0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #30 Prieš 9 metus »
-Pradėkime?-Gūdžioje tyloje nuskambėjo Alfo balsas.
 Priešininkas neatsakė,tačiau kovos pradėjimą parodę kovinė stovėsena ir nusilenkimas.Mhm.Tos manieros ir taisyklės užknisa,tačiau reikia jų laikytis... Alfas nulenkė tik galvą,ne taip kaip Jordan.
-Expelliarmus-Tyliai tarė berniukas ir mažutis raudonas spindulys nulekė link tamsaus šešėlio atsišliejusio prie sienos.Alfas pagalvojo,ar Jordan nenuvertina jo?
-Duro!-Sušuko grifiukas ir dabar didesnis žaibas nuskriejo prie Jordan,tačiau kerai praplešė kelis vienuolių paveikslus,kurios spruko į gretimų kaimynų paveikslus.Aj...Klišius aš,reikės pasimokinti...
-Stupefy!Incendio!
Belaidydamas visus tuos nelemtus kerus Alfas paslydo ant šlapių grindų ir nučiuožė kelias geras pėdas nuo savo varžovo.
 Pagaliau atsistojęs ir greit sumetęs savo planą jis garsiai ištarė:
-Užsičiaupsi ir nepasakysi nė žodžio - Quietus!

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #31 Prieš 9 metus »
   Jordan nejautriai pažvelgė į berniuką. Jis buvo visa galva už jį žemesnis. Tačiau ne nuožmesnis. Varnanagis rankoje turėjo sugniaužęs lazdelę, tačiau ją laikė po apsiaustu. Tylą sugriovė grifuko balsas. Expelliarmus? Pf... Kokia orginali pradžia. Be to, nejau jis nežino, jog mokomės burti be lazdelių ir... be žodžių? Abiturientas tik menkai šyptelėjo ir staigiu judesiu išsisuko nuo žaibo. Storey nebūtų išvengęs kitų jo kerų, tačiau, laimei, mažius buvo klišius, tad pataikė į paveikslus Jordan dešinėje. Septintakursis nuo kitų kerus išvengė pačiu elementariausiu būdu - mostelėjo lazdele taip sukurdamas šydą. Tačiau jis atmušė tik stingdymo kerus - Incendio praskriejo ir uždegė Jordan apsiausto apačią.
- Aqua Eructo,- tyliai tarė nukreipęs lazdelę į apsiausto apačią.
Jis sušlapo, tačiau ugnis buvo užgesinta. Jordan neišvengė ir paskutiniųjų trečiakursio kerų - vaikinas nebeturėjo balso. Tačiau kas jam, jeigu praeitais metais mokėsi čia bežodžių kerų? Bombarda tarė mintyse Storey, nukreipęs lazdelę į grindis. Laimei, vaikinas buvo puikiai praktikavęsis bežodžius kerus, tad šie puikiai suveikė ir grindys, tiesiai po Alfo kojomis sugriuvo, taip sukeldamos didelį triukšmą ir dulkes aplinkui. Tada vaikinas, nukreipęs lazdelę į dulkes, kuriose turėjo būti grifukas, susikaupęs paleido Locomotor Mortis kerus.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #32 Prieš 9 metus »
Bežodžiai kerai? Neįspūdinga,bet naudinga...
Alfui nuo sprogimo stiprumo,atrodė susprogo galva.Į akis lindo dulkės sukeltos Jordan kerų,tačiau matyti galėjo,nors varnanagio nematė.Tikriausiai slepiasi...Bjaurybė.
 Prie pat berniuko pralėkė pilkšvas spindulys,jis sutrupino akmenį.Prašovė...
-Pabandykime štai ką:Conjunctivitus!-Alfas niekada nebuvo naudojęs šių akių skausmą sukelenčių kerų,tačiau tikėjosi,kad yra pajėgus šiems sudėtingiems burtams.
 Norėdamas prajuokinti šią niurią kovą Alfas mintyse ištarė:
Densaugeo!
Nieko neįvyko...
-Incarcerous! Petrificus totalus! Rictusempra! - Kriokė Alfas tikėdamasis,kad bent vieni iš šių kerų pataikys.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #33 Prieš 9 metus »
Mergaitė traukė kolidoriumi link paveikslų galerijos. Pabėgusi nuo dienos rutinos ir paskendusi savo mintyse, ji išgirdo kažkokį triukšmą. Lyg griūtų sienos,- pagalvojo grifė ir nuėjo link triukšmo priežasties. Pasirodo, tai kovojo mokiniai: kaip matėsi iš emblemų, jos pažystamas Alfas ir neseniai kažkur matytas, aukštas berniukas. Tikriausiai koks penktakursis,- pagalvojo Brigita ir netyčia užkliuvo už plytos ir pradėjo svirti į priekį iš už sienos. Už plytos? Kas čia per š?...-tesuspėjo pagalvoti mergaitė, ir netrukus buvo prisiplojusi prie grindų, kurios buvo suskeldėjusios. Netoli jos kažkas paleido kerus Locomotor Mortis, ir jie prašvilpė mergaitei virš galvos. Galiausiai išgirdo Alfo balsą, jis sklido iš dulkių debesies. Grifis rėkaujo kerus. Greitai pašokusi ant kojų mergaitė prabilo.
-Oj atsiprašau, kad sutrukdžiau jūsų... tarkim... dvikovą. Galima pažiūrėti?
Nelaukusi berniukų atsakymo, ji nuėjo ir atsisėdo prie vienos sienos, kurios dar nebuvo palietę užkeikimai. Na, jeigu čia dar nepataikyta, reiškia, kad čia ir nesitaiko,- pagalvojo mergaitė ir šiltai nusišypsojusi atsidėjo... tarkim... dvikovai.

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #34 Prieš 9 metus »
Tyliame, tamsiame koridoriuje nuaidėjo žingsniai. Netrukus iš už kampo išlindo ir žmogus - smulki, rudaplaukė mergaitė su klastūnyno emblema ant marškinių. Jos lizdelės šviesa pripildė koridorių šviesos, o ant gelsvų sienų kabėję portretai ėmė nepatenkinti murmėti.
- Mergaite, išjunk šviesą...
- Čia kai kas miega...
- Ar tu pasiutai?...
Mergaitė žvilgtelėjo į juos piktu žvilgsniu, bet paveikslams nenustojus burbėti, tarė:
- Arba jūs užsičiaupiat, arba aš jus išsprogdinsiu pirma laiko.
Portretai pasipiktinę nutilo, o vienas, drąsiausias, paklausė:
- Kaip suprast, ankščiau laiko?
- Čia vyks dvikova,- Rafaela iškėlusi lazdelę atsisuko į šnekantįjį paveikslą. Ji nė kiek nenustebo, išvydusi jame Albą Dumbldorą, buvusį mokyklos direktorių, ir Grindevaldą, sėdintį šalia jo, bei lazdele krapštantį nosį. Koks nuostabus vaizdas...- ir prašau, jei nesunku, visų jūsų patylėti, norėčiau susikaupti.
Dumbldoras linktelėjo, ir Rafaela tyliai ištarusi "ačiū" nusisuko nuo paveikslų.
Įdomu, kodėl dvikova paskirta dabar. Naktį. Spėju, dabar kokia vienuolikta valanda, jei ne vėliau. Eidama per mokyklą niekur nemačiau šviesų, mergaitė apsidairė, ieškodama kokios nors slėptuvės ar ko nors, kas praverstų. Nieko. Lygios sienos ir paveikslai. Viskas. Gal kas specialiai parinko tokią vietą, kad pirmasis atėjęs neįgautų pranašumo? Atsidususi Rafaela ėmė vaikščioti pirmyn - atgal koridoriumi ir įsiklausė į tylą, kurią drumstė karts nuo karto sumurmantis portretas. Per garsiai, galvojo ji, aš pergarsiai vaikštau. Sustojusi ji įsistebeilyjo į savo kojas. Galbūt batus pavesti pūkų kamuoliukais? Na, vaikščioti patogu nebūtų, bet bent nekaukšėčiau... Rafaela sukikeno, įsivaizdavusi save su rausvais pūkų gniužulais ant kojų.
- Kvailė...- sumurmėjo ji pati sau, ir įsikandusi lazdelę nusėmė batus. Grindys buvo vėsios, bet nusprendusi, jog kojų nenušals, Rafaela liko basa. Tada ji apžvelgė save - aptempti, žiobariški džinsai, marškiniai ir aukštai surišti plaukai - daugiau nieks neturėtų trukdyti kautis. Blogiausia tai, jog neįsivaizduoju su kuo teks kautis, mąstė ji, stebeilįdamasi į tamsą. Jei tai bus koks nusmurgęs švilpis, mielu noru jį paskrudinčiau savamoksliais kerais. Prieš klastuolį nebūtų skaudu ir pralaimėti, bet nemanau jog tokius suleistų. Rafaela vėl sukikeno, pagalvojusi apie tokios dvikovos pasekmes. Ar jis bus aukštas? Ar apsukrus? Ar klastingas? O gal draugiškas ir nelinkintis pikto? Klastuolė ėmė sukti sau galvą su visokiais klausimais, bet graitai save sudraudė. Geriau jau burtažodžius prisiminčiau...
- Levicorpus... Sustink...Duro...-pamokose jų dar nesimokėmė, bet gal nieks nebaus už saviveiklą,-Accio.- o taip, man tiiikrai prireiks šaukiamųjų kerų,- Mibblewible...
Staiga ji nutilo ir įsiklausė. Kažkur tolumoje, maždaug už trijų posukių, kažkas ėjo.
- Nox.
Užgesinusi lazdelę, Rafaela prisiglaudė prie tarpo, kuriame nekabojo joks paveikslas ir nutilo. Žingsniai artėjo. Po kelių sekundžių, iš už kampo išlindo grifiukas, rankoje laikydamas lazdelę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Rafaela Mina le Bodinne »

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #35 Prieš 9 metus »
Šaaaalalalala. Man nebaisu,tikrai nebaisu. Vaikščioti koridoriais tarp tamsių baubų...Ne. Nesirimuoja. Gal per daug jaudinuos? - Mąstė berniukas eidamas link dvikovos vietos. Beveik nesiruošė,nes raštelį gavo tik vakar. Kažkokia antrakursė mergaitė(Švilpiukė) pristatė jį didžiojoje salėje,ir kažką neaiškiai sumurmėjo: "Neradau tavęs". Tačiau Alfas tik šyptelėjo,padėkojo ir pažvelgė į lapelį. Jame buvo parašyta:
Citata
Dvikovos kvietimas:
Vieta: Paveikslų galerija.
Laikas: 23:10
Tai pamatęs jis šiek tiek išsigando,kad ūkvedys jo nepagautų taip vėlai klajojant po mokyklą,o dar dvikova... Na,žodžiu nebuvo pasiruošęs.
-Lumos!- Sumurmėjo jis neklausydamas piktų paveikslų šnekų. Norėjo susikaupti ir tuo pačiu atsipalaiduoti. Jau norėjęs pasukti už kampo,Alfas išgirdo žmogaus murmėjimą. Ne paveikslo. Atrodė tai buvo mergaitė. Ką?! Neskriaudžiu moterų. Ar mergaičiu. Ar merginu. Nesvarbu,tačiau stengsiuos nesužeist jos.
 Ir pagaliau,sukaupęs visas jėgas Alfas išėjo į platų ir ilgą koridorių. Pamatė tai,ko nesitikėjo.
Ten stovėjo Rafaela.
 Paveikslai nutilo pamatę vaikus. Kai kurie smuko į kitus paveikslus šnibždėtis,ir regis statyti sumas.
-Sveika. Kaip matau tu mano priešininkė. - Nusišypsojo. - Prieš pamatant tave pasakiau sau,kad neskriausiu moters ar mergaitės. Tačiau,tu nesupyksi jeigu ir sužeisiu tave,ar ne?
Praėjo keletą tylos sekundžių ir visai nelauktai,grifiukas puolė.
-Incarcerous!

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #36 Prieš 9 metus »
Rafaela, prisiglaudusi prie sienos stovėjo tyliai tyliai, it katė, tykanti grobio. Bet, rodos, jos priešininkas, buvo išgirdęs ją dar pireš Rafaelai nutylant.
-Sveika. Kaip matau tu mano priešininkė,- tarė grifiukas, ir Rafaelą ištiko mini infarktas. Ką??? Alfas. Aš kausiuos su Alfu. Kaip... Netikėta? Kelias akimirkas ji stovėjo be žado, ir tesugebėjo linktelėti berniukui. Jis dvejais metais vyresnis. Ir ką jie sau galvoja duodami man tokį priešininką? Tai pasisekė...
- Prieš pamatant tave pasakiau sau,kad neskriausiu moters ar mergaitės. Tačiau tu nesupyksi jeigu ir sužeisiu tave, ar ne?- besišypsodamas kalbėjo Alfas.
- Dar pažiūrėsim kas ką sužeis,- Rafaela, jau atsigavusi, pašaipiai šyptelėjo.
Kelias akimirkas koridoriuje buvo tylu. Net paveikslai nustojo murmėti ir lažintis. Taip tylu, jog rodės laikas sustojo.
Ir tada Alfas puolė.
Juodų virvių gniužulas pasileido Rafaelos pusėn. Velnias. Klastuolė atsistūmė nuo sienos ir metėsi kiton pusėn, ir išvengė kerų.
- Jei galvoji, jog su manim bus lengva, labai klysti,- iškvėpė ji. Sukilus adrenalinui jos akys išsiplėtė, o klausa pagerėjo kelis kartus. Rodos, kiekvieną oro virptelėjimą ji jausdavo ant savo odos. Juk nepavyks kiekvieną kartą išsisukti. Pasiruošk susibjauroti, mergyt, pamanė ji, ir nesulaukusi kito Alfo kerų žaibo, kirto pati.
-Aracus mexaret!
Paleidusi kerus, Rafaela iškart šoko į kitą šoną, ir ranka užkabino kažkokį paveikslą. Jame esantys žmogeliukai ėmė piktai šaukti ir lakstyti į kaimyninius paveikslus. Netrukus pro mergaitę praskrido kerų žaibas, paleistas Alfo (kieno gi daugiau).
- Everte Statum!- nemačiusi, ar pataikė į priešininką, ar ne, Rafaela pritūpė ir kažką sušnabždėjo, mosuodama lazdele aplink save. Tada atsistojo ir vėl paleido kelis kerų žaibus.- Expeliarmus!
Kadangi kovojant lazdelę šviesas teko užgesinti, nei Alfas, nei Rafaela vienas kito nematė. Mergina girdėjo kažką kitoje koridoriaus pusėje, bet nebuvo įsitikinusi ar tai jos preišininkas, ar paveikslų veikėjai piktinasi dėl sudrumstos ramybės. Velniava. Nieko nematau. Rafaela įsistebeilyjo į tamsą ir nedrįso šauti kerais, judėti, ar dar kaip išsiduoti jog čia yra. Galbūt jis mane mato? Ne, nemanau, kitaip jau būčiau sustingdyta.
- Įdomu, ar tai teisėta...- ėmė piktintis kažkoks portretas, ir Rafaela neiškentusi tarė jam:
- Užsičiaupk,- tada supratusi jog išsidavė paleido į kitą koridoriaus pusę paleido kutulio kerus.- Rictusempra!
Šie kerai jo bent jau nesužeis, pamanė ji, jei nesužeidė ankstesnieji. Viduje ji jautėsi gan keistai - kovodama nenorėjo užmušti (kas mažai tikėtina) ar pridaryti žalos Alfui, bet kartu jautėsi patenkinta ir pilnavertė kovodama su vyresniu, bei degė nekantrumu paleisti ką nors itin pavojingo.
- Fumos!- šūktelėjo ji, ir koridorius prisipildė juodų, tirštų it degutas dūmų. Įdomu kaip dabar jis mane ras. Arba aš jį. Nebent susidursim. Rafaela, būdama basa, be garso ėmė tipsenti koridoriumi, Alfo link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Rafaela Mina le Bodinne »

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #37 Prieš 9 metus »
Prašoviau...Na,nieko baisaus,nes taip dažnai nutinka,- Mąstė berniukas,tačiau tą jaukų pasisedėjimą(Alfo mintyse) nutraukė kerų pliūpsnis ir žodžiai.
 Pirmųjų kerų išvengė,antrųjų taip pat,tačiau nuginklavimo kerai pataikė ir lazdelė suspurdėjo ir ištrūko iš rankos. Pasilenkęs jos pakelti grifiukas išvengė raudono žybsnio,kuris kaip nusprendė jis buvo kutenimo kerai. O kutulio Alfas nekęsdavo.
 Staiga koridorių užpildė juodi dūmai, kurie neleido berniukui ieškoti savo lazdelęs. Ai,gudruolė. Puiki kovotoja bus. Arba aurorė. Pala! Galvoju apie Rafaelos karjerą? Baik,Alfai,reikia kovoti! - Pagaliau susivokęs ir beviltiškai sustojęs galvojo jis.
-Nagi,nenaudok tiek daug burtų vienu metu. Juk išseksi,ir man bus nuobodu... Juk tu to nenori,ar ne? - Šyptelėjo jis,pamiršęs,kad kambarį užpildę dūmai. Vėl įžeidęs save mintyse jis atrodo sugriebė lazdelę ir nusitaikęs į kitą pusę,nieko nematydamas jis riktelėjo:
-Locomotor mortis!
Kerai nuskrieję į dūmus sukėlė nemažą portretų pasipiktinimą,nes su Alfo taiklumu spindulys suplėšė keletą paveikslų.
-Užtilkite jūs,nejaugi nematote,kad stengiuos susikaupti? - Riktelėjo ant portretų. - Patylėkit prašau!
 Berniukas suklupo. Užkliuvo už šarvų kurie stovėjo šalia jo. Supratęs,kad klūpi arti sienos,jis greitai prisispaudė prie jos nesitikėdamas daugiau Rafaelos kerų.
-Lumos maxima! - Iš jo lazdelės išlindęs mažas šviesos kamuoliukas sustojo prie Alfo galvos apšviesdamas plotelį,ir išvaikydamas dūmus. Nieko nelaukęs matydamas figūrą artėjančią prie berniuko jis suriko: - Relasio! - Paleidęs kerus apsvaigo. Tikriausiai nuo dūmų. Pažvelgęs į viršų pamatė,kad šviesos rutuliukas dingęs ir dūmai skverbiasi jam į plaučius. Atrodė,jau neteks sąmonės,tačiau prisiminęs kerus kuriuos mokėsi kerėjimo pamokoje tyliai sumurmėjo:
-Enervo.

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #38 Prieš 9 metus »
Slinkdama tarp dūmų užuolaidų, Rafaela net sulaikė kvapą.
Jis gali būti bet kur. Net čia, prie pat mano kojų. Kad įsitikintų, jog taip nėra, klastuolė pasilenkė ir apžiūrėjo grindis.
-Nagi,nenaudok tiek daug burtų vienu metu. Juk išseksi,ir man bus nuobodu... Juk tu to nenori,ar ne?- pasigirdo kažkur Rafaelai iš dešinės. Alfo balsas buvo šiek tiek pašaipus. Pašaipus? Jis niekada nebūna pašaipus... Jai nespėjus atsakyti, iš tos pačios pusės atskriejo kerų žaibas. Jis nebuvo merginai pavojingas, kadangi buvo paleistas keli metrai nuo jos, ir, atsimušęs į sieną, sukėlė didžiulį portretų pasipiktinimą.
Netrukus iš tos pusės atskriejo kažkoks dundesys ir bildėjimas. Dieve mano, pataikiau? sunerimo Rafaela ir susigrizbusi, ką užvertė akis šaunuolė Rafe, šaunuolė, tai gal tiesiog išsiburk baltą vėliavą ir pasiduok?...
