0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #270 Prieš 10 mėnesių »
Tas nuostabus spiegimas! Kaip tik tai, ko Tomasz ir laukė. Žinoma, tas garsas jo nuostabias ausis šiek tiek erzino, bet svarbiausia buvo tai, kad ši nieko verta mergaitė puikiai suprato savo vietą. Visi niekam tikę gyvieji privalo bijoti jo - nuostabiojo Hogvartso vaiduoklio Tomasz’o! Ši mergytė jo išsigando tą pačią akimirką, vos tik pamatė - ir tai buvo be galo gerai! Viskas, ką dabar tobulas ir nuostabus vaiduoklis turėjo padaryti, buvo išsirinkti, kaip geriausia pasilinksminti tos netikėlės sąskaita.
- Iš kur toks įžūlumas! - šaižiu balseliu spygtelėjo Tomasz. - Kaip tu, nevykusi gyva mergaitė, drįsti manęs kažko klausti?! Tai klausinėju, o tu privalai į visus klausimus atsakyti sąžiningai! Ir nebandai man meluoti, nes tokie kaip tu tikrai nesugebės apgauti manęs, reikšmingiausio vaiduoklio pasaulio istorijoje!
Tomasz kelis kartus apskrido mergaitę. Ji neatrodė vyresnė už jį, kai dar buvo gyvas. Vadinasi, ji Hogvartse dar visai naujokė! O tai reiškė, kad galima ją labai išgąsdinti. Šitam reikalui buvęs grifiukas turėjo sugalvojęs keletą planų. Tik kuriuo pasinaudoti dabar? Nemažai mokinių išsigąsdavo, kai vaiduoklis per juos pereidavo, bet argi jis gali liestis prie šitos purvinos mergaitės?! Žinoma, ne!
- Kodėl vagi maistą iš virtuvės? - be galo rimtu tonu paklausė Tomasz. Taip, puiki idėja! Tegul ji pamano, kad vaiduoklis yra atsakingas už taisyklių laikymąsi! - Tokiems kaip tu visiškai užtenka maisto, kurį gaunate didžiojoje salėje, tad čia tau tikrai nėra ką veikti!
Vaiduoklis apskrido dar kelis ratus ir galų gale sustojo tiesiai prieš mergaitę. Prisikišo savo permatomą veidą taip arti jos, kiek leido pasišlykštėjimas tokio žemo lygio padarais. Tomasz įdėmiai žvelgė mergaitei į akis ir laukė atsakymo. Nuoširdaus atsakymo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #271 Prieš 10 mėnesių »
Dori buvo baisu. Vaiduoklis į klausimą neatsakė, tad mergaitė taip ir nesuprato, Akilanda čia ar ne. Jis skraidė aplink klastuolę, o ši tik stovėjo išsprogdinusi akis ir, regis, bijojo kažką pasakyti. Netrukus atėjūnas vėl įsistebeilijo tiesiai į Dori. Atrodė, tartum permatytų ją kiaurai, tarsi skaitytų mintis.
Mergaitė pastebėjo, kad vaiduoklis yra labai jaunas. Vadinasi, jis mirė dar būdamas vaiku. Kaži, kiek jau laiko jis yra vaiduokliu? Nuo kada gyvena pilyje? Kaip jis mirė?
Pirmakursės pamąstymus pertraukė dvasios klausimas: kodėl Dori vagia maistą? Aš vogiau? Mergaitė nusigando. Nejaugi ji tikrai vogė? Kas dabar bus? Ar vaiduoklis pristatys ją pas kurį nors profesorių? Gal Dori teks sumokėti už maistą, o gal jos lauks areštas?
Vaiduoklis buvo taip arti, kad Dori žengė didelį žingsnį atgal. Tikriausiai tapo baltesnė ir už jį patį.
- Aš... - bandė ieškoti žodžių. - Aš nežinojau... Aš netyčia aptikau virtuvę ir... ir elfai man pradėjo siūlyti maistą, - bandė teisintis. - Jie klausė, ko aš norėčiau... Tai jie man davė keksiuką ir gėrimą, - bandė kaltę suversti namų elfams. - Aš nebūčiau prašiusi.

