0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #330 Prieš 3 metus »
Atrodė, kad Cristal atsakymas Dorotėjai buvo suprantamas, dėl to varniukė kiek įsidrąsino. Sulaukus šypsnio grifės veidą taip pat nušvietė dvi eilės dantų.
- Aš ir negalvojau, kad tu kažko bijai, tiesiog atrodei truputį susikausčiusi, - ramiai paaiškino Cristal, - savo tėvų taip pat prašiau, kad jie man nors kiek nupasakotų pilį, nes man su koordinacija yra labai prastai. Vis dėl to, įžengus į šią pilį visus tėvų pasakojimus pamiršau, nes ji buvo visai kitokia nei įsivaizdavau. Todėl per savo mokyklos tyrinėjimus ne kartą buvau stipriai pasiklydusi ir nejuokais išsigandusi, tačiau laikui bėgant pripratau prie pilies dydžio ir pasiklystu vis rečiau.
Mergaičių pokalbyje įtampa mažėjo, dėl to Cristal pasijautė dar geriau. Grifė ir varnė jau buvo koridioriaus pabaigoje, bet žaliaakė nenorėjo taip greitai atsisveikinti su nauja drauge.
- Gal norėtum pavalgyti Didžiojoje salėje? Aš jau pietavau, tačiau deserto neatsisakyčiau, galėčiau tau palaikyti kompaniją.
my morning face:

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #331 Prieš 3 metus »
Dora su šypsniu išklausė merginos pasakojimą tik linksėdama galva. Ji puikiai suprato ką grifė turi omenyje sakydama, jog pilis visai kitokia nei ji įsivaizdavo. Tamsiaplaukei pirmą kart čia atsidūrus kilo nedidelis šokas. Žinoma, buvo iš tėčio girdėjusi, jog pilis didelė, bet nesitikėjo, jog ji iš ties... gigantiška! Vien didžioji salė galėjo įvaryti agorafobiją.
Staiga merginai kilo idėja.
-Žinai, aš nelabai, mėgstu didžiosios salės šurmulio. Ypač šiandien. Ką pasakytum jei vietoj pietų pripelijusioje salėje pasiimtume iš virtuvės maisto ir surengtume pikniką? Galėtume paimti tau deserto ir tuo pačiu patyrinėtume Hogvartso kiemą,- jai ėmė kaisti kojų pirštai nuo tokios minties. -Nagi sutik, turėtų būti visai smagu.

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #332 Prieš 3 metus »
Išgirdus Doros siūlymą Cristal tiesiog nušvito. Ji dar nebuvo apsilankiusi virtuvėje, nes nežinojo kur yra, bet visada labai norėjo.
- Gerai! - kupina entuziazmo grifė sušaukė per visą paveikslų galeriją. - Tik ar tu žinai kur ta virtuvė? Niekada ten nesilankiau, net neįsivaizduoju kur ji galėtų būti. Beje, šiandien labai graži diena piknikui. Einam greičiau link tos virtuvės, kol neatėjo vakaras.
Cristal džiūgavo ne tik nuo minties, kad savo jau bepraalkstantį pilvą galės prikimšti pyragėliais ir šokoladiniais sausainiais, bet ir nuo to, kad popietę galės praleisti su nauja drauge. Žaliaakė kuo griečiau norėjo įgyvendinti jų planą dėl to stipriai paspartino žingsnį ir po kelių minučių beveik bėgte pasileido per koridorių tikėdamasi, kad Dorotėja sugebės bėgti jos tempu.
my morning face:

*

domutis

Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #333 Prieš 3 metus »
Antrame aukšte buvo paveikslų galerija O virš įėjimo į galeriją kabo paveikslas, "Dumbldoro ir Grindevaldo kova". Pati galerija yra geltona su ąžuolinėmis grindimis bei lubomis.Galerijoje yra labai brangių ir vertingų paveikslų.Paveikslų beveik neįmanoma suskaičiuoti.Bėja kiekvienas Švilpynės mokinys praeina pro šia galeriją norėdamas patekti į Didžiają salę.Galerijoje kabėjo ir Londono panorama ,bet ji liūdė baisingus įvykius.

