[Džeinė Meko]

Džeinė suirzusi pakėlė akis nuo knygos.
-Šiaip, jei nepastebėjai, aš skaitau,-tarstėljo juodaplaukė.
Tada pavartė akis, tačiau pasakė:
-Džeimsas- vilkolakis,-tai buvo tiesa, tačiau penktakursė tą žinojo jau seniai.- bet pakaks apie mane ir apie Džeimsą. Labai laukiu burtų trikovės turnyro. Skaitau šią knygą, nes manau, kad joje gali būti naudingos informacijos apie tai.
Ji žvilgtelėti į Fasą.
-Dalyvausi už drumštrangą, tiesa?-paklausė.
Ji nepyko. Tai buvo grynas...smalsumas.

[Sorenas von Sjuardas]

((Ne Drumštrangas, o Durmštrangas))
Fasas kiek primerkė vieną akį, tuo metu jo akys persidažė į tamsiai geltoną - kiek įspėjančią ir akylą spalvą. Džeinės balsas nuskambėjo per daug paprastai ir nuobodžiai. Ir Džeinė visada buvo pleputė, tad keista, kad šį kartą yra tokia ,,pasinėrusi" į knygą. Na ir kas, kad ji yra apie Burtų Trikovės Turnyrus.
- Atleisk, Džeine, bet dabar būtų smagu šnektelti.- lyg vaidindamas, lyg iš tiesų apgailestaudamas, atsakė vaikinas, pamažu artėdamas prie nelabai aiškaus reikalo.- Džeimsas, manyčiau, neslėpė nuo tavęs tiek metų, kad yra vilkolakis, jeigu išties buvote geri draugai.
Fasas atidžiai stebėjo klastuolę. Būtent klastuolę - juk jie gerai mokėjo meluoti. Deja, tai susidūrė su Faso mokėjimu atskirti melą nuo tiesos - grifiškas ir turdanogų treniruočių požymis. Fasas nejučia nukreipė pagalbos prašantį žvilgsnį į Keitę Moris, tada vėl ėmė stebėti Džeinę.

[Džeinė Meko]

Džeinė dėbtelėjo į Keitę žvilgsniu, reiškiančiu: nedrįsk.
-Visa kita jau mano reikalas,-ramiai pasakė juodaplaukė.- ir Džeimso. Visi mes turim paslapčių ir tai- viena iš manųjų. Atsiprašau, tačiau nieko negaliu pasakyti. Galbūt vėliau. Arba ne. Nežinau.
Mergina gūžtelėjo pečiais. Juk sakė dabar tiesą.
-O dabar rimtai- nekalbam vien apie mane,-pasakė penktakursė.-kas naujo pas jus? Kaip manot, kokios bus užduotys burtų trikovės turnyre?
Klastuolė trumpam nuleido akis į knygą, tada vėl pažiūrėjo į draugus.
-Manyčiau, bus labirintas. O jūs kaip manot?
Žaliaakė susidomėjimo laukė Faso ir Keitės atsakymų.
((Dabar tipo pakalbam apie BTT. išsisėmiau su pokalbių temom))

[Sorenas von Sjuardas]

Fasas nebuvo patenkintas tokiu atsakymu, bet nusprendė kol kas nebeklausinėti. Jeigu nuo jo teisybę būtų slėpusi kokia nors niekšelė pirmakursė, kaip yra geriausias pavyzdys - Luelė Žalialapė, jis būtų sėdėjęs ir tardęs valandą, kol toji būtų nusileidusi. Bet štai Keitei ir Džeinei tokių griežtumų, kaip draugėms, netaikė.
- Ką gi,- tarstelėjo Fasas ir šyptelėjo. Paskyręs pusę sekundėlės laiko pamąstymui, vaikinas atsakė į klastuolės klausimą:- labirintas gali būti, jeigu Burtų Trikovės Turnyras bus tradiciškesnis. Bet aš galvoju, kad bus kas nors naujo. Bent jau tikiuosi, kad Burtų Trikovės Turnyro organizatoriai nebus labai senamadiški. O galų gale, kol kas neįdomu spėlioti. Reikia sulaukti, kol patys pamatysime.- šyptelėjo Fasas Oldefortas ir pritilo. Nuėjęs prie vienos lentynos, skirtos moksleiviams mokytis papildomai, Fasas išsitraukė vieną knygą: ,,Magiški augalai". Tada sugrįžo prie merginų.