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #272 Prieš 10 mėnesių »
Niekam netikusi gyvoji jo bijo! Tai buvo puiku, to Tomasz ir siekė. Kai ji žengė žingsnį atgal, vaiduoklis pajudėjo tokį patį atstumą, tad tarpas tarp jų nė kiek nepadidėjo. Buvo šlykštu, bet buvęs grifiukas prisivertė prisiartinti dar labiau, tad jiedu beveik lietėsi. Savaime aišku, tai buvo didelė garbė nevykusiai gyvajai, tik kažin ar ji tai suprato! Šito būtinai reikės paklausti, bet pirmiau ji privalo atsakyti į klausimą, kurį Tomasz jau uždavė. Ir taip jis demonstruoja pernelyg didelį nuolaidžiavimą!
- Ak, tu nežinojai! Tai, vadinasi, nežinojai ir to, kad vogti teisę turiu tik aš?! Tokiems kaip tu vogti negalima, jūs to neverti! Dabar privalai manęs atsiprašyti už tai, ką padarei!
Šita gyvoji buvo visiškai neįtikėtina, blogesnė net už seserį! Tomasz niekaip negalėjo suvokti, kaip tie kvaili mokiniai nesupranta, kad būtent jis, Tomasz Mickiewicz, yra svarbiausias žmogus (arba vaiduoklis) pasaulyje! Jam turi lenktis, dėkoti ir ką nors padarę maldauti pasigailėjimo! O šita... Kažkokia nuojauta kuždėjo, kad ji to nepadarys.
- Ar žinai, kad tokiems kaip tu vien kalbėtis su manimi yra garbė? - nutaisė griežtą toną Tomasz ir dar įdėmiau pažvelgė į įžūlios mergaitės akis. Ne, jis nepasitrauks nė per centimetrą, kol šita nepradės rodyti jam tinkamos pagarbos! Jis pleveno visiškai arti mergaitės ir spoksojo į ją. Nužvelgė ją nuo galvos iki kojų, bet nepamatė nieko, į ką būtų verta žiūrėti, tad vėl įsispoksojo į akis - taip ji bent jau bijo!
- Tu net neverta mokytis šitoje mokykloje! - kadangi nepavyko sugalvoti jokio įdomesnio įžeidimo, šį kartą turėjo tikti ir toks. Bet netrukus Tomasz, protingiausias ir gražiausias pasaulio vaiduoklis, tikrai sugalvos ką nors geresnio!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #273 Prieš 10 mėnesių »
Dori širdis stipriai stipriai dunksėjo. Ji nesuprato, ko šis vaiduoklis nori, kodėl lenda prie jos. Mergaitė tikrai vienu metu pamanė, kad jis už vagystę ves ją pas kurį nors iš profesorių, bet jeigu tai tikrai būtų vagystė, ar patys elfai siūlytų vaišes? Kad vogti teisę turiu tik aš, mintyse Dori citavo vaiduoklio žodžius. Vadinasi, jis tikrai ne pilį saugo, gal jam tiesiog patinka kabinėtis, ėmė svarstyti klastuolė. Ką gali padaryti vaiduoklis? Nagi, kuo žmogui jis gali pakenkti? Dori apie vaiduoklius nežinojo visiškai nieko, todėl jai buvo baisu. Ir dar tai, kad vaiduoklis stovi šitaip arti! Mergaitei žengus žingsnį atgal šis prisiartino ir vėl! Galiausiai jis dar skvarbiau įsistebeilijo pirmakursei į akis, buvo taip arti, kad mergaitė net nebedrįso pasitraukti. Užsimerkusi ir susiraukusi ji paniškai išrėkė:
- Na gerai, atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau! Ar dabar laimingas? - Dori atsimerkė, bet į vaiduoklį nežiūrėjo, suraukusi antakius pasuko galvą į šoną.

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #274 Prieš 10 mėnesių »
Ak, kokia nuostabi ta gyvųjų panika! Kaip jie bijo vaiduoklio, kuris net negali nuskriausti fiziškai! Žinoma, šita mergaitė bijojo ne bet kokio vaiduoklio, ji bijojo būtent Tomasz'o. Na, šio vaiduoklio buvo verta bijoti - juk jis yra iškiliausia asmenybė Žemėje!
- Ne, aš nesu laimingas! Tu atsiprašei tik dėl to, kad bijai! Tu privalai mane garbinti ir dėl to atsiprašyti, kai įžeidi, o ne iš kvailos baimės! Kaip tu nesupranti?! Ir kaip tu sugebi čia mokytis, kai esi tokia kvaila? Nors tikriausiai nesugebi!
Tiesiog neįtikėtina! Ir iš kur šita mergaitė čia atsirado? Ji tikriausiai paprasčiausia žiobarė! Tomasz tiesiog negalėjo atsistebėti. Jai nusukus žvilgsnį vaiduoklis visai pasiuto.
- Žiūrėk į mane, kai kalbi! Ir neatsakei į klausimą! Negi dar iki šiol nesupratai, kad esi daug žemesnės svarbos asmuo už mane?! Kur tavo pagarba aukštesniajai klasei?!
Tomasz atsiduso. Negalvojo, kad su gyvaisiais gali būti taip sunku. O gal čia tik šita mergaitė? Buvęs grifiukas giliai susimąstė. Jis, žinoma, buvo tobuliausia asmenybė Hogvartse, bet kaip šitai išaiškinti šitai visiškai kvailai mergaitei? Jis apskrido dar kelis ratus aplink ją ir sustojo už nugaros. Ar ji buvo verta, kad iškilusis vaiduoklis teptųsi rankas ir visą kūną? Ko gero, ne, bet Tomasz nesugalvojo daugiau jokių būdų ją pamokyti. Jis giliai įkvėpė ir perėjo kiaurai kvailąją mergaitę. Buvo be galo šlykštu, tačiau vaiduoklis žinojo, kad ji dabar turi jausti lygiai tokį patį šlykštų šaltį ir nemalonumą. Taip, tai vienas iš būdų ją pamokyti!
- Tu vis dar manęs neatsiprašei, - visiškai ramiu tonu pratarė Tomasz ir vėl atsisuko į mergaitę.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #275 Prieš 10 mėnesių »
Vaiduoklis ant Dori šaukė, ant jos pyko, liepė žiūrėti jam į akis, tačiau mergaitė vis tiek buvo nusukusi žvilgsnį. Jis pasakė, kad Dori tikriausiai yra žiobarė ir čia, nepaisant baimės, atsirado ir šiek tiek pykčio: kadangi Dori nebuvo grynakraujė ir visai neseniai visiškai susimovė per kerėjimo pamoką, ši tema klastuolei buvo labai nemaloni. Mergaitė jau nebebuvo tokia išbalusi, skruostai net nusidažė vos vos įžiūrimu raudoniu. Galvoje ėmė pintis daugybė minčių ir jausmų. Kas tai per vaiduoklis, ar jis gali ją nuskriausti, ar ji tikrai tokia netikusi  ragana ir dar daug kitų.
Vaiduoklis sustojo mergaitei už nugaros. Ji jau norėjo atsisukti, bet... netikėtai Dori pajuto per ją pereinant didžiulį, stingdantį šaltį. Tai truko vos kelias akimirkas, bet mergaitei sukėlė nenusakomai nemalonų ir keistą jausmą. Ji pradėjo klykti ir purtytis, sekundę jau pagalvojo, kad dvasia bandys ją apsėsti, tačiau ši ramiai pareikalavo atsiprašymo.
To Dori buvo per daug. Po tokių pojūčių baimė dar labiau ėmė augti į pyktį, ją apėmė adrenalinas.
Vis dar šiek tiek besikratydama, tartum bandytų kažką nusipurtyti nuo kūno, Dori paklaikusiom akim apsidairė po virtuvę. Elfai dirbo kaip niekur nieko, o netoliese ant stalo stūksojo kažkokie pyragaičiai. Mergaitė norėjo paimti pyragaitį ir sviesti į vaiduoklį, bet tiek apie vaiduoklius jau tikrai suprato: pyragaitis praskirs jį kiaurai. Nežinodama, ko griebtis, klastuolė išsitraukė iš apsiausto burtų lazdelę ir sušuko pirmą į mintis šovusį burtažodį iš savo dar kol kas labai menkos praktikos:
- Bombardo!
