0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #285 Prieš 2 metus »
Šokoladinis pyragas buvo begalo skanus Alicia pati suprato, kad tokio pyrago ji beveik niekur niekada nebuvo valgius. O tai dar labiau mergaitę paskatino niekada negrįžti namo. Suvalgiusi pyrago gabalėlį grifiukė atsigėrė kažkur rasto saldaus limonado, o jį gerdama išgirdo kaip kažkas atėjo į virtuvę. Gal čia atėjo tie elfai ar dar kažkas. Nutarė žaliakė ir atsisukusi pamatė tamsiaplaukę mergaitę su mielu katinėliu rankose. Ji pasiėmė keksiuką ir pradėjo valgyti. Nepažįstamoji visai nepastebėjo vienuolikmetės, o tai ją pradėjo šiek tiek pykditi. Juk aš tik dėl to nusidažiau plaukus ir pradėjau kvepintis. To net neužtenka. Tikriausiai reikia ant veido ryškiai parašyti užrašą ,,Pastebėk mane ". Piktai pagalvojo Dana ir tyliai kaip visuomet priėjusi prie mergaitės pasisveikino norėdama,kad ji dabar jau ją pastebėtų:
- Labas aš Dana, o tu kuo vardu ? Ai be to tavo katinėlis labai mielas gal norėtum limonado ?- ištiesė ranką su limonado stiklinę.

*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #286 Prieš 2 metus »
Victoria Julia sau kuo ramiausiai valgė savo keksiuką kaip prie jos kai ji to visiškai nesitikėjo priėjo kažkokia mergaitė tokio pat kurso kaip ir pati Saeterhaug tiktai aiškiai iš kito koledžo. Ta mergaitė kaip suprato pati Varno nago mokinė buvo Grifė nors net tai mergaitė visiškai nerūpėjo. Ir vėl žmonės kiek  jau galima? Kodėl aš paprasčiau negaliu tiesiog mokytis viena? Aš tiesiog nekenčiu šios vietos!! taip kaip nebuvo k1 daugiau daryti pati pirmakursė ištarė:
- Na ką gi sveika, O aš esu Victoria Julia kuriuo vardu kreipsiesi man nesvarbu. beje dėl katino čia Damiano arba gali sakyti tiesiog Dami. Jį aš nešuosi visur na arba beveik visur. Ir ačiū už limonadą.- Šiaip ne taip Varniukė prisivertė save nusišypsoti vien tik jau iš mandagumo ir atsigėrė ką tik jai paduoto gėrimo kurį kaip bebūtų keista Dana padavė labai laiku. Kiek apsižvalgiusi Vic vėl greičiausiai net pati to nenorėdama pasakė:
- Tikrai labai ačiū , beje tau neatrodo , kad tie namų elfai kažkokie jau labai keisti? Na taip aš grynakraujė apie juos daug žinau , bet vis tik....Nes nepanašu , kad Damiano jie jau labai patiktų.- Su šia mintimi Victoria Julia nusišypsojo nors kam to reikėjo tai nežinojo niekas.
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #287 Prieš 2 metus »
Gerdama skanų braškinį limonadą Alicia klausėsi mergaitės ir jos nieko kačiuko prisistatymo. O kai jie Victoria baigė kalbėti mergaitė pradėjo savo kalbas:
- Malonu tave sutikti Julia, bei tavo mielajį katinėlį Dami,- gurkštelėjo limonado grifiukė, - pritariu tau, jie ištikrųjų atrodo keistai. Gyvenime aš jūsų net mačiusi nesu,- tik tada pirmakursė suprato ką pasakė Julia ir ištos nuostabos garsiai sušuko,- pala ką ?! Tu esi grynakraujė burtininkė ?! Tavo abu tėvai yra grynakraujai burtininkai ?! Ir tai reiškia, kad tu viską žinai apie magijos pasaulį ?! NEGALI BŪTI !!!- Dana apsiramink tu, kad tik įžeidei grynakrauję burtininkę. Subarė save Dana ir tylesniu ir draugiškesniu balsu pasakė:
- Atleisk Victoria aš tiesiog labai nustebau, nes pati esu žiobarų kilmės. Ir man šis visas pasaulis yra labai naujas ir nepažįstamas. Gal tu gali papasakoti man apie šį pasaulį ? Paviždžiui apie šio pasaulio madas ? Labai prašau.

*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #288 Prieš 2 metus »
Victoria Julia visa šita situacija jau ėmė gerokai erzinti nors negalima pasakyti  , kad ta prakeikta Grifė Varno nago mokinę erzino jau nuo pat pradžių. Reikia sugalvoti kažkokį planą , kad ta Dana per daug manimi nesusidomėtų ir eitų iš čia lauk tik kol kas visiškai neturiu plano kaip tai padaryti... Kurį laiką jaunoji Saeterhaug tiesiog stovėjo gėrė limonadą ir stebėjo Daną bei savo katinėlį Damiano. - Taip aš esu grynakraujė burtininkė ir man labai keista kalbėti su žiobarų kraujo gimusia mergaite nors prieš juos aš nieko neturiu. - Kuo paprasčiausiai pasakė Victoria Julia. Na ką gi šaunu aš stoviu ir šnekuosi akis į akį  su purvakrauje ar gali būti dar kas nors blogiau nežiūrint į tai , kad aš ir taip nekenčiu žmonių? Manau , kad tikrai ne. Pamąstė sau Varniukė ,o paskui atsakė į Danos klausimą.- Na , o dėl madų taip, žinoma galiu tau apie jas papasakoti tiek kiek tik nori žinoti. Na mes burtininkai stengiamės pritapti prie žiobarų , bet jeigu jų šalia nėra ir tai yra tik burtininkams skirtas renginys arba vieta mes rengiamės apsiaustus , mantijas dažniausiai ryškių spalvų. Mes dėvime mantijas arba apsiaustus tam , kad paslėptume savo burtų lazdeles ar kitus magiškus daiktus. - Kuo paprasčiausiai viską išaiškino mergaitė.
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #289 Prieš 2 metus »
Alicia išsižiojusi klausėsi Julios pasakojimo, bet buvo ganėtinai nusivylusi. Aš juk jau pastebėjau, kad jie nešioja tuos apsiaustus. Turi būti dar kažkas ką jie nešioja. Juk jie negali visada ir visur nešioti tik apsiaustus. Nusivylusi pagalvojo grifiukė ir visai neslėpdama nusivylimo pasakė:
- Tai tu nori pasakyti, kad jūs nešiojate tik mantijas ? ! Ar jums nepabosta visur matyti tik mantijas ir apsiaustus ? Na aš nieko prieš juos blogo neturiu, bet manau, kad visada juos dėvinti. Man jie pabostų. O tau ?
Kai Dana ištuštino stiklinę pajuto, kad labai nori į tualetą ir, kad jai ši virtuvė ir elfai labai pabodo. Dėl to ji nusprendė išeiti iš šios vietos ir paieškoti kažko įdomesnio.
- Iki Victoria, aš jau eisiu. Iki pasimatymo,- atsisveikino vienuolikmetė ir išėjo pro duris galvodama ar su Julia dar karta teks susitikti ?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #290 Prieš 1 metus »
Šią popietę Dori praleido kartu su Erka. Su šia bendrakoledže merginai patiko leisti laiką. Su ja viskas būdavo taip paprasta. Nors klastuolės viena su kita per daug ir neatviraudavo, o labiau tiesiog kvailiodavo, bet būtent su ja Dori jausdavosi normalų normaliausia paaugle.
