[Sanguinary Black]

   Tyrimų komitetas - Magiškų įstatymų priežiūros departamento skyrius, kurio funkcija - atlikti įvairius tyrimus bei publikuoti informaciją. Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams ir Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovui.

   Tyrimų komiteta būstinė, kaip ir priklauso tokiai organizacijai, buvo gan keista. Tiesa sakant net labiau nei keista. Būstinė susidėjo iš trijų patalpų: dviejų sąlyginai nedidelių salių ir vienos didžiulės. Vienas iš mažųjų kabinetų priklausė paieškos vadovei ir į jį patekt buvo neįmanoma, o tai savaime aišku, reiškia, kad niekas ir neįsivaizduoja kas ten darosi.
   Antrasis kabinetas iš kitos pusės, tai sandėlis - areštinė. Taip iš pirmo žvilgsnio abi patalpos paskirtys visiškai nesuderinamos, bet taip ir turėtų būt. Šiaip ar taip į areštinę jau seniai nieko nebuvo atvesta. O kam vargintis, jei viską galimą sužinot ir be jos? Tad čia dabar sandėlis. Ir ne šiaip sandėlis, bet pilnas prigrūstas įvairios neaiškios paskirties daiktų. Dalis jų apdulkėja, kiti- dar vis naudojami, bet daugelio paskirtis mįslinga, kaip ir visko kitko kas darosi čia. Trečioji, didžiausioji, vidurinė salė, į kurią ir vedė duris iš ministerijos koridoriaus didžiąją laiko dalį buvo visiškai tuščia. Tik ant baltų sienų, o kartais esant dideliam norui ir viduryje atsirasdavo, kokia nors knyga. Jų paskirtis, žinoma, irgi ne aiški. O ir kam gali būt naudinga skraidanti knyga, kurioje nieko neparašyta? Tiesa, vienas daiktas čia visgi buvo visiškai normalus. Tai dar viena knyga, padėta ant vienos iš nedaugelio lentynų. Ši knyga kaip ir priklauso turėjo ir normalų turinį: įvairių padarų nuotraukų su aprašymais. Dalis jų buvo užbrauktos, nors didžioji dalis ne.

Perėjęs Londono gatvėm ir patekęs į ministerija Sanguinary čia ir atsirado. Kaip ir priklauso, nė gyvos dvasios nerado, bet jis turėjo būdų, kaip jas surasti. Visų pirmą, jis išsitraukė savo lazdelę ir priėjo prie ką tik atsiradusios knygos. Nors knyga ir tuščia, vyras puikiai žinojo ko ieško. Kai rado, lazdele pastukseno vieną iš puslapių ir iš knygos pasirodė galva. Kam ta galva priklausė, buvo sunku pasakyt. Lyg ir žmogui, lyg ir ne. Ji ištisai keitė formą, kontūrus, o kai prakalbo net ir balsą. Iš pažiūros šis balsas buvo šaltas, nemalonus, o pašaliniam žmogui net ir negirdymas.
-Ko tau iš manęs prisireikė Blackai? Argi neturėtum būt Hogvartse?
Sangu apėjo aplink knyga, ir vėl grįžo į savo vietą. Jis buvo susierzinęs:
-Ne tau spręst, kur aš turėčiau būt, Makaulę. Bet turiu aš klausimų. Kodėl man niekas nepranešė, kad Vizengemoto teisėjas lankysis Kauliasodį? Ir kas tokio vyko, kad ketvirto lygio žmogėnai vėlavo į iškvietimą?
-Sakyt, nesakyt... Na, mūsų sekimo sistemoje buvo sutrikimų... Kad jis ten- sužinojom, tik tada kai jau buvo per vėlu. Šiaip ar taip, tai nebuvo svarbu, jis turėjo aplankyt tik savo anūką.- Galva nutilo.- O į antrą klausimą rasi atsakymą Aukštutiniam Fleglį.
Sanguinary tik dar labiau susierzino:
-Žinai, reiks pasirūpint, kad tavo kuo nors pakeistu. Net suknista paskirstymo kepurė duoda didesnę naudą nei tu. "Nuvyk į Fleglį ir viską sužinosi." Tai kokia iš tavęs tada nauda, jei net į paprastus klausimus negali atsakyt?
Galva ėmė ir išnyko. Sanguinary liko stovėt, kur ir stovėjęs regzdamas tolimesnį planą. O tuo tarpu patalpoje pasklido vos girdimas signalas. Ženklas, kad ateina pašalinis žmogus.

