0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mireille Céline Leroy

  • VII kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #105 Prieš 6 metus »
Prisidėjusi prie grupelės, kuri nutarė eiti aplinkui akromantulų lizdą ieškoti likusių elnių, Leliana pirštų galiukais tykino grupelės gale. Buvo ypač tamsu, tad mergaičiukė vis netyčiomis užkliūdavo už kokios po sniegu pasislėpusios medžio šaknies ar kupsto, porą kartų netgi vos nesitėškė veidu tiesiai į pusnį. Tačiau, jos laimei, šiaip ne taip išsilaikė neparpuolusi, kadangi priešingu atveju varge ar greitai būtų išsikapsčiusi iš tokio dydžio sniego kalno.
Kiekvienas miško krepštelėjimas taip pat negelbėjo. Vos ką nors išgirdusios, varniukės iš karto stabtelėdavo ir suklusdavo – nežinojo, ko gali tikėtis toje gūdumoje. Be to, kuomet jų grupė persiskėlė pusiau, tai ir drąsos kažkaip per pus sumažėjo. Na, bet kaip buvę, kaip nebuvę, tačiau ausis tuoj pasiekė ir skambaliukų dzinksėjimas. Skimbčiojo jis ne vienas, tad galėjo nesibaiminti, jog čia ir vėl tosios kitos varnanagės elfo kepurėlė vėjo plazdenama maišo.
Ir tikrai, visai netrukus, Gotfreinės vedamos, koledžo draugės pasiekė plačiašakių medžių guotą. Ant jo šakų dailiai sutūpę sau smaksojo elniai ir išpūstomis akutėmis stebeilijosi į atėjūnes. Neilgai varniukės gavo pasukti galvas, kaip juos nuo ten nukrapštyti, mat šalimai suskambęs elfo kepurės varpelis prikaustė Kalėdų Senelio augintinių dėmesį. Šie staiga pakilo ir it timptelėti už virvutės pasileido Torės link. Lelija jau net buvo nusigandusi, jog ims taip ir sutryps jaunesnę bendrakoledžę, bet kur tau! Lyg išgirdę kokią komandą, elniai kaip staigiai puolė nuo medžių žemyn, taip staigiai ir sustojo prieš pat Torės nosį.
Betanei priglaudus du ristūnus, Lija čiupo likusiųjų vadeles ir ėmė atsargiai vesti atgalios saugodama, jog šie nenuklystų, kur nereikia. Kelias pasirodė ne toks jau ir ilgas, kuomet jų gretas papildė dar keturi sutvėrimai, nors su jai žingsniuoti ir buvo sunkiau. Na, ne tiek žingsniuoti, kiek visiems jiems pratilpti pro tarpus tarp medžių. Išties sudėtingas uždavinys. Keliskart vadžios net apsipynė aplink medžius, tačiau galiausiai, pernelyg ilgai niekur neužstrigusi, jų grupelė pasiekė vietą, kurioje būriavosi ir neseniai iš akromantulų lizdo išlindusios varnanagės. Greta jų glaudėsi penketas elnių ir pats Kalėdų Senis. Tasai iš laimės buvo net dar labiau išraudęs nei paprastai, ir, regis, vos tramdė ašaras.
– Nesigraudink, seneliuk, tai buvo mažiausia, ką mes galėjom dėl tavęs padaryti. Jūs kiekvienais metais milijonams vaikų teikiat džiaugsmą, todėl smagu, kad ir mes bent kartą jo suteikėm jums, - jau visai susileidusi dėl šios nakties gerumo pratarė Leliana.
– Ką jūs, vaikučiai, jūs ne tik mane nudžiuginot, bet ir visus tuos milijonus vaikų! Kaip manot jie būtų reagavę, jei pabudę nebūtų radę jokių dovanų? Ir taip vien per tuos neklaužadas elnius, – Senis rūgščiai žvilgtelėjo į raudonnosį.
