kurį laiką laukė, tačiau kai padarai priartėjo tiek, jog jau buvo įmanoma nusitaikyti Emilė ėmė laidyti į juos raudonus stingdomųjų kerų žaibus. Kelis vilkolakius jie kliudė, tad šie krūptelėję žnegtelėjo ant žemės dar nepasiekę tikslo. Mergina atsiraitojo rankoves, mintyse bandydama prisiminti visus burtažodžius, kurie galėtų padėti tokiu atveju, tačiau juk per pamokas niekas nemokė, kaip elgtis kai tave užpuola hibridinių vilkolakių gauja. Paėjusi keletą žingsnių Emilė staiga suklupo.
- Po velnių.- Susikeikė žiūrėdama susipainiojusius batų raištelius už kurių ir užkliuvo. Gražiai viską susvarsčiusi vėl atsistojo į kovinę poziciją, tačiau kai vilkolakiai jau buvo tiek arti, kad galėjai įžiūrėti jų šlykščius, seilėmis aptekusius snukius, Emilė pamiršo visą drąsą ir vėl movė į savo saugiausią slėptuvę - už medžio. Vėl atsargiai iškišusi lazdelę sumurmėjo.
- Petrificus totalus.
Kažkur netoliese išgirdo vėl išgirdo duslų žnegtelėjimą.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Ernest Horne

  • *
  • 0
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
Berniukas vos prieš keletą dienų gavo kvietimą į Hogvartsą, tačiau jau atrodė tarsi tikras burtininkas. Vos pakilęs iš patalo jis apsitaisydavo naujais Skersiniame skersgatvyje pirktais burtininkų rūbais ir imdavo vartyti vadovėlius, stengdamasis įsiminti kiek įmanoma daugiau. Išmokęs keletą burtažodžių Ernestas ėmė apsiausto kišenėje nešiotis ir lazdelę, tačiau dar nė karto nedrįso jos panaudoti. Kad ir kaip būtų įdomu, prisidaryti bėdų pirmosiomis dienomis jis neketino. Pasidžiaugęs pirkiniais berniukas išeidavo pasivaikščioti po Kiauliasodį - dabar Hogvartse atostogos, todėl jis čia apsistojo keletui dienų. Kasdien vaikštinėdamas jis vis atrasdavo naujų vietų, nors pasiklysti neteko nė karto. Berniuko džiaugsmui, miestelio išdėstymas buvo gana paprastas. Taigi, buvo dar viena graži diena Kiauliasodyje. Ernestas žingsniavo miestelio gatve ir pastebėjo vieną pasikeitimą - ant krūmo, kurį jis visada pareidavo, šakos kabėjo burtininko skrybėlė. Kaip visada, vaikiško smalsumo sužadintas juodaplaukis priėjo, nukabino skrybėlę ir pavartė ją rankose. Daiktas buvo puošnus, ne toks, kaip dabar dengiantis Ernesto galvą. Kaip burtininkas galėjo pamesti tokį daiktą būtent čia, - svarstė berniukas, tačiau apmąstymai greitai buvo nutraukti. Ernestas pajuto, kaip jo kojos atsispiria nuo žemės, viskas aplink ima suktis ir nešti tolyn. Nuo besisukančio spalvų margumyno ėmė svaigti galva. Juodaplaukis pirmą kartą gyvenime patyrė tokį jausmą ir šis jį baisiai gąsdino. Tačiau viskas pasibaigė taip pat greitai, kaip ir prasidėjo - jaunasis burtininkas skaudžiai klestelėjo ant žemės. Prireikė kelių sekundžių, kol nustojo svaigti galva. Tuomet berniukas apsidairė ir suprato, kad jį supantys pastatai  - ne Kiauliasodžio. Ernestas nebuvo nieko girdėjęs apie nešykles, todėl negalėjo suvokti, kaip ir kodėl atsidūrė kitame mieste. Pamažu juodaplaukis atsikėlė nuo žemės, nusipurtė dulkes bei smėlį nuo apsiausto ir ėmė dairytis po gatvę. "Ūdrų Žabangų kavinė" - skelbė viena iš daugelio vitrinų. Žinoma, apie tokį miestelį berniukas girdėjo pirmą kartą ir net nenutuokė, kaip toli jis galėtų būti nuo Kiauliasodžio. Ernestas sustojo, prisėdo ant suolelio šalia gatvės ir ėmė galvoti, kaip išsisukti iš situacijos. Gerai suprato, kad be vietinių pagalbos neapsieis.

