0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs David Lockwood

  • Burtininkas
  • ****
  • 359
  • Lytis: Vyras
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #15 Prieš 8 metus »
Laikas bėgo greitai... Dingo ką tik išburti dūmai, sienoje buvo išsprogdinta skylė... O pro ją įlipo George. Tikriausiai nesuveikia mano kerai kurie turėjo jį apsaugot,- verkšleno švilpis. George paleido kerų pliūpsnį ir vargšas jo priešininkas gulėjo ant žemės. Laimiai paskutinieji kerai nepataikė. David žinojo, kad taip gali nutikti, kad jam jau nebus pasirinkimo, tik pasiduoti George, taigi jis sugalvojo planą. Jis gulėjo nė nekrustelėdamas ir laukė, kol George šiek tiek atsipūs ir nelauks jo atkirčio. Kai David manė, kad jau tinkamas laikas jis pašoko sugriebė savo lazdelę ir pradėjo laidyti užkeikimus:
-Expelliarmus! Duro! Arresto Momentum!!!- David tikėjosi, kas paskutinis burtas, bent kiek sulaikys George, taigi paleido jį dar kartą, kad žinotų, jog jie tikrai suveikė,- Arresto Momentum! Arresto Momentum!!!
Tada, net negalvodamas nubėgo į salės galą kur stovėjo, kažkoks stalas, su marmuriniu paviršiumi, o aplink jį prabangios kėdės. Švilpis lazdelės pagalba pakėlė tą stalą ir sviedė į George. Tą patį padarė ir su kėdėmis. Toliau jis kovojo savo mėgstamu stiliumi: pabėgti ir užsibarikaduoti, kad George būtų sunkiau jį aptikti.
Salės gale buvo didelės ąžuolinės durys. Pro kurias David pabėgo. Jas užrakinęs jis apsidairė, kur galėtų bėgti toliau. Kairėje, buvo kažkokia tamsi patalpa. Gal koridorius? Dešinėje laiptai. Švilpis pasirinko laiptus belipdamas laiptais, jis dar su Descendo kerais prikūrė begalybę visokių stalų, kėdžių, svarmenų ir kitokių daiktų, kad tik George būtų sunkiau praeiti, o su Engorgio padidino daiktus dar pasunkindamas užduotį, na o laiptus apipylė vandeniu ir jį užšaldė. Tegu paslidinėja mūsų Grifiukas...
Užlipęs laiptais jis pateko į tą patį koridorių kuriame ir prasidėjo kova. Tai supratęs jis užbarikadavo sandėliuko duris, kuriame slėpėsi prieš tai, kad George nesugalvotų ateit pro ten. David vis galvojo, ką dar gali padaryt ir jam šovė į galvą panaudot dar vienus kerus:
-Salvio Hexia.
Šį kart kerai tikrai suveikė. Jie apsaugojo visą koridorių. Tada švilpis pasislėpė už kolonos ir svajojo apie tortus, pyragus, kurie bus per valentino dienos puotą...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė David Lockwood »

Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #16 Prieš 8 metus »
  Kiek kvailai stovėdamas salės viduryje George žiūrėjo į švilpį, šoktelėjantį oran ir žnektelėjantį ant žemės. Gulintis ant žemės vaikas iš pradžių pasirodė kaip apgaulė, bet, kai šis ten pratūnojo dar penkias minutes, šeštakursis nutarė prisiartinti. Ir suprato padaręs klaidą: vaikas mitriai šoktelėjo aukštyn ir paleido tikrą kerų laviną. Pirmasis burtas ir vėl pavyko(George prižadėjo, kad ateityje išmoks jį atmušti), tad teko bėgti gaudyti savo lazdelę. Antrieji kerai pataikė į didelį gobeleną ir buvo nuostabu žiūrėti, kaip jo spalvos blunka. Tretieji kerai pataikė į George lazdelę ir ji kaip tik pataikė šeštakursiui į rankas. Vaikinas puolė žemėn ir dar kiek paslydo tolyn nuo priešininko. Tuo metų pro jo galvą prašvilpė keli užkeikimai, ir grifas atšoko nuo žemės. Atsisukęs atgal pamatė bėgantį antrakursį. Akimis jį pasekęs, pradėjo bėgti iš paskos, laviruodamas tarp mėtomų marmurinių stalo ir kėdžių. Viena kėdė jau buvo bekrentanti ant vaikino, bet šis ją nusviedė lazdelės mostu kažkur į viršų.
 - Incendio! - sušuko George, nutaikydamas lazdelę į medines duris. Jos staiga užsiliepsnojo, o po kiek laiko ir supleškėjo. Smith įbėgo bėgte užlipo per vis dar rūkstančią anglių krūvą(ji buvo IŠTIES didelė) ir pamatė už spiralinių laiptų kampo išnykstančią mažą Davido figūrą. Nusišypsojęs, šeštakursis nusekė paskui. Vos tik pradėjo lipti laiptais, iš viršaus laiptais tarsi vanduo nuslydo ledas, apgaubdamas laiptus. Vaikinas nusišypsojo. Nebuvo sunku tokią užduotį išspręsti. Jis šoktelėjo į viršų, tada lazdele apibrėžė visus laiptus ir šūktelėjo:
 - Protego! - Laiptai pasidengė vos vos matomu melsvu sluoksniu. Per šį skydą vaikinas negalėjo lipti laiptais, tik juo, tačiau taip ir apsaugojo save nuo paslydimo.
  Palypėjus daugiua nei dešimt pakopų, ant laiptų pradėjo matytis daug įvairių baldų. Vaikinas pabandė lipti per juos, tačiau ne ten pastatė koją ir visi baldai pradėjo iš viršaus dardėti į jį.
 - Evanesco! Evanesco! Evanesco! - šaukė jis jiems, bandydamas sunaikinti.
  Kai kurie išnyko, kai kurie tapo tarsi vaiduokliai, tik ne tokie balti ir neskleidė sidabriško šviesos - tiesiog permatomi. Tie išnyko, kai vaikinas perėjo tiesiai per juos.
  Užlipęs laiptais George pamatė tą patį koridorių, kuriame ir įvyko jų dvikova. Švilpio nesimatė, matyt, pasislėpė. ,,Oho! Regis, jau pradedu suprasti jo taktiką!"
  Vaikinas pamąstė. Galėjo lažintis iš ko tik nori, bet prisiekiu, kad manė girdįs kažkokį garsą. ,,Scourgify Homorphus... Snufflifors Herbivicus... Ne, ne, ir dar kartą ne! Pala, pala... Salvio Hexia!"
  Supratęs šių kerų spragą, grifas garsiai prašneko:
 - Salvio Hexia... Ar žinai, ką jie daro? Apsaugo teritoriją nuo užkeikimų. Ar esi matęs mane naudojant bent vieną? Varge Vargeli...
  Apsidairęs aplink koridorių ir pamatęs tik dvi kolonas, jis greit prie jų pribėgo ir pamatė besislepiantį David. Šeštakursis nežinojo, ar šis jautėsi pričiuptas, ar ne. Kol kas tai nesvarbu. Dabar svarbiausia...
 - Snufflifors! Furnunculus! Densaugeo!
  Tyla, tik aidas, atsimušęs nuo sienų... Vaikinas apsidarė, tada sušuko:
 - Et, pabodo man kariauti, - ir išėjo, palikęs vieną David.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė George Smith »

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1716
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Fasas įėjo į senovišką koridorių, esantį berods, trečiame aukšte. Senoviniuose vazonuose dūlėjo suvėtusios gėlės, aplipusios baltais šokuojančiais kirminais, paveikslai buvo apdulkėję ir apsnūdę. Fasas smalsiai žvalgydamasis, ėjo tiesiai. Mėgo tyrinėti aplinką, neturėdamas jokio garanto, kad nepaklys. Vaikinas šypsojosi, vis dar tebesišypsojo, išėjęs iš ligoninės, kai pamatė išlekiančią įsiutusią Džeinę. Staiga Faso šypsena ištirpo. Įdomu, kur Keitė. Bet į Lukrecijaus paslaptingą kambarėlį tingėjosi eiti. Tad grifas ir toliau pėdino paslaptingu korioriu.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Liuse Paik

