0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #600 Prieš 1 metus »
Atrodė, kad visos problemos išsisprendė. Ir ji pasitraukė iš tos vietos, kurioje kabojo sušaldytas bičių spiečius. Labai keistas susiėjimas. Galvojo mergaitė. Staiga, jos akį patraukė mergina, kuri mėtė maistą į vandenį. Tai labai sudomino Gruodę. Ar ji ten ką nors prisijaukino? Gal kokį vandens padarą? Labai jau norėjosi paklausti. Bet jos Gruodė nepažinojo. O beveik visos jos draugystės išsivystė tik todėl, kad taip jau išėjo, suvedė kokia situacija. Bet dabar reikėjo tiesiog prieiti ir ją užkalbinti. Paprasta, prieinu ir pasisveikinu. Kas čia sudėtingo? Kiek gi ji galės laikytis savo pažįstamų žmonių ratelyje? Ir kas gi jau tokio nutiks, jei pati ką kitą užkalbins? O jeigu ta mergaitė panaši į Erką? Arba jeigu pažinojo tuos vaikinus, kurie nedavė ramybės iki tol, kol Alanas su jais susitvarkė? Bet smalsumas kaip visada ją nugalėjo ir ji priėjo artyn.
- Labas - Pasakė tai mergaitei, mėtančiai maistą į vandenį.
- Kodėl taip darai? Ar prisijaukinai kokį ežero gyventoją? - Paklausė nedrąsiai šypsodamasi.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #601 Prieš 1 metus »
Sakurai nelabai patiko, jog bitės visą vakarą bus šalia, tačiau koledžo vadovė geriau žinojo, kaip teisingiausia pasielgti. Žinoma, juk ji buvo ateities būrimo, o ne magiškų gyvūnų profesorė. Šviesiaplaukė tikėjo, kad ji pasirūpins, jog Varno Nago mokiniams nieko bloga nenutiktų. Tačiau vis dėlto nuo bičių norėjosi būti šiek tiek atokiau.
Atrodė, kad kol kas viskas stabilizavosi. Mėlynakė užsinorėjo šiek tiek prisėsti ir pailsėti, todėl nuėjo į bibliotekėlę ir klestelėjo ant patogaus krėsliuko. Užsimerkusi kurį laiką kvėpavo tyru oru, nors jis, žinoma, kur kas tyresnis buvo miško viduryje, tačiau dabar baltapūkė ten net nenorėjo būti. Jai buvo gera tarp žmonių. Kelias minutes pailsėjusi ji nusprendė pakilti ir paklausti profesorės, ar jau greitai bus kuriamas laužas, nes po truputėlį temo. Tačiau prieš tai padarant penkiolikmetės akis užkliudė viena knyga. Ji buvo visiškai baltu viršeliu. Sakura tą knygą paėmė į rankas, atsivertė ir... ir knyga pradėjo įtraukinėti jos veidą!
- Aaai! - sušuko mergina. - Aaai! Padėkite!

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #602 Prieš 1 metus »
  Vega net nepažvelgusi ar kerai pavyko pradėjo bėgti, nes pamatė šikšnosparnius. Nubėgusi kiek toliau manė, kad nieko nenutiks. Šikšnorsparniai nuskrido ir Vega galėjo lengviau atsikvėpti. Bent jau manė, kad nieko nenutiks, tačiau taip nebuvo. Keli šikšnosparniai nuskrido, tačiau vienas vis tiek grįžo ir pradėjo skraidyti jai prie veido. Vega bandė jį nuvyti, tačiau nesėkmingai. Greitai jis įsipainiojo jos plaukuose. Šikšnosparnis bandė išsivaduoti, todėl pešė varniukės plaukus. Vegai skaudėjo. Kodėl man taip nesiseka su gyvūnais? Kodėl jie mane visada puola? Mintyse savęs klausė varniukė, bet atsakymo nesugalvojo. Galbūt nesugalvojo todėl, nes jo nebuvo, galbūt todėl, nes labai skaudėjo.
- Padėkite kas nors! Prašau! - garsiai sušuko varniukė.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #603 Prieš 1 metus »
  Greitai Roma visai šalia savęs išgirdo pagalbos šauksmą. Tai buvo ta pati pirmakursė, vardu Vega. Jai į plaukus įsipainiojo šikšnosparnis. Vargšė mergaitė. Turbūt šviesūs plaukai jį ir pritraukė. Pagalvojo profesorė ir sustingdė šikšnosparnį.
- Viskas gerai. Išpainiosiu, - švelniai pratarė Roma. Ji pradėjo sustingdytą šikšnosparnį painioti iš mergaitės plaukų. Pasirodė, kad tai ne itin lengva užduotis, nes šikšnosparnis buvo labai stipriai įsipainiojęs. Profesorė toliau lėtai bei atsargiai painiojo šikšnosparnį iš šviesių mergaitės plaukų. Po ilgų painiojimų pagaliau pavyko ir šikšnosparnis buvo laisvėje. Stingdomieji kerai baigė veikti ir šikšnosparnis pakilo.
- Buvai gerai įsipainiojęs, - tarė profesorės ir šis nuskrido.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #604 Prieš 1 metus »
Nelanna nespėjo atsitokėti nuo bičių sukelto išgąsčio, kai pastebėjo, kad ir kitiems čia susirinkusiems Varno Nago mokiniams nutiko kažkas negero. Jai jau sukosi galva nuo ežero pakrantėje vykstančių negandų. Kas per netikęs vakaras, pagalvojo mergaitė. Kodėl būtent dabar, kodėl būtent čia.. Ką mes tokio negero padarėm, kad vis kas nors mums nutinka...
Varniukė norėjo iki užkuriant laužą laiką praleisti ramiai ir daugiau nieko nedaryti - nenorėjo vėl ko nors užkliudyti ar patekti į dar vieną nemalonę. Tik staiga pradėjo šaukti Sakura ir prašyti pagalbos.
Nelanna atsisuko į Sakurą ir išsigando pamačiusi, kad jos veidas vos ne prilipęs prie baltos knygos puslapių - atrodė, kad knyga bando praryti varniukę!
- Sakura!!! Girdi mane? - sukliko Nelanna. - Kaip tau padėti?
Nelanna bandė sugalvoti, kokiu burtažodžiu būtų galima nukenksminti knygą, bet jos, trečiakursės, žinių nepakako išgelbėti draugei. Mergaitė dėl to labai nusiminė.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #605 Prieš 1 metus »
Tai, kas dėjosi toliau buvo išties labai keista. Gruodė su jauduliu laukė tos nepažįstamos merginos atsakymo, bet staiga akį patraukė paprastas akmenėlis, gulintis ant žemės. Ji negalėjo suprasti kodėl tas daiktas taip prikaustė dėmesį, bet kai jį pastebėjo tiesiog negalėjo nieko nedaryti ir jį pakėlė. Akmenėlis buvo glotnus ir lygus. Panėšėjo į širdelę. Ir kai jį paėmė į ranką užplūdo toks džiaugsmas, lengvumas. Jai atrodė, kad visas pasaulis yra nuostabi draugiška vieta ir visi aplinkiniai tai jos draugai. Užplūdo meilė visiems pasaulio žmonėms. Dingo visi abejojimai dėl savęs. Ko jai baimintis, juk visi išties yra draugiškai nusiteikę. Iš galvos regis kas iššlavė tuos patyčių metus žiobariškoje mokykloje.
Ji stovėjo išsišiepusi iki ausų. Veide neliko jokio susirūpinimo ženklo. Staiga ji trumpam apkabino tą nepažįstamą merginą, svaidžiusią maistą į ežerą ir greitai trumpai pabučiavusi į skruostą atsitraukė, toliau tebesišypsodama.
- Nuostabu, kad susipažinome. - Greitakalbe išbėrė, nors net nežinojo jos vardo.
- Atsiprašau, turiu pabėgioti. Turiu visur aplakstyti. - Ir nurūko tolyn. Tai buvo taip nepanašu į šią mergaitę, kuri šiuo metu lenktyniavo su vėjeliu. Rankoje vis dar spaudė tą akmenėlį. Bėgdama link sukrauto laužo pastebėjo koledžo vadovę. Privalėjo trumpam prie jos sustoti.
- Kaip nuostabu, kad surengėt šį vakarėlį. - Pasakė džiugiai ją apkabindama ir pasielgdama taip pat, kaip ir su ta kita mergaite prie ežero. Tada nieko nepaaiškinusi pasileido toliau. Reikėjo dabar su visais susipažinti, reikėjo pasilinksminti.
Staiga sustojo. Vaizdas, kurį regėjo pribloškė ir trumpam sugražino tikrąją Gruodę. Ją apsėmė baimė. Sakurai prie veido buvo prilipusi knyga. Bet visos baimės staiga vėl pradingo ir vėl apėmė euforija.
- Kaip juokingai atrodai. Tikiuosi, tau neskauda. - Tada, lyg tas jai būtų įprasta ir kasdieniška be jokių dvejonių mostelėjo savo burtų lazdele pasinaudodama atskiriamaisiais kerais. Ir knyga nukrito ant žemės.
- Gal tau atnešti ką vėsaus, kad prisidėtum prie veido? Prisėsk gerai? - Balsas vis dar skambėjo džiugiai, akys žibėjo, lūpos šypsojosi.
- Ak taip, juk turiu lazdelę. - Tai pasakiusi išsibūrė ledo.
- Ar tau jo reikia? - Paklausė. Viskas buvo taip paprasta ir lengva.
- Aš taip džiaugiuosi, kad mes susitikome ir susipažinome. - Tarė. Turėjo dabar būtinai jai tai pasakyti, nes atrodė, kad kitaip visos emocijos pakels į orą ir nuneš ją kur nors. Tai, ką sakė žinoma buvo teisybė, bet šiaip ji taip nesielgtų. Draugė dabar atrodė tokia miela ir sava. Taigi trumpam ją apkabinusi irgi pabučiavo į skruostą. Kažkur pasąmonėje mirgėjo siaubas, dėl tokio keisto elgesio. Bet jis buvo labai toli, užgniaužtas. Viskas buvo gerai, kol vienoje rankoje ji vis dar laikė tą savo radinį, paprastą akmenėlį.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #606 Prieš 1 metus »
  Kai Roma išvyniojo šikšnorsparnį iš mergaitė plaukų jau pradėjo tempti. Profesorė jau norėjo degti laužą, tačiau prie jos priėjo Gruodė. Ji kažkodėl stipriai ją apkabino ir pabučiavo į žandą. Paskui pasakė, kad nuostabu jog Roma surengė šį vakarėlį.
- Ką? - sumišusi teištarė profesorė ir žiūrėjo kaip Gruodė nubėgo prie Sakuros. Tik tada profesorė pamatė, kad Sakuros veidą įtraukė knyga, bet kadangi Gruodė jau naudojosi lazdele profesorė nusprendė nesikišti.
  Jau buvo gana tamsu, todėl profesorė kerais uždegė arčiausiai buvusį laužą. Jo aršios liepsnos atsispindėjo profesorės akyse, tačiau laiko tiesiog stebėti laužą nebuvo, nes reikėjo toliau viską suruošti. Paruošusi iešmus ir paėmusi zefyrų ji kelias minutes tiesiog žvelgė į liepsnas lyg užhipnotizuota. Jos atrodė tokios artimos. Tuo metu profesorė atsipeikėjo.
- Kas nors nori zefyrų? - garsiai paklausė profesorė.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #607 Prieš 1 metus »
Sakura bandė rankomis atplėšti nuo savo veido knygą, tačiau nepavyko. Mergina išgirdo Nelannos balsą, tačiau jai atsakyti nesugebėjo, o galiausiai išgirdo Gruodę, kuri, regis, buvo visiškai šalia ir Gruodė burtų pagalba lengva ranka atskyrė knygą nuo šviesiaplaukės veido ir dar išbūrė ledo.
- Ačiū, - nustebusi tarė Sakura. - Ne, ledo nereikia.
Tada Gruodė apkabino Sakurą ir pabučiavo ją į žandą. Tai pradžiugino strazdanę ir ji plačiai nusišypsojo.
- Aš taip pat labai džiaugiuosi, kad susipažinome! Beje, tu iš tiesų šauniai buri, - pagyrė.
Nejaugi ši šventė suteikė Gruodei tiek drąsos, mintyse pasigalvojo dėl jos besidžiaugdama.
- Nelanna, ačiū ir tau už rūpestį, - padėkojo trečiakursei ir nusišypsojo koledžo vadovei kviečiant eiti keptis tų baltų... Zefyrai, pasakė sau mintyse.
Mokiniai ėmė burtis aplink laužą.
- Nagi, eime, atsisėsime šalia, - tarė mėlynakė Gruodei ir Nelannai ir klestelėjo ant vieno iš rąstų priešais laužą. - Kas yra zefyrai? - paklausė draugių ir paėmė vieną iešmelį. Apžiūrinėjo.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #608 Prieš 1 metus »
- O, dėkui. Džiaugiuos, kad padėjau. - Pasakė nusviesdama tą ledo gabalą ant žemės. Ten jis pradėjo tirpti.
