0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • VII kursas
  • *
  • 173
  • Taškai: 110
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 4 mėnesius »
[Nihalos asmenybė]

     Nihala negalėjo pasakyti, kaip atrodo pykčio kupinas žmogaus veidas, tačiau buvo didžiulė tikimybė, kad jos veidas dabar taip ir atrodo. Ji negalėjo pakęsti Melody! Ji ne tik tyčiojosi iš jos, bet dar ja ir pasinaudojo! Padažnėjęs kvėpavimas tikrai nieko gero nežadėjo... Garsiais žingsniais trepsėdama šiltnamio dugno grįstomis plytelėmis, penkiolikmetė prisiartino prie Melody (reikėjo tikėtis, kad tai buvo Melody) ir vos tvardė rankas, nes šios jau kilo vožtelėti grifei per veidą.
     - Klausyk... - griežtu it Perkūno balsu prabilo Nihala. - Jeigu aš turiu kažkokią negalę, tai nereiškia, jog tu staiga gavai teisę iš manęs tyčiotis, mane apgaudinėti ir juo labiau - manimi pasinaudoti, kad galėtum pakenkti profesoriui! - klykė Nihala, o jos rankos vis dar drebėjo nuo to protinio spaudimo, kad nevožtelti priešais stovinčiai merginai. Tramdydama pykti Nihala nusigręžė nuo Melody ir užsiėmė kvėpavimo pratimais.
     Įkvėpk. Vienas, du, trys, keturi, penki...
     Iškvėpk. Vienas, du, trys, keturi, penki...
     Įkvėpk. Vienas, du, trys, keturi, penki...
     Iškvėpk.
     Įkvėpk.
     Iškvėpk...

     Apsiraminusi Nihala gerai nusipurtė, kaip iš vandens išlipęs šuo, ir atsigręžusi atgal į savo obelį pabandė prisiminti kur Melody rodė, kad yra kiti obuoliai. Kaip tik tuo metu, kai pati Melody ėmė siūlyti savo pagalbą.
     - Mhm... Padėtum. Iš kur man dabar žinoti, kad tikrai vėl nemėginsi manęs apgauti? - ironiškai atkirto. - Geriau jau dirbsiu pati viena.
     Taip tarusi ji vėl susikaupė ir ėmė mėginti prisiminti, kur Melody rodė, kad yra du žali obuoliai. Deja, pavojus suklysti buvo pernelyg didelis.
     - Velniop! Tiesiog padėk. Kur sakei yra tie du žali obuoliai? - bandė „garžiai pasikalbėti“ Nihala, tačiau įsiūtis vėl pagavo, kai Melody vėl ją pavadino Hinala. Tačiau šį kartą baltaplaukė nebesutvardė savo rankų ir jos garsiai pliaukštelėjo į merginos veidą. Garsiai ispaniškai nusikeikusi Nihala užriko:
     - ARGI NESAKIAU, KAD AŠ TAU NE KAŽKOKIA TENAI HINALA?!
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 4 mėnesius »
  Melody mintyse netrukus vėl pradėjo siausti minčių uraganai. Grifiukė kiek įmanydama stengėsi iš paskutiniųjų, sugalvoti kaip sustabdyti skriejantį obuolį, o jei vis tik nepavyktų- kaip pasiteisinti... Tačiau visi planai akimirksniu išgaravo, vos išgirdus išblaškiusius grifę penktakursės žodžius. Lėtai atsisukusi, tramdydama pyktį ji šiaip ne taip išklausė penktakursės nuobodžią paskaitą, kuri deja jokiomis obuolį padėsiančiomis sustabdyti idėjomis nepasižymėjo. Vietoje to, grifiukei teko tenkintis jai verčiamais kaltinimais.
- Ne, tai tu paklausyk!- užriko Melody nebeapsikentusi. – Aš iš tavęs nesityčiojau! Iš pradžių  net nežinojau, kad tu negali matyti! Ir tavo žiniai ne tu viena turi problemų! Hogvartse mokaus jau antrus metus, tačiau tikrųjų draugų taip ir neteko sutikti! Taip pat aš neturiu nei namų, nei tėvų ir man visą vaikystę teko iškęsti vaikų namuose! Vėliau buvau priversta iš jų pabėgti, tad ateinančią vasarą tikriausiai gyvensiu gatvėje!
  Išrėžusi merginai į akis tiesą, tamsiaplaukė kiek atsikvėpė ir toliau varė savo:
- Antra- taip, aš melavau ir apgavau tave, nes dar nežinojau, kad tu nematai ir maniau, kad tai tu iš manęs tyčiojiesi! Tuo labiau, kad visą laiką rėki! Kaip aš į tai turėjau reaguoti?.. Ir galiausiai trečia- aš tavimi nesinaudoju! Obuolį įmetei tu ir jis iššokęs iš dėžės nuskriejo link profesoriaus! Ir jei obuolys pataikys, nukentėsime abi! Tačiau, taip, dalį kaltės prisiimu ir aš, to neneigsiu...
  Išsiliejusi grifė tyliai atsiduso ir išsikamavusi nuo ginčų, atsirėmė į obelį šalimais. O tuomet pagaliau išgirdo taip ilgai lauktą atsakymą į ankstesnį pasiūlimą.
- Jei nori- prašom, jokių problemų. Jei nori dirbk viena, man vis vien,- išvargusi, tad jau neberėkdama abejingu balsu atsakė Nihalai. – Apgauti man nėra tikslo, tačiau vargu ar dar tenorėčiau tau padėti... Juk viskas ką tik pasakau tau neįtinka. O juk aš čia buvau tik tam, kad padėčiau.
  Darsyk žvilgtelėjusi į Nihalą Melody apsigręžė ir nė neatsakiusi į klausimą jau ketino grįžti prie savosios obels... Tačiau kažkokia nuojauta privertė grifę atsisukti. Deja, tai buvo siaubingai didelė klaida ir nespėjus nė susivokti mergaitė gavo į veidą. Už ką?! Visas skruostas nusidažė rausvai ir antrakursė net susiraukė iš skausmo. Tuomet neapykantos kupinu žvilgsniu pažvelgė į Nihalą ir išsitraukė iš kišenės burtų lazdelę...
- Bandžiau žaisti gražiai, tačiau matau, kad tu linkusi rinktis kitokį kelią,- tyliai grėsmingai sušnibždėjo, o tuomet lazdele nusitaikė į Nihalą. Daugiau ji neberėkaus čia... – Atleisk, tačiau man paprasčiausiai neberūpi kuo tu ten vardu. Gali vadintis nors ir Šiknašaudžiu pliurziu- man vis vien. Tačiau trenkdama man padarei nebepataisomą klaidą... SUSTINK!
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Prisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 548
  • Taškai: 85
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 4 mėnesius »
Jie kartu nuėjo prie Alano medžio. Beeinant jis galvojo kaip geriau elgtis. tylėti ar ką nors papasakoti ir pabandyti išblaškyti Dori. Na, kalbėtis apie rimtus dalykus pamoka tikrai buvo kaip tik, mat kažin, ar kas nors klausysis, kai aplinkui toks sąmyšis. Bet kita vertus, abejotina, kad tokie pašnekesiai pakeltų jai nuotaiką.
Priėjus prie šėliojančio, bet jau nebepavojingo augalo Jis pasakė.
- Prisiveikiau. Sugalvojau, kad bus greičiau, jeigu medį sustingdysiu, bet gavosi visai ne taip. Ruduosius jau pagaliau nurėškiau, liko nepavojingi. Dar galvojau, kad šaukiamieji kerai padės ir aš viską greit pabaigsiu, bet nieko panašaus. Pabaikim su jais, o tada dar reiktų ir tavo nuskinti. - Kodėl amžinai normaliai pradedu darbuotis tada, kai pamoka eina į pabaigą?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 4 mėnesius »
Na ką gi paskutinė šių mokslo metų Herbologijos pamoka ir Jaunoji panelė Lestrange nusprendė , bent jau šioje apsilankyti ir pagadinti kokiems nors nelemtiems purvakraujams gyvenimus , juk tai niekada nepamaišys. Nors ši mirties valgytoja mirtinai nekentė šio dalyko vis vien kažkokiu būdu prisvertė save čia ateiti. Atėjusi į šiltnamį kur ir vyko pamoka  Violeta Lestrange pamatė tai ko mažiausiai tikėjosi. Ir negana to , kad klasėje vyko tikra sumaištis kas jau nepatiko jaunajai klastuolėi ji pamatė prakeiktą purvakraujį geriantį profesorių su kuriuo pakankamai nesenai turėjo tikrai labai nemalonų susitikimą. Po perkūnais tai štai ką tas prakeiktas girtuokliaujantis purvakraujis profesorius veda! kaip aš to iš kart nesupratau!? Na viskas dabar aš tikrai prisiekiu čia paskutiniai jo metai čia. Tuo pačiu atsiims ir mūsų brangi direktorė Arwen už jo priėmimą čia dirbti. Violeta nusprendė nedelsti ir kol kas net negalvojo apie tai ką iš tikrųjų dabar reikėtų daryti pamokoje ,o pirmu reikalu išsitraukė savo burtų lazdelę ir galų gale sugebėjusi prasibrauti pro visus kitus mokinius kiek įmanoma stengdamasi nekreipti dėmesio kas čia vyksta ji pagaliau sugebėjo prieiti prie profesoriaus ir su pašaipia šypsena veide klastuolė ištarė:
- Na sveiki profesoriau, tikriausiai ką tik išsipildė jūsų dar vienas košmaras ar ne...? džiaugėtės mane matydami profesoriau..? - Visus šiuos žodžius Lestrange pasakė su didžiule šypsena ir panieka.
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1146
  • Taškai: 35
  • Lytis: Moteris
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 4 mėnesius »
Dori tik linktelėjo. Alano obelis, regis, buvo nusiteikusi kovai. Mergaitė pabandė pagriebti raudoną obuolį, tačiau medžio šaka šėrė klastuolei per ranką. Laimei, obelis nebuvo milžiniška kaip kad kieme augantis gluosnis, todėl nelabai ir užgavo. Iš antro karto jį nuskinti pavyko.
- Žinai, - prabilo, - kodėl profesorius nepasakė, kad galime valgyti šituos obuolius? Ar neturime teisės paragauti savo užaugintų vaisių?
Trylikmetės jausmai pynėsi kaip nevykusi kasa. Juk po to, kai Matthew padėjo jai nustoti verkti ir parodė didelį rūpestį, žaliaplaukė jautėsi jam be galo dėkinga, o dabar sekundėlei pajuto kažkokį kartėlį nesuprasi dėl ko. Atsidususi klastuolė įdėjo obuolį į reikiamą dėžę. Jautėsi taip suknistai.
- Pameni tą smarvę per kažkurias pamokas? Pameni tas kirmėles? - paklausė grifo. - Man nereikia šitų obuolių.
Surauktais antakiais Mendel žvilgtelėjo į tolėliau esančią savo obelį.
- Diffindo.
Trečiakursės obels kamienas su visomis šakomis ir vaisiais krito žemyn. Širdyje pasijuto savotiška netektis, susimaišiusi su pasitenkinimu. Lūpas papuošė iškreiptas šypsnis.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 4 mėnesius »
Matthew neprieštaraudamas paleido Dori. Tik dabar suprato, kad mergaitei turbūt itin nepatiko toks poelgis. Ką jis sau galvojo staiga viduryje pamokos apkabindamas mokinę? Ir dar tokią, kuri per pamokas amžinai prisidirba? Ne, taip tikrai negalima elgtis. Tik ką daryti, kad toji mergaitė pasidarė keistai brangi?..
Laimei, netrukus buvo galima šią situaciją pamiršti. Daug blogiau buvo tai, kad kiti mokiniai toli gražu nenurimo. Ko reikėjo mažiausiai, tai muštynių. O kaip tik tokią veiklą pasirinko de Leighi ir Moondragon. Neslėpdamas nepasitenkinimo Turner garsiai atsiduso ir priėjo prie mergaičių.
- De Leighi, liepiau tau nešdintis iš šiltnamio! - užstaugė sugriebęs klastuolei už rankos ir stipriai ją trūktelėjęs tolyn nuo Moondragon. Ir padarė tą kaip tik laiku - įžūlioji grifė sugalvojo sustingdyti jo auklėtinę! - Po penkiasdešimt taškų iš Klastūnyno ir Grifų Gūžtos! Moondragon, dingsti iš akių! O tu, de Leighi... Pasikalbėsim po pamokos. Dabar nešdiniesi iš šiltnamio ir lauk manęs Klastūnyno bendrajame kambaryje.
Turner paleido mergaitės ranką ir stumtelėjo ją šiek tiek toliau nuo savęs. Negalėjo patikėti, kad jo auklėtinės gali taip elgtis.
Deja, ir tai nebuvo pabaiga. Nespėjus lengviau atsikvėpti atsikračius tom dviem šlykščiomis mergužėlėmis prisistatė dar viena. Lestrange? Ką šita čia veikia? išsigandęs paklausė savęs Turner. Tikrai nenorėjo, kad ši mergaitė visiems išpliurptų apie susitikimą kieme.
- Laba diena, panele Lestrange. Malonu, kad pagaliau prisiminei, kad Hogvartsas yra mokykla, kurioje reikėtų mokytis, - apsimestinai maloniu balsu pratarė profesorius. - O dabar gal jau teiktumeisi kibti į darbą? Turbūt abu puikiai žinome, kad egzamino neišlaikysi, tad bent apsimesk, kad stengiesi, gerai?
Turner nusisuko nuo tos ypatingai nemalonios mergaitės. Ak, ši pamoka buvo paskutinė jo gyvenime. Bet kodėl ji turėjo tapti neeilinio bjaurumo pragaru?..

*

Prisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 548
  • Taškai: 85
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 4 mėnesius »
Kurį laiką jie kovojo su medžiu. Alanas į dėžę įmetė žalią obuolį, Dori raudoną. Paskui jis įmetė dar vieną raudoną. Kai ji prabilo, raudonplaukis nusisuko nuo obels. Klausydamasis draugės svarstė, kad nieko neatsimena, kad visiškai nesidėmėjo ką sakė ir ko nepasakojo profesorius. Nes kaip tik per tas dalis, kai jis aiškino apie obelį ir jos vaisius Alanas buvo pamokoje, bet mintys tikrai klajojo visiškai kitur. Egzamino neišlaikysiu. Na, nebent reikės pasiskaityti apie viską vadovėlyje. Svarstė.
Staiga, ji iškėlė lazdelę ir sunaikino savo medį. Šis veiksmas privertė jį dar labiau sunerimti. Tai nebuvo tikrasis Dori augintas medelis, nes tą supleškino Alrisos pliurzis. Bet ir į šį juk buvo įdėta daug darbo.
- Žinai, gal... Gal einam jau į lauką? - Iki pamokos pabaigos dar buvo likę truputis laiko. Bet gal geriau būtų tiesiog pasivaikščioti?

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • V kursas
  • *
  • 262
  • Taškai: 36
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 4 mėnesius »
  Henrietai truktelėjus ir nutraukus rudąjį obuolį, jos obelis ėmė gintis ir mosikuoti savo šakomis neprasčiau nei gluosnis galiūnas. Mergina nunešė išmesti pirmą rudąjį vaisių. Įmetusi jį į jam skirtą dėžę, mergina apsisuko grįžti prie savo suolo. Vėl atsistojus saugiu atstumu nuo šėlstančios obels, Poter ėmė akimis ieškoti kito rudo obels kurį buvo mačiusi pamokos pradžioje.
  Staiga ieškomas obuolys, kartu su viena obels šaka pralėkė merginai pro nosį. Nedaug trūko, kad jis būtų užkabinęs grifės veidą, o tuomet jau būtų tekę taikstytis su skausmu. Kad taip nenutiktų, Henrieta čiupo už tos šakos su ruduoju obuoliu ir nepaisydama, kad likusios šakos vanoja jai per rankas ir galvą nuraškė antrąjį rudą obuolį.
  Vėl nuėjusi prie dėžės Henrieta įmetė ten ir antrąjį obuolį. Grįžusi prie savo augalo Poter nusimovė pirštines ir ėmėsi sveikųjų obuolių.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1146
  • Taškai: 35
  • Lytis: Moteris
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 4 mėnesius »
Mendel dėmesį nuo nukirstos obels nukreipė Alano balsas. Kažkodėl berniukas pasiūlė jau eiti iš šitos pamokos. Aišku, kad klastuolė buvo nieko prieš. Kuo greičiau jie nyks iš šito beprotnamio, tuo bus geriau.
- Gerai, - atsakė. - Eime.
Mendel užsimetė ant pečių savo kuprinę. Prieš išeidama akimis susirado Matthew. Ilgai jo ieškoti nereikėjo, nes pirmiausia jį surado ausys: profesorius rėkavo ant mokinių, regis, jo kantrybė seko. Ką Dori pagalvotų, jeigu pamatytų, kaip Turner guodžia kokį nors kitą mokinį, laiko jį apkabinęs? Pagalvotų, jog profesoriui susisuko varžteliai. Tačiau kai jis apkabino Dori, mergaitė pasijautė tokia ypatinga, tokia svarbi, saugi ir... mylima? Ar gali būti, kad ji Matthew kažką reiškia? Iš tikrųjų reiškia? Visa šita situacija tokia nenormaliai keista... Bet maloni ir svarbi Dori.
Trečiakursė priėjo prie Matthew.
- Ačiū, - tyliai tarė ir paglostė profesoriaus ranką.
Tegul mano kas ką nori, šiandien Dori tai visiškai neberūpėjo. Mergaitė išėjo iš šiltnamio. Dabar galės pabūti su Alanu ir pabandyti pralinksmėti. Juk draugas ją visada pralinksmina.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • V kursas
  • *
  • 262
  • Taškai: 36
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 4 mėnesius »
  Sučiupusi vieną šaką, Henrieta nuskynė pirmą po ranka pasitaikiusį obuolį. Šis buvo raudonai žalios spalvos, tad trečiakursė įmetė jį į raudoniems obuoliams skirtą dėžutę. Pamažu grifė po vieną skynė obuolius nuo įvairių šakų, stengdamasi išvengti šakų, kurios stengėsi dar nenuskintais obuoliais užtvoti merginai per galvą. Žinoma, visiškai obels atakos išvengti nepavyko ir kelis kartus medžiui pavyko obuoliais užtvoti į galvą ar į ranką, tačiau šiaip nurinkinėti derlių sekėsi visai neblogai.
  Pamažu ant stalo esančiose dėžutėse daugėjo raudonų, žalių, geltonų ar keliaspalvių obuolių. Pasitaikė ir vienas kitas obuolys turintis visas tris spalvas. Ant stalo esančios dėžutės vis labiau pilnėjo nuo didelių ir gražių obuolių, o šakos savo ruožtu darėsi vis lengvesnės ir tuštesnės. Neužilgo ant jų išviso nebeliko obuolių ir obelis nurimo.
  Atlikusi praktikos užduotį Henrieta patraukė į šiltnamio galą, laukti pamokos pabaigos. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • VII kursas
  • *
  • 173
  • Taškai: 110
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 4 mėnesius »
[Nihalos asmenybė]
 
     Nihala virė pykčiu. Ji pyko ne tik ant Melody, bet ir ant savęs - ko jau ko, bet trenkti merginai į veidą mažiausiai norėjo. Gerai, viena puse tiesiog troško tą padaryti, nes ji tikrai to nusipelnė už tai, kad melavo, apgaudinėjo ir dar įžeidinėjo Nihalą ją vadindama Hinala, kita puse to padaryti netroško, nes žinojo, kad tai padarius sukeltų dar didesnį pyktį, o juo labiau - čia pamoka, vis dėl to. Pamokoje taip nepridera elgtis, bet jau tai žinojo Nihala. Išraudusi kaip burokas už savo poelgį, mainais penktakursė gavo ne ką nors kitą, o tai, ko nesitikėjo - išpažintį?.. Atvirumo akimirką? Ar kaip čia dar bepavadinsi, tačiau to vis vien nesitikėjo. Išklausius iki galo grifės istoriją, Nihala buvo apstulbusi ir akimirką tylėjo, tačiau atgavusi žadą suriko jai atgal:
     - Aš irgi jau ne pirmus metus mokausi Hogvartse! Ir, tavo žiniai, iki šiol neturiu NĖ VIENO draugo! Nebent draugus gali laikyti žiurkes! Man nusispjaut į tą tavo istoriją, nes maniškė tokia pat ir dar baisesnė! Aš tave pažįstų vos kelias akimirkas, tad tikrai neketinu čia ir dabar imti ir ištėkšti visos savo gyvenimo istorijos, tačiau žinok, kad tavo gyvenimas dar tik dalytė to, ką teko patirti man!
     Tačiau Melody nebuvo iš kelmo spirta ir vos tik Nihalai baigus savo, ana jau rėkė antrą dalį.
     - Antra? Antra yra tai, kad tai vis vien nepateisina tavo melagysčių! Net jeigu ir žmogus mato, bet paprašo tavęs pagalbos, tu negali jam meluoti! Niekas nedavė tau tokios teisės! Žmogus tik pagalbos prašo! Tu nežinai, kas jam gali būti ankščiau nutikę, kad tokios pasekmės yra dabar, jog jis yra priverstas prašyti kitų pagalbos, o ne savarankiškai atlikinėti užduotį! - padariusi pauzę, nes burna jau buvo išdžiūvusi nuo rėkimo, per tą pauzę išklausiusė Melody. - Tai vis vien yra tavo kaltė! Tu, ne kas nors kitas ir tikrai ne aš pati sugalvojau, kad obuolys yra rudas, nors toks nėra! Aš tik dariau tai, ką sakei tu! Vadinasi tai vien tik tavo kaltė!
     Melody ėmė varyti ir toliau, tačiau šį kartą tai jau buvo panašiau į tai, ko iš pradžių tikėjosi Nihala - ji supyko dėl smūgio į veidą. Hmm, pavėluota reakcija?
     - Kokią klaidą? - jau norėjo klausti Nihala, tačiau nespėjo - kažkieno tvirtos rankos suėmė ją ir patraukė į šalį. Kažkodėl Nihala buvo linkusi manyti, kad pačiu laiku, nes kaip tik toje vietoje, kur neseniai ji stovėjo, prašvilpė kažkas, sukeldamas greitai skriejančio daikto garsą. Nejaugi Melody į mane paleido kokią nors vazą? Arba visą obelį? Tačiau ir šito Nihala nespėjo apmąstyti iki galo, nes tas kažkas, kas stipriai laikė ją suėmęs už rankos ėmė rėkti kažką, kas Nihalai buvo visiškas kosmosas.
     - DELEIGHI?! Kokia aš tau dar Deleighi?! Paleisk mane! - ėmė sypti Nihala, tačiau čia dar nebuvo pabaiga. - Klastūnyno? Aš. Ne. Iš. Klas-tū-ny-no! PALEISK MANE! Velniai griebtų, kiek dar kartų šią pamoką turėsiu kartoti! AŠ IŠ VARNO NAGO! AŠ NIHALA!
      Mergina, įrodinėjanti esanti Nihala, o ne kažkokia Deleighi, pamėgino laisvąja ranka trenkti kažkam, kas laikė suėmęs jos ranką, tačiau nepataikė.
      - Au, skauda ranką! Paleisk!..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Prisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 548
  • Taškai: 85
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 4 mėnesius »
Dori sutiko eiti laukan. Gal ir gerai, ne pamokų šiandien diena tikriausiai. Grifas dar neįsivaizdavo kur dabar geriau nusibelsti, bet nusprendė, kad pakeliui sugalvos ką nors.
Alanas paliko obelį. Ant jos dar kabojo nemaža dalis obuolių. Na, bent jau tų deginančių nebeliko.
Berniukas pasiėmė kuprinę ir užsidėjęs ant pečių patraukė paskui draugę išėjimo link. Pamokoje dar vis vyravo chaosas. Tikriausiai mokytojas neturėtų labai supykti, kad mes išeiname truputėlį anksčiau. Galvojo Senkleris. Ji trumpam sustojo šalia profesoriaus. Alanui buvo kažkaip gėda, juk jo netyčia paleistoji lėkštė užpuolė herbologą.
- Aš tikrai labai dar kartą atsiprašau dėl tos lėkštės. - Pasakė, o tada paskui Dori išėjo laukan ir patraukė tolyn nuo šiltnamio.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 4 mėnesius »
  Melody spindinčiomis akimis stebėjo kaip kerai skrieja į nelemtą penktakursę. Tačiau... Kai jau rodės, kad į neišmanėlę plūstels kerai ir ši liausis gadinusi Melody ir taip sumautą herbologijos pamoką, prieš akis apsireiškė "nuostabusis" profesorius... Grifei beliko stebėti kaip Nihala buvo patraukta į šalį, o jos mielam snukučiui skirti kerai sustingdė vieną tolėliau stovėjusį nekaltą mokinį. Apstulbusi tamsiaplaukė jau ketino reikšti kelis šimtus priekaištų Matthew, kai ausis antrąsyk pasiekė profesoriaus frazė, atėmusi grifams dar penkiasdešimt taškų. Be žado antrakursė stebėjo herbologą, stipriai gniauždama lazdelę rankose. Ji jau nebežinojo ko labiau troško tą akimirką- paleisti kerus į Nihalą ar į herbologijos profesorių.
  Visa laimė, kad bent jau penktakursė buvo apdovanota ne ką geresnėmis dovanomis- minus penkiasdešimčia taškų Klastūnynui ir ištrėmimu į Klastūnyno bendrąjį kambarį. Tačiau ar kartais ji ne varniukė? Bet kurių galų ji su Klastūnyno uniforma?- netikėtai grifei toptelėjo į galvą mintis. Kad ir kaip ten bebūtų, net jei ji būtų varnė manau su klastuoliais jai pabendrauti būtų neprošal. Gal jie net taptų jos geriausiais draugais? Juk Hinala išties panašesnė į klastuolę, nei į varnę... Ir kaip ji neužkimsta nuolat rėkaudama? Netikėtai užpulta padrikų minčių srauto mergaitė skęsdama minčių sukuryje, paliko profesorių ramybėje ir grįžo prie savo obels.
  Neaukšta, begalės rudų obuolių savininkė it niekur nieko laukė sugrįžtančios grifės šiltnamio kampe. Ir aišku nekantriai degė noru vos mergaitei prisiartinus prie obuolių, šaka stipriai suduoti nelaimelei per veidą. Deja svajonės neišsipildė ir šįkart Melody vikriai išsisuko nuo medelio smūgių. Nuskynusi visus ruduosius obuolius nė nedvejodama supylė juos į raudonųjų, geltonųjų ir žaliųjų obuolių dėžes. Šie savo nuožiūra kaip patrakę pradėjo svaidytis po šiltnamį. O tuo tarpu Melody nekreipdama dėmesio greitai pasistvėrė kuprinę ir nepastebimai išsmuko iš šiltnamio, palikdama chaotišką dovanėlę profesoriui už šitiek minusuotų taškų grifams.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Džeimsas Peledinis

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kai gyvenimas duoda citrina,mesk ja i umbridge
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 4 mėnesius »
Nu ir vėl tie Grifai prisidirba šį kart atemė penkiasdešimt taškų! Net penkiasdešimt ir taip grifai šį sezoną tinginiauja. Aišku Džeimsas pats neneigė fakto jog ir pats tinginiauja. Bet juk Klastūnų daugiau išvis šiais laikais visi klastūs kažkokie. Bet čia jau tikrai nebuvo vaikino kaltė. Pradėjus skinti obuolius akį patraukė vaikinas niekada Džeimsui nematytas nebent jis jo nepamatė. hmm gal reiktų jį užkalbinti? na juk vargšelio nepaliksi vieno. Priejes prie vaikino Džeimsas tarė:
-Vardas?
Pagal Rudaplaukį tai galėjo nuskambėti nemandagiai bet ką gi. Vaikinas vis dar pyko dėl to jog iš Grifų atemė net penkiasdešimt taškų. Sau tyliai tarė:
-Nu dabar tai tu atsiimsi
Grifai saugo savus ką Džeimsas ir darys. Nutaikęs lazdelę į vazonä stovėjusį ant stalo nusitaikė į profesoriu ir tyliai tarė:
-Flipendo
Vazonas nuskrido. Vaikinas tikėjosi jog į tą ne burtininką ji pataikis. Aišku to dar yra negana. Nusitaikes į šiltnamio sieną Džeimsas ištarė:
-Bombardo
Paskutinė pamoka-blogiausia pamoka ypač jam. Išvis kaip kažkas drysta iš mūsų Grifų atimti tiek taškų ir dar buves mūsų vadovas. Nusiramines sudėjo obuolius su mintim rudajį paleistį į profesorių bet to būtų jau per daug



He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: IV herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 4 mėnesius »
Atodūsis. Tada dar vienas atodūsis. O kaip daugiau reaguoti, kai mokiniai naudojasi proga, kad profesoriui niekas neberūpi, ir paversti pamoką baisesniu laiku nei būtų degimas pragaro liepsnose?
- De Leighi, nustoji nusišnekėti ir keliauji prie darbo. Geriau pradėk rūpintis obuoliais gražiuoju, kitaip Klastūnynas taip kentės, kad pasigailėsi gimusi, - pakeltu balsu kalbėjo profesorius. Kodėl būtent jo koledžo mokiniai turi elgtis taip, kad norėtųsi juos visus sunaikinti?
Deja, panašu, kad Vėtrūnė nebuvo nusiteikusi bent kiek pataisyti nuotaikos. Jai pradėjus (tiksliau, pratęsus) švaistytis kumščiais Turner dar labiau supyko. Vėl pagriebė mergaitę už rankos ir tiesiog ištempė iš šiltnamio. Užkliudė kažkieno obelį, ir ji nukrito ant žemės, tačiau daugiau tokiomis smulkmenomis nesirūpino. Tegul direktorė galvoja ką nori - ne jis kaltas, kad šitie paaugliai yra visiškai nevaldomi. Atrodė, kad nėra nė vieno, kuris jaustų bent menkiausią norą mokytis.
Palikęs de Leighi lauke grįžo į šiltnamį, bet iš karto pasigailėjo tokio sprendimo: nespėjus nė sureaguoti į galvą pataikė iš kažkur atsiradęs vazonas, o vėliau, tarsi viso šito būtų mažą, šiltnamio sienoje atsirado skylė. Matthew norėjo aprėkti įvykių kaltininką, bet, deja, nė neįsivaizdavo, kieno tai darbas.
- Pritz! - užstaugė profesorius, įtardamas, kad pasidarbavo būtent ji. Kad tos mergaitės pamokoje nė nebuvo, jis nepagalvojo. Deja, nuo šauksmo sustiprėjo galvos skausmas, tad teko už jos susiimti ir kažkaip nušliaužti iki akvariumo, kuriame plaukiojo persigandusios silkės. Vargšas profesorius jau buvo pamiršęs apie nudažytą vandenį, tad dabar jį apėmė panika.
- DINKIT IŠ AKIŲ! - suriko Turner vos tik palaimingo varpo dūžis nuskambėjo šiltnamyje. Augalų namai atrodė tiesiog tragiškai, bet mokytojas nebeturėjo sveikatos jų nei tvarkyti, nei prižiūrėti. Tuo labiau, kad vis tiek daugiau niekada čia nesugrįš. Atkentės egzaminą ir pamirš apie Hogvartso egzistavimą.
Dar kartą atsidusęs pasiėmė akvariumą ir plyštančia galvą paliko apgriuvusį šiltnamį.