[Džeinė Meko]

Džeinė gūžtelėjo pečiais.
-Labirintas jau tris kartus buvo,-tarstelėjo juodaplaukė.-galbūt ir šiais metais bus. Spėju, Kad bus užduotis po vandeniu. Galbūt reikės prasmukti pro slibina, kaip du tūkstančiai trečiaisiais metais.
Ji net nusišypsojo.
-Labai tikiuosi, Kad būsiu išrinkta dalyvauti turnyre ir atstovauti hogvartsui,-pasakė penktakursė.-turėtu būti įdomu.
Klastuolė vėl įsigilino į knyga.

[Sorenas von Sjuardas]

Fasas atsivertė knygą apie Magiškus augalus, iškart perėjo prie turinio. Buvo dvi dalys: Nuodingieji ir Nenuodingieji augalai.
- Džeine, nejaugi tau patinka istorija?- pasibaisėjęs paklausė Fasas, atsiversdamas pasirinktą Nuodingųjų augalų skyrių, kurį sudarė trys pagrindiniai poskyriai: Nuodingavaisiai, Nuodingakvapiai ir Nuodingastiebiai. Vaikinas ieškojo informacijos apie bumbuločius, todėl pamąstęs atsivertė skyrių ,,nuodingavaisiai", tada ėmė vartyti puslapius ieškodamas reikiamo augalo.
- Aš irgi tikiuosi.- pasakė Fasas.- Bet tai reikštų, kad mums reikės susikauti tarpusavyje. Nenorėčiau to,- nesmagiai šyptelėjo penktakursis, vartydamas nuodingavaisių poskyrį. Varnauogės. Šikšnaspurgės. Vilgadilės. Serbuncikiai. Faso veido išraiška nejučia tapo sarkazmiška. Hyrblitės. Įdomu, kodėl daugumos nuodingųjų augalų pavadinimai yra moteriškos giminės? - mintyse pasišaipė grifiukas. Albentės. Bumbuločiai. Sirbr... O, bumbuločiai! - skubiai pavertė puslapį atgal vaikinas.

[Džeinė Meko]

Džeinė trumpam kilstelėjo akis nuo knygos.
-Aš tik domiuosi tuo, kas man įdomu. Šiuo atveju tai- burtų trikovės turnyras,-pasakė juodaplaukė.-ir nereikia taip jau numenkinti magijos istorijos! Kartais tai gali būti įdomu! Be to, magijos istorijos mokytoja Jane Abot nėra jau tokia užknisanti, kaip kai kurie kiti mokytojai.
Klastuolė pasilenkė Fasui per petį, kad pamatytų, ką jis skaito.
-Bumbuluočių galuose yra orandžiniai bumbulai... Jeigu bumbuluočio bumbulas žalias, jis neprinokęs... Rudi ir juodi bumbulai netinkami naudojimui...-sumurmėjo mergina, skaitydama.
Penktalursė nustebusi pažiūrėjo į Fasą.
-Ir tau tai įdomu?-paklausė.

[Sorenas von Sjuardas]

Fasas šyptelėjęs pakėlė galvą nuo knygos.
- Magijos istorijos nemėgstu, nes apskritai nemėgstu datų ir neįdomios praeities. Man įdomi tik galbūt šalies kai kurie įvykiai, karai, artimųjų praeitis...- Fasas nutęsė ir stabtelėjo. Šyptelėjęs vaikinas pratęsė, tyčia nesą`moningai filosofuodamas:- Mokytojas ir ne tas pats, kas jo dėstomas dalykas. Jane Abot įdomiai dėsto istoriją, bet žmogus turi būti nežinau koks, kad pavertsų visiškai neįdomius dalykus įdomiais. O kurie jau yra įdomus, tie įdomus man iš esmės, tada stengtis dėl jų net nereikia.
Fasas trumpai pasiklausė, kaip skaito Džeinė, atsakė į jos klausimą.
- Aš tiesiog domiuosi dėl namų darbų.- atsakė Fasas, gūžtelėdamas pečiais.

Bumbuločiai yra giminingi bumlafams ir gniūžtvaisiams. Bumbuločiai naudojami Tiesos, Paklusnumo, Miego eliksyrams. Bumbuločiai ypatingi, kad jiems užaugus, jų šaknys ima nunykinėti, atsiskiria nuo pagrindinių šaknų ir iš nunykusiųjų pradeda augti nauji augalai.

Fasas atsiduso ir išsitraukė pergamento.

[Džeinė Meko]

Džeinė linktelėjo.
-Aš tai jaučiu nedarysiu herbologijos namų darbų,-pasakė juodaplaukė.- geriau pasidomėsiu burtų trikovės turnyrais ar tiesiog nusišnekėsiu kaip dabar.
Kiek šaipydamasi iš savęs mergina pavartė akis ir vėl ėmė skaityti "burtų trikovės turnyrus". Knyga buvo labai įdomi, kiekvienas turnyras smulkiai aprašytas. Deja, beveik visuose turnyruose kas nors mirdavo ar nepagydomai susižalodavo, kartais net išprotėdavo. O du tūkstančiai trečiaisiais metais dalyvius užpuolė juodasis magas Voldemortas. Trumpai tariant, daug turnyrų baigdavosi katastrofomis. Klastuolė tikėjosi, kad šiais metais burtų trikovės turnyras pavyks sklandžiai: tai yra, niekas nežus, neišprotės ir neįvyks jokių kitų nesąmonių. Penktakursė baigė skaityti apie burtų trikovės turnyrą, kuriame vieną Biobetonso atstovę surijo slibinas, atsiduso ir padėjo knygą į šalį.
-Gal einam kur nors?-pasiūlė žaliaakė.
Džeinė paglostė savo juodąją penterą Naktį. Juodaplaukė norėjo kur nors išeiti, prasiblaškyti. Jai buvo nuobodu, kaip ir Nakčiai.

[Sorenas von Sjuardas]

Fasas gūžtelėjo pečiais.
- Kaip nori.- pasakė jis.- Aš gal vėliau ir nueisiu į paežerę, bet dabar esu numatęs dar pasimokyti, o po to nueisiu į ligoninę. Taip, turbūt po visko nulėksiu ir į paežerę.- apsisprendė vaikinas. Ahadas prigulė prie Faso. Oldefortas Fasas užsirašė sąsiuvinyje:

Bumbuločiai yra giminingi bumlafams ir gniūžtvaisiams. Bumbuločiai naudojami Tiesos, Paklusnumo, Miego eliksyrams. Bumbuločiai ypatingi, kad jiems užaugus, jų šaknys ima nunykinėti, atsiskiria nuo pagrindinių šaknų ir iš nunykusiųjų pradeda augti nauji augalai. -Bumbuločių vaisiai yra orandžiniai bumbulai, nuo ko ir kilo bumbuločių pavadinimas. Jeigu bumbuločio bumbulas žalias, jis neprinokęs, o rudi ir juodi bumbulai netinkami naudojimui, nes jau yra peraugę ir papuvę.

Fasas atsiduso ir atsistojo. Ahadas kilstelėjo galvą, bet kol kas dar nesistojo.

[Džeinė Meko]

Džeinė pasiražė.
-Gerai,-sumurmėjo juodaplaukė.
Ji atsistojo ir nuėjo prie durų.
-Susitiksim prie ežero,-pasakė mergina.
Klastuolė kiek padvejojo, tada vėl gryžo ir pasiėmė knygą "burtų trikovės turnyrai". Gal sužinos ką nors naudingo. Paskaitys prie ežero.
-Eime, Naktie,-pakvietė ji.
Penktakursė atsistojo ir nuėjo į paežerę.

