0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Ūdrų Žabangų miškas
« Prieš 12 metus »
Ūdrų žabangų miškas, kaip nebūtų keista, buvo visai netoli miestelio tokiu pat pavadinimu. Šis nelabai skyrėsi nuo kitų savo brolių (miškų), esančių netoli jo. Nors miškas buvo kaip miškas, bet jį galėjo matyti tik tai burtininkai. Šitai buvo galima pastebėti iš to, kaip atrodė šis miškas. Nuo medžių karojo vijokliai apraizgydami per daug išsikerojusius krūmus, o pačių medžių amžius siekė kelias dešimtis ar net kelis šimtmečius metų. Šiame miške buvo mažas šviesos lygis ir tik vietomis būdavo galima rasti vietas, kur saulės spinduliai pilnai prasiskverbdavo pro šakas. Miške buvo galima rasti įvairiausių žolelių, skirtų gydymui bei eliksyrų virimui. Šiame miške, panašiai kaip ir esančiame prie Hogvartso, buvo galima sutikti įvairiausių magiškų gyvūnų ir kitokių padarų.

Jane stovėjo su žibintu rankoje. Ji buvo prie miško kurį galėjo matyti tik burtininkai. Velnias kaip čia viskas pasikeitę. Mąstė Jane. Ji jau šiame miške nebuvo nuo pat praeitu atostogų. Atvykdavo kai tik galėjo, nes jai čia patiko. Šį kart čia parsirado su žiobarų autobusu. Vaikščiojo be lazdelės, ji vis vien burti negalėjo, tad lazdelė buvo kaip ir nereikalinga. Aplinkui šniokšė šimtamečiai medžiai galiūnai. Krūmai buvo apraizgyti vijokliais. Miškas buvo pamirštas. Atrodė kraupiai. Aplinka skendėjo įvairiausiuose kvapuose. Jane rinko žoleles kurios buvo reikalingos mamai. Tikiuosi nesusitiksiu žvėrių. Su nerimu pagalvojo mergaitė kai tolumoje krūmai pradėjo treškėti.
- Oho!- ištarė Jane kai ją bėgo gražuolis vienaragis. Čia ji šį gyvūną matė pirmą kartą.
Staiga Abbott prisiminė turinti obuolį kažkur kišenėje. Išsiėmusi jį mergaitė ėmė kalbinti gyvūną:
- Ateik nebijok, nu imk,- ištiesė ranka Jane. Gyvūnas jos dar baidėsi, bet įveikęs baimę jis priėjo prie jos,- Na štai ir viskas, gi nebijok aš tavo draugė. Gerai.
Įkalbinėjimai padėjo ir gyvūnas nedrąsiai pasiėmęs obuolį, nurisnojo toliau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Kim Parkinson

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
  Kim buvo įsitikinus, kad ras kelią namo. Bet dabar... Ji buvo nematytame miške, aiškiai magiškame, nes aplink lyg nematė nei gyvos dvasios rodos tik ji ir gyvūnai. Ji suprato, kad toli nuo namų. Ir ji pasiklydo. Pf... Na, va būsiu prisidirbusi... Ji nepanikavo, bet nerimavo, kaip ji grįš namo, juk lazdele naudotis ji negali. Nors, iš jos buvo galima visko tikėtis tokioje situacijoje. Ji klaidžiojo miško takais, ir aplink matė medžius, medžius...
  Pradėjo temti. Ji neturėjo su kuo pasišviesti ir tai ją siutino. Ji klaidžiojo, klaidžiojo. Nelemtos Hogvartso taisyklės... Kas sugalvojo, kad negalima naudotis burtų lazdele už mokyklos ribų, aš mielai jį...  Tik staiga iš girdo kažką šnekant. Ne, ne tai ne garsai, kuriuos skleidžia gyvūnai, ir jai nesivaideno, ten už tų krūmų tikrai buvo žmogus. Lyg ir mergina, ji kalbėjosi su vienaragiu. Kim kūrį laiką klausėsi ir bandė likti nepastebėta, bet negalėjo suvaldyti juoko. Ir dar jį netyčia užmynė savo katei ant uodegos ir ji baisiai užkniaukė, iškart kailio spalva pasidarė tamsiai mėlyna ir ryškiai pradėjo švytėti.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
Mergina palydėjo gyvūną akimis ir dar negarsiai ištarė:
- Lik sveikas.
- Miauuu,- netoli pasigirdo. Jane staigiai pasisuko į tą pusę.
Tolumoje stovėjo juoda figūra kuri nejudėjo. Žmogus buvo Jane ūgio. Abbott pakėlė žibintą ir apšvietė žmogystą. Ji atpažino tai buvo Kim Parkinson iš jos mokyklos, klastuolė.
- Kąąą?! Ką tu čia veiki? Mane sekioji? Po velniu ko čia tau prireikė?- negarsiai, bet su įtūžių pradėjo šūkalioti Jane.
Jos mėlynos akys pradėjo žybsėti. Ji priėjo prie pat jos ir pamatė, kad klastuolė turėjo lagaminą ir katę. Ne, negali būt, ji dar tik iš mokyklos. Nusistebėjo Jane. Ji išmetė nepikta šypseną. Nesusivaldė, jai buvo juokinga. Gi kaip čia ji atsidūrė.
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Kim Parkinson

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
- Kąąą?! Ką tu čia veiki? Mane sekioji? Po velnių ko čia tau prireikė?
Kim staigiai išsitiesė, nes buvo susikūprinusi ir  lindinėjo po krūmu. Pasitaisė savo mantiją, perbraukė ranka per savo juodus plaukus, pakvipo levandomis, rožėmis.... Katė jau buvo nurimus ir pašoko jai į glėbį, jos kailis vėl po truputį nuo plaukelių galiukų pradėjo tamsėti ir iš šviečiančios mėlynos spalvos ji tapo juoda, paprasta kate.  Ji jau visiškai ramiai murkė ir visiškai nepyko ant savo šeimininkės, kuri taip skaudžiai užmynė jai ant uodegos. Ji pakasė jai paausį, ši dar didesniu pasitenkinimu, murkė. Ji įsižiūrėjo į merginą ir suprato, kad ją yra mačiusi. Turbūt ji Jane Abbott. Iš švilpynės.... Achhh. Ji negarsiai atsiduso, ir atrėžė merginai:
- Tu, gal proto netekai, kad kalbiesi su vienaragiais?!!! Ir pati ką čia veiki, tamsoje, miške? Žoleles renki.. - ji pažiūrėjo į jos saujoje sugniaužtas žoleles ir kreivai nusišypsojo, - o aš čia.. Koks skirtumas, tikrai ne žolyčių rinkt. - ji taip nervingai glostė katę, jog ši suleido į jos ranką nagus, net ašara iš skausmo ištryško, bet ji paskubomis ją nusivalė.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
- Tu, gal proto netekai, kad kalbiesi su vienaragiais?!!! Ir pati ką čia veiki, tamsoje, miške? Žoleles renki.. - Jane išgirdusi šiuos žodžius nusijuokė, ji jau buvo pripratus prie šio miško, ji jį labai gerai pažinojo, nors dažnai bijoti buvo ko,- o aš čia.. Koks skirtumas, tikrai ne žolyčių rinkt.
- Matos,- prasitarė Jane.
Ji nusuko žvilgsnį į medžius, krūmus, kurie atrodė itin kraupiai, galima buvo pamanyti, kad jie tuoj pradės vaikščioti ir šmėžuoti rankomis. Jane pastatė žibintą ant žemės ir įsidėjusi žoleles į turimą kuprinę, dar sykį žvilgtelėjo į klastuolę.
- Eini?- tarė Jane, pajudėjus iš vietos.
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Kim Parkinson