Kai ji bendraudavo su Alanu, Meg ar Henrieta, na, beveik visada prieidavo prie kažkokių klausimų, susijusių su morale ir panašiai. O su Erka Dori galėjo tiesiog būti. Čia ir dabar. Tuo metu jų nevargindavo jokios problemos.
Mokinės įžengė į virutvę, o tuo pačiu metu prie jų prisistatė keli elfiūkščiai.
- Laba diena, panelės, - pasisveikino vienas jų. - Ko pageidausite?
- Mums reikia kiaušinių. Daug kiaušinių. Kokio šimto, - šaltai atsakė Mendel.
- Puiku. Benedikto? Ar virtų paprastai? O gal keptų? Paprastų ar su šonine? - ėmė klausinėti elfas.
- Žalių.
Netrukus elfai ėmė krauti žalius kiaušinius ant greta esančio stalo. Dori veide jau kilo šypsenėlė.
- Kaip darom? - paklausė ji Erkos. - Nešamės tiesiog kerais ar kažkur įsidedam? - ėmė dairytis kokios nors dėžės.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #291 Prieš 1 metus »
Erka kartu su Dori tipeno virtuvės link. Jos nusprendė ką nors apmėtyti kiaušiniais. Šis planas buvo tiesiog tobulas, nes diena buvo gana šilta.
- Kam nors padėsime. Juk nei kokį mažvaikį apmėtysime kiaušiniais jam pasidarys vėsiau. Paskui turės mums atsilyginti, - nusijuokė klastuolė, o tada jos pasiekė virtuvę. Toks elfų mandagumas tikrai nustebino violetinplaukę. Ką čia jiems daro, kad jie tokie malonūs? Pagalvojo Erka. Ji šiam klausimui apgalvojo keletą variantų, tačiau visi atrodė pernelyg nerealūs. Nors čia Hogvartsas. Dar pridėjo mintyse. Tuo metu Dori organizavo joms kiaušinius. Erka truputį susigėdo, kad už jas abi viską turėjo padaryti Dori.
- Šimto neužteks. Geriau šimtą dešimt, - tarė klastuolė.
- Šimtą dešimt? Gerai, - tarė elfas bei ant stalo padėjo dar dešimtį kiaušinių.
- Taip. Manau reikia dėžės, - atsakė į klausimą ir išsitraukė lazdelę, kuri iki šiol saugiai gulėjo tarp apsiausto klosčių. - Accio didelę dėžę, - dar pridėjo bei mostelėjo lazdele. Dėžė atskriejo ir Erka ėmėsi į ją krauti kiaušinius. Jie vos tilpo, bet tilpo ir tai džiugino violetinplaukę.
- Na, gerai? - paklausė draugės.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #292 Prieš 1 metus »
Elfai parūpino merginoms šimtą dešimt žalių kiaušinių. Netrukus Erka tuos kiaušinius sudėjo į dėžę. Dori akys klastuoliškai sužibo. Ji įsivaizdavo, kaip į kokį nors nevykėlį skrieja kiaušinių ataka. Žinoma, kad labiausiai Mendel norėjo pamokyti ką nors iš Varno Nago. Tačiau ne pirmo, ne antro kurso snarglį, o vyresnį mokinį. Na, gal dar ką nors iš grifų.
- Viskas puiku, - atsakė bendrakoledžei ir išsišiepė. - Man dar kokį sausainį prašyčiau, - prieš išeidama tarė elfams. - Su... su kokiu šokoladiniu įdaru, glaistu ir gal dar riešutais. Nežinau. Kokį nors skanų.
Po kelių sekundėlių Dori jau mėgavosi burnoje tirpstančiu sausainiu. Suvalgiusi jį tarė Erkai:
- Geras dalykas ta Hogvartso virtuvė, ar ne? Winggardium leviosa, - išsitraukusi burtų lazdelę iš kišenės mostelėjo dėžės su kiaušiniais pusėn ir ši pakibo ore. - Keliaujam, - mirktelėjo draugei ir, eidama paskui skriejančią dėžę, pasišalino iš virtuvės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #293 Prieš 1 metus »
  Erka džiaugėsi, kad elfai joms iškart parūpino 110 žalių kiaušinių. Įdomu, ką elfai pagalvojo išgirdę, kad mums reikia 110 žalių kiaušinių. Turbūt palaikė mus beprotėmis. Visiškomis beprotėmis. Pagalvojo violetinplaukė stebėdama dėžę, kurioje kol kas sau ramiai gulėjo 110 kiaušinių, bet tik kol kas. Jie jau netrukus puikiai skris į kokį grifą ar varną. Jiems tai bus puikus dušas. Dar pridėjo klastūnyno atstovė mintyse. Ši idėja jai buvo prie širdies. Taip, daugelis panašių išdaigų idėjų jai buvo prie širdies. Dauguma jų klastuolei tikrai labai patikdavo. Visos lįsdavo jai giliai į širdį, tačiau ši kažkaip kitaip... Kažkaip ypatingai. Ši idėja jai tiesiog stojo skersai širdies.
- Ačiū jums labai. Viso gero. Mes jau eisime, - atsisukusi į elfus maloniai tarė violetinių plaukų savininkė, o paskui pasileido ilgais Hogvartso koridoriais paskui Dori.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Erka Forrm »
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #294 Prieš 1 metus »
Rami šeštadienio popietė. Adventas. Už lango lėtai lėtai leidžiasi snaigės. Toks jausmas, kad visas pasaulis aptingo. Tačiau ne Meghan.
Šiandien ji jautėsi kaip detektyvė, turinti be galo svarbią misiją - išsiaiškinti, kas, po velniais, nusprendė iš jos pasityčioti. Mergina virte virė pykčiu ir prisiekinėjo, kad suradusi, kas tai padarė, to žmogaus ar tos būtybės nepasigailės. Bet apie viską nuo pradžių.
Šįryt Meghan prabudo, nes pajuto kažką kieto sau prie kojų (ji labai jautriai miegojo). Pramerkusi akis mergina išvydo stačiakampio formos paketą, įvyniotą į raudoną popierių su nedideliu rašteliu ant viršaus. Raštelis skelbė, kad tai dovana nuo "slapto gerbėjo". Paaiškinti, kodėl Meghan taip pasiuto, buvo gana paprasta, tačiau tuo pat metu - labai sudėtinga. Visų pirma, ji nesuprato tokio koncepto kaip "gerbėjas". Gerbėjas gali būti dainininkų, aktorių ir t.t., tačiau mokinės? Tada tai labiau simpatija. Antra, merginą nervino žodis "slaptas". Ji nuoširdžiai nekentė dviejų dalykų - paslapčių (arba melo) ir bailumo. O slaptumas aprėpė šias dvi sąvokas. Tad Meghan nuo pat ryto buvo pikta lyg pasaulyje nebebūtų likę kavos.
Žygiuodama koridoriumi tarp virtuvės ir Švilpynės bendrojo kambario, mergina pastebėjo šmėstelėjusius juodus plaukus. Meghan buvo beveik tikra, kad tai Dori. Nuostabu, švilpiukei dabar jos kaip tik ir reikėjo - kas galėjo geriau patarti už geriausią draugę, ypač jei ta draugė yra Dori? Merginos kalbėjosi vos prieš porą valandų (tiksliau - paskutinis kartas buvo ketvirtą ryto), tačiau per tokį trumpą laiko tarpą jau buvo naujienų, kurias būtinai reikėjo aptarti.
Meghan pasekė draugę, kuri, panašu, drožė į virtuves. Įlindusi pro paveikslą švilpiukė pridrožė prie draugės ir be ceremonijų pradėjo:
- Tu neįsivaizduoji! Šiandien ryte pabudau su šituo prie kojų, - pamojavo paketu. - Tik pamanyk, "slaptas gerbėjas"! Labiau tiktų "įsimylėjęs bailys". Aš jiems parodysiu, kaip iš manęs tyčiotis! - putojo rudaplaukė vis mojuodama paketu, kol jį išmetė ir popierius praplyšo.
Meghan pasilenkė ir pakėlė paketą. Iš jo iškrito knyga. "Raganos, pakeitusios pasaulį". Mergina prikando lūpą. Šitos knygos norėjo jau keletą savaičių, nors niekam nebuvo to sakiusi. Ar bent jau neprisiminė, kad sakė. Švilpiukė persibraukė plaukus ranka ir pažvelgė į draugę.
- Aš be žodžių. - tarė, ir tik tada susizgribo, kad su Dori net nepasisveikino. - Beje, sveika,  - pasitaisė. Ką čia veiki?
Spausdama rankose knygą Meghan visiškai nebesuprato savo jausmų, tad nutarė tiesiog patylėti.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #295 Prieš 1 metus »
Šiandien Dori užmigo tik ryte, mat visą naktį plepsėjo su Meg. Gerai išsimiegojusi klastuolė patraukė tiesiai į virtuvę. Nes pusryčiai jau buvo pasibaigę, o užkąsti norėjosi. Vos tik mergina užėjo virtuvėn, ją pasitiko namų elfai, siūlydami įvairiausius skanėstus. Elfai tamsiaplaukę jau pažinojo, todėl vienas paklausė:
- Šokoladinių keksiukų, panele?
Panelė atsakė teigiamai ir netrukus ją pasiekė palaima - ak, koks tas keksiukas buvo skanus!
Dori bežiaumojant į virtuvę įsiveržė Meg. Ji buvo pikta. Rankoje laikė... dovaną? Tai ar neturėtų džiaugtis? Tačiau netrukus išaiškėjo, kodėl Meg nesidžiaugė. Mendel žinojo, kaip švilpė nemėgsta slapukavimų. Galiausiai dovanos popierius praplyšo ir iš jo iškrito knyga. Tuomet draugės reakcija pasikeitė.
- Tai vis tik džiaugiesi? - vis dar kramtydama paklausė. - Įdomu, kas tas slaptas gerbėjas! Labas, labas. Valgau, ką gi dar, - gūžtelėjusi pečiais apsidairė virtuvėje.
Ir tada... ir tada ji pamatė kalėdinę kepurę. Ant stalo.
- Ė. Iš kur jūs gavot šitą kepurę? - paklausė mokinė elfų.
- Mes nežinome, kaip ši kepurė čia atsirado, - atsakė elfė.
- Jo? Gerai, duok ją man, - paliepė Dori.
Namų elfė padavė kalėdinę kepurę septintakursei.
- Ir dabar... ir dabar aš tau ją užmausiu! - sušuko Mendel.
Ji užmovė tą gerokai per didelę kepurę elfiukei ant galvos. Su ja ši nieko nebematė. Tada Klastūnyno atstovė dar patrynė elfei galvą. Juokėsi.
- Jei jau buvo, gi reikėjo panaudoti, ar ne? - kvatodama pasakė ji. - Gerai, dingstam iš čia. Reikia nustatyti gerbėjo tapatybę, - Dori pagriebė dar vieną keksiuką, tik šį kartą jį įbruko Meg į rankas, ir išsitempė ją iš virtuvės.
Joje liko tik namų elfai. Ir ant vienos iš jų makaulės vis dar buvo užmaukšlinta kalėdinė kepurė.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #296 Prieš 1 metus »
Gruodė vis gręžiojosi pažiūrėti ar tikrai Eion seka paskui. Buvo taip keista, kad jie kažkur ėjo kartu. Ir ji manė, kad vieną akimirką berniukas tiesiog ims ir patrauks savo keliais. Mergaitė vis galvojo apie tai, ką jis pasakė per kerėjimo pamoką. Ir jo gyvenime vadinasi buvo patyčių. Tai kodėl jis pats taip elgiasi? Juk žino kaip tai skaudina. Klausti šito nemanė. Norėjo, kad po tos kerėjimo pamokos Eion apšiltų. Norėjo, kad jam pagerėtų nuotaika.