ur insecure ( ͡° ͜ʖ ͡°)
i kno what for ( ͡° ͜ʖ ͡°)
ur a bishe ( ͡° ͜ʖ ͡°)

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
Rebeka Mėlynoji Paukštė arba Mergaitė, Kuri Juokėsi neskubriu žingsniu ėjo miestelio gatve. Sent Ūdrijoje buvo antrą kartą, tad maždaug žinojo kir nueos pasukusi į tą ar kitą pusę. Diena pasitaikė graži, pro pilkai baltus debesis švysčiojo saulės spinduliai vis atsitrenkdami į kokio namo lango stiklą ir atšokę spigindami žmonėms į akis. Nenusakomosspalvosaplaukės veide šmėsčiojo šypsenėlė rudos, it migdolų riešutai įkypos akis švytėjo.
Netrukus, ant suolelio, stovinčio šalia kavinės, Rebeka pastebėjo sėdintį berniuką, kuris vilkėjo Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos apsiaustą. Matyt, būsimas pirmakursis. dingtelėjo mergaitei ir ji priėjusi draugiškai pasisveikino:
- Sveikas. Aš Rebeka, - Rebeka nusišypsojo. - Ar tu irgi vyksi į Hogvartsą? - tyliau paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Rebecca Bluebird »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
Juodaplaukis vaikinas eilinį kartą nuklydo į šį miestelį. Toks jausmas, lyg jį kas nors čia šauktų ar kokia nematoma jėga trauktų vis sugrįžti. Patys Ūdrų Žabangai jam nieko neišsiskyrė iš kitų panašių vietų. Nedideli pastatai, žiobariškų daiktų prikišti sodai, skambantis vaikų juokas gatvėse. Nuo tokių vietų jį paprastai pykindavo, nes primindavo praeitį ir laimingus laikus kai galėjo nuoširdžiai šypsotis ir dalintis savo jausmais su kitais. Tačiau ši vieta keistai ramino, lyg būtų papuolęs į pernelyg laimingą miestelį kuris laukia audros, o galbūt audra jau įvyko... bet žmonės buvo pernelyg abejingi, kad ją pastebėtų.
Tokiame miestelyje, tokiu laiku, buvo sunku rasti laisvą suoliuką, tad ėmė ir atsisėdo šalia kažkokio tamsiaplaukio berniuko. Jis atrodė kiek nusiminęs, lyg kas būtų pavogęs jo brangius riedučius ar nuspyręs kamuolį pražūčiai po mašina. Šyptelėjo, nusiminę vaikai yra jo sritis... Pastaruoju metu imdavo šnekėti su jais ir pralinksmindavo juos? Turbūt Velinas jau pradėjo senti ankščiau laiko.
- Tai ko nukabinęs nosį? Tėvai neleido auginti benamės katės ar kaip? - paklausė, geriau įsižiūrėdamas į vaikį pamatė, kad šis dėvi Hogvartso uniformą. Keistuolis... Juk Helovynas dar tik už kelių mėnesiu, bet ne jam kalbėti apie drabužius ir kada galima juos dėvėti, pats visus metus rengėsi kaip viso labo žiobaras, stilingas žiobaras, burtininkų mados jo niekada nepagaudavo taip kaip žmoniškos.
Tada kažkaip prisistatė mergaitė. Kuri buvo iš Hogvartso, pati taip pasakė. Užvertė akis į viršų. Vaikai tokie kvaili! Arba ta mergaitė tiesiog iš Švilpynės koledžo, tai pateisintų jos palaidus žodžius... Logiškai tai jam skambėjo, nes juk Švilpynėje renkasi draugiškiausi žmonės kada nors gyvenę šioje burtininkų žemėje.
- Ei, šitas vaikis gal apsirengė kaip burtininkas, o tu jau iškarto apie Hogvartsą, pakvaišai? - išrietė savo antakį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Velin Vauhelt »

