0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

versapypce

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #15 Prieš 14 metus »
-O aš ir nesakiau kad ji meluoja- sumirkčiojo Merė.
-Tik sakau jog ji Norėjo paskirti i varno nagą.  Aš paprašiau į Klastunyną tik dėl tėvų.
-Aš vardu Merė . Merė Harven.- Nusišypsojo Grifiukei,
-O kuo vardu tu?- pasidomėjo.
O... regis taip nerasiu draugų jai visi nusiteikę prieš Klastuolius.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #16 Prieš 14 metus »
- Dėl tevų? - Kairi nustebo, bet tuomet susivokė. Žinojo, ką reiškia paklusti tėvams, kai turi jiems patikti, užsitarnauti pagarbą, jog jie galėtų tavimi didžiuotis. Himura susiraukė. Prisiminimai ne itin malonūs, tačiau savo tėvą Kairi myli ir mylėjo. Jis tiek daug išmokė, parodė ir ta reta šypsena, kai viskas gerai... Himura atsiduso ir pažvelgė pro langą. Paskutiniai saulės spinduliai apgaubė pasaulį rausva skraiste ir tyla. Ežere atsispindėjo keli debesys ir mergina vėl prisiminė vaikystės dainelę. Nuoširdžiai nusišypsojusi savo prisiminimams, grifiukė vėl atsisuko į klastuolę.
- Aš Himura, - tarė, tačiau susigriebė, kad čia visi vadina vienas kitą vardais. - Kairi, trumpiai ir patogiau, žinoma, - susinepatogino ir nusuko veidą, kad Merė to nepastebėtų.
Mostelėjusi galvą į prieš kelias minutes išskridusią pelėdą, tarė:
- Gražus paukštis. Patikimas?

*

versapypce

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #17 Prieš 14 metus »
-Aha, mano tėvai sako jog mūsų visa giminė mokėsi Klastunyne. - Merė gužtelėjo pečiais.- Sako
jog mūsų šeima stipri, ir visi iki vieno buvo Klastuoliai. Bet aš nesu Klastinga.
Nenorėjau nuvilt savo šeimos.- atsiduso Merė.
-Malonu Himura.- nusišypsojo mergaitei.
-O, tai ne mano paukštis, tiesiog juo dažniausiai siunčiu. Regis taip , patikimas- Paglostė pelėdą.
-Auginu katiną - ir nusijuokė prisiminus jo pokštus.
Atsiduso ir žiurėjo į prasiskverbiančius pro medžius saulės spindulius.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #18 Prieš 14 metus »
- Mat kaip... - susimąstė apie pelėdą mergina ir pažvelgė į savo Shin. Jo juodos, kaip naktis plunksnos žibėjo saulės šviesoje. Paglosčiusi savo paukštį Kairi atsisuko į Merę.
- Katinai puikūs gyvūnai. Jei užsitarnauji jų pagarbą, jie amžinai liks ištikimi ir gins savo šeimininką. Taip pat jie puikiai bendrauja su dvasiomis ir tai kartais padeda. Priklauso nuo situacijos,žinoma... Aš irgi turiu katiną, tik jį palikau gimtajame krašte. Toks rudas, tarsi šokoladas. O migdolinės akys dar labiau daro jį panašesnį į saldėsį, - grifiukė nusišypsojo prisimindama visą laiką praleista su Solembamu. Visuomet pasipūtęs katinas buvo nuostabus draugas. Ypač, jog sugebėjo kalbėti. Jis buvo kačiolakis. Tokių pasitaikydavo labai retai, tačiau Himurų giminė sena kaip pats pasaulis, todėl grifiukė džiaugėsi. Solembamas pats nuostabiausias
- Iš kur tu? - pasiteiravo, kai nutraukė svajas apie savo gimtus namus.

*

versapypce

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #19 Prieš 14 metus »
-O taip tiesa.. Mano katinas Visas juodas ir labai pukuotas o akys žalios . Jo vardas Saliamonas.
Reiktų isigyti ir pelėdą...
-Tikriausiai pasilgai jo.- Ir nusišypsojo mergaitei.
-Savo katiną atsivežiau.- Nusijuokė.- Jis ištikimas labai.
-Aš iš Anglijos gyvenu Londone, o tu?
Atsisuko į langą ir stebėjo krintančius saulės spindulius.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #20 Prieš 14 metus »
- Aš irgi iš Londono. Tiesa, mano giminė iš tėvo pusės gyvena Japonijoje, - pridūrė grifiukė ir šyptelėjo. - Galėčiau labai daug papasakoti apie saulėtąją šalį, kalbėti visą dieną, naktį ir dar kitą dieną. Japonija tokia nuostabi šalis, o jos kultūra turininga ir pilna paslapčių. Pažįstų ja geriau nei pačią save. Tik gailiuosi,kad niekada jos nemačiau. Tačiau ne bėda, kada nors ten nuvyksiu ir tarsi taurė būsiu iki kraštų užpildyta to tyro skysčio.. Iš tėčio sėmiausi visko ko tik galėjau. Išmokau ne tik pasiruošti arbatos gėrimo ceremonijai, bet ir kovoti plikomis rankomis. Buvau tarsi pati Japonija, iš naujo užpildoma papročiais, kultūra ir vizijomis į geresnį pasaulį. Dar niekada taip nesididžiavau, kad turiu samurajų kraujo ir priklausau galingai praeičiai.
Kairi nutilo. Visą laiką jos akys spindėjo, tarsi žiūrėtų į begalinį, neapsakomą grožį. Tokių jausmų ji dar niekada neišpažino ir todėl, dabar jautėsi tokia laisva ir tyra kaip vandens lašas. Himura pamiršo, kad kalba su klastuole, jog gyvena Hogvartste ir kad jos laukia galybė išbandymų, ne itin malonių. Mergina žiūrėjo pro langą kaip nusileidžia saulė ir apylinkes apgaubia vakaro vėsa. Kairi stebėjo, kaip viena po kitos danguje sužiba žvaigždės, o jos mintys skrido aukštai aukštai, virš debesų ir galingiausių dievų...

*

versapypce

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #21 Prieš 14 metus »
-Japonija mano pati mėgstamiūausia šalis - Išsižiojo Merė, kad su grifiuke turi kažko bendro.
-Konnichiwa- Pasisveikino japoniškai ir nusijuokė.
 -Taaaip Japonija nuostabi. Aš dievinu jų tradicijas, maistą ir beabėjo kalbą.
Oho.. Ji šauni ši Grifiukė.
-Aš taip pat labai norėčiau nukeliaut tenai...- Atsiduso.

*

Amė

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #22 Prieš 14 metus »
Šiltas penktadienio vakaras Amei buvo tikra palaima. Atsibodo niūrūs ir ūkanoti Britiški vakarai, taigi šiuo ji mėgavosi. Ir ne vien tik ji. Tačiau kažkas jai neavė ramybės. Sesės nematė jau kuris laikas, o su Maya išvis nesimatė kelias dienas. Prikandusi lūpą, mergaitė dar stipriau suspaudė laišką rankoje, kuri buvo sukišta į plačią mantijos kišenę. Taip, ji ėjo į pelėdyną, o saulės spinduliai, glostantys jai veidą buvo šiltut šiltutėliai. Net negalėjai pamanyti, jog vasara jau baigiasi... Varnė nusipurtė nuo minties, jog jau greitai ilgus vakarus leis bendrajame kambaryje priešais židinį. Ir tikriausiai viena... Kolkas žmonės per daug jos nepastebėdavo. O gal ji pati nematė žmonių? Šastelėdavo vienas kitas mokinys, tačiau visiškai nekeipė į varniukę dėmesio. Tikriausiai vienintelė jos draugė čia buvo Maya, neskaitant Ashley, žinoma. Ši buvo ir sesuo ir draugė. Gal net geriausia. Tačiau tikriausiai ji pati susirado savo draugų. Amelia nežymiai susiraukė ir minutėlei sustojo. Stovėdama vidury koridoriaus ji jautėsi kvailokai, tačiau ji tik mąstė. Reikės susirasti Ashley... Viena neištversiu daugiau... Am vėl žengė tolyn. Mantijos skvernai čiuožė per žemę be garso, o nuo sienų atsimušdavo Amės pėdų gaudesys. Iki pelėdyno liko vos keli metrai ir štai mergaitė griebė už rankenos. Stumtelėdama sunkias duris žengė vidun. Čia, kaip visada, vyravo keistokas kvapas ir girdėjosi pavieniai ūkavimai. nereiėkjo net šaukti - prie Amelios kaip mat prisistatė jos pelėda.
- Jeigu taip ir toliau, Niki, žinok, kad liksi man vienintelė draugija,- liūdnai šyptelėjo Am įteikdava jai laišką su vokeliu.
- Nešk pas mamą su tėčiu...
Ji paglostė Niki galvą ir draugiškai nusišypsojusi apsisuko, tačiau pelėda kaptelėjo į ranką. Aiktelėjusi varnė atsisuko.
- Ko?- kilstelėjo ji antakius, tačiau iškart suprato.
Pelėda tyliai suūkė. Skambėjo kaip prašymas.
- Ak...- išspaudė Am ir iš kišenės išsitraukė riešutų pakelį,- kaip galėjau nepagalvoti...
Mergaitė atplėšė pakelį ir papylė truputį riešutų ant pakilo. Tada pririšo laiškelį prie kojos ir atsisveikindama šyptelėjo.
- Na, iki. Kai gausi atsakymą - susirask mane, gerai?
Paskutinį kartą pasžvelgusi į pelėdą, Amelia apsisuko ir išeidama iš pelėdyno dar išgirdo, kaip Niki suplakė sparnais ir skrido iš pelėdyno. Kažkur toli toli...

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #23 Prieš 14 metus »
Kairi nustebo, jog klastuolę taip pat domina Japonija. Pažvelgusi į ją šyptelėjo.
- Na, jei kada turėsime marias laiko, galėsiu šiek tiek apie ją papasakoti. Ką nors įdomesnio.
Patenkinta pokalbiu su Mere, grifė atgręžė  nugarą langui ir atsirėmė į palangę. Susidėjusi rankas ant krutinės apžvelgė visas pelėdas. Kokių čia tik nebuvo. Nuo vienspalvių iki dėmėtų ir išmargintų įvairiais raštais. Visos ramiai tupėjo ir regis snaudė. Greitai turėjo ateiti medžioklės metas ir jos išskristi į apylinkes ieškoti grobio. Kaip tik Shin kepštelėjo Kairi rankovę ir suūkė. Atsisukusi pamatė nekantrumą jo akyse ir šyptelėjo.
- Skrisk, pasimatysime ryte, - tarė jam ir šis nėrė į tamsą.
Bokšte pasidarė taipogi tamsu, todėl mergina išsitraukė lazdelę ir ištarė Lumos. Žiburėlis nuo lazdelės galo apšvietė mergaites, nors ir minimaliai. Nusipurčiusi grifiukė tylėjo. Jautė, kad turi kažkas įvykti artimiausiu metu ir tas pojūtis jos niekaip neapleido. Nusipurčiusi mergina pakilo.
- Nesupyk, tačiau aš jau eisiu. Turiu..dar nebaigtų darbų..namų darbų, - aiškinosi Kairi, kol spjovė į visą tai ir šyptelėjusi pamojo ranka. Pasišviesdama savo lazdele grifė nuėjo prie durų ir už jų dingo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kairi Himura »

*

Varlius

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #24 Prieš 14 metus »
[[Šiaip tai tu negali rašyt už kitus forumo dalyvius, tik už save]]

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #25 Prieš 14 metus »
[[Šiaip tai tu negali rašyt už kitus forumo dalyvius, tik už save]]

[[ Aš ir nerašau, jei pastaba buvo skirta man. Niekada nerašau už kitus. Esu susipažinusi su forumo taisyklėmis.]]

*

Varlius

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #26 Prieš 14 metus »
[[ Aš ir nerašau, jei pastaba buvo skirta man. Niekada nerašau už kitus. Esu susipažinusi su forumo taisyklėmis.]]
[Pastaba buvo skirta kitam mokiniui. Rodos dabar jau jo žinutė nutrinta]

*

Amanda Smeith

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #27 Prieš 14 metus »
Įejusi į pelėdyną Amanda pamatė tiesiai stovinčia Klastuole.Ir vėl Klastuoliai... Na jau ne... Nebėgsiu apsimesiu kad jos nematau o jai ką sakys blogo netylėsiu... Gal vožiu per makaule... Bet nee.. Juk turiu būti normali kitaip tupėsiu metus be draugų..
Priėjusi prie savo pelėdos Monės ją paglostė o ji garsiai suūkė.
-Nagi..- Ir padavė sausainį išsiraukus iš kišenės.
Išsitraukė lapeli iš kišenės ir tušinuką pradėjo rašyti.
Citata
Mama ir tėti,
Kad ir kaip būtu Patekau į švilpynę. Dar draugų nesusiradau. Kai turėsiu daugiau ką parašyt , parašysiu. Laukite laiško.
Myliu. Amanda
Pakabinusi laiškelį ant monės kojų mergaitė paėjo žingsnį atgal.
-Na, skrisk.-sukuždėjo Monei. Monė garsiai suūkusi išskrido. O Amanda išėjo į koridorių.

*

Ieva

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #28 Prieš 14 metus »
Karmen vos nepertrenkė tarpduryje stovinčios švilpukės.
-Skubu,-sumurmėjo ji kaip pasiteisinimą.Tuomet pamačiusi simpatišką rudą pelėdukę pavaišino kąsneliu meduolio ir prie kojytės pritvirtino laišką.

Papildyta: Prieš 14 metus
Karmen vos nepertrenkė tarpduryje stovinčios švilpukės.
-Skubu,-sumurmėjo ji kaip pasiteisinimą.Tuomet pamačiusi simpatišką rudą pelėdukę pavaišino kąsneliu meduolio ir prie kojytės pritvirtino laiškelį.
Citata
Miela mama ir tėti,
Atleiskit,jeigu nerimavot ir ilgai negavot mano laiško.Buvau begalo užsiėmusi.Turbūt gavote telegramą ir žinote,jog patekau į Grifų Gūžtą.Tuo labai džiaugiuosi.Kaip turbūt ir normalu mokykloje,susiradau gyvenimo draugų ir priešų.Sykį skraidžiau kvidičo aikštei,sykį ten susipešiau su viena bjauria mergaite,bet viskas praeityje.Dabar džiaugiuosi,galėdama parašyti jums laišką.Man patinka Hogvartsas-čia nuostabūs vaizdai,mokytojai,pamokos,vaikai.Susidraugavau su Ashley,varnanage,kuriai tikrai esu dėkinga,jog suprotino mane nesipykti su klastuole.Tai sakau nenorėdama įžeisti senelio.Man neblogai sekasi nuodų ir vaistų pamokos,apsigynimas nuo juodosios magijos-nelabai.Bet vistiek įdomu čia.Laukiu nesulaukiu,kol perskaitysit šį mano laišką.Pasakau,kad čia milžiniška biblioteka.Perduodu linkėjimus jums,taip pat mano mylimiausiai sesutei Adrianai.Nenoriu baigti šio laiško,bet jūsų pamokos žiobarų pasaulyje man labai padėjo kai kuriuose pamokose.Su didžiule pagarba ir meile-Karmen ;D.
Karmen rašėskubėdama,todėl raštas nebuvo nuostabus.
-Nuskraidink mano tėvams,-pasakė mergaitė pelėdai ant snapo užsėjo mamos drabužio skiautelę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Karmen Border »

*

Amanda Smeith

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #29 Prieš 14 metus »
Pasigedus tėvų laiško Am užėjo į pelėdyną. Nežiurėjus kas vidui kas, ne iškarto
žvalgėsi savo pelėdos Monės. Kur ji.. a va.  priėjo prie Monės.
-Sveika...-tyliai sukuždėjo nes jautėsi keistai kalbant su gyvūnais.
paėmė lapelį ir tušinuką iš kišenės ir pradėjo rašyti.
Citata
Mama tėti,
pasigedau jūsų laiškų, tad papasakosiu daugiau ko nors. Uždraustajame miške buvau nuklydus kažkur ir ten susidūriau su begalo žaviu voru, jūs nepatikėsite, išmokau burtažodžius accio, nors pirmakurisiui gan keista bet ir ankščiau šį burtažodį mokėjau tad užteko pasitobulinti ir išmokau. Vat dar transfigūracijoj, išmokau burtažodi Limax. Bet kokį daiktą galiu paversti glitėsiais. Šioje mokykloje velniškai daug Klastuolių. Susiradau nemažai draugų. Kolkas viskas nuostabu. o kaip pas jus? Laukiu nesulaukiu atsakymo.
Myliu, bučiuoju. Am l
  Nusišypsojusi užkabino monei laišką.
-Na skrisk namo .- paglostė pelėdžiukę o ši nuskrido. O Am išėjo į kolidorių.