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #5 Prieš 12 metus »
- Matos,- prasitarė Jane.
Ji nusuko žvilgsnį į medžius, krūmus, kurie atrodė itin kraupiai, galima buvo pamanyti, kad jie tuoj pradės vaikščioti ir šmėžuoti rankomis. Jane pastatė žibintą ant žemės ir įsidėjusi žoleles į turimą kuprinę, dar sykį žvilgtelėjo į klastuolę.
- Eini?- tarė Jane, pajudėjus iš vietos.  Kim keistai pažiūrėjo į merginą, kuri buvo vardu Jane, ji jau buvo pradėjus lėtai, lėtai žingsniuoti.
- Ne, pasilieku žolyčių rinkt - pašaipiai pasakė ji, - tikiuosi žinai išėjimą. - ji pajudėjo paskui švilpiukę. Ji nebuvo išsigandusi, nors ir buvo pasiklydusi nepažįstame miške, kur turbūt tikriausiai pilna pavojingų laukinių gyvūnų ir kito šlamšto. Ji buvo tokioje vietoj, kur tikrai buvo daug kartų baisiau... Bet vis dėl to ji negali naudotis savo lazdele, ir praktiškai viena, nes mergina, kuri buvo su ja, savaime aišku, taip pat negalėjo naudotis magija, ir tai nekokia paguoda. Turbūt tėvas sukels visa pasaulį, ir valdžią, kad tik mane surastų, kai tuo metu jo dukrytė šlaistosi, net velnio užmirštame miške. . - Achh... - ji atsiduso, geriau būtų grįžusi su Bruno.. Ji žingsniavo merginai iš paskos laikydama katę rankose, ir mintyse keikdama, tai jog čia atsibeldė, kai staiga prieš jas pasirodė keista, juoda, tamsi, didoka figūra, nebuvo aišku, kas ten ir ji artėjo link mergaičių.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #6 Prieš 12 metus »
- Ne, pasilieku žolyčių rinkt - pašaipiai tarė panelė Parkinson, o Jane apsimetė neišgirdusi, - tikiuosi žinai išėjimą.
- Žinau...- nutęsė Jane. Mergaitė sustojo, staiga jos akys sustojo ties juoda. Ji ėjo link jų.
- Kas ten?- be vilties paklausė mergina. Tylu.
- Kas ten?- dar kart pakartojo,- atsakymo nesulaukė. Negi ten gyvūnas, negi žvėris.... Ji niekada nebuvo didelių sutikus, dažniausiai jų lengvai atsikratydavo.
Jane pakėlė žibintą ir nepatikėjo ką išvydo... Tamsoje stovėjo vilkolakis ir jis neatrodė itin draugiškas. Jo žvėriškas kūnas buvo sulinkęs, išsikišę aštrūs dantys ir tikri vilko bruožai. Jis vis artėjo prie jų...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Jane Abbott »
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #7 Prieš 12 metus »
Įkėpk. Nurimk. Lėtai iškvėpk. Pamažu įtempk kiekvieną raumenį. Trys. Du. Vienas.
Iš mėnulio šviesos nepaliestos aikštelės žaibišku greičiu šovė į priekį juodas šešėlis ir pasileido link mintyse nustatyto tikslo. Žmogaus akis nesugebėjo matyti, kaip tamsus gyvūnas vos liečia žemę pėdomis, todėl atrodė, jog padaras skrenda oru. Greitai kaip kulka, tyliai ir nepastebimai kaip šešėlis. Šios pagrindinės mintys sukosi Evans galvoje, kai ji kaip vėjas lėkė pro šimtamečius medžius, tyliai stūksančius Ūdrų Žabangų miške. Pasirinko būtent šį mišką, nes atsibodo kelionės Uždraustajame miške, be to norėjosi pagaliau ištrūkt iš pilies. Reikėjo kažko naujo, tad moteris pasirinko keliauti į Ūdrų Žabangas. Čia dar nebuvau tiek kartų, kad žinočiau kiekvieną augalą ir gyvūną..
Staiga moteris pajuto kažką neįprasto. Neįprasto net magiškam miškui. Sustojus taip pat žaibiškai kaip ir pradėjo judėti, ji įtempė ausis ir įsiklausė į aplinką. Pasivertus į vilką jos klausa ir uoslė sustiprėjo keliolika kartų, be to ji puikiai matė tamsoje.
-.. tikrai ne žolyčių rinkt.
- Matos..
Ema iškvėpė orą pro šnerves ir nunarino galvą. Buvo atostogos, tad tikrai neketino bėgti pas beklaidžiojančias mokines, kurių balsus atpažino tik išgirdus, ir atskaityti moralo, kaip pavojinga klaidžioti miškais sutemus. Ir ypač kai pilnatis. Staiga vilkės raumenys įsitempė kaip styga ir ji kaip elektros nukrėsta pasileido bėgti link mokinių. Moteris žinojo, kad moksleiviams negalima naudotis magija už mokyklos išskyrus ypatingus atvejus, kai gresia pavojus gyvybei. Kaip ironiška, kad dabar būtent taip ir yra. Tačiau net ir magija nepadės joms prieš vilkolakį. Dievaž, ir sugalvok tu man paiškylaut miške tokiu metu..
- Kas ten?..
Evans girdėjo mokinių neritmišką kvėpavimą ir vilkolakio lėtus žingsnius prie savo grobio. Aukų, jei nepaskubėsiu. Pagaliau išryškėjo vaizdas, kuris tikrai nedžiugino - grobuonis jau buvo įtempęs savo raumenis ir pasiruošęs šuoliui. Dar akimirka.. Juoda vilkė stipriai atsispyrė nuo žemės ir šoko tiesiai į žvėrį. Kūliais nuritusi kartu su vilkolakiu, ji nusileido ant šono, tačiau tučtuojau pakilo ant kojų. Vilkolakis nieko nelaukęs pasekė jos pavyzdžiu ir įsmeigė savo kruvinas akis į netikėtą užpuolikę. Jis buvo šiek tiek didesnis nei Evans, nors jos pavidalas nebuvo vienas iš mažųjų, ir atrodė gan įniršęs. Nieko nelaukęs, staigiai šoko link vilkės, siekdamas iškąsti gan nemažą mėsos gabalą iš šono, tačiau ji buvo vikresnė ir greitesnė, tad, lengvai išsisukusi nuo nasrų, pati suleido savo iltis į grobuonio šoną. Gailiai sukaukęs vilkolakis netikėtai pakėlė savo leteną, drėskė Evans per šoną, palikdamas kruvinas žymes, ir, šiaip ne taip ištrūkęs iš stipriai sukąstų vilkės dantų, išnyko tamsoje. Ema kurį laiką dar sekė jį, tikėdamasi, kad jis nesumanys grįžti atgal, tačiau atrodo, kad tokių planų jis neturėjo. Piktai prunkštelėjusi ji pasuko galvą į šoną, kur pamatė persigandusias moksleives. Po velniais, ne kaip atrodau, dar nusijuokė mintyse moteris ir atsivertė į žmogų. Išsitraukusi iš kelnių kišenės servetėlę, ji nusivalė kraujo likučius nuo veido ir suraukė antakius, kai jos judesiai nemaloniai sudirgino žaizdas šone. Tikrai nekenčiu kraujo skonio.. Vis dar sėdėdama ant žemės, vėl atsisuko į mokines.
- Ne pats tinkamiausias metas iškyloms po mišką? - nors akys ir piktokai žaibavo, balsas nuskambėjo gan šelmiškai.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Kim Parkinson