Klastuolė, iškėlusi lazdelę, šūktelėjo:
- Tai ką, jau ant kojų nebepastovi?
- Koks nemandagumas...- pasigirdo paveikslo bambėjimas.
- Eik velniop,- metė Rafaela jam, ir išgirdo riktelėjimą. Gelsvas, kibirkščiuojantis kerų žaibas skriejo tiesiai į mergaitę, o ši, bandydama jo išvengti, krito ant grindų. Dėja, jai nepasisekė, ir karščiui nutvilkius rankas, ji pametė lazdelę.
Prakeikimas... Dabar jam būtų labai paranku mane sustingdyti... Lazdelė nuriedėjo Alfo link (bent jau taip atrodė Rafaelai), ir ji keliaklūpščia pasileido link jos. Pagaliau sugriebusi ją pirštais, pamatė, jog dūmai sklaidosi. Va dabar tai bus... Pašokusi ant kojų, Rafaela apsidairė, bet nepamatė savo priešininko. Jis turbūt klūpi... Arba guli... Ar jam bloga? Klastuolė jau norėjo pulti ton pusėn, kur jis turėjo būti, bet sustojo it įkasta. Kvailė. Jei rasi už save didesnę idiotę, aš tau paplosiu, pamanė ji, sunkiai atsidusdama. Čia dvikova, mergaite DVI-KO-VA. Ir tuo labiau ne draugiška. Galima sakyti išlikimo...
- Ustrixano nuplisan!- sušuko ji ir pajuto, kaip nutirpo ranka. Reiktų pasitaupyti jėgas ir nesilaidyti perstipriais kerais... Dar nubauduos... Paleidusi kažkur į nežinią pralinksminimo kerus, ji pastebėjo, jog dūmai tesiekia jos kelius. Kur jis, po velnių....- Sustink! Sustink!
Pro mažą langelį vakarinėje sienoje suspindo mėnulis. Tik to man ir tetrūko... Rafaela, koridoriui užsipildžius menesienos šviesa, pasijuto taip, lyg braiddžiotų juodų debesų jūroje. Alfo nesimatė - nei galvos, nei kokios kitos kūno dalies. O gal jis mane mato? Manau, jog esu puikiai matomas taikinys... Lyg raudonas kryžiukas ant juodos sienos...
Mergina atsargiai, mažais žingsneliais atsitraukė prie sienos ir ėmė stebėti besisklaidančius dūmus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Rafaela Mina le Bodinne »

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #39 Prieš 9 metus »
-Prašovei,mergyt, - Pašaipiai nusikvatojo Alfas pasitraukęs nuo nuvirtusių šarvų. Rafaelai paleidus sustingdymo kerus,jis pataikė į šarvuotą riterį (Iš oro!) ir dabar jie,nuvirtę ant dulkėtų ir purvinų grindų tyliai dejavo. - Nutilk,tu prakeiktas asile! - Suriko jis matydamas,kad dūmai jau sklaidosi ir po keletos sekundžių jie puikiai matys vienas kitą. O tai būtų milžiniškas minusas.
Mąstyk,mąstyk,koks burtas padėtų tokioje situacijoje..? Velnias! Nei vieno nežinau kuris padėtų apsigint... - Mintys sukosi Alfo galvoje neleisdamos blaiviai galvoti. Tačiau,žmonės juk sako - geriausia gynyba yra puolimas,argi ne taip?
-Conju... - Norėjo surikti jis,tačiau netikėtai nusičiaudėjo. Prakeiktos dulkės! Viskas tik trukdo ir nieko daugiau! - Po velniais,Conjunctivitis! Ir užsičiaupk, Silencio! - Paleidęs kerus,suprato,kad Rafaelos mintys aidėjo jo galvoje,o Alfas pagalvojo,kad tai jos balsas... Eh,reikės pasimokyti "išjungti" legimantiją. Nors...
 Tai pravers! Juk jis galės perskaityti jos mintyse savo planą ir tuojau naudojamus burtažodžius! Cha!
-Man jau atsibodo žaisti,ar tau ne-a? - Pridūrė balsė vaikišku balsu. - Expulso! - Greitai metęsis į šoną sukriokė berniukas ir išgirdo,kad kažkas aiktelėjo,sprogo,ir dar po to Alfas išgirdo dejonės.
-Nagi,berniuk, neišsprogdink visų paveikslų,kai kurie išties brangus,-  Malonus balsas tarė berniukui prie ausies, ir tai buvo  Albas Dumbldoras. Visada geranoriškai šypsodamasis.
-Atsiprašau,pone,tačiau matote,kad ji man daro tą patį. Stengiuosi atsilyginti,nors ir kaip tai nepritinka grifiukui,- Irgi maloniai atsakė Alfas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Alfas Saneris »

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #40 Prieš 9 metus »
Iš dūmų į Rafaelą pasileido melsvas kerų žaibas. Mergina net nespėjo pasitraukti, ar atsiginti, ir pajuto, kaip akys tiesiog sprogo ir  paplūdo krauju.
- Šunsnukis!- suriko mergina, susmukdama prie sienos.
Prakeikimas... Kaip aš dabar kovosiu?
-Man jau atsibodo žaisti,ar tau ne-a?- pasigirdo Alfo balsas.
Rafaelos krūtinėje užvirė pyktis. Jis laido kerus į mane, tyčiojasi, o aš čia gulėsiu susiėmus už galvos ir slėpsiuos? Na jau ne, gražuoli, nesulauksi...
-Episkey,- mostelėjo lazdele sau į veidą mergina. Skausmas nurimo, ir Rafaela vėl praregėjo. Pakilusi iš tik pažeme beslenkančios dūmų juostos, ji atsistojo ir išvydo Alfą, stovintį prie nuvirtusių šarvų.
- Prisiprašei, grifi,- piktai sumurmėjo klastuolė ir iškėlė lazdelę, svarstydama, kokius kerus paleisti? Galėčiau paleisti Antonino Dolohovo kerus, pažiūrėčiau kaip tada pašokinėtum... Arba Confrigo... Jai taip begalvojant, pasigirdo riksmas, ir Rafaelos pusėn pasileido kerų žaibas.
- Bombarda!- sušuko ji negalvodama.
Du kerų žaibai susidūrė viduryj koridoriaus, sukeldami didžiulį sprogimą, kuris išnešė sieną į kažkokią tuščią klasę. Paveikslų gyventojai šoko į savo kaimynus ir ėmė piktai bambėti ant mokyklos ir mokinių. Sprogimo banga trenkė Rafaelą į sieną taip, jog net tinkas nuo jos nubyrėjo.
- Oj... Velniava...- sudėjavo ji ir pabandė atsikelti. Per stuburą nubėgo šilta kraujo srovelė, o kelienis, rodos taškėsi į tūkstančius dalelių.- Episkey,- sušnabždėjo mergina, bet tai ne ką padėjo. Skausmas visiškai nenurimo, bet sumažėjo tiek, kad ji galėtų stovėti.
Per dulkes ir nuolaužas Rafaela vėl nematė savo priešininko. Tikiuosi jam ant galvos nukrito keli gabalai betono, arba sutrynė koją... piktai pamanė klastuolė.
- Ei, grifi,- sušuko ji, ir nusikosėjo, kai dulkės suskrido jai į gerklę.- gal sparnelius griūtis pakirto? Impedimenta!
Neišgirdusi iš Alfo pusės nei atsako, nei trypiančių kojų, mergaitė išsibūrusi įtvarą kojai, nuklibinkščiavo iki dar sveiko portreto, ir įsitvėrė į jo kraštą.
- Episkey,- sušnabždėjo dar kartą, bet tai nė velnio nepadėjo, ir ji pradėjo rimtai svarstyti pasidavimo galimybę. Ačiū dievui, klastuoliškumo bruožai ir užsispyręs, prancūziškas charakteris padarė savo, ir Rafaela atsisakė tokios minties. Jau geriau numirsiu, negu šitaip nusižeminsiu...
- Klismatronus diomentrus! Waddiwasi!- ugniniam rutuliui perskridus dulkių sieną, kitoje jos pusėje kažkas sušvito ir sprogo.
Pamatysi ką aš galiu, prakeiktas grifi...

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #41 Prieš 9 metus »
Pasirodo Alfo paleisti akių skausmo kerai,pataikė Rafaelai ir tuoj pat pasigirdo mergaitės riksmai,bei keiksmai. Cha! Tikiuosi per daug nesusižeidžiau,tačiau...Kodėl man tai rūpi? Juk dvikova,svarbu neužmušti.
 Jį užliejo svetimų minčių pliūpsnis. Atrodo jo priešininkė galvojo kokius kerus panaudoti,tačiau jos paleisti burtai visiškai skyrėsi nuo jos minčių. Oho,išmokai apsigint,mergyt. Tačiau ilgai tau to nepavyks padaryti.
 Staiga kažkas sprogo,ir atrodė,kad portretų kantrybės taurė buvo perpildyta,jie bėgo kviesti,tikriausiai, ūkvedžio arba gelbėtis pas kitus paveikslus kurie yra gretimame koridoriuje,sveikame ir neišsprogdintame. Po sprogimo vėl pasigirdo dejonės,šįkart ir Alfo,ir Rafaelos. Berniukas susižeidė galvą ir pro ją nutekėjo kraujo srovelė. Atsimerkęs pajuto,kad galva svaigsta ir tikriausiai neišeis panaudoti jokio burtažodžio,o jeigu ir nualps,tai tikrai dvikovą prakiš. Vėl pasigirdo burtažodis,kuris turėjo sutaisyti Rafaelos sužeistą kūną dalį. Ir dar po kelių sekundžių svetimų minčių raudonas spindulys kliudė Alfą,ir jis apsivertė ant kito šono,visiškai nebegalėdamas netgi galvoti arba pakelti lazdelės ir sumurmėti prakeiktą jėgų suteikiantį burtažodį.