Domantas iš požemių keliavo į Didžiają salę ,bet Domantui reikėjo praeiti per Paveikslų galerija.Domantas po vakarienės ir taip būtų nuėjes pasižvalgyti ,bet jei tokia proga kodėl delsti.Didžiausias paveikslas buvo ''Dumbldoro ir Grindevaldo kova".Paveikslas įspudingas.Taip pat buvo ir daug kitų paveikslų kurie verti didžio įvertinimo.Praėjes per visą galeriją.Domantas nupėdino į Didžiają salę.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #334 Prieš 3 metus »
 Ryan'as nesugalvojo ką veikti. Kviesti kažkokio draugo ar draugės susitikti nenorėjo, kadangi norėjo ramybės. Norėjo pabūti vienas su savomis mintimis ir savais piešiniais, kuriuos vis tik atrado.  Švilpis tam nusprendė pasirinkti paveikslų galeriją, kurioje beveik nieko nebūdavo. Ją ir vaikinukas atrado visiškai netyčia klajodamas po Hogvartsą it koks vaiduokliukas. Pilkaplaukis lėtai žingsniavo link jos ir galiausiai atsidūrė savo tiksle - paveikslų galerijoje. Jones pavardę nešiojantis vaikinas ėmė vaikščioti aplinkui galeriją ir ieškoti įkvėpimo įvairiausiems piešiniams. Norėjo išbandyti kokią nors naują piešimo techniką ar tiesiog ką nors naujo. Galiausiai susiradęs įkvėpimo švilpis atsisėdo prie vieno iš paveikslų ir išsitraukė savo bloknotą. Tada ėmė piešti kreidelėmis. Piešė kažkokiomis linijomis iš kurių vėliau turėjo išeiti gražus piešinys. Rudaakis nuoširdžiai tikėjosi, kad šis piešimo stilius jam pavyks.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #335 Prieš 3 metus »
Jaunąją Stephenson jau kuris laikas, kaip traukė prie meno. Net ir savo dienoraštyje papiešdavo kokius nors paveiksliukus, tačiau kad kažką rimto nupieštų - to dar nebuvo. Pirmakursė bevaikštant po Hogvartsą, išvydo paveikslų galeriją. Kokias kelias minutes žiūrėjo, kol galiausiai įėjo vidun. Mergaitė labiau žavėjosi kitų menu, negu pati ką nors darytų, mat savimi kartais nepasitikėjo ties piešimu. Vaikščiojo ir žiūrėjo į piešinius, taip pat pastebėjo, kad čia beveik nieko nebuvo, nebent tik vaikinukas, kuris sėdėjo ir piešė kažką. Nebuvo priekabi, todėl ir nelindo prie jo, bet akies krašteliu žvilgtelėjo ką jis darė tame popieriaus lape. Nusuko akis, kai paėjo šiek tiek toliau bei sustojo prie piešinio, kurio esmės nesuprato. Ar tai kažko vertas piešinys? Čia tik beveik vien kažkokios linijos, pagalvojo, o antakiai šiek tiek susiraukė. Tačiau ir nenorėjo nueiti pažiūrėti kitų paveikslų. Grifiukė kažkodėl turėjo noro suprasti kas tai per piešinys.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #336 Prieš 3 metus »
 Jones susikaupė. Visiškai paniro į piešinį. Galiausiai tose linijose pradėjo matytis šuns figūra. Jis buvo tamsios rudos spalvos. Turėjo keletą juodų žymių ant šono. Vis tobulindamas piešinį vaikinas išgirdo gana tylius žingsnius. Švilpis pakėlė akis į žmogų atėjusį čia ir vienu rankos judesiu užvertė bloknotą. Tada atsistojo ir  vėl pažvelgė į mergaitę.
- Labas. Kuo tu vardu ir ką veiki šioje gana tuščioje galerijoje? - pasidomėjo pilkaplaukis paveldamas savo plaukus. Nesitikėjo čia sutikti kokių nors žmonių. Juk įprastai ši galerija būdavo visiškai tuščia ir nelankoma. Deja, būtent tą kartą kai vaikinukas nusprendė papiešti ir pabandyti piešti nauju stiliumi. Juk jo piešinys buvo beveik katastrofiškas, o mergina žinoma, kad matė jo baisųjį  piešinį.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #337 Prieš 3 metus »
Vos matomai krūptelėjo, kai išgirdo vaikinuko balsą. Atsisuko į jį. Kiek pasimetė, mat nemanė, jog tikrai jis užkalbins ją. Labiau tikėjosi, jog jie abu prasilenks ir viskas.
- Labas, aš Violeta, - pasakiusi, prarijo susikaupusį seilių gumulą. - nežinojau kur daugiau nueiti, tai vaikščiojant pamačiau galeriją... Man patinka žiūrėti į kitų piešinius, gražūs, - menkai šyptelėjo.
Pripažinti, kad pati nemokėjo piešti, jautė labiau gėdą, o dar kai akies krašteliu prieš tai matė berniuko piešinį, kuris atrodė tikrai gražiai, nors piešt pradėjo tikriausiai ne taip ir seniai.
- O koks tavo vardas? - paklausė. Norėjo pagirti už piešinį, bet to daryti nedrįso. Mat pagalvojo, kad ji atrodytų ne kaip, jeigu paaiškėtų, jog slapta Violeta žiūrėjo į vaikinuko piešinį.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #338 Prieš 3 metus »
Pamatydamas mergaitės krūptelėjimą vaikinas šyptelėjo, kadangi jam pasirodė kiek juokinga, jog ji išsigando jo. Juk jis atrodo gana gerai matomas su ta pilka plaukų kupeta ant galvos.
- Malonu, Violeta,- ištarė nusišypsodamas draugiška šypsenėle dažniausiai puošiančia jo veidą. - Supratau. Atleisk,kad to paklausiau, tiesiog buvo kiek smalsoka,- pasakė gūžtėldamas pečiais ir toliau šypsodamasis. Ši mergaitė savo nedrąsumu jam buvo panaši į Cindy. Ak, Cindy...
- Aš Ryan Jones. Tas gyvūnų ,,zoo sodo'' savininkas, - tarė berniukas nusijuokdamas, mat matyt daugelis galvojo,jog taip yra ir ši pavardė prilipo prie vaikinuko. Švilpis užvertė savo bloknotą, išsigandęs, kad mergaitė pamatė piešinį, o tada bloknotą įsikišo į kišenę.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #339 Prieš 3 metus »
- Man taip pat malonu, - tarė su šypsena. Vaikinukas atrodė itin mielas bei tikrai draugiškas, kas kėlė šiokį tokį susidomėjimą juo. Ypač jo plaukai, kurie buvo pilki. Mat pas nieką kitą tokios nebuvo mačiusi. Na nebent, dar iki tol nebuvo mačiusi. Mėlynų plaukų savininkė taip retai matydavo kitus vaikus su kitokiom plaukų spalvom.
- Nesu girdėjusi, kad toks esi, - tarė, vis dar šypsodamasi bei nenorėjo meluoti, kad jis kažkur girdėtas. Kaip tik atvirkščiai, nebuvo girdėjusi. Tai labiau jai atrodė keistoka, bet tuo pačiu ir įdomu. - beje, gražiai pieši...- tarė. Žinojo, kad iškart ties šiais žodžiais išsidavė, kad matė vis dėl to piešinį berniuko, bet tylėti, jog nieko nematė irgi visai nenorėjo. Juk turėtų būti smagu, jog kas nors pagiria kieno nors piešinį, kaip kad Violeta pagyrė Ryan.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #340 Prieš 3 metus »
 Jones draugiškai šypsojosi nieko nesakydamas. Jam patiko mergaitės mėlynai nudažyti plaukai. Dėl tų plaukų ji jam buvo panaši į jį patį. Gal net galėtume susidraugauti... pagalvojo pilkaplaukis švilpis. Juk į dažytus plaukus daug reaguodavo labai keistai, kartais netgi priešiškai. Lyg taip būtų negalima ir panašiai.
- O kiek keistas, bet gerai, - tarė su plačia šypsena jaunasis magizoologas. Jis džiaugėsi, kad bent galbūt būsima draugė nelaikė jo kiek pakvaišusiu. Juk kai kai tave laiko tu būni kiek pakvaišęs draugų susirasti gana sunku.
- Oh, ačiū. Nemanau, kad taip yra, kadangi mano paskutinis piešinys tragedija, bet vis tiek ačiū, - išpylė viską vaikinukas galiausiai nusijuokdamas. Tada lėtai atvertė savo bloknotą.