Dori nei neįsivaizdavo, kokį poveikį vaiduokliui gali sukelti kerai.

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #276 Prieš 10 mėnesių »
Panašu, kad šitą netikėlę reikia gerai pamokyti! Kaip galima šitaip nereaguoti į Tomasz'o prašymus! Kur ten prašymus - reikalavimus! Kodėl vaiduoklis turi kažko prašyti? Gyvieji jam turi paklusti sava valia! Ši kvailutė gyvenimo tiesų akivaizdžiai dar nebuvo išmokusi. Ar ji verta tokios garbės, kad ją mokytų pats didingasis Tomasz? Į šį klausimą atsakymą rasti buvo labai lengva: ne! Kaip galima taip elgtis?! Tomasz nusižemino ir perėjo per gyvąją, o ji tiesiog spiegė ir purtėsi! Ji turėtų dėkoti už tai, kad vaiduoklis suteikė tokią garbę! Negyvasis susitikimo dalyvis tiesiog negalėjo patikėti.
- Kaip tu taip gali?! Kas tave auklėjo?! Aš…
Nelaimei, Tomasz daugiau nespėjo nieko padaryti - gyvoji turėjo tiek įžūlumo paleisti į jį kerus! Sprogimo banga privertė vaiduoklį supleventi, bet skausmo jis, žinoma, nejuto. Bet jis juto įtūžį ir vėl priskreto prie mergaitės.
- Kaip tu drįsti?! Ar žinai, kas aš toks?! Ar dar iki šiol nesuvokei, kad esu daug vertingesnis asmuo nei tu? Esi tik padugnė, tad kaip drįsti užpulti mane, puikų ir nuostabų Hogvartso vaiduoklį?!
Buvęs grifiukas buvo labai piktas. Dabar reikėjo atkeršyti šitai kvailai mergaitei, vis dar nesuprantančiai, kur yra jos vieta šiame pasaulyje. Tomasz gerai apžiūrėjo į virtuvę, nes į galvą atėjo supratimas, kad reikia gerai trinktelėti mergaitei per galvą. Ranka to padaryti negalėjo, tad teko ieškoti ginklo. Jis nebuvo pripratęs visko daryti pats, tad dabar tiesiog čiupo arčiausiai dirbusį namų elfą ir paleido jį tai kvailai mergaitei į galvą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #277 Prieš 10 mėnesių »
Dori, kokia tu kvaila, kaip tu galėjai kerus paleisti į vaiduoklį, nejau nesusivokei, kad kerai nesuveiks??? Nieko vaiduokliui bloga nuo tų kerų nenutiko, jie tik dar labiau privertė jį įtūžti.
Nespėjus praeiti, regis, nei minutėlei, berniuko dvasia padarė šį tą netikėto: sviedė į klastuolę ne ką kita, o... namų elfą!
Nedidukas elfas skrido tiesiai į Dori. Ši net nespėjo susivokti, kad reikia pasitraukti. Čiuožtelėjo grindimis kartu su elfu. Dori beveik neužsigavo, tik šiek tiek nusibrozdino alkūnę, tačiau namų elfas prasikirto kaktą į stalo kampą.
- Vajei! - sušuko Dori. - Ar labai stipriai užsigavai?! - sunerimusi paklausė elfo.
- Ne ne, nieko tokio, panele, - stodamasis tarė namų elfas ir pasivalė su ranka kraują. - Susitvarkysiu ir grįšiu, - nusilenkė žemai žemai, o ant virtuvės grindų nukapsėjo keli kraujo lašeliai.
Elfui išeinant mergaitė pikta atsisuko į vaiduoklį.
- Tu man ką tik sakei, kad elfus reikia gerbti! - sušuko ji. - O ką pats padarei?! Kur tavo pagarba?
Netrukus prie jų priėjo kita namų elfė išvalyti purvinų grindų.
- Atsiprašau? - mandagiai kreipėsi Dori į ją.
- Taip, panele, - elfė taip pat nusilenkė.
- Ar šitas vaiduoklis gali man kažką padaryti? Ar jis gali mane nuskriausti?
- Ne, panele, - ramiai atsakė elfė. - Mirusieji negali skriausti žmonių, - ir, išvaliusi kraujo lašelius bei dar kartą nusilenkusi, elfė nuėjo.
Dori jautė, kad baimė dar labiau apmažėjo, o pyktį po truputį ėmė keisti pikdžiuga.
- Ak šit kaip, - vos vos šyptelėjo ji. - Ir ką tu man padarysi? - išpūtusi akis paklausė ji.
Dabar Dori pajuto šiokį tokį pranašumą, bet saugi vis tiek nesijautė: o jeigu elfė klysta? O jei vaiduoklis gali būti pavojingas? Jau vien tai, kad jis gali sviesti daiktus ir elfus.

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #278 Prieš 10 mėnesių »
Aišku, tokio lygio būtybėms kaip šita gyvutėlė mergaitė tik ir reikia rūpintis visokiais namų elfais! Tomasz iki tokio lygio neketino nusiristi, tad tik spoksojo, kaip gyvoji pripuola prie padarėlio. Kai ji pradėjo rūpintis juo kaip savo vaiku, vaiduoklis nesusilaikė ir garsiai prunkštelėjo.
- Matosi, kad esat vienodai niekam tikę! - garsiai sušuko jis linksmu balsu. Ar pagaliau pavyko įrodyti, kad mergaitė yra daug žemesnio lygio už jį? Jeigu taip, diena nebus praėjusi veltui!
Ir tada mergaitė pradėjo pliurpti su kita elfe! Tai buvo labai sunkiai ištveriama. Puikiosios Tomasz’o ausys privalėjo būti uždengtos, ką vaiduoklis skubiai ir padarė. Kol mergaitė švaistė savo gyvenimą šnekoms su tais žemais padarais, Tomasz kurpė atsakymą, kurį vos stojus tylai ir išrėžė:
- Tai tu turi juos gerbti! Man to daryti nereikia, jie turi garbinti mane! Tu dar iki šiol tu nesupratai?! Esi dar beviltiškesnė nei maniau! O jeigu tiki tuo, ką tau šitie padugnės šneka, esi dar ir visiškai kvaila! Jeigu manai, kad esi protinga, labai klysti! Tu neprilygsti ne tik man, tu neprilygsti net ir kvailiausiam mokyklos mokiniui, kuris proteliu man labai stipriai nusileidžia!
Tiesą sakant, Tomasz pavargo šitai neprotingai mergaitei aiškinti tokias paprastas gyvenimo tiesas. Jis vargina nuostabų save, o šita vis tiek nesupranta. Situacija tiesiog beviltiška! Jis garsiai atsiduso ir pasipūtusiu tonu išrėžė:
- Tu neįsivaizduoji, ką aš galiu tau padaryti.
Tai taręs jis pradėjo skraidyti po virtuvę ir ieškoti kito tinkamo daikto, kurį galėtų paleisti į tą nevykusią mokinę.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #279 Prieš 10 mėnesių »
Dabar jau Dori ėmė nepasiduoti vaiduokliui. Ji nesuprato, kodėl jis sako, kad visi turi jį garbinti, tiek namų elfai, tiek pati Dori. O gal jis kažkuo labai nusipelnęs mokyklai? Tikrai ne! Tada jis būtų mandagus!
- O kas gi tu toks esi? Kada tu mokeisi Hogvartse? Kada gi tu numirei? Kuo tu nusipelnei mokyklai, kad tave reikėtų taip gerbti? - išbėrė kaip žirnius Dori.
Tačiau kai vaiduoklis pasakė, kad Dori neįsivaizduoja, ką jis jai gali padaryti, mergaitei vėl per pilvą suplazdėjo baimės drugeliai. Jis meluoja, jis meluoja! Jei galėtų, tai seniai kažką būtų padaręs, bandė logiškai galvoti klastuolė, bet niekada negali žinoti...
Vaiduoklis ėmė skraidžioti po virtuvę. Dairėsi. Dori jau įtarė, kad jis ieško, ką vėl galėtų mesti į mergaitę. Kerai, kerai, kerai, galvojo mergaitė, kokie kerai galėtų sustabdyti arba atmušti daiktą? Nežinau! Mintyse skambėjo tik jau panaudotas susprogdinimo, taip pat lazdelės įžiebimo ir nuginklavimo burtažodžiai. Kaži, jeigu aš paleisiu susprogdinimo kerus į atskriejantį daiktą, jis susprogs ore? Pirmakursė bandė įsivaizduoti vaizdą. Nedaryk nesąmonių! Nepavyks ir susižeisi, sakė blaivus protas.
Mintis pertraukė kažkokio suaugusiojo balsas, nudundėjęs per visas sienas:
- Už dviejų minučių visi namų elfai renkasi didžiojoje salėje aptarti ateinančio sezono židinių kurstymo grafiko.
Ir čia tik... POKŠT! Jų nebeliko. Nei vieno elfo. Virtuvėje. Dabar jie čia vienu du: Dori ir vaiduoklis.
O jau dabar Dori pasijuto lygiai taip pat, kaip ir šio įvykio pradžioje: ją visą sukaustė baimė ir panika. Bėk, vieninteliai žodžiai skambėjo mintyse. Bėk.
Nieko negalvojusi Dori pasisuko į duris ir šoko jų link didžiausiu šuoliu, kokiu tik galėjo. Ji buvo pasiryžusi kuo greičiau išnešti kudašių iš virtuvės. Bet čia... mergaitė paslydo ant dar nespėjusių išdžiūti virtuvės grindų.
- Aaaaai! Aaaai! - šaukė mergaitė.
Koją vėrė stiprus ir aštrus skausmas. Jis buvo toks intensyvus, kad jai jau buvo vienodai, ką į ją šį kartą svies vaiduoklis. Žodžiai tarytum patys iš burnos pasipylė:
- Padėk man, prašau, man reikia į ligoninę, man labai skauda, - tarė ji žiūrėdama į permatomą berniuką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #280 Prieš 10 mėnesių »
- Kas toks? - baisiausiai nustebo Tomasz. Jeigu turėtų fizinį kūną, tikrai būtų kur nors atsitrenkęs iš tos nuostabos. - Tu nežinai, kas aš toks?!
Negi šita nevykusi mergaitė tikrai nežino jo, paties svarbiausio (ne)gyvojo šioje pilyje ir visame pasaulyje?! Ne, tik tikrai neįtikėtina, kaip taip galima?! Tomasz tiesiog baisėjosi šita neišprususia gyvąja, bet daugiau nespėjo nieko padaryti, kai suskambo kažkoks balsas, ko gero, tą niekam tikusią mergaitę itin išgąsdinęs. Net ir Tomasz beveik krūptelėjo, bet, savaime suprantama, spėjo tai nuslėpti. Vaiduokliui buvo pernelyg žemas lygis klausytis, ką tas balsas sako, tad jis to nedarė. Laimei, visi elfai kažkur dingo, taigi dabar joks kvailys jam nesutrukdys dar labiau išgąsdinti tos žemiausio lygio mergaitės.
Panašu, kad ji sugebėjo suprasti tą ir pati. Ir kad dėjo į kojas! Akivaizdu, kad tikra bailė! Savaime suprantama, jos vytis Tomasz negalėjo - ji nebuvo to verta! Laimei, to daryti ir nereikėjo, nes ta nevykėlė sugebėjo nusiversti! Ji nebuvo verta girdėti Tomasz'o juoko, bet čia buvęs grifiukas nesusilaikė ir pradėjo garsiai kvatoti.