[Sorenas von Sjuardas]

Fasas užbaigė rašyti, dar kartą peržvelgė visą rašinį. Šį tą pataisęs, dar kažką pridėjęs, Fasas perskaitė tai ir patrynė rankas, paskaudusia nuo rašymo. Tada atsistojo.
- Keite, aš išeinu, tu kaip nori.- pasakė vaikinas besižvalgančiai varniukei. Ahadas nerangiai atsisėdo, pasirąžė, tada atsistojo ir nuėjo prie Faso. Vaikinas įsidėjo storą knygą apie magiškus augalus į kuprinę, paskiau palaukė Ahado, o tada su ligeriu neskubėdami išėjo iš Hogvartso Bibliotekos. Nusprendė nueiti į ligoninę: juk madam Pomfri turėtų nemažai žinoti apie bumbuločius ir jų panaudojimą medicinoje. Užsimąstęs vaikinas pėdino koridoriumi ir laiptais lipo į ligoninės aukštą.

[Klerė Hikari]

Keitė sumirksėjo. Kas, po velnių, nutiko? Nejaugi ji... užmigo?
Apsidairius paaiškėjo, jog taip. Tikriausiai taip. Aplinkui nieko nebuvo. Nei Faso, nei Leilos, nei Luelės, nei Džeinės.
Keitė atsistojo nuo žaliojo fotelio. Aplinkui vis dar nieko nesimatė.
-Ei!-tyliai sušuko ji. Jokio atsako. Jokios iškištos galvos, klausiančios "Na ką, Keite? Jau pabudai?"
Keitė dar kartą apsidairė. Nebuvo jokio raštelio. Reiškias, juos teks susirasti pačiai.  Atsidususi mergina patraukė iš bibliotekos ieškoti draugų.
Tikėkimės, daugiau priešų jie nesusirado,-dar pamanė Keitė.-Jų jau tikrai netrūksta...

[Brielle Siri Devers]

Luelė atėjusi sudribo į fotelį ir ėmė laukti Leilos. Jai pasidarė nuobodu, tad ji atsistojo ir pasiėmė iš lentynos pirmą pasitikiusią knygą. Atsivertusi bet kurį puslapį, ėmė skaityti. ... juos galima rasti pilnaties vidurnaktį, augančius ant drebulės šakos. Kad juos nuimtumėte, apsimaukite slibino odos prštines ir atsargiai, pamažu pjaudami sidabrine geležte, plėškite. jeigu jums pasiseks, turėsite...
- Klaiki nuobodybė,- sumurmėjo Luelė ir įgrūdo knygą atgal į lentyną. Vėl atsisėdusi ant fotelio įsistebeilijo į lubas. Kur ta Leila? Luelė nervinosi. Jai net pačiai buvo keista, ne šiaip juk ji gana rami mergaitė. Ji vėl pašoko nuo fotelio ir ėmė minti pirmyn atgal, tarsi įtemptai galvotų.

[Kasiopėja Evers]

Leila svirduliuodama įėjo ir klestelėjo ant fotelio. Ją vis dar buvo apėmęs silpnumo jausmas. Ji atsisuko į Luelę.
Grifė buvo jiems pasakiusi, kad jai širdies ūžesiai. Bet nieko panašaus. Toli gražu. Tai buvo kažkas kito, bet labai keisto. Leila net pati nesuvokė kas tai.
-Buvo kažkas keisto. Man niekada taip nebuvo nutikę. Ta prasme, man tikrai būna širdies ūžesiai, bet jie būna retai ir labi silpni. O čia tiesiog toli nuo širdies ūžesio,-ji puolė pasakoti Luelei.-Aš krisdama, prieš pat prarandant sąmonę, girdėjau jo juoką, supranti? Tokį šaltą ir ploną, net kūnas pagaugais nuėjo. Del Dievo, niekam nelinkėčiau jo išgirsti,-ji užsimerkė sudrebėdama.-Kas dar buvo parašyta toje knygoje? Kaip manai, mes čia rasim ką nors - bet ką, kas paaiškintų, kas čia kątik buvo?-Ji baigė šnekėti ir atrėmė galvą į atlošą. O Maiklas ateis? mergaitė pagalvojo užsimerkdama.