– Ką tu seneliuk, tikrai pasirodė, jog matėme šeštos eilės pusbrolius, bet apsirikom. Vos strėlė į minkštąją nepataikė, kai tie dar ir lankus išsitraukė, – netikėtai prabilo raudonnosis, Rudolfas berods.
Visi taip ir liko išsižioję. Elnias kalba! Kūčių naktį! Regis, tik vienas Kalėda nebuvo nustebęs.
– O jūs manėt, kad mes šiaip sau elniai? – nusijuokė ir kitas plačiaragis. – Kur jau! Ir skraidom, ir šnekam, ir ko mes tik nedarom! Turbūt dėl to tokie nesukalbami.
Dabar jau suskambo ir senelio juokas. Šiam pokštas pasirodė kaip niekad juokingas, nors Lija asmeniškai nelabai suprato, kodėl. Šiaip ar taip, kai varniukių būrys nuo pokštus laidančių elnių vėl atsisuko į Kalėdų Senelį, šalia jo, įsispraudusios tarp poras medžių, buvo išdygusios ir rogės. Nei kaip, nei kada juodaplaukė negebėjo išmislyti. Vienintelis galvoje besisukantis atsakymas buvo magija. Ar paprasta, ar kalėdinė – čia jau nežinia.
– Čionai jus ir paliksiu, – besišypsodamas tarė storuliukas, kinkydamas elnius prie rogių. – O jūs, vaikučiai, bėkite miegoti, jog atsibudę ryte galėtumėte pasidžiaugti dovanomis – juk tokie geri šiais metais buvote. Linksmų Kalėdų visiems!
Baigęs kuistis prie savo rogių, Senis, sėdo į jas ir nebedelsdamas pakilo. Jo laukė ilga naktis lankant viso pasaulio vaikus, o ir varnanagių akys ėmė pamažu merktis. Šie visi drauge nužingsniavo mišku pilies link, kas kiek labiau apspangęs vis trinktelėdamas kakta į kokį medį, o kas virsdamas pusnin. Virš miško skliaudo, rodos, buvo girdėti tolstantis džiaugsmingas „HO HO HO“, kuris ir palydėjo mėlyna bei bronzine spalva apsitaisiusius draugus į pilį, į jų jau laukiančias šiltas, išpurentas loveles.
shush

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #106 Prieš 5 metus »
 Rytas. Vos atsikėlęs Maikas pasidarė būtiniausius dalykus ir išėjo iš pilies. Kaip ir kiekvieną dieną, Richie žingsniavo link Uždraustojo Miško. Eidamas jau savo numintu takeliu, Švilpis vis nenustojo galvoti apie merginą, su kuria susipažino būtent šiame miške. Tačiau jų pats pirmas pokalbis nebuvo pats maloniausias ir tai Wolfhard’ui kėlė šypseną. Netrukus supratęs jog per daug apie tai galvoja, antrakursis nuvijo šias mintis ir užvertęs galvą įsižiūrėjo į po truputį šviesėjantį dangų. Pastebėjęs jog danguje liko vos keletas žvaigždžių, žaliaakis šyptelėjo.
 Dingus paskutiniai žvaigždei, Maikas pažvelgė į preikį. Pamatęs jog yra netoli miško, vaikinas pasuko galvą atgal jog pažiūrėtų ar jo niekas neseka. Supratęs jog niekas į jį nežiūri ir neseka jo, Richie greitu žingsniu įėjo į miško teritoriją. Švilpynės globotinis jau nebijojo eiti į šį mišką.