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #8 Prieš 12 metus »
Kim įtempus kiekvieną savo kūno raumenį net liovėsi kvėpuoti. Ji gal jau net laukė kol atsidurs vilkolakio dantyse, o gal buvo pasiruošusi bėgti.... Bet ji puikiai žinojo, kad nebūtų pavykę. Ji nebuvo tokia greita, stipri.  Ji net pamiršo šalia jos esančią švilpiukę, kuri turbūt buvo taip pat nejuokais išsigandusi. Viskas vyko sekundžių tikslumu...
 Staiga iš kažkur atsirado juoda vilkė, kuri stipriai atsispyrė nuo žemės ir šoko tiesiai į žvėrį. Kūliais nuritusi kartu su vilkolakiu, ji nusileido ant šono, tačiau tučtuojau pakilo ant kojų. Vilkolakis nieko nelaukęs pasekė jos pavyzdžiu ir įsmeigė savo kruvinas akis į netikėtą užpuolikę.O velnias dar vienas...  Jis buvo šiek tiek didesnis nei juodoji vilkė, nors jos pavidalas nebuvo vienas iš mažųjų, ir atrodė gan įniršęs. Nieko nelaukęs, staigiai šoko link vilkės, siekdamas iškąsti gan nemažą mėsos gabalą iš šono, tačiau ji buvo vikresnė ir greitesnė, tad, lengvai išsisukusi nuo nasrų, pati suleido savo iltis į grobuonio šoną. Gailiai sukaukęs vilkolakis netikėtai pakėlė savo leteną, drėskė vilkei per šoną, palikdamas kruvinas žymes, ir, šiaip ne taip ištrūkęs iš stipriai sukąstų vilkės dantų, išnyko tamsoje. Kim jau atsiduso, kai pamatė, kad vilkė seką paskui žvėrį, bet ji greit sugrįžo ir artėjo prie mergaičių. Šį kart ji nesusilaikė ir pakėlę lazdelę... Bet nieko jei nespėjus ištarti vilkė pavirto į moterį, profesorę, kurią ji buvo mačiusi Hogvartse. Mergaitė dar labiau išsigando, nes numanė, kad profesorė pastebėjo jos mostą, todėl išraudo, profesorė atrodė nepačios geriausios nuotaikos. Ji servėtele valėsi kraujo likučius nuo veido, rodės ji nebuvo stipriai sužeista.
- Ne pats tinkamiausias metas iškyloms po mišką? - nors akys ir piktokai žaibavo, balsas nuskambėjo gan šelmiškai.
- Jums viskas gerai? - rodos Kim net neatkreipė dėmesio į profesorės klausimą, ji taukštelėjo sau per veidą už savo kvailumą, netaktišką elgesį, ir už tai, kad pasiklydo šiame miške ir nesugebėju išsisukti be problemų.

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #9 Prieš 12 metus »
Atrodė, kad nuo tos akimirkos priklausė jų tolimesnis gyvenimas. Jane stovėjo nejudėdama. Ir reikėjo palikt lazdele, bet kas iš to, nu gal... Greit praskrido mintis galvoje. Staiga ji pamatė kiek šokiruojančius, bet jų gyvybę vaizdus. Kaip iš krūmų iššoka vilkė nespėjus vilkolakiui paliesti mergaičių. Vilkolakis buvo aršus ir didelis, bet vilkė buvo gudri ir apsukri. Taip jie galynėjosi keletą minučių, bet drąsi vilkė jį įveikė ir tas cypdamas nubėgo toliau į miško tankmę.  Švilpė buvo įsmeigusi akis į įvykių sūkurį. Tai buvo neįtikėtina. Dabar ji pamatė kaip gyvūnas atsiverčia į žmogų. O tai buvo ne kas kitas kaip jos koledžo vadovė. Uoj. Ji nuleido savo akis žemyn kiek susigėdusi, nelaiminga. Jai teko sukaupti drąsą. Ir priimti viską ką sakys...
- Ne pats tinkamiausias metas iškyloms po mišką?- kaip buvo ir tikėtasi paklausė profesorė.
- Jums viskas gerai?- ignoravusi mokytojos klausymą, paklausė, svarbaus dalyko Kim.
Jane galvoje jau sukosi sakiniai... aš jų čia niekada nemačiau... Čia jų nebuvo...
Jos širdis buvo apsiraminusi. Ji žvilgčiojo tai į dangų, tai į miško tankumyną, tai į pagarbiai stovinčia profesorę. Keista, o kur jos pitonas. Nusistebėjo Jane, kad šįkart jo nėra šalia profesorės. Nu gi ne visada turi būt prie jos. Pati sau papriekaištavo mergaitė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Jane Abbott »
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Ema Evans

  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fricai Anglát.
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #10 Prieš 12 metus »
- Galėjai panaudoti ją anksčiau, - papriekaištavo Evans, pirštu rodydama į Kim lazdelę, ir peržvelgė merginas nuo galvos iki kojų. Jos neatrodė sužeistos, gal tik kažkiek išsigandusios, įdomu, kas apsidžiaugtų susidūręs su vilkolakiu, todėl moteris pajuto šiokį tokį palengvėjimą.
- Dėl manęs nereikia rūpintis, man viskas bus gerai. Kaip judvi? - paklausė ir pabandė atsistoti, tačiau iš pradžių nesėkmingai. Mintyse nusikeikus, ji susirado ant žemės gulinčią nulaužtą kažkokio medžio šaką ir panaudojo kaip atramą pagaliau pakilti ant kojų. Vilkolakis jos šoną kliudė pilna pėda, todėl pirštais perbraukus per žaizdas ji pajuto keturias jo nagų paliktas vagas ant juosmens. Tiesiog nuostabu. Pridėjusi ranką prie jų, Ema po nosimi sušnibždėjo kelis senosios kalbos žodžius ir žaizdos užsitraukė, randus naikinti nusprendė grįžus į pilį.
Iš po debesų išlindęs mėnulis apšvietė aikštelę, kurioje jos stovėjo, kartu atskleisdamos pasikeitusią profesorės išvaizdą. Ilgi juodi plaukai buvo negailestingai nukirpti iki pečių, nuo kasdienių treniruočių ji atrodė dar smulkesnė negu prieš tai (jei tai buvo įmanoma), o nuovargis atsiliepė patamsėjusiais paakiais, kurie labai išryškėjo jos išbalusiame veide. Nepaisant visko, Evans nusišypsojo ir paragino merginas eiti paskui.
- Tikiuosi, kad nesupyksit, bet nepaliksiu jūsų čia, ypač per pilnatį - tikrai nesu nusiteikusi vėl bėgti per pusę miško. Neklausiu, ką čia veikėt, tačiau manau, kad pačios suprantat, jog nederėtų bastytis miške naktį. O ypač per pilnatį, - skindamasi kelią per mišką kalbėjo profesorė, karts nuo karto atsisukdama ir įsitikindama, kad merginos seka paskui ją, kol pagaliau išlindo miško pakrašty.
암흑 내 최고의 친구입니다.

*

Neprisijungęs Kim Parkinson

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #11 Prieš 12 metus »
Kim nusiramino, nes rodos profesorė nebuvo įpykus, bet nebuvo linksma. Kokiam gi kvailiui patiktų susidūrymas su vilkolakiu??.
- Galėjai panaudoti ją anksčiau, - papriekaištavo Evans, pirštu rodydama į Kim lazdelę, ir peržvelgė merginas nuo galvos iki kojų.
- Na, tuometu atisarode, Jūs.. Viskas vyko taip greit. - atsiduso ji - o paskui, na jūs atrodėt pavojingesnė už vilkolakį, kai laimėjot kovą - Kim nekaltai nusišypsojo, nors ištiesų nepasijuto nei kiek kalta dėl viso to kas čia nutiko, juk ne ji čia slampinėjo vidurį miško, tamsoje ir rinko žoleles, ji tik pasiklydo. Ji vis nervingai sukiojo savo lazdelę tarp pirštų. - bet geriausia tai, kad mes gyvos. Netgi labai.... - ji pažiūrėjo į tai kaip profesorė burtai gydosi žaisdas ir atsisėdo ant kelmo, paskendo savo mintyse.
- Tikiuosi, kad nesupyksit, bet nepaliksiu jūsų čia, ypač per pilnatį - tikrai nesu nusiteikusi vėl bėgti per pusę miško. Neklausiu, ką čia veikėt, tačiau manau, kad pačios suprantat, jog nederėtų bastytis miške naktį. O ypač per pilnatį.
   Kim nieko neatsakė tik atsikėlė nuo purvino kelmo, pasitaisė susiglamžiusią mantiją ir pasiemė savo katę ant rankų. Kaip nekeista ši nei kiek nebuvo išsigandusi, lyg būtų užsnūdusi per visą šitą sujudimą, paglostytą vėl smagiai pradėjo murkti. Merginos tylut, tulutėliai sliūkino paskui profesorę, o ypač giliai susimąsčiusi klastūniukė sliūkino nunarinusi galvą, koją už kojos iš Ūdrų Žabangų miško. Jai visai patiko, tai kas įvyko. Bus ką prisiminti...

*

Neprisijungęs Jane Abbott

  • Ragana
  • ****
  • 238
  • Lytis: Moteris
  • You want a pony, I want a dragon
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #12 Prieš 12 metus »
Jane išklausė abiejų žmonių pasisakymus. Hmm... Ką gi tikrai, miškas pasikeitė, kažkas jam ne taip, tik niekaip nesuprantu, šis miškas buvo pats nepavojingiausias, juk nes netoli žiobarų... Aukštai kabantis it blynas mėnulis apšvietė mišką, kuris kuo toliau einant buvo vis tankesnis. Dauguma miške esančiu gėlių jau buvo nuleidusios galvas. Tik viena išskirtinė rūšis nemiegojo. Tos rūšies gėlės žiedas buvo didelis, geltonas, ant žiedelių buvo matyti rausvi taškučiai, o iš vidurio švietė gan ryški šviesa, lyg Lumos Maxima kerai. Sunku buvo patikėti, kad šiuos gan retus augalus Jane netyčia užmatė šiame miške, kai stovėjo su Kim ir panele Evans. Jane kiek paėjėjo link tos pusės kur pamėtė ta vieną žiedą, esanti už keletos žingsniu nuo Magiškų gyvūnų priežiūros ir kiek jai teko girdėti Herbologijos profesorės. Ten jų buvo daugybė. Jie turbūt tik šiais metais ir tik dabar praskleidė savo nuostabaus grožio žiedus... Jane atsistojo svirduliuodama nuo to saldaus gėlių kvapo. O įdomu koks jų pavadinimas?... Susiėmusi už galvos pagalvojo Jane.
 
“I'll take crazy over stupid any day.” 

*

Neprisijungęs Emily Arcanus Vėlė

  • IV kursas
  • *
  • 590
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
Mažoji jau antrą dieną klaidžiojo viena. Vakar, neiškentusi motinos elgesio, ji pabėgo iš namų. Nuo tada ėjo laukais ir miškais - visur, kur nevažinėja mašinos - kad niekas nerastų, neparvežtų atgal. Giliai širdyje mergaitė žinojo, kad grįžti vis tiek reikės, tačiau vylėsi, kad gal ne taip greitai. Bet visa problema buvo tame, kad žmonės lengvai atkreipdavo dėmesį į beveik dvylikos metų vaiką, nes nebuvo įpratę matyti tokio amžiaus žmogučių plavinėjant vienų. Ypač naktį. Taigi mažoji, norėdama likti nepastebėta turėjo būti itin atsargi. Todėl ir ėjo laukais ir miškais, kur retai kada sutiksi kokį žmogų. O jeigu kokį ir pamatydavo, tiesiog eidavo kuo toliau nuo jo, kol pro juodo apsiausto gobtuvą nematydamas Emily veido žmogysta nenustatė apytikrio jos amžiaus ir jam nekilo jokių įtarimų.
Taip eidama antros dienos pavakarėje mažoji priėjo mišką. Šis miškas, nors buvo toks pat, kaip ir daugelis įprastų žiobarų miškų, kažkuo jai priminė Hogvartsą, o kartu ir visą burtininkų pasaulį. Kažin, ar dar galėsiu grįžti į Hogvartsą?- susimąstė mergaitė. Jos tėvai, kaip iš jų ir buvo galima tikėtis, toli gražu nesidžiaugė šeimoje turėdami burtininkę, juo labiau, kad su kiekviena diena, praleista Hogvartse, jų įtaka mergaitei vis silpnėjo. Ir dabar, kai po mėnesio vasaros jie jau vėl baigė atgauti savo galią įtakoti mažosios gyvenimą, jokiu būdu nebūtų sutikę to prarasti. Nebent būtų priversti - svarstė klastuolė.
Tokių minčių vedama Emily net nepastebėjo, kaip atsirado miško viduryje. Apsidairiusi mažoji pamatė, kad danguje jau sužibo pirmosios žvaigždės. Mergaitė nuo pabėgimo iš namų dar nebuvo atsigulusi bent trumpam pasnausti, todėl radusi patogesnę vietelę nusprendė prisėsti ir ramiai apgalvoti, kur galėtų numigti, kad jai nebūtų pavojingi nei plėšrūs gyvūnai, nei žmonės, galintys ją grąžinti namo. Vis dėlto, per ne lyg išvarginta ilgos kelionės, bemąstydama mažoji užsnūdo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Emily Arcanus »

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Re: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #14 Prieš 8 metus »
Vivian viena vaikščiojo po mišką. Ji nebijojo pasiklysti, nes vaikystėje visur buvo čia išvaikštinėjus. Vaikščiojo ir mąstė kaip bus puiku jai gyventi pas senelius. Vaikščiojo kaip pastebėjo, kad priejo vidurį. Staiga pamatė kažkokią mergaičiukę miegančią ant žemės. Vivian ją pažino. Praitais metais aš juk ir ją mačiau toje keistoje, požeminėje salėje pamanė mergaitė ir pradėjo žadinti mergaitę švelniai dainuodama Adam Lambert dainą Ghost Town:
-Died last night in my dreams
Walking the streets
Of some old ghost town
I tried to believe
In God and James Dean
But Hollywood sold out
Saw all of the saints
Lock up the gates
I could not enter
Walked into the flames
Called out your name
But there was no answer.

Baigusi dainuoti Vivian švelniai stumtelėjo ir atsisėdo laukdama kada ši atsibus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Vivian DarkBloom »

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow