[Vincent Lazar]

   Dešimtoji teismo salė - viena iš salių, esančių Dešimtajame ministerijos lygyje. Posėdžių metu čia sėdi Magiškojo įstatymo taryba, Vizengamotas, kartais netgi Magijos ministras.

Požemis. Žemiau yra tik pragaras į kurį keliauja šiame aukšte nuteisti burtininkai. Tai Teismo salės...
Išties čia mirtimi nedvelkia ir garas iš burnų nevirsta. Sienos ne grotomis puoštos ir ne krauju teptos. Nors tiesą pasakius jos atrodo žymiai niūriau.. Į šį aukštą nusileidžia tik kelių grupių žmonės: teisėjai, kaltintojai ir kaltinamieji. Pastarieji atneša daugiausiai tvankių minčių, duslaus oro ir palieka savo nusikaltimų šešėlius. O taip..šiais koridoriais ėjo patys žiauriausi žmogžudžiai, vagys, nusikaltėliai ir nė vienas nepaliko šio aukšto būdamas laisvas. Aukštos tribūnos pirmąją akimirką įkalina, šalti ir negailestingi teisėjų žvilgsniai priverčia atpirkti nuodėmes, o jų skardūs ir teisingumo pritvinkę balsai lyg iš pragaro šaukiančiųjų nuosprendis. Nors lubas stengiasi pagyvinti milžiniškas šviestuvas su keliais tuzinais ilgų žvakių, tačiau jų metami šešėliai tik suvirpina, sujudina salės grindis bei sienas ir teisingumas čia atgyja. Tik stiprios valios burtininkai susirenka į šią ceremoniją ir lyg dirigentai vadovauja teismo procesui.
Jei nusikaltai, tai vienintelis tavo kelias, kurio nebe pakeisi. Jei užklydai svarbiais reikalais, tuomet nesibaimink - tokiems kaip tu niekas nepakenks. Sveikas atvykęs į Teismo salę.

[Loras Lanisteris]

Christian įpėdino į tuščią teismo salę. Duris paliko atviras, kad mokiniams būtų lengviau rasti salę. Greitai jie sugužėjo
- Sėskitės į teisėjų vietas, taip sutaupysime vietos. - kai mokiniai užėmė savo vietas, jis tesė - čia gal ir neposėdžiauja Vizengamotas, bet tai mums netrukdo apie jį kalbėti. Į šią teisėjų tarybą patenka tik iškiliausios britanijos galvos. Iš visos jis turi penkiasdešimt narių. Vizengemotui posėdžiauja ministras pirmininkas. Jie posėdžiauja ir teisia žmogžudžius, tamsiuosius magus, kuriuos sugauna aurorai, taip pat sprendžia bylas dėl išdavystės. Kai įvyksta sunkus nusikaltimas iš Vizengamoto išrenkami penki žmonės, kurie su jį tiria bei vadovauja koordinuoja veiksmus su aurorų štabu. Jei norite tapti Vizengamoto teisėju, turite baigti Londono magiškąją teisės akademiją. Ir turėti dešimties metų stažuotę vienoje iš šitų organizacijų: aurorų štabas, ministro pirmininko kabinetas, magiškoji policija. Jei esate įvykdęs visus reikalavimus, galite tapti Vizengamotu teisėjo mokiniu. Jis turi jus pasirinkti ir po jo mirties tapsite nauju Vizengamoto teisėju. iš viso yra keturios pareigos teisme.Teismo pirmininko, šias užima ministras pirmininkas. Teismo pirmininko pavaduotojas, kuris pavaduoja teismo pirmininką. Teismo apklausėjas, kuris vadovauja įtariamojo apklausai. Bei keturiasdešimt septyni paprasti teisėjai. Jeigu kas nors neaišku, dabar pats laikas klausti. Laukiu jų.
Senukas stovėjo oratoriaus poza, priešais vaikus įsitaisiusius teisėjų vietose, tarsi pasiruošęs jų asmeniniam teismui.

[George Smith]

George klausėsi profesoriaus. Jam jo kalba pasirodė įdomi, nors šiek tiek pagailo, kad nieko nepaklausė apie Aurorų štabą. ,,Nors nieko baisaus - juk nieko neturėjau," pamanė vaikinas.
  Tada jis pažvelgė salę ir jo akys sustojo prie medinės kėdės su skylėmis rantiūruose. Tada jis iškėlė ranką ir paklausė profesoriaus:
 - O kam ta kėdė salės viduryje ir skylės? Ar čia sėdi kaltinamasis?
  Jis klausiamai pažvelgė į profesorių ir pradėjo laukti atsakymo.

[[Nežinau tokio vardo Džordžė. Bent jau žodis George iš anglų kalbos verčiamas Georgas arba (kaip šiuo atveju) Džordžas.]]

[Loras Lanisteris]

- Visiškai teisingai ponaiti Smith, - Dieve, kiek daug čia Smith, For Smith dabar paprastas Smith, na ir pavardžių panašumas - kai į salę įvedamas kaltinamasis, jis atsisėda į kėdę, matote kabančias grandines, jomis kaltinamasis surakinamas, kad negalėtų burti arba pabėgti, taip pat taip apsaugoma teisėjų kolegija, kurios vietoje jūs dabar sėdite. Jei pažvelgsite ten, - senis bedė pirštu į tamsią dėmę grindyse - pamatysite kur stovi psichai. Taip pat ir priešingoje pusėje, - Christian mostelėjo ranka į kitą juodą dėmę - stovi psichas. jeigu pažvelgsite čia - jis parodė į baltą liniją, einančią palei pirmą teisėjų eilč - pamatysite vietą kurioje eina gynėjai, kad apsaugotų teisėjus nuo bogų emocijų. Nu jau laikas baigėsi, tad prašau eiti į vestibiulį, kur mokytojas Dantė jums padės patekti į mokyklą.

[Mariè de Hemptinne]

Gyveno žiurkė kažkada, vien lašiniais maitinos. Rimta ji buvo ir drūta kaip Liuteris Martynas. Virėjas davė jai nuodų, ir vargšei taip gūdu graudu, lyg meilė ją kankintų.. Pagalvojo Marie, prisiminusi senas kaip gyvenimas poezijos eilutes. Kankina karas, meilė ir... Apsižvalgiusi atsiduso Marie, Šios supelijusios Ministerijos sienos...

- Nesistokit, - žvilgsniu nusodino nuo kėdės instinktyviai pakilusį Ministerijos darbuotoją. Čia tvarka pasikeis, kai atėjau aš. Pagalvojo Marie nešina dvejais krepšiais, vieną žalią su nudilusia koledžo emblema ir vieną pilkšvai rudą, krutantį dėl jame esančios gyvybės. Atsitempiau iš taip toli, kad paskutinius žingsnius sugebėsiu žengti ir be jūsų pagalbos. Mintyse suniurzgė ji. Lyg meilė ją kankintų! Lyg meilė ją kankintų... Tragikomedijos eilės rėmėsi Marie į pasamonę.

Patalpa, į kurią ji įžengė, atrodė visai kitaip, negu ji įsivaizdavo. Visai kitaip, negu jai žadėjo agentas, suradęs ją dėl šio darbo. Garsieji Magijos ministerijos rūmai prasilenkė su didinga teisingumo vaizduote. Į juos įžengus nesijautė stingdančios galios ir baimės jausmo, kurį Marie tikėjosi prieš save išvysti. Atsivėręs vaizdas priminė skurdžią bažnyčią, kokią jai teko matyti keliaujant po Europą. Tik be imantrių raižinių, spalvų bei marmuru puoštų skulptūrų, o panašią vien aukštais skliautais ir tvyrančiu iš jų šalčiu.

Marie nužvelgė į ją išsigandusiomis akimis bespoksantį darbuotoją ir nuėjo tolyn link durų, ant kurių kabėjo pasviręs pavadinimas " Administracinės patalpos". Ilgai ji blaškės pastalėj ir, cypčiodama gailiai, prie klano puolė... Sopuliai ją raižė tartum peiliai. Marie pastatė krepšius priešais duris ir dešine ranka tvirtai suėmusi rankeną, atidarė girždančias metalines duris. Ir nors už jų tvyrojo tamsa, Marie jautė kažką esant patalpoje. Šnopulys ir kambario tolumoje pravertas langas neleido jai suabejoti, ir Marie ryžtingai išsitraukusi burtų lazdelę nutaikė ją į tamsumoje slypintį nepažįstamąjį.

[Sanguinary Black]

Paskutinis Sanguinary nuotykis nebuvo labai nusisekęs, tik krūva sprogimų ir jokio malonumo. O ir iš Hogvartso mokytojų vyrą išmetė "dėl pamokų praleidinėjimų ir mokinių gąsdinimo". Matyt tėveliai pagaliau šumą pakėlę dėl tokio mokytojo kaip jisai. Ir dar jei to būtų per mažą, kai vyras ruošėsi krautis mantą ir pakeliauti kur nors po pasaulį, jį pasiekė labai įdomi žinutė. Turinys nebuvo labai įdomus, tiesiog primygtinis reikalavimas atvykti į Magijos ministerijos 10 aukštą, susipažinti su savo nauja viršininke. Tačiau parašas po laišku buvo įdomesnis, pasirašytas pačios magijos ministrės Luridos Revendž, kuri dingusi, neaišku kur jau n-metų. Ir slaptoji paieška dabar atsakinga naujajai teismo viršininkei. Ir žinoma, vyras kaip aukščiausio rango pareigūnas turi jai prisistatyti ir prisiekti ištikimybę. Negi prieštarausi? Net jei Lurida dingusi, už tokio pasiūlymo nevykdymą kas nors galvą nusuks... Sangu liūdnai atsikvėpė. Galėjo būti ir blogiau. Bent jau ne kokie nususę aurorai vadovaus man. O ir to šventuolio De La Royos nebėra... Tikėkimės naujoji teisėja nors truputi rimtesnė bus...
Tad Sangu buvo priverstas iš to užkampio kur jis tuo metu buvo atvykti į ministerijos dešimtą aukštą. Laimei visi sutikti ministerijos klerkai jam traukėsi iš kelio, o turbūt matydami Sangu nuotaiką net ir aurorai, amžini konkurentai, nesimaišė po akimis. Tiesa, pasiekus naujosios teismo vadovės kabinetą, kažkoks žmogelis vis dėlto, pabandė su juo šnekėti. Ką jis ten sakė, jog palaukčiau už durų? Per anksti atvykau? Ir žinoma būtent dėl to, Paieškos agentas ir įėjo į kabinetą, kuris iš tikrųjų buvo tuščias. Kol vyras rinkosi kokį gėrimą įsipilti iš prabangaus baro, kabineto duris atsidarė ir tamsus siluetas, į vyrą nusitaikė lazdele.
-Na žinoma ir vėl tas pats. Kada jūs žmonės susiprasit, kad tie kurie į mane taikosi dažniausiai ilgai neišgyvena?

[Mariè de Hemptinne]

Siluetas krūptelėjo. Pasirodo, tai jis. Ir jis šneka.
- Turite aštrų liežuvį, ypač žinodamas, kur einate, - tarė Marie nukreipusi lazdelę į kambarį supančias žvakides, teikiančias šviesos. - Taigi preziumuoju, kad esate arba labai drąsus, arba labai kvailas...
Naujoji ministerijos darbuotoja nepatikliai šmėstelėjo į vyrą, rankoje laikantį gėrimą.
- Matau, jaučiatės kaip namie, taigi labiau tikėtina, kad esate iš drąsiųjų... Galbūt ir verta su juo susipažinti. Pagalvojo Marie, vis dar lūkuriuodama tarpduryje.
- Aš esu Marie de Hemptinne, - prisistatė ji siekdama prie slenksčio paliktus krepšius. - Atvykau čia užimti Magijos ministerijos teismo pirmininkės vietą ir.. Įvesti šiokią tokią sistemą šiame pelėsiais permirkusiame pastate ir vykdyti ministrės nurodymus, - tarė Marie lenkdamasi prie pilkšvai rudoji krepšio. Palinkusi prie jo ji atrakino sunkią spyną, kilstelėjo audeklą ir iš krepšio išslydo koją už kojos gracingai tempiantis britų ilgaplaukės veislės katinas.
- Taigi, kaip jau minėjau, čia esu su reikalais transformuoti sistemą, pagal kurią iki šiol buvo teisiami burtininkai, - Marie pasilenkė link likusio žalio krepšio ir kilstelėjusi nunešė jį link stalo, kuris, atrodo, skirtas darbui. - Norėčiau žinoti, ar galiu tavimi pasitikėti. Tai, apie ką galvoju aš, gali sulaukti neigiamos burtininkų pasaulio reakcijos, - Marie nusisuko nuo pašnekovo ir su nostalgija nužvelgė senąją Klastūnyno emblemą prisiūtą ant jos lagamino, - Atėjo laikas rinktis.

[Sanguinary Black]

Rodos Sanguinary įžūlumas nė trupučio nepaveikė, naujosios šio kabineto savininkės. Bet kažkodėl toks jos elgesys vyro nė trupučio nenustebino. Ypatingai po to, kai ši uždegė žvakes ir prieš įsibrovėlį pasirodė aukšta, griežta ir savimi labai pasitikinti mergina. Pasitikėjimas savimi geras ženklas, tik klausimas kiek ilgai jo jums užteks. Čia dar ne tokios ilgai neužsibuvo... Netrukus naujoji teismo viršininkė prisistatė ir Sangu gavo proga sužinoti iš kurgi atėjo tas užtikrintumas. Kadangi visos labai turtingos arba labai įtakingos šeimos gali būti skirstomos tik į dvi kategorijas: nešvarių darbelių užsakovus arba aukas (jei nepatenka nei į vieną, tai dar kada nors pateks) tai ir ši pavardė vyrui buvo girdėta. Hmm... de Hamptinne dukra? Čia jau truputi įdomiau, tik man labai įdomu, už kokius pinigus tėveliai jai nupirko šią neprastą vietą... Na ką gi bus įdomu... Prieš prisistatydamas vyras paėmė dar vieną stiklą ir iš kabineto baro ir abiems pripylė vyno. Vieną iš kurių padavė įėjusiai.
-Sanguinary Black, slaptosios paieškos agentas ir šiuo metu vadovas. Tad jūs jau nesupykit, bet kažkiek drąsos man priklauso. Tuo labiau, kad formaliai jūs čia dar net ir nedirbote... - Sangu padavė vieną taurę Marie. - Atsigaivinkit po ilgos kelionės. Ankstesnis šio kabineto šeimininkas turėjo labai neblogą skonį. Suknistas prancūzas...
Nelaukdamas atskiro kvietimo Sangu įsitaisė ant prie vienos sienos stovinčios sofutės. Nors jį kiek nustebino, toks atvirumas, vyras nusprendė savo nuomonę nutylėti... Dar neapšilo kojų, o jau apie kažkokias reformas kalba. Ir žada, kad tai daug kam nepatiks... Ne, tu šitoje pozicijoje ilgai neišsilaikysi...
-Aš tavimi pasitikiu lygiai tiek pat, kiek ir tu manim. Tad spręsk pati. Bet kokiu atvejų mintis apie reformas išklausysiu, o tada jau žiūrėsim kiek mums pakeliui.

[Mariè de Hemptinne]