Virtuvę jai kažkada dar pirmame kurse užrodė Alanas. Tai vyko pavasarį, kai ji nusiminusi slėpėsi vienoje iš savo užuoglaudų. Alanas tada iš ten ją iškrapštė ir nusivedė į virtuvę. Kur Varniukė gavo lėkštę sausainių ir puodelį pieno.
- Reikia pakutenti kriaušę. Ji nusijuoks ir atsivers durys į virtuvę. - Galiausiai priėjus vietą paaiškino ji.
Gruodė taip ir padarė. Ir abu įžengė virtuvėn. Ten tuojau pat buvo šiltai sutikti elfų.
- Sveiki. - Nusišypsojo jiems Gruodė.
- Sveiki, sveiki. - Sveikinosi ir lankstėsi elfai.
- Kaip laikotės? - Užklausė mergaitė. Kažkaip buvo labai neįprasta matyti taip besielgiančius elfus.
- Susipažinkit, čia Eion. Eion, šie elfai mums teikia visą nuostabų maistą į didžiąją salę. - Elfai džiaugėsi jos pagirti.
- Ko panelė ir ponaitis pageidaus? - Paklausė vienas jų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Gruodė Rimeikaitė »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #297 Prieš 1 metus »
Tai, kad Gruodė vis tikrino, ar jis eina iš paskos, kiek erzino. Ko gero, tik ir laukė, kada berniukas dings. Kam tada iš viso reikėjo siūlyti kažkur eiti kartu? Vis dėlto Eion sekė iš paskos ir nieko nesakė. Atrodė, kad jie pasiekė kažkokį tarpusavio supratimą, tad nenorėjo ir vėl susipykti. Pažintis, žinoma, prasidėjo kaip ir visada - jis pats varnanagę užsipuolė ir įžeidinėjo, kažkas pasikeitė. Galimai tai buvo tai, kad ji buvo labai lengvas taikinys patyčioms - iš mergaitės randuotu veidu šaiposi visi, kas tik netingi. Bet ji vis dėlto vis dar buvo čia, atlaikė sunkų laikotarpį ir netgi susirado draugų. Atrodė, kad ji tapo savotišku pavyzdžiu, kad tereikia labiau pasistengti.
Įėjęs į pilį Eion iš karto pasijuto kiek geriau. Čia buvo šilta, tad nebuvo prasmės eiti į virtuvę. Labai norėjo kaip tik tai ir pasakyti, bet taip ir nepasiryžo. Su nuostaba pajuto nenorįs įžeisti bendramokslės. Nepažįstamas jausmas kuteno paširdžius, ir berniukas atkakliai bandė suprasti, kas jam darosi.
- Kriaušę, aha, - sumurmėjo, nors beveik negirdėjo ką Gruodė sako. Neabejojo čia daugiau neisiantis. Tuo labiau, kad iš karto apspitę elfai gerokai išgąsdino. Atrodė, kad jie tuoj puls šaipytis ar skirs areštą. Klastuolis nejaukiai apsižvalgė. Dabar labai norėjo pabūti vienas, bet išeiti tiesiog negalėjo. Nenorėjo griauti to, kas galėjo virsti draugyste.
- Ar mes gausime areštą? - tyliai paklausė Gruodės ir nudelbė žvilgsnį į grindis. Jautėsi labai nepatogiai, bet tikėjosi, kad varnanagė to nepastebės.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #298 Prieš 1 metus »
Elfai regis tik ir laukė kol galės atnešti ką nors valgyti. Eion Gruodei pasirodė labai neryžtingas ir jai tai visai nesiderino su mintyse susidėliotu šio žmogaus įvaizdžiu. Šiandien jis tikrai nebuvo panašus į tą rudenį priėjusį piktą berniūkštį.