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
Rebeka susiraukė. Kaip čia taip? Atsisukusi į jį išrėžė:
- Ei, o argi tai nėra akivaizdu? - sunkiai slėpdama šypseną, Rebeka įsispitrijo į juodaplaukį. - O pats tai garantuotai iš ten pat, - murmtelėjo ir įsispraudusi tarp abiejų stipriosios lyties atstovų ant suoliuko, garsiai atsiduso. Pasukiojusi galvą nuo vieno prie kito, atsisuko į berniuką su apsiaustu.
- Tu gi burtininkas, ania? - paklausė.
Rebeka ėmė padais brūžinti per šaligatvio plyteles. Susimąstė, kad atsidūrė gana keistoje situacijoje. O toliau mintys kažkaip nesirišo. Mergaitė bato galu paspyrė akmenuką, šis tyliai tarškėdamas nuriedėjo gatvėn. Pravažiavo žiobaras ant dviračio, ant priešais esančio namo stogo nutūpė keturi pilki balandžiai. Viskas buvo pernelyg įprasta ir pilka.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Ernest Horne

  • *
  • 0
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
Ernestas labai nustebo kai prie jo staiga prilipo du žmonės tarsi musės prie medaus. Lyg nujausdami, kad berniukas pateko į bėdą. Šis pakėlė galvą ir nužvelgė abu nepažįstamuosius. Paslaptingas juodaplaukis vaikinas, šiek tiek primenantis patį Ernestą, tik vyresnis, bei linksma raudonplaukė. Jiems paminėjus Hogvartsą berniukas sukluso.
- Taip, aš iš ten, - entuziastingai tarė. - Tiksliau, būsiu, - pridūrė.
Akivaizdu, kad nepažįstamieji buvo iš Hogvartso. Ernestas troško prie jų pritapti, tačiau dabar suprato, jog yra atvirkščiai - juk mokiniai nedėvi uniformų atostogų metu.
- Tai ne dėl katės. Ir aš tėvų neturiu, - pradėjo pasakoti. - Buvau Kiauliasodyje, tada radau skrybėlę ir kažkaip atsidūriau čia.  Nė nenumanau, kaip man grįžti atgal.
Berniukas dar kartą pasižiūrėjo į vaikiną ir raudonplaukę. Ernestas nuo pat mažens buvo mokytas nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis, tačiau šie dėl kažkokių priežasčių neatrodė pavojingi, galbūt netgi gali padėti. Nors vieną kartą išvaizda jį jau apgavo - paprasta skrybėlė, pasirodo, gali sukelti daug nepatogumų.
- Papasakokit man apie Hogvartsą. Viską, - paprašė berniukas ir jo akyse žybtelėjo nekantrumas. Ernestas nedelsė vos supratęs, kad dabar turi galimybę sužinoti kiekvieną smulkmeną iš mokinių lūpų.

ur insecure ( ͡° ͜ʖ ͡°)
i kno what for ( ͡° ͜ʖ ͡°)
ur a bishe ( ͡° ͜ʖ ͡°)

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #10 Prieš 8 metus »
Rebeka išsišiepė ir pasisukusi į vyresnįjį vaikiną pratarė:
- Sakiau gi. Jis burtininkas, - tada mergaitė atsisuko į berniuką, netyčia atsidanginusį nežinomon vieton. - Vaje, užjaučiu. Tikriausiai toji skrybėlė buvo nešyklė.
Rebeka sumirksėjo ir pažvelgusi tiesiai priešais save, į nešvarų lango stiklą, paklausė abiejų:
- Kokie jūsų vardai? Net mintyse sunku vadintis jus anuo ir tuo kitu, - Rebeka šyptelėjo. - Aš Rebeka, - prisistatė antrą kartą.
Anam paprašius papasakoti apie Hogvartsą, gūžtelėjo pečiais.
- Na, tai tiesiog milžiniška pilis, kurioje nesunku pasiklysti. Pamokos nelabai įdomios (bent jau man), nors jeigu tu nieko nenutuoki apie magiją, galimas daiktas, kad tau patiks, - išdėstė Rebeka. Nebuvo labai nusiteikusi pasakojimams, reikėjo tikėtis, kad tas kitas labiau informuos aną.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
Vaikinas atsiduso. Tie švilpiukai niekada nesikeičia, nors ir nauji, bet tokie pat nervinantys kaip ir praeiti. Tai turbūt bus jų bruožas.
- Žiūrėk kad tavęs nesuėstų wendigo, juk jie atrodo kaip mieli gyvūnėliai, vadinasi ir yra tokie, - ištarė, davė šimtą procentų, kad mieloji mergaitė nežinojo, kas tai per padaras yra, šiaip ar taip jie nebuvo tokie populiarūs kaip kokie kentaurai ar vilkolakiai.
Tada ausimis grįžo prie berniuko kuris prakalbo, kad greitai išties galės vadintis Hogvartso mokiniu. Velinas šyptelėjo, vadinasi galės rekomenduoti jam savo koledžą, vis dėl to varniukų niekada nebus per daug, o štai jeigu švilpių padaugėtų būtų tragediją, nors tiesa pasakius... Nenorėtų, kad šisai ir į Klastūnyną patektų, tenai gyvačių išvis kaip kirmelių lavone... Išgirdęs, kad berniukas yra našlaitis, neparodė didelės užuojautos, pats iš esmės tokiu buvo, tik kad globos namuose negyveno.
- Na ką gi, - truktelėjo pečiais. - Tada šiaip ar taip tau reikia augintinio kuris palaikytų kompanija... Jau išsirinkai? Gali atsigabent pelėdą ar šiaip kokį nepavojingą, - pasiūlė, šiandien buvo keistai draugiškas ir kalbus, taip mokykloje vien rašteliais "kalbėdavo" nes buvo pernelyg tingus praverti savo burną ir kalbėti tyliu balsu.
Kaip ir visada, būsimas naujokas, panoro sužinoti viską apie mokyklą kurioje mokysis beveik visą savo paauglystę. Velinas ketino jau žiotis, bet mergaitė ėmė ir trumpai išdėstė kokia skylė yra tas Hogvartsas. Vyptelėjo.
- Hogvartsas tau padės su viskuo, jeigu nori siekti karjeros magijos pasaulyje, žinoma raumenis teks pačiam užsiauginti, nes deja mokykla neskiria daug laiko kūnui... O lazdelės mostai nereikalauja didelės jėgos, - ištarė. - Pamokos bus įdomios tau... Bet kiek sunkios pirmakursiui, namų darbai irgi, verčiau pasiskaityk knygas kurias nusipirkai, jos pravers... Ir tada per pamokas galėsi uždirbti daugiau taškų savo koledžui į kurį būsi priskirtas. Yra keturi - grifai, gyvatės, varnai ir barsukai, rekomenduoju rinktis Varno Nagą, nes ten renkasi vieni geriausių, tačiau dėl mūsų skaičiaus eilinį kartą praradom taurę Klastūnynui, gyvatėm, - atsiduso. - Bet čia jau kaip kepurė parinks, tad nesijaudink, - numojo ranka. - Daugiau nieko ypatingo nėra tame Hogvartse, į uždraustąjį mišką geriau neiti, jeigu žinai tiktai kaip valdyti lazdelę ir nenutuoki nieko apie tikrus ginklus, - specialiai akyse smukdė magišką mokyklą, nes jeigu berniukas nieko nesitikės iš tos mokyklėlės, tada kai ateis bus daug laimingesnis.
Kažkaip buvo praleidęs Rebekos klausimą dėl vardo, bet nusprendė atsakyti dabar.
- Velinas, senbuviai mane žino, vienas pats buvau laimėjęs varnams taurę du kartus iš eilės, - pasakė, buvo patenkintas šituo pasiekimu, na o kas nebūtų? - Vaike, tave palydėt reikės iki kur? - išrietė antakį, pažvelgdamas į juodaplaukį.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
Oras buvo gana prastas, kaip žiemos pradžioje: šen ten liko purvino sniego, gurgždanti šalna uždengė siauras žvyro gatveles, o dangaus skliaute buvo dargana. Ūdrų Žabangų miestelyje jau buvo iškabinėtos mirksinčios ir trūkčiojančios girliandos. Kadangi miestelis buvo vienas neturtingesnių, Sachara užklydo čia beveik atsitiktinai, norėdama prisiminti savo gimtąjį miestelį - Godriko Daubos neturtingų namų pakampį, nors ir ten būdavo linksma. Sa beviltiškai dairėsi kažkokios kavinukės, kur būtų galima sušilti, tačiau Žiobarai ir Nevertėliai tai šlavė nuo lapkričio užsilikusius lapus, tai tvarkė girliandas ar puošė Kalėdų eglutes. Mergina sužvarbusi atsiduso ir žvalgėsi pagalbos. Šaltukas spaudė, gruodas kaustė prie žemės, tačiau vienuolikmetė su lagaminu stengėsi pajudėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Sachara Drought »

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
Olivija nežinia ko atsidangino į Ūdrų Žabangų miestelį. Na, aišku, lengva kažkur atsidanginti kai esi balandis. Dažniausiai.  Liv ieškodamasi veiklos sustiro vos ne į ragą, kai pamatė žmogystą su sidabriniais plaukais. Žmogysta atrodė draugiška ir sušalusi. Olivija (būdama balandžiu, aišku) nutūpė jai ant peties. Olivija visad mėgdavo atkreipti kitų žmonių dėmesį ir pažiūrėti ar jie atspės kas ji ar ne. Šį kartą jos planuose nebuvo pasirodyti visu grožiu, nes nebuvo tikra ar ji žiobarė ar burtininkė. Nutūpusi jai ant peties patrepseno ir peštelėjo jai plaukus. Tada užskrido jai ant galvos ir apsitaisiusi jos plaukais, kad būtų šilčiau, patogiai įsitaisė. Tiesa sakant dabar ji tiesiog ieškojo kokios nors vietos, kur galėtų šiltai pabūti.Vis gi šis žingsnis buvo šiek tiek pavojingas, nes ši mergina galėjo tiesiog duevinti savo plaukus ir ją išvyti ir dar kažką padaryti, dėl to ji bbuvo pasirengusi ber kada skristi lauk.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Tavaret d'Erero

Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #14 Prieš 8 metus »
Sukrizenusi, kai pajuto kažką ant peties, po to - ant plaukų, smėlplaukė tik paglostė tą kažką. Pasirodo, to padarėlio kūnas buvo plunksnuotas, tad tai galėjo būti jauna chimera (kaulų paukštis), balandis, kažkoks kitas paukštelis, sfinksas arba hipogrifo jauniklis, soo Sachara nejudėjo. Sa tik šyptelėjo ir per pūgą ieškojo puikios vietelės prisiglausti. Pamačiusi gotikos stiliaus žemą pastatėlį, vienuolikmetė nuskubėjo prie jo. Nors ir atrodė kaip bažnyčia, tai buvo tik dar vienas girliandomis nukabinėtas kampelis, jaukus, mielas, tad mergaitė jau nusisuko eiti. Tačiau tada ji prisiminė, ko atėjo ir įbėgo pro juodmedžio duris. Nubėgusi prie laisvo staliuko su pora kėdžių, mergaitė pastebėjo, jog čia šurmuliavo kone visas miestas.