0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Victor Valentine

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #15 Prieš 12 metus »
Viktoras norejo atsakyti i merginos klausima. Kaip pamate jog Ciune vel isdarineja kvailystes:

- Ciune !!!

Piktu balsu suriko vaikis, suo sustingo, apsisuko uodega staiga atisdure tarp koju, ir tyliai ir ramiai nupedino prie seimininko:

- O dabar atiduok Damai jos lazdele

Jau ramiu balsu pranese, suniukas apisusko ir padejo lazdele prie Helenos koju. Tuomet lyztelejo jos batuka
gryzo prie seimininko ramus, Viktoras pagloste suni ir tvirtai pasake:

- As Victor Valentine, malonu susipazinti, esu naujokas ir nieko cai nepazystu tik karta esu mates Bellus Falco nes jis is mano koledzo.

Pamirksejo savo Didelem apuokiskom zaliom akim..

- Tai ... ka cia veikiam ?

*

Helena Flowerfield

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #16 Prieš 12 metus »
Helena pakėlė nuo žemės lazdelę. Ji buvo visa seilėta. "Fui..." - pasibjaurėjo grifiukė valydamasi ją į apsiausto skverną. Kruopščiai nusivaliusi lazdelę įsidėjo ją atgal į kišenę. Tada pakėlė akis į Victorą.
-Malonu, - tarstelėjo ji iš susierzinusi metė žvilgsnį į šuniuką. - Kol dar kas nors šiandien nesugalvojo ko nors padaryti mano lazdelei, tarkime sakalas nusinešti, einu aš į magiškų gyvūnų pamoką. Jūs galite eiti kartu arba likti čia ir užsitraukti profesorės nemalonę. Manau, mums su Bellus užtenka ir to, kad šiandien turime susitikimą su profesoriumi Arcari. - Išpiškino grifiukė. - Jums leidus, berniukai.
Ji ant pirštų galų apsisuko ir nuėjo į pamoką.

*

Bellus Falco

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #17 Prieš 12 metus »
Bellus, pagaliau atsistojo, ir ėmė tvarkytis aplink, paleido sakalą, susirinko servetėles nuo sumuštinių.
--Manau man šiandien nemalonumų ir taip pakanka, --pritarė Bellus Helenai, užsidėdamas akinius ant nosies.
Kažkur danguje rykavo jo sakalė.
--man ir malonu--riktelėjo nueinančiai mergytei...-- Manau man ir metas, nors aš tos pamokos ir nelankau...-tarė vaikis atsisukęs į viktorą.

--Keliauju aš į biblioteką, susimatysim koledžo kambaryje--pamojo Bellus Viktorui ir nuskubėjo pilies link.


*

Victor Valentine

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #18 Prieš 12 metus »
Pamates juos nueinancius pazvelge i Ciune, ji jam suvizgino uodegyte.
- Matai mes uzsitraukeme ju nemalone .... nieko baisaus as vistiek tave myliu.
nusisyspsojo jis suniukui.
- Nagi as manau tu zinai kelia iki savo guolio ar ne, imk dar skanesta ir bek.
Suniukas pavizgino uodegyte apsilaize ir nuskuode iguoly... Viktoras sypsodamasis ziurejo padareliui ikandin.
- Kagi laikas i magiskuju gyvunu pamoka.
Tares sau tyliai nuskubejo paskui Helena.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #19 Prieš 12 metus »
Nikolajus su Dohandhan'u atskriejo čia į Nikolajaus pamėgta vietele. Kai Nikolajus nusėdo nuo Dohandhan'o ir atsisėdo po obelimi Nikolajus paklausė:
- Dohandhan'ai sakyk tiesa kaip manai ar jie su manimi dar draugaus?
- Nežinau šeimininke nežinau su tuo ručkiu matčiau jus sieja itempta draugystė todėl gali būti kad jūs nedraugausite kitavertus ta ručkio mergina nejaučia tau priešiškumo taigi jus gali jungti draugystė.-Dohandhan'as baiges savo prakalba  atsistojo ir pasirežes susirengė šeimininkui prie šono.
- Ačiu už nuomone Dohandhan'ai,- Kai Dohandhan'o kailis prisilietė prie Nikolajaus odos Nikolajus net aiktelėjo.- Dieve Dohandhan'ai koks tu karštas.
- Tai paprasta džino temperatūra.
Nikolajus po valandėlės užmogo.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #20 Prieš 12 metus »
Alfas atbėgo čia su Mere.Diena buvo niuri,tačiau berniukas kitokios ir nesitikėjo.
-Nagi,prisėsime? Turoxo!
Alfo rankos sugriebė skaisčiai žalią apklotą.Jis prisėdo,tačiau Merė vis dar stovėjo.Berniukas patapšnojo vietą šalia savęs.
-Nagi ateik,sėsk.
Alfas pažvelgė į kažkokį juodą kauburėlį ir suvokė,kad tai Nikolajus.
-Nepaisome mūsu...draugo.


*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #21 Prieš 12 metus »
Dohandhan'as Išgirdo atenančius žmones ir atsistojas suurzgė.
- Netrukdykite mano šeimininkui miegoti antraip nukasiu rankas,- Kai Dohandhan'as pamatė jog ručkis šypsosi jis dar labiau iššiepė iltis.- Aš rimtai ir tu neturėsi įrodymu kad aš tai padariau. beje kaškaip keista žmogu vadinti draugu kai jį išvarai iš kambario.
 Nikolajus per miegus kašką neaiškaus sumurmėjo.Dohandhan'as perspėjamai suurzgė ir vėl atsigulė šalia šeimininko.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #22 Prieš 12 metus »
- Nepaisome mūsų... draugo.
Tik tai Merė ir tegalėjo išgirsti.Juk ji žiūrėjo į Nikaloju. Jai buvo keista,kad jis dieną,atėjęs į šią nuostabią vietą,miega.
- Aaa.... Ačiū,- padėkojo Merė ir prisėdo prie Alfo.
Jos vis dar žvilgsnis krypo į Nikalojų.
Mere,susikaupk. Juk čia tokia graži vieta. Tu čia atėjai su tau labai rūpimu žmogučiu,džiaukis tuo. Nežiūrėk į tą Nikalojų,juk jis supyks,jei tu jį prižadinsi.
- Tai ką veiksime..? Gal nori ko manęs paklausti,- pasiteiravo Alfo mergaitė.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #23 Prieš 12 metus »
((Gali nelaukti,aš šiek tiek išvarau,kokiai valandai ;)  ))

 [ [ Oh no....   :( ] ]
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #24 Prieš 12 metus »
Nikolajus atsisėdo jam akyse visdar buvo jo mylimas žmogus:Amelija.
- kas čia vyksta Dohandhan'ai?- Nikolajus jau nieko nesuprato kai pamatė Mere ir Alfa netoli nuo jų su Dohandhan'u.
- Šeimininke šitie...- Nikolajus nutyldė jį vienu žvilksniu.- Atsiprašau.
- Sveika Mere kaip tau ši vieta kai pirmakarta čia atėjau viskas buvo nepaliesta žmogaus tik gyvunėliai. Matau išleido iš ligoninės,- Nikolajus atsisuko į Dohandhan'a.- Kad man negirdėčiau jokių ižeidinėjimų.
- Žinoma šeimininke.- Dohandhan'o vilkiškas pavidalas suskliautė ausis ir suinkštė.
- Kaškaip keista kad užmigau gal dėlto kad visą naktį buvau ligoninėje juk dėl mano kaltės tu ten patekai.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #25 Prieš 12 metus »
Merė vis laukė,kad atsakytų Alfas. Deja jis tylėjo. Gal galvojo,ko jos paklausti..? Netikėtai pabudo Nikolajus ir paklausė:
-  Sveikas Mere,kaip tau ši vieta?
Ir tik dabar Smit apsižvalgė. Čia buvo nuostabu. Aplink augo medžiai,horizonte matėsi aguonų laukas. Čiulbėjo paukšteliai ir kur ne kur,vis prašuoliuodavo kiškiai.
- O. Ši vieta... ...ši vieta fantastiška. Aš net negalvojau,kad tokių būnų. Ir tuolabiau,kad tai gali būti Hogvartse,- atsidususi pasakė Merė.
Ir kodėl anksčiau aš čia neateidavau. Juk ši vieta labai tinkanti apmąstyti savo mintis, išsitiesti žolėj ir paskaityti knygą. Ir tiesiog pabūti vienai. 
- Nikolajau,kaip tu sužinojai apie šią vietą? - mergaitė pažvelgė į švilpiuką.
Jis sedėjo ir lyg apie kažką svajojo.
- Hm... Gal tai nemano reikalas,bet apie ką tu taip svajingai galvoji?- Smit įdėmiai įsižiūrėjo į berniuką.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #26 Prieš 12 metus »
Nikolajus nusišipsojo o Dohandhan'as suurzgė.
- Meilė štai mano svajonių tema. Klausi kaip suradau šitą vieta? paprastai viena diena vaikštinėjau prislėgtas liūdesio ir pamačiau horizonte šia vietele.- Nikolajus nusijuokė.
- Šeimininke ar jums būtina kalbėti su šita...šita...-Atrodė kad Dohandhan'ui pristigo žodžių.
- Dohandhan'ai mandagiau. Tai kaip judviem su Alfu einasi? Beje šita vieta turi vienintelį minusa čia nėra upės ar ežero.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #27 Prieš 12 metus »
Meilė..? Šiuo laiku tai daugeliui aktuali tema... 
- Hm... Nenoriu būti nemandagi,bet ką tavo džinas apie mane mano?- Merė mąsliai pažvelgė į Nikalojų,- nes man jo tonas nepatinka. Kai apie mane kalba,jis... Jis mane niekina. Kodėl?
Man tai visiškai nepatinka. Aš jam neleisiu manęs įžeidinėti,neleisiu. Man jau gana. Visi tik mane įžeidinėja,menkina,juk aš ne kažkokia bereikšmė būtybė. Aš žmogus. Žmogus kuris jaučia, kuris supranta,kad iš jo yra tyčiojamasis... Cha, džinas. Manyčiau toks kaip ir jo šeimininkas. Įžeidus,pasikėlęs ir nedraugiškas.
 - Tai ką galėtum pasakyt apie savo džiną?- dar kartą,bet jau pikčiau paklausė Merė berniuko.
Jei jis mane dar kartą įžeis,aš tikiuosi Alfas mane užstos. Juk jis neleis manęs niekam įžeidinėti,kaip ir aš neleisiu jo.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #28 Prieš 12 metus »
-Nikolajau,pasakyk savo džinui ramintis.Tai gali privesti prie dvikovos,-ramiai pasakė Alfas.
Jis pažvelgė į ežerą.Jis buvo ramus,tačiau kartais vandenį sudrumščia kokia žuvis ar vandenis.Alfas išsitraukė lazdele.Pamakalavo ja ore sumurmėjo burtažodį ir ugnis užsikūrė.Ji atrodė panašesnė į širdelę.
-Kaip jums tai?-kažkodėl liūdnai paklausė Alfas. - Nikolajau,dar kartą perspėju - įsakyk džinui,kad nelystu prie mūsų.
Berniukas nesijudino,tačiau vilkas iššiepė iltis taigi pasidarė nejauku.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #29 Prieš 12 metus »
Ah.... Alfas toks fainas... Užstojo mane... Kaip miela.
- Ačiū, Alfai,- taip tyliai sušnibždėjo Merė,kad Nikolajus tikrai negalėjo to išgirsti.
Ir tada. Tada švilpiukė pasilenkė link grifiuko, apkabino ir jį pabučiavo. Bučinys buvo kaip  švelnus prisilietimas prie meilės įrodymo ,o apkabinimas buvo tam,kad turėtų reikšmę : Nepaleisiu tavęs,laikysiu apkabinus ir nebepaleisiu.
Deja,Merė vis tiek jį paleido. Juk čia buvo Nikolajus kuris viską stebėjo su bjauria veido grimasa.
Nebepatinka man tas švilpius. Na ir kas,kad jis iš mano koledžo. Bet užtat buvo kaip klastuolis,kuris  viską niekino,žemino.Tik  va kažkaip per klaidą įsimylėjo,tą savo Ameliją. Ah... Juk širdžiai neįsakysi.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.