- Gali pasižiūrėti normalesnius piešinius, jei nori, - pasakė.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #341 Prieš 3 metus »
- Nenorėjau žiūrėti ką veiki... Bet patraukė akį, tad tikrai pieši nuostabiai, - tarė su šypsena. - Esi gabus... - tarė. Buvo kiek liūdnoka, kad pati negebėjo piešti taip kaip berniukas. Tačiau šiuo metu tikrai mokėsi tai daryti iš įvairių knygų. Vis dar dėl to nepasidavė tai tikrai. Kai vaikinukas atvertė savo bloknotą, buvo kiek nustebusi, mat nemanė, kad jis tikrai rodys savo piešinius. Ne visi rodo juos juk. Linktelėjo jo žodžiams. Neslėpė veide pasirodžiusią šypseną. Priėjo prie jo arčiau, kad galėtų geriau matyti. Vertė lapą po lapo, žiūrėdama net vos ne į kiekvieną detalę piešinių. Buvo lyg nusikėlusi į kitą pasaulį žiūrint į juos.
- Labai gražu... - tyliai tarė, pagirdama Ryan. Norėjo ir daugiau paklausinėti, tačiau nenorėjo apkrauti klausimais, kurie gali pasirodyti nereikalingi, o gal labiau tik laiko švaistymui jie.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #342 Prieš 3 metus »
- Na, aš tikrai nepiešiu taip gerai, bet labai ačiū tau, - pasakė su šypsena. - Oi ne, tikrai ne, - rimtai tarė švilpis rimtu veidu. Jis žinojo, kad tikrai nėra gabus. Tai tiesiog jo pomėgis piešti. Jam piešimas buvo lyg kokia terapija, poilsis nuo pasaulio, skubėjimo ir mokslų. Taip pat ir nuo magijos. Nors magija ir nuostabu, kartais jam tikrai reikėdavo pailsėti nuo jos.
- Dėkoju. Man asmeniškai labiausiai patinka šitas, - tarė atversdamas puslapį su Viesulo piešiniu. Ant jo nugaros sėdėjo pasimetęs berniukas su ašaromis akyse. Niekas nežinojo kodėl jis buvo pasimetęs. Net ir pats berniukas to nežinojo. Jis tiesiog norėjo verkti ir buvo pasimetęs. O kartu norėjo ir skristi. Paliesti dangų, paskęsti danguje ir pabėgti nuo pasaulio ir savojo gyvenimo.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #343 Prieš 2 metus »
Dori kartu su savo drauge grifiuke Henrieta susitarė pašniukštinėti kur nors giliau mokyklos koridoriais. Tad šį šaltą ir žvarbų, vėlų žiemos vakarą mergaitės susitarė susitikti antrame aukšte esančioje paveikslų galerijoje. Klastuolė dar čia nebuvo buvusi. Geriausiai ji išniukštinėjo būtent pirmą aukštą ir požemius, kuriais vaikščiojo, kai eidavo į Klastūnyno bendrąjį kambarį arba iš jo.
Nors jau buvo itin vėlus vakaras, galerijoje tamsu nebuvo. Palei lubas čia plaukiojo šviečiančios žvakės, sudarydamos malonią prietemą. Čia buvo jauku. Ko gero, tai atrodė pats jaukiausias koridorius iš tų, kuriuose pirmakursei teko lankytis. Ech, nusivylė Dori, kaži, ar čia surasime ką nors įdomaus. Apžiūrinėdama paveikslus mergaitė laukė Henrietos.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #344 Prieš 2 metus »
  Henrieta tyliai, pasišviesdama Lumos kerais kelią, ėjo koridoriais. Dar niekada nebuvo išėjusi pasivaikščioti naktį. Tamsūs koridoriai buvo atšiaurūs ir pirmakursė bijojo, kad tik jos kas nors nepamatytų. Dauguma mokinių miegojo ir dabar didžiausias pavojus buvo sutikti ūkvedį arba profesorių.
  Neužilgo grifiukė pasiekė paveikslų galerija. Aplinkui, kur tik pažvelgsi, sienos buvo pakabintos paveikslais. Mergaitė šyptelėjo. Paveiksluose esantys veikėjai snaudė. Nors kai kurie piktai užsipuldavo, kodėl ji šviečia jiems prieš akis. Kartais tai imdavo erzinti, nors šiaip galerija buvo jauki ir svetinga.
  Staiga salės gale Henrieta pastebėjo Dori. Klastuolė kaip ir buvo sutarta laukė grifės prie vieno iš paveikslų. Išsišiepusi grifiukė nuskubėjo prie draugės ir pasisveikino:
- Sveika Dori, tai ką norėtum nuveikti? 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras