0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #30 Prieš 8 metus »
Tik išgirdęs burtažodį vaikinas plačiai mostelėjo lazdele rodydamas į grindis, tiesą sakant, taip plačiai, kad lazdelė skriete išskriejo iš jo sustingusių pirštų paleisdama geltoną žaibą, kuris praūžė tiesiai virš nepažįstamos merginos galvos ir įsmigo į knygą, palikdamas juodą skylę ir degėsių smarvę. Lazdelei pradingus kažkur koridoriaus tolumoje vaikinas nusikeikė. Dabar nebeliko nei knygos kurią buvo "pasiskolinęs" iš bibliotekos, nei lazdelės ir vis jis vis dar buvo palubėje. Reikėjo sugalvoti ką nors kitą... Net jei klastuolė surastų jo lazdelė, ši gali būti sulūžusi...
Staiga vaikinas pajuto kaip nematoma jėga laikiusi jį palubėje atlėgsta ir jis krenta žemyn. Gerai, kad buvo pasiruošęs daryti kulverstį, mat dabar to ir prireikė. Nespėjęs persiversti ore ir nukristi ant kojų (tiek laiko prakabėjus žemyn galva judėti nėra labai lengva) jaunuolis sunkiai žnektelėjo ant kietų grindų, laiku spėjęs pakišti rankas po savo kūnu, taip sumažindamas sužeidimus iki vos kelių įbrėžimų.
- Šūdas... Kas galėjo pagalvoti, kad šie kerai yra priklausomi nuo laiko... - sumurmėjo nelaimėlis bandydamas atsistoti.
Įvertinęs patirtą žalą (keli nubrozdinimai, stipriai sutrenkta koja ir skylė apsiauste), vis dėl to, švilpis šyptelėjo ir atsisukęs į savo "išgelbėtoją" (tiek ji jam ir padėjo, dabar lazdelės reikės ieškoti) paklausė kas ji tokia esanti.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #31 Prieš 8 metus »
Gabriella vos spėjo pasilenkt, kad žaibas neatsitrenktų į ją. Klastuolė nusekė jį akimis ir net aiktelėjo, kai iš knygos liko tik pelenų krūva.
- Dabar tai jau prisidirbai, - stodamasi nuo grindų pasakė septyniolikmetė.
Klastuolė suraukė antakius ir stebėjo kas bus toliau. Vaikinas nukrito nuo lubų ((Kad ir kaip keistai tai skambėtų...)).
- Kiek tu gali keiktis? - šyptelėjusi paklausė Gabriella ir pripuolė prie vaikino. - Tau viskas gerai? Labai susižeidei? - pamačiusi nubrozdinimą ant alkūnės, mergina prikando lūpą, išsitraukė savąją lazdelę ir greitai išgydė. Septyniolikmetė nelabai tvirtomis rankomis suėmė švilpį ir padėjo atsistoti.
- Aš Gabriella, - nusibraukusi šviesių plaukų sruogelę nuo veido, prisistatė mergina. - O tu kas toks būsi?

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #32 Prieš 8 metus »
- Nichol. Ačiū, - vaikinas atsakė į gydymo burtus. - Gal galėtum padėti surasti mano lazdelę?
Nelaukdamas ką atsakys Gabriella švilpis nušlubavo tolyn koridoriumi dairydamasis savo lazdelės, jei neras po pirmo "koridoriaus perėjimo",  reikės eiti antrą kartą ir tikrinti visus plyšius. Ypač tokiose situacijose kaip ši atsiliepdavo apsaugos užkeikimų neleidžiančių nuginkluoti burtininko ar kitaip išmušti, pakviesti ar dar ką padaryti lazdelei neigiama pusė - Accio kerai nebūtų nė velnio padėję. Susiraukęs dėl kiekviename žingsnyje nudiegiančio kelio ir savo nepaprasto kvailumo švilpis atsisuko į klastuolę ir, kad nebūtų taip liūdna tyloje vaikščioti pradėjo kažkokį keistą pokalbį:
- Taigi, kas tave čia atvedė? Kaip užklydai į šį Direktoriaus pamiršta pilies kampelį?
