0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #420 Prieš 3 metus »
Naktis. Maždaug 23 valanda. Tamsa tiesiog akinama ,o dar tas adrenalinas... Mokyklos koridoriai buvo klaidūs, labai klaidūs. Vegard vis dar nesuprato ką veikia šioje pilyje ir kam viso to reikia. Suradęs laiptus vaikinukas palipo į penktą pilies aukštą. Išsitraukęs lazdelę su gyvatės galva tarė:
-Lumos.
Kerai nesuveikė...
-Lumos!
Dėja...
Jau gana supykęs sukriokė:
-LUMOS!
Suaidėjo koridoriai ,bet pasidarė šviesiau. Berniukas nuėjo ilgu, beribiu koridoriumi. Dėmesį patraukė paslaptingos durys. Įdomu ,kas už durų. Vaikinukas valandėlę suko galvą kaip įeiti. Ar naudoti kerus ar įeiti per jėgą? Berniukas nusimetė juodą apsiaustą ir greitai bėgo į duris ,bet iš viso tesugebėjo susitrenkti kaktą. Pasitrynęs kaktą pasiėmė ,,gyvatlazdę'' ir nukreipė į duris.
-Alkahomoroa.
Berniukas su trenksmu atsitrenkė į sieną ir išgirdo žingsnius... Greitai kaip reaktyvinis lėktuvas atsistojo ir nudūmė per visą koridorių taip ir neįėjęs į klasę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Vegard Saeterhaug »
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

mergaitė123

Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #421 Prieš 3 metus »
Šiandien Adelė net nebešokinėjo eidama koridoriumi, ji buvo visiškai be nuotaikos. Tiesą sakant mergaitė net nesuprato kodėl, vis gi gyveno dar pakankamai patenkinamai, o ir pamokose dar nemirė. Na ir gyvenimėlis, net neatrandu dėl ko nesu laiminga... Mokslinčės pavardę nešiojanti pirmakursė pastebėjo duris, gal čia kokio nors ūkvedžio kabinetas? Mergaitė pravėrė duris ir suprato, kad čia tikrai ne ūkvedžio kabinetas, o kokia nors nenaudojama klasė, kurioje buvo palikta gal dvi lentynos knygų ir kelios jau nuvytusios rožės. Matyt čia gyveno kokie nors profesoriai, kurie buvo romantikais.
Mergaitė įžengė pro duris ir nusičiaudėjo, o po kelių minučių jau užsikabarojusi ant suolų šokinėjo nuo vieno ant kito.
 - Va čia tai gyvenimas! -tyliai sau tarė.
Mergaitė bešokinėdama ant suolų visai pamiršo, kad jos katinas vis dar tūnojo už nenaudojamos klasės durų, todėl ji greitai jas pravėrė ir įleido Snaigę.
 - Snaige, užjaučiu tave, kad turi tokią neatsakingą šeimininkę, -nuliūdo Adelė ir davė Snaigės mėgstamiausią skanėstą.
 - Atleisi man, katyte?
Katytė sumiaukė ir nušoko ir atsigulė ant Mokslinčės portfelio, kuris buvo prie lentos.
 - Tu, kaip visada miegosi čia? Nu ar tu rimtai!

*

Neprisijungęs Élise Juliette Charron

  • VII kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #422 Prieš 3 metus »
  Ak, kaip Élise džiaugėsi pagaliau atsisakiusi dalykų, kurių VSMT (Velniško Sunkumo Magijos Testų) nežadėjo laikyti. Džiaugėsi jos maža ir nieko nepriimanti širdis. Na, tik mamą, močiutę ir boksą priimdavo. Su tėčiu nuolat riedavosi, nes jam būtinai reikėjo būti perkeltam į Angliją. Alio, galėjo ir nesutikti bei likti Liuksemburge. Ak, Betemurgas. O ir būtų įstojusi į Biobetonsą. Ne vienas burtininkas buvo gyręs jos magiškus gebėjimus, ypač, kai visko teko mokytis namų sąlygomis. Nes nuo kada ten Afrikoje sunku priimti mokytis be kyšių, huh? Siaubelis.
  Taigi, šią popietę ar pavakarę, kas ten žino, nes vaizdas už langų nesikeitė, o ir koridoriai nuolat skendėdavo prieblandoje. Štai, dėl ko prancūzei nepatiko čia mokytis. Ne, iš tikro ne dėl to. Ją tiesiog iki gyvo kaulo jau vimdė anglų kalba. Ir niekas, net tas transfigūracijos ar magiškų gyvūnų priežiūros (tiksliai nežinojo, mat buvo atsisakiusi mgp, tačiau lyg ir transfigūracijoje jis nesirodė, būtų atpažinusi) profesorius nesiteikė leptelėti menkiausio bonjour. Irgi mat prancūzas.
  Mergina, be minutės pilnametė, norėjo šiandienos likusią dalį praleisti su savimi. Ir bokso istorijos nutrintais puslapiais. Galų gale gavo iš močiutės siuntinį, kuriame buvo pridėta knygų prancūzų kalba, nauji tvarsčiai ir net sportbačių pora. Pažinojo savo anūkę kaip nuluptą. Taip juodaodė pasiekė ir nenaudojamą klasę. Kurios durys laikėsi vos vos pravertos, tačiau beskaitydama apie apsukriausius smūgius, tatuiruotoji to net nepastebėjo. Tik kilstelėjo akis, kuomet išgirdo mielą mergaitės balsą. Pagalvojo, gal netrukdyti, tačiau suviliojo katinas.
- Kokia veislė?- vienintelis klausimas paliko jos lūpas.
mais le soleil se couche et tout redémarre

*

mergaitė123

Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #423 Prieš 3 metus »
Adelė bešokinėdama ant nenaudojamo klasės suolų net nepastebėjo, kaip į klasę nepasibeldusi įlėkė mergaitė. Tiesą sakant mergaitė sutriko, nes jos pradėjo klausinėti apie jos katiną.
 - Šita katytė yra Nebelungas. Nebelungas yra reta veislinė naminių kačių veislė. Nebelungai turi ilgą kūną, plačiai išsidėsčiusias žalias akis, ilgą ir tankų kailį bei švelnų polinkį. Tuo man Snaigė labai patinka. Ji yra mano šeimos katės palikuonis, o ją turiu tik nuo pirmo kurso pradžios, beje kuo tu vardu? Aš tai Adelė. Adelė Mokslinčė.
Mergaitė nušoko nuo stalo ir priėjo prie juodaodės iš Varno Nago koledžo, na arba Adelei taip tik atrodė.
Mergaitė laukiant varnės atsakymo sau užsisvajojo ir prisnūdo. Ji sapnavo, kad ji iššoko pro langą ir pateko į visiškai kitą pasaulį, kuriame buvo tik juoda ir matėsi tik baisybės, tai buvo didžiausias jos košmaras.
- AAAAA! -pradėjo rėkti ką tik iš miegų atsibudusi Mokslinčės pavardę nešiojanti Adelė.

*

Neprisijungęs Élise Juliette Charron

  • VII kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #424 Prieš 3 metus »
  Jeigu kas būtų pasakęs Élisei, kad klastuoliai taip išmano kates, tai būtų visai nudžiugusi ir patekusi pas juos. Tiesa, pirmasis pokalbis su klastuole check. Vyptelėjo pusę lūpos. Negalėjo skųstis tokia gausybe faktų vos per pirmąsias pokalbio akimirkas. Pasidėjo lapus apie bokso istoriją ant šalimais buvusio stalo, nenorėjo judinti miegančiosios gražuolės Snaigės. Tačiau viliojo jos tas lėtas kvėpavimas. Pritūpusi švelniai perbraukė per jos nugarą. Gyvūnas tingiai sumurkė. Daugiau ir nebedrįso liesti, ką čia galėjai žinoti su šiuolaikiniu jaunimu, gal jie baisiai jautrūs svetimiems.
- Élise,- šyptelėjo mergaitei.- Arba Juliette. Turiu du vardus, kaip prancūzai ir mėgsta,- gūžtelėjo pečiais.
  Rodėsi, mažikė pernelyg atsipalaidavo, jog net menkai matėsi jos susmukęs kūnas bei užmerktos akys. Prancūzė lėtai kilstelėjo vieną iš dailiųjų savo antakių, na, tokio reiškinio nesitikėjo. Kiba, atsidavė kokiu miego eliksyru. Kekeke. Jau kaip ir ruošėsi palikti mergaitę vieną, gal ji tik to ir laukė, kai staiga jos lūpas paliko klyksmas. Šaižiai nuaidėjęs per dulkėtą, neįgyventą klasę, atsitrenkęs į langus, susigėręs į sienas. Vyresnėlės skirtingųjų spalvų akių vyzdžiai išsiplėtė, delnais staigiai, tačiau švelniai ir kažkaip motiniškai suėmė mažosios klastuolės skruostus.
- Kas nutiko?
mais le soleil se couche et tout redémarre

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #425 Prieš 2 metus »
 Koridorius, kuriuo šiuo metu piktai žingsniavo dvylikametė, aidėjo nuo šių žingsnių. Kadangi buvo ruduo, ji avėjo tamsius kerzus, o šie, susidūrę su akmeninėmis grindimis, aidą davė tikrai gan neblogą. Paprastai kiltų klausimas - kodėl Elodie išvis piktai žingsniavo po koridorius? Ogi šioji buvo po ką tik pasibaigusios paskutinės pamokos šiandieną - kerėjimo. O kerėjimas buvo akivaizdžiai jai net labai nemaloni pamoka. Na, kerėjimu ji nesiskundė, iš tiesų kartais patikdavo. Bet pagrindinė problema visgi buvo toji nelemtoji kerėjimo profesorė - Spellman. Vien ši pavardė varnanagei varė įsiutį. Ir nebuvo nuostabu, kad šiandieną ten gero laiko ji irgi neturėjo.
 Tad dabar ji panosėj keiksnodama pastarąją piktai ėjo. Iš tiesų, ji net nežinojo, kur einanti, kadangi grįžti atgal į Varno Nago bokštą ji mažiausiai norėjo (nes ten, žinoma, gi yra žmonių). Vienatve ji po kol kas mėgaujosi, iki išgirstant balsus iš už koridoriaus kampo, artėjančio priešais. Antrakursė trumpam stabdelėjo ir sukluso. Šie, deja, artėjo, o tai netenkino jos. Apsižvalgius aplink, ji pastebėjo tik vienerias duris, kurios nebuvo labai jai žinomos, kaip ir šis koridorius. Bet nenorint turėti nė menkiausio susidūrimo su jokiom žmogystom, mergaitė greitais judesiais nuskubėjo prie medinių durų ir pabandė šias atidaryti. Šios tik tylokai girgžtelėjo truktelint, bet nepajudėjo nė iš vietos.
 - Po velniais su visais grybų guliašais. - tyliai suniurnėjus Elodie pradėjo knisti apsiausto kišenes ieškant savo gebenės lazdelės. - Na, kur gi, tu, šaka nelaiminga..! - suirzusi šnipštelėjo ir su tais žodžiais minėtąją užčiuopė. Greitai išsitraukusi ją, nukreipė galiuką į po rankena esančią durų spyną. - Alohomora! - staigiai sumalė burtažodį tamsiaplaukė, girdėdama balsus vis artėjant. Dabar truktelint durų rankeną, šios pavargusiai atsivėrė ir žemaūgė nieko nelaukusi šmukštelėjo vidun.
 O čia ją pasitiko visiškai nematyta klasė. Per visus metus šioje pilyje, ji jau buvo aplankiusi visų dalykų klases, nors žinojo, kad čia jų yra daug daugiau. Dabar žvelgė į, švelniai pasakius, nusiaubtą klasę. Pagal voratinklių kiekį, buvo akivaizdu, kad ne gyvo daikto darbas, o Akilanda šiam kaltinimui puikiai tiko, kadangi varnė žinojo tik tokį pilies vaiduoklį, kuris buvo itin nemalonus. Priešais esanti aplinka nedavė suprasti, kokia klasės paskirtis buvo, dėl labai neaiškios aplinkos. Varnanagė nusprendė kur nors prisėsti, bet visi suolai arba buvo apversti aukštyn kojom, arba padengti kažkokiu šviečiančiu skysčiu, kuris anaiptol neviliojo artintis. Bet ir toliau žvalgantis po patalpą ji pastebėjo, kad profesoriaus sėdimoji vieta dar stovėjo kaip buvusi. Visada buvo įdomu pabūti nurodinėjančiajos vietoje. Nieko nelaukusi, britė nuskubėjo link kėdės priekyje. O šioji net priminė sostą, kadangi buvo su paminkštinimais bei išraitytais ranktūriais. Patenkinta ji klestelėjo ant šios (prieš tai nubraukusi dulkes su apsiausto rankove), bei karališkai įsitaisiusi pažvelgė pro netoliese esantį langą, į apylinkes. Galėčiau taip net įprasti.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Nenaudojama klasė
« Atsakymas #426 Prieš 2 metus »
Tomasz kabojo palubėje. Jam reikėjo pailsėti. Gyvieji tiesiog vedė iš proto! Jie buvo žemo lygio padarai. Taigi Tomasz norėjo pabūti vienas. Jis buvo kažkokioje klasėje, kuri tikrai buvo nenaudojama. Ši klasė buvo per daug dulkėta Tomasz'ui, bet čia nebuvo žmonių. Tai buvo labai gerai. Kai kuriomis dienomis Tomasz nenorėdavo būti vaiduoklis. Gyvieji pernelyg trukdė gyventi. Bet dabar buvo gerai.
Netrukus durys atsidarė. Tomasz pažvelgė žemyn ir pamatė gyvąją. Ji tikrai nebuvo verta būti su vaiduokliu toje pačioje patalpoje! Jis norėjo parodyti mergaitei, ką reiškia negerbti Tomasz, bet ji jo nepastebėjo. Tomasz įsižeidė. Kaip gyvoji gali nematyti iškilaus vaiduoklio?! Ji atsisėdo į profesoriaus vietą, ir Tomasz suprato: pasipūtusi. Beveik kaip Džeinė...
Jis tyliai skrido palube, kol atsidūrė nemandagiai mergaitei už nugaros. Tyliai nusileido ir atsidūrė už jos.
- Ar tavęs niekas nemokė sveikintis su viršesniais už tave?! - šaižiu balsu beveik tiesiai į ausį spygtelėjo Tomasz.