Mergaitė nusekė paskui Sakurą prie laužo. Prisėdo trumpam ant žolės, bet ilgai nesugebėjo sėdėti ramiai. Atrodė, kad tasai akmenėlis, kurį vis dar spaudė delne neleidžia būti ramiai. Toji laimė, kurią jautė visu kūnu kaip helio pripildytas balionas kėlė ją ant kojų ir mergaitė atsikėlusi ėmė suktis apie laužą šokio ritmu. Į ją iškart susmigo žvilgsniai, Gruodė kuo palaimingiausiai šypsojosi tiems žmonėms.
Sukdama ratą šalia Sakuros atsakė.
- Tokie saldumynai. - Tada vėl nuskriejo tolyn. Paskui į galvą šovė dar viena puiki mintis, kurią reikėjo tuojau pat įgyvendinti. Ji atsitūpė, atsirišo sportbačius ir juos nusiavusi liko basa. Dabar skrieti aplink laužą buvo dar nuostabiau.
- Sakura, Nelanna, Nagi ateikit paskui mane. Pasiauskim. Rudens vakaras nuostabus. Ateikit pašokti kartu su manimi ir ugnimi. - Kalbėjo pamiršusi, kad bijo ugnies. Gruodė kuo ramiausiai galėjo būti arti laužo, nors šiaip jos niekas nebūtų galėjęs prie jo privaryti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #609 Prieš 1 metus »
- Ačiū, - padėkojo ji, kai profesorė baigė painioti iš plaukų šikšnosparnį. - Jau tie šikšnosparniai. Kodėl man trukdo gyventi? - tyliai suburbėjo sau ir išgirdo, kad laikas sėsti prie laužo ir valgyti zefyrus ji iškart atsidūrė prie jo. Greitai prie laužo priėjo ir kitos mergaitės. Vega išgirdo Sakurą klausiant kas yra zefyrai.
- Taip. Tai saldumynai, - paantrino varniukė Gruodę. - Jie gaminami iš želatino ir dar šio bei to, - tarė ir pastebėjo, kad Gruodė nusiavė batus ir pradėjo suktis aplink laužą. Kas jai? Juk ji visada būdavo rami. Pagalvojo rudaakė toliau stebėdama bendrakoledžę.
- Gruode, ar tau viskas gerai? - Paklausė Vega, nes taip tikrai neatrodė. Varniukė nusprendė suvalgyti zefyrą, todėl pasiėmusi iešmelį pamovė ant jo zefyrą ir palaikė ant ugnies. Tada jį suvalgė. Jis buvo labai skanus.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #610 Prieš 1 metus »
 Abigailė stovėjo ir vėpsojo į ežerą. Jame galėjai pamatyti vienur kitur plaukiojančią žuvelę, kuri plaukdama palei vandens paviršių sukeldavo iš toli matomus lankus. Jausdamasi užhipnotizuota varnė nieko nesuprato, tiesiog spoksojo į ramų vandenį iki tol, kol prie jos atsidūrė kažkokia mergaitė. Girdėjo, kaip ji kažką kalbėjo, tačiau būdama išskridusi kitoje planetoje Nestrof sunkiai atsipeikėjo ir susigaudė. Tik spėjo pajusti, kaip mergaitė ją apkabina ir pakšteli skruostan. Kas čia darosi? Nuo kada nepažįstami apsikabinėja?
 -Ir tau labas, aš Abigailė,-bet tai sumikčiojus penktakursė pastebėjo, kad mergaitė jau buvo nulėkusi nuo jos kažkur kitur. Ką gi, keista pažintis, tačiau juk visokių būna, ar ne?
 Pasitrynusi akis ir šiek tiek apsižvalgiusi rudaplaukė pamatė, kad dauguma jau renkasi prie kuriamo laužo, tad norėdama neatrodyti dar keistesne, nei jau atrodė dabar, patraukė paskui kitus.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #611 Prieš 1 metus »
Nelanna nusiramino, kai Sakura buvo išlaisvinta iš knygos gniaužtų. Vaizdelis buvo nekoks ir mergaitė tikėjosi, kad jos draugei nieko nenutiko, kad daugių daugiausiai jai teko patirti tik išgąstį. Visa laimė, kad Varno Nago koledže tiek daug protingų žmonių!, pagalvojo Nelanna. Ir išties - jei kuris nors mokinys nežino, kaip susidoroti su kilusia problema ar nesmagia situacija, tai kaipmat atsiras kitas, galintis viską sutvarkyti.
