0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VI kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 53
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #255 Prieš 1 metus »
- Pačių skaniausių pasaulio keksiukų, - vėl paaiškino Zoey. Jai buvo kiek keista dėl Elliw nesupratimo ką jos veikia čia. Juk matematika labai parasta. Virtuvė lygu keksiukai. Matyt Elliw tiesiog nežinojo, kad virtuvėje irgi būna keksiukų pagalvojo blondinukė ir pati sau linktelėjo galva.
- Aš nežinau kur Liucija. Vėliau galėsim pabandyti ją surasti, jei nori, - pasiūlė mėlynų akių savininkė. Ji ir pati visai norėjo pamatyti Liucija, kadangi matė ją senokai.
- Nes jis skaniausias, - atsidusdama ištarė. Richter pasirodė, kad tai ji sakė jau kokius penkis kartus tai tikrai. Gali būti, kad net daugiau. Jai ramiai valgant keksiukus, Elliw užspringo keksiuku. Blondinukė iš karto pribėgo prie jos ir pradėjo ją gelbėti apglėbdama ją iš nugaros ir švelniai spausdama kartas nuo karto. Trumpiau tai tiesiog atliko užspringusio žmogaus gaivinimo metodus. Kažkur šalia jų gulėjo nukritęs ir rimtai sudužęs teleskopas.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 614
  • 265 teleskopai (22-05-15)
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #256 Prieš 1 metus »
- Iš kur tu žinai, kad šitie keksiukai yra skaniausi pasaulyje? - nesuprato Elliw. Ji buvo tikra, kad šita mergaitė tikrai negalėjo paragauti visų keksiukų, kurie tik yra pasaulyje, tai buvo tiesiog neįmanoma - šitą suvokė net ir Elliw. Vis dėlto šviesiaplaukė mergaitė netruko daug labiau pradžiuginti velsietę: jai užteko pasakyti, kad galės (padėti) surasti Liuciją. Tai buvo viskas, ko šiuo momentu Elliw reikėjo.
Deja, visai netrukus jai prireikė daug rimtesnės koledžo draugės pagalbos: atrodė, kad tuoj uždus ir čia pat numirs. Spėjo supanikuoti, kai pajuto, kad ta gera mergaitė jau yra visai šalia. Laimei, ji pasirodė pakankamai protinga, kad sugebėtų padėti nelaimės ištiktai draugei.
Kelis kartus giliai įkvėpusi Elliw pagaliau sugebėjo išspausti:
- Ačiū...
Tik dabar rudaplaukė susivokė, kad rankoje nebeturi teleskopo. Piktai nužvelgė patalpą, kur jos buvo: visai nebuvo būtina čia eiti, o ji ne tik vos nemirė, bet dar ir pametė teleskopą! Pastarąjį, tiesa, netrukus pastebėjo prie kojų.
- Ar moki taisyti teleskopus? - skubiai paklausė Elliw nė nesusimąstydama, kad tikriausiai šito jau klausė kokius penkis kartus. Aplinkui lakstė namų elfai, tačiau tai velsietei nerūpėjo - jos dėmesys buvo skirtas tik teleskopui. Ji jau beveik pamiršo ir šalia esančią koledžo draugę.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VI kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 53
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #257 Prieš 1 metus »
- Na, bent manau, kad jie yra skaniausi pasaulyje keksiukai, kadangi visada tirpsta burnoje, o glajus jis tiesiog tobulas, - pasakė. Tada prisiminė savo mamos keksiukus, kurie buvo lygiai tokie patys kaip ir šie. Turbūt dėl to man ir atrodo, kad šie keksiukai yra skaniausi pasaulio keksiukai pagalvojo geltonplaukė tyliai atsidusdama. Nuotaika kažkur kaip ir dingo. Kai ji prisimindavo mamą visada ir džiaugdavosi, ir liūdėdavo.
 Lengvesnis atodūsis paliko mergaitės lūpas, kai Elliw atspringo. Panašu, kad viskas baigėsi gerai ir niekas perdaugiausiai, be teleskopo, nenukentėjo.
- Nėra už ką. Aš privalėjau padėti, manau, būtum dariusi tą patį, - pasakė blondinukė su šiokia tokia draugiška šypsenėle. Juk buvo mirtina situacija, jei  Richter būtų nepadėjus, turbūt būtų buvę labai blogai.
- Taip, moku. Šį sutaisyti bus gana sunku, bet aš pabandysiu, - ištarė rimtai ir ėmė grabinėti savo apsiaustą, ieškodama savo lazdelės, kadangi žinojo, jog be kerų neapsieis.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 614
  • 265 teleskopai (22-05-15)
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #258 Prieš 1 metus »
Elliw nelabai suprato, ką ta mergaitė šnekėjo apie keksiukus. Tiesą sakant, tokio maisto ji iš viso nelabai valgydavo, tad ir negalėjo nieko išmanyti. Ar prisiminti. Tad klausėsi, ką šneka šviesiaplaukė, ir jai pritarė. Nesvarbu, kad po kelių minučių jau nebežinojo, ką tiksliai ji kalbėjo.
- Ką būčiau padariusi? - sutriko Elliw, kai mergaitė užsiminė, kad ir ji būtų padariusi "tą patį". Rudaplaukė buvo tikra, kad ji tikrai nieko nedarys, tad ką šita mergaitė čia šneka? Ir kur, po galais, Liucija?!
Susirūpinusi tik teleskopu ir beveik pamiršusi apie tą mergaitę, Elliw beveik pašoko, kai ji prakalbo. Velsietė pakėlė akis ir pamatė, kaip ji atkakliai kažko ieško. Teliko tikėtis, kad paieškų objektas yra burtų... kas ten? Na, tas daiktas, kuris taiso teleskopus. Elliw viltingai žiūrėjo į mergaitę ir laukė, kada ji bus pagaliau pasiruošusi sutaisyti jos sudužusį teleskopą. Galiausiai ji atsitūpė prie didžiausios brangenybės ir bandė pakelti - gal tai kažkokiu būdu padės sutaisyti sulūžusį žvaigždžių stebėjimo prietaisą? Elliw beveik verkė: situacija atrodė visai be išeities, o Liucija ir toliau buvo dingusi.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VI kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 53
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #259 Prieš 1 metus »
 Zoey išmetė keksiuko popierėlį į šiukšlių dėžę. Tada patrynė savo rankas ir nuo uniformos nusivalė keletą trupinių, nutrupėjusių nuo keksiuko.
- Mane gaivinusi jei būčiau paspringus, - pasakė kiek pagalvojus blondinukė. Tada apžvelgė visą maistą gulintį čia. Daugiau nieko valgyti nesinorėjo. Mergaitė nebesijautė alkana. Pasirodo, kad kartais pakanka vos vieno keksiuko, kad pasijustum sotus.
 Galiausiai Zoey rankoje jau buvo lazdelė. Ją rasti buvo gana sunku, kadangi kažkodėl Zoey apsiauste atsirado daugiau kišenių nei turėtų būti. Įdomu kaip jos ten atsirado... pagalvojo blondinukė. Matyt, ten buvo prairimai uniformoje, apie kuriuos Zoey nežinojo. Nebemąstydama apie kišenių atsiradimą, mergaitė susikaupė ir pažvelgė į teleskopą.
- Reparo, - ištarė pamodama savo lazdele. Deja, kažkodėl nieko neįvyko.
- Reparo, - griežčiau ir garsiau ištarė. Teleskopas grįžo į pradinę savo forma. - Prašau, atrodo jis sutaisytas, - ištarė mėlynakė su šypsena.

*

Magdė

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #260 Prieš 1 metus »
 Alisa atėjo į virtuvę pasišildyti. Pilyje kažkodėl jai buvo kraupiai šalta, košė skersvėjis, rodos, iš Didžiosios salės užburtų lubų tuoj ims kristi snaigės.
 Kaip patekti į šią jaukią vietelę šalia Švilpynės bendrojo kambario mergina žinojo. Šiuo metu ji nenorėjo nieko matyti, tik gal vieną kitą švilpynuką. Todėl virtuvė buvo ideali.
 Penktakursė drožė koridoriumi, kol pasiekė paveikslą su vaisiais. Baltutėliu smiliumi, užsibaigiančiu bordiniu laku, taip tinkančiu jai, Alisa pakuteno žalsvą, apetitą keliančią  kriaušę. Ši raitydamasi virto žalvario rankena. Pasapudusi ją, mergina įėjo.
 Virtuvė buvo jauki, šilta baldų ir kitokių rakandų prikrauta vietelė. Visur lakstė namų elfai su padėkliukais, nukrautais maistu. Prisėdusi ant krėsliuko, penktakursė tuoj pat sulaukė paslauigaus namų elfuko su žolelių arbata ir uogų pyragėliais.
 Neblogas aptarnavimas šyptelėjo švilpė.
 Pyragėliai ir arbata buvo nuostabūs ir Alisa atsipalaidavo. Virtuvėje visad sklandė malonūs kvapai. Elfų paslaugumas ir ramybė džiugino, šiluma ir jaukumas migdė.
 Mergina nė nepajuto, kaip užsnūdo. Laimė, nubudo jau netrukus, kai vienas elfas netyčia stumtelėjo indų rietuvę ir šie subildėjo žemėn. Penktakursė šoko padėti. Ji surinko duženas ir sveikus metalinius indus, suplovė lėkštes ir  padėjo sušluotui smulkias šukeles. Elfai nenorėjo priimti pagalbos, bet švilpė buvo užsispyrusi. Taigi, už darbą buvo apdovanota pyragėliais.
 Alisa ėmėsi apžiūrinėti virtuvę. Ir staiga rado pirmakursę, kiek į ją panašią švilpynukę. Ištiesusi pyragėlį, paklausė:
 - Labas, kuo tu vardu? Gal norėtum pyragėlių ir arbatos?

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #261 Prieš 1 metus »
Švilpė turėjo jau grįžti į Švilpynės bendrąjį kambarį, bet Michellė nelabai norėjo grįžti. Vietoj to mergaitė sugalvojo pagaliau nukeliauti į virtuvę. Pirmakursė, įžengusi į didelę Hogvartso virtuvę, pajuto staigiai atplūdusią šilumą. Geltonplaukė giliai įkvėpė skanaus sausainių, keksiukų ir pyragų kvapo ir pradėjo eiti arčiau namų elfo, kuris labai greitai sukosi virtuvėje tarp puodų bei keptuvių.
- Labas. Gal tau padėti?- vienuolikmetė mandagiai paklausė namų elfo.
Virtuvėje besisukantis elfas kažką sumurmėjo ir greitai pasitraukė.
Švilpė, supratusi, kad nepadės elfams, paėjo giliau į virtuvę.
Neilgai trukus Michellė pamatė dar vieną mergaitė, kuri atrodė tikrai vyresnė už pirmakursę.
- Labas. Aš Michellė. Tu švilpė, taip? Ir aš labai norėčiau arbatos ir pyragėlio,- nusišypsojo geltonplaukė.

*

Magdė

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #262 Prieš 1 metus »
 Draugiškas Michelle elgesys paskatino Alisą atsakyti tuo pačiu. Ji nusišypsojo pirmakursei ir nusivedė ją prie savo staliuko. Klestelėjusi ant minkšto krėslo Alisa palaimingai atsilošė, užsimerkė ir mechaniškai, negalvodama, ką daro, pastūmė lėkštę su pyragaičiais arčiau naujos pažįstamos.
 Staiga ji prisiminė, kad net nepasakė savo vardo. Atsisukusi, rimtai prisistatė:
 -Taigi, aš Alisa iš švilpynės koledžo, kaip ir tu.
 Mergina visai laiminga atsirėmė į krėslo atlošą.
 Nemaniau, kad šitos pagalvėlės tokios minkštos...
Po keleto sekundžių penktakursė jau snaudė, nosies galiuku tebejausdama švelnų pyragaičių ir arbatos kvapą.
 -Chrrrrr...-atsiduso penkioliknžmetė ir pabudo.
 Teko pasiimti pyragaitį. Gal kramtant miegas nepagaus...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #263 Prieš 1 metus »
Švilpė prisėdo ant kėdės, kuri buvo prie nedidelio staliuko virtuvėje. Pamačiusi, kad mergaitė mergina pastūmė jai lėkštę pilną gardžiai atrodančių pyragaičių. Pirmakursė nieko nelaukusi pasiėmė vieną pyragaitį ir pradėjo jį valgyti.
- Kaip įmanoma iškepti tokio skonio pyragaičius?! - su šypsena veide ištarė italė.
Geltonplaukė pakėlė galvą ir pažvelgė į Alisą. Ji... Snaudė! Vienuolikmetė nejučiomis nusijuokė ir dar kartelį prašneko:
- Tas skanus kepinių kvapas tikrai migdo...
Michellė pasiėmė dar vieną pyragaitį, tačiau šį kartą nusprendė jį suvalgyti kartu su arbata. Pirmakursė atsistojo ir bandė vėl pakalbinti elfus. Deja, mergaitei nesisekė kalbinti mažųjų padarėlių, tačiau grįžus prie stalelio jos vietoje stovėjo didelis puodelis juodos arbatos.
Vauuu

*

Magdė

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #264 Prieš 1 metus »
 Alisa paėmė dar vieną gardų, kvapnų ir viliojantį pyragaitį, kuriuo taip žavėjosi Michellė. Mergina šyptelėjo ir atsistojusi nužingsniavo prie vieno elfo. Tada iš kišenės išsitraukė keletą gražių megztų kojinaičių ir maloniai šypsodamasi įteikė elfui. Tas taip nustebo ir ėmė lankstytis iki žemės, svysčiodamas savo plačiomis ausimis. Švilpė nusijuokė ir grįžusi rado jos draugės vietoje arbatos puodelį. Luna ir pati klestelėjo ant savo krėslo ir, traukdama gaivų orą, sklindantį pro langą iš kiemo, sukramsnojo dar tuziną tį minkštų skanėstų.
 Įdomu, koks ten vaizdas pro langą?  pagalvojo penkiolikmetė švilpė ir prisiartino.
 Vaizdas buvo neblogas, matėsi didelė dalis sodo, apsipylusio žiedais, ir, kadangi buvo antrame aukšte, penktakursė įžiūrėjo žemę.
  Staiga, kažkas ją stumtelėjo ir Alisa iškrito pro langą. IŠ TRIJŲ METRŲ AUKŠČIO.
 Čia jau ne juokais  išsigandusi pamanė mergina ir užsimerkė.
 

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #265 Prieš 1 metus »
Mergaitė linksma atsisėdo ant tos pačios kėdutės ir, pasiėmusi didelį puodelį, pradėjo gurkšnoti arbatą, kuri buvo labai skani. Reikės čia užsukti žymiai dažniauu!!!
Švilpė pasiėmė paskutinį pyragaitį, jį lėtai suvalgė, išgėrė visą arbatą ir atsirėmė į kėdės atlošą.
- Jaučiuosi kaip balionas į kurį prikimšo pyragų ir pripylė litrą arbatos, - nusijuokė Michellė.
Italė kaip ir būtų norėjusi grįžti į Švilpynės bendrąjį kambarį ir miegoti savo minkštoje lovoje, tačiau atsitiko kai kas labai blogo. Jos draugė Alisa iškrito pro langą.
- PO ŠIMTS RUDŲ PASIPŪTUSIŲ KALAKUTŲ!!! - pradėjo rėkti dvylikametė.
Michellė nubėgo prie lango ir supratusi, kad jai reikė bėgti į lauką nubėgo prie virtuvės didelių durų.
- TU, - bedė pirštą į vieną elfą, - BANDYK PASIŽIŪRĖTI AR ALISA NEUŽSIMUŠĖ!!!
Viską išrėkusi italė nubėgo į lauko vietą, kurioje gulėjo Alisa.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #266 Prieš 1 metus »
Hogvartse buvo liūtinga diena. Debesys gaubė tamsų dangų. Herbalogijos šilptnamiai aprasoje nuo lietaus lašų. Kiemas tuštut tuštutėlis. Paprastai kadangi buvo savaitgalis jis turėjo būti pilnas, bet dėl lietaus niekas nenorėjo išlysti lauk iš bendrūjų kambarių. Evelina kaip ir visomis blogomis (ir ne tik) dienomis. Ji įėjo į koridorių. Koridorius buvo kaip galerija. Buvo pilnas paveikslų. Tačiau ne tiesiog paveikslų. Visi buvo susije su maistu. Kabėjo vaisių dubens piešinys.  Dar buvo daug įvairiausių. Tarkime stalas su judančia šeima, šuo su maisto dubeniu, stalas su didžiausiu maisto kiekiu, prabangus tortas. Evelina apsidairė. Niekad čia nebuvo buvusi. Grifiukė nors ir nežynojo ar jai čia galima, vis tiek įėjo. Koridoriaus grindis nuklotos plytelėmis, ant lubų kabėjo didelė lempa, o virš kiekvieno paveikslo irgi po lempute. Langų čia nebuvo, bet daugybę lempų čia puikiai apšvietė "galerija". Evelina susidomėjusi nuėjo toliau. Keista niekad nesu mačiusi šio koridoriaus. Įdomu kur jis nuves. Pala... Na, žinoma tai juk virtuvės koridorius. Mergaitė prisiminė kaip viena grifiukė sakė, kad tereikia pakutenti kriaušę vaisių dubens paveikslę ir atsidarys įėjimas į virtuvę, kur elfai mielai tave pavaišins, kuo tik panorėsi. Evelina (ne)norėdama grįžo prie vaisių paveisklo. Tačiau kodėl bųtent šis? Juk tas šuo su savo dubeniu žymiai didesnis. Gal ta mergaitė suklydo?.. Tačiau ką aš bandau apgauti man juk visad kyla abejonės, o pasirodo viskas būna gerai. Reikia išbandyti. Ir ji nuėjo link paveikslo. Paveisklo drobė buvo didelė. Ant jos galėjai nupiešti tikrą žmogų, tikrojo dydžio. Atrodo visai įmanoma jog namų elfai galėtu čia slėptis ir gaminti mokyniams maistą. Pasistiebusi ant pirštų galų ji pakuteno kriaušę. Iš šios išsiveržė kažkoks keistas garsas panašus į kriaušės juoką. Ir tada paveikslas atsivėrė, o iš jo vidaus išniro nustebę namų elfų veidai sakantis: kaip keista... Kas gi pas mus gali lankytis? Pamate koridorije Evelina jie ja labai maloniai pasveikino:
- Sveiki, gerbiamoji panele, kokie vėjai jus atputė pas mus?
- Aš atsiprašau jei sutrukdžiau. Bet ar galėčiau pamatyti jūsų virtuvės vidų? - paklausė Evelina.
Elfai iškart maloniai ja užleido. Viduje buvo šimtai rietuvių, indų ir stalčių. Čia buvo keturi stalai kaip ir didžiojoje salėje sustatyti tose pačiose vietose. Jie buvo vienas po Grifų Gūžtos stalu, o kiti po kitais.
- Gal norėtumėte ko nors užkasti, - paklausė vienas elfų Evelina ir ši sutiko.
Tai buvo jos pirmas kartas namų elfų virtuvėje. Negalėjo atsisakyti jų maisto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Evelina Džonson »
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #267 Prieš 10 mėnesių »
Buvo niūrus, lietingas savaitgalis. Dori kol kas dar nelabai pavyko susirasti draugų. Su vienu kitu klastuoliu persimesdavo keliais žodžiais, dar įsiminė kelis varnanagius, kurie pasirodė mergaitei ne iš kelmo spirti. Tačiau bent kol kas mergaitei draugų netrūko, nes ji žinojo, kad Hogvartsas slepia daugybę paslapčių, todėl laisvu nuo pamokų metu pirmakursė vaikštinėjo Hogvartso koridoriais tyrinėdama jį.
Po vieno iš tokių pasivaikščiojimų po pilį mergaitė nutarė sukti Klastūnyno link. Eidama į požemius Dori suprato, kad ir vėl pasiklydo. O ne, susinervavo ji, visai tu kvaiša, net nerandi kelio i savo miegamąjį... Ir iš tiesų, Dori pasiklydusi Hogvartse buvo jau ne vieną kartą. Dažniausiai nerasdavo reikiamos klasės. Eidama koridoriumi mergaitė suprato, kad kažkas čia ne taip. Ji atsidūrė kur kas šiltesnėje ir jai jaukesnėje vietoje nei kelias į Klastūnyno bendrąjį kambarį. Koridorius buvo jaukiai apšviestas ir ant sienų kabėjo daug įvairiausių paveikslų maisto tema.
Mergaitė ėmė juos apžiūrinėti tartum muziejuje. Ji turėjo įprotį viską paliesti. Ėjo koridoriumi žiūrinėdama ir liesdama paveikslus, jausdama tartum kiekvieną autoriaus potėpį.
Pirštais čiupinėjant ant vieno paveikslo kriaušę... Dori ėmė ir atsidūrė... Hogvartso virtuvėje!
- Aaa! - suklykė ji. - Aaa! Kas Jūs per padarai?
Dori pasidarė negera. Prieš save ji pamatė gausybė nuskurusių padarų, kurie žiūrėjo į ją savo didžiulėm akim.
- Laba diena, panele, - tarė vienas padaras ir jo balsas skambėjo kur kas maloniau, nei Dori tikėjosi. - Mes esame Hogvartso namų elfai ir ruošiame Jums maistą, - elfas nusilenkė ligi žemės. - Ko norėsite?
Elfai? Ruošia maistą? O nejaugi tu manei, kad maistas čia pats pasigamina? Sekundėlę mergaitei pasidarė namų elfų gaila. Bet jie jau vaikščiojo aplink ją su padėklas įvairiausių skanėstų ir Dori nebuvo kada jų gailėti. Reikia pasmaližiauti. Klastuolė pasiėmė nuo padėklo moliūgų sulčių ir šokoladinį keksiuką. Padėkoti elfams pamiršo, bet šiems, regis, tai buvo nei motais. Mergaitė gardžiuodamasi valgė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #268 Prieš 10 mėnesių »
Tomasz nemėgo savaitgalių. O kaip jam juos mėgti, kai nevykdavo pamokos, kurių pavertimas chaosu buvo pagrindinis vaiduoklio užsiėmimas? Taigi savaitgaliais jis paprasčiausiai neturėjo ką veikti. Skraidžiojo po pilį ieškodamas mokinių, kuriuos galėtų pastatyti į jų vietą, kuri, savaime aišku, pasaulio svarbiųjų sąraše buvo daug žemiau nei Tomasz’o.
Taigi buvęs grifas nuobodžiavo ir skraidžiojo po pilį be jokio tikslo. Pagalvojo, ar nereikėtų paerzinti Džeinės, bet paprasčiausiai tingėjo jos ieškoti. O ir kas ji tokia, kad Tomasz jos ieškotų? Niekuo neypatinga gyvoji, kuri turėtų visada būti pasiruošusi padėti ir patarnauti mirusiam broliui! Ji kaip visada buvo be galo įžūli, ir vaiduoklis net neįsivaizdavo, kur ji šlaistosi. Kam tokia sesuo reikalinga iš viso?!
Galų gale Tomasz’ui nusibodo skraidyti be tikslo, tad jis nusklendė virtuvės link. Ten visada būna elfų, kurie sugeba būti dar mažiau verti dėmesio ir pagarbos nei gyvi žmonės. Taigi, jis tikrai ras iš ko pasityčioti ir ką pažeminti. Tomasz įsklendė pro uždarytas duris ir iš karto pastebėjo, kad ten yra ir gyvas žmogus. Ta mergaitė nebuvo verta, kad vaiduoklis su ja kalbėtų pagarbiai, taigi Tomasz iš karto paruošė savo patyčiomis persmelktą toną.
- Laba diena, - saldžiu balseliu pasisveikino jis. - Ir ką ši nevykusi mergaitė veikia virtuvėje?
Tomasz priskrido visai prie pat mergaitės ir įdėmiai pažvelgė į ją. Jis nelaukė, kol ji ką nors pasakys, o pradėjo staiga šaukti:
- Ar nežinojai, kad reikia padėkoti namų elfams?! Koks nemandagumas! Tu ir taip nesi verta gyventi toje pačioje pilyje, kurioje gyvenu aš, o dar ir rodai nepagarbą namų elfams?! Kaip šitaip galima?! Dabar pat nusilenk elfams ir, savaime suprantama, man, nes mes esame be galo įžeisti tavo neįtikėtino įžūlumo!
Tomasz, žinoma, pagarbos namų elfams nejuto, jis be savęs negerbė iš viso nieko. Bet kaip kitaip jis gali parodyti šitai įžūliai mergaitei jos vietą pasaulyje? Taip, ją reikia gerai pamokyti!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1079
  • Taškai: 501
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #269 Prieš 10 mėnesių »
Dori žiaumojo skanųji keksiuką ir jau žadėjo klausti namų elfų, ar šie turi ko nors su braškėmis ir grietinėle. Tačiau staiga, netikėtai ir šiurpiai, klastuolei prieš nosį išdygo vaiduoklis.
- Aaa! - netyčiom suspigo mergaitė.
Juk tai tas pats vaiduoklis, kuris siautė nuodų ir vaistų pamokoje, prisiminė ji.
Dori to vaiduoklio bijojo. Ji prisimena, kaip vaiduoklis apmėtė kažkuo grifę ir net pačią profesorę. Tada ji stengėsi nepakliūti šiai dvasiai į akis, o dabar, kaip tyčia, atsidūrė su ja ten, kur be jų yra tik kažkokie elfai ir jiems, regis, nei trupučio nerūpi nei vaiduokliai, nei moksleiviai. Mergaitė akimirką jau norėjo paklusti įsakymui ir nusilenkti, bet kažkas ją sustabdė. Palauk, tu klastuolė ar ne? Tai jis miręs ar tu? Dori, jis tik vaiduoklis!
Jis tik vaiduoklis... Burtininkų pasaulyje tai gal ir skamba įprastai, tačiau Dori, kuriai šis pasaulis dar yra neatrastas, vaiduokliai jokio įprastumo nepriminė.
Pirmakursė iki šiol kalbėjosi tik su Kruvinuoju Baronu, kuris buvo atėjęs pasveikinti naujų klastuolių pačią pirmąją dieną Hogvartse. Ji girdėjo kitus šnekant apie poltergeistą Akilandą, kuris siaučia visoje mokykloje, tačiau Dori su juo susidurti dar neteko. Sklinda kalbos, kad jis bijo Kruvinojo Barono, todėl arti Klastūnyno niekada nesirodo.
- Ar tu Akilanda? - sukaupusi drąsą ir pamiršusi maistą paklausė Dori.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Dori Mendel »