- Dar bandysi nuo manęs bėgti? - be galo patenkintas paklausė jis. Vaiduoklis neklausė, ką ta netikėlė šneka - jo ausys jau ir taip pavargo nuo to kvailo balso. Tomasz priskrido prie mergaitės ir pakibo tiesiai virš jos. Savaime aišku, neketino jai padėti - dar to betrūko! Ji taip ir neatsiprašė už tai, kad elgėsi tiesiog neįtikėtinai nemandagiai ir įžūliai! O Tomasz ir šiaip nepadėtų kiekvienam pasitaikiusiam nevykėliui. Jis šypsodamasis pažvelgė žemyn į mergaitę, bet daugiau nieko nesakė - ji jau pakankamai prisiklausė jo nuostabaus balso. Kelias sekundes ramiai kabojo virš jos ir galiausiai nieko nebepasakęs išskrido iš virtuvės. Ar mergaitei viskas bus gerai, Tomasz'ui absoliučiai nerūpėjo - jo nuostabi galva buvo užimta svarbesnėmis mintimis.

*

Neprisijungęs Jessica Moony

  • III kursas
  • *
  • 98
  • Taškai:
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #281 Prieš 10 mėnesių »
Jessica šiandien buvo labai išsiblaškiusi ir darė tikras nesąmones su savo katėmis. Dabar ji vaikščiojo po pilį su Mango ant galvos ir bandė jo nenumesti, o kiti jos katinai sekė iš paskos vėdindami savo uodegomis ir murkdami. Prancūzė kelias sekundes nežiūrėjusi, jau atsidūrė kažkokioj nepažystamoj vietoj, o prieš ją kiurksojo didokas vaisių natiurmortas. Netikėtai ji išgirdo kažkokį baisiai skaudų riksmą iš už kažkurios sienos. Norėjo eiti padėti kam nors, kas klykė, bet aplink buvo tik tasai akligatvis su paveikslais. Prancūzė išlėto nukėlė savo katinuką Mango nuo galvos ir krūptelėjo. Mat kai nukėlinėjo katiną nuo rudų plaukų apipintos galvos su jo nugara užkliudė tą didįjį paveikslą ir jis stebuklingai atsivėlė lyg durys. O viduje to dalyko ant grindų voliojosi skausmo perpildyta mergaitė. Jessicai iš karto užsinorėjo padėti nepažįstamajai, kad ir kas ji bebūtų.
- Labas, aš Jessica. Jessica Moony. Iš... Grifo Gūžtos, - prisistatė mažoji prancūzė, o vėliau pridūrė. - Kas nutiko? Gaaal reikia pagalbos?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #282 Prieš 10 mėnesių »
Dori raitėsi iš skausmo. Jautė bjauriojo vaiduoklio žvilgsnį, tačiau šis, regis, net nesiteikė padėti. Mergaitė pyko, kaip jis galėjo būti toks negeras! Vis tik jie yra tos pačios pilies gyventojai, o šis, negana to, kad išsityčiojo iš Dori, tai dar ir paliko ją kankintis vieną šioje virtuvėje.
Pirmakursės akys prisipildė skausmo ašarų. Ji bandė stotis, bet buvo dar baisiau. Vienas menkas prisilietimas prie skaudamos kojos siaubingus pojūčius dar labiau suaštrino.
- Suknistas kvailas vaiduoklis! - suriko Dori, nors šio jau nei pėdsakų nebuvo. - Tu dar atsiimsi! - labiau pažadėjo sau nei grasino šmėklai.
Klastuolė nei nepajuto, kad kažkas įėjo į virtuvę. Išgirdusi, kad jai siūloma pagalba, mergaitė pažvelgė atėjūnei į akis. Tai buvo grifė. Kažkokia Jessica iš Grifų gūžtos, keistu akcentu ir dar su trim katėm. Dori labai džiaugėsi, kad ši buvo su ja draugiška, tačiau bičiuliautis mergaitei dabar mažiausiai rūpėjo.
- Mano koja... - per skausmą išlemeno. - Man rodos, man reikia į ligoninę...
Nespėjus nieko daugiau ištarti į virtuvę grįžo elfai.
- Vajei, vajei, sužeista burtininkė! - suriko viena elfė. - Sužeista burtininkė!