Black.. Slaptoji paieška. Hmm susimąsčiusi Marie žvilgsniu nusekė lyg namuose besielgiantį Sanguinary paimdama vyno taurę iš pastarojo rankų.
- Kaip agentas dirbantis po priedanga esate gražių manierų, - su girdimu sarkazmu atsakė Marie, jis man kelia įtarimą, tas Black, - iš jūsų elgesio akivaizdu, kad ministerijoje jaučiatės gerai ir vadovauti sau turbūt yra geriau, negu būti pristatytam naujam, kad ir netiesiogiai, bet pavaldžiam vadovui... - Marie nutaisė rimtą mimiką ir nusimetusi lengvą kelioninį paltą apėjo administracinę patalpą.
Aplink ją ji matė aukštas skliautines lubas, pasienėse įrengtas, pilnai užpildytas knygų ir pergamentų lentynas, vidury patalpos stovintį didžiulį darbo stalą bei pasienėje įrengtą svečių priėmimo kampelį: vyšninio aksomo sofą, ant kurios šiuo metu išsidrėbęs vyną siurbčiojo Sanguinary, juodą kavos staliuką bei keletą senų krėslų. Matomai vien administraciniam teismo darbui pritaikytos patalpos praito teismo pirmininko buvo pritaikytos išskirtinai jo poreikiams.
- Jūs teisus, mes vienas kito nepažįstame, nepažįstame tiek, kad galėčiau aptarti slaptus darbo reikalus, - Marie atsisėdo ant vieno iš krėslų prieš tai perbraukdama jį ranka, nesu pratusi prie tokios netvarkos.. Ar teismai turi elfus? - Ir nesu čia tam, kad aiškinčiau savo darbo motyvus, pone Black.
Gurkštelėjusi nepadoriai daug vyno, Marie tęsė toliau.
- Esu kilusi iš Velso, de Hemptinne giminės, garsėjančios puikiais genais, jei suprantate, ką turiu galvoje, -Marie padarė reikšmingą pauzę, - bei nuveiktais darbais teismų sistemoje. Tad pirmiausia, pone Black, aš jums esu ne "tu", o "jūs".

[Sanguinary Black]

Kol kas visą tai kas vyko aplinkui ir tai ką darė Marie, Sanguinary per daug labai nesužavėjo. O pradžia lyg ir buvo daug žadanti. Kol naujoji jo "viršininkė" vaikščiojo po savo naują kabinetą, jis tiesiog ramiai sėdėjo. O kartais taip labai smagu tiesiog nervinti žmones ir bandyti jų kantrybę. Ir kuo greičiau juos išvedi iš pusiausvyros tuo paskui lengviau su jais būna gyventi...
-Kaip čia taip gavosi, jog nepasidomėjot, kad po priedanga aš ne taip dažnai ir dirbu. Man priimtinesnė tiesioginė konfrontaciją. O ir dėl vadovavimo, visada maloniau kai nieks nesėdi ant sprando, bet vadovo turėjimas irgi per daug nieko nekeičia mano darbe. Tu pasakyk vieną, o aš vistiek veiksiu savaip. Čia tokių kaip jūsų darbas aiškintis su žiniasklaida, ne mano...
Laikas ėjo, o Sangu ir toliau nelabai matė prasmės kodėl jis čia išvis pasirodė. Nauja ar sena viršininkė, didelio skirtumo nėra.
-Iš kur jūs kilusi žinau, o kokie jūsų genai, jūs tik nesupykite, bet man visiškai nerūpi. Šiaip ar taip, jūs visi mirštate vienodai greitai.... Ir šiaip, matyt puikūs genai, dar nereiškia gerų reformų. Kiek atsimenu, paskutinis jūsų giminaitis, kuris ėmėsi reformuoti teismus nusprendė, jog teisiamieji greičiau prisipažins kaltais, jeigu teismo salės bus išpaišytos vienaragiais ir vaivorykštėmis, nes "tamsi spalva veikia teisimuosius neigiamai". Gan greitai už lėšų švaistymą jis buvo pakartas prie žiobarų ministerijos Dubline.- Sanguinary iš gerė dar gurkšnį iš taurės.-Taigi aš vis dar nekantrauju išgirsti jūsų minčių, kokias reformas žadate ir kurios taip jau labai supykdys burtininkus. Mūsų visų labui aš tikiuosi, kad jos bus nors kiek naudingos.

[Mariè de Hemptinne]

Aukštas piktas ir įsakmus.. jeigu tik dar būtų iš kilmingos giminės.. Tačiau Marie suprato, kad šiose valdose jau seniai nebelikę grynakraujų burtininkų ir nežymiai nusivylusi, giliai įkvėpė.
- Sakote, tiesioginė konfrontacija... - Padariusi pauzę įdėmiai į Black akis pažvelgė Marie, - puiku, taip bus paprasčiau, - tarė ji ir atsisuko į priekinį kabineto langą, kuris nuo pelėdų stuksenimo net įskilo.
- Aš trumpam atsiprašysiu, - tarė ji ir tvirtu žingsniu priėjo prie stiklo, tik nesakyk, kad ją tai atskraidino pelėdų paštu... tuomet per žingsnį atsitraukė ir nukreipusi lazdelę šuktelėjo:
- Carpe retractum! - Viena, dvi, trys sekundės, nieko. Tik staiga lyg pirmasis vasaros perkūnas visa jėga pro langą pažerdamas stiklus į visas kambario puses įskrido didelis, pailgas siuntinys. Marie stovėjo rami, magiškojo ruožo burtai išsisklaidė. Net nežvilgtelėjusi į didžiulę betvarkę sukėlusį siuntinį Marie greitesniu nei jai įprasta žingsniu nukulniavo link durų, jas pilnai atidarė, žengė vieną žingsnį į Teismo rūmų koridoriaus pusę, susirado žvilgsniu ją pirma pasitikusį darbuotoją, ir nutaikiusi į jį lazdelę dar kartą ištarė burtažodį:
- Conjunctivis! - Nieko neįtaręs darbuotojas sugriebė sau akis ir pradėjo klykti. Ką tu man darai, nesuprasdamas, kas įvyko, lakstydamas aplinkui klykavo jis, o Marie apsisukusi grįžo į kabinetą, paskui save užtrenkdama duris. Šiame skyriuje dirba nevispročiai! Tuomet ji ramiai grįžo iki ant žemės vis dar gulinčio siuntinio, atsargiai jį pakėlė ir nusinešė ant darbo stalo. Stipriai suvyniotas jis Marie buvo atsargiai atplėštas ir jos rankose netrukus atsidūrė gražuolė skraidymo šluota ir nors nebespindinti naujumu, tačiau matomai neapsakomai brangi ir galinga, šluotkočio gale pažymėta Klastūnyno herbu. Marie vėl sugriebė šluotkotį ir atsargiai padėjusi šluotą grįžo prie stalo, prie kurio ją stebėdamas vis dar laukė Sanguinary Black.
- Atleiskit man už šį mažą spektaklį, - nė kiek nesigailėdama pasakė Marie, - tačiau šis patarnautojo neapdairumas skraidinti siuntinį per pelėdų paštą galėjo kainuoti relikvijos praradimą, - įsipylusi į taurę vyno Marie nužvelgė butelį. Jis jau buvo tuščias. - Kitas gėrimas - viskis, jei nieko prieš. Mieliau gerčiau viskį, net keista, kad vyrai šiais laikais geria vyną.
- Taigi, apie ką mes šnekėjome. Ak taip, kalbant apie mano pirmtakus. Nežinau iš kur turite informaciją apie vienaragius ir vaivorykštes, - Marie padarė reikšmingą pauzę, - tačiau aš tai laikau įžeidimu. Didžiausias mano giminės indėlis - visuotinis prisiekusiųjų teismo įkūrimas bei specializavimasis nusikalstamų grupuočių išaiškinimo bei nužudymų veiklose.
Oras kambaryje tapo troškus, vakarėjo.
- Taigi pirmiausiai čia esu padaryti tai, ko reikia labiausiai. Papasakokite su kokiomis bylomis dabar dirbate ir kokį kaltinimą palaiko Magijos ministerija. Nuo to priklauso, kuo galėsiu pasitarnauti šiam mažam teismui, - prisiminusi ją slegiantį pelėsių kvapą Marie iš po stalelio išsitraukė pergamento atraižą ir burtų lazdele išbūrė keletą žodžių priminimui:

*Pasamdyti elfų pelėsiams panaikinti
*Surasti naują asistentą/praktikantą
*Sušaukti visuotinį prisiekusiųjų teismą

[Sanguinary Black]

Sanguinary su dideliu susidomėjimu stebėjo Marie nedidelį spektaklį: išdaužtą langą, keisto pailgo siuntinio įskridimą ir vargšo ministerijos klerko užkeikimą. Vargšas žmogėnas, kartais būna dienų kai visiškai niekas nesiseka ir jam pasitaikė būtent tokia. Tačiau tokiems liurbiams nesugebantiems pakovot už save taip ir reikia...
-Išeidamas jį atkerėsiu, o kol kas dar tegul pasikankina.- Ištarė labiau sau kaip priminimą, nei kam nors kitam.
Kai su vargšu sekretoriumi buvo susitvarkyta, pakankamai sadistiškais būdais, vyras pagaliau gavo proga pamatyti dėl kokio gi siuntinio kilo visa ši isterija. O tai buvo šluota, iš esmės pati paprasčiausia, tik kad su Klastūnyno emblema. Tai sakai relikvija? Man gaila jūsų. Jei jau šitas daiktas čia laikomas relikvija, tai man labai įdomu ką jūs pasakytumėte apie mūsų meistrų pagamintas Durštango šluotas... Bet rodos viskas baigėsi ir pagaliau naujoji vyro vadovė grįžo prie reikalų.
-Na tarkim prisiekusiųjų teismas irgi puse velnio reforma, bet man labiau patinka tas jūsų giminaitis pripaišęs ant sienų... - Paskutinis guršnis vyno ir Sanguinary truputi surimtėjo.- Prieš pasakodamas su kuo mes dirbam, gal pradžiai aš jums papasakosiu apie ministerijos įstatymų priežiūros departamento struktūrą. Vien tik tam kad paskui nekiltų jokių nesusipratimų. Šiaip ar jūs pašaliečiai, net nelabai ir įsivaizduojat, kas yra slaptoji paieška... Visų pirma yra magiškoji policija, kuri mums visiškai neįdomi, ten dirba panašūs žmogeliai į šitą užkeiktąjį patarnautoją. Tada yra aurorai, būtent jie ir užsiima jūsų paminėtais dalykais: kelia bylas, atlieka tyrimus ir gražiai atrodo prieš žiniasklaidą. Mano nuomonę, tai vienintelis dalykas kurį jie išvis ir sugeba daryti. Na ir tada esame mes- Slaptoji paieška. Jei labai reikia, mes irgi dirbam panašiai kaip aurorai, tik ne taip viešai. Tačiau mūsų pagrindinis darbas yra ne toks. Įprastomis aplinkybėmis mes šalimam įvairius per daug gerai apie save galvojančius vietinius vadukus arba šiaip ministerijai ar šiuo atveju jums, nepalankius tipus. Bei žinoma renkam "prevencinę" informaciją.
Sanguinary išsitraukė savo lazdelę ir vienu staigiu judesiu uždegė kabinete esantį židinį. Pro išdaužtą langą jau buvo pradėjusi traukti vakarinė vėsa. Dar vienas judesys ir tiesiai priešais Marie materializavosi stora knyga.
-O dabar apie bylas: rinkitės kas jus labiau domina. Šiandien meniu mes turime: Šiaurės Airijos teroristus- nekromanserius užpuolusius Mediči aikštės ambasadas, Džimio di Griso gaują apšvarinusią Gringodsą ir kažkokį vieną mūsų pačių aurorą bendradarbiaujantį pervežant kontrabandines relikvijas.

[Mariè de Hemptinne]

Praėjo jau kelios valandos kai svečias pirmą kartą peržengė durų slenkstį. Pavakarė peraugo į vakarą, tad Sanguinary užkurtas židinys suteikė gūsį malonios šilumos.
- Neabejoju, kad tiek Šiaurės Airijos teroristai, tiek Džimio di Griso gauja atliko didelius nusikaltimus, Marie akimis sustojo ties auroro vardo tačiau jaučiu, kad su didžiausia problema galime susidurti ieškodami ir nubausdami aurorus.. Ypač, žinant jų gebėjimus, - užtikrintu balsu atsakė Marie, stebėdama Sanguinary veido išraišką.
- Minėjot, kad jie kaltinami neteisėta prekyba relikvijomis, - instinktyviai pažvelgusi į savąją šluotą tarė Marie, - ar turite apie tai daugiau informacijos? Kas buvo pirkėjai, kokie aurorų galimi tikslai ir motyvai? Jų gali būti ir ne vienas..
Pasibaigus buteliui vyno Marie nukėlė dešinę koją nuo kairiosios ir atsistojusi paėjėjo porą žingsnių link sekcijos, kurioje turėjo rasti ko nors kito. Tačiau atidariusi juodo rašalo spalvos dureles Marie terado porą tuščių ir porą per prastos kokybės džino butelių, kurių svečiui net nesiūlytų. Na ką gi.
- Accio Penderyn! - sumosavusi lazdele Marie žengė porą žingsnių atgal link krėslo kai tuo metu kaip tik atskrido gero Velsiško viskio butelys.
- Skrydis šiek tiek užtruko, tačiau džiaugiuosi turėdama kuo pavaišinti gerbiamą svečią, - traukdama dvi viskio taures ir pildama į jį gėrimą, o sau įsidėdama ledo, tarė Marie, - turiu dar vieną klausimą, pone Black. Ar pažįstate aurorą, kuriuo būtų gaima pasitikėti?

[Sanguinary Black]

Nors jau buvo gilus vakaras ir Sanguinary pirmai geresnei progai pasitaikius mielai būtų dingęs lauk iš šio kabineto ir iš viso iš visos magijos ministerijos, tačiau reikalai yra reikalai. Tuo labiau su nauja vadove.
-Aurorai, tai aurorai. Mano turimomis žiniomis jie užsiiminėja relikvijų medžiokle, kontrabanda ir pardavinėjimu dideliais mąstais. Yra žinoma, kad tarp aurorų yra ir kitų asmenų, bet grupe sudaro būtent jie. Toks vargšas italas Svinferinas, kurį turėjau garbės nugalabyt prieš kelis mėnesius išpliurpė, jog grupę sudaro ir keli užsieniečiai. O gaujos vadas kiek žinau yra toks veikėjas Bobis Grantas ilgą laiką dirbęs ir pas mus ministerijoje. Ryškiai užuodęs, kad mes žinom apie jo darbelius, jis išėjo iš čia. Paskutinį kartą matytas Kiauliasodį netoli Hogvartso. Labai gali būti, jog jis planuoja įsiveržti į mokyklą ir ją apiplėšti. Dabar kai vyksta mokslo metų šventė ir į mokyklą suvažiavo nemažai ir svečių, tam būtų nebloga proga.
Kai Marie ištraukė pora taurių ir viskį, Sanguinary net truputi nudžiugo. Gerklę praskalauti kažkuo gi reikia. Dar būtų neprošal ir užkandis, bet pakentėti galima. Ne alus, bet irgi tiks...
-Aš labai nemėgstu į mūsų reikalus painioti aurorų. Tuo labiau žinant Slaptosios paieškos ir aurorų nelabai šiltus santykius, bet taip, pažįstu. Jų vadės Džeinės Meko, kuri dar ir pamokas veda Hogvartse paprašiau stebėti mokyklą.

[Gipas Džeimsas Poteris]

Čia teko pabuvoti tik vieną kartą. Mane svarstė dėl netinkamo magijos naudojimo žiobarų akivaizdoje.                                                                                                                                                               Požėmiau. Šalta, drėgna, tamsu. Žiūriu - ministras su raštininku eina. Ogi atpažinau. Tai vieno švilpynioko  tėvas.
- Sveiki,- sušunku. Maža tikymybė, kad girdėjo. Bet laukiu toliau.                                                    -Sveiki, sveiki.  Labas,Gilderojau. Kaip sekasi, Gvende? O, ir tu, Albai, čia?- sveikinasi su visais, bet manęs tikrai neišgirdo.
Bet staiga išgirstu prie pat ausies:
-Kaip laikaisi, Gipai?- atsisuku nustebęs. Juk čia tas pats švilpyniukas! Kaip smagu! Tik jis čia kokiu reikalu?
-Labas!- sušunku,- ką tu čia veiki?- paklausiu.
-Žinok - vyksta turnyras. Ir tave pakvietė ministerija mano tėčio prašymu.,- atsako rimtai, tad patikiu.
-Tu rimtai? O aš galvojau - teismas!- nusijuokiau ir atsipūčiau - jokio teismo čia nebus!
Ir linksmi nupėdinome žiūrėti turnyro.
P.S. - prieš ,,Teismą“ buvusi baimė nedingo dar ilgai, nes aš pilnai nepatikėjau. Mąsčiau - gal balandžio pirmoji, kad visi šposus kelia. Dabar mane nuo šios istorijos tik juoko priepuoliai vejasi...

((Eliza: RPG temose reikia rašyti 3 asmeniu, negalima naudoti šypsenėlių.))