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Just think.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Liusė neramiai klaidžiojo po pilį nenorėdama kažkur nueiti. Taip ji ir atsidūrė apšiurusiame koridoriuje, kuris atrodė lyg kelis šimtus metų neregėjęs žmogaus. Grindys buvo nublukusios nuo laiko šviesios spalvos, sienos aptrupėjusios. Viskas skendęjo patamsyje. Varnanagė ragino save nusiraminti, kad galėtų sugalvoti kur eiti toliau, bet nelabai kas išėjo.
"Prie mūsų prisijungė dar keturi pirmakursėliai, nelabai ką tesuvokiantys".- jau daugybę kartų skambėjo Liusės galvoje Faso žodžiai.- "Šie keturi pirmakursiai įvelti nereikalingai. Turime juos pargabenti į jų vietas. Kova skirta mums trims."
Varnė niekaip negalėjo suvokti, kodėl Fasas taip kalbėjo. "Na ir kas, kad mes ne tokie galingi, bet padėti galim. Ir nebuvo galima taip paprastai sakyti, jog aš nieko nesuvokiu. Negi jis pamiršo apie visus tuos įsiveržimus į mano galvą?"- mąstė mergaitė. Ji jautėsi lyg gavusi smūgį į krūtinę, ten, kur turėtų būti širdis. Liusė vis ragino save būti stipria ir pamiršti viską. Ji sustojo ir atsisuko į vieną sieną, kuri buvo kiek apdegusi. Tada susikaupė ir nusiramino. Nusprendė eiti į Draugų namelį.
Staiga toje vietoje, kur siena buvo apdegusi ir apanglėjusi, buvo išrėžtas užrašas:
"Jūs visi mirsite."
Liusė vis dar buvo rami. Ji sumurmėjo:
-Negi ir aš?
Šalia užrašo išdygo kitas, mažesnis:
"Mirsi ir tu."
-Tai tada pasakyk ir kitiems,- paprastai tarė varnė.
"Bet kiti sužinos tai tik tada, kai mirs."- skelbė sekantis užrašas.
-Tai kodėl tai sakai man?- suniurnėjo Liusė laukdama kito užrašo.
Netikėtai į jos delną įkrito sulankstytas raštelis. "Nes tu kitokia, varnanage."- skelbė raidės ir žodžiai atlankstytame lapelyje mergaitės rankose. Varnė ramiai jį sulankstė ir įsikišo į kišenę. Pasisuko ir nuėjo į Draugų namelį palikusi užrašą.  Jai atrodė, jog tas užrašas nieko nepakeis ir niekas netikės, jog ji ką nors matė.
"Kam rūpės, ką aš mačiau?"- klausė savęs Liusė.- "Ogi niekam."
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Liuse Paik »
I'm not better than anyone else. Not smarter. Not prettier. Not more friendly. We are all different. I am different.

*

Neprisijungęs Liuse Paik

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Just think.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Liusė vėl grįžo į šį koridorių, aptrupėjusį, seną, nenaudojamą. Paėjusi tolėliau rado angliną sieną, kurioje buvo išraižyti žodžiai apie mirtį. Iš pradžių varnanagė mąstė, jog reiktų uždengti tą užrašą, bet po to pagalvojo, jog tada jis trauks daugiau dėmesio ir apskritai niekas po šį koridorių nevaikšto. Mergaitė šalimais tos sienos pasidėjo savo kuprinę ir pradėjo joje ieškoti raštelio ir netikėtai ji pamatė ant vieno vadovėlio kaip tik tą, kurio ieškojo, kurį būdama šiame koridoriuje gavo. Varnanagė kiek pasvarsčiusi jį suplėšė į kiek įmanoma mažesnius gabalėlius ir leido jiems nukloti dulkėtas grindis. Ji nežinojo, kodėl šį raštelį panoro suplėšyti būtent čia. Gal vėl norėjo pamatyti tą užrašą ir įsitikinti, jog jie vis dar nesaugūs. Liusė iš viso nežinojo, kodėl ji nori suplėšyti tą raštelį į mažiausius skutelius. Kiek pažiūrėjusi varnė nuvijo visas nereikalingas mintis, užsegė savo kuprinę ir nužingsniavo į labiau naudojamas ir žmonių lankomas vietas.
I'm not better than anyone else. Not smarter. Not prettier. Not more friendly. We are all different. I am different.

*

Neprisijungęs Klerė Hikari

  • III kursas
  • *
  • 589
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We're all mad here.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
-Jau svarsčiau kada pasirodysi.
Pajutusi Jakslį krūptelint Keitė šyptelėjo. Va taip va.
-Ir vistiek nesuprantu vieno dalyko,-ramiai tarė ji.-Kodėl aš dar gyva?
-Na, tikriausia todėl kad dar nemirei.
-Klausiu rimtai, Juodasis.
-Man patinka šis vardas, mažoji Elena.
-O man šis-ne. Vis dar laukiu atsakymo.
-Na matai,-jau šypsodamasis prabilo Juodasis,-nužudydamas tave pelnyčiau dėmesio. Dėmesio, kurio man visai nereikia. Matai, jie visi mano, jog aš Azkabane. Greit turėčiau būti nužudytas, jei neklystu. Jei tu žūtum, tai viską sujauktų. Jie pradėtų viską tikrinti. Tas vargšas kvailys išgyventų, o aš vėl atsirasčiau ieškomųjų sąraše.
Keitė pakraupo.
-Tu įkišai kažką vietoj savęs?
-Na, jei būčiau palikęs savo šmėklą, po kiek laiko jie būtų sunerimę. Todėl po kiek laiko pasiunčiau ten savo kloną. Šmėklą panaikinau. Jie pamanė, kad aš išsprukau. Na, jie pagavo "mane" vos už kampo.
-Ką tokį?-tyliai paklausė Keitė.-Ką tokį pakišai į savo vietą? Ir kaip? Valdai jį valdymo užkeikimu versdamas gerti Multisulčių eliksyrą?
-Būtų per daug sudėtinga. Paprasčiau tiesiog panaudoti išlaikymo užkeikimą. Veikia ant metamorfmagų. Išlaiko įgautą formą.
-Kas toks yra įstrigęs tavo pavidale, Jaksli?
Juodasis saldžiai šyptelėjo.
-Kiek metamorfmagų mes pažįstame, mieloji?
-Ne,-sukuždėjo Keitė. Jakslis nėrė už kampo. Mergina puolė paskui, tačiau Juodasis jau buvo dingęs.
No one else is dealing with your demons
Meaning maybe defeating them could be the beginning of your meaning, friend.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 269
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
Firielė Lučiena lėtai žingsniavo senu, retai kada vaikščiojamu koridoriumi. Ant dulkėtų grindų jos batai palikdavo pėdsakus, apsiausto kraštai, vilkdamiesi grindimis sukeldavo dulkių debesis. Lučiena pilkomis akimis spoksojo kažkur į koridoriaus galą ir murmėjo sau po nosimi retkarčiais šūktelėdama. Iš šalies varnė galėjo pasirodyti keistoka, netgi nenormali. Bet mergina tiesiog kalbėjo su savim. Ji mėgo pabūti viena, pakalbėti, padiskutuoti ir pasiginčyti su savimi. Retkarčiais ji užsigeisdavo pašnekėti su gyvu žmogumi, tačiau mažai kas ją mėgo, net varnai jai nebūdavo itin draugiški. Bet Lučiena dėl to per daug nesikrimto, kadangi dažniau mėgo būti viena. Mergina buvo labai užsisklendusi savyje, paklausta apie jos asmeninį gyvenimą tik kažką sumurmėdavo ir nebeatsakinėdavo į klausimus ta tema. Kai dar nebuvo gavusi lauško iš Hogvartso, jau tada Lučiena buvo vienišė. Draugų ji neturėjo, mat žiobarų vaikai laikė ją nenormalia. Buvo galima pagalvoti, kad Firielei Lučienai nereikia draugų, tačiau pati mergina kartais būtų atidavusi bet ką, kad turėtų draugą ar draugę, su kuriuo galėtų pasišnekėti, pasijuokti, pasiginčyti ir paverkti kartu.
Lučiena sustojo ir apsnūdusiomis akimis pažvelgė į koridoriaus galą. Paskui atsirėmė nugara į sieną, ir gana garsiai sumurmėjo:
- Firiele Lučiena Pilkoji, jeigu tau taip atrodo, tai turbūt taip ir yra. Bet aš vistiek esu įsitikinusi, kad... -Lučienos ramus balsas nutrūko, bet jam tuoj pat atsiliepė tos pačios Lučienos, tačiau pašaipus balsas:
- Na, tai kuo gi tu įsitikinusi, Firiele Lučiena?- Lučiena nutilo. Pamanė, kad per garsiai kalbasi su savimi. Šeštakursė šviesiaplaukė varnė užmerkė pilkas akis ir atsišliejusi į sieną ėmė lygiai ir giliai kvėpuoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Firielė Lučiena Pilkoji »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Gabriellai buvo nuobodu, tad ji nusprendė pasivaikščioti po Hogvartso koridorius. Pirmiausia, ji lėtu žingsniu, niekur neskubėdama nuslinko ilgu nenaudojamu koridoriumi. Jos samanų žalumo suknelė vilkosi žeme, o jos į dailią kasą surišti plaukai ramiai gulėjo merginai ant nugaros. Ant peties jai tupėjo nedidelė sprindžio ilgumo balta su rudais taškiukais salamandra.
-Na, ar tau čia patinka, Manga? - pasilenkusi šnipštelėjo mergina.
Gyvūnėlis vos įžiūrimai linktelėjo.
Beeidama koridoriumi Gabriella pastebėjo merginą, kuri kalbėjosi su savimi. A jai protas pasimaišė? pagalvojo Gabriella ir sukikeno. Vis dėl to, reikia eiti susipažinti.
"Firiele Lučiena Pilkoji, jeigu tau taip atrodo, tai turbūt taip ir yra. Bet aš vistiek esu įsitikinusi, kad..." išgirdo klastuolė. Ką gi, jau žinau, kad jos vardas Firielė Lučiena Pilkoji, bet dėl formalumų vis tiek derėtų paklausti. Nepažįstamoji atsišliejo į sieną. Gabriella priėjo prie jos, uždėjo ranką ant peties ir pažvelgė į merginos pilkas akis.
-Sveika. Ar tau viskas gerai? Gal tau yra temperatūros? - ir palietė merginos kaktą. - Aš Gabriella, o kas tu tokia?

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 269
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Lučiena atsimerkė pajutusi ant peties kažkieno delną. Jos pilkos akys susitiko į vandenyno mėlynumo žvilgsniu. Šiek tiek gąstelėjusi Lučiena sumirksėjo ir nusuko žvilgsnį. Nupurčiusi nuo peties nepažįstamosios ranką, Lučiena pasitraukė per kelis žingsnius ir nebyliai įsistebeilijo į ją. Pilkos akys išdavė nežymią ir labai mažą baimę, plaukai išsidraikė ant nugaros banguodami kaip baltai gelsvas žvilgantis krioklys. Lučiena papurtė galvą ir toliau spoksojo į merginą. Šiai pasidomėjus, ar Lučienai viskas gerai, varnė linktelėjo ir nudelbė akis į žemę, mat prisiminė, jog spoksoti nemandagu. Merginai prisistačius, Lučiena taip pat tylutėliai ištarė:
- Aš esu Firielė Lučiena. Malonu susipažinti.
Nors Firielė Lučiena pasakė, kad jai malonu, taip neatrodė. Pilkos merginos akys vis dar atspindėjo baimę. Kažin, ar reiktų, tai Gabriellai pasakyti, kad man labiau patinka būti vadinamai Lučiena? Turbūt ne. Jei prireiks, pasakysiu. Ei, o ji matė, kaip aš kalbėjau su savimi? Tikriausiai, nes nebūtų paklaususi, ar aš turiu temperatūros. Pamintijo Lučiena. Paskui, iš nežinia kur gavusi šiek tiek drąsos, varnė pridūrė:
- Beje, su mano temperatūra viskas gerai.
Pačiai merginai atrodė, kad teiginys nuskambėjo visai normaliai, tačiau klausantiems šio keisto pokalbio, galėjo pasirodyt, kad Lučiena kvailoka.Tad buvo gana keista, jog Firielė Lučiena atsidūrė varnanagėje. Juk visi varnanagės koledžo mokinius laiko protingais, tačiau tikrai ne Lučieną. Bet, nors ir kiti laikė ją nevisprote, Lučiena buvo protinga, tik retai tą parodydavo.
Staiga kažko susinervnusi Lučiena sumurmėjo kažką panašaus į ,,viso gero" ir praėjusi pro Gabriellą nužngsniavo koridoriumi. Po minutėlės ji pasuko už kampo ir dingo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Firielė Lučiena Pilkoji »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Eovyn Secret

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Eovyna ilgai klaidžiojo po mokykla, kol pateko į ilgą koridorių. Jis jai pasirodė šiek tiek baugus ir paslaptingas, nes jis buvo gan tamsus ir koridoriaus gale girdėjosi merginų balsai. Šiek tiek išsigandusiu, bet kartu ir nustebusiu žvilgsniu Eovyna žiūrėjo į koridoriaus galą. Keletą minučių ji buvo tarsi užhipnotizuota. Staiga iš kito koledžo šūkaudami prabėgo keli vaikai ir ji atsikvošėjo. Tuomet ji dar pastovėjo, apsisuko ir nusprendė nueiti į biblioteką, paieškoti kokios nors įdomios knygos.
I'm not perfect
I'm orginal

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Kai reikėjo atlikti namų darbus, tai tikrai reikėjo pasirinkti tokį koridorių, kad niekas jos nerastų. Ji ėjo niekieno nenaudojamu koridoriumi. Kadangi buvo tamsu, o deglų nebuvo, ji ištarė:
 - Expecto patronum, - sidabrinis žirgas švelniai buvojo prie jos ir ji tiesiog uždėjo ranką ant oro. Kadangi koridorius buvo ilgas ir lenktas, jame galėjo sutilpti daug žmonių. Ji išgirdo klyksmus ir burtažodžius. Tyliai slėpėsi prie sienas ir nuslinko artyn. Ji žvilgtelėjo už kampo ir pakraupo, išgirdusi net du nedovanotinus kerus. Juo labiau, kai vienas prašvilpė netoli jos. Ji leidosi bėgti, nuo baimės gynėjas išnyko. Ji susmuko saugioje vietoje ir vėl išsibūrė gynėją. Dabar jautėsi geriau. Išsitraukusi nemažai degtukų iš kišenės, ji ėmė juos paversti adatomis.
 - Ohverti! - tarstelėjo ir tarp pirštų sužibo adata. Ją ji susuko į popierėlį ir įsidėjo į kišenę. Nemanė, kad būti šiame koridoriuje taip pavojinga. Kai visi degtukai pavirto adatomis ir atsidūrė jos kišenėje, ji lengviau atsiduso. Prabuvo čia beveik pusvalandį ir dar pasitreniravo gynėjo kerus bei atliko namų darbus. Kerai tebeskambėjo. Išgirdusi žingsnius netoli savęs, ji ramiai atsistojo, nusibraukė nuo apsiausto dulkes ir nuėjo - nebuvo nusiteikusi sveikintis su žmonėmis.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Į šį senokai apleistą koridorių mokiniai eidavo dėl įvairiausių priežasčių: vieni norėdavo pasislėpę nuo mokytojų sutraukti magiško tabako dūmą, kiti kviesdavo savo "priešus" į dvikovas, kai kurie tiesiog užklysdavo ir daugiau nebegrįždavo išsigandę, kad čia būti draudžia mokyklos taisyklės (nors, iš tiesų, jokių draudimų nebuvo). Pats Nichol čia ateidavo gana dažnai. Ilgas koridorius puikiai tiko naujų burtų mokymuisi. Štai ir šią dieną septinto kurso moksleivis nekantraudamas skubėjo į koridoriaus gilumą, mat vienoje iš uždraustojo skyriaus knygų (nereikėtų klausti kaip vaikinas ją gavo) buvo aprašytas labai įdomus - sklandymo - užkeikimas. Tarp daugybės kankinimų, bjaurių transformaijos burtažodžių levitacija nelabai derėjo, juolab, kad apie šiuos kerus buvo prirašyti net keli puslapiai (kurių, žinoma, Nichol neperskaitė).
Priėjęs koridoriaus vidurį žyminčią pelėsio dėmę švilpis susikaupė, nukreipė lazdelę į savo pėdas ir sukuždėjo užkeikimą. Efektas buvo toks, kokio ir reikėjo tikėtis iš uždraustos knygos. Kerams "pakabinus" vaikinuką palubėje aukšyn kojom ir sunkiai knygai išslydus iš rankų, net turėdamas lazdelę žmogelis buvo nepavydėtinoje padėtyje. Viena ranka laikydamas apsiaustą, kita lazdelę nelaimėlis bandė prisiminti kokį būdą save nuleisti ant žemės, visa bėda buvo tame, kad viso skyriaus apie levitaciją jis nebuvo perskaitęs, o panaikinus "prakeiksmą" su kokiais apsigynimo kerais, buvo didelė tikimybė numirti nuo smūgio galva į akmenines koridoriaus grindis. Reikėjo, kad kas nors iš šalies ateitų ir padėtų, tačiau, kaip jau buvo minėta, į šį koridorių užsukdavo tik vienas kitas žmogelis.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Gabriella be tikslo slampinėjo ilgais Hogvartso pilies koridoriais, kol išgirdo kažkokį, lyg ir, šiugždančio apsiausto garsą ir pasuko galvą jo link. Mergina apsidairė, bet tamsiuose koridoriuose nieko nesimatė. Klastuolė lazdelės gale uždegė švieselę ir pradėjo eiti ilgu, rodos, niekieno nenaudojamu koridoriumi. Šviesiaplaukė įsisuko į juodą apsiaustą - diena nebuvo labai šilta, o ypač klaidžiojant po, "pelėsiais ir kerpėm", apaugusius koridorius.
Taigi, septyniolikmetė gana ilgai žingsniavo koridoriumi, kol netoliese pamatė arti lubų levituojantį vaikiną. Gabriella sukikeno, bet netrukus surimtėjo. Visas reikalas galėjo baigtis blogai. Labai blogai.
- Tau padėt? - su šypsena pasiteiravo mergina.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Koridoriuje pasirodžius kažkokiai klastūnyno mergiotei viltis vėl įsižiebė. Pasitaisydamas, kiek tai buvo įmanoma kabant žemyn galva, apsiaustą švilpis atsakė į jos, ganėtinai keistą, klausimą:
- Žinoma, kad pagalba praverstų. Kažkur ant grindų turėtų būti knyga tamsiu viršeliu, ten yra skyrelis apie levitaciją, turėtų būti ir atkeikimas, gal galėtum surasti ir pasakyti jį man? - Kraujo kiekiui galvoje padidėjus šnekėti buvo šiek tiek sunkiau nei paprastai. - Tik pati neburk. - Pridūrė nusigandęs tokios galimybės mokinys.
Savo, šiek tiek apmirusiais, sustingusiais, pirštais vis dar laikydamas apsiaustą (net ir švilpiui nėra malonumas būti prieš kažkokį nepažįstamą žmogų neprisidengus savo apatinių rūbų) Nichol tvirčiau suspaudė lazdelę, pasiruošęs panaikinus kvailus burtus verstis kūlio ore.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Gabriella sukikeno. Vaikinukas atrodė pasimetęs. Nenuostabu, kad iš Švilpynės. Tik švilpiai tokių nesąmonių prisidirba.
- Kitą kartą, kai bandysi kažką panašaus, bent jau apsirenk, - juokdamasi pasakė klastuolė.
Septyniolikmetė atsiklaupė ant purvinų ir dulkėtų pilies grindų ir į rankas paėmė sunkią knygą. Tu irgi lankaisi Uždraustajame skyriuje... pagalvojo Gabriella ir pradėjo versti knygos puslapius.
- Hmm, o, va, burtas, ne, palauk, ne čia... Va, radau. Burtas - fereitkumuis. Burtažodį sakykite lazdelę nukreipę į norimą vietą, kur norite atsidurti. Būkite atsargūs: bet koks lazdelės laikymas neduos nieko gero. Lazdelę laikykite dviem pirštais, mažąjį pirštą laikykite kaip Anglijos karalienė, gerianti arbatą, - Be abejo, paskutinius žodžius Gabriella sugalvojo juokais, tačiau neprasitarė ir viską susakė rimta veido išraiška.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Gabriella Morris »

Baby it's cold outside~