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #33 Prieš 8 metus »
- Žinoma, kad galiu, - šyptelėjo Gabriella. - Aš tai čia šiaip vaikščiojau ir išgirdau, o paskui pamačiau tave, kabantį ant lubų, - nusijuokė šviesiaplaukė.
Mergina ėjo gan tamsiu koridoriumi ir žvalgėsi pakampėmis. Dažniausiai, jei ką nors pameti, tas daiktas nuskrieja velniažin kur. Septyniolikmetė ėjo, žvalgėsi ir už kažko užkliuvo. Merginai nepasisekė, ji net nespėjo nieko padaryti ir atsidūrė ant žemės. Ji pažiūrėjo į savo delną, kuriame pradėjo matytis smulkūs, raudoni dryželiai. Klastuolė tyliai pasakė keletą baisių žodelių.
- Man rodos, radau tavo lazdelę, - liūdnai pasakė Gabriella, užčiuopusi kažkokį daiktą sau netoli kojos. - Kažkokia šiandien jau baisiai nesėkminga diena. Pirma tu, paskui aš...

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #34 Prieš 8 metus »
Netoliese žnegtėlėjus pagalbininkei vaikinas atsiduso - šiandien vieną iš tų dienų kai, net ir būdamas savo kambaryje susižeisi. Prišlūbčiojęs prie antrosios (ar trečiosios?) nelaimės šiandien Nichol pažvelgė į lazdelę už kurios užkliuvusi Gabriella nudribo. Vieną ranką ištiesęs merginai, kad padetų atsistoti, kita paėmė lazdelę, pasukiojo.
- Tai ne mano lazdelė. - Beveik nenustebęs pasakė vaikinas (šiame koridoriuje yra krūvos šlamšto, viena ar kita lazdelė juk irgi gali pasitaikyti). - Nesusižeidei? - Pasiteiravo jaunuolis švystelėdamas lazdelę per petį į sieną.
Nelemtam pagaliukui atsitrenkus į apipelijusiais, kadaise visai gražiai atrodžiusiais, gobelenais nukabinėtą sieną prasidėjo dar viena katastrofa: skrisdamas magijos instrumentas pažėrė fontaną spalvotų kibirkščių kuriose netruko pabirti drėgname koridoriuje, tiesa, kibirkštys (ačiū Dievui) nesukėlė gaisro, tačiau iš lazdelės pliūptelėjusi kelių metrų aukščio baltos spalvos ugnis - sukėlė. Nežinia ar taip, anot šių įnagių prekeivių ir gamintojų, mąstantis daiktas norėjo atkeršyti už visą laiką kurį praleido voliojantis ant grindų, ar tai tebuvo priešmirtinis (žinomą, kad medinis šapelis neatsilaikė prieš, kad ir nešvarią, bet akmeninę sieną) agonijos kupinas klyksmas, tačiau ugnis plito nežmoniškai greitai (įdomu tai, kad koridoriuje buvo labai drėgna, nejau lazdelės paskutiniai burtai buvo kerai skirti pagaminti vandenyje degias petardas?)
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #35 Prieš 8 metus »
Gabriella pažiūrėjo ir patrynė skaudantį delną.
- Jei jis nekraujuotų, viskas būtų gerai, - liūdnai pasiskundė mergina. - Tikrai ne tavo? Parodyk lazd... - nespėjo paprašyti šviesiaplaukė ir pažvelgė į  skriejančią lazdelę.
Mergina nusekė lazdelę akimis ir pavarčiusi akis įsmeigė jas į Nichol. Žvilgsnis nežadėjo nieko gero.
- Tu kvailys... - tyliai sušnypštė Gabriella ir pamačiusi artėjančią ugnį, pabandė atsistoti. Pastangos buvo bergždžios. Klastuolė krisdama gerai kryptelėjo koja. Šviesiaplaukė šiaip ne taip pakilo nuo grindų, nusišluostė apsiaustą ir pagriebusi švilpį už rankos, greitai, kaip tik sugebėjo, nušlubavo link saugesnės vietos, nors čia jų beveik nebuvo.
- Velnias, neprisimenu nei vieno burtažodžio. Ir kodėl mano atmintis tokiose situacijose sumažėja iki nulio..?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Gabriella Morris »

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #36 Prieš 8 metus »
Panikuojantys žmonės niekam nepatiko. Dar labiau neapykantą pasitikdavo pati panika bebandanti įsismelkti į nirštantį asmenį. Galbūt pyktis ir panika yra vienas ir tas pats? Bet, tuomet, kaip vaikinui pavyko pykčiu sutramdyti savo paniką ir išsilaisvinus iš Gabriellos rankos šokti į liepsnų pusę? Žinoma, šokti ne bekinkliam, bet su svetima lazdele rankoje.
Mosuodamas magiška lazda priešais svilinančias liepsnas jaunuolis panaikino kerus (šį kartą panaikinimo kerai pravertė, kažkodėl Aquamenti neatrodė geriausias variantas). Ugniai pradingus atsivėrė nuostabus vaizdas į pelenais virtusį gobeleną, pagaliau koridorius atsikratė tos "gražios" puošmenos kabojusios čia turbūt jau gerus du šimtus metų. Atsigręžęs į merginą kurios reakcija į lazdelės netekimą buvo pakankamai įdomi vaikinukas mestelėjo pavogtąjį instrumentą ir šyptelėjęs paklausė ar viskas yra gerai.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #37 Prieš 8 metus »
Gabriella dar kartą piktai prunkštelėjo, bet davė Nichol lazdelę, pati nieko gero nesumastydama. Septyniolikmetė stebėjo kaip vaikinas dorojasi su užgriuvusiu sunkumu. Nors pala, jis pats tai ir padarė. pagalvojo šviesiaplaukė ir sukryžiavo rankas. Netrukus ji žvilgtelėjo į pliką sieną, ant kurios nebebuvo taip ilgai kabėjusio seno, niekam nereikalingo ir neįdomaus, gobeleno.
- Dėkui, - šiek tiek pralinksmėjusi pasakė Gabriella ir šiaip ne taip sugavusi nelabai tiesiai mestą lazdelę šyptelėjo. - Gal einam iš čia? Kol niekas čia neatėjo? Kol kas normaliai dar net nesusipažinom, o aš jau tave aprėkiau. Gal yra galimybė kaip nors išpirkti savo blogus veiksmus? Paprastai aš nerėkiu ir neužsipuolu žmonių, tik kritinėmis ir stresinėmis situacijomis.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #38 Prieš 8 metus »
Po skaudžios gobeleno netekties ir šiokio tokio šurmulio kurį sukėlė ugnis atmosfera pagaliau atlėgo. Mergina su kuria Nichol dar visai nesenai susipažino atrodė kiek malonesnė (nors tiesą sakant pačiam vaikinui buvo nusispjaut į tai), net pasiūlė eiti kitur. Cha, nejau bando mane nuvilioti nuo lazdelės? Cha - skeptiškos mintys vis lendančios jaunuoliui į galvą tikrai nebuvo Gabriellos "normalaus susipažinimo" idėjos pusėje.
- Atleisk, bet prima norėčiau susirasti savo laz... - staiga bevartant akis ir stengiantis nežiūrėti į pašnekovės veidą (niekas nemėgsta matyti kaip persimaino kitų žmonių nuotaikos) į akiratį pateko persiškas kilimas ant kurio buvo, nepatikėsite, Nichol lazdelė (na, aišku dar reikia pasukioti ją rankoje, kad visi įsitikintų, tačiau ką ten...) - Ah, gerai, kur norėtum nueiti?
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #39 Prieš 8 metus »
Gabriella pavartė akis ir atsiduso.
- Kaip nori, ieškok, savo lazd... Nu va, radai.
Mergina žvilgtelėjo į senovinį, odine apyranke, auksinėmis rodyklėmis ir skaičiais puoštą, laikrodį.
- Aš atsiprašau, bet man jau metas eiti. Turbūt. Gal dar kada nors susitiksim. Einu jau.
Klastuolė apsisuko ir jau žengė žingsnį, bet deja, jis buvo nelaimingas ir šviesiaplaukė atsidūrė ant grindų. Velniava, kiek galima griuvinėt. subarė už savo nerangumą Gabriella. Šiaip ne taip atsistojus, mergina pro marškinių rankovę pamatė iš alkūnės bėgantį raudoną skystį. Septyniolikmetė atsiduso, atsargiai atsegė marškinių rankovę ir užrietė ją aukštyn.
- Gali padėt? Nelabai pasigydysiu pati tokioj vietoj... Ir viskas taip blogai išėjo. Čia kažkokia užkeikta vieta.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #40 Prieš 8 metus »
Jau Nichol atsiduso, kad nebereikės su nepažįstama mergina leisti daugiau laiko, jau nuo širdies akmuo nusirito, palengvėjo... ir vėl pasunkėjo. Nesenai sutikta mergina ir vėl parkrito, koridorius iš ties buvo tarsi užkeiktas tądien, ugnis, kritimai, nepavykę burtai, lazdelės, šlamšto pelenai... tiesiog puiki mišrainė pietums, ilgai teks ją virškint ir lažytis žaisdas, kurios tiesą pasakius nebuvo tokios didelės ar skaudžios. Žinoma, padėti sužeistąjai nereikėjo nė pakvietimo, vaikinukas jau buvo paruošęs lazdelę ir sumurmėjęs porą nesudėtingū užkeikimų užgydė atkištą galūnę.
- Na va, dabar gali maloniai eiti, ten kur tavo keliai veda. - Jaunuolis pamojo ranka ir džiugesio kupina šypsena iškreipė jo veidą.
Dar kartą apžvelgęs koridorių į kurį po šiandienos, turbūt, nebesugrįš jaunasis burtininkas atsidūso ir dar viena kreiva šypsena prisidėjo prie jau esamos, keistai išsivėpęs jis suprato, kad jokioje kitoje Hogvartso pilies dalyje jam nėra tekę patirti tiek daug visiškų nesąmonių, sumaišties ir kvailybės. Staiga nusigręžęs nuo merginos kurią katik išgydė vaikinas ėmė žingsniuoti koridoriumi tolyn. Mostelėdamas per petį vaikinas ėmė žingsniuoti už savęs palikdamas tik nykius batų atsimušančių į akmenines grindis ir staigiai pašokančių atgal į orą skleidžiamus garsus.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabi Meyl

  • III kursas
  • *
  • 199
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #41 Prieš 8 metus »
   Gabi ėjo koridoriumi, kuriame susitarė susitikti su Jekaterina, nes apsigynimo nuo juodosios magijos profesorė pasiūlė pasipraktikuoti kerus, kurie padeda apsiginti nuo juodosios magijos. Kadangi Jekaterinos dar nebuvo, Gabi tiesiog klestelėjo ant šaltų grindų, jai buvo visai nesvarbu, kur sėdėti. Kol mergaitė laukė Jekaterinos, ji iš kuprinės išsitraukė apsigynimo nuo juodosios magijos vadovėlį ir ėmė jį vartyti. Antrakursė ieškojo kerų, kuriuos ji ir Jekaterina galėtų šiandien pat išbandyti šiame ilgame ir tikrai visai nejaukiame koridoriuje.
   Gabi išgirdo, kaip kažkas sukrebždėjo, bet apsidairius nieko nepastebėjo. Oi, Gabi, nepraskysk, tarė ji sau mintyse ir vis dar bandė skaityti vadovėlį, bet iš tiesų tai neramiai laukė, kol pasirodys draugė.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #42 Prieš 8 metus »
   Jekaterinai nieko nereikėjo einant treniruotis, tad atėjo su patogiais juodais drabužiais. Prie timpų visada pritaisyta gumelė leido patogiai prisitaisyti lazdelę. Iš tolo pamatė Gabi, sėdinčią ant grindų. Nekreipusi dėmesio į faktą, kad draugė greičiausiai pašals užpakalį, priėjo prie jos. Gabi ir Jekaterina kaip ir buvo geriausios draugės, bent ttaip švietėsi trečiakursei.
 - Jekaterina Lutterworth jūsų paslaugoms, - padarė reveransą nusijuokdama juodaplaukė. - Ką gi, pradedam ilgą sąrašą burtažodžių ((rašysiu neryškintai, telefono bėdos)). Aparecium išryškina nematomą rašalą, nors dėl šio nesu tikra. Cave Inimicun sustiorina teritorijos gynybą, labai naudingas. Evanor - žalia elektros srovė visiškai nusilpnina priešininką. Enervo suteikia jėgų. Ferula sutvarsto žaizdą, nors dėl to irgi nesu tikra, ar reikalingas aosiginti nuo juodosios magijos. Homenum Revelio patikrina, ar patalpoje/pastate esi vienas, ar ne. Malificente Boraxus išaugina milžinišką ir tvirtą apsauginę vijoklių sieną. Geras burtas. Piertotum Locomotor vienas mano mėgstamų - atgaivina statulas ir šarvus. Protego ir Protego Horibilis ir taip aišku. Rennervate yra atgaivinimo kerai. Riddikulus irgi puikiai žinomas, o Specialis Revelio patikrina, daiktas užkeiktas, ar ne. Šie kerai naudojami gynybai. Kad ir prieš juodąją magiją, - iš atminties, be jokio sąrašo vardijo mergina. - Ir atsirinkau kelis įdomesnius. Hexxitus Urnam užgesina žvaigždę. Negana to, burtininkas perima visą jos energija. Tai juodoji magija. Ir Dulso Mors Morde uždusina negyvai.
Su lengvu susižavėjimu balse pasakė Jekaterina.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Gabi Meyl

  • III kursas
  • *
  • 199
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #43 Prieš 8 metus »
- Labas, labas, - tarė Gabi, išvydusi Jekateriną ir atsistojo.
   Atsirėmė į sieną. Jekaterina išvardino gausybę burtažodžių.
- Na, toks konkretus, skirtas apsiginti juodajai magijai, tai turbūt yra tik Specialis Ravelio, - gūžtelėjo pečiais Gabi. - Bet, kaip ir sakei, visi kerai skirti apsiginti, o nuo ko gi reikia dažniausiai gintis? Nuo juodosios magijos, - nusijuokė. - Aš susiradau dar kelis, skirtus šiaip apsiginti. Tai Anapneo, kuris atlaisvina trachėją, kai žmogus dūsta. Turbūt pati žinai, Finite incantatem atšaukia kerus, bet čia šis burtas nelabai padės, nebent juodaja magija užsiiminėja visiškas jos pradininkas ir naudoja lengviausią rūšį. Toks kaip aš, - pajuokavo, o gal ir ne. - Na, žinoma, ir mūsų garsusis Expecto patronum, - šyptelėjo.
   Gabi pavartė lazdelę rankose.
- Manau, kad daugelį galim išbandyti. Gal einam, kam nors kertam Evanor kerais, o paskui suteikiam jėgų su Enervo kerais? - ir vėl pajuokavo.
   Nors ne, nelabai pajuokavo. Gabi jau ir pati nežinojo, kas ir kodėl su ja darosi.
- Na, mažiau kalbų, daugiau darbų, - išsišiepė. - Malificente Boraxus, - tarė nusitaikiusi lazdele į tolį.
   Netoli Gabi ir Jekaterinos išdygo nedidukė vijoklių sienelė, kuri buvo žemiau kelių ir skylėta. Jei šalia būtų buvę kitų mokinių, Gabi būtų skradžiai žemę prasmegusi, bet prieš Jekateriną jai visai nebuvo gėda.
- Kartais pagalvoju, kokia iš manęs burtininkė, - nusikvatojo. - Ko norėti, esu dar tik antrakursė, be to, augau žiobarų pasaulyje. Nereikia tikėtis, kad viskas seksis idealiai, - gūžtelėjo pečiais. - Dabar, kai jau žinau, kas tu esi, nebesijaučiu žiople, - nusijuokė. - Nes anksčiau galvojau, jog esu tikra nevykėlė, juk tu, būdama antrakurse, mokėjai begales burtų ir aš maniau, kad tiek moka visi. O paskui paaiškėjo, kad tu ne visai buvai antrakursė, tad dabar nebesijaudinu, - šyptelėjo.
   Gabi pabandė susikaupti. Dar kartelį ištarė:
- Malificente Boraxus.
   Vaizdas prieš nosį išdygo ir vėl toks pats.
- Ai, tiek jau to, - numojo ranka. - Pabandom ką nors kita.
   Kažkur tolėliau koridoriuje buvo atnešti jau ne pirmos jaunystės šarvai, tad Gabi pamanė, kad verta pabandyti juos atgaivinti.
- Piertotum Locomotor, - tarė mergaitė, nusitaikiusi į šarvus.
   Šis burtas Gabi iškart pavyko - šarvai atgijo. Akimirką Gabi aiktelėjo iš nuostabos, tačiau ilgai džiaugtis neteko. Mergaitė suprato - kažkodėl šarvai jas puola! Gal dėl to, kad nėra, kas puola mus, jie neturi ko ginti, pamanė Gabi. Šarvai visu greičiu lėkė prie mergaičių ir, regis, buvo pasiryžę kovoti. Dabar Gabi nepasimetė - jeigu puola, duok atgal! Niekad nemaniau, kad mano pirmoji kova vyks su pačios atgaivintais šarvais, dar spėjo pagalvoti Gabi ir ėmė svaidyti į šarvus pirmus į galvą šovusius kerus:
- Bombardo! - šarvai tik sudunksėjo. - Bombardo maximmum! - sudunksėjo stipriau. - Deprimo! - grindyse atsirado skylė, du šarvai įkrito ir dingo, tačiau skylė akimirksniu užsitraukė ir koridoriuje dar buvo likę trys šarvai.
   Gabi spėjo pagalvoti, kad galbūt reikia atšaukti kerus - gal tuomet šarvai vėl užmigs.
- Finite incantatem! - sušuko Gabi.
   Ir, o, vargeli. Grindyse vėl atsirado skylė, du šarvai, kurie buvo į ją įkritę, iš tos skylės išskrido, skylė užsitraukė ir šarvų vėl buvo penki. Pasinaikino paskiausiai naudoti kerai... Gabi jau nei nežinojo, ko griebtis, regis, niekas nebešovė į galvą, o šarvai vis artėjo.
- Malificente Boraxus! - inerciškai sušuko mergaitė.
   Akimirksniu išaugo didžiulė vijoklių siena ir pasigirdo, kaip šarvai į trenkėsi. Už sienos jie barškėjo.
- Oho, - Gabi išsižiojo žiūrėdama į sieną. - Negaliu patikėti, kad man pavyko! - džiaugėsi. - Matyt, reikėjo bent kokio tikro pavojaus, - vis dar gerėjosi savo išburtu vaizdu.
   Gabi buvo laiminga. Praeitais metais ji tik stebėjo kitus, iš kitų mokėsi, o pati nelabai ką sugebėjo padaryti, nes neturėjo nei žinių, ne įgūdžių. O po atostogų ji grįžo pasiskaičiusi ir lazdelę geriau valdyti mokėjo, tad net dabar, mokslo metų pradžioje, spėjo nuveikti daug daugiau, nei per visus praeitus mokslo metus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Gabi Meyl »

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #44 Prieš 8 metus »
- Na, visi labai gerai žinomi. Apie tuos dar svarsčiau, bet nežinojau, verti dėmesio ar ne. Tiesą pasakius, tai kažin ar žmogus naudos juodąją magiją, kad užkimštų kam nors gerklę. Užtenka vien to ,,skanaus" maistelio š muziejaus, - suprunkštė Jekaterina, padariusi kabučių gestą ties ,,skanaus". - Bet jeigu jau naudosi stiprią juodąją magiją, paprastas kerų atšaukimas nepadės, - užbaigė mergina.
 - Žinai, aš tam sutinku. Man irgi buvo šovusi tokia mintis, - linktlejėo Klastuolė. Norėjosi pasigauti kokį mažą grifiuką arba švilpiuką. Mergaitės iš prigimties neksriaustų. Grifai buvo seni priešai dėl kažkokios durnos legendos, o Švilpynės koledžo mokiniai... tiesiog.
 - Matai, kaip čia gaunasi, - juokėsi kartu trečiakursė. - Mat kaip gerai, kai sakai draugams tiesą. Tikriausiai nusižudyčiau, jei tą pasakymą reiktų pergyventi iš naujo. Nes prisimenu, iš pradžių žvengei, paskui klykti pradėjai, - sukikeno Jekaterina. Bala žino kodėl prieš akis iškilo pilnas jos vardų sąrašas (atsižvelgiant į jos amžių, turėjo būti labai netrumpas).
 - Ne ne ne... - dar pasakė mergin, bet Gabi jau atkerėjo šarvus, kurie (kokie besarmačiai!) puolė mergaitės. draugė naudojo susprogdinimo kerus, bet tas keras galbūt turėjo kiek ir juodosios magijos trupinėlių pas save, kad niekaip nepaveikė (o gal kerai tiesiog nepataikė).
 - Evanescunt! - suriko ji, bet tai nepadėjo. - Piertotum Locomotor! Finite Incantatem!
Per vėlai suprato, ką padarė. Sakant kerus nuo jos rankos nuslydo juoda, plona srovelė juodos ugnies/dūmų/kažko. Juodas žaibas šovęs iš lazdelės trenkė prie pat šarvo ir pasigirdo toks kauksmas, lyg kiekvieno galvoje sulūžtų pusė pasaulio (na, trumpiau tariant, išsiveržė visi pasaulio ugnikalniai vienu metu ir per keliolika oktavų aukštesne intonacija, ar kad ir kas ten būtų). Taip kartais nutikdavo pavojingose situacijose, kai būdavo sunku gintis, bet Gabi išgelbėjo jas užaugindama vijoklių sieną. Jekaterina tespėjo pamatyti, kad šarvas sulūžta ir vėl persistato - baisesnis ir kraupesnis.
 - Tobula, kad tau pavyko, bet yra venas bet, - pasakė ji suirzusi.  -Mano prigimtis usprendė, kad aš neapsiginsiu ir juodąja magija žiebė šarvui, taigi aš jį užkeikiau ir dabar... žodžiu, jis bandys mus nugalabyt, taigi teks man prasimakštinti, - išrėkė Klastuolė, nes už sienos tie protai ėmė rėkti ir siena pamažėle irti. Juodaplaukė susitelkė ties rankomis ir jose atsirado tos jos savaiminės ugnies/dūmų/kažko. Jie buvo juodi. Tvirtai suėmusi lazdelę į rankas žiūrėjo, kaip tas juodas daiktas ją apgaubia.
 - Expecto Patronum! - žinoma, tai atrodė kvailai, bet nepamirštam, kad tai vrto juodąja magija... iš lazdelės išsiveržė juodas mustangas (didžiulis. Didesns, nei anksčiau) su raudonais, ugnimi degančiais karčiais ir uodega (ir gana kraupokomis akimis). Jis vožė kanopomis į žemę ir vijoklių siena pradingo. Šarva ėmė pulti, bet mustangas griausmingai sužvengė ir visur prisipildė juodų dūmų. Girdėjosi, kažkas sprogo, kažkas žvengė ir griausmingai krito. Dūmai taip ir prašapo, dar žeme risdamiesi tumulais, bet galiausiai išnyko. Koridoriuje nebebuvo nieko. Nei šarvų, nei statulų, nei mustango, nei sienos. Visur įsiviešpatavo kraupi tyla.
Clever as devil and twice as pretty