0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #15 Prieš 12 metus »
Slėptis po pernykščiais lapais... Toks būtų mano atsakymas... Tik deja,ne šiuo atveju...
- Galbūt mano atsakymas turėtų būti : ,,Slėptis po pernykščiais lapais? Bet dabar turiu pasakyti, ,jog turiu,tiesiog privalau spręsti iškilusias problemas tarp mūsų... Tad variantas būtų pats pirmasis. Beto,dar man iškilo vienas klausimas : ką tu nuoširdžiaim apie mane galvoji..? Pasakyk viską nuoširdžiai.. Pasistengsiu nesupykti,- liūdnai pasižadėjo Smit.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #16 Prieš 12 metus »
- Nu... Tu esi miela mergaitė, nenuspėjama, kartais per daug ūmi, bet užtat maloni ir geraširdė. - Albertas tarė Merei - tik nesupyk... Gerai.
Vaikinas nusijuokė ir pasakė:
- Šaunu, kad išsiaiškinome, be to Mere turiu tau vieną patarimą, būk šiek tiek drąsesnė. Nebijok pasakyti, nebijok išreikšti savo minčių.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #17 Prieš 12 metus »
- Tu manai,kad aš nedrąsi?- nusijuokusi švelniu balsu ištarė mergaitė.
Merė kai ką sugalvojo... Tik nežinojo ar jis tam pritars?
Gerai,aš jo paklausiu ir palauksiu jo atsakymo ir jei jis sutiks aš tai padarysiu.
Deja išėjo ne taip kaip Merė planavo.
-Albertai ar galiu tave apkabinti,- nuraudusi paklausė Smit.
Bet gaila,nesulaukusi atsakymo ji ėmėsi veiksmų. Atsistojo,apkabino jį per pečius ir dar... ...dar pabučiavo. Bet tik į skruostą.
- Albertai,tu esi pats nuostabiausias draugas kokį aš pažįstu... Ačiū tau už viską,-  švilpiukė jį vis dar laikė savo glėby.
Ir tik po kurio laiko suvokė,jog jau laikas berniuką paleisti.
-UPS,atsiprašau,- tik tai galėjo ištarti mergina.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #18 Prieš 12 metus »
- Nieko tokio, - nusijuokė Albertas - man visai patiko.
Berniukas nusišypsojo Merei.
- Hmm... buvo visai jauku. - Pasakė vaikinas.
Tuomet Albertas prisėdo prie Merės ir apkabino ją per pečius.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #19 Prieš 12 metus »
- Gal tiesiog taip ir pasedėkime?- Smit pasiūlė savo sumanymą Albertui.
Jai buvo jauku sedėti ir būti apkabintai,tokio vaikino kaip jis... Mielo,gražaus,draugiško...
Tai man primena senus laikus... Ah... Kaip aš jų pasiilgau... 
Merė sedėjo ir tylėjo. Ji negalvojo ką pasakyti,nes pirmą kartą jai patiko tyla. Jauki tyla. Kurioje nereikia jaustis nedrąsiai, nesuprantamai,arba tiesiog nedraugiškai. Čia buvo toks laikas,kai tyla buvo pats geriausias laikas viską išsiaiškinti,visus jų santykius...
***
Taip ir nesulaukdama,ką Albertas atsakys,ji įšėjo. Įšėjo į Kiauliasodį. Galbūt todėl,kad berniukas,jai nesiteikė atsakyti. O galbūt todėl,kad nusibodo ilgai sedėti tyloje... Bet,turbūt todėl,jog ji norėjo nutolti nuo Alberto. Kuris jai pasirodė,jau ne toks koks buvo pradžioje jiems susipažįstant.
Galbūt man reikia laiko..? Suprasti,ar jis yra tas... ... tas kuriuo galiu pasitikėti,ar tas kuris truputį pabendravęs iš karto,kai jam kažkas nepatinka meta draugystę. Kol kas aš galvoju,apie jį antruoju variantu.
Ir taip, bemąstydama,Merė įšėjo į Kiauliasodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Mere For Smit »
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #20 Prieš 12 metus »
Albertas buvo paskendęs savo mintyse. Jis virtuvėje gal būtų prasėdėjęs visą naktį, jei mažiukas elfas nebūtų trūktelėjęs berniuko apsiausto ir pasakęs:
- Ponaiti, atsiprašau, ponaiti, jau vakaras, tuoj bus negalima vaikščioti koridoriais.
Vaikinas apsiblausiusiomis akimis peržiūrėjo virtuvę ir paklausė, labiau sau nei elfui:
- Negi Merė išėjo?
Tikriausiai užsnūdau - pagalvojo Albertas.
Jis ne iš karto suvokė, kad vėl grimzdo į minčių sūkurį. Berniukas papurtė galvą, atsistojo ir netvirtu žingsniu nuėjo prie virtuvės durų.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Virtuvė
« Atsakymas #21 Prieš 12 metus »
Ryte Rafaela išalkusi skubėjo ne į didžiąją salę, o į virtuvę, kur virė valgio gaminimas ir laisvų namų elfų gyvenimas.
Patekus ten, Rafaelai net akyse susiliejo - virtuvėje zujo daugybė mažų elfų.
Argi jiems nesisuka galva?... Kaip jie neatsitrenkia vienas į kitą?
Sustojusi įsikabino į stalą ir kad neapsvaigtų galva užsimerkė. Tada paklausė:
- Sveiki, elfai, ar čia dar dirba Nomas?
Pasigirdo bruzdesys, krebždesys. Rafaela atsimerkusi pamatė kaip vienas elfas iš rankų paleido puodą su bulvių koše. Tas pats elfas nedrąsiai priėjo prie Rafaelos, o kiti jau tęsė darbą.
- Ko norėjote, panele Rafaela? Atėjote aplankyti Nomo?
Elfas turėjo didžiules ausis ir buvo apsitaisęs melsva prijuoste.
- Taip Nomai,- nusišypsojo Rafaela. Ji visada mėgo šitą elfą.- Kaip gyveni?
- Puikiai, tiesiog puikiai, panele,- stryktelėjo elfas.
- Argi jums nesusisuka galva nuo tokio lakstymo?
- Kartais susisuka, tikrai,- rimtai linktelėjo elfas.- vakar Flepsė netgi parvertė tris elfus su keptu viščiuku.
- Klausyk, Nomai,- Dabar pats laikas paklausti .- ar ne tu man atsiuntei rožę Mari snape?
Elfas išpūtė veizolus ir pakratė galvą.
- Ak,- linktelėjo Rafaela.- gal galėčiau gauti bandelę?
Bandelė greitai buvo suveikta, ir Rafaela atsisėdusi ant suolo ėmė mąstyti.
Kas tada atsiuntė tą rožę?... Nagi, kas?

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Virtuvė
« Atsakymas #22 Prieš 12 metus »
Alfas į virtuvę dažnai užeidavo.Jam patiko kai namų elfai prišokdavo prie jo ir siūlydavo visokiausio maisto.
Šiandien jam tokia pati nuotaika.Alfas užėjo vaisių dubenį.Pakuteno kriaušę ir durys atsivėrė.
Patalpa tokia pat kaip ir jis prisiminė,daug elfų plušančių aplink.Ir maisto kvapas tiesiog pats save siūlo.Bet pažvelgęs tiesiai jis pamatė kažką ko čia Alfas nemanė būsianti.
Tai buvo Rafaela Delakur.Mergaitė su kuria naktį jis sėdėjo prie laužo.
Nusprendęs su ja pasisveikinti,sušuko:
-Ei,Rafaela!
Nusprendęs,kad ji jo neatsimena tarė:
-Čia,aš Alfas grifiukas su kuriuo sėdėjai prie laužo.Tas,kuris tau nepatiko,-Ir jis nusišypsojęs laukė jos atsakymo.

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Virtuvė
« Atsakymas #23 Prieš 12 metus »
Rafela net pašoko išgirdusi tą berniuką.
Atsisukusi į jį tarė:
- Sveikas, sveikas. Prisimenu tave. Dažnai užsuki į virtuvę?- Rafaela nutaisė draugišką miną nes norėjo turėti nors vieną draugą.
Nesvarbu kas. Grifas, varnanagis, klastuolis ar galų gale švilpis - svarbu draugas.
Tada nusišypsojo berniukui ir peržvelgė jį nuo galvos ligi kojų.
Na, jis neatrodo TAIP beviltiškai kaip tą vakarą prie laužo...

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Virtuvė
« Atsakymas #24 Prieš 12 metus »
-Į virtuvę? Na..Užsuku gan dažnokai...Ypač kai išalkstu,-Jis nusikvatojo.
Pamatęs,kad ji kalbėjo su elfu pasakė:
-Ooo...Atsiprašau,kad pertraukiau jūsų pašnekesį su šiuo...Hmmm...Maloniu elfu.
Pagalvojęs ką dar pasakyti pridūrė:
-Malonu turėti pažįstamą.Ypač iš kito koledžo.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #25 Prieš 12 metus »
Pro duris vedančias į virtuvę iš pradžių įėjo mažuliukas elfas, po jo įžygiavo berniukas. Elfas su vaiku buvo, vienas kito priešingybės. Berniukas aukštas ir tiesus lyg styga, tuo tarpu elfas žemas ir susikūprinęs. Vaikinas buvo žvitrus, žaliomis akimis bei balta oda, o elfas buvo pavargęs ir nusikamavęs, pageltusia oda bei pajuodusiais panagiais. Įėjęs Albertas, toks buvo vaikino vardas, sutriko, kambaryje jau buvo du vaikai: Rafaela ir Alfas.
- Sveiki, - tarė berniukas. - keista, kad čia vėl, - jis pabrėžė pastarąjį žodį - susitikome.
Negi jie mane sekioja - nusistebėjo Albertas. - O gal jie čia jų pasimatymas ?
- Tikiuosi jums netrukdau , -tarė vaikinas - jeigu kas galiu išeiti.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Virtuvė
« Atsakymas #26 Prieš 12 metus »
- Man irgi,- pasakė Rafaela Alfui ir pamatė Albertą, įeinantį į virtuvę.
- Sveiki, - tarė berniukas. - keista, kad čia vėl, - jis pabrėžė pastarąjį žodį - susitikome.
- Tikiuosi jums netrukdau , -tarė vaikinas - jeigu kas galiu išeiti.
- Sveikas. Gali ir neišeiti,- jam pasakė Rafaela ir nusistebėjo.
Sutinku jį keisčiausiose vietose. Netgi virtuvėje.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #27 Prieš 12 metus »
- Šaunu, - tarė Albertas Rafaelai ir pasisuko į mažajį elfą, kuris kuo nuolankiausiai žiūrėjo į savo šeimininką, kurį laiką vaikinas mąstė, bet galiausiai nusprendęs, kad tai ką galvoja yra nesvarbu tarė:
- Taigi tu paimk visus produktus, kuriuos tau nurodžiau, o jeigu nerasi vyk į Nicą ir paprašyk Remo, kad iškviestų mūsų gastronomą. Supratai?
Elfas tiesiog palinksėjo galva ir spragtelėjęs pirštais pranyko.
- Žinai, ketinu renkti savo draugei atvykstančiai iš Šveicarijos priėmimo vakarėlį. Priruošiu, tiksliau mano elfas priruoš prancūziškų patiekalų ir surengsim mažą vakarėlį. Gal norėtumėt ateiti? - pasiteiravo Albertas Rafaelos ir Alfo.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Vera Nyx Velard

  • ***
  • 174
  • Lytis: Moteris
  • Happiness is egotistical.
Re: Virtuvė
« Atsakymas #28 Prieš 12 metus »
Prancūziški patiekalai... Šveicarė...
Argi Rafaela atsisakytų to?
- Žinoma,- nusišypsojo ji Albertui.- kada gi jis bus? Ir kur?
Jis būna visai draugiškas. Kai nebūna pasipūtęs ar pompastiškas
- Tavo elfas atrodo labai nukankintas. Negi jis viską ruoš vienas?

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #29 Prieš 12 metus »
Albertas tarė:
- Šitas elfas tai yra pasiuntinukas, jis jau seniai nedirba prie viryklės, nes labai senas, bet ką padarysi, į pensiją tai nesiųsi, - berniukas nusijuokė - maistą ruoš kiti du elfai Nicoj, bei dar keli elfai čia. Kur vyks vakarėlis ir kada, paslaptis. Kai bus laikas pranešiu laiškeliu.
Vaikinas pasižiūrėjo į mergaitę ir tarė:
- O tu turi elfą?

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE