0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džonas Lukas Viljamsas Greywindas

  • Kvidičininkas
  • ***
  • 60
  • Lytis: Vyras
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Caktekėjo liežuviu sukteldamas riešio sąnarį. Jis pernelyg garsiai trakštekėjo ir Džonas nesusilaikęs prunkštelėjo.
- Nežiūrėk į mane taip, Džei. - šviesaplaukis vyras žvilgtelėjo draugo pusėn. - Aš žinau kaip tau sunku su manim gyventi, žinau. - paplekšnojęs per profesoriaus petį nusišypsojo ir nubrido sniegu.
  - Minus dvidešimt. Dumštrange buvo šalčiau, tikrai taip. - jis nostalgiškai prisiminė rankas trindamas tarpusavyje, greičiau iš nuobodulio nei iš šalčio. - Taip, seni, pamenu. - jis nusijuokė prisiminęs. - vis dar vaidenasi kaip kojose trūksta kelių kaulų.
Buvusio aurorų štabo vadovo kaklą dengė nuspuręs Švilpynės šalikas, o rudas platas - pečius. Tai nebuvo nauji drabužiai, jie ir vėl išdavė apgailėtiną Greywindų šeimos finansinę padėtį Gingrotse.
Viljamsas atsisuko į Rafaelį. Tolimoje žybtelėjo kerai, o balsai buvo pernelyg garsūs.
  - Turi uoslę,- jis prisimerkė dar kartą grodamas geriausio draugo nervais,- profesoriaus. Prasivalyk gerklę, atostogos baigėsi.
Šiaip reikėtų atšokti, kol dar negavo sniego į dantis, bet Lukas jau žinojo, kas toliau nutiks. Kuo ramiausiai išsitraukė naują lazdelę ir dirstelėjęs į žemės rudumo akis nubrido tamsia kvidičo aikšte ieškodamas kai ko, nes tikėjosi, kai tuometu snaigės dribo, o šutvė mokinių durnavojo visai netinkamu laiku.
Duris dėl efekto išspyrė šiaip sau.
  - Laba diena, Olivija, džiaugsmus pasilikime kiek vėliau. - laiptų viršuje pamatęs nepažįstamą švilpį ir merginą, lazdelės galiuke sužibus Lumos kerams, vyras pasisveikino įprastu savo balsu akimirkai apsidžiaugęs. Kitą - kažkas giliai viduje sukunkuliavo suvokęs girtumo egzistenciją, nes tik viena scena prisipiršo į mintis.- Aš ją radau, Džeimsai! -  riktelėjo grįžtelėję per petį, o po to mostelėjo galva Livi nešdintis laukan. - Eik, paukšteli. O tu pasiliksi čia, vaikine, kur tu bėgsi, ką? Prasiblaivom pirma, iš patirties sakau.
Ištrūkęs į šalčio gniaužtus ir palikęs sustingdytą Arkadijų sau už nugaros, Džonas susikišo rankas į palto kišenes, kai suvėlė Rouz garbanas.
  - Bent pamiegos,- atsiduso turėdamas minty Arką. - Aš tau išsiunčiau visas pašto pelėdas, bet nė viena tavęs nepasiekė. - stovėdamas šalia buvusios Biobetonso mokinės vyras prabilo it būtų vyriausias jos brolis. - Atėjo tau Žvieglys iš Prancūzijos, tiesiai į Guolį, neįsivaizduoju kodėl. Išsirėkė kaip reikiant, nespėjau užrašyti. Kaip sakiau, bandžiau bent žinią perduoti, tačiau visos pelėdos keistos, Livi. Siunčiau Rafaeliui, jog perduotų, bet nieko, nė per psicho galvą. Taip čia pats atsibaladojau, o pakeliui Džeimsą sutikau. Jam košmarai. - tyliau pridūręs vaikinas patylėjo stebėdamas profesoriaus veiksmus, - Kaip tu? - švelniau pridūrė ir tai nebuvo tas klausimas, nes tu nežinai ką toliau pasakyti. Jam rūpėjo. Jie abu. Juk tik dabar jie visi trys krūvoje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džonas Lukas Viljamsas Greywindas »

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Jis dėbtelėjo į šviesaplaukį ir beviltiškai papurtė galvą. Visgi, juodoje barzdoje lūpos šyptelėjo, dar šykščiai, bet džiugiai, palaimingai. Keista, kai Džonas iš prigimties yra adrenalinas, bet veikia kartu kaip raminamasis eliksyras. Nes būtent košmarai išnešė iš Hogvartso pilies gryno oro pakvėpuoti ir ačiū dievui, jam būdėti komendanto valandą nereikėjo.
  - Buvo. - Džeimsas kilstelėjo galvą dangun, snaigės visai baigė tirpti jo plaukuose. - Ar pameni kaip buvo šalta, kai mes susitikome? - į jo klausimą draugas nusijuokė, o pats atsakė šypsniu. - Tu man randą įtaisei.
Jiems gal buvo dvidešimt, kai įvyko Dumštrango revoliucija. Pasislėpę po netikromis aurorų tapatybėmis Džeimsas ir Džonas pirmąsyk akis į akį susitiko ant užšąlusio ežero. Buvo žiema ir velniškai šalta. Vedami įtarimų ir priklausomybių skirtingoms priešiškoms magiškoms brolijoms bei revoliucijos įvykių jiems teko griebtis lazdelių, ko pasekoje Rafaelis gavo antrąjį veido randą, o Lukui dingo kojų kaulai ir lūžo pirštai be kitų sužeidimų krūvos. Kas tada numanė, jog šis vienas kito nevirškinimas virs draugyste?
  - Džonai, nereikia. - Greywindas vos neišspaudė primušto kraupo inkštimo išgirdęs Luko sapaliones,- Merlinai švenčiausias.
Klastūnyno vadovas atsiduso. Horizontas ir klausa gero nežadėjo. Sugavo Viljamso-Greywindo žvilgsnį. Kaip nenorėjo vilktis daryti tvarką ir vėl įjungus tą griežtą, jaunimu nepatenkintą balsą. Tačiau Viljamsas jau nudrožė. Sugriežė dantimis.
O čia vyko įdomūs dalykai. Spėjo pasigrožėti iki Sofijos nuginklavimo. Llewllyn ir Wintersas dvikovoje buvo neblogi, nors čia nebuvo taisyklių ir vargu ar strategija teikėsi egzistuoti apskritai. Tačiau balius baigėsi.
Kol Džonas išspyrė duris - kada jis negali tyliai kvėpuoti - Džeimsas sugriebė vaikinukus už pakarpų.
  - Mėšit Pelėdyną. Nuo rytojaus. - jis suurzgė dusliu tonu kaip jam buvo įprasta vėliau paleidęs mokinius,- Orel! Darsyk pamatysiu naktinėjančią, gausi to pačio, o dabar čiuošk į kambarius.
Viljamso balsas atsklido iš mokytojų tribūnos vidaus pertraukdamas artėjančią gėrio tiradą.
  - Gerai. - burbtelėjo nesistebėdamas, jog ir ji čia. Lukui gerai, galės ramiai perduoti žinias, o vat Livi jau nelabai. Jiedu taip ir nesusitiko iškart po antrosios transfigūracijos pamokos. Akies krašteliu pamatė kaip grįžo draugas.
 Tribūnos viršunėje juodavo galvos, žingsniai išdavė, jog yra daugiau. Lazdele prilietė gerklę. Balsas švietėsi labai nemalonus.
  - DABAR PAT VISI LIPAT ŽEMYN.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Arkadijus Bagshawas

Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
Arkadijus sau šypsojosi į nosį, po kojomis girgždėjo lentos, oi, kaip smagiai jos girgždėjo, visai smagu pasidarė.
Viduje buvo kiek šilčiau nei lauke, ten viršuje ir tai buvo dar viena palaima girtam snukiui.
  - O aš maniau Olivija Rouz Winter nebijo. - savaip vertindamas raudonplaukės gražuolės žodžius pašiepė vaikinas poilgiais plaukais. Deja, buvusios Biobetonso mokinės žodžiai buvo teisingi, o Arkadijaus paskutinis sakinys-prašymas nueiti kartu tebuvo išgalvota fantazija, kuri kažkodėl sutapo. Kaltinkime Atsitiktinumus ir Likimą.
Durų trenksmas praplaukė pro Bagshawo ausis, nes pasukų punšo ir brendžio iš slibinų statinių mišinys jas visai užkimšo. Užtat šviesaplaukę marmūzę ir Lumos spingsulę apgirtusios akys pamatė, nors tie žodžiai vėlgi nuskambėjo per greitai, jog šis jaunuolis juos suprastų. Žengtelėjo nuo paskutinio laipto.
  - Ė...- bandė sakyti, bet paralyžius apėmė visą kūną ir vaikinas susmuko, pakaušiu trenkėsi į laiptus ir atsijungė. Taip švilpis stojo prieš kitą švilpį. Keksiukų draugystė nelaimėjo.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
Kajus staigiu įgudusiu judesiu atpušė Dafydd pasiųstus kerus su protego.
Šešiolikmetis pavojingai vyptelėjo.
-Levicorpus! - žali kerai sužibo su lazdelės staigiu ir greitu judesiu ir nušvilpė link klastuolio.
Kajus prie priešininko žengtelėjo artyn. Juodos akys atidžiai skenavo ir tyrinėjo penktakursį.
Tuoj, tuoj. Tuoj aš laimėsiu.
Staiga, jo burtų lazdelė išskriejo iš jo dešinio delnio ir nušvilpė tolyn į tamsą. Sutrikęs Kajus žaibiškai dėbtelėjo į Llewellyn, bet tada suvokė, kad ne jis taip pasielgė.
Švilpynės prefektas greitai atsisuko į Sofiją. Antrakursė švilpė drąsiai atkišusi lazdelę į jų pusę  stovėjo. Wintersas būtų įpykęs, bet dabar... iškvėpė orą.
Du pešasi, trečias laimi.
-Sofija...
Žvilgtelėjo į Dafydd.
-Jei tau pirmieji kerai nepavyko, aš liksiu beginklis--
Žingsniai. Balsai.
Kažkas labai stipraus pasičiupo jį už pakarpos, batų nosimis vos lietė sniego paklotą.
Juodose švilpio akyse blykstelėjo savotiškas išgąstis. Ilgai nereikėjo galvoti, kas buvo toksai.
-Ach...- sugergždė Kajus, išgirdęs savo areštą.
Dusliai nudribo ant pėdų ir susmigo mažiau iki kelienių į sniegą, kai transfigūracijos profesorius jį paleido.
Šaltas baimės šliužas įsitaisė jo pilve. Kajus tyliai sudejavo, nes neturėjo burtų lazdelės.
Akimis pradėjo ieškoti Adelės ir Wrenos, tačiau tamsa tirštėjo, o baltas sniegas nė kiek nepadėjo.
Kietai suspaudęs lūpas į vieną liniją, Kajus nusiyrėsi per sniegą, ieškodamas savo lazdelės.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #49 Prieš 4 metus »
Dafydd vis dar laidė kerus, kai staiga pajuto, kaip lazdelė sprūsta iš rankos. Jis iki galo nesuprato, kas atsitiko, kol nepamatė kažkokios Švilpynės mažvaikės, nukreipusios į jį lazdelę. Nors buvo tamsu, klastuolis pasistengė įsidėmėti mergiūkštės veidą - juk reikės atkeršyti!
Nespėjęs apie nieką daugiau pagalvoti Dafydd išgirdo tiesiog svajonių balsą. Kažkokiu būdu čia teikėsi apsireikšti pats Džeimsas Greywindas. Ir, panašu, Dafydd ir vėl pakliuvo į jo nemalonę.
- Nieko aš nemėšiu, - drėbė Dafydd. Netrukus pajuto, kaip geležiniai koledžo vadovo gniaužtai jį pačiupo taip stipriai, kad jis negalėjo nė pajudėti. - Neišgąsdinsi.
Klastuolis puikiai suprato, kad tokiomis kalbomis tik kasa sau duobę. Kas žino, galbūt grės netgi išmetimas iš mokyklos. Tačiau šiuo metu tai nebuvo svarbu - daug svarbesnė buvo neapykanta Kajui, "tai Švilpynės mergiūkštei" ir, žinoma, tam pačiam Greywindui.

*

kablelis

Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #50 Prieš 4 metus »
Savaime aišku, niekas nepaisė prašymo liautis. Kas klausys kažkokios niekuo neypatingos grifės? Net jeigu ji ir yra Green. Buvo šiek tiek apmaudu, kad broliukai čia neapsireiškė. Ir netgi šiek tiek keista. Juk dvynukai, atrodo, užuodžia bet kokią sumaištį ir iš karto prisistato ten. Deja, šį kartą buvo kitaip, tad Stevie buvo niekuo neypatinga mokinė, kurios paliepimas niekam nebuvo įdomus.
Vis dėlto netrukus po to, kai Stevie buvo ignoruota, apsireiškė du kiti žmonės, kurių nepaisyti buvo daug sunkiau. Vienas iš jų buvo transfigūracijos profesorius. Kito Stevie nepažino, tačiau jis aiškiai taip pat nebuvo mokinys. Grifė nespėjo savęs paklausti, ką gi visa tai reiškia ir ką tas kitas čia veikia, kai išgirdo garsų paliepimą lipti žemyn. Kai tai išgirsti iš profesoriaus Greywindo, yra kaip ir akivaizdu, kad geriau neprieštarauti ir padaryti tai, ko jis prašo. Juk vis tiek jau pakliuvai, tai geriau neprisidirbti dar daugiau. Deja, Stevie nenorėjo būti pati pirma, kuri paklūsta profesoriui. Visų pirma, ji šiek tiek to žmogaus prisibijojo. Žinoma, ta baimė nebuvo nė iš tolo panaši į tą, kurią jautė vargšė mažylė iš Grifų Gūžtos, tačiau ir Green šeimos atstovė nesijautė itin jaukiai. Ypač dabar, kai buvo prisidirbusi, o Greywindas, ko gero, tik ir ieškojo, ką nubausti.
Tačiau panašu, kad niekas kitas leistis žemyn neketino. O Stevie nenorėjo užsitraukti dar didesnės profesoriaus Greywindo rūstybės, tad galiausiai kiek padvejojusi išlindo iš tribūnos. Ji žengė kelis žingsnius profesoriaus link, tačiau sustojo pakankamai saugiu atstumu nuo jo. Nežinojo, ko dabar gali tikėtis, tačiau žinojo, kad tai tikrai nebus itin smagu.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #51 Prieš 4 metus »
Sofija vos vos lengviau atsiduso – kerai pataikė. Nuginklavo abu. Pats baisiausias scenarijus būtų tik vieni taiklūs burtai, tačiau vyresnėliai supyko. Na, Kajus valdėsi, bet Dafydd kaip reikiant įsiuto, bandys atkeršyti.
Nespėjus niekam nieko padaryti pasigirdo , o koks pasisekimas! – Džeimso Greywindo balsas. Sudie laisvi vakarai. Labas rytas sėdėjime po pamokų ir bjaurūs darbai! Antrakursės pilve kažkas suurzgė. Niūri vyro fizionomija pasirodė ne viena, su juo atėjo ir kažkoks kitas, mergaitei nematytas žmogus. Džeimsui Greywindui abu besikovusius mokinius pagriebus už pakarpos, Sofija prisiminė, jog jų lazdelės vis dar mėtosi kažkur tamsoje. Mokytojui pagrąsius pelėdyno mėžimu švilpė k]vos pastebimai sudrebėjo ir sekundę palūkuriavusi sniege ėmė ieškoti Kajaus ir Lewellyn lazdelių, juk šiaip ar taip dėl jų dingimo pati buvo kalta. Aš tikrai užsidirbsiu tą pelėdyno mėžimą... Velniava... Rūbai, batai ir plaukai tiesiog mirko, o rankos priminė du ledo gabalus, antrakursę krėtė drebulys. Kajus regis šoko ieškoti savo lazdelės, todėl mergaitė tik nuklibinkščiavo ten kur matė krintant Dafydd lazdelę, nes šis mieliau ginčijosi su profesoriumi negu atliko naudingą darbą. Radusi tą liauną pagaliuką priėjo prie klastuolio įbruko lazdelę jam į rankas ir pasisuko klampoti atgal į pilį. Išgirdusi Džeimso Greywindo magiškai pagarsintą balsą akimirkai sustojo ir pažvelgė į mokytojų tribūną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sofija Orel »

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #52 Prieš 4 metus »
 Laiptais kilo aukštyn, tačiau atsirado nekviestų svečių. Ir kodėl profesoriai visuomet viską sugadina?
 Tik vienas profesorius. Kitas nepažįstamas, sekundėlę sumaišytas su kuo nors kitu. Šiek tiek apšviesta figūra, senas šalikas, su taip pažįstamais dryžiais... Švilpynės šalikas. Retai kada pamatysi suaugusį su Hogvartso šaliku, pati Alder tokių žmonių buvo mačiusi tik keletą. Balsas. Kažkur girdėtas. Ir žiema. Sudėjus žiemą, seną Švilpynės šaliką ir vyriškį, blausiai kažką prisiminė. Negi čia jis?
 Nuskambėjus piktam profesoriaus balsui, nubėgo laiptais žemyn ir pradėjo žvalgytis Kajaus. Neįsivaizdavo į ką dar be jo galėtų kreiptis. Buvo beveik visiškai tamsu, tik sniegas kiek atspindėjo mėnulio šviesą. Giedra, šalta naktis.
 - Kajau?- paklausė prisiartinusi prie žmogaus silueto. Dėl Helgos meilės, visi taip storai apsirengę atrodė bene vienodai.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #53 Prieš 4 metus »
Spėjo pamatyti tik girtą Arkadijaus šypseną, kai nuo vyrių su trenksmu nulėkė durys. Niekaip negalėjo būti tikra kas, tačiau regėjimo lauke šmėstelėjus švilpynės šalikui ir nepamainomiesiems kerzams, abejonių neliko.
 - Ačiū, kad pasibeldei, saulele. Klajonės nors manierų išmokė, kaip matau,- nužvelgė jį atsisukdama.- Ei, o šitaip nelabai gerai. Jeigu taip ir toliau, eilė atlikt areštus pas jį nusitęs iki kitų metų vasaros,- atsidūsėjo. Ką padarysi, nebūtų jis.
 Kilstelėjo antakius ir taktiškai nusisuko, kai Arkadijus statulos pavidalu nusivožė žemėn.
 - Ar buvo būtina?- perklausė, nors sunkiai sekėsi slėpti šypseną iki ausų,- Jo, prasiblaivyt jam nepakenks. Tokios pletkų bobos čia dar nemačiau. Jūs, anglai, jei ir žinot, paprastai santūriai patylit. Ėėė, pats ir šukuosi,- susijuokė, kai pažįstami pirštai eilinį kartą suvėlė ir taip vėjo sutaršytas garbanas. Kaip visada.
Pačiai, deja, teko mikliai užšokti jam ant nugaros, kad galėtų atsilyginti. O ką - nesisuksi - negyvensi. Kas liepė tokiam kaminui užaugt? Livi vos spėjo nušokti žemyn, kai minėtasis kaminas puolė prie reikalų.
 - Jetau kaip kažkas mane myli. Paskaityt duosi?- vyptelėjo, tačiau akys buvo rimtos. Nebe juokai. Tačiau nespėjusi sugalvoti kas ir kodėl čia taip pasiilgo, gavo akimirkai sutrikti. Nenusišypsojo, tačiau jautė, kad vienam klausime telpa gerokai daugiau rūpesčio, negu visuose tuose prakeiktuose laiškuose iš ten, kur buvo nepageidaujama, kartu paėmus.- Man dvidešimt, žaidžiu septyniolikinę probleminę paauglę ir prižiūriu Džeimsą. Svajonių gyvenimas. Jam, beje, ne gėlytės, bet ir pats supranti, greičiau įsisūnys Dafydd, negu kažkam pasakys. Ar bent man,- atsidūsėjo, akimis sekdama tvarką darantį profesorių.- Dafydd tai tas ryžikas, amžinai su Vintersu vienas kitam snukius mala,- patylėjo.- Kaip tu? Kas dar naujo?
Su Džonu buvo lengva, nors ilgai nejaukiai jautėsi taip pasitikėdama. Pasiilgo visų tų trise praleistų vakarų - pirmųjų, kada jautėsi tikrai gyva. Jau ketverus metus jais gyveno.
 - Beje, apsireiškė Melijandra Lorijan,- vėl atsisuko į Luką.- Greičiausiai tavo senatvinė paranoja užkrečiama,- vyptelėjo.- Gal ką apie tai žinai?
Krūptelėjo nuo Džei balso. Užuojautytė sėdintiems viršuj, nors iš tiesų galvojo ne apie Adelę ar Sofiją, tačiau apie tai, jog nė metams gyvenimo po vienu stogu nepraėjus gal ir pavyks normaliai pasikalbėt. Super.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #54 Prieš 4 metus »
Štai, pagaliau rado savo burtų lazdelę. Rodos, į jį niekas nekreipė dėmesio, juk jau gavo savo pirmąjį areštą. Nors...gal ir galėjo atkreipti dėmesį. Atsitiesęs Wintersas nužvelgė žemyn belipančius mokinius. Tokių nebuvo daug, bet Wreną lengva buvo atpažinti.
-Čia aš,- atsakė įseserei, prisiartindamas prie jos ir akimis nulydėdamas pradingstančią vakaro tamsoje Sofijos figūrėlę.
Pati pirmoji pradingo ir pati protingiausia šioje situacijoje.
Juodaakis nužvelgė profesorių, kišenėje paslėpė savo lazdelę. Reiks pasistengti, jog per nuginklavimo kerus neprarastų saviškės, antraip per dvikovas neįsiterps Džeimsas Greywindas ir jo taip "neišgelbės".
-Judam, jau gavau areštą, tau to tikrai nereikia gauti,- sumurmėjo šeštakursis ir nutempė Alder tolyn nuo mokytojų tribūnos. Galiausiai sparčiais žingsniais nubrido per sniegą link Hogvartso pilies.
Mane Igoris ir Mela nudės.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #55 Prieš 4 metus »
 Žvilgtelėjo ten, kur žiūrėjo Kajus, tačiau atpažinti kas nuėjo link Hogvartso nespėjo. Faktas, kad ne Dafydd, kuris turbūt iš čia išsinešdins paskutinis, nes nesugebės pabūti ramiai ir nedraskyti profesoriui akių.
Areštą? Wrena nebuvo to išgirdusi, nes stebėjo tą vyriškį, o apie jį pasakoti ne laikas ir ne vieta. Tik girdėjo kažką apie pelėdyną. Negi Dafydd per šiuos mokslo metus jo jau neišblizgino?
 Nesipriešino - vis tiek reikės eiti į Hogvartsą, o sutemus viena eiti nenorėjo. Ne uždraustasis miškas, bet ir ne spalvotų vienaragių rojus aplink Hogvartsą. Ką gali žinoti, gal yra dar vilkolakių... Alder pabandė išmesti tą mintį iš galvos, tačiau geriausia ką galėjo pasiekti - prisiminti Igorį ir Melą. Jeigu profesorius nejuokauja, o tokie kaip jis niekada nejuokauja, ji bus nemažai pridirbusi, tačiau likusi sausa. Juk niekas jos neprašė laidyti kerų į nevaldomą klastuolį.
 Nuleidus galvą ir bandydama nuo įbrolio neatsilikti, švilpė paspartino žingsnį.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Jelikas fon kler

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Mokytojų tribūna
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
 Jelikas su Monica buvo kilę iš tos pačios provincijos abu burtininkai pakviesti į tą pačią mokyklą ir išrinkti į tą patį koledžą. Buvo miglota diena nei lijo nei snigo nei saulė švietė. Turėjo prasidėti pirmos kvidičo rungtynės prieš amžinus priešus Grifus ir Klastuolius. Tribūnos buvo perpildytos kaip per kiekvienas kvidičo rungtynes.
Ta Jeliko jaučiama aura skyrėsi nuo tos kurią jausdavo per kiekvienas rungtynes. Jį kamavo bloga nuojauta. Jo akys nejučia nukrypo į mokytojų tribūną. Jis pasakė Monicai ,kad eina pasiimti šį bei tą ,kad kažką palikęs miegamajame. Aišku Monica nebuvo patikli ji buvo protinga ir paslapčia nusekė Jeliką. Monica sumišo kodėl Jelikas eina link mokytojų tribūnos. Jis lipo tyliai ant galvos užsimetęs mantijos goptuvą. Staiga Monica suprato ką jis daro. Jam nepatiko vienas profesorius jam atrodė ,kad jis padeda tamsiosioms jėgoms. Aišku ,kad jis buvo išjuoktas kai pasakė savo nuomonę kitiems klastuoliams ,nes visi žinojo ,kad tamsiosios jėgos su tuo kurio nevalia minėti žuvo didžiajame Hogvartso mūšyje. Antra  visi profesoriai praeidavo griežtą atranką ,o ją praėję buvo patikrinami direktorės Arven. Kai ji pilyje gali jaustis saugus. Jelikas užlipęs iki pat viršaus išsitraukė lazdelę ir jau ruošėsi tarti burtą kuris turėtų priversti profesorių pasakyti tiesą kodėl jis kas antrą savaitę paslapčia išsprunka iš pilies. Bet staiga Jeliką sulaikė Monica Jelikas išsiplėšė iš Monicos gniaužtų ir garsiai riktelėjo burtažodį. Visi profesoriai nustėro Herbologijos profesorius Matthew Turner pakilo į viršų ir pradėjo rėkti ,kad jis kas antrą savaitę eina į uždraustajį mišką ruoštis pamokoms po to įvykio Jelikas buvo įspėtas ,kad nenaudotų burtų prieš jokį profesorių ,nes čiuoš iš Hogvartso tiesiai pas žiobarus.