Elfai sukluso ir, priėję prie Dori, išburtais neštuvais nugabeno mergaitę į ligoninę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alicia Dana Visser

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai: 23
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #283 Prieš 5 mėnesius »
Dar visai neseniai tuomet baigėsi nuobodžios pamokos po kurių Alicia  nuėjo ne prie namų darbų. O nuveikti kažko įdomaus. Iš pradžių mergaitė vaikštinėjo po biblioteką ir trukdė kitiems mokytis. Paskui surado trofėjų kambarį ir ten pradėjo apžiūrėti visokias taures. Bet greitai tai grifiukei pabodo ir ji nusprendė, kad nori aplankyti požėmius. Ji ten norėjo patirti šaltį ir baimę, kad bent jau šiek tiek būtų įdomiau. Bet ji kažkodėl pajuto šilumą ir jaukumą, o paskui netgi pamatė daugybę paveikslų maisto tematiką. Ne ten nuėjau, bet čia irgi įdomu. Pagalvojo pirmakursė ir ėjo toliau. Bet ji eidama lietė kiekvieną paveikslą norėdamą, kad jis jai atskleistų kokią paslaptį ar naują nuotykį. Bet deja nei vienas paveikslėlis nepasidavė. Ir jau Dana norėjo pasiduoti, bet ji pakuteno kriaušę ir tada ji atsirado virtuvėje. O pagaliau. Nudžiugo olandė, bet tada nustebo, nes pamatė daugybę apdriskusių padarų su šikšnosparnių ausimis ir didelėmis akimis. Šie keisti padarai gražiai pasisveikino:
- Sveika panelę mes esame Hogvartso namų elfai. Ir darome jums maistą. Jūs iš čia galite valgyti kiek tik širdis geidžia.
Oho rimtai, kaip tik dėl tų paveikslų išalkau. Pagalvojo žaliakė ir pasiemusį šokoladinio pyrago gabaliuka pradėjo jį valgyti.

*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #284 Prieš 5 mėnesius »
Kaip deja dar vis bėgo Victorios Julios pirmosios dienos šioje mokykloje kurioje mergina visai nedegė noru mokytis. Ir kaip nebūtų kaista  Varniukė ir vėl kažkur ėjo ir kartu su savimi ir vėl  ant rankų nešėsi savo vienintelį ir mėgstamiausia katinuką Damiano kuris jai buvo viskas po to kai jai teko palikti savo namus ir mamą. Taigi šį nuostabų laiką po pamokų Jaunoji Saeterhaug nusprendė aplankyti požemius. Ten kur gyveno klastuoliai ir švilpiai nors tiesa pasakius mergaitei klastuoliai buvo daug labiau prie širdies negu švilpiai , juk Victoria Julia pati turėjo būti klastuolė arba , bent jau ji taip manė. Na ką gi manau pats metas aplankyti klastuolius. Saeterhaug pradėjo leistis žemyn ir apžiūrinėjo viską ką matė aplink , juk ji čia lankėsi patį pirmą kartą vienintelis faktas kurį jį žinojo tai kieno bendri koledžų kambariai čia buvo daugiau nieko...Po kurio laiko Victoria Julia nusuko visiškai kitur nei Švilpių ir klastuolių miegamieji ,o ji nuėjo tarp kažkokių neaiškių paveikslų kuriose buvo nutapytas tik maistas. Pagaliau be eidama Victoria Julia užkabino ranka kažkokį paveikslą ir jis atsivėrė. Oho tokio dalyko gyvenime nemačiau! Tačiau mergaitės nuostabai nebuvo galo , nes vos tik įžengusi Victoria Julia pamatė kažkokius  mielus padarus kurų buvo tikrai daug ir jie atrodė gana keistai. Jaunoji varniukė nuleido savo katiną žemyn norėdama pažiūrėti kaip šis reaguos į šiuos padarus. Po kiek laiko Saeterhaug iš kažkur išgirdo tuos padariukus kalbant. Puiki galimybe ir man pavalgyti ir ką nors duoti Damiano.   Su šia mintimi Victoria Julia įpylė savo katinukui pieno ,o pati pasiėmė keksiuką.