 Wolfhard visuomet eidavo link miško vidurio, tačiau dabar jis pasuko į visai kitą pusę. Eidamas visai nežinomo miško dalimi, jis pastebėjo jog medžiai darėsi vis aukštesni ir tankesni, taip užstodami saulę. Kuo toliau jis ėjo, tuo mažiau žvėrių pamatydavo. Bet Maiko tokia aplinka nebaugino, o kaip tik ji jam patiko. Tačiau tai, jog šitoje miško dalyje nepasirodo saulės šviesa, vaikinui nelabai patiko. Atsirėmęs į medžio kamieną, Švilpis nuslydo žemyn ir atrėmė galvą į medį o akis pakėlė į viršų, taip bandydamas pastebėti nors vieną debesį.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #107 Prieš 5 metus »
Ryte Mayra nusprendė pasivaikščioti Uždraustojo miško pamiške. Bežingsniuodama ji dairėsi, nes jai patiko aplinka. Pavasaris. Metas, kai medžiai jau žali, aplinkui linguoja kulkšnis siekianti žolė ir šilta, bet ne per karšta, nors kartais vis dar papučia ledinis vėjas. Nepaisant to, Mayra žingsniavo susisupusi į žieminį apsiaustą, kai pastebėjo figūrą drąsiai einančią link Uždraustojo miško. Susidomėjusi, pirmakursė nusekė paskui siluetą. Einant gilyn į mišką darėsi vis tamsiau ir vėsiau, kas juodaplaukei nepatiko. Kai siluetas išryškėjo, ji pamatė, kad tai yra švilpis. Ji trumpam sustojo, kad nesukeltų įtarimo ir pasikliaudama savo klausa sekė berniuką toliau. Galiausiai išlindusi iš posūkio, Mayra pamatė jį atsirėmusį į medį. Mergaitė po apsiaustu susirado ir tvirtai suspaudė lazdelę, juk vis dėlto, tai ji sekė paskui jį ir švilpis gali sugalvoti ją dėl to pulti. Tvirtu žingsniu išlindusi iš šešėlių ji tarė:
-Labas. Ką čia veiki?

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #108 Prieš 5 metus »
 Maikas sėdėjo ant žolės ir tiesiog mėgavosi ramybe. Jam patiko ši tyla. Tačiau kaip ir visada kažkas turi ją išsklaidyti. Išgirdęs kažkokį šnarėsį, Švilpio ranka nuslydo ties jo džinsų kišene, kur visuomet būna jo lazdelė. Suspaudęs ją delne, Wolfhard pradėjo dairytis. Tačiau jis nelabai ką ir pamatė, nes dėl medžių, kurie uždengė saulę ši miško vieta buvo tamsi. Galiausiai žaliaakis atsistojo ir pradėjo vaikščioti aplink kelis medžius. Staiga jis ir vėl išgirdo šnarėsį, kuris buvo panašus į žingsnius. Greitai apsisukęs Maikas ištraukė lazdelę ir nusitaikė maždaug ten, kur girdėjosi žingsniai. Tačiau jam greitai teko nuleisti savo lazdelę, nes prieš save jis matė merginą kuri už jį turbūt buvo jaunesnė. Viena ranka užsiėmęs už širdies, o kita pasirėmęs į kelius antrakursis pradėjo giliai kvepuoti.
 -Na ir išgasdinai,- nusijuokęs Švilpis vėl pažvelgė į mergaitę,- beje, labas,- pridūrė vaikinas,- na... Kaip matai aš atėjau čia pasedėti. Na o tu? Ką tu čia veiki?- paklausė antrakursis ir vėl priėjo prie medžio.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #109 Prieš 5 metus »
Sužinojusi, kad išgąsdino berniuką, Mayra nusišypsojo. Jai patiko gąsdinti žmones ar kitaip priversti juos jaustis nejaukiai.
-Atsekiau paskui tave, o ką? Nepatinka?-vis dar šypsodamasi klastuolė priėjo ir atsisėdo šalia švilpio gal truputėlį per arti. Išsitraukusi savo lazdelę, juodaplaukė pradėjo su ja žaisti.
-Tai... Jauki aplinka, ane?-bandė sugalvoti kaip prisiversti berniuką pasijausti dar nejaukiau nutęsė klastuolė. Nukreipusi lazdelę į rudaplaukį pilkaakė jo paklausė:
-Graži diena mirti, tiesa?
Tai pasakiusi nusijuokė ir atitraukė lazdelę. Juk neturėjo kėslų nužudyti berniuko smaragdinėmis akimis...gal... Pajutusi kažką ropojant jos nugara, klastuolė atsargiai paėmė tą kažką su ranka, įtardama, kad tai voras. Ir jos įtarimai pasitvirtino. Pasišlykštėjusi, Maya užmetė vorą švilpiui ant galvos.
-Aš Mayra. O koks tavo vardas?-valydamasi ranką į kelnes paklausė mergaitė.

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #110 Prieš 5 metus »
 Vaikinas stebėjo merginą. Šioji tik nusijuokė sužinojusi jog Maikas išsigando jos. Giliai įkvėpęs, Richie nuvijo šias mintis lauk ir vėl pažvelgė į dangų. Tačiau greitai teko nuleisti akis, nes Švilpis nieko nepamatė per medžius.
 -Na, man ištikrųjų jokio skirtumo. Jeigu nori - sekiok, kas man,- nusijuokė Wolfhard’as. Nepažįstamoji žaliaakiui šiek tiek priminė jo netikras seseris, kurios amžinai jį visur ir visada sekiodavo. Na, bet Maikas vis stengiasi tai pamiršti, nes mažiausiai nori grįžti pas savo globėjus ir vėl kentėti seseris.
 Išgirdęs merginos klausimą, Richie susimąstė. Tiesą sakant jam ši aplinka iš vienos pusės patiko, o iš kitos ne.
 -Na... Kaip čia pasakius... Kad jauki, tai jauki. Bet kad patinka tai taip ot,- sumurmėjo Švilpis ir atsisuko į merginą, kuri buvo nutaikiusi į jį lazdelę. Maikas į tai net nesuregavo, tik nusišypsojo.
 -O taip, tikrai puiki diena. Geresnių ir nebūna,- suprunkštė antrakursis ir vėl nusuko akis nuo merginos. Giliai įkvėpęs, Richie pradėjo galvoti apie visą šitą situaciją. O jeigu ji tikrai būtų nužudžiusi Maiką? ,,Na... Bent jau nereikėtų grįžti į tuos velnio namus.” Apie tai pagalvojęs, Wolfhard’as nusijuokė mintyse. Staiga pajautęs kažką ant savo paukščių lizdo, Švilpio ranka pakilo link ten. Palietęs savo plaukus, žaliaakis suprato jog ten voras, todėl gražiai jį paėmęs padėjo ant žemės ir leido jam eiti toliau.
 -Malonu, Mayra,- išgirdęs jos vardą, Richie vėl pakreipė galvą jos pusėn,- aš Maikas arba Richie,- prisistatęs vaikinas šyptelėjo Mayrai.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #111 Prieš 5 metus »
-Hmm,-nusivylusi numykė Mayra,-Neatrodo, kad išsigandai. Nenori gyventi?
Mergaitė vis dar sukiojo lazdelę tarp pirštų, kai pastebėjo ant žemės ropojančius vorus.
-Man atrodo, kad mes įkėlėm koją į kito voro teritoriją-nusijuokė juodaplaukė prisiminusi jos vaikystės žiobarišką dainelę, kuri dažnai grodavo per vaikų laidą. Mergaitė atsistojo, nusipurtė visus vorus ir pažvelgė į dangų. Vorai... Fe, šlykštu. Geriau gyvatės. Papūtė vėjas, išryškindamas pilkaakės perkarusią figūrą ir kaulus. Nerimastingai Mayra susisupo į apsiaustą ir tikėjosi, kad berniukas neįmins jos paslapties.
-Tai... Gal einam patyrinėti šitą užkampį, pilną vorų?-pasiūlė Mayra, vis dar tvirtai susisupusi į savo apsiaustą.

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #112 Prieš 5 metus »
 Nusisukęs nuo Mayros, Maikas kažką pamatė tamsoje. Tas kažkas buvo gana didelis ir judėjo. Prisimerkęs vaikinas dar geriau įsižiūrėjo. Staiga už jo smaragdinių akių užkliuvo raudoni taškeliai, kurie judėjo. Richie dabar ištikrųjų išsigando. Negi jie abu Akromantulų teritorijoj? Švilpis pradėjo galvot apie šiuos vorus, tik staiga jį nutraukė mergina.
 -Aš vistiek žinojau, kad tu negalėtum nužudyt žmogaus, todėl man ir nebaisu,- šyptelėjo antrakursis ir vėl pažvelgė į miško gilumą. Staiga jis pajautė jog kažkas greitai ropoja jo nugara. Greitai su ranka perbraukęs per savo nugarą, Wolfhard’as numetė ant žemės ne mažą vorą. Pritūpęs žaliaakis pradėjo stebėti vorus, kurie ropojo tiesiai į miško gilumą.
 -Taip, mes Akromantulų teritorijoje ir tai nėra gerai,- pasakęs kaip yra, Maikas pažvelgė į merginą kuri buvo susisupusi į savo apsiaustą. Richie iškart suprato kodėl ji tai padarė.
 -Na nepatariu vaikščioti po čia, bet gal ir būtų visai įdomu,- prunkštelėjo Švilpis ir atsistojo,- gali neslėpt savo kūno. Mano pusseserė, Elena LoveGoog gulėjo komoje ir po komos atsikėlusi tapo anoreksike. Ji visuomet taip slepia savo kūną. Tačiau ji prie jo pripranta ir kuo mažiau jį slepia. Na, Hogvartse juk visi skirtingi,- šyptelėjo vaikinas ir palaukęs merginos kartu su ja nuėjo gilyn į mišką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Maikas Richie Wolfhard »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #113 Prieš 5 metus »
Mayra karčiai šypsojosi berniukui iškart atspėjus jos paslaptį, kurią ji taip kruopščiai stengėsi slėpti nuo visų. Paleidusi apsiausto skvernus ir šiam vėl atidengus jos perkarusią figūrą, Mayra drąsiai žengė prie švilpio. Atsisukusi į jį smalsiai paklausė:
-Iš kur žinai, kad aš nebūčiau panaudojusi neleistinų kerų ir tavo kūno neužkasusi čia? Juk tik gyvūnėliai tavo kaulelius išnešiotų ir niekas nieko nerastų...
Išsitraukusi lazdelę, mergaitė atsistojo pasiruošusi gintis, arba tiksliau, sudeginti vorus, kurie sugalvos eiti prie jos, visai kaip per astronomijos pamoką. Link juodaplaukės ropojo mažas voriukas ir ji, padarėliui pakankamai arti priėjus paleido į jį Incendio kerus. Voriukas užsidegė ir virsdamas prisilietė prie Maiko apsiausto, kuris iškart užsidegė. Sužavėta, pilkaakė klastuolė stebėjo pamažu besiplečiančią ugnį.

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #114 Prieš 5 metus »
 Eidamas gilyn į mišką, Maikas akies krašteliu pažvelgdavo į Mayrą. Šioji tik šypsojosi ir viskas. Richie kartais tai labai erzindavo, todėl jis nustojo vis žvilgčioti į ją. Eidamas vis gilyn, žaliaakis pastebėdavo kad su kiekvienu jo žingsniu vorų vis daugėdavo. Vorai Wolfhard’ui niekada nebuvo baisūs. Na... Tik truputį šlykštūs.
 Netrukus Švilpis pastebėjo, jog mergaitė labai greitai atsirado prie vaikino. Vos jai prakalbus apie tą nužudymą, Maikas tik pavartė akis ir giliai įkvėpė.
 -Klausyk, aš puikiai moku apsiginti. Taip kad gali daryti man ką nori,- kiek šiurkštokai atsakė antrakursis ir išsitraukė savo lazdelę, nes pajautė kaip jo apsiaustas liepsnoja.
 -Aquamenti,- tyliai sušnabždėjo vaikinas nutaikęs savo lazdelę į apsiaustą. Netrukus jo juodo apsiausto galai buvo šlapi, o ugnis užgesinta. Truputį jį pasitvarkęs, Wolfhard’as pakėlė akis į Klastuolę. Pamatęs šalia Mayros delno dydžio vorą, Maikas šyptelėjo.
 -Reducto,- nutaikęs lazdelę į vorą, kuris buvo prie pat merginos, Richie ištarė burtažodį. Netrukus voras sprogo, o žaliaakis vėl apsisukęs pradėjo eiti gilyn.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Maikas Richie Wolfhard »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #115 Prieš 5 metus »
Mayra suprato, kad ji nebūtų nužudžiusi berniuko. Ak, visai neatitinku Klastūnyno vardo, jeigu net kažkoks švilpis manęs neišsigąstą. Vis dar šypsodamasi mergaitė ėjo paskui Maiką ir kai berniukas užgesino ugnį ant savo apsiausto, juodaplaukė truputėlį nuliūdo ir akimirką tai puikiai atsispindėjo jos veide, o švilpiui susprogdinus vorą šalia jos ir voro viduje esančiam kažkam aptaškius klastuolės apsiaustą, ši tik nusivaipė, bet nieko dėl to nedarė. Grįžusi į pilį lieps namų elfui išskalbti jį rankomis. Mergaitė išleido tylų garsą panašų į cha ir nusekė paskui Maiką. Vorų daugėjo ir Mayrai po truputį darėsi nejauku, nes medžių lapija tankėjo ir darėsi vis tamsiau ir tamsiau. Galiausiai prieblandoje sužibo daugybė raudonų akių. Mayra tvirčiau sugniaužė lazdelę.
-Na, manau mes esame apsupty,-nervingai sukikeno ji ir pažiūrėjo už nugaros, bet ten irgi matėsi vorai. Velnias, mes apsupti ir dabar man teks pasitikėti tuom švilpiu. Ot šitakaka.

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #116 Prieš 5 metus »
 Vis eidamas gilyn Maikas pradėdavo galvoti, jog buvo prasta mintis čia eiti. Voratinklių jau buvo visur. Tiek ant žolės, tiek ant medžių lapų ir dar daug, daug priekyje.
 -Jeigu mes norim eit toliau, aš neįsivaizduoju kaip mes praeisim pro tą dalyką,- leptelėjo Švilpis ir lazdele numojo į milžinišką voratinklį prieš jį. Pažvelges į mergaitę, Richie jos veide įžvelgė liūdnumą. ,,Jeigu čia dėl mano žodžių, man nerūpi.” Pagalvojęs apie tai, antrakursis tik pavartė akis ir vėl nusisuko. Apsižvalgęs aplinkui, Švilpynės koledžo globotinis nematė nieko daugiau, tik tamsumą ir joje baltus voratinklius. Staiga tamsoje sužibo šimtai raudonų akių, kurios šimtu procentų buvo vorų. Atbulomis priėjęs prie Mayros, nugaromis susiglaudė su ja ir suspaudęs lazdelę pasilenkė prie jos.
 -Jeigu kas, bandyk nejudėt. Bet jeigu jau bus kritinis atvėjis, sprogdink visus,- sužnabždėjo žaliaakis ir ant paskutinių žodžių prunkštelėjęs prisispaudė lazdelę prie savęs.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #117 Prieš 5 metus »
Susiglaudus nugaromis su švilpiu, Mayrai pradėjo tankau plakti širdis iš baimės. Ot šitakaka, o jeigu aš per jį čia mirsiu? Sustingusiomis kojomis mergaitė kaip įkalta stovėjo tiesiai kaip lenta ir bijojo net giliau įkvėpti, kai link jos pradėjo bėgti voras. Išsigandusi klastuolė to beveik neparodė, tik truputėlį ją nukrėtė šiurpas vorui praėjus pro pat ją į kitą pusę. Gal tiesiog stovėjimas visai pade... Ir Mayros link pasileido dešimtys vorų. Klykdama mergaitė nukreipė savo lazdelę į vorų armijos vidurį ir kelioms sekundėms sustojusi klykti sušuko:
-Expulso!
Vorai viduryje sprogo, kiti išsitaškė į šalis, o Mayra su Maiku nubloškė sprogimo bangą vieną ant kito ir dar vorus ant jų. Vorai, dėl nežinomos priežasties, skubėjo kuo toliau nuo vaikų ir galiausiai jų aplinkui liko tik raudonos akys, įdėmiau stebinčius hogiečius. Susigėdusi Mayra greitai atsistojo ir nusivalė apsiaustą ir jau laukė, kol švilpis pratrūks ant jos rėkti, galvodama kaip atsikirsti.

*

Neprisijungęs Maikas Richie Wolfhard

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I care. I always care. This is my problem.
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #118 Prieš 5 metus »
 Maikas stovėdamas vis žvalgėsi aplinkui, taip žiūrėdamas ar nei vienas voras neina arti jo. Būdamas susiglaudęs su Mayra, Richie jautė kaip ji bijojo.
 ,,Jeigu jau mirsiu, bent jau ne vienas.”
 Vos atėjus šiai minčiai į galvą, Wolfhard’as jau norėjo juoktis, tačiau susilaikė. Pasukęs galvą į kairę pusę, jis pamatė link jo bėgančius du didelius vorus.
 -Bombardo!- riktelėjo Švilpis ir nutaikęs lazdelę tiesiai į vorus. Netrukus vorai susprogo. Nuo to šlykštaus vaizdo Maikas net nusipurtė. Pajautęs jog iš dešinės pusės link jo vėl ropoja vorai, žaliaakis nieko nelaukęs pasisuko į juos ir nutaikė lazdelę.
 -Confringo- sumurmėjo rudaplaukis. Netrukus keli vorai jau degė. Pastebėjęs jog Mayrai irgi gerai sekasi, Maikas nejučia šyptelėjo. Staiga tie šlykštoki padarėliai pradėjo trauktis lyg kažko bijodami. Vos jiems dingus, vaikinas atsisuko į Klastuolę.
 -Puikiai susitvarkei,- pagyrė Mayrą ir šyptelėjo,- tu čia dar norėsi likt, ar nori eiti su manim?- paklausė Richie ir paėjo žingsnį į priekį.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #119 Prieš 5 metus »
Susitvarkiusi rūbus bei plaukus, Mayra nusišypsojo. Ji nesitikėjo tokios berniuko reakcijos po jos sukelto sprogimo. Pats sakei sprogdinti vorus ir, na, aš tai supratau tiesiogine prasme. Gerai, kad jis manęs neapšaukė. Mergaitė, Maikui uždavus klausimą, linktelėjo ir nusekė paskui jį. Po jų kovos liko žemėje išdegimo žymės, bet klastuolė nejautė jokio ryšio su gamta, tad jai nebuvo labai liūdna. Vorų raudonos akys vis dar stebėjo vaikus, bet jau nedrįso pulti.
-Matyt jiems nepatiko mano sukeltas sprogimas, huh. Na, bent jau tikiuosi, kad Nuodų ir Vaistų profesorius apie mūsų nuotykį nesužinos, nes, kaip girdėjau, jis labai myli vorus,-garsiai mąstė Mayra, bet atsisukusi į švilpį paklausė:
-Ar nori jau skirstytis ar dar kur nors einam?