-Ne...Nepasi-siduosiu. Ji tik kvaila klastuolė,kuri yra kieta,- Nenoromis vis dėl to pripažino. Atsirėmęs į grindis ranka,jis vis dar užuosdamas dūmų kvapą,atsistojo,tačiau svyravo. Ir vėl,Alfas tikėjosi,kad paskutinį kartą ji į vaikiną paleido kerų pliūpsnį,sudarytą iš ugnies rutulio,kuris pradegino kilime didžiulę skylę,ir kažkokius kerus,kurių grifiukas neprisiminė,tačiau ir tie nepataikė.
-Tu kvailė,  - Šie žodžiai pasklido po visą koridorių,nors jis ištarė juos tyliai. - Sectusempra!- Juodas spindulys tyliai nusklendė link klastuolės turėdamas beveik mirtinai ją sužeisti. Ate,ate!

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #42 Prieš 9 metus »
Skausmo perkreiptu veidu, Rafaela laukė Alfo puolimo.
Nagi, greičiau, prakektasis, pribaik mane, nebegaliu kentėt...
-Tu kvailė,- nei iš šio, nei iš to pasigirdo Alfo balsas. Hm, tikrai, kuris iš mūsų kvailesnis? pamanė klastuolė aišku kad tas, kuris silpnesnis, tas kvailesnis...
Taip Rafaelai begalvojant, iš dulkių debesio išskriejo juodas, tiesus ir švytintis žaibas. Kas per?... tespėjo pagalvoti, ir pajuto akinamą skausmą, perskrodusį kairę ranką. Jai rodės, lyg įkaitintas geležinis durklas suvaromas per ranką iki kaulų ir juo nuo kaulo gremžiama mėsa. Mergina pasimetė erdvėje ir laike, nesuprato kas vyksta, kur ji yra, ir išvis, kas ji tokia...
Po kelių sekundžių ji susivokė kas vyksta, ir ką ji čia daro. Sectumsempra... Kaip aš iškart apie tai nepagalvojau... Galima sakyti, jog tai jo firminiai kerai. Visai kaip Sneipo... Ironiška, ką? Nors jai svaigo galva ir nuo skausmo temo akyse, ji garsiai ir pratisai nuskvatojo. Ir vis dėl to jis toks netaiklus... Į ranką... Pataikė man į ranką! Aš šito taip nepaliksiu... Geriau numirsiu, bet atsilyginsiu...
Visas mintis ji nukreipė nuo kairės rankos į dešinę, drebančią, bet tebelaikančią lazdelę. Kad tave skradžiai, grifi...
- Deprimo!- suriko ji, nusitaikiusi į lubas virš Alfo galvos. Lubos skilo, pasigirdo sprogimas, ir jose atsivėrė didžiulė skylė. Visas betonas, ar tai dar kažkas, iš ko jos buvo pagamintos, krito ant Rafaelos priešininko. Iš tikrųjų klastuolė nematė, ar jis liko po nuolaužomis ir susižeidė, ar spėjo pasitraukti ir išsigelbėjo, bet ji nuoširdžiai tikėjosi, jog jis sužeistas ne mažiau nei ji. Ir kaip greitai draugai tampa priešais... pamanė ji piktdžiugiškai ar aš sakiau "draugai"? Turbūt apsigavau...
Dulkių ir nuolaužų debesis vėl užtvindė koridorių - o viską apšvietė nekaltos menesienos atšvaitai.  Paveikslai tylėjo - arba nieko nebematė, arba buvo netekę žado, stebėdami vaikų kautynes. Pagal metus abu esame perstiprūs... Ir naudojame tokius kerus, kuriuos ne visi saugusieji naudoja... Merginai beproto skaudėjo koją, svaigo galva, nuo pleištinės žaizdos dilbije, iš kurios sunkėsi kraujas, temo akyse...
Sukaupusi paskutines jėgas ji bandė suvelti kokį nors burtažodį.
- Indce... Arresto... Expul...
Iš lazdelės vis išlėkdavo mažytės žiežerbos, bet nespėjusios virsti niekuo daugiau, išnykdavo.
Ne, aš nepasiduosiu. Ne - pa - si - duo - siu. Juk tai mano kraujyje... Širdyje... Ir galvoje... Susikaupusi ji via mąstė, kokius kerus paleisti, bet jos mintys buvo tokios padrikos ir be temos, jog net ji pati jų nesuprato. O jei pasiūščiau atgal tą patį... Avis čia netiks... Puokštė tikrai suklaidins...
- O aš maniau jog tu stipresnis,- dar nusišaipė ji.- Inflamarae!
Pasiuntusi ugnį, kuri, jos manymu turėjo uždegti Alfą, Rafaela atsirėmė į  sieną. Neiškentėsiu... Nebegaliu... Sunkiai šnopuodama ji žvelgė į dulkių debesį, už kurios turėjo būti Alfas.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #43 Prieš 9 metus »
Dulkės prasisklaidė ir Alfas pamatė,kad jo kerai smogė mergaitei į ranką. Iš jos bėgo kraujas,o pati mergaitė sverdėjo. Kitoje rankoje laikė lazdelę,tačiau neatrodė,kad būtų puolusi. Buvo tokia išvargusi,taip pat kaip ir berniukas,gal netgi daugiau,tačiau veidas buvo kupinas pasiryžimo,drąsos,ir gal šiek tiek baimės? Na taip,juk mirtis baisi. Bent jau grifiukui,tai tikrai.
 Staiga,visai netikėtai ir nelauktai mergaitė puolė. Ji,nutaikiusi savo lazdelę į lubas sušuko sudėtingą burtažodį,kurį vargu ar daugelis suaugusiųjų burtininkų žino ir moka.
 Lubos suskilusios nukrito ir prispaudė Alfo koją. Neskaudėjo,tik truputį,tačiau tos galūnės negalėjo pajudinti,o jėgų,sunkiam ir dideliui akmeniui jėgų neužteks.
- Ačiū tau,Rafaela, - Kandžiai tarė jis. - Tikiuosi aš mirsiu čia ir tu ateisi į mano laidotuves. Man būtų malonu.  - Pridūrė,suprasdamas,kad šneka su drauge,arba bent jau gera pažįstama. Gal nereikėjo taip žiauriai kovot,gal jei būtume išgyvenę,gal būtume tapę gerais draugais...Tiek daug gal.
- Vis dėl to,tu gerai kovoji, - Pagyrė. - Kaip antrakursei,klastuolei ir visai mielai mergaitei ar merginai,nežinau kaip nori taip vadink, visai gerai. Ar tu lankai apsigynimo nuo juodosios magijos pamokas?  Patarčiau lankyt,profesorius Arcari tavimi didžiuotųsi.
Ką aš paistau? Gal tai mirties žodžiai kalba už mane? Kada tapau filosofu ir geruoliuku? Kodėl stengiuosi meilintis jai? Užteks!
-Enervo! - Sušuko sukaupęs paskutines jėgas. Pasijutęs šiek tiek geriau,lazdele nustūmė akmenį nuo savęs,atsistojo,priėjo prie savo priešininkės(Tiesa,šlubuodamas) ir padavė jai ranką. - Na,geras buvo mūšis,ar ne? - Ir nualpo.

*

Neprisijungęs Liuse Paik

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Just think.
Re: Paveikslų galerija
« Atsakymas #44 Prieš 7 metus »
Liusė, nešina nedideliu vazonėliu su bumbločiumi, tyliai traukė kažkur, kur ji galėtų ramiai parašyti tą kvailą namų darbų rašinį apie bumbločius ir pamatė paprastas duris, kaip ir nelabai naudojamas. Mergina tyliai jas pastūmė ir įėjo į vidų. Kambarys buvo medinėmis grindimis, geltonomis sienomis ir taip pat medinėmis lubomis. Sienos buvo nukabinėtos įvairaus dydžio paveikslais, kuriuose buvo vaizduojama galybė skirtingų vaizdų. Liusė prisiminė - juk tai paveikslų galerija! Kaip ji galėjo pamiršti? Mergina jau norėjo išeiti ir susirasti ramesnę vietelę, bet staiga kai ką sugalvojo.
Netikėtai ją užkalbino vienas iš žmonių viename paveiksle, kuriame buvo nutapyta svetainė, žilabarzdis senukas:
-Panele, gal pagaliau baigsite spoksoti?
Liusė susizgribo, jog užsisvajojusi stebeilijo vien į tą paveikslą.
-Atsiprašau,- tarė.- Gal galėtumėt man padėti? Gal žinote ką nors apie bumblotį? Na, šį augalą,- maloniai pasakė kilstelėjusi vazonėlį su liaunu belapiu augalu, kurio gale buvo žalias bumbulas.
Senukas paveiksle nusikvatojo. Mergina apsidairė ir pamatė, jog daugelis žmonių paveiksluose arba miega, arba išėję kur kitur.
-Ir aš dabar turėčiau tau padėti, kai taip negražiai į mane spoksojai?- tarė žilabarzdis žvelgdamas į Liusę.
-Kaip matau, tik jūs mane pastebėjote,- atsakė ši šyptelėjusi.
Senukas šyptelėjo ir pasikasė žilą pakaušį.
-Pasisekė tau, sutikai seną sodininką. Augindavom juos juodoj drėgnoj žemėj. Reikėdavo labai jau atsakingai juos prižiūrėt - žiūrėk, tai nuo kaitros nudžiūvo, tai nuo drėgmės supuvo. Bumblotį naudodavom medicinai, kai reikdavo ką užmigdyt ar nuramint. Arba palašindavom kelis lašus prie priešų durų. Oi, kaip jie žvygdavo!- senukas užsisvajojęs ir kikendamas nusisuko nuo merginos.
Liusė pasinaudojusi proga šūktelėjo "Ačiū!" ir dingo pro duris. Puikiai žinojo, kaip paveikslai gali užgaišinti. Mergina tyliai nusišypsojo ir patraukė toliau.
I'm not better than anyone else. Not smarter. Not prettier. Not more friendly. We are all different. I am different.