Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Žiobarotyra => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Ariella Annė Brown Rugsėjo 21, 2021, 12:30:38 pm

Antraštė: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Ariella Annė Brown Rugsėjo 21, 2021, 12:30:38 pm
  Laikas Hogvartse neprailgo. Ariella savo kabinete ar klasėje praleisdavo daug laiko, žvakių šviesoje skaitydavo knygas ir tiesiog mėgavosi paprastais, tačiau stebuklingais dalykais. Jos negąsdino net faktas, kad šioje mokykloje buvo daug žmonių, dažniausiai jausdavosi rami ir gyvybinga, buvo kupina šviesios bei gėrį skleidžiančios energijos.
  Žinoma, burtų ir kerėjimo mokyklos pilies dar puikiai nepažinojo. Na, tiksliau geriausiai pažinojo pirmąjį aukštą, kuriame ir buvo įkurta klasė, kurioje vaikai išsiaiškindavo žiobarų gyvenimo sunkumus ir įdomybes, mat čia Brown ir praleisdavo didžiąją dalį savo laiko. Kabinete vyraujanti ramybė, jo dizainas bei viskas, kas buvo aplinkui ją tiesiog ramino, padėdavo susikaupti tada, kai reikėdavo įvykdyti ką nors svarbaus. O kaip žinia, mokytojos gyvenime, tai buvo kasdienybė.
  Trisdešimtmetė vylėsi, kad bus tokia ryžtinga ir nekiš nosies, kur nereikia, mat toki būdu galėjo prisivirti nemenkos košės, o būti išmesta iš Škotijoje įsikūrusios mokymo įstaigos, nenorėjo. Šiuo metu ši pilis buvo jos vieninteliai namai, profesorė vylėsi, kad juose išbus ilgesnį laiko tarpą.
  Gaila, bet tądien oras už lango pasitaikė niūrus, kadangi dažniausiai gyvybingai atrodantys tvirti medžiai lingavo į kiekvieną pusę it drebulės, lietaus lašeliai vis atsimušdavo į langus, beveik visad saulės nušviesta pieva buvo nusidažiusi pilkesnio atspalvio spalvomis, o pažvelgus toliau, matydavosi krūva purvo balų, dėl kurių beveik visi tūnojo pilyje. Stipri audra pablogino ir dalies nuotaikas, o Ariella nebuvo išimtis.
  Visą dieną vis žvilgčiodama į laikrodį, moteris, kaip visad, niūniavo tą pačią svajingą melodiją, rankoje laikomas žiobarotyros vadovėlis buvo užverstas - Brown neturėjo nuotaikos net gilinti žinių į tai, kad mokė šioje mokykloje, na, o tai nereiškė nieko gero, ypač tokiai merginai, kaip Varno Nago koledžo vadovė. Ant stalo buvo pastatytas ir arbatos puodelis, kuris, aišku, jau ne kartą buvo pripildytas to pačio skysčio. Pirmiausiai manė, kad arbata pataisys nuotaiką, tačiau teko nusivilti. Ką gi, Brown tiesiog nusisuko nuo problemos ir kelis kart apėjo klasę, ją apžiūrėdama. Norėjo įsitikinti, kad viskas buvo savo vietose, tai jai buvo svarbu, nors ir nebuvo perfekcionistė.
  Pro klasės duris įžengę vaikai priminė, kad už kelių minučių nuskambės varpas, tad raudonplaukė savo pavargusiu žvilgsniu nužvelgė mokinius ir nukulniavo atsistoti prieš visą klasę. Kaip ir kiekvieną pamoką.
  - Labas vakaras, - stengdamasi kalbėti taip pat maloniai, kaip ir anksčiau, tarė. - Tikiu, kad kiekvienam nėra labai smagu į žiobarotyros pamoką atvykti tokiu laiku, kada dažniausiai pamokos jau būna pasibaigusios ir jūs laukiate vakarienės. Derėtų priminti, kad jei galėčiau, šios pamokos laiką perkelčiau į kitą dieną, tačiau to pakeisti negaliu, - atsiprašomu žvilgsniu pažvelgė į mokinukus ir gūžtelėjo pečiais.
  Nuo savo stalo paėmė žiobarotyros vadovėlį ir atvertė keturiasdešimtą puslapį, kuriame ir buvo paskelbta pamokos tema. Nežymiai atsiduso, tačiau džiaugėsi, kad pasiruošusi jai buvo, tik abejojo, ar vaikai bus tuo patenkinti.
  - Taip...- nutęsė ir iš karto prabilo: - Šiandienos pamokos tema yra žiobarų kulinarija. Na, tai kiekvienas pasakykit po faktą, susijusį su ja, - pakelė savo mėlynas, gilias akis į mokinius. - Nesikartokite, nes negausite taškų, - pabaigė savo mintį ir krestelėjo ant kėdės prie savojo suolo, užvertė vadovėlį ir pasiryžo išklausyti mokinių nuomones, faktus bei hipotezes.

  [Teorinė dalis iki penktadienio (09 24).]
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Rugsėjo 21, 2021, 01:07:27 pm
Dori buvo įsitaisiusi klasės viduryje. Praeitos pamokos pabaigoje klastuolė pastebėjo, kad iš jos akių ištryškusias ašaras profesorė pamatė. Ačiū šventiems goblinams, kad ji nesugalvojo prie manęs prieiti ir paklausti, ar viskas gerai. Dori turejo pripažinti, kad šita pamoka buvo pakankamai rimta, ne taip, kaip, pavyzdžiui, kerėjimas, kurį profesorė Sabrina pavertė kažkokiu pajuokos objektu. Tokią rimtą pamoką, išrinktasis Poteri! Ariella antrakursei patiko labiau nei Lukas, tačiau per Luko pamokas čia ateidavai tiesiog prastumti nuobodžios pamokos, na, nes tiesiog reikia. Tačiau ji tikrai buvo suknistai nuobodi, o pas Ariellą atmosfera vyravo kitokia. Jeigu dvylikmetė neklydo, raudonplaukei tikrai patiko profesoriauti.
Oras už lango buvo tiesiog siaubingas. Apskritai, diena nebuvo lengva. Per apsigynimą nuo juodosios magijos Mendel šiandien siaubingai susimovė, o per nuodų ir vaistų pamoką ji ir vėl pagamino kažkokį dvokiantį viralą. Tačiau išgirdusi pamokos temą klastuolė nudžiugo. Kulinarija, tik pamanykit! Dori pilvas gailiai sugurgė. Ji jau įsivaizdavo, kaip didžiojoje salėje kerta daržovių kepsnelius, o desertui skanauja šokoladinį tortą... Apie maistą šnekėti norėjosi ir net labai. Skaniai pavalgyti mergaitė mėgo. Dvylikmetė sau pažadėjo, kad iš principo neatsakinės žiobarotyroje į klausimus, kuriuos užduos profesorė, tačiau nesusilaikė ir pakėlusi ranką prabilo:
- Įdomiausias dalykas žiobarų kulinarijoje man atrodo tas, kad jie turi labai ilgą laiką laukti, jei nori pagaminti ką nors, ką reikia marinuoti, kildinti ir panašiai. Pavyzdžiui, - vaidino, kad susimąstė, - jeigu žiobaras sugalvos kepti vištą, tai jis mažų mažiausiai kelias valandas turės laukti, kol į tą vištą įsigers visi prieskoniai, ir tik tada galės kepti, įsivaizduojate? O jeigu keps bandeles, kuriose yra mielių, taip pat turės tiesiog laukti, kol tešla pakils! Ne taip, kaip mes, burtininkai, - dabar jau didžiuodamasi tarė, - pamosim lazdele ir mūsų patiekalas jau pasiruošęs būti iškeptas.
Dori kalbėjo drąsiai ir tvirtai, tačiau viduje ji vis tiek jautė didelį kartėlį. Kaip sumauta, kaip, dėl Merlino barzdos, visa tai sumauta. Didžioji dalis mokinių bando išsiaiškinti, kuo žiobarų gyvenimas yra kitoks nuo normalaus gyvenimo, o Dori apie tuos išsigimėlius žino viską ir slaptai bei tyliai mokosi, koks yra tas įprastas magų gyvenimas... Kai viena mergina Klastūnyno mergaičių miegamajame pasakojo apie labai skanią marinuotą žuvį, kurios marinavimosi laikas turi būti itin ilgas, Mendel negalėjo suprasti, kaip perpiet užmarinavusi toji mergina iškart ir kepė. Tai kur laikas, skirtas tai žuviai išsimarinuoti? O, kaip Dori nustebo, kai sužinojo, jog yra buitinių burtažodžių ir lazdelės judesių, kuriais visa tai galima atlikti vos per kelias sekundes! Tai Mendel labai žavėjo, bet dar labiau nei žavesys, mergaitę aplankė pyktis. O mama man liepdavo pusę valandos skusti bulves, kai tą galima padaryti vienu lazdelės mostu užburiant skustuką ir rūpintis kitais reikalais.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Rugsėjo 21, 2021, 07:52:59 pm
  Abigailė su gurgiančiu pilvu įsitaisė žiobarotyros kabineto viename iš pirmųjų suolų. Jau taip norėjo kulniuoti į Didžiąją salę, kur galėtų pavalgyti.. Na, bet varnė nieko blogo negalėjo pasakyti- juk tai pamoka pas pačią Varno Nago vadovę. Raudonplaukę, kuri Nestrof pirmąją žiobarų tyrinėjimo pamoką sukėlė dvejopos reakcijos. Tačiau visumoje burtininkė džiaugėsi visai imlia profesore ir koledžo vadove.
  Siaubingai niūrus ir slegiantis oras paveikė varnanagės nuotaiką, tad ji bandė paslėpti save po ta netikra "man viskas gerai" šypsena. Mergaitė ilgėjosi tėčio, tų smagių pokalbių ir naujų arba kaip tik šimtus kartų girdėtų istorijų prie arbatos puodelio. Abigailė nepajuto, kad būtų pasiilgusi mamos, nes neturėjo tokio ryšio, kokį puoselėjo su tėčiu. Tėtis jai visad buvo kaip geriausias draugas. Per vasarą praleidusi kiek įmanoma daugiau laiko su tėvais, žaliaakė į Hogvartsą grįžo nelaiminga, nors po kelių savaičių situacija pasitaisė. Tačiau toks lietingas oras trečiakursei priminė namus, išsiilgtąjį Londoną..
  Savo mintis grąžinusi į klasę, Nestrof įsiklausė į Ariellos tariamus žodžius.
  Nors ir apie kulinariją nežinojo daug, nes nemėgo gaminti, šį tą prisiminė iš buvusios draugės žiobarės namų. Kai burtų ir kerėjimo mokyklos mokinė dar buvo visai mažytė, ji dažnai leisdavo laiką pas kaimynystėje gyvenančią draugę, mat jos ir Abigailės tėvai sutardavo. Draugės mama visuomet ruošdavo nuostabius valgius ir desertus, o mergaitės ją stebėdavo. Gaila, kad kaimynių tėvai susipyko ir jos nustojo matytis.
 Išklausiusi kažkokios klastuolės, kuri išsamiai, su pavyzdžiais išdėstė vieną iš faktų, Abigailė neužtikrintai pradėjo:
-Na, mane labiausiai trikdo tai, jog žiobarai turi įdėti labai daug darbo, jog pasiektų norimo rezultato. Tuo tarpu burtininkams užtenka mostelėti burtų lazdele, ir rezultatas bus pasiektas.
Supratusi, jog trūksta pavyzdžių, tuojau pat suskubo jų išdėstyti.
-Galiu įvardinti ir pavyzdį. Na, pavyzdžiui.. Pavyzdžiui mišrainės darymas. Kol smulkiais kubeliais supjaustai daržoves, tai tikrai užtrunka ir reikalauja nemažų pastangų. O burtininkas gali tiesiog ištarti tam tikrą burtažodį, ir daržovės per sekundę bus supjaustytos.
 Varnanagė stebėjo Brown veido išraišką ir bandė susitelkti ties kitų mokinių atsakymais.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Henrieta Poter Rugsėjo 22, 2021, 06:56:08 am
  Henrieta ramiai sėdėjo suole ir laukė prasidedant pamokos. Nors dėl blogo oro visai nesinorėjo dalyvauti pamokose, antrakursė žinojo, kad tai būtina. Likti antriems metams nesinorėjo, tad dabar nori nenori teko dalyvauti pamokose.
  Profesorei uždavus teorijos klausimą grifiukė pabandė susikoncentruoti ties pamokos tema. Mergina ėmė laužyti galvą stengdamasi prisiminti ką nors susijusį su žiobariška virtuve. Bėda ta, kad Henrieta ne ką nusimanė apie žiobarų kulinariją, juk buvo grynakraujė.
  Skambant kitų mokinių atsakymams Antrakursė vis naršė po atmintį stengdamasi prisiminti nors vieną faktą, kuris tiktų šiai temai. Ir galiausiai šį bei tą sumasčiusi iškėlė ranką.
- Žiobarų virtuvėje mane kiek trikdo, kad jie turi skirti laiko paruošti ir gaminimo įrangą. Pavyzdžiui, išvalyti puodą arba, jeigu turi dujinę viryklę, susiieškojus degtukų kelias minutes stengtis užkurti ugnį. Burtininkų pasaulyje šiuos darbus už mus atlieka burtai. - tarė grifiukė ir ėmė laukti profesorės įvertinimo, nors ir nesitikėjo, kad jos atsakymas bus itin geras.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams (teorija)
Parašė: Nikolė Parker Rugsėjo 22, 2021, 10:06:35 am
     Iš Nikolės veido buvo kuo aiškiausiai galima spręsti, jog ji ir vėl turėjo nemigos naktį. Ir kada gi tokios pas ją baigsis? Turbūt niekada, nes depresija tai jau tikrai nesiruošė niekur keliauti.
     Šią pamoką Willialmą jo vyresnioji sesuo slėpė po suolu ir keletą uždangalų. Žinoma, paliko vietos ir orui, jog brolis galėtų kvėpuoti. Šiandieną Willialmas pasitiko prastos nuotaikos, kuri iki šiol nebuvo pagerėjusi, tad depresija serganti mergina labai bijojo, kad šis nepravirktų, nes tada visi esantys šiame kabine sužinotų apie Nikolės brolį... Būtent dėl šios priežasties Parker, kaip ir visada, turėjo prigriebusi Willialmui maisto iš virtuvės, kur namų elfai labai dosnūs.
     Penktakursės mintys buvo nukreiptos į brolį ir į bijojimą, kad minėtasis nepradėti verkšlenti, jog mokinė nieko negirdėjo kas vyksta palinka. Nei mokytojos, nei vaikų, nei varpo dūžių, nei dar ko. Bet vos tik atleido vadėles, į jos ausis pasipylė krūvos žodžių, kuriuos ji buvo praleidusi.
     Kulinarija, žiobarai, faktai, teorija... Negi dabar žiobarotyra?
     Sutrikusi rožinių plaukų savininkė apsidairė aplinkui ir pamatydama žiobarotyros klasę, žiobarotyros profesorę ir dar keletą kitų dalykų patvirtino savo faktą. Tada norom nenorom paklausė kelių mokinių atsakymų ir dar didesniom nenorom pravėrė burną.
     - Žiobarai kulinarijoe dažnai naudoja įvairias receptų knygas. Mums jų, kaip žinia nereikia, nes galime vienu mostu viską padaryt. Tokias knygas dažniau naudojame eliksyrų gamyboje, - sumurmėjo tokiu depresuotu, liguistu, nesveiku balsu, jog bet kas išgirdęs galėjo patvirtinti, kad Nikolei kažkas labai negerai. Jeigu būtų išgirdęs, nes ji kalbėjo taaaaip tyliai, jog tikimybė išgirsti buvo kokie  penki procentai iš šimto.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugsėjo 22, 2021, 08:47:46 pm
Meg sėdėjo žiobarotyros pamokoje ir svajojo, laukdama jos pradžios. Nieko konkretaus, net negalėtum pavadinti to svajonėmis. Tiesiog paklaidžiojimai po fantazijų šalį. Abstraktūs, nekonkretūs ir neaiškūs. Jei kas nors galėtų skaityti jos mintis, garantuotai nesuprastų nė žodžio.
Prabilo profesorė ir Meghan kaip mat nusileido ant žemės. Tiesą sakant, nusileido su trenksmu, mat nenorėjo praleisti nei vieno profesorės žodžio. Po praeitos pamokos praktikos raudonplaukė žiobarotyros profesorė užsitarnavo neginčijamą Meg pagarbą. Retas profesorius yra toks... neįprastas ir keistas (gerąja prasme), todėl Ariella Annė Brown lengvai gavo švilpiukės palankumą.
Išgirdusi teorijos klausimą Meghan sutriko. Apie virtuvę, juolab žiobarų, ji išmanė panašiai tiek, kiek karvės apie kosmosą. Tačiau rudaplaukės mintyse atsirado jos draugės Dori balsas. Švilpiukė pasistengė prisiminti, ką jai draugė kadaise pasakojo apie žiobarų, konkrečiau, jos mamos kulinariją. Rudaplaukė mintyse pakartojo Dori žodžius ir, pakėlusi ranką, išbėrė:
- Žiobarai naudoja begalę prietaisų ir įrankių virtuvėje. Be to, jiems reikalinga elektra. Pavyzdžiui, jiems reikia begalės skirtingų skustukų, peilių, o dar ir kažkokių gruzdintuvų, plaktuvų, virtuvinių kombainų ir panašių dalykų. O štai burtininkams užtenka vos kelių įrankių (nors ne visada prireikia ir tų) ir burtų lazdelės. Taip pat žinoti reikiamą burtažodį ir viskas bus padaryta.
Meg nutilo ir atsilošė kėdėje laukdama, kaip profesorė reaguos į jos atsakymą. Rudaplaukė nebuvo tikra, kad atsakė teisingai, tačiau vylėsi, mat šios profesorės nuvilti tikrai nenorėjo. Be to, mergaitė žinojo, kad Dori jai nemeluotų, todėl, jei viską pasakė nesumaišiusi faktų, atsakymas turi būti teisingas. Meg sunėrė rankas ant krūtinės ir ėmė klausytis kitų atsakymų.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Danielis Lorijanas Rugsėjo 25, 2021, 04:57:04 pm
Nuo ko pradėti?
Buvo sudėtinga. Sunku. Skaudu. Danielis nejautė ramybės, bet žinojo, jis turi judėti į priekį. Praleisti trečio kurso egzaminai ir trečią kartą kartojamas antras kursas. Ne, tai nebuvo pasaulio pabaiga. Tai buvo karti sąžinės graužatis. Problemos buvo kitos.
Danielis kliūtojo paskutiniame suole prie lango kairėje eilėje. Buvo sudėtinga neišsiduoti.
-Žiobarų kulinarija skiriasi tik tuo, kad jie nenaudoja magijos ir visokiausių keisčiausių ingredientų, kuriuos augina ir naudoja mūsų visuomenė,- ramiu balsu prabilo. Karštis nepranyko,- Žinoma, jie daugiau naudoja elektros, bet tai nereiškia, kad ir burtininkai negali jais naudotis. Tai nėra didžiausias skirtumas, - dirstelėjo į dar niekados nematytą švilpę. Turbūt grynakraujė, jei pamiršo apie puskraujus, kurie gali žinoti apie du pasaulius. Susivaldė dar vienai neatkirsti, jog abi pusės naudoja receptus - tai kuo gi naudojasi per nuodų ir vaistų pamokas?
Po pastale suspaudė kairį riešą. Valdykis. Trylikametis užmerkė akis. Šiluma jį erzino. Giliai įkvėpė ir iškvėpė. Teorija turėtų jau greitai baigtis, ateis praktika ir bus lengviau. Kai visi laužys galvas, niekas nepastebės, kas jam yra.
Iš tikrųjų, jis pasigailėjo, kad pasirodė pamokoje. Bet nieko nenutiks blogai? Kiek užmatė, visi buvo nepažįstami, tad neturėjo kilti problemų. O viso labo, jei kažkam iškils klausimų, sumeluos. Gi niekas nežino, kas jis yra.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Ariella Annė Brown Rugsėjo 25, 2021, 09:38:23 pm
  Raudonplaukė apsidairė. Klasėje tūnojo tiek pat mokinių, kaip ir kiekvieną mielą žiobarytoros pamoką, tad profesorė galvojo, kad jos vedamos pamokos vaikus sudomino. Tai ją privertė šyptelėti. Nudžiugti privertė ir tai, kad kažkas prabilo su noru atsakyti į teorinį klausimą. Vadinasi, ne be reikalo uždavė šį klasei.
  Pirmoji prabilusi klastuolė Ariellai pasirodė matyta. Dori pačią pirmą pamoką jos klasę paliko su ašaromis akyse, na, o tai Brown prisiminė tiesiog puikiai. Ech, nesinorėjo, kad pirmoji pamoka taip paveiktų mergaitę, tačiau nemanė, kad vertėjo gailėtis priimto sprendimo. Dvylikametė neatrodė silpna, tuo labiau atkulniavo ir į kitą žiobarotyros pamoką, viskas tikrai nebuvo blogai. O ir pirma atsakinėjo, tad Varno Nago koledžo vadovė tiesiog vylėsi, kad Dori nesijaučia prastai po visko, kas nutiko.
  Kai antrakursė Klastūnyno koledžą atstovaujanti mokinukė pabaigė savo atsakymą į klausimą, Brown tik linktelėjo net nepraverdama burnos, nepakomentuodama atsakymo, kurį pasakė Mendel. Tiesa, vos susilaikė, tačiau tai nebuvo svarbu.
  Kai prabilo varnė, Ariella automatiškai jai šyptelėjo. Reikėjo pripažinti, kad labiausiai ir prijautė savo auklėtiniams, žinoma, niekuomet neskyrė jiems daugiau taškų, nei kitų koledžų mokiniams. Tiesiog kartais neatrasti favoritų buvo labai sunku. Galbūt tai buvo ir Ariellos Annės Brown klaida, tačiau varniukai jos akyse buvo it angeliukai, tiesa, nevisi, apie dalį jau girdėjo iš kitų dalykų mokytojų. Nekultūringas varnas, kur tai matyta, - pamintijo, tačiau įsiplieksti daugiau minčių šia tema nenorėjo. Dėl to vilkolakė ėmė klausytis kitų atsakymų, mėgindama nepražiopsoti nė vieno. 
  Visų mokinių atsakymai buvo daugmaž teisingi (bent jau atitiko temą), tačiau azijietę suglumino dar vienas dalykas. Liguistu balsu atsakymą pateikusi varnė tikrai neatrodė sveika, o tai Ariellą išgąsdino. Na, tiksliau neramino, mat faktas, kad varnė atrodė prastai reiškė ir tai, kad jautėsi bent porą kartų blogiau. Trisdešimtmetė mąstė ką galėjo pasakyti mergaitei. O gal verčiau visai nieko nesakyti ir pasielgti kaip su klastuole Dori? - pasirėmė smakrą ranka, klausydama kitų vaikų atsakymų, bet nesugebėdama į juos susikoncentruoti. 
  Tačiau galiausiai klasėje įsivyravo tyla. Bent jau žiobarotyros žinovei taip pasirodė. To pasekoje ji pakilo nuo kėdės ir net negalvodama rizikuoti, aptariant vaikų atsakymus, tyliai atsiduso.
  - Šaunu, kad pateikėte tiek daug savo žinių šia tema, - vangiai šyptelėjo. - O atsakymą ar jos teisingos, ar ne, sužinosite tik tada, kai įvykdysite praktikos darbą, - nutilo pažvelgdama kažkokiai varnai į akis. Jų žvilgsniai susidūrė, bet Annė jį skubiai patraukė. Šiuo metu jai to reikėjo mažiausiai. - Manau, kad dalis galėjote numanyti kokia praktika jūsų laukia. Vos man mostelėjus lazdele, klasėje atsiras daug įvairiausių, žiobarų virtuvėje pamatomų, įrankių. Taip pat receptų knygose reikėtų susirasti ir receptą, kuriuo vadovaujantis gaminsite kažkokį valgį. Pamokos laikas ribotas, tad, jei nenorite šioje klasėje praleisti ilgesnio laiko, vertėtų išsirinkti ne tokį sunkų, žiobariško patiekalo, receptą, - pridūrė ir nuo stalo paėmusi savo juodmedžio lazdelę, pora mostų klasę pavertė viena didele virtuve. Čia buvo galima pamatyti viską, kuo žiobarai naudojosi, gaminant valgį. Orkaitės, viryklės, keptuvės, puodai, peiliai.... Pala, Ariella, ar tu vaikams davei peilių?! Tai gal jau pradėti rašyti pasiteisinimą, kodėl mano klasėje, per mano pamoką, žuvo bent pora mokinių? - kilstelėjo antakius ir nurijo burnoje susikaupusias seiles.
  - Beje, dalis žiobariškų įrankių yra pavojingi, tad jei nežinote kaip jais naudotis, geriau prieikite prie manęs, - dėl visa ko pasakė ir pradėjo stebėti mokinius, pradedančius pamokos praktikos darbą. - Dirbti galite ir po vieną, ir poromis, man yra svarbiausia pamokos rezultatas.

  [Manau, kad įraše praktikos darbą paaiškinau gana aiškiai, tačiau jūsų personažas turėtų pagaminti kažkokį žiobarišką patiekalą. Visi įrankiai ir produktai klasėje yra, patiekalas turėtų būti gaminamas pagal receptą.
  Praktikai reikia dviejų įrašų po mažiausiai 1500 simbolių, arba trijų, kurie būtų trumpesni, tačiau bent 600 simbolių, taip pat jeigu norite, kad Ariella jūsų personažui pagelbėtų/skirtų areštą ar šiaip atkreiptų dėmesį - parašykite į pm.
  Pamoką uždarysiu spalio septintą dieną]
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Rugsėjo 25, 2021, 10:48:47 pm
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant šalia stalo stovinčios kėdės susigūžusi sėdėjo mergaitė, vilkinti ryškiai rausvą ir gerokai per mažą megztinį. Tai, žinoma, buvo Elliw, pati sėkmingiausia visų laikų Hogvartso mokinė. Ji neprisiminė, kur esanti, tačiau atkakliai spoksojo į priešais ją esančią moterį. Ar ji buvo profesorė, ar kieno nors mama, ar tiesiog eilinė ne ne ne ne ne ne ne ne ne neLiucija, mergaitė nežinojo. Bet ji kažką šnekėjo, o tai reiškė, kad galbūt reikia klausytis.
Žinoma, velsietė netruko pamiršo, kad galbūt kažko reikia klausytis, tad nieko ir negirdėjo. Kalbėjo ir aplinkui sėdintys žmonės, kurie galbūt buvo jos klasės draugai. Na, ne draugai, žinoma. Tuo Elliw įsitikino, kai pamatė kalbančią bjauriąją ne neLiuciją. Šitą mergiūkštę reikia gerai pamokyti! Tik ji kalta dėl... Visko! Nesvarbu, kad paskutinę minutę nieko blogo neatsitiko, vis tiek viskas yra tik ne neLiucijos kaltė!
Aplinkui įvyko kažkokie pasikeitimai, kurie Elliw buvo visiškai nesuprantami. Ji neprisiminė, ar toji moteris ką nors apie tai sakė, bet nusprendė nekreipti dėmesio. Ne, dabar reikia gerai pamokyti tą bjaurią mergiūkštę! Galbūt reikėtų trinktelėti teleskopu jai į galvą? susimąstė velsietė. Buvo galima pamanyti, kad tokia idėja jai į galvą atėjo pirmą kartą gyvenime: Elliw atrodė labai jau entuziastinga.
- Tai tu kalta! - suriko ji artindamasi prie ne neLiucijos. Ta mergiūkštė buvo tiesiog neįtikėtinai bjauri! Kad ir ką reikėjo padaryti šios pamokos (jeigu tik Elliw išties buvo pamokoje) metu, jai trukdo tik šita bjauri mokinė! Vadinasi, reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad ji nebetrukdytų.
Elliw čiupo kiaušinį, kuris dėl ir dievams nežinomų priežasčių mėtėsi visai netoliese ir vėl atsisuko į ne neLiuciją. Ak, kaip ji nekentė šitos bjaurios mergiūkštės! Ilgai negalvojusi ji paleido kiaušinį ne neLiucijos link. Gal bent tai ją pamokys, kad negalima taip bjauriai elgtis?! Kad ir ką bjauraus ji padarė...
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Rugsėjo 27, 2021, 12:31:34 pm
Visą teorinę pamokos dalį Deoiridh tupėjo po savo suolu varlės pavidale. Vos išgirdusi pamokos temą, ji suprato, kad čia bus siaubingai nuobodu. Gaminti ji visiškai nemokėjo, o Matthew, savaime suprantama, virtuvėje lazdelės nenaudojo. Kaip ir bet kur kitur. Ką tokioje pamokoje galima išmokti naujo? Visiškai bereikalingas laiko švaistymas! Tikrai geriau paieškoti keturkojų draugių. Kažkodėl per pamokas jų nebesusitikdavo, tad tiek Matthew, tiek Davina mieliau likdavo mergaitės miegamajame, ir Deoiridh jautėsi vieniša.
Praktika varlės nenustebino - būtent to ji ir laukė. Na, nelaukė, mat užduotis skambėjo labai jau nuobodžiai. Žinojo, kad atlikti reikės būtent tai, ką dabar ir aiškino profesorė. Klasėje kilęs sujudimas privertė žaliaodę sunerimti: niekada negali žinoti, kad niekas tyčia ar netyčia ant jos nenužlips. Taigi teko pasiversti į žmogų ir apsimesti, kad labai rimtai dirba.
Vos tik įgijusi dvikojo padaro pavidalą Deoiridh iš karto pastebėjo gerai pažįstamą veidą. Nežymiai šyptelėjusi ji suprato: ši pamoka gali būti ne tokia jau ir nuobodi. Jeigu kartu dirbs, turės laiko pasišnekėti. Jeigu pagamins ką nors skanaus, bus galima suvalgyti.
Žengiant žingsnį Sigurdo link drąsa kažkodėl dingo. Nepaisant to, kad vis dar buvo sunku suprasti, kas tarp jų vyksta, situacija buvo aiškesnė nei prieš metus ar porą. Buvo aišku tai, kad kažkas vyksta. Deja, tai nepadėjo dabar jaustis drąsiau, tad Deoiridh buvo gerokai sutrikusi.
Vis dėlto noras bent kiek smagiau praleisti pamoką nugalėjo, ir ji nervingu žingsniu prisiartino prie koledžo draugo. Galvoje sukosi mintys, neleidžiančios apsispręsti, nuo ko reikėtų pradėti pokalbį, tad teko imtis paprasčiausio sprendimo:
- Labas.
Nagi, nebūk tokia nuoboda, pasakyk ką nors įdomaus ar šmaikštaus! Deja, nei kas nors įdomaus, nei šmaikštaus į galvą neatėjo, tad Deoiridh taip ir stovėjo spoksodama į grindis. Jautėsi be galo kvailai, bet negalėjo nieko padaryti: visos geros idėjos buvo kažkur išnykusios.
- Aš… - galų gale pabandė mergaitė. - Visiškai nemoku gaminti. Siūlau praktikos su manimi neatlikti.
Aišku, ji susimovė. Pasakė visišką nesąmonę, kuri tik dar kartą parodys jos visišką nesugebėjimą bendrauti. Nusivylusi savimi rudaplaukė spoksojo į grindis ir svajojo apie tai, kaip išnyksta nuo Žemės paviršiaus.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Rugsėjo 27, 2021, 04:17:22 pm
Mendel nejučiom šyptelėjo. Iš tikrųjų tai jai patiko karts nuo karto kažką pagaminti. To jau seniai nebuvo dariusi, nes Hogvartse arba valgydavo didžiojoje salėje, arba įsmukdavo į virtuvę, kur būdavo aptarnauta namų elfų.
Per vasaros atostogas maisto gaminimas jai buvo tarsi terapija. Mergaitė namuose neturėjo draugų, tiksliau nenorėjo jų turėti, nes kas norėtų bendrauti su tais nevykusiais žiobarais, o su tėvais santykiai buvo labai komplikuoti. Jai visiškai nebuvo kas veikti, tad arba ji skaitydavo magiškas knygas, arba ką nors gamindavo. Bent jau gaminant mama prie jos nekibdavo, nes pamačiusi, kad Dori skaito knygą, kurios viršelio nuotrauka juda, ji labai susinervuodavo.
Dori nuėjo prie vieno iš laisvų virtuvinių stalų. Prieš pradėdama ji pamojo Meg, taip kviesdama draugę atlikti darbą kartu.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Henrieta Poter Rugsėjo 27, 2021, 08:02:56 pm
  Henrieta susikaupusi klausė mokinių, kalbėjusių po jos, atsakymų. Atsakinėjančiųjų nebuvo labai daug, tad neužilgo mokinių balsai klasėje nutilo ir vėl prabilo profesorė Brown.
  Išgirdusi pamokos praktikos užduotį antrakursė neteko žado. Ji gyveno vaikų namuose, o ten vaikams buvo užginta eiti į virtuvę! Taigi paskutinį kartą gamino devynerių, kai dar buvo gyvi jos tėvai. Bet ir tai nesiskaito, nes jos abu tėvai buvo burtininkai ir dažniausiai gamindavo burtų pagalba.
  Mergina dar kurį laiką karščiavosi, tačiau po kelių minučių šiaip ne taip susitvardė. Juk gaminti neturėtų būti taip sunku? Pagalvojo Antrakursė ir nusiteikusi, kad reikia nors pabandyti ką nors paruošti patraukė prie receptų knygų.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams (praktika, 1 postas)
Parašė: Nikolė Parker Rugsėjo 27, 2021, 09:27:43 pm
     Ar Nikolė atsakė teisingai, ar ne - jai mažiausiai rūpėjo. Šiuo metu jai labiausiai rūpėjo ant kelių gulintis ir vos ne veriantis Willialmas. Prašau, tik neverk! Maldavo savo brolį Varno Nago koledžo mokinė. Jugi gali neverkti, ane? Žiūrėk, dusiu tau dar maisto. Tiesa, rožinių plaukų savininkė niekada nė nesusimąstė, jog gali brolį peršerti, jai rūpėjo tik tai, jog jis nebūtų alkanas.
     Nugirdusi dalį praktikos Nikolė kilstelėjo galvą ir apsidairė aplink. Na, kol kas klasė vis dar buvo tokia kokia buvo - nepasikeitusi. Bet vos tik trumpaplaukė spėjo mirktelėti ir tada vėl atsimerkti - klasėje jau viešpatavo įvairūs žiobarų virtuvės reikmenys ir miltais apibarstyti suolai. Iš pradžių netikėdama savo akimis pilkaakė daug kartų mirksėjo ir trynė akis, kol suprato, kad jai nesivaidena. Tuomet klausiamai žvilgtelėjo į mokinius, tikėdamasi rasti atsakymą į taip ir neužduotą klausimą - ką reikia iš vis daryti šioje pamokoje? Bet deja, išvydo ne atsakymą o... o velnią žmogaus pavidalu! Kokį velnią tas velnias žmogaus pavidalu čia veikia?! Maža to, anas pradėjo poteriauti savo įprastą maldelę pavadinimu "Tai tu kalta".
     Nežmoniškai (turiu jus nuraminti, jog ir ne velniškai) persigandusi mokinė pradėjo panikuoti, jog anas velnias dar ką nors padirbs jos broliukui. Supanikavusi ji puolė kišti jį po suolu, bet baisiai persigando kai pro šalį pralėkė kažkoks žalias kiaušinis ir tėškęsis į sieną visą ją išterlino. Na jau ne, manęs į tą reikalą nevelk! Aš ir taip turiu pakankamai rūpesčių. Įskaitant ir tavęs, velniau, atsikratymą.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugsėjo 29, 2021, 06:23:46 pm
Meg priešiškai dėbtelėjo į rudaplaukį netoliese sėdintį vaikinuką, kuris labai akivaizdžiai pataisė jos atsakymą. Koks jo skirtumas, kaip aš atsakinėju?! Negaliu gi aš visko žinoti tobulai. Irgi matai, atsirado profesorius. Jei taip nori mokyti kitus, kam gūžtis suole? Eik į klasės priekį, prieš visus.
Švilpiukei reikėjo visų valios pastangų, kad to neišrėžtų nepažįstamajam į akis. Laimei, profesorė Brown nuo metu paskelbė praktiką ir Meg nebereikėjo rūpintis kažkokiu švilpiu, nes teko galvoti kaip, dėl Merlino meilės, ką nors pagaminti, nesugriaunant mokyklos. Laimei, pro šalį einanti Dori pamojo Meghan, kviesdama prisijungti ir praktiką atlikinėti kartu. Meg džiaugsmingai pašoko iš vietos ir nuskubėjo prie draugės, į didžiulę profesorės padarytą virtuvę.
- Sveika. - pasisveikino su drauge švilpiukė ir čiupo pirmą pasitaikiusią receptų knygą. - Ką gaminsime? Nes aš apie kulinariją nieko nenutuokiu. - linksmai prisipažino rudaplaukė ir staiga suvokė, kad dabar, būdama su Dori, pirmą kartą per kelias dienas, ji iš tiesų šypsojosi. Meghan suprato, kaip stipriai jie prisirišo prie savo draugės ir kaip nepakeliama jai būtų, jei Dori dingtų ar išduotų ją. Šis suvokimas trenkė Meg kaip žaibas ir šypsena kaip mat dingo iš jos veido. Norėdama nusiraminti, švilpiukė ėmė vartyti receptų knygą, ieškodama ko nors paprastesnio. - Štai. - po kelių minutėlių tarė rudaplaukė. - "Cezario salotos". Atrodo gana paprastai. Gaminam šitą? - paklausė Meghan nervingai kramtydama lupą ir tikėdamasi, kad Dori neatkreipė dėmesio į jos nuotaikų kaitą, nors taip viltis buvo kvaila.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Alrisa Fuentes Rugsėjo 30, 2021, 11:54:55 pm
Natūralu, kad Alrisa neturėjo jokio noro dirbti. Nepaisant apetitiškos temos, nė nesiteikė atsakinėti - kam aušinti burną dėl kažkokių niekų, kai po kelių minučių bus galima prisikimšti iki soties? Be to, reikėjo rūpintis, jog Jonas ir Saliamonas nenukentėtų nuo bestijos, besišvaistančios teleskopu. Netroško pagalvoti apie vieno iš augintinių žūtį, ypač nuo tos bjaurybės rankos. Todėl klastuolė atidžiai ją stebėjo, nors pastaroji buvo užsiėmusi kitais reikalais.
Sunku prisipažinti, kad kabineto pavertimas į virtuvę visiškai nesužavėjo. Akys kaipmat sublizgo, išvydusios visą šį grožį. Paukščiai taip pat pastebėjo pasikeitusią aplinką - beregint puolė prie dubens su maltais džiūvėsiais.
-Ei, ei! - pasipiktinusi šūktelėjo mergaitė, bet veltui. Balandis ir papūga jau smaguriavo, nekreipdami dėmesio į nieką kitą pasaulyje. Netgi šiek tiek dresiruotas Saliamonas lesė kaip išalkęs begemotas.
-Ech... Jūs išalkę veltėdžiai... Negalit palaukti... - bumbėjo Alrisa, pliumpindama prie peilių stovo. Ne receptų knygos. Reikėjo iškart griebti šakočiui už ragų ir pradėti gaminti. Išsirinkusi vidutinio dydžio peilį, ji pradėjo landžioti po spinteles, žvalgytis, kažin ko ieškoti. Sulig kiekviena sekunde vis labiau niuro, burbėjimas darėsi vis garsesnis. Plaukai vis pikčiau buvo atmetami atgal, šiems užkrintant ant veido. Su trenksmu užvėrusi paskutinį stalčių pratrūko:
-Kad tave teleskopas nutrenktų! Ir drįstate tai  vadinti žiobarotyros pamoka! Kulinarija! Pft! O Nutellos tai nėra! - užmirštas peilis virpėjo rankoje tarsi magiškas įrankis, skirtas išgelbėti pasaulį nuo burtininkų, nežinančių apie šį saldų rudą kremą. Klastuolė pabrėžtinai garsiai atsiduso, bet jau tapo aišku, jog išsikvėpė. Nors prie jos lįsti dar buvo pavojinga.
-Kvailiai neraliuoti... - murmėjo mokinė, traukdama iš maišelio batono riekę. - Teks improvizuoti.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Spalio 01, 2021, 01:17:12 pm
Elliw nesuprato, kodėl ne neLiucija pradėjo skeryčiotis. Ji neprisiminė, kodėl artinosi prie tos bjaurios mergiūkštės, bet viena buvo aišku: viskas yra tik jos kaltė! Reikia ją pagaliau gerai pamokyti! Planas trinktelėti teleskopu į galvą jau buvo išnykęs iš mergaitės atminties, tad ji apsižvalgė. Čiupo netoliese stovėjusį džemo stiklainį ir netyčia trenkusi juo į teleskopą perskėlė. Pro įskilusią vietą pradėjo sunktis raudonos sultys. Elliw baisiausiai išsigando, bet neturėjo laiko bijoti: reikėjo prisiartinti prie ne neLiucijos ir paaiškinti, kad viskas - tik jos kaltė.
Prisiartinusi pabandė pastatyti viską aplinkui terliojantį stiklainį bjauriajai mergiūkštei ant galvos. Tegul išsipurvina jos plaukai, o ne teleskopas! Elliw nuoširdžiai negalėjo pakęsti ne neLiucijos ir kaltino ją viskuo, kuo tik nepamiršdavo apkaltinti.
Nusisukusi velsietė norėjo eiti sau, bet pastebėjo ir dar vieną nemalonų dalyką: klasėje buvo ir neLiucija! Teko sutrikti: ar dabar galima tikrai žinoti, kad dėl visko kalta ne neLiucija? Gal tai neLiucijos kaltė? Rudaplaukė stovėjo su teleskopu rankose ir mąstė. Deja, neįsivaizdavo, kuris variantas yra teisingas. Ak, ir kodėl pasaulyje tiek daug bjaurių mergiūkščių?.. Viskas yra tik jų kaltė, o Elliw nebežino, kurią kaltinti! Dėl to, žinoma, irgi buvo kaltos bjauriosios mergiūkštės. Velsietė neprisiminė, ar jau pamokė ne neLiuciją, bet nutarė, kad dabar yra neLiucijos eilė. Tik ką padaryti, kad ji galų gale įsisąmonintų, kokia bjauri yra? Tai buvo sudėtingas klausimas, ir Elliw susimąstė. Teleskopu trenkti į galvą nebuvo išeitis - ką gali žinoti, kas nutiks prietaisui?! Ne, reikėjo imtis tinkamesnių priemonių.
Ir tada ją išgelbėjo neaiškūs paukščiai, buvę netoliese. Būtinai pagriebs vieną iš jų, sugrūs į kažkokią baltą masę ir paleis tiesiai į bjauriąją neLiuciją! Taip, tai skambėjo tiesiog nuostabiai, tik paukščiai, deja, nebuvo nusiteikę bendradarbiauti. Elliw nepavyko pačiupti nė vieno iš jų, ji tik pati vos neįvirto į baltąją medžiagą. Supykusi mergaitė griebė dubenį su tuo neaiškiu daiktu ir prisiartino prie neLiucijos.
- Tai tu kalta! - suriko ji. Elliw - gera mergaitė, tad be reikalo miltų kitiems ant galvos nepila. Dabar apvertusi dubenį neLiucijai virš galvos bent jau žinojo turinti priežastį.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Spalio 02, 2021, 07:23:48 pm
- Šitą? - Dori pažvelgė į receptą. - Eee... gerai.
Dori receptas nepasirodė lengvas. Darbo daug - tinkamai paruošti skrebučius ir vištieną, o kur dar padažas. Tačiau ji pastebėjo, kad jos draugė kažkokia keista. Tai šypsosi, tai, regis, liūdi, todėl nesinorėjo jos nuvilti. Kai Mendel netyčia palietė Meg ranką, ir vėl pajautė neigiamas vibracijas. Šiuo metu ji yra pažeidžiama, nejučiom pagalvojo dvylikmetė.
- Manau, kad Cezario salotos bus puikus pasirinkimas, - mirktelėjo. - Gerai, pirmiausia reikės batoną supjaustyti į mažyčius gabalėlius. Jeigu gali, tai padaryk. Tiesiog ant lentelės. Kaip per nuodų ir vaistų pamoką.
Dori susimąstė.
- Klausyk, Meg. Kodėl per nuodų ir vaistų pamoką mes viską atliekame rankiniu būdu? Taip, kaip žiobarai gamindami maistą? - pakėlė antakius.
Iš tiesų keista.
- Tau seksis gerai, - patikino. - Įsivaizduok, kad verdi eliksyrą.
Dori užkaitė orkaitę ir paruošė skardą, į kurią Meg galės dėti supjaustytus skrebučius. Pati iš šaldytuvo ištraukė porą kiaušinių, juos nuplovė ir uždėjo virti. Nuėmusi laiką klastuolė nuplovė salotas ir pomidoriukus bei atsinešė prie Meg.
- Jei baigsi greičiau už mane, galėsi prisidėti prie salotų pjaustymo, - pasakė draugei.
Mendel pradėjo pjaustyti salotas. Iš tiesų ją labai nervavo tas skrebučių ruošimas, todėl ir davė šį darbą draugei.
- Paskui reikės sutarkuoti kietąjį sūrį, supjaustyti kiaušinius ir pagaminti padažą.
- Kad tave kur! - šūktelėjo Dori. - Pamiršau svarbiausią, vištieną! Ji keps kur kas ilgiau nei skrebučiai. Būk gera, Meg, atnešk tą vištą ir reikiamus prieskonius, ir būtinai atskirą lentelę su peiliu tam reikalui.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Spalio 02, 2021, 11:24:16 pm
Greičiausiai nebuvo jokios logiškos priežasties, galinčios paaiškinti, kodėl Sigurdas pasirodė žiobarotyroje. Ko jam trankytis čia, jei galėtų kuo ramiausiai mokytis eliksyrų sudėtis ar praktikuotis kerus? Egzaminai, tiesą sakant, kėlė baimę ar bent jau šiokį tokį susirūpinimą, todėl septintakursis stengėsi nešvaistyti laiko veltui. Ši pamoka atrodė ne itin naudinga, ypač jam, pusę gyvenimo praleidusiam neburtininkų pasaulyje. Vis dėlto noras išleisti augintines pasilinksminti buvo pirmoje vietoje. Joms ežero krantai jau spėjo nusibosti, o ir oras šaltakraujų nelepino. Todėl jis neplanuotai atėjo čia, ketindamas tiesiog... Nors ką čia beapgausi - vaikinas tikėjosi pamatyti Deoiridh, nepaisant to, kad šioji nerodė didelio susidomėjimo žiobarais. Beliko tikėtis, jog animagė bus sumaniusi kokią nors varlišką išdaigą. Kažkodėl net į galvą neatėjo mintis, kad ji galėtų pasirodyti pamokoje vien dėl jo. Absurdiška, nes neįtikima.
Nedraugiškas lietus nepaliaujamai barbeno į langus, fone dudenant monotoniškam mokytojos balsui, kai išleido Eylfą ir Arją pasižvalgyti. Pagaliau po ilgų svarstymų islandas davė rupūžei vardą, kuriuo, rodės, ji buvo gana patenkinta. Tad nuo pečių nusirito sunkus akmuo, nuolat nedavęs ramybės.
Sulaukęs praktinės dalies Sigurdas nudžiugo. Iš dalies dėl to, kad maisto gaminimas sekėsi, galima sakyti, vidutiniškai. Jam patiko didžiulė virtuvė, į kurią ką tik pavirto klasė. (Ne)laimei, netikėtai tolesnius veiksmus nutraukė prisiartinusi Deoiridh. Akys nejučia sužibo.
-Sveika. - atsakė vaikinas, spėliodamas, kodėl grindys jai staiga pasirodė itin patrauklios. Nejauku? Nedrąsu? Jis pasitikėjo savimi labiau nei škotė, bet viduje irgi pajuto neiškų susikaustymą. Gal dėl mokinių, kurie taip pat ieškojo sau poros? Kurie slapčia žvilgčiojo jaunuolių pusėn... O gal... Mergina buvo greitesnė nei tirštame rūke klaidžiojančios mintys ir ištarė tai, ko islandas visiškai nesitikėjo. Neatlikti? Kilstelėjęs žvilgsnį suprato, kad ji vis dar spokso žemyn - beviltiška tai pakeisti. Ką ji norėjo tuo pasakyti? Įspėti? Keista atmosfera pakibo tarp jų, kol jis bandė įspėti rudaplaukės veido išraišką. Kaipmat pasidavė, kartu jausdamas augantį nusivylimą. Bet tai iš tikrųjų tebuvo impulsyvi akimirka, mat kitą sekundę Sigurdo protas stebuklingai nušvito.
-Tavo laimei, aš šiek tiek moku. Tad gal nesudeginsim virtuvės. - žodžiai skambėjo gana kvailokai po gana netrumpos pauzės, tačiau jie buvo nuoširdūs. Viltingi, kad vėl išvys jos šypseną. Ir truputį džiaugsmingi, kad tyla buvo nutraukta. - Eime! - švelniai, bet entuziastingai timptelėjo Deoiridh už rankovės, kažkodėl nesiryždamas paimti delno. Vylėsi, jog ji seks.
O prie stalų jau darbavosi mokiniai, paskui save sėdami chaosą. Todėl nenuostabu, kad priekyje žingsniavęs šiaurietis netikėtai paslydo kažkokio skysčio baloje ir visu ūgiu išsitiesė ant grindų.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: medeina11 Spalio 03, 2021, 04:55:36 pm
Gloria vėl sėdėjo žiobaratyros klasėje. Praeitas kartas nebuvo labai sėkmingas ir įsimintinas dėl to varniukė nelabai norėjo eiti į šią pamoką. Bet.... juk gyvenimas netikėtas ir magiškas ir gali kažkaip priversti žmogų daryti tai ko jis pats nenori. Pati mergaitė apie tai mąstė laukdama varpo ir profesorės balso ( nors pastarojo dalyko ji nelabai laukė ). Kai ir varpas ir profesorės kalbos pasirodė garbanė baigė mąstyti ir pradėjo klausyti. Bet pažvelgti į profesorę ji nedrįso, nes vis dar prisiminė suknelę ir katiną. Ir tuo pačiu šiek tiek džiaugėsi, kad jo nepasiėmė į pamoką. Išgirdusi teorija pirmakursė šiek tiek nudžiugo, nes savo pastaruosius gyvenimo metus praleido pas žiobarus ir tikrai visai nemažai žinojo apie jų kulinariją. Dėl tokių savo žinių britė norėjo kuo geriau pasirodyti ir padėti užmiršti profesorei tą nelaimingą atvejį. Ir todėl pradėjo galvoti kokį faktą išsirinkti ir sužibėti. Rudaplaukė galvojo ilgai net per ilgai. Nes jau profesorė sakė praktiką. Tai išgirdusi našlaitė labai nuliūdo ir padėjo galvą ant suolo. Kaip man sekasi, tik norėjau gerai pasirodyti ir štai net negalėjau nieko pasakyti. Vienuolikmetė jau norėjo išeiti iš pamokos arba joje nedalyvauti, bet tada jos ausis pasiekė keli sakiniai iš praktikos. Ir antrą kartą irisinių akių savininkė nudžiugo, nes ji globėjų prievarta kartai kažką pagamindavo. Ir nors jaunoji Mechel nebuvo tobuliausia kulinarė vis tiek su virtuviniais įrankiais mokėjo naudotis ir galėjo šį tą pagaminti. Dabar reikia kuo greičiau nueiti prie virtuvės ir pradėti kažką daryti. Kaip galvojo taip ir padarė. Tik dar iš pradžių pasiėmė receptų knygą. Priėjusi prie laisvos virtuvės dalies varno nago mokinė atsivertė receptų knygą ir apžiūrėjo receptus. Jai nereikėjo ieškoti ilgai, nes dar pradžioje rado visai neblogą receptą-šokoladinius sausainius. Jis nesudėtingas ir be to lyg tais kažkada dariau.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Spalio 04, 2021, 05:41:19 pm
Dori sutikus su Meg pasiūlymu, ši lengviau atsikvėpė. Pajusdama kaip jai palengvėja, švilpiukė taip pat pajuto, kokia ji vis dėlto yra priklausoma nuo Dori. Jei jos staiga nebeliktų, Meghan taptų visai pažeidžiama, nes Dori buvo vienintelis žmogus rudaplaukės pasaulyje, kuriuo ji iš ties pasitikėjo.
- Gerai. - linktelėjo Meg ir, pasiėmusi batoną, lentelę ir peilį, ėmė pjaustyti batoną stengdamasi galvoti apie jį kaip apie kokio eliksyro sudedamąją dalį, kad būtų lengviau. - Šitaip? - paklausė, peiliu parodydama į dailiais vienodais gabaliukais supjaustytus kubelius.
Išgirdusi Dori klausimą, Meghan susimąstė.
- Manau, kad ne visus ingredientus galima ar net įmanoma pjaustyti burtų pagalba. Prisimeni praeitų metų paskutinę nuodų ir vaistų pamoką? Safyro nebuvo galima smulkinti su magijos pagalba, nes kitaip jis praras savo savybes. Tai galbūt taip yra ir su kitais... Arba jei kiekvienas pradėtų naudoti magiją eliksyrams, kiltų visiškas chaosas, dėl to patogiau dirbti žiobarišku būdu? - garsiai samprotavo Meg. - Nežinau. - apibendrino.
Dori toliau gamino, o švilpiukė, jau pabaigusi pjaustyti, stebėjo grakščius ir lengvus jos judesius. Nejučia rudaplaukę ėmė graužti pavydas dėl draugės grakštumo ir protingumo. Pati Meghan negalėjo pasigirti nei vienu, nei kitu. Ar bent jau neturėjo šių savybių tokių, kokias turėjo Dori. Išgirdusi draugės prašymą, Meg kaip mat nuėjo jį vykdyti. Ištraukusi iš šaldytuvo vištienos krūtinėlę, padėjo ją ant stalo šalia lentelės su peiliu, kuriuos jau buvo išėmusi. Tada nuėjo ir atsinešė pakelį skelbiantį, kad jo viduje - paukštienos prieskoniai. Išpakavusi vištieną, švilpiukė padėjo ją ant lentelės. Prikandusi lūpą, kad nesiblaškytų ir susikauptų, Meg prieskoniais įtrynė vištą ir paėmė peilį.
- Pjaustyti tokiais pat gabalėliais kaip ir batoną? - pasitikslino ir pažvelgė į receptų knygą.
Meghan bepjaustant vištą, peilis slystelėjo ir prapjovė kairės rankos rodomąjį pirštą.
- Šūdas! - šūktelėjo rudaplaukė, padėjo peilį ir išsitraukė lazdelę. - Tergeo. - kraujas dingo nuo žaizdos. - Ferula. - atsiradę tvarsčiai aprišo pirštą ir Meg galėjo tęsti darbą. Pabaigusi pjaustyti vištą, mergaitė supylė ją į skardą. - Gal galėtumei pašauti į orkaitę? - paklausė švilpiukė draugės, ieškodama tarkos. - Aš sutarkuosiu sūrį.
Ir Meg ėmėsi sūrio tarkavimo, elgdamasi dar atsargiau negu su vištiena. Sutarkavusi sūrį, rudaplaukė pasisuko į draugę laukdama tolesnių nurodymų, nes nebežinojo, ką daryti.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: medeina11 Spalio 04, 2021, 07:08:44 pm
Pirmasis gaminimo žingsnis kuris Gloriai atrodė buvo labai svarbus - kelis kartus perskaityti receptą patiekalo kurį nori pagaminti. Ši tai mergaitė padarė labai greitai ir jau paskui pradėjo ruoštis pačiam gaminimui. Ieškojo produktų ir įrankių, o juos radusi tvarkingai padėjo ant stalo. Na gerai metas pradėti gaminti. Linksmai nutarė garbanė kai jau visi reikiami daiktai buvo surasti ir padėti į vietas. Pagal receptą pirmiausiai reikėjo juodąjį šokoladą įdėti į dubenį su karštu vandeniu, bet Mechel šokoladą įdėjo į šaltą vandenį. Nes ji nežiūrėjo į receptą ir ne viską galėjo prisiminti ką skaitė prieš geras penkias minutes. Bet varniukė to nesuprato ir nepastebėjo ir dėl to toliau gamino. Viskas kitą sekėsi geriau rudaplaukė gerai išmaišė miltus ir kepimo miltelius. Paskui irgi viskas buvo gerai iki tol kol atėjo eilė sudėti ištirpusį šokoladą. Vienuolikmetė greitai pastebėjo, kad šokoladas neištirpo ir pažvelgė į receptą. O ne suklydau. Gan liūdnai pagalvojo britė ir nusprendė iš naujo įdėti šokoladą į dubenėlį tik šį kartą į karštą vandenį. Tą ir padarė vėl paėmė šokolado ir įdėjo į dubenėlį su karštu vandeniu. Ką man dabar daryti ? Jeigu noriu toliau gaminti reikia ištirpusio šokolado. Sutrikusi savęs paklausė našlaitė ir keletą kartų perskaitė receptą. Skaitydama ji pažvelgė į laikrodį ir liko tik dvyliką minučių. Kaip aš spėsiu ? Pirmakursė tiksliai nežinojo atsakymo į šį klausimą, bet vis tiek nujautė, kad reikia skubėti. Paėmė ištirpusio šokolado kurio buvo net 150 gramų netgi 60 gramų daugiau negu reikėjo. Bet irisinių akių savininkė per daug skubėjo, kad tai pastebėtų ir toliau darė viską pagal receptą. Tik cukrų pamiršo įdėti, nes jo pakelis buvo toliausiame stalo kampe. Ir kai Mechel pavardės savininkė į orkaitę įdėjo paruoštus sausainius atsikvėpė ir pradėjo tvarkytis savo darbo vieta. Ir net nepastebėjo visiškai pilno sukraus pakelio kuris net atplėštas nebuvo. Varno nago mokinė buvo labai greita ir kai jau buvo susitvarkiusi dar liko vieną pamokos minutė. Metas ištraukti sausainius. Nutarė jaunoji Mechel nors sausainiai pabuvo tik penkias minutes. Ištraukusi sausainius Glorios nosis pajuto stiprų šokolado kvapą tuomet ji nieko blogo neįtarė ir paragavo vieno sausainio. Jis buvo lyg juodas šokoladas stipraus skonio ir labai kartus. Būtų visai nieko jeigu tokį skonį mergaitė mėgtų, bet jai patiko labai saldūs dalykai, o sausainiai buvo be cukraus. Siaubas jie nelabai skanūs. O perdaryti nėra daug laiko. Ką daryti ? Nusiminusi galvojo varniukė dėdama sausainius į dėžutę ir ant jos užsirašiusi vardą. Paskui dėžutę su sausainiais nunešė pas mokytoją ir liūdnai jausdamasi  susidėjo daiktus. O išgirdusi varpą išbėgo iš pamokos. Kaip ir praeitą pamoką taip ir ši pirmakursiai praėjo blogai.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Spalio 05, 2021, 03:04:27 pm
- Tau labai gerai sekasi, - mirktelėjo draugei.
Dori jautė, kad šiandien yra tartum Meg mokytoja. Akimirką dvylikmetę aplankė tartum koks pasididžiavimas, tačiau netikėtai jis peraugo į neigiamus jausmus. Didžiuotis kuo, Dori? Kad pažįsti tų išsigimėlių pasaulį? Tačiau nepaisant visko klastuolei patiko ši pamoka. Patiko maisto gaminimas.
Dori įdėjo į orkaitę vištieną ir nuėmė keturiasdešimt minučių. Tada nulupo ir supjaustė pervirusius kiaušinius. Kol pjaustė salotas ir stebėjo Meg, praėjo daugiau nei dešimt minučių. Užmetusi akį į receptą šiek tiek suraukė antakius.
- Šio padažo gaminusi nesu, - pasakė draugei. - Tačiau neatrodo labai sudėtingas.
Dori padėjo atverstą padažo receptą ant stalo. Jame buvo parašyta:
Citata
. Padažui reikės:
4 ančiuvių aliejuje;
1 skiltelės česnako;
2 kiaušinių trynių;
2 šaukštų citrinos sulčių;
½ šaukštelio garstyčių;
120 ml rapsų aliejaus;
Kelių šaukštų tarkuoto kietojo sūrio
Druskos, juodųjų pipirų.

Gaminimo eiga:
1. Smulkiai sukapokite ančiuvius ir česnaką, įmaišykite likusius ingredientus, išskyrus aliejų.
2. Nuolatos plakdami po truputį pilkite aliejų, plakite, kol padažas taps vientisas ir tvirtos konsistencijos.
Nors vis tik sudėtinga. Ir net labai. Kas, dėl Merlino barzdos, tie ančiuviai? Ir kaip galima valgyti žalius kiaušinių trynius?
- Meg, jei gali, atnešk ančiuvius, - paprašė draugės bandydama nusiplauti nuo šios užduoties, - ir juos susmulkink.
Pati Mendel atnešė kitus produktus ir ėmė smulkiai pjaustyti česnaką.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Spalio 05, 2021, 09:46:56 pm
 Kitų mokinių, sėdinčių žiobarotyros klasėje atsakymai Abigailės nesužavėjo. Tikėjosi išgirsti kažką įdomaus.. Na, bet ir pati nesugalvojo įmantraus atsakymo į teorinį profesorės klausimą. Tad neturėtų ir iš kitų tikėtis stebuklų.
 Nestrof koledžo vadovės užduotis.. nuvylė. Mergaitė tikėjosi kažko paprastesnio. Gaminti ji nemėgo, nors ir sugebėjo iškepti kiaušinienę ar išvirti dešrelių. Tiesiog virtuvė nebuvo mėgstamiausia varnės vieta. Daug mieliau trečiakursė rinkosi svetainę, ar savo kambarį. Na, kai dar gyveno tarp žiobarų, su tėvais. Dabar, visus mokslo metus gyvenant Hogvartse net nebuvo įmanoma nusigauti į virtuvę, arba Abigailė to tiesiog nežinojo, kadangi virtuvė jos nedomino.
 Rudaplaukė mergaitė priėjo prie receptų knygų, kurios gulėjo ant vieno iš pirmųjų suolų klasės priekyje. Iš trijų ji pasirinko pirmąją, storiausią knygą. Tikėjosi, jog ten ras kažko paprasto. Nusitempusi storiausią receptų knygą prie savo suolo, Abigailė greituoju būdu ją pravertė. Receptyną sudarė keturi skyriai: saldumynų, pusryčių, žuvies ir mėsos, užkandžių. Žaliaakė sekundėlei neapsisprendė, kas galėtų būti paprasčiausia, bet galų gale pasirinko pirmąjį skyrių.
 Nestrof vertė puslapius vieną po kito, kol akys užkliuvo už recepto, pavadinimu "Geriausias šokoladinis pyragas". Varnanagė greitai perskaitė jį:

Citata
Receptas
Geriausias Šokoladinis pyragas

Jums reikės:
100 gramų sviesto
Puodelio cukraus
Dviejų kiaušinių
1 arb. šaukšt. vanilės ekstrakto
1/3 puodelio kakavos
Pusės puodelio miltų
Žiupsnelio kepimo miltelių

Gaminimo eiga:
Ištirpinkite sviestą. Į dubenį sudėkite visus ingredientus ir išmaišykite juos. Įdėkite į kepimo skardą, kepkite 20-30 minučių 175laipsnių temperatūroje.
Abigailė sutriko. Pyragas turėjo gautis skanus, bet receptas buvo ilgas, o jai, kaip tokiai "šefei", tai ir sunkus. Bet minutės bėgo, o gaminti kažką reikėjo. Tad mergaitė nuėjo susirinkti ingredientų ir pradėti gaminti "Geriausią šokoladinį pyragą".
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 06, 2021, 11:58:27 am
Jeigu Sigurdas tikėjosi, kad Deoiridh pakels akis, tikriausiai skaudžiai nusivylė. Nepaisant viso kartu praleisto laiko, būtent dabar sudurti žvilgsnius buvo pernelyg nejauku, tad mergaitė ir toliau stebeilijo į grindis. Gerai buvo tai, kad jis su pasisveikinimu pernelyg ilgai nelaukė - arba laikas pralėkė nepastebimai. Išgirdusi pažįstamą balsą Deoiridh nežymiai šyptelėjo, bet kadangi žvilgsnis tebebuvo nuleistas į grindis, buvo galima apsimesti, kad Sigurdas to nepastebėjo.
Islandui ir vėl prakalbus rudaplaukė susimąstė. Atrodė, kad vaikinas yra visiškai atsipalaidavęs ir nusiteikęs pajuokauti. Tereikėjo prisijungti ir kažkaip aprimti ir pačiai.
- Geriau ką nors sudeginti per nuostabiosios Sabrinos pamoką, - tarstelėjo Deoiridh, bet tą pačią akimirką nutarė, kad tai nebuvo tinkama. Deja, buvo per vėlu, o Sigurdas, atrodo, norėjo kibti į darbą. Mergaitė neprieštaraudama nusekė koledžo draugui iš paskos. Su tam tikru apmaudu pastebėjo, kad jis peštelėjo rankovę, tarsi nesiryždamas susikabinti rankomis. Tarp tokios daugybės mokinių Deoiridh tikrai nebūtų drįsusi imtis iniciatyvos, tad nieko nesakė, tik ramiai sekė iš paskos.
Nespėjus daugiau apie nieką pagalvoti Sigurdas staiga atsidūrė ant grindų. Kažkodėl norėjosi kikenti, bet animagė iš paskutiniųjų valdėsi. Dabar tikrai nereikėjo, kad vaikinas pamanytų, kad ji esanti tokia nemandagi.
- Neužsigavai? - tyliai paklausė Deoiridh. Neįsivaizdavo, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje. Nenoromis prisiminė nutikimą duobėje Uždraustajame miške, kai nevykusiai bandė pakelti vaikiną nuo žemės. Bendramokslių akivaizdoje šitos klaidos ji nė neketino kartoti.
Kiek paspoksojusi į vaikiną grifiukė nutarė imtis bent kiek iniciatyvos. Nežinojo, ką būtų galima pagaminti, bet atsinešė kelis kiaušinius ir miltų. Iš šių ingredientų visada bus galima kažką iškepti, tad turėtų būti gerai.
- Kaip ir sakiau, virtuvėje esu visiškas nulis, - liūdnai tarstelėjo Deoiridh padėjusi produktus ant artimiausio stalo. Ką reikėtų daryti dabar, ji neįsivaizdavo, ir tai gerokai smugdė pasitikėjimą savimi.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Spalio 06, 2021, 06:35:51 pm
Dori pranešus, kad laikas gaminti padažą, Meg atsiduso. Ji jau pradėjo gailėtis pasirinkusi šį receptą, nes jis toli gražu nebeatrodė lengvas. Tačiau Dori puikiai tvarkėsi, todėl švilpiukė pasiryžo jai padėti ir nesugadinti užduoties.
- Gerai. - linktelėjo rudaplaukė, išgirdusi, ko prašo draugė ir nuėjo ieškoti ančiuvių.
Neilgai trukus Meghan jau stovėjo prie savo lentelės ir, suraukusi nosį, smulkino ančiuvius. Jie bjauriai dvokė ir švilpiukė norėjo siūlyti nedėti jų į padažą.
Susmulkinusi ančiuvius, Meg pažvelgė į receptų knygą. Perbėgusi akimis recepto eilutes, švilpiukė ėmėsi padažo gamybos. Supylusi į dubenį ančiuvius ir iš Dori paimtus susmulkintus česnakus, Meghan griebė aliejų ir supylė jį, visiškai pro akis praleisdama pastabą, esančią recepto apačioje, kuri sakė, kad aliejų reikia pilti pabaigoje ir visą laiką maišant, kad gautųsi gerai.
Maišydama padažą rudaplaukė sudėjo likusius ingredientus. Po poros sekundėlių intensyvaus maišymo paaiškėjo, kad gerai išmaišyti neįmanoma. Dalis aliejus pakilo į viršų ir padažas nesusiliejo.
- Dori, ištrauk vištą ir skrebučius! - šūktelėjo Meg ir vėl įbedė nosį į receptų knygą.
Dabar paaiškėjo, kad švilpiukė neteisinga tvarka sudėjo produktus į padažą. Nors jis nebuvo toks tragiškas, kaip pranašavo recepto autorius, padažas vis tiek nebuvo tobulas. Tačiau taisyti nebeliko laiko. Meghan griebė didelę salotinę ir supylė Dori supjaustytas salotas ir kitas daržoves.
- Sudėk čia vištą, skrebučius ir padažą. - paprašė Meg. - Aš einu šaukšto maišymui.
Rudaplaukė, susiradusi šaukštą, skirtą salotų maišymui, išmaišė būsimas Cezario salotas ir pauostė.
- Kvepia neblogai. O ir atrodo visai gerai. - pakomentavo švilpiukė. - Gal nori paragauti? Juk galime, tiesa? - pasitikslino Meg.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Spalio 06, 2021, 07:09:11 pm
O siaube, tie ančiuviai taip dvokė, kad Mendel nežinojo, kaip teks ragauti tas salotas, o dar tie žali kiaušiniai... Tačiau vis tik reikėjo pripažinti, kad Meg sumaišius padažą jis neatrodė taip jau baisiai, nors ir nebuvo toks tobulas, koks turėjo būti recepte.
Meg pasakius Dori apie skrebučius ir vištieną, Dori aiktelėjo.
- Skrebučiai, aš juos visai pamiršau!
Antrakursė sparčiu žingsniu nuėjo iki orkaitės, iš kurios ištraukė skaniai atrodančią vištieną, tačiau šalimais vaizdelį gadino juodi skrebučių degėsiai, kuriais pasmiro visa patalpa. Vis tik sugebėjau susimauti, atsiduso Dori ir sumetė tą pasityčiojimą į šiukšliadėžę.
- Sudeginau, - nurėžė surauktu veidu.
Tuo metu Meg maišė salotas kartu su kiaušiniais ir sūriu. Iš tiesų atrodė gardžiai.
- Žinoma, galime paragauti, - atsakė draugei.
Dori greitai supjaustė naujus skrebučius ir pašovė į orkaitę penkioms minutėms. Kaip ir prašė draugė, grįžusi Dori sudėjo į dubenį vištieną ir supylė padažą. Dabar salotos atrodė dar gardžiau. Kol skrebučiai skrudinosi degėsiais prasmirusioje orkaitėje, Mendel kažką niurnėjo apie savo žioplumą. Galiausiai išėmė gerai paruoštus skrebučius, palaukė, kol jie pravės, ir sukrėtė į dubenį. Perėmusi šaukštą iš Meg dar kartelį pramaišė.
- Na, tai nori paragauti? - atkišo šaukštą draugei.
Kažkodėl pirma ragauti Dori bijojo. Žali kiaušiniai!
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Spalio 06, 2021, 07:27:29 pm
Kol Meg maišė salotas, Dori klykdama kažką apie žioplumą ir skrebučius, nulėkė į kitą virtuvės pusę. Greičiau dėl kvapo, o ne vaizdo, švilpiukė suprato, kad Dori sudegino skrebučius. Meghan mintyse nusikeikė ir dar kartą pasigailėjo atėjusi į šią pamoką. Viskas buvo katastrofa - pradedant šiuo kvailu gerokai per sudėtingu receptu ir smirdinčiais ančiuviais, baigiant sudegintais skrebučiais ir nepavykusiu padažu.
Tačiau, regis, Dori sugebėjo ištaisyti šį nesusipratimą. Netrukus virtuvė vietoj svilėsių pakvipo traškiais skrebučiais, kurie netrukus atsidūrė salotinėje su kitais produktais. Meghan stebėjo Dori, maišančią padažą, vištieną ir skrebučius salotose. Viskas atrodė labai dailiai, o ir kvepėjo skaniai. Tiesą pasakius, rudaplaukė jau pradėjo galvoti, kad gal šita pamoka ir nėra tokia labai tragiška.
Dori pasiūlius paragauti jų gaminį, Meg nesipriešindama paėmė kitą šaukštą ir paragavo. Kramtė ilgokai, bandydama atkreipti dėmesį į kiekvieną skonį ir poskonį.
- Skanu. - galiausiai įvertino. - Nelabai įsivaizduoju, kaip turėtų būti, tačiau man skanu. - pareiškė švilpiukė ir pasiėmė dar. - Paragauk ir tu. - pilna durna pasiūlė draugei Meghan.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Spalio 07, 2021, 02:39:22 pm
Kai Meg paragavo judviejų gamintų salotų, laimei, švilpė neapsivėmė, nenualpo, ir jai nieko bloga nenutiko. Vadinasi, saugu, pagalvojo Dori.
Dvylikmetė pasiėmė šaukštą ir paragavo šio kulinarinio šedevro. Skanu, pamanė klastuolė ir toliau kirto salotas apie nieką negalvodama, ypač apie padaže esančius žalius kiaušinius, nes apie tai pagalvojus tikrai grėsė vėmimas.
Dori ir Meg kapojo savo gamintas salotas ir plepėjo. Abiejų mergaičių nuotaika buvo gera, jos mergaitiškai šnekučiavosi ir daug juokėsi. Tą akimirką Mendel pasijuto kaip paprastas vaikas ir prisiminė žiobarų mokyklą. Bėda ta, kad jausmas buvo ne tik nostalgiškas, bet ir malonus. Tačiau tai, kas susiję su žiobarais, tiesiog negali būti malonu. Taip save nuteikinėjo Mendel. Tą akimirką mergaitės nuotaika šiek tiek subjuro, bet ji stengėsi to neparodyti, tik norėjo sau trenkti keptuve per galvą.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Spalio 08, 2021, 05:10:35 pm
Nerangumas jam nebuvo būdingas. Vis dėlto tai - ne Sigurdo kaltė. Reikėjo kaltinti tuos mažius, kuriems kažką pilstant rankos drebėjo kaip kokiems seneliukams. Laimei, bent sąmonės neprarado. Tik gulėjo paslikas ir akimirką gromuliavo atėjusią mintį - Deoiridh taip pat nedrįso susikabinti rankomis. Kodėl jie buvo tokie... neryžtingi? Kodėl? Lyg į ateitį jis uždavė sau klausimą, viliantis, kad atsakymas stebuklingai atkeliaus ant lėkštutės. O dabar… Dabar jam skaudėjo rankas ir kelius nuo plojimosi į žemę, bet nebuvo laiko net tyliai paaimanuoti, bent kartą nusiimti tą tvirto vaikino kaukę. Mat reikėjo išgirsti, ko pasiteiravo škotė.
-Ne, nieko baisaus, - sumurmėjo, pamažu keldamasis iš balos. Pakili nuotaika išnyko kaip dūmas, liko tik miglotas pažeminimo jausmas gėdingai paslydus. Islandas pamėgino save įtikinti, kad nėra priežasties būti surūgusiam ir paniurusiam - juk su Deoiridh jis turėjo kažką pagaminti. Ir iš tiesų - galvoje kiek prašviesėjo, nors minčių objektas irgi anaiptol neatrodė laimingas. Sigurdas troško, kad viskas būtų taip pat lengva, linksma ir gera kaip kerėjimo pamokoje, bet to prašyti negailestingų pasaulį valdančių jėgų buvo kvaila. Dar jos užsirūstins bei pavers jųdviejų bendravimą dar komplikuotesniu. Ne, jis turėjo pats viską atitaisyti.
Pažvelgęs atneštų produktų pusėn kiek nudžiugo:
-Tikrai nesi nulis, jeigu jau atspėjai, ką ruošiausi gaminti. - šyptelėjo vaikinas. Slapčia užgniaužė norą uždėti ranką jai ant peties, lyg paguosti, lyg… Kažkodėl neatrodė tam tinkamas laikas ir vieta. Jis šiek tiek sutrikęs nukreipė žvilgsnį nuo merginos veido. - Tiesiog dar trūksta cukraus, druskos ir pieno. - Vis dėlto islandui praeinant jų rankos netyčiomis susilietė.
Neatpažįstamas jausmas trumpam smilktelėjo paširdžiuose. Bet grįžtant jis jau spėjo išblėsti. Kaip ir skausmas po kritimo, kurį Sigurdas užmiršo.
-Štai. - tarstelėjo, dėdamas likusius ingredientus. - Moki įmušti kiaušinius? Į dubenį. - dėl visa ko pridėjo, staiga prisiminęs, kaip kažkada, seniai seniai Deoiridh laidė į jį kiaušinius. Ir gana taikliai.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Alrisa Fuentes Spalio 09, 2021, 11:23:27 pm
Alrisa susikaupusi tepė ant riekės apelsinų marmeladą. Tai nebus pats geriausias variantas, bet ji jau norėjo valgyti. Kol pagamins kažką sotesnio, didelė tikimybė, kad ji bus mirštanti iš bado. O tokiu atveju prisivalgys tiek, jog po to nepaeis. To sau klastuolė negalėjo leisti, ypač dėl pamokoje esančios bjaurybės su teleskopu. Nors niekada nežinai, kaip bus iš tikrųjų.
Beliko tik užsimerkti iš malonumo, kai suderintos saldumo ir vos juntamo rūgštumo natos suvirpino gomurį. Nelaimei, tik šviesus batonas viską gadino, palikdamas burnoje nemalonų poskonį. Mergaitė atsiduso iš palengvėjimo - alkis beveik buvo numalšintas, reikėjo tik dar vieno šaukšto marmelado, ir būtų buvusi laiminga. Deja, tarsi iš niekur pasirodė ta nekenčiama persona bei viską sugadino. Vargšė juodaplaukė nė nespėjo susigaudyti, kai jos augintiniai buvo neatleistinai sutrikdyti, o ant jos galvos - užverstas dubuo su miltais.
-TFU! PFU! - pradėjo pašėlusiai spjaudytis ir mosikuoti rankomis, kad kartu užgautų šlykštynę (taip jai ir reikia). Alrisa visiškai nieko nematė, bet pirmiausiai nusivožė dubenį, numetė kažkur šonan (galbūt tiesiai Elliw į veidą) ir garsiai nusikeikė:
-O TU TELESKOPO ŠŪDE! - visa diena nuėjo šuniui teleskopui ant uodegos (ar jie turi uodegas? Gal palikime tai Elliw ir jos elliwiškiems apmąstymams). Prasivaliusi rankove akis ji piktai apsidairė. Kūnas tiesiog tirtėjo nuo emocijų antplūdžio, nuo adrenalino, džiaugsmingai siaučiančio jos kraujyje. Žvilgsnis apsistojo ties mergiūkšte. Nežiūrėdama klastuolė susigraibė kažkokį daiktą ir pasuko link jos. Tai buvo svarbiausia - neišleisti objekto iš akių, mat jis turėjo savybę elgtis neprognozuojamai.
-Čia tau bus už mano paukščius, už mano alkį, už… - artindamasi burbėjo mokinė, užsimojusi įrankiu tarsi samurajus katana. Buvo sutelkusi dėmesį tik į bjaurybę. Priėjusi gana arti, ji sušnypštė ir iš visų jėgų tvojo tuo objektu šlykštynei į veidą. Nelaimei, vėl likimas nusprendė žiauriai pasišaipyti. Tas mirtį sėjantis daiktas buvo bananas. Jis negalėjo palikti nei rando, nei mėlynės - akimirką išsigandusi juodaplaukė suvokė, kad siaubingai apsijuokė. Nepadaryti jokios žalos tai mergiotei buvo pats baisiausias košmaras, tačiau… Vaisius pasitaikė sunokęs, todėl nenuostabu, jog jo žievė ilgai neišlaikė. Purvinai geltona pliurzė pasklido visur, tuo itin pralinksmindama Alrisą.
-Še, pasprink, beždžione!
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Spalio 10, 2021, 04:06:27 pm
Pirmiausia Abigailė susirado visus reikiamus ingredientus: sviestą, cukrų, kiaušinius, kakavą, vanilės ekstrakto, miltų, kepimo miltelių. Didžiule virtuve pavirtusi žiobarotyros klasė pasidarė paini, tad varnė skrajojo tarp produktų net geras penkioliką minučių, vis užmesdama akį į Ariellą.
Pilnu glėbiu maisto produktų, Abigailė sugrįžo prie savo stalo ir pradėjo darbą. Susidėliojo recepto ingredientus ant stalo ir dar kartą patikrino, ar viskas, ko reikia, yra surinkta. Įsitikinusi, jog situacija gera, Nestrof pasiėmusi sviesto gabalėlį nedrąsiai nuėjo prie viryklės. Mergaitė buvo mačiusi, kaip sviestas lydomas, o ir logiškai mąstant tai neturėjo būti sunku padaryti. Varnė iš spintelės išsitraukė mažytį puodą, padėjo jį ant viryklės. Vidun įdėjo sviestą. Tačiau niekas neįvyko-sviestas liko toks pat kietas, kaip ir prieš įdedant į puodą. Nestrof žandai pradėjo kaisti, o rankas išpylė šaltu prakaitu. Na va, tau ir gaminimas. Trylikametė jau norėjo apšaukt savo koledžo vadovę už tai, jog duoda nesąmoningas užduotis. Bet Nestrof smegenys nušvito-ar tu bent įjungei ugnį, durnele? Kur gi ne! Abigailė nebuvo įjungus ugnies ir tiesiog tikėjosi, jog sviestas ims ir ištirps.
Ištirpinusi sviestą ir sumaišiusi su juo visus likusius ingredientus, mergaitė išklojo gautą masę į kepimo skardą ir pašovė kepti. Be abejo, jai nusibodo laukti, kol tas pyragas iškeps, tačiau buvo verta..
Užkvipo šokoladu. Varnė nekantriai išėmė skardą iš orkaitės. Tačiau kepimo inde buvo tik subliuškusi ir šiek tiek pridegusi ruda masė. To betrūko.. Siaubas. Trečiakursę apėmė nusivylimas. Kam iš viso reikėjo bandyti gaminti? Juk galėjau tiesiog spjauti į gaminimą ir išeiti. Žaliose mergaitės akutėse pradėjo kauptis sūrios ašaros. Ne, ne, ne. Nu tik ne tai. Rudaplaukė greitai nusišluostė ašaras ir tikėjosi, jog niekas tų ašarų nepamatė.
Antraštė: Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Ariella Annė Brown Lapkričio 13, 2021, 03:04:10 pm
  Vos klasėje atsirado nemažai virtuvėje matomų daiktų, maisto produktų bei įrankių, Ariella nuoširdžiai šyptelėjo. Nors šiandien ir nesijautė geriausiai, matyti spindinčius vaikų veidus jai buvo neprošal. Net nepagalvojo apie tai, kad mokiniai ir ši pamoka jai padėjo arba dar sugebės padėti, pamiršti kiekvieną problemą, vyraujančią jos gyvenime.
  Tačiau gyvenimas nebuvo toks nuspėjamas, anaiptol. Vos žiobarotyros profesorė spėjo apsidairyti, klasėje įsivyravo neįmanomas apibūdinti chaosas. Vaikai mėtėsi kiaušiniais, klykavo, kad nėra kažkokio produkto ir piktai burbėjo sau po nosimis, o Brown tik stovėjo apšalusi, net nenumanydama ką daryti.
  Jos kerintis ir paslaptingas žvilgsnis pastebėjo Elliw - mergaitę, apie kurią dauguma profesorių kalbėdavo beperstojo. Žiobarotyros profesorė taip ir nesuprato, ar ji iš tikro buvo tokia, hm, išprotėjusi, ar mokytojai tiesiog neturėjo patirties su tokiais mokiniais. Visgi, pamačius teleskopų mergaitės veiksmus, Annė buvo priversta patikėti pirmuoju sugalvotu variantu.
  - Elliw, - kreipėsi į mergaitę, mėgindama ignoruoti visišką chaosą klasėje. - Ateik į mano kabinetą po pamokos, privalau aptarti tavo elgesį mano pamokos metu, - giliai kvėpuodama, ramiai, tačiau garsiai pridūrė moteris ir nieko nelaukusi mostelėjo lazdele, kad greičiau sutvarkytų visus Elliw ir jos draugų (kurių neįsidėmėjo, kas buvo tragiškai blogai, nes areštan turės keliauti tik Elliw, be kitų išprotėjusių moksleivių) išvirtą košę. Tai padarius moteris apsidairė ir atsirėmė į sieną. Nedrąsiai šyptelėjo, bijodama prisikalbėti, tačiau pastebėjus noriai dirbančius vaikus, jos nuotaika pasitaisė. Visur buvo visko, tad žiobarotyros pamokos nebuvo išimtis. Žinoma, kitą kartą profesorė jau žinos, kad vaikams duoti tokios praktikos nevertėtų. Visa laimė, kad niekas nespėjo pasismeigti su peiliu.
  Pamokos laikas artėjo link pabaigos. Tai šiek tiek pradžiugino trisdešimtmetę azijietę, kuri vis dar sunkiai susigaudė, kas vyko klasėje. Nusprendusi, kad tai, jog vaikus paleis pora minučių anksčiau bus į naudą tiek jai, nes spės susitvarkyti, tiek mokiniams, kadangi šie spės atsikvėpti ir pasiruošti kitoms pamokoms, ryžtingai atsistojo kabineto priekyje ir negalėdama sulaikyti šypsenos, prabilo:
  - Šauniai padirbėjote tie, kurie dirbote, pelnėte savo koledžams nemažai taškų, o ir egzaminams ruošiatės geriau nei tikėjausi. Numanau, kad šiandien žiobarotyros dalyko jums jau užteko, tad susitvarkę galite apleisti kabinetą ir kulniuoti pasivaikščioti po pilį ar lauką.
  Atsikvėpusi moteris stebėjo iš kabineto išlekiančius vaikus. Dalis jų net nesusitvarkė, tačiau Brown į tai numojo ranka. Juk jie - vaikai, o ne suaugusios būtybės, o ir pati vilkolakė nenorėjo tvarkytis, tad sulaukusi nuskambėjusio varpo ir mokytoja paliko kabinetą, nes troško pasimėgauti senomis knygomis, kurias lengvai atrasdavo burtų ir kerėjimo mokyklos bibliotekoje.