- O ne. Už ką mes turėtume gauti areštą? Viskas gerai.  - Pasakė ir žengė virtuvės gilumon, kur stovėjo patogūs krėslai.
- Verčiau atsisėsk, atsipalaiduok ir tiek. Ką tu mėgsti? Koks maistas ar gėrimas tau patinka? - Pati dabar labiau už viską troško puodelio karšto šokolado su riešutais.
- Jei galėtumėt, norėčiau karšto šokolado su riešutais. - Keli elfai tik linktelėjo ir nuėjo atnešti. Paskui dar pastatė lėkštę su šiltomis spurgomis. Kurią ji pastūmė Eion pusėn.
- Gal reikėtų kokios pagalbos? - Paklausė vieno elfo. Nes tai, kad kažkas šitaip šokinėja aplinkui buvo labai neįprasta.
- Oi ne. Tegul panelė Gruodė ir ponaitis Eion ilsisi po sunkių pamokų. Ar jos jums jau pasibaigė? - Na tiesą pasakius jie kaip ir paspruko iš pamokų. Bent jau Gruodė dar turėjo eiti į pamokas. Bet šiandien nutarė pasidaryti mažytę atostogų dieną.
- Pasibaigė. Ačiū. - Atsakė.
- Sakei, kad apie magiją sužinojai šiais metais. Kas tau labiausiai patiko atvykus į mokyklą? - Pabandė užvesti pokalbį. Nenorėjo daugiau klausinėti apie kerėjimo sunkumus ar kitus dalykus, kurie buvo aptarti per tą kerėjimo pamoką. Na žinoma jei jau jis norės, pats ir galės papasakoti. Bet dabar jai atrodė, kad geriausia būtų tiesiog pasikalbėti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #299 Prieš 1 metus »
Nežinia, kiek kartų Gruodė čia lankėsi, bet akivaizdu, kad jautėsi jaukiau už jį. Už ką areštas? Argi profesoriams reikia priežasties? Jie vos tik pamatę Eion turbūt automatiškai pradėdavo rėkti "tau areštas!"
- Nežinau, šiaip sau, - stengėsi abejingai atsakyti. Nenorėjo per daug atsiverti šitai mergaitei, nors ir patikėjo, kad ji nėra bloga. Šioje mokykloje buvo vienas kitas geras žmogus, bet jie dažniausiai nenorėdavo patikėti, kad ir Eion toks gali būti.
- Aš nežinau, - kažkodėl klausimas apie maistą išgąsdino. Berniukas liko stovėti prie virtuvės durų. Čia jautėsi saugiausiai - jeigu ką, galės pasprukti ir pasistengti daugiau niekada nesusitikti.
Kol varnanagė kalbėjosi su elfais, Eion išdrįso pakelti akis ir apsižvalgyti. Patalpa buvo įspūdinga, tačiau nuo to nepasidarė jaukiau. Atrodė, kad daro kažką, ko nereikėtų daryti. O tai buvo daug sunkiau nei paleisti į kokį profesorių sunkų daiktą. Galbūt taip buvo dėl to, kad buvo čia ne vienas, tačiau jautėsi labai nepatogiai.
Negirdėjo, ką Gruodė šneka, tačiau kai vėl kreipėsi į jį, tą suprato ir nedrąsiai pažvelgė į jį. Nežinojo, ką reikėtų atsakyti į klausimą - ar tiesą, ar sugalvoti kokį nors neutralų atsakymą.
- Kas man labiausiai patiko? - pasitikslino norėdamas laimėti kelias sekundes. Nedrąsiai pakėlė akis į Gruodę ir netyčia ištarė: - Tai, kad galiu išvykti iš namų...
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.