Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Pasaulis => Pasaulio vietovės => Temą pradėjo: Luna Gardner Liepos 16, 2021, 09:52:32 am

Antraštė: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Luna Gardner Liepos 16, 2021, 09:52:32 am
   Nedidelis, tačiau turistus taip traukiantis miestelis galėjo pasigirti ne tik įmantriomis nedidelėmis parduotuvėlėmis, dideliu ir gražiu paplūdimiu bei gatvės muzikantais, tačiau ir gana dideliu prekybos centru. Šis stūksojo kiek atokiau nuo centro, tačiau pasigirti lankytojų skaičiumi galėjo taip pat, kaip ir paplūdimys ar suvenyrinės krautuvėlės. Krautuvėlių čia taip pat buvo daugybė ir įvairiausių. Vienos didesnės, kitos mažesnės, bet svarbiausia - čia galėjai rasti visko, ko tik reikia.
   Tam, kad nereiktų nuobodžiaujant degintis paplūdimyje, čia gyventojai ir turistai galėjo rasti begalę knygų įvairiomis kalbomis. Taip pat įvairiausių paplūdimio dalykėlių - nuo gelbėjimosi ratų iki apsauginių kremų ir įvairiausių vienas kitą dydžiu lenkenčių paplūdimio krepšių. Drabužių čia taip pat buvo ir galima teigti, kad drabužių parduotuvėlių čia buvo daugiausiai. Patinkantį drabužį čia galėjo rasti visi - nuo mažiausio iki didžiausio. Spalvų gausa, įvairiausi raštai ir dizainai neleisdavo nė vienam praeiti ko nors nenusipirkus.
   Tiems, kurie užsukdavo čia ieškodami ko nors neįprasto, taip pat rasdavo įvairiausių dalykėlių. Nuo keisčiausių laikrodžių iki įmantriausių suvenyrų. O tiems, kuriems nusibosdavo vaikščioti ar paprasčiausiai išalkdavo, prekybos centras galėjo pasiūlyti net tris kavines. Patiekalų čia pat nestigo.
   Taigi Veniso prekybos centras galėjo pasigirti krautuvėlių gausa ir prekių įmantrumu, nuolat traukiančiu gyventojus ir turistus.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Liepos 16, 2021, 10:15:27 am
   Aukštai danguje šviečianti saulė sveikino kiekvieną Veniso gyventoją, nusprendusį iškišti nosį į lauką, o tokių, reikia paminėti, išties buvo daug. Itin draugiškai nusiteikusi saulė šįkart nekepino, kaip įprastai. Priešingai, šiluma vos juntamai glostė odą, o gaivus vėjelis, nepradingstantis nė akimirkai, vis įsiveldavo į plaukus, švelniai pakutendavo odą priversdamas mėgautis tokiais prisilietimais.
   Žmonių gatvėse buvo neįprastai daug, turbūt kiek vėsesnė diena privertė atsitraukti bent trumpam nuo paplūdimio ir pasivaikščioti po miestą. Dabar girdėjosi ne tik gatvės muzikantų grojama melodija įvairiausiais muzikos instrumentais, tačiau ir linksmas vaikų krykštavimas bei retkarčiais šunų lojimas. Sabrina buvo pratusi, kad Venise nuolat gausu žmonių ir miestas praktiškai niekuomet neištuštėdavo, netgi naktimis galėdavai surasti nemažai žmonių, nusprendusių pasivaikščioti po naktinį miestelį, tačiau vis tiek tokia gausa privertė nejučia šyptelėti.
   Praleido nemažai laiko čia, tačiau niekaip nesuprato, kodėl žmonės čia atrodo daug laimingesni ir svetingesni vienas kitam nei Anglijoje. Čia įprastai visi šypsodavosi ir kikendavo. Galbūt šitaip veikė nuolat spiginanti saulė, primenanti atostogas, o galbūt paprasčiausiai žmonės čia buvo laimingesni.
   Nejučia šyptelėjusi kilstelėjo vos matomai galvą ir žvilgtelėjo į šalia žingsniuojantį vaikiną. Profiliu pasisukęs Mayran atrodė žavingai. Rimtas žvilgsnis, įsmeigtas į tolį, sučiauptos lūpos, kiek išsilenkusios į šypseną, dailūs veido bruožai, papuošti nepaklusniai užkritusiomis juodomis garbanomis. Kažkur viduje von Sjuard pajuto malonų dūrį. Po to vakaro paplūdimyje, kai jų trijulę užkalbino Markas ir pakvietė žaisti tinklinį, vėliau viskam pasisukus kiek nenumatyta linkme, rudaplaukė suvokė, kad beprasmiška slėpti savo jausmus. Bent jau nuo savęs pačios. Po to vakaro Sabrina prisipažino sau, kad ji myli Mayran ir nė vienas kitas vaikinas nesugebės jo pakeisti. Sėdėdama tą vakarą su Marku ji iš tiesų mėgino įžvelgti jame tai, ką matė garbaniuje. Markas buvo nepaprastai gražus, draugiškas ir supratingas. Būdama su juo mergina visą laiką kikeno, tačiau į jį galėjo žvelgti tik kaip į draugą. Visas mintis, kaip ir rudaplaukės širdį, buvo pavergęs šalia žingsniuojantis vaikinas, nė nenutuokiantis apie ką jaunoji von Sjuard mąstė ir ką jautė.
   Nusukusi žvilgsnį į šalį žvilgtelėjo į priešais esantį prekybos centrą, pasiekiamą jau ranka. Pravėrusi šio duris peržvelgė mintyse išdėstymą, pabandė prisiminti geriausias vyriškų drabužių parduotuves ir žingsniuodama šalia Mayran patraukė pirmosios link.
   Žmonių čia išties buvo nemažai, žinoma, daugiausia buvo poros. Merginos padėjo išsirinkti antrosioms pusėms arba turbūt giminaičiams drabužius. Žinoma, buvo vaikinų, kurie slampinėjo vieni, rinkdamiesi jiems patinkančius drabužius. Tyliai sukikenusi Sabrina žvilgtelėjo į tamsiaplaukį norėdama sužinoti, kur link krypsta jo žvilgsnis.
   Per gana ilgą laiką spėjo perprasti Mayran skonį drabužiams, tad vylėsi, kad jai pavyks išrinkti tinkamus drabužius ir, žinoma, dydį. Daug daugiau laiko sporto salėje praleidusiam vaikinui turbūt teko pakeisti didžiąją dalį savo spintos.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Liepos 22, 2021, 10:18:18 am
  Venisas kaip visad buvo kepinamas šiltų saulės spindulių, kurie neleido nė sekundei atsipūsti, o pasislėpdavo tik atėjus nakčiai, tačiau ilgai netrukus, ir vėl grįždavo kartu su savo šiluma. Tokia šiluma buvo gan neįprasta, visiškai skyrėsi nuo Londono oro, tačiau vaikinas nesiskundė. Šis šiltas oras buvo visai malonus, daug malonesnis negu pliaupiantis lietus ar kaulus laužantis šaltis.
  Bet žinoma, dėl orų skirtumo Londone ir Venise, vaikinas nebuvo čia atsivežęs pakankamai šiam orui tinkančių, vėsesnių rūbų, o ir šiaip, dėl daug laiko praleisto sporto salėje, dauguma turimų rūbų buvo gan aptempti, tad neliko kitos galimybės, kaip tik nueiti į prekybos centrą apsipirkti. Žinoma, vaikinas negalėjo nepasinaudoti proga ir išsivedė kartu su  savimi ir Sabriną, norėdamas praleisti su ja kuo daugiau laiko, o tuo pačiu ir norėdamas gauti pagalbos iš jos apsiperkant.
  Veniso gatvės buvo sausakimšos. Jose buvo galima pamatyti įvairių rasių, iš įvairių pasaulio kampelių atkeliavusius paatostogauti, pailsėti ar tiesiog mieste gyvenančius žmones. Visi jie atrodė laimingi, jų veiduose švietė plati šypsena, girdėjosi linksmas kikenimas, juokas, entuziastingas kalbėjimas. Jie visiškai nepriminė Londono gatvėmis vaikščiojančių žmonių. Žinoma, nuo jų neatsiliko ir pats Mayranas. Jo veide taip pat švietė laiminga šypsenėlė, bet negatyvios mintys, praeitos dienos įvykiai, vis vien nesugebėjo palikti šiojo minčių. Prisiminęs Sabriną, taip laimingai bendraujančią su Marku, kuris nuo pat pradžių nepatiko vaikinui, šio kūną užvaldydavo pavydas. Tačiau nenorėdamas gadinti ir šiandienos dienos, norėdamas smagiai praleisti laiką su Sabrina, vaikinas stengėsi tai pamiršti ir tiesiog smagiai praleisti laiką.
  Jaunuoliams pasiekus prekybos centrą, Mayranas trumpam apsižvalgė, tačiau nepamatęs nieko išskirtinio ar per daug įdomaus, nusekė vampyriukę į vieną iš vyriškų rūbų parduotuvių. Kol mergina žvalgėsi po parduotuvę, garbanius pasinaudojo proga ir nužvelgė ją, tik dar plačiau išsišiepė. Von Sjuard atrodė labai gražiai ir mielai, o šypsenėlė jos veide, reiškė, kad ji yra laiminga, kas tik dar labiau pradžiugino vaikiną. Jos tamsūs plaukai buvo kiek susivėlę, kas tik pridavė jai dar daugiau mielumo, žavesio.
  - Aš einu į persirengimo kabiną, pasiruošiu, o rūbų parinkimą patikėsiu tau, sutarta? Esu įsitikinęs, kad tu man išrinksi daug geresnius ir man labiau tinkančius rūbus, negu aš pats būčiau išrinkęs sau, - tarė vaikinas, mirktelėjo akimi ir daugiau neleisdamas jai nieko pasakyti, šyptelėjo bei nužygiavo į pirmą pasitaikiusią persirengimo kabiną.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Liepos 22, 2021, 11:23:04 am
    Auskinės akys užkliuvo už juodų, regis, patogių ir švelnios medžiagos marškinėlių. Toptelėjo, kad su jais Mayranui turėtų būti ne tik patogu, bet turėtų atrodyti itin elegantiškai. Visgi skubėti niekur neskubėjo. Jie vienaip ar kitaip ketino visą dieną praleisti čia, prekybos centre, tad ji dar spės jį iškankinti.
   Kilstelėjo galvą į vaikiną. Auksinės akys, priklausančios von Sjaurd giminei, sugavo į ją įsmeigtą žvilgsnį. Nejučia rudaplaukė krimstelėjo į apatinę lūpą norėdama sutramdyti šypseną išdavikę. Mintis, kad vaikinas ją stebi, vertė šypsotis. Pravėre rausvas lūpas ketindama paklausti, ką pirmiausia norėtų pasimatuoti, tačiau garbanius užbėgo jai už akių ir žodžius išpylė it žirnius į sieną. Tik sumirksėjusi iš nuostabos Sabrina kelis kartus linktelėjo. Nelabai suprato, kodėl taip padarė. Buvo apimta nuostabos, sunkiai suvokė, kas buvo pasakyta.
   - Bet aš... Ne... Tu turėtum... - Dar pabandė atkalbėti tamsiaplaukį nuo tokios minties, tačiau šis dingo it skradžiai žemėn prasmegęs, palikdamas ją stovėti vieną.
   Regis, vaikinas iš tiesų buvo pasirengęs pasimatuoti visus jam išrinktus drabužius nė nemirktelėdamas. Ar jis taip pasitikėjo Sabrina ar paprasčiausiai troško atsikratyti sunkiausio drabo?
   Kiek pastoviniavusi vietoje, kelias akimirkas leidusi sau apsiprasti ir suvirškinti Mayran žodžius, patraukė prie drabužių, kurie itin traukė jos žvilgsnį. Be keršto mergina neketino apseiti. Pirmiausia išrinko turbūt vaikiškiausią palaidinę iš vyriškų drabužių. Ant juodai baltos palaidinės puikavosi piktas, bet be galo mielas animacinis katinas. Nedidelis ūsuotasis suraukęs nosį atrodė nepaparastai mielas. Šyptelėjusi Sabrina patraukę toliau. Kiek tiksliai užtruko rinkdama visus drabužius, nelabai susivokė, bet nujautė, kad geras dešimt minučių tikrai privertė vaikiną laukti. Galiausiai su dideliu kiekiu drabužių, kurie turėjo nepaprastai gražiai atrodyti ant garbaniaus, patraukė persirengimo kabinų link.
   Surasti reikalingą nebuvo sunku. Pagal puikiai pažįstamus sportbačius mergina be vargo stabtelėjo prie reikiamos kabinos. Šyptelėjo pati sau mintyse įsivaizduodama tamsiaplaukį su ta nepaprastai miela palaidine.
    - Pasiruošęs madų šou? - nusijuokė nedrįsdama atitraukti užuolaidos, kantriai laukdama, kol Mayran pats išeis pasiimti drabužių.
   Belaukiant dėmesį patraukė vos už dviejų kabinų esanti pora. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai pora, tačiau vaikinui išėjus iš kabinos, tapo aišku, jog tai brolis ir sesuo. Buvo pernelyg panašūs, be to, nė vienas nežvelgė į kitą su antrai pusei būdinga meile. Tai buvo broliška meilė. Reikėjo pripažinti, kad jiedu priminė žmones, iš žurnalų viršelių. Vaikinas buvo nepaprastai gražus, tiesa, Sabrina nelabai spėjo įsidėmėti jo veido bruožus, tačiau jo seserį turėjo laiko nužvelgti. Baltų, kone pieno putos, ilgi ir tiesūs plaukai, natūraliai tamsios putlios lūpos. Aukšta, ilgomis kojomis ir nepaprastai liekna. Toptelėjo, kad ji neabejotinai dirba modeliu. Atrodė per graži dirbti kur nors kitur. Ir per liekna. Merginai garsiai nusikvatojus iš brolio replikos, Sabrina taip pat linksmai šyptelėjo. Regis, jiems iš tiesų buvo linksma.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Liepos 22, 2021, 02:26:41 pm
  Vos tik pasiekęs persirengimo kabiną vaikinas užsitraukė užuolaidėlę ir pasidėjo kuprinę, kurioje buvo keletą šiam reikalingų daiktų, ant kambarėlyje esančios nedidelės kėdutės. Nusiėmęs ant rankos buvusią plaukų gumytę, susirišo savo visai neseniai nukirptas, tačiau jau kiek ataugusias tamsias garbanas į aukštą kuoduką. Nusimovęs paprastus marškinėlius, kurie dėl sporto padidėjusios apimties, raumenų kiekio, buvo kiek aptempti,  susilankstė juos ir padėjo šalia kuprinės. Nežinodamas ką daugiau galėtų padaryti, žvilgtelėjo į veidrodį ir nusprendė, kad būtų pats laikas grįžti į sporto salę, kad ir čia, Venise.
  Išgirdęs Sabrinos balsą, tamsiaplaukis šyptelėjo ir atitraukė užuolaidėles, taip akis į akį susitikdamas su žemaūge mergina. Dailiai ir plačiai nusišypsojo.
  - Kur jau dingsiu? Turiu būti pasiruošęs. Tik tikiuosi, kad nepaversi manęs į klouną, - nusijuokdamas tarė garbanius ir nubraukė vieną nepaklusnią garbaną, kuri užkrito jam ant akių, tačiau jai ir vėl užkritus atgal, pasidavė ir leido jai ten būti.
  Žvilgtelėjęs į merginos rankose laikomą įvairiausių rūbų krūvą, nustebusiai kilstelėjo antakį. Jų buvo tikrai nemažai, o ir stilius buvo pats įvairiausias, kas vienu metu ir gąsdino, ir domino Mayraną, kadangi jis visad nebuvo prieš išbandyti naujus dalykus, naują stilių, tačiau nelabai norėjo šiandien atrodyti kaip klounas. Tačiau nepaisant viso to buvęs klastuolis paėmė visus rūbus, pakabino juos persirengimo kabinoje ir vėl atsisuko š Sabriną, dar nesiruošdamas eiti persirenginėti, matuotis juos.
  Vaikino žvilgsnis trumpam nukrypo į šoną ir vienam momentui susitiko su dailios merginos žvilgsniu, kuri kaip mat dailiai išsišiepė ir akimis drąsiai nužvelgė pusnuogį vaikino kūną. Taip, mergina buvo graži, net labai graži. Ilgos kojos, modelio figūra, šviesūs plaukai, daili šypsena ir putlios lūpos, ryškiai mėlynos akys. Bet, kad ir kokia graži ir patraukli ši būtų, jokia mergina nebuvo gražesnė ar mielesnė už Sabriną ir taip netraukė Mayrano, nesugebėjo pavogti jo širdies, kaip padarė ji. Niekas nesugebėjo pakeisti Sabrinos mielų veido bruožų, viską nušviečiančios aksominės šypsenos, gražių plaukų, auksinių akių ir mielo žemo ūgio. Niekas neturėjo geresnio, mielesnio ir žaismingesnio charakterio už Sabriną. Mayrano akimis ji buvo nuostabi.
  Rodosi, kad daili nepažįstamoji susidomėjo garbaniumi, ką parodė jos veide tik praplatėjusi šypsena ir atsiradusi flirto išraiška.
  - O tu visai patrauklus, - aiškiai flirtuodama tarė mergina, kas kiek nustebino vaikiną, privertė iš nuostabos kilstelėti antakius ir trumpam žvilgtelėti į Sabriną. Taip, mergina buvo graži, patraukli, tačiau toks jos elgesys kiek privertė susidaryti ne pačią geriausią pirmąją nuomonę apie ją, ką šis puikiai sugebėjo paslėpti ir nusprendė pažaisti, norėdamas pažiūrėti, kokia bus vampyriukės reakcija į tai.
  - Na, visiškai neatsilieku nuo jūsų, panele, - tarė Wallfloweris ir mirktelėjo akimi, aiškiai flirtuodamas su mergina, stengdamasis sulaikyti norinti išlįsti kikenimą, kas jam puikiai pavyko, ir tokiu savo elgesiu, flirtu, aiškiai pradžiugindamas šviesaplaukę.
  Vaikinas trumpam akies krašteliu žvilgtelėjo į prieš ją stovinčią tamsiaplaukę, norėdamas pamatyti jos reakciją į visą šią situaciją ir tikėdamasis įžvelgti bent lašelį pavydo jos veide.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Liepos 22, 2021, 02:45:48 pm
   Atitraukti žvilgsnį nuo besijuokiančios merginos, kuri kantriai laukė iš persirengimo kabinos išeinančio brolio, ne itin patenkinto turbūt pirkiniais, privertė metalo gergždesys. Užuolaida buvo patraukta į šalį, o priešais von Sjuard nė kiek nesidrovėdamas, visa raumeninga krūtine ir pilvo presu stypsojo garbanius. Nesitikėjusi tokio vaizdo Sabrina pravėrė rausvas lūpas iš nuostabos. Auksinės akys buvo išsprogusios ir atrodė nepaprastai didelės.
   Netoliese pasigirdo linksmas juokas. Sutrikusi auksaakė kryptelėjo galvą. Iš persirengimo kabinos išėjęs aukštas vaikinas kikeno žiūrėdamas tiesiai jai į veidą. Turbūt nuostaba merginos veide išvydus Mayran privertė pralinksmėti nepažįstamąjį.
   Jai nė netoptelėjo, kad Mayran šitaip pasielgs. Tiesa sakant, tikėjosi, kad jis pasiims drabužius iškišęs ranką ir išeis tik užsidėjęs jais. Nestovės priešais ją pusnuogis. Tiesa, dabar auksaakė turėjo puikią progą nužvelgti kiekvieną tamsiaplaukio kūno centimetrą. Įsiminti kiekvieną raumenį, dailiai išsiryškinusį. Trumpam sulaikė kvėpavimą užsičiaupdama ir pagaliau pažvelgdama vaikinui į akis. Viltis, kad jis nieko nepastebėjo, buvo beprasmiška. Juk pastebėjo net aplinkiniai.
   - Pamatysim, - nusijuokė supratusi, kad nieko geresnio nepavyks kol kas suregzti. Mayran per daug stipriai išmušė iš pusiausvyros. Galbūt, jei ji bent jau būtų tikėjusis pamatyti jį tokį, tai nebūtų privertę šitaip sutrikti.
   Kaip ir reikėjo tikėtis, buvusio klastuolio žvilgsnis nukrypo į šalia stovinčią merginą ir Sabrina puikiai suprato kodėl. Priešingai nei ji, nepažįstamoji būtų puikiai tikusi vaikinui savo ūgiu, jam nereiktų pasilenkti, kad galėtų ją pabučiuoti. Be to, ir atrodė nepaprastai dailiai it modelis. Nujautė, kad turėtų pajusti kylantį nusivylimą ir liūdesį, tačiau vietoj šio sukilo nenusakomas pavydo jausmas. Suraukusi antakius mergina stebėjo, kaip vienas su kitu jiedu flirtuoja tarsi nieko aplink nebūtų. Akimirką norėjo prieiti ir įstumti tą baltaplaukę tiesiai pas jos brolį, jog negalėtų žiūrėti į Mayran, tačiau suvokė, kad atrodytų kvailai.
   - Ei! - šūktelėjo gręždama garbanių auksinėmis pavydo akimis. - Aš vis dar čia, - balsas nė iš tolo nebe priminė to mielo ir draugiško.
   Net pati mergina nustebo dėl tokio tono. Pavydas jai buvo svetimas. Nebuvo tikra ar kada nors jį jautė, išskyrus tais momentais, kai pavydėdavo, jog kiti turi ne tik normalų tėtį, bet ir gyvą motiną. Pakeisti savo šeimos ji negalėjo, bet pasistengti į save atkreipti Mayran dėmesio, regis, galėjo.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Liepos 22, 2021, 03:49:56 pm
  Sabrinos išraiška Mayranui išlindus iš persirengimo kabinos buvo legendinė, privertė susijuokti ne tik jį, bet ir netoliese iš kitos persirengimo kabinos išlindusį vaikinuką, kas tik dar labiau prajuokino garbaniu, tačiau per daug neišsijuokęs, vaikinas sugebėjo sustoti. Tačiau nors iš jo lūpų ir nebesklido linksmas juokas, tačiau veide vis vien švytėjo plati ir linksma šypsenėlė.
  Rodosi, kad netikrai flirtuodamas su nepažįstamąja mergina, vaikinas sulaukė būtent to, ko ir norėjo – pavydo ir Sabrinos pusės, kas jį kiek padrąsino ir galbūt net įtikino, kad galbūt mergina jaučia jam kažką daugiau, negu tik šiltus, draugiškus jausmus, jis dar turi vilties ir gali imtis tolimesnių veiksmų.
  Tačiau iš merginos pusės Mayran susilaukė ne tik pavydo, o pamatė ją ir tokią, kokios dar nebuvo matęs – piktą. Nustebimas pasirodė jo veide ir garbaniaus visas dėmesys atiteko Sabrinai, o ne kažkokiai nepažįstamai merginai, kuri nors ir buvo patraukli, tačiau neturėjo to, ką turėjo Sabrina. Iš tiesų, Wallfloweris pripažino, vampyriukė atrodė labai miela net tada, kai ji pyko, kas turbūt nebuvo būdinga nė vienai kitai merginai.
  - Atleisk, bet tarp mūsų nieko tikrai nebus, - paprastai ir ramiai tarė garbanius nepažįstamajai ir pastebėjo, kaip šios veidas kaip mat subliuško ir šypsena iš jo dingo. Bet šią akimirką jam visiškai tai nerūpėjo.
  Sugriebęs tamsiaplaukę už rankos, vaikinas įsitempė ją į persirengimo kabiną ir greitu judesiu užtraukė užuolaidėles bei prirėmė gležną merginos kūną prie sienos savu pusnuogiu kūnu. Tamsiaplaukis palenkė veidą taip, kad jų nosys liestųsi, veidai būtų be galo arti vienas kito, bet tarp lūpų būtų likę šiek tiek vietos.
  - Žinau, kad tu čia. Patikėk, skruzdelyte, aš puikiai tai žinau, - sušnabždėjo Mayranas ir abi rankas atrėmė į sieną, Sabrinai iš šonų, kad ši nesugalvotų pabėgti nuo jo.
  - Bet manęs nereikia pavydėti, mažyte. Jeigu nori, kad būčiau tavo, reikia tik pasakyti. Bet ar tu to nori? - į veidą sugrąžindamas šelmišką šypsenėlę, aiškiai flirtuodamas su mergina paklausė apsauginis ir viena ranka apglėbė gležną merginos liemenį, prisitraukė ją dar arčiau savęs, tačiau vis vien laikė priremtą prie sienos. Tuo metu kita ranka vis dar buvo atremta iš kairiojo merginos šono į sieną.
  Mayranas jautė merginos šiltą kvėpavimą atsimušantį tiesiai jam į lūpas, jautė jos artumą, jautė jos gilų, auksinį, tačiau kiek pasimetusį žvilgsnį ir norėjo laikyti ją savam glėby visą likusį gyvenimą. Šis jautė. Jautė ryšį, kuris siejo juos abu, jautė elektros srovelę, kuri tarsi lakstė jo visu kūnu, jautė keistas būtybes, tarsi drugelius, tarsi keliančius chaosą jo pilve.
  - Ar tu to nori, mažyte? - dar karteli paklausė vaikinas, tačiau daugiau nė sekundę nelaukdamas atsakymo, pasilenkė dar arčiau von Sjuard ir sujungė savo lūpas su jos lūpomis, leisdamas jiems pasinerti į taip ilgai svajotą, saldų bučinį.

Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Liepos 22, 2021, 04:17:56 pm
   Kaip ir tikėjosi, Mayran akimirksniu sureagavo į jos ištartus žodžius ir atkreipė dėmesį į ją. Tiesa, mergina nesitikėjo tokios reakcijos. Garbanius, regis, buvo nustebintas pykčio ir pavydo iškreipto veido. Linksmai ir nuolat kvailiojančiai merginai tokie jausmai netiko. Ir panašu, kad ne ji viena taip manė.
   Suvokusi, kad elgiasi kvailai, nors giliai viduje didžiavosi, kad tamsiaplaukis bent trumpam užmiršo tą nepažįstamąją, nudelbė akis į žemę. Pavydas ir pyktis kaip mat išgaravo. Dabar mergina jautėsi mažū mažiausiai kvailai. Mayran nebuvo jai nei vaikinas nei sužadėtinis ar vyras, kad šitaip pavydėtų. Tebuvo draugas, kuris apie jos jausmus nieko nežinojo. Prisikandusi apatinę lūpą nežymiai kilstelėjo galvą ketindama pranešti, kad padidins ant pakabų persirengimo kabinoje sukabintų drabužių kolekciją, tačiau kaip tik tuo metu įvyko tai, ko von Sjuard nesitikėjo. Net nesapnavo.
   Išgirdusi žodžius, skirtus nepažįstamajai, giliai atsiduso. Neabejojo, kad šitaip buvo pasielgta tik dėl jos. Jei nebūtų iškėlusi pavydo scenos taip akivaizdžiai, turbūt garbanius ir toliau flirtuotų su baltaplauke arba seniausiai būtų palikęs ją vieną čia, parduotuvėje ir išėjęs su nauja kompanione.
   Ketindama jau traukti ieškoti daugiau drabužių, nė nespėjo mirktelėti, kaip buvo per jėgą įtraukta į persirengimo kabiną. Viskas įvyko taip greitai, jog Sabrina kuriam laikui pamiršo, kaip kvėpuoti. Pusnuogis vaikino kūnas spaudė prie plonos persirengimo kabinos sienos ir tai buvo viskas, ko reikėjo, kad rudaplaukės keliai imtų linkti, o o širdis kūliais vartytųsi krūtinėje. Kelis kartus trūkčiojamai įkvėpė išgirdusi žodžius ir suvokusi, kad niekur nepabėgs. Mayran rankos įkalino ją jo glėbyje. Net norėdama nebūtų galėjusi pabėgti. Neabejojo, kad kojos paprasčiausiai būtų neatlaikiusios ir ji gėdingai kristų ant žemės.
   Trumpam sulaikė kvėpavimą. Garbaniaus buvimas taip arti ir tylus, į ausį šnabždantis balsas vertė manyti, kad ji tuoj išsikraustys iš proto. Sunkiai apsilaižė lūpas žvilgsniu trumpam nuklysdama prie vaikino lūpų. Ji taip seniai to norėjo...
   Tvirtai rankai aplėbus liemenį ir tamsiaplaukiui uždavus klausimą, bejėgiškai vos matomai linktelėjo galva. Neįstengė atsakyti. Juto, kaip visas kūnas įkaista. Akimirką atrodė, kad kažkas nežmoniškai padidino temperatūrą.
   - Taip... - tyliai ištarė dabar jau užtikrintai palinksėdama galva ir apsivydama vaikino kaklą rankomis.
   Dabar neberūpėjo niekas. Nei ta nepažįstamoji, nei vakar diena paplūdimyje ar tai, kiek laiko ir kaip kvailai ji stengėsi slėpti savo jausmus. Mintyse buvo tuščia, liko tik Mayran ir taip ilgai lauktas bučinys.
   Pritrūkus oro, Sabrina kiek atsitraukė nugara atsiremdama į sieną, atlošdama galvą ir kelis kartus giliai įkvėpdama. Ji tikrai buvo pamiršusi, kaip kvėpuoti.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Liepos 22, 2021, 05:25:46 pm
  Bučinys buvo stebuklingas. Rodosi, jo ir tetrūko, kad Mayranas pasijaustų kaip pats laimingiausias žmogus, egzistuojantis visoje visatoje. Lūpoms susijungus, nesinorėjo jų atitraukti vienos nuo kitų, dar stipresnė elektros srovė perbėgo per jaunuolio kūną ir šis norėjo paskęsti šioje nuostabioje akimirkoje. Norėjo, kad ši akimirka niekada nepasibaigtų.
 Deja, tačiau tam nebuvo lemta nutikti, kadangi pritrūkus oro, šie turėjo šiek tiek atsitraukti vienas nuo kito lūpų ir įkvėpti jo. Lūpomis dažniau negu įprastai gaudydamas orą, vaikinas niekaip negalėjo atitraukti žvilgsnio nuo Sabrinos, o plati ir laiminga šypsena, visai neužilgo nušvietė jo veidą. Rodosi, kad vaikinas nuo laimės visas spindėjo, norėjo sušukdamas pasigirti visam pasauliui, kad Sabrina nori būti jo ir tik jo, tačiau to daryti jis negalėjo. Visų pirma, tai atrodytų per daug keistai, o visų antra, praeiviai turbūt palaikytu jį psichiniu ligoniu.
  - Taip? Aš nesupratau, kas taip? - kiek erzindamas merginą ir tuo pačiu metu flirtuodamas su ja, paklause garbanius ir pakštelėjo jai į kaktą, suglaudė savo kaktą su jos kakta, taip grįždamas prie malonaus artumo jausmo, kuris varinėjo drugelius po visą kūną, vertė džiaugsmingai šypsenai tik dar labiau platėti veide.
  Ranka švelniai perbraukęs per tamsiaplaukės skruostą, kiek atsitraukė nuo jos ir daug pasakančiu, laimingu žvilgsniu pažvelgė tiesiai į jos gintarines, tarsi auksu dabintas akis.
  - Man reiktų pasimatuoti rūbus, bet man patinka idėja, kad tu pasiliksi persirengimo kabinoje kartu su manimi, - tarė vaikinas ir kilstelėjo antakiu aukštyn, žemyn, o galiausiai sukikeno sakydamas tiesiai šviesiai tai, ką mano.
  Daugiau nepleplėdamas, tačiau ir toliau nesugebėdamas atsikratyti linksmos, laimingos šypsenėlės nuo veido, nusikabino nuo pakabos pirmąjį rūbą, kuris buvo balti marškinėliai su juokingu, piktu katuko paveikslėliu.
  - Pažiūrėk koks mielas. Man rods, kad išrinkai man marškinėlius su tavo atvaizdu, - žaismingai pažvelgdamas į vis dar prie sienos "prilipusią" Sabriną, tarė Wallfloweris, bet visgi nusimovė marškinėlius, kuriuos ši išrinko. Žvilgtelėjęs į veidrodį ir pamatęs jame savo atvaizda su marškinėliais, vaikinas atsisuko į Sabriną.
  - Ką manai?
  Visa šita situacija iš šono kam nors galbūt net būtų pasirodžiusi kiek juokinga, kadangi jaunuoliai dar prieš  akimirką glaudėsi vienas prie kito kūnų ir bučiavosi, o dabar ramiai renka Mayranui rūbus. Bet nors vaikinas ir atrodė išore ramus, laimingas, tačiau jo širdis vis nerimo, smarkiai ir džiaugsmingai plakė krūtinėje, o lūpos ir protas reikalavo dar vieno bučinio.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Liepos 22, 2021, 07:12:51 pm
   Tyliai, vis dar gaudydama kvapą nusijuokė. Ne ji viena buvo pamiršusi, kaip kvėpuoti. Nejučia kilstelėjo abu lūpų kampučius. Dailų veidą nušvietė laiminga šypsena. Tokia pat, kokia puošė ir Mayran. Vis dar negalėjo patikėti, kad visa tai buvo tikrovė. Dar visai neseniai ji stebėjo virš jos pakibusį vaikiną ir mintyse prašė ją pabučiuoti, o dabar šis nė nemirktelėjęs, persirengimo kabinoje būtent tai ir padarė. Turbūt prašymas kiek pavėluotai suveikė. Gerokai pavėluotai.
   Norėjo viską pakartoti dar kartą. Milijoną kartų. Toliau justi vaikino lūpas ant savųjų, tik suvokė, kad ši vieta nėra tam tinkama. Negalėdama sutramdyti savo šypsenos stebėjo, kaip spindi dvi tamsios akys iš laimės. Ji visą laiką slėpė savo jausmus, neigė juos ir bandė įtikinti pati save, kad nieko nejaučia Wallfloweriui, o dabar paaiškėjo, kad tai ne tik buvo kvailiausias jos poelgis, bet ir tai, kad vaikinas jaučia tą patį.
   Jau ketino atsakyti į klausimą tiesiai šviesiai, tačiau paskutinę akimirką toptelėjo, kad jei garbanius nori paflirtuoti, tuomet flirtuoja, ji skoloj neliks.
   - Tada pakartok tai, - gūžtelėjo pečiais pagaliau plaučiams pilnai prisipildžius deguonies.
   Lėtai užsimerkė vaikino lūpoms palikus vėsų pėdsaką ant kaktos. Rausvos lūpos išsilenkė į dar didesnį šypsnį, jei tai išvis buvo įmanoma. Jautėsi nepaprastai laiminga. Žvilgsniams susidūrus, o skruosto odai pajutus švelnų prisilietimą, Sabrinai prireikė visų jėgų nesusmukti tiesiai garbaniui po kojomis. Von Sjuard nenusuko auksinių akių šalin. Nenudelbė jų į žemę. Priešingai, žvelgė į tamsias akis leisdama tamsiaplaukiui išvysti, kokia ji laiminga. Žodžiais neištarė, tačiau nujautė, kad jos jausmus vaikinas kuo paprasčiausiai išskaitys iš žvilgsnio, kaip ir ji jo. Dabar mergina neabejojo, kad viskas bus gerai. Mayran bus šalia.
   Paprieštarauti nespėjo, o, tiesa sakant, nelabai ir norėjo tam prieštarauti. Erdvės buvo pakankamai, kad laisvai abu tilptų. Be to, buvo nepaprastai smagu stebėti tokį laimingą garbanių. Kiek atsipalaidavusi ir linksmai besišypsodama stebėjo, kaip nuo pakabos paiimama pirmoji jos išrinkta palaidinė su mielu, bet piktu katinu. Nesusilaikiusi sukikeno.
   - Aš nepanaši į katiną, - burbtelėjo papurtydama galvą. - Bet atrodai nepaprastai mielai ir žavingai, - nusijuokė akimis spigindama į naują drabužį, pakankamai laisvai krentantį ant ištreniruoto vaikino kūno. Ar jam tikrai buvo būtina tiek prisipumpuoti raumenų, kad ji nesugebėtų atitraukti akių?
   - Tau tinka, - linktelėjo kiek atsitraukdama nuo sienos ir prisiartindama prie Mayran, jog galėtų kartu su šiuo pažvelgti į veidrodį ir įsitikinti, kad ne tik iš šono drabužis iš tiesų tinka.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Liepos 31, 2021, 04:49:32 pm
  Svajonė. Visą šią situaciją Mayranas galėjo įvardinti tik kaip išsipildžiusią svajonę, kurią reikėjo branginti, saugoti ir nepaleisti. Sabrina buvo jo svajonė jau ilgą laiką, tačiau vaikinas prieš tai nė pats nesugebėjo to suprasti, nė pats to nepastebėjo ir dėl to vos nepadarė didelios klaidos, vos neprarado galimybės į tą svajonę. Tačiau visą tai šią akimirką buvo jau nebe svarbu, kadangi Sabrina buvo šalia ir jam jautė tą patį.
  Merginai į flirtą atsakius tuo pačiu, garbaniaus antakiai nustebusiai kilstelėjo, jo veide pasirodė tik dar žaismingesnė šypsenėlė ir jis nusprendė pažaisti su tuo, kokia jautri mergina buvo jo prisilietimams.
  - Nori, kad tai pakartočiau? - paklausė vaikinas ir ranka švelniai suėmė merginos kaklą, nykščiu kilstelėjo smakrą, kad šios žvilgsnis žvelgtų ne į kažką kitą, o tik tiesiai į jį. Kita ranka apglėbės liekną liemenį, pašaipiai šyptelėjo ir pasilenkė link merginos veido, tačiau erzinant ją, neleido susiliesti lūpoms, o palinko link ausies.
  - Nori, kad būčiau vien tik tavo? Nori, kad mano žvilgsnis būtų visad tik ties tavimi, kad mano širdis smarkiau plaktų tik dėl tavęs? Tau tik reikia tai pasakyti, mažute, - sušnabždėjo vaikinas ir pakštelėjęs merginai į kaktą, baigdamas savo erzinimus, lėtai atsitraukė nuo jos, o šypsena veide tik dar labiau platėjo, akys rodosi tik dar labiau spindėjo nuo laimės. Nors šis ir negalėjo nuspėti, koks merginos atsakas į tai bus, bet kažkodėl tikėjosi, kad jis bus teigiamas, kas džiugino jį.
  - Taip, mažute, tu panaši į mielą, pukuotą ir mažą katinuką. Belieka tik sumurkti ir būsi tikras katinukas, - grįždamas prie erzinimų tarė, nusijuokė ir pažvelgė į veidrodį. Jame atsispindėjęs jo ir netoliese esančios Sabrinos atspindys, privertė plačiai nusišypsoti.
  - Tai sakai man reiktų ją nusipirkt? - paklausė, norėdamas įsitikinti, ar merginos nuomonė apie šiuos marškinėlius būtent tokia, kokia ji ir sakė, kad yra.
   Nusimovęs marškinėlius, pakabinęs juos ant pakabos ir padėjęs pakabą į kitą pusę, kurioje nebuvo jokių kitokių rūbų, vaikinas pasigriebė kitą Sabrinos atneštą rūbą, kuris buvo juodi, kiek laisvesnio kritimo, plėšyti džinsai, vaikinas nusimovė šortus ir greit pakeitė juos į džinsus, kurie rodosi, kad buvo pasiųti būtent vaikinui.
  Grįžęs į senesnę stovėjimo vietą, šalia vampyriukės, vaikinas apsikabino ją per nugarą, savo nuogą krūtinę priglaudė jai prie nugaros ir nusišypsojo.
  - Man jie patinka, o ką manai tu?
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Liepos 31, 2021, 08:22:45 pm
   Akimirką pasigailėjo savo žodžių. Mayran veidas išdavė, kad jis tikrai nesitikėjo tokio atsako. Na, žinoma, Sabrina niekuomet neflirtuodavo, o jei retkarčiais ir nuspręsdavo, jie niekuomet nebuvo taip arti vienas kito tokioje mažoje erdvėje. Be to, visą šį laiką nė vienas nė nenumanė apie kito jausmus.
   - Aš... - pabandė sušvelninti padėtį ir atvėsinti patalpą, tačiau vaikinas buvo greitesnis.
   Regis, ištarti žodžiai tik padrąsino garbanių. Mergina nuoširdžiai ėmė savęs nekęsti, jog leptelėjo nepagalvojusi, neapsvarsčiusi to, kas gali nutikti. Kūnas vos spėjo atsigauti po bučinio ir vėl buvo priverstas įsitempti, tačiau toks įsitempimas von Sjuard patiko. Nesusilaikiusi plačiai nusišypsojo. Mėgavosi kiekvienu prisilietimu, švelniu brūkštelėjimu per smakrą, ranka, šildančią kaklą ir tamsiomis akimis, žvelgiančiomis tiesiai į ją. Neabejojo, kad kiekviena mergina jos vietoje tiesiog ištirptų.
   Trumpam sulaikė kvėpavimą užmerkdama auksines akis. Jautėsi saugi. Mayran glėbyje jautėsi nepaprastai saugi. Atrodė, kad visas pasaulis galėtų griūti, o ji liktų saugi vien jo dėka. Šyptelėjo lūpų kampučiu ir lėtai pramerkė akis. Garbaniaus veidas buvo čia pat, vos per kelis centimetrus nuo jos lūpų, o jo iškvepiamas oras švelniai kuteno veido odą. Mėgaudamasi ir vėl trumpam užsimerkė. Niekad nė nebūtų pagalvojusi, kad kažkas panašaus nutiks.
   Mayran kiek atsitraukus, tik prieš tai pakštelėjus į kaktą, Sabrina linktelėjo. Tik tiek šiuo metu sugebėjo padaryti. Protas buvo kažkur toli toli, o širdis nepajėgė kalbėti dėl jausmų audros. Ji daužėsi it pašėlusi ir mergina akimirką išsigando, kad kas nors netoliese išgirs, arba ji tiesiog iššoks. Giliai kelis kartus iškvėpė, įkvėpė ir žvilgtelėjo į tas tamsias, užburiančias akis. Žinojo, kad tamsiaplaukis pasiekė savo tikslą, būtent to jis ir norėjo, bet pykti nepavyko. Sabrina nesugebėjo nustoti šypsotis, stebėti tų spindinčių iš laimės akių ir plačios šypsenos.
   - Ne, - užprotestavo papurtydama galvą ir sukryžiuodama rankas ties krūtine, - aš ne pūkuota ir ne miela, - parodė liežuvį nusijuokdama, tačiau vaikino ištarti žodžiai iš tiesų privertė dar kartą nusišypsoti. Atrodė nepaprastai miela girdėti tai.
   - Jei aš iš tiesų panaši į pūkuotą katinuką... Tada taip, - nusijuokė palinksėdama.
   Mayran netrukus pasikeitus drabužius ir ėmus staipytis priešais veidrodį, von Sjuard papurtė galvą nusijuokdama. Atrodė taip juokinga stebėti, kaip garbanius maivosi. Negalėdama surimtėti vis juokėsi, kol galiausiai paskaudo skruostus.
   - Pamaiva, - vyptelėjo ir tuoj pat surimtėjo atsidūrusi rudaplaukio glėbyje, šyptelėjo ir žvilgtelėjo į veidrodį. - Manau, kad tau puikiai tinka, - leptelėjo, tik kažin ar apie drabužius.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Rugsėjo 12, 2021, 08:41:00 pm
  Vaikino veide švietė plati šypsena, o tamsiose akyse atsispindėjo laimės žiburėliai. Žiburėliai tarsi tik dar kartą parodė Sabrinai savo jausmus, kurie buvo bereikalingai slėpti tokį ilgą laiko tarpą, tuo pačiu metu parodė ir laimę, kuria vaikinas spinduliavo, vos tik supratęs, kad mergina jam jaučia tą patį, ką jis jautė jai. Visi šie įvykiai atrodė kaip išsipildžiusi svajonė ar sapnas, iš kurio tuoj pat pabus, o visi šie įvykiai išnyks tarsi niekad ir nebuvo įvykę.
  Mayran nepastebimai šnybtelėjo sau į koją, tarsi bandydamas įsitikinti, kad visi šie įvykiai nebuvo tik jo paties vaizduotė ar sapnas. Menkam skausmui perėjus per koją, visai tai pasitvirtino. Vaikinas nesapnavo, visa tai buvo tikrovė. Šis pagaliau išdrįso pripažinti merginai savo jausmus, o galiausiai, gavo ir tokį patį atsaką iš jos pusės. Tik dabar šis negalėjo sulaukti, kada tikrai ją galės vadinti savo mergina, kada jai pasiūlys būti pora ir pradėjo sukti galvą, kaip tai padaryti tinkamai, kad visa tai būtų įsimintina ir nuostabu jam bei Sabrinai.
  - Taip, tu panaši į pukuotą katinuką. Nors ne, tu mielesnė už jį. Tu pats mieliausias sutvėrimas šioje planetoje, - pats susiginčijo su savimi vaikinas, žvilgtelėjo į tamsiaplaukę ir mirktelėjo jai.
  - Aš irgi manau, kad tu man tinki, - kiek surimtėjęs tarė Wallfloweris, bet galiausiai neišlaikęs rimtos veido išraiškos, velniūkiškai/žaismingai šyptelėjo.
  - Kad ir kaip norėčiau nepaleisti tavęs iš glėbio nė sekundei, bet aš turiu pasimatuoti visus rūbus, nes kitaip praleisim šioje persirengimo kabinoje visą amžinybę, - nepatenkintas suburbėjo garbanius, nelabai noriai atsitraukė nuo merginos ir pradėjo matuotis visus likusius merginos išrinktus rūbus, kurių buvo daugiau, negu šis būtų galėjęs pagalvoti.
  Kažin, kaip tokia mažytė asmenybė jų tiek daug panešė?
  Procesas kiek pagreitėjo. Mayran matavosi visus vampyriukės jam išrinktus rūbus iš eilės ir išklausė jos nuomonės apie kiekvieną rūbą. Vieni rūbai, kurie netikdavo vaikinui ar nepatikdavo vienam iš jų, būdavo padėti į šalį, o likę, kurie tikdavo ir patikdavo, buvo sudėti prie rūbų, kuriuos šis kartu su Sabrina nusprendė, kad pirks. Pamažu rūbų matavimuisi krūvelė mažėjo ir galiausiai vis rūbai buvo pasimatuoti, o vaikinas grįžo į savo senus rūbus.
  - Į kokią parduotuvė nori nueiti tu? Noriu tau taip pat ką nors nupirkti. Nesąžininga, kad apsipirkinėju vienas, - tarė vaikinas, įtardamas, kad von Sjuard tam prieštaraus ir neleisdamas to jai padaryti, pakštelėjo jai į lūpas, bandydamas nutraukti visus prieštaravimus. Sutvarkęs rūbų krūveles, su viena iš jų patraukė kasos link, kad galėtų susimokėti už rūbus. Greit šio rankos prisipildė nemažu skaičiu maišelių, kurie buvo pilni rūbų. Vaikinas klausiamu žvilgsniu pažvelgė į mergina, tarsi klausdamas, kur ji nori eiti dabar, ir šyptelėdamas.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Rugsėjo 15, 2021, 03:12:27 pm
   Giliai įkvėpė, tuomet lėtai iškvėpė, pabandė dar kartą, tačiau nebeištvėrusi tik nusijuokė. Jai niekaip nepavykdavo išlikti rimtai ir nekikenti, kai Mayran būdavo šalimais. Atrodė neįmanoma. Vaikinas buvo nepaprastai mielas ir žavus, be to, nuolat visais įmanomais būdais stengdavosi prajuokinti ją, priversti nusišypsoti, kas atrodė nepaprastai miela. Kaip tokio vaikino iki šiol neužkalbino jokia mergina ir nenugvelbė jai iš po nosies? Akimirką norėjo, kad jiedu būtų susipažinę daug anksčiau, dar Hogvartse ir dabar galėtų džiaugtis vienu kitu nebe pirmus metus.
   Negalėdama nuslėpti šypsenos ji spindinčiomis akimis stebėjo Mayran'ą, žarstantį jai komplimentus ir tokiomis pat spindinčiomis akimis stebinčią ją. Vis dar negalėjo patikti, kad užteko to paprasto bučinio, kad viskas taip pasikeistų. O gal tai buvo tik laikina? Gal vaikinas tik norėjo pasižiūrėti, kaip ji reaguos ir ar neatstums jo? Bet... Ne, garbanius šitaip nesielgtų, Sabrina neabejojo, kad jis ją mylėjo. Tamsios akys tai išdavė ir to nebuvo galima sumaišyti su jokiu kitu jausmu.
   - Miau, - nusijuokė atsakydama į komplimentą.
   Ar gali ši akimirka niekuomet nesibaigti?
   - Šiam teiginiui aš neprieštarausiu, - taip pat žaismingai nusišypsojo būdama nepaprastai laiminga, kad pagaliau visi nuogastavimai, jausmų slėpimas ir baimė nebeegzistuos. Visa tai praeitis.
   Į tokį vaizdą, kaip tamsiaplaukis persirenginėja džemperius, megztinius ir įvairiausias palaidines, Sabrina būtų galėjusi žiūrėti ir žiūrėti. Jai patiko matyti, koks jis laimingas juokdamasis iš kai kurių palaidinių su juokingais piešiniais. Nei dėl vienos nesusiraukė ar paprieštaravo. Tiesa sakant, von Sjuard būtų galėjusi stebėti Mayran kiaurą parą ir tai turbūt nebūtų pabodę.
   Galiausiai madų šou pasibaigė ir jiedu patraukė iš parduotuvės. Žmonės nežiūrėdami spraudėsi vieni per kitus, vieni skubėjo, kiti negalėdami apsispręsti į kurią parduotuvę geriau nueiti, žioplinėjo. Nė vienas nesiskundė.
   - Visiškai sąžininga, nes drabužių turiu pakankamai, - nusijuokė. - Nagi, eime, Heidi ir taip ilgokai liko viena, - paraginusi traukti išėjimo link, apsižvalgė mąstydama pro kur išeiti būtų geriausia, o tada įsitikinusi, kad Mayran ją seka, prasprūdo į lauką.
   Vos žengus kelis žingsnius, nutolus nuo prekybos centro, auksinės akys pastebėjo pažįstamą žmogų. Negalėdama patikėti, kad mato tą patį vaikiną, su kuriuo susipažino paplūdimyje, patraukė šio link. Šis savo ruožtu padarė tą patį.
   - Markai! - šūktelėjo pamojuodama.
   - Labas, gražuole, - šyptelėjo priėjęs. - Sveikas, Mayran. - linktelėjo vaikinui ištiesdamas ranką.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Alehandro Murrell Rugsėjo 19, 2021, 05:14:33 pm
  Buvo gera matyti Sabriną tokią laiminga ir žinoti, kad viso to priežastis buvo tik jis ir jo prisipažinimas jausmuose jai. Rodėsi, kad mergina tiesiog švytėjo laime, vaikinas dar niekad nematė jos tokios laimingos, jos akys išdavė viską ką ji jautė ir tai privertė jaustis laimingu ir patį Mayran. Visgi, kas nesijaustų laimingu matant mylimą žmogų laimingą?
  Tiesą pasakius, net ir pats garbanius niekad nesijautė toks laimingas, koks jautėsi šią akimirką. Laimė rodosi tryško pro kraštus ir šis jau nė nebežinojo kaip ją išreikšti, kaip ją parodyti, nors ši buvo ir taip akivaizdžiai matoma. Šis tiesiog norėjo, kad ši akimirka sustotų, niekad nesibaigtų, nors tai ir nebuvo įmanoma. Šis norėjo išrėkti visam pasauliui, kokį džiaugsmą šią akimirką jautė ir kokia Sabrina yra nuostabi.
  - Bet, skruzdelyte, tai nesąžininga. Aš noriu tau kažką nupirkti ir nesvarbu ar tai būtų drabužis, ar kas nors kitas. Aš tai apsipirkau, tu negali likti be nieko, - nepatenkintas vis dar prieštaravo merginai vaikinas, tačiau rodosi, kad ji nė nesiklausė jo arba tiesiog apsimetė, kad jo negirdėjo.
  - Ir gerai, tačiau kitą kartą aš tau tikrai kažką nupirksiu, - tarsi kalbėdamas su savimi, o ne su kažkuo kitu, tyliai sau po nosimi suburbėjo vaikinas ir nusekė Sabriną pro išėjimą iš prekybos centrą. Rankos buvo apkrautos gana dideliais maišais, kurie buvo pripildyti tikrai nemažu kiekiu įvairiausių drabužių, tačiau tai vaikinui visai netrukdė ir maišai visai nebuvo sunkūs. Vaikinas tiesiog džiaugėsi, tiesiog vis dar aiškiai spindėjo laime ir didžiavosi, kad išdrįso veiksmais prisipažinti jausmuose vampyriukei, jautėsi laimingas, kad jausmas buvo abipusis ir šiam teliko suplanuoti, kaip pasiūlyti Sabrinai tapti jo mergina, o kas svarbiausia, kaip padaryti tai įsimintinai.
  Deja, tačiau rodosi, kad laimei nebuvo lemta ilgai tęstis. Vos tik žengus kelis žingsnius pro prekybos centro duris, įsimylėjelių laiką ir bent jau Mayran laimę visiškai sugadino žmogus, kurio nuo pirmos pažinties akimirkos šis nekentė - Markas. Ne, nebuvo taip, kad Markas būtų blogas vaikinas, tiesiog jis bendravo su netinkama mergina ir taip užsidirbo Mayran įtūžį. Delnai iškart susispaudė į kumščius, o plati šypsena ir laimė iš veido dingo, veidas tapo surūgęs. Negana to, vaikinas dar sugalvojo pasisveikindamas apkabinti Sabriną, o po to, lyg niekur nieko sveikintis ir su juo. Tai buvo paskutinis lašas ir Mayran pratrūko, niekad prieš tai gyvenime neįvykęs pykčio priepuolis pasirodė. Pirkinių maišeliai buvo paleisti, nukrito ant žemės, taip leisdami keliems rūbams iškrist iš jų, o pats vaikinas greitu ir tvirtu žingsniu priėjo prie Marko, paniekinančiai į jį iš viršaus pažvelgė, smarkiai stumtelėjo toliau nuo Sabrinos. Rodosi, kad pyktis ir nervai buvo visiškai užtemdę vaikino blaivų protą ir viskas kas jam tą akimirką rūpėjo, buvo tai, kad kažkoks idiotas lindo prie Sabrinos, merginos, kuri vienintelė sugebėjo atnešti šviesą į jo gyvenimą.
  - Daugiau gyvenime nelįsk prie mano mažytės, nes aš tave nužudysiu, - pro sukastus dantis piktai ištarė burtininkas ir užsimojęs, smarkiai trenkė kelis smūgius vaikinui į veidą. Rodosi, kad vargšas vaikinas nė nespėjo sureaguoti, kraujas pasipylė iš jo nosies, o ant veido kaip mat pasimatė ne mažas kiekis sužeidimų. Mayran, aptemdytas pykčio ir pats nesuprasdamas ką daro, nesustojo smūgiuoti, žinoma, ir pats gavo kelis smūgius atgal, tačiau po juo gulintis vaikinas buvo daug prastesnėje situacijoje negu jis. Galiausiai, kai suvokimas šiek tiek trenkė į protą, garbanius atsitraukė nuo sumaitoto, tačiau vis dar sąmonę turinčio vaikino.
  - Prisimink tai visą likusį gyvenimą, - ranka perbraukdamas per prakirstą lūpą, taip krauju išmurzindamas skruostą ir ranką, piktai tarė, giliai kvėpuodamas pykčio perpildytu žvilgsniu trumpam pažvelgė į Sabriną ir nieko nelaukęs, greitu žingsniu, nieko nesiklausydamas, dingo, pasišalino, palikdamas naujus pirkinius gulėti ant žemės, sumaitotą vaikiną merdėti, o išsigandusią Sabriną vieną, nežinia kaip reaguojančią į visą šia situaciją, stovėti. Tik po gerų dešimties minučių, kai vaikinas jau buvo toli nuo įvykio vietos ir pyktis kiek sumažėjo, šis suprato ką padaręs ir pradėjo viso to labai gailėtis, visa tai pradėjo griaužti jį iš vidaus, tačiau tai jau buvo neištaisoma ir visi puikūs dienos įvykiai buvo užglaistyti šia viena, tragiška baigtimi.
Kaip viskas greitai gali susigadinti ir pasikeisti. O viskas buvo taip tobula...
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
Parašė: Sabrina von Sjuard Rugsėjo 19, 2021, 06:12:12 pm
   Venise ji gyveno jau gana ilgą laiką, tačiau nei draugų, nei pažįstamų taip ir nesusirado. Nors buvo draugiška ir linksma, tačiau visuomet šeima buvo prioritetas, o dabar, kai Sabrina turėjo jaunesniąją vampyriukę, kuri pilygo seseriai, atrodė, kad aplinkiniai nė neezgistuoja. Visgi atsiradęs Markas ir jo draugai kiek kitaip nuspalvino gyvenimą. Nors Heidi ir Mayran jų nemėgo, von Sjuard džiaugėsi turėdama tokius draugus, jei šiuos galima buvo taip pavadinti. Markas buvo nepaprastai mielas ir draugiškas vaikinas, be to, nors numanė, kad šis simpatizuoja jai, buvo tikra, kad vaikinas iškarto suprato, jog jos širdis užimta. Mayran vienintelis sugebėjo prisibelsti iki tos mažutės, tačiau be galo mylinčios ir atsidavusios širdutės.
    Pravėrė rausvas lūpas ketindama paklausti, ką čia veikia Markas. Nuojauta kuždėjo, kad atėjo susitikti su draugais, mat buvo tikra, kad vieną matė pro parduotuvės vitriną, bet šaukti atrodė neprotinga, o ir rūpėjo tuo metu kai kas kitas. Visgi nei paklausti, nei atsakymo išgirsti nespėjo. Girdėjo, kaip už nugaros stovintis Mayran sumažino atstumą, tačiau buvo tikra, kad šis tai padarė tik tam, kad paspaustų ranką tamsiaplaukiui Venisiečiui, kad ir nenoriai. Nieko panašaus neįvyko.
   Von Sjuard su pasibaisėjimu stebėjo, kaip garbaniaus kumštis įsirėžia Markui į veidą. Po to seka dar vienas, ir dar vienas. Vampyrė ne iš karto suvokė, kas vyksta, kurį laiką negalėdama patikėti savo akimis, stovėjo ir stebėjo. Žinojo, kad turi atplėšti apsauginį nuo niekuo dėto vaikino, tačiau nei kojos, nei rankos neklausė. Tarsi būtų virtusi statula.
   Nes aš tave nužudysiu...
   Žodžiai it elektra pervėrė kūną. Rudaplaukė nepajėgė suvokti, kaip toks mielas, geras ir mylintis žmogus gali šitaip pasakyti. Ji būdama vampyre nuolat griauždavo save dėl nekaltų gyvūnėlių žudymo, o Mayran...
    - Liaukis! Gana! - suklykė iš siaubo, pagaliau atsipeikėjusi.
   Puolė prie Mayran norėdama atitraukti nuo Marko, bet šis ir be jos pagalbos atsitraukė. Dar didesnį siaubą sukėlė ant abiejų jaunuolių veidų matomas kraujas. Praėjusį kartą ji susivaldė, nes kūną valdė baimė, tačiau dabar... Kaip Mayran galėjo visa tai nerūpėti?
   - Markai... - Pratarė nežinodama, ką daryti.
   Bijojo eiti arčiau, bijojo, kad garbaniaus pradėtą darbą ji gali užbaigti. Bijojo ir to, kad gali sužeisti patį vaikiną. Auksines akys suspindo nuo ašarų. Ką jai dabar daryti? Būtų viską atidavusi, jei tik šalia būtų pasirodęs Sorenas ir viską išsprendęs. Apkabinęs ją ir nuraminęs.
   - Ar tu iš... - Norėjo suklykti, tačiau suvokė, kad Mayran negirdės. Jo čia nebebuvo.
   Pirkinių krepšiai gulėjo ant žemės, keli drabužiai matėsi ant žemės, bet vaikino nebebuvo.
   - Mayran... - tyliai pratarė tarsi tai būtų privertę mėlynakį sugrįžti.
   - Kas tam šunsnukiui užėjo? Visai išprotėjo? - įniršio perkreiptu veidu atsisuko į merginą.
    Norėjosi skradžiai žemėn prasmegti. Per ją dabar vidury gatvės stovėjo sumuštas vaikinas. Kitas bastėsi po Venisą vienui vienas. Niekad nebūtų pagalvojusi, kad šitaip nutiks. Niekad. Du vaikinai dėl jos vienos.
   - Aš... Stengėsi kuo ilgai sulaikyti kvėpavimą. - Markai... Bus geriau, jei aš eisiu... Patikėk... Man labai gaila, aš atsiprašau dėl to, kas įvyko, bet situacija gali tik pablogėti, nes... - ėmė trauktis atatupsta.
   - Neprivalai atsiprašinėti dėl to mulkio. Viskas gerai, - nusibraukęs kraują nuo nosies, pabandė sulaikyti merginą, tačiau ši paėmusi ant žemės numestus krepšius tik papurtė galvą jausdama, kaip skruostais ima riedėti ašaros. Nekentė jų. Išdavikės.
   Apsisukusi patraukė ieškoti Mayran. Ašaros blogino matomumą, bet Sabrina ir toliau atkakliai žygiavo gatvėmis. Pyko ant garbaniaus, bet dar labiau nenorėjo jo palikti vieno. Nesvarbu, kad būtent tai padarė jis.
   - Mayran! - šūktelėjo užkimusiu balsu, keli praeiviai atsisuko, bet nei vienas iš jų nebuvo panašus į jos ieškomą vaikiną.
   Galiausiai po kelių valandų paieškų, užverktu veidu ir pilnomis rankomis krepšių, it pasiklydęs vaikas, ieškantis mamos, patraukė į namus.
   Visos viltys buvo dužusios į šipulius.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 03, 2022, 12:41:00 am
Ta keista nešyklė, rasta Hogvartse, ką tik perkėlė Juzefą ir Aurį. Kur plikis tikėjosi atsidurti? Galbūt kokioje nors atokioje vietoje tarp olų ar tankiame miške, o gal baisiuose šaltuose ir tamsiuose požemiuose? Tačiau tai, ką Levinsas išvydo, privertė jį išsižioti iš nuostabos. Vyruko antakiai, rodėsi, tuoj nušoks nuo kaktos.
- Prekybos centras? - išsišiepęs paklausė draugelio. - Rimtai?
Vaikinai stovėjo šurmulyje žmonių, o čia, regis, buvo tikrų tikriausia vasara, visi atrodė tokie atsipalaidavę, tarsi per atostogas, o vitrinos skelbė apie pripučiamus vandens čiužinius, galvos apdangalus ir akinius nuo saulės.
Mėlynakis nežinojo, kokioje vietoje atsidūrė, tačiau tas šerbeto aparatas, stovintis kairiau, nepaprastai viliojo. Pagirioms atsigaivinti juk būtų pats tas, ar ne? Levinsas įmetė kelis žiobariškus svarus, kuriuos ką tik sukrapštė kišenėje, tačiau jie čia netiko. Dabar jau Juzefo antakiai tapo suraukti.
- Po velnių, kokioje mes išvis šalyje, Auri? - paklausė draugo. To šerbeto baisiai norėjosi. - Ir kaip nešyklė iš Hogvartso galėjo mus perkelti į prekybcentrį? - tyliai pridūrė.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 05, 2022, 05:46:57 pm
Gyvenimėlis visuomet buvo tikra staigmenų puokštė. Auris tą gerai žinojo. Šiuo metu stovėjo kažkokiame prekybos centre ir dairėsi.
- Oho. Tikėjausi... Na nežinau. Tikėjausi kažko visai kitokio. Gal muziejaus? Bet tikrai ne šito. - Vietelė atrodė smagi. Vitrinose buvo matyti visokiausi daiktai skirti atostogauti. Juzefui pamėginus nusipirkti šerbeto Auris įsiklausė į žmonių kalbas. Tikėjosi, kad kalba praneš kur jie yra. Na bent jau kažkiek.
- Tu girdi? Jie kalba angliškai. - Pasakė draugui.
- Kaip sakai, jei užklausiu kokio praeivio kur esam. Ar jis palaikys mudu truputį kvaištelėjusiais? - Nusišypsojo Senkleris. Keista. Bet smagu dievaži. Matyt nešyklė nauja. Gal kas nors čia turėjo kokių gerų prisiminimų. Arba jei nešyklė priklausė kažkuriam mokyklos įkūrėjui, šioje vietoje turėtų būti kas nors magiško.
- Einam gal pasidairyti kaip manai? Gal pajusim ką nors... Na tu supranti ką turiu galvoj. - Auris tikėjosi, kad eidami gal pajus kokią magijos dalį ar dar ką. Kokius kerus.
- Gal dar pakeliui išsiaiškinsim kokiam pasaulio kampe esame.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 18, 2022, 11:11:09 pm
- Aš irgi šito nesitikėjau, - pasakė Juzefas ir nusijuokė. - Jeigu paklausim, tai turbūt palaikys mus narkomanais, bet gal verta pabandyti, ne?
Plikis apsidairė. Aplink zujo tiek žmonių, kad jis ir nežinojo, kurį užkalbinti.
- Atsiprašau, - kreipėsi į vidutinio amžiaus stambią moteriškę, sustabdęs ją rankos mostu. - Sakykite, kokia čia šalis?
Moteriškė tik pažiūrėjo į Juzefą kaip į visišką idiotą, o tada metė žvilgsnį ir į šalia stovintį Aurį. Pasukiojusi pirštą prie smiklinio, bet nieko neatsakiusi, ji tiesiog nuėjo.
Ši situacija Levinsui pasirodė tokia juokinga, kad jis ėmė juoktis kaip vaikas.
- Eime, - pritarė draugui. - Arba čia koks nors pokštas, arba išties čia yra magijos? - pradėjęs eiti ėmė svarstyti. - Galbūt anksčiau čia stovėjo kokia šventykla ar šiaip buvo kokia nors kažkuriam iš Hogvartso įkūrėjų svarbi vieta, - gūžtelėjo pečiais. - Kaip manai, gal čia kur nors išeitų išsikeisti vietinių pinigų? Tada sužinotume, kur esame, neatrodytume kaip puspročiai, o dar ir to šerbeto pasiimti galėtume, - per petį pažiūrėjo į šerbeto aparatą, nuo kurio šiuo metu tolo.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Gegužės 21, 2022, 03:34:06 pm
Pamatęs tą scenelę, kai moteriškė palaikė juodu kvailiais ir nukėblino sau irgi ėmė kvatotis. Taigi dabar abu stovėjo ir juokėsi ir tikrai priminė du bepročius.
- O čia tai išvyka. - Pasakė vis dar besijuokdamas ir sekdamas paskui Juzefą.
- Gal. Reikia pasivaikščioti, gal ką pajusime. Gal tikrai rasim kokią šventyklą ar dar ką. Nežinau. - Juzefui pasiūlius išsikeisti pinigų linktelėjo.
- Taip. Galimai kitaip ir nesigaus sužinoti kur mes. Bet argi taip sunku atsakyti į klausimą kokia tai šalis. Net jei mes ir išprotėję. - Plepėjo Auris žvalgydamasis po tą triukšmingą ir spalvingą patalpą. Matė visokiausių niekučių krautuvėles. Drabužių parduotuvėles. Visokių poilsio reikmenų prekystalius.
- Man čia patinka. - Paskelbė jis.
- Kad ir kur esame. - Galiausiai išvydo pinigų keityklos kioskelį.
- O Juzefai, žiūrėk, galima bandyti laimę. - Mostelėjo ranka į jį.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Birželio 07, 2022, 10:18:14 pm
- Gal tokiais klausimais žmones tiesiog gąsdiname, - garsiai svarstė. - Kita vertus, jeigu ta moteriškė būtų išsigandusi, veikiausiai nebūtų parodžiusi, jog laiko mus durneliais, ar ne? - Levinsas toliau juokėsi.
Vyrukai vaikštinėjo po prekybos centrą ir dairėsi.
- Visai nieko, - pritarė Auriui. - Tikriausiai lauke žiauriai geras oras ir kur nors netoli yra jūra, - pasakė metęs žvilgsnį į pripučiamą ratą už vitrinos. - Gal būtų visai neblogai pasiimti atostogų ir pakaitinti ant saulės plikę.
Tačiau mintis apie atostogas privertė prisiminti buvusią žmoną ir sūnų. Juos jis kiekvienų metų vasarą veždavosi paatostogauti prie jūros. Žinoma, ne į tokį kurortą, koks atrodė čia, nes dirbdamas legaliai neturėjo labai jau daug pinigų, bet vis tiek. Tas mintis Juzefas stengėsi nuvyti šalin. Ne vieta ir ne laikas apie juos galvoti, pasakė sau makaulėje, bet pamatęs šeimą su dviem vaikais beplaukis vis tiek pajuto kartėlį.
Netrukus Senkleris parodė į pinigų keityklos kioskelį ir mėlynakis greitai prasikeitė pinigus.
- Po šimts pypkių, Auri, ar mes atsidūrėme Amerikoje? - pakėlė antakius Levinsas. - Gali patikėti, kad patekom čia ne girti, o blaivūs? - stebėjosi.
Juzefas apsidairė, bet jokio šerbeto aparato aplink dabar nesimatė.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Birželio 21, 2022, 12:47:41 pm
Juzefas išsikeitė pinigus ir pasakė, kad jie Amerikoje.
- Aš nevadinčiau savęs visiškai blaiviu. - Nusišypsojo. Kai tris dienas iš eilės praleidi alkoholio liūne, visai išblaivėti prireikia laiko.
- Kaip keista, kad ta nešyklė buvo kaip tik Hogvatse. Net neįsivaizduoju kodėl. Žinai, gal koks mokinys taip padarė. Na jam čia patiko, tai padarė tokią nešyklę. Tik ji tokia ypatinga ar ne? Jei tai padarė mokinys, tai turėjo būti labai gabus. - Besidairant akį patraukė karnavalinių dekoracijų krautuvėlė ir didžiulė, oranžinė, plačiakraštė skrybėlė vitrinoje. Su kaspinais ir varpeliais.
- Ateik Juzefai, aš tau parodysiu atributą, be kurio neįmanoma atostogauti. - Jis nusiskubino į tą krautuvę. Žmonių čia buvo išties daug. Auris paėmė tą baisią skrybėlę nuo lentynos ir uždėjo Juzefui ant galvos.
- Įsivaizduoji, jei toks išeitum prie jūros? - Auris ėmė juoktis.
- Atrodai pribloškiamai. - Žmonės ir vėl į juos sužiuro. Auris jiems šypsojosi.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Birželio 28, 2022, 01:49:00 pm
Juzefas pradėjo kvatoti, kai Auris pasakė, jog nesijaučia visiškai blaivus.
- Kartais reikia atsipalaiduoti, ar ne? - mirktelėjo. - Nemanau, kad nešyklę sukūrė mokinys. O jeigu taip, tai norėčiau su juo susipažinti. Aišku, jeigu jis dar gyvas. Galai žino, kiek ten ta nešyklė gulėjo, ar ne?
Auris nusitempė plikšių į kažkokią karnavalinę krautuvę ir užmaukšlino jam ant plikės košmarišką oranžinę skrybėlę.
- Nežinau, kas turėtų nutikti, kad su ja išeičiau į gatvę. Nors... Po velnių! Po prekybcentrį? Na, gerai, - juokėsi. - Tiek jau to, aš ją nusipirksiu ir su ja pažadu šiandien vaikščioti!
Buvo keista elgtis vėjavaikiškai. Levinsas prisiminė nerūpestingą paauglystę. Aišku, jo paauglystė nebuvo tokia nerūpestinga kaip daugelio, mat jau tada karts nuo karto jam pasireikšdavo paranojos priepuoliai, tačiau buvę ir neblogų akimirkų.
- O tu kažką pirksi? - paklausė. - Beje, kaži, ar čia yra kino teatras? Ar esi buvęs žiobariškam kino teatre? Labai įdomus dalykas. Ko tik neprisigalvoja tie žiobarai. Visai norėtųsi nueiti, - svarstė.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Liepos 01, 2022, 05:55:49 pm
- Aišku, atsipalaiduoti reikia. - Tik aš vos neatsipalaidavau per daug. Visai kaip mano brangus tėtušis.
- Na taip. Gal nešyklę sukūrė koks mokytojas. Būtų įdomu tai sužinoti. Ar nėra kokių kerų, kurie parodytų tokius dalykus kaip kas nešyklės kūrėjas ir kokia jos paskirtis?
Jiems esant toje krautuvėlėje Auriui pasidarė išties juokinga.
- Tu rimtai? Ją pirksi? Ir nešiosi? Nuostabu. Tai dar gal pasimatuok šį apsiaustą? - Jis ištraukė kažkokį taip pat oranžinį apsiaustą irgi nusagstytą varpeliais. - Bus visas komplektas. O aš... Nežinau. Gal. Bet neturiu pinigų prisimeni? Ar matai ką nors įdomaus? Kine esu buvęs. su savo pažįstamais žiobarais iš Lizdo. - Tai pasakęs prisiminė, kad gal niekada nepasakojo Juzefui apie Menolizdį. Apie tą menininkų rūsį, kuriame vyko pasirodymai.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Liepos 04, 2022, 12:47:33 am
Juzefas juokėsi tarsi koks paauglys.
- Pirksiu ir nešiosiu. Aš tau pažadu. Bet tik šiandien. Ir apsiaustą imu. Turiu aš tų pinigų, Senkleri, ir jeigu tu dėl manęs pasidabinsi šitais, - jis paėmė ryškiai mėlynos spalvos ilgų plaukų peruką ir katino kostiumą, - tai esant reikalui aš tau dar ir primokėsiu, - grožybes įgrūdo draugeliui į rankas.
Žmonės į juos žiūrėjo. Tikrai, veikiausiai jiedu dar nebuvo visiškai išsiblaivę, jeigu šitaip elgėsi.
- Iš lizdo? - kilstelėjo antakį plikis. - Iš kokio lizdo?
Mėlynakis jau traukė kasos link. Tikėjosi, kad Auris leis jam nupirkti tas nesąmones.
- Tai klausyk, gal pasipuošiam ir varom į kokį žiobarų filmą? Juokinga žiūrėti fantastinius, kur dažnai rasi ir truputėlį realybės, - kiek tyliau tarė.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Liepos 04, 2022, 11:54:59 am
Buvo baisiai neįprasta neturėti pinigų. Bet nutarė nesispyrioti. Be to labai jau norėjosi pagąsdinti žmones savo nuostabiu kostiumu. Jei jie dabar taip spokso, tai kas bus, kai mes jais apsivilksime? Galvojo ir šypsojosi.
- Gerai. Duok, persirengsiu. Kaip sakai, gal man taip ir pamokas vesti? - Mėlyni plaukai ir katės kostiumas... Atrodysiu kaip kokio komikso personažas.
- Žmonės žiūrės kine ne filmą, o