Atrodė, kad bent akimirkai visos negandos dingo, tad profesorė, tarsi pasinaudojusi pasitaikiusia proga, uždegė laužą ir pakvietė varniukus įsitaisyti prie jo. Sakura ją ir Gruodę pakvietė eiti kartu, bet, Nelannai nespėjus prieiti prie rąsto, Gruodė nusiavė batus ir pasileido šokti aplink laužą. Nelannai toks draugės elgesio pasikeitimas pasirodė keistas ir ji nežinojo, ar ši taip elgiasi savo noru, ar visgi ją paveikė kažkokios keistos jėgos. Varniukė dvejojo, ar jungtis prie draugės, ar visgi prisėsti ant rąsto ir stebėti, kas vyks toliau.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #612 Prieš 1 metus »
Gruodė ir Vega pasakė, kad zefyrai yra saldumynai.
- Vadinasi, juose yra cukraus? - pasitikslino.
Dar keletą sekundžių pavarčiusi iešmelį mergina jį padėjo ant laisvo rąsto. Kepti reikia mėsą, o ne cukrų, mintyse pagalvojo.
Tačiau po to zefyrai varnanagei rūpėjo mažiau, nes Gruodė ir toliau elgėsi kaip visai kita mergaitė. Visuomet būdama rami ir pakankamai nedrąsi dabar ji pradėjo šėlioti ir net nusiovė batus! Šis veiksmas labai pradžiugino strazdanę ir ji su šypsena tiesiog prišuoliavo prie bendrakoledžės ir ėmė kartu šokti aplink laužą.
Šokdama Sakura pagalvojo apie Gruodės randus ir prisiminė, kad Dori ir Alanas buvo minėję, jog Gruodė nukentėjo gaisre ir labai bijo ugnies. Todėl toks mergaitės elgesys stebino. Neatrodė, jog ji dabar ko nors bijotų. Bet ar tai blogai? Šaunu, jeigu draugės baimės nyksta, pamanė šviesiaplaukė ir linksminosi toliau.
- Nagi, Nelanna! Prisijunk prie mūsų! - kvietė trečiakursę.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #613 Prieš 1 metus »
- Man atrodo, kad juose daug cukraus. Bet karšti jie labai skanūs ir tau reiktų paragauti bent kartelį. - Bandė įtikinti Sakurą, bet paskui zefyrai pasimiršo, nes draugė atsirado šalia ir ėmė kartu šokti.
- Aišku, kad man viskas gerai Vega. O kas ne taip? - Paklausė, nors visi ją geriau pažinoję žinoma suprato, kad kažkas tikrai atsitiko. Bet argi blogai, kai ji tiesiog jautėsi taip, lyg turėtų sparnus?
- Nelanna, ten sėdėti taip nuobodu. Verčiau ateik čia. - Antrino ji Sakurai.
Dabar mergaitė užsinorėjo turėti ilgus nuostabius plaukus, kuriuos dabar paleistų kristi ant pečių. Sukantis jie taip smagiai plaikstytųsi. Plaukai lengvai dega. Išgirdo kažkokį tylų balselį kažkur sielos gelmėse. Dūmai, čia tvyro ugnis. Trumpam mergaitė sustingo, bet pirštai vėl spustelėjo tą mažą akmenėlį ir kojos vėl pasileido nešti ją ratu. Man nieko neatsitiks. Niekam nieko negalėtų nutikti. Galvojo.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #614 Prieš 1 metus »
  Profesorė stebėjo vis prie laužo ateinančius mokinius. Paskui išgirdo Sakurą klausiant ar ten yra cukraus.
- Taip. Ten yra ir cukraus, tačiau vis tiek rekomenduočiau tau paraugauti zefyrų, - tarė ir nusprendė paskanauti keptais saldumynais. Ji pasiėmė iešmelį bei pamovusi ant jo zefyrą palaikė jį virš ugnies. Kol laukė jos dėmesį patraukė Gruodė, kuri šoko aplink laužą. Greitai prie jos prisijungė ir Sakura. Kiek profesorė žinojo Gruodė bijojo ugnies ir tai, kad ji ramiai sau šoka aplink laužą atrodė keista, bet Roma džiaugėsi, kad ji nugalėjo baimę ir jai smagu. Tuo metu profesorė grįžo į realybę ir suprato, kad zefyras jau seniai galėjo sudegti. Ji greitai jį atitraukė nuo ugnies. Laimei jis nesudegė, bet iešmelis kiek pajuodavo, tačiau zefyras buvo tiesiog pasakiško skonio.