[Loras Lanisteris]

Naujasis biudžetas turi būti patvirtintas... Tiesiog privalo... Kai Vizangamotas be dviejų teisėjų, visiems kitiems tenka mokėti daugiau už viršvalandžius... - Christian lėtai slinko koridoriumi ir mąstė apie šiandienos rūpesčius. - O dar paieškos dėl dingusios viršininkės kūno... Nors gal ji gyva, bet ta slaptoji paieška ir lėtai judina savo subinę... Jau aštuonis mėnesius vaikštau ten ir jokių rezultatų ir jeigu taip reiks laukti dešimt metų.... Ahch... Tikiuosi ministrė pirmininkė sutiks su įstatų pakeitimais.. O dar tas iškvietimas į Fliglį... Šiandien darbų ir taip per daug... Reiks Tomui perduoti tvarkytis ministerijoje, o pačiam vykti iš Londono... Šiąnakt ten vyks svarbiasnių dalykų... De Shevrez lėtai ir ritmingai ėjo antrojo aukšto koridoriais. Už jo nugaros skrido keli segtuvai, laiškai bei krūva dokumentų. Ūsuočius sustojo vietoje ir mostelėjo lazdele, jo, ir taip švarūs batai, pradėjo tiesiog šviesti. Tuomet pasuko už kampo ir nustebęs pamatė teisėją Magirnį.
- Sinijau... Ei, Sinijau. - Šiek tiek garsiau sušuko senis. - Tu kaip prokuroras atlik mano kabinete visus tardymus ir nueik į susitikimą dėl biudžeto. Gerai? Skubus iškvietimas.
- Kvaila dirbti be dviejų teisėjų, Christian, jei tu nenueisi pas Luridą po mėnesio mes visi Vizangamote išprotėsim... Juk žinai...
- Aš suprantu, būtinai nueisiu, bet dabar skubu... Dar kartą ačiū... Tik nepamiršk visko... Ypač to susitikimo dėl biudžeto ir jei galėsi mus pervesk pinigų iš sporto departamento biudžeto. Sportui ir taip mes skiriame per daug... - de Shevrez patraukė toliau. Na vienu darbu mažiau....
 Teisėjas šyptelėjo ir nuėjo iki slaptosios paieškos didžiojo kambario. Jis ten pastoviai lankydavosi kas savaitę, bet kiekvieną kartą sužinodavo tik nuviliančias naujienas. Viršininkės nebuvo surasta per praeitus mėnesius ir dabar ji buvo įtrauktą į dingusių ir tikriausiai mirusių sąrašą. Bet to de Shevrez neužteko jam reikėjo jos kūno, nes kitu atveju Vizangamotas negali rinkti naujo viršininko bent dešimt metų. Tad dabar ūsuočius atlikinėjo teisėjo, teismo tardytojo ir dar teismo viršininkės laikinojo pavaduotojo darbą. Mat tokia buvo ministrės pirmininkės valia. Paprastomis dienomis senis spėdavo, šiandien viskas buvo kitaip. Įėjęs į kambarį nustebo pamatęs agentą Black. Na sutapimai ir staigmenos šiandien nesibaigia...
- Laba diena pone Sanguinary. Nežinau, tikriausiai turėčiau sakyti, kad malonu jus matyti. - Christian šyptelėjo. - Likimas mus suveda keisčiausiomis aplinkybėmis. Jūs tikriausiai atliekate pareigą?

[Sanguinary Black]

Iš pradžių Sanguinary per daug nekreipė dėmesio į aliarmo signalą ir ženklus, jog ateina pašaliniai. Šiaip ar taip jam reikėjo šį tą apgalvoti. Na pavyzdžiui, kad ir tai, nuo kurios Fleglio dalies pradėt kelionę, ar nereikėtų aplankyt magiškųjų gyvūnų skyriaus ir pasiteiraut Winstood, kaip baigėsi su Saneriu. Tačiau visgi pašaliniai garsai, nori ar nenori pasiekė vyro sąmonę. Čia dabar kas? Pašaliniai pas mus? Ir ko jiems čia prireikė, niekam ne paslaptis, kad šita vieta dažniausiai būna tuščia ir vienintelis prižiūrėtojas yra Makaulė, jei tik netingi pasirodyt su visa savo knyga... Visi kiti svarbūs darbai vyksta tikrai ne čia... Ar turėčiau tai laikyt įsibrovimu ir tą gyvi vietoj nuginkluot, ar pradžiai išsiaiškinti, kas ten toks? Netrukus tarpduryje pasirodė ir aliarmo kaltininkas, ne kas kitas, kaip pats teisėjas de Shevrez. Ir ko čia šitam prisireikė? Kažkaip per daug dažnai su juo mataus paskutiniu metu, o tai ne prieš gerą...
Sangu kiek nustebęs, vienu lazdelės judesiu išjungė aliarmo signalą ir atsisuko į atvykėlį.
-Labas rytas, visgi iki dienos dar šiek tiek trūksta. Na, atliekų tam tikras pareigas, va kaip tik ruošiausi išvykti. Turbūt nereik sakyt, kad tas įvykis Kiauliasody užkrovė papildomo darbo visiems, įskaitant ir mums. Jau įsivaizduoju, kas darysis, jei po Britaniją pasklis žinia, jog dėl vieno vilkolakio atlėkė visas tramdytojų būrys, ir dar pavėlavęs. Dalis liaudies jau išsilakstė, užmaršintojai visų liudijimų ištrint negali. Tad, nors tai ne visai mūsų sritis, pabėgėliais reikia pasirūpint mums. Šiaip ar taip viską reik atlikt kuo skubiau. Žodžiu, kaip visada.- Sangu nelinksmai nusijuokė Laimei ne man, kiek suprantu aš vykstu į tą Fleglį, nes būtent tai ir sutrukdė tramdytojams...
-Na, o kokie vėjai jus čia atvedė, pone de Shevrez? Paprastai, tokie žmonės kaip jūs, pas mus nesilanko. Čia gi viena iš dviejų vietų ministerijoj, kur normalūs žmonės išvis retai lankosi.

[Loras Lanisteris]

Christian lėtai pajudėjo nuo vyriškio ir priėjo prie knygos su kybančia galva ir tarė:
- Viršininkė yra?
Kaukolė pasipurtė ir šiek tiek per garsiai tarė:
- Išvykusi į Europą. Laiškas įprastoje vietoje... tiek ir sakė jums perduoti.
De Shevrez tiesiog linktelėjo ir pajudėjo link vienos sienos tuomet stuktelėjo lazdele ir tyliai ištarė slaptažodį. Sienoje atsirado plyšys į kurį vos tilpo ranka. Jeigu slaptažodis būtų ištartas blogai įkišus ranką plyšys užsidarytų ir ją nukirstų. Senis lengvu judesiu ištraukė laišką. Tuomet perlaužė atspaudą ir prieš pradėdamas skaityti dar spėjo Sanguinary pasakyti:
- Atsitiktinumais aš netikiu pone Black. Viskas vyksta dėl tam tikrų priežasčių...

Pone de Shevrez

Su didžiausiu apgailestavimu jums pranešu, kad Amelijos Bounz neradome. Nei gyvos, nei mirusios. Žinoma, turiu ir vieną gerą naujieną pabaigėme paieškas Škotijoje ir po dviejų dienų baigsime paieškas Velse bei Airijoje. Taigi šio penktadienio vakare noriu jums paskirti susitikimą aptarti paieškos rezultatus ir apsvarstyti paieškos Europoje bei Šiaurės Amerikoje galimybes. Šiuo metu esu išvykusi į darbo kelionę. Turiu susitikti su keliais ambasadoriais bei tarptautiniu jūrų apsaugos viršininku, su kuriuo ir tarsiuos dėl paieškos jūroje. Taigi kaip matote paieškos vyksta ir toliau. Tikiu, kad per ateinančias kelias savaites rasime ko ieškome.

Su pagarba Frederika Amfora

P.S. turiu pranešti, kad jūsų informacija dėl Venecijos bei Florencijos ambasadorių pasitvirtino. Ką tik man tai pranešė vienas iš agentų. Tai gali sukelti šiokių tokių problemų. Bet aš jau pasiunčiau tris gerus savo agentus į Fleglį prie Florencijos ambasados. Manau situacija bus greitai išspręsta.

Christian pamatęs paskutinę eilutę vos neprunkštelėjo. Mat kitoje rankoje laikė laišką nuo aurorų štabo viršininko.

... todėl sutvarkyk greičiau visus reikalus ministerijoje. Skubi problema - du aurorai ir trys slaptosios paieškos agentai tiesiog rasti negyvi Fleglyje. Čia tikra suirutė, o dar tie panikuojantys burtininkai. Visa vilų alėja prigrūsta aurorų mat Lurida įsakė ginti vyriausybės šeimas, o dar panika ambasadų rajone. Ačiū dievui dar spėjom aptverti miestą kerais, kad niekas jo nepaliktų ir nepatektų. Tu galėsi ateiti tik per šoninius miesto vartus. Tik greit atvyk.

Bei laišką nuo ministrės pirmininkės:

Pone de Shevrez,
informuoju jus, kad šį vakarą dešimtą valandą antrojo aukšto bunkeryje bus skubus kabineto susirinkimas. Jūs taip pat privalote dalyvauti. Į bunkerį jus palydės agentas Geredžis iš aurorų štabo.
Pagarbiai, Lurida Revendž.

Christian paisuko į agentą Black, kuris tuo metu kol de Shevrez skaitė laiškus, spėjo išsitraukti lazdelę. Nors laikė ją prie šono, taip, kad niekas nematytų, ūsuočius iš patirties žinojo, ką tas judesys reiškia.
-Na, o kokie vėjai jus čia atvedė, pone de Shevrez? Paprastai, tokie žmonės kaip jūs, pas mus nesilanko.
Senis nusijuokė ir tarė:
- Na, manau, akivaizdu, kad čia ateinu dėl slaptų paieškų. Juk vis dėl to tam ir yra šis skyrius? Argi ne?
Christian išsitraukė pazdelę ir ja mostelėjo visi laiškai sukrito į jo švarko kišenę. Nors lazdelė ir buvo pasukta labai nepatogiu kampu, ji bent jau buvo ištraukta. Keista... De Shevrez akys švietė ryškiai žalia spalva. Jos buvo įsmeigtos tiesiai į Sanguinary.

[Sanguinary Black]

Sanguinary smalsiai stebėjo visus de Shevrez veiksmus. Girdėjo jis ir tą pokalbį su Makaulę. Matė ir kaip skaito kažkokius laiškus. Ir ko jam čia prisireikė? Kuo greičiau jis iš čia išsinešdins, tuo visiems bus geriau... Reiks rimtai pašnekėt su Luridai, dėl kai kurių Vizengemoto teisėjo per didelio įsijautimo į darbą. Paskui dar ir šitam baigsis, kaip jo viršininkei. Ta Bounz irgi lindo, kur nereik. Užtai dabar ir yra puikus naminis gyvūnėlis bosės kabinete. Visai mielas žiurkėnas, kai nesikandžioja... Kol teisėjas skaitė savo laiškus, pats Sangu priėjo prie ant lentynos gulinčios, vienintelės normalios knygos ir ėmė ją vartyt. Kelias lazdelės judesiais nusikopijavo kelias nuotraukas. Per tą laiką savo darbus baigė ir de Shevrez.
-Kaip tokias aukštas pareigas užimantis žmogus galėtumėt būt ir geriau informuotas apie mūsų skyriaus darbą. Aš maniau, kad ministrė Revendž aiškiai yra pareiškus apie tai, ką mes dirbam. Taip, atliekam mes tam tikras paieškas, kai norim, bet mūsų darbas ne toks.- Sanguinary mostelėjo ranką link sandėlio- Esu tikras jei paieškotumėt, ten rastumėt aišku mūsų pareigybių aprašymą. Ten šalia viso kitko, aiškiai nurodyta ir tai, kad mes privalom lįst į tas vietas ir šalint tas kliūtis,  kurių nei jūsų prokurorai nei aurorai nesugeba pašalint.
Tolimesni Vizengemoto teisėjo veiksmai Sanguinary labai nepatiko. Negi jis rimtai nori su manim muštis ir tik ieško tam priežasčių? Geriau jau jis nešdintus iš čia. Šiaip ar taip, aš savo teritorijoj, o jis įsibrovėlis...
-Teisėjau, gal teiktumėtės paslėpti savo lazdelę ir išeit iš čia? Kaip suprantu jūs daugiau reikalų pas mus nebeturit. O man jau laikas keliaut, turiu skubų iškvietimą į Aukštutinį Fleglį, bet kol jūs čia, negaliu tinkamai pasiruošti kelionei.

[Loras Lanisteris]

Sanguinary kažką vebleno apie aukštas pareigas bei sandėlį. Tuo tarpu Christian mintyse dėliojosi veiksmų planus. Jo visiškai nejaudino kažkoks suvaikėjąs žmogus, nors jis ir buvo ginkluotas. Dabar ūsuočiaus mintis buvo užvaldžiusi tarptautinė diplomatija bei kaip išvengti kelių mirčių bei tarptautinės gėdos Luridai ir Anglijai.
- Deja, pati ministrė ir yra paskyrusi šiuos susitikimus. - Ar bent jau tai sako visiems. Svarbu, kad Amfora grįžtų, nes reikia pabaigti šią situaciją ir taip per daug žmonių viską žino. de Shevrez nusišypsojo agentui ir tarė. - Manau, mane ne taip supratote. Bet linkiu geros dienos. O dėl lazdelės.... aš dažnai ją ištraukiu, tad nesupraskite manęs blogai. Savimi dar sugebu pasirūpinti.
Ir jumis sugebėčiau pasirūpinti. Smagu, kai visokie ministerijos žaliūgos tau norudinėja kaip elgtis... Frederikos skyrius visai suprastėjo. Ypač kai dar neteko trijų agentų. - mintyse šyptelėjo Christian.
- Keista... Tikrai keista... Ne nieko agente Black.... Dirbkite savo svarbųjį darbą... Atsiprašau, kad jus sutrukdžiau... Tikiuosi nesukėliau jokių nepatogumų...
De Shevrez pamojavo lazdele ir jo kojos užsidegė žalia ugnimi. Senis linktelėjo galva Sanguinary ir garsiai su šiokia tokia pašaipa tarė:
- Aukštutinio Fleglio šoniniai vartai.
Po sekundės slaptosios paieškos agentas liko vienas.

[Sanguinary Black]

Tiesa sakant Sanguinary taip ir nesuprato apie ką šnekėjo tas de Shevrez. Susitikimai su kuo? Lurida tokių susitikimų tikrai neskirtų. Tik ne čia ir ne tokiu metu... Greičiau Elisa grįžtų iš atostogų ir susitikimų su savo vampyrais. Ta Amfora visiškai nesusitvarko su jai patikėtu darbu, ir man kyla didelis įtarimas, kad ir nesusitvarkys... Kas ją išvis paskyrė bosės pavaduotoja, ji gi net ne mūsiškė. Ryškiai vėl, kokie aurorai įsikišo ne į savo reikalus... Tolimesni svarbiojo teisėjo pasisakymai Sangu irgi nepaliko absoliučiai jokio įspūdžio. Tad kai svečias išėjo, o tiksliau pasinaudojo specialiaisiais efektais ir iškeliavo oru, agentas irgi per daug nekreipė dėmesio. Vienintelė detalę patraukusi dėmesį, buvo ta, kad teisėjas išlėkė būtent ten, kur reikėjo ir pačiam Sanguinary. Aukštutinis Fleglis? Esant per daug sutapimų, atsiranda problemos. O problemas šalint mano darbas. Tad jei tik sugalvosi pasimaišyt man po kojom, tapsi problema de Shevrez ir tave teks pašalint... Sanguinary dar pastoviniavo, tada nuėjo į sandėlį. Iš ten Sangu pasiėmė iš pažiūros paprasta užrašų knygelę ir įsidėjo į apsiausto kišenę. Šitas pravers Galiausiai grįžo į pagrindinę salę, vėl atliko tas pačias procedūras ir iškvietė galvą:
-Kas vyksta tam Fleglyje? Ir šįkart neišsisukinėk, nes kai grįš Elisa tikrai tavim atsikratysim...
Galva rodos net neišsigando:
-Kam tie grasinimai, Blackai? Visi žino, kad aš čia būtina.- Visgi ji teikėsi atsakyt.- Jei dar nesusigaudei, praeitą naktį ten lankėsi vilkolakių klanas. Jie apvertė aukštyn kojom visą Medici aikštę, kažko ieškojo ir greičiausiai dar grįš. Atvykę tramdytojai neaptiko jų nė ženklo. Viskas ką rado tai Forveino, Chu, Emero V iš mūsų štabo ir dviejų aurorų lavonus. Jie ten atlikinėjo budėjimą prie ambasadų.
-Mėšlas, kai norėjau nuotykių jų ir gavau. Kodėl man iškart nepranešei?
-Buvo per daug rizikinga, kol tu leidai laiką su vilkolakiu.
-Kaip suprantu tai ir yra mano užduotis. Ir spėju dirbsiu vėl vienas?
-Susitvarkysi, o jei ne bus daug laimingų žmonių.
Sanguinary dar kartą piktai nusikeikė. Ten kur nesusitvarkė 5 siunčia mane vieną? Teks imtis nelegalių priemonių.
-Tekto, ką su tavim darysi... Pranešinėk, kur tas de Chevrez bus. Ir tikiuosi šįkart sistemos nestreikuos. Nenoriu su juo dar kartą susitikt, nes teks jį irgi pašalint...
Galvai išnykus, Sanguinary nusprendė, kad laikas nedvejot. Kol dar diena ištyrinėti apylinkes ir sutemus imtis darbo. Tad nors ir ne taip įspūdingai kaip teisėjas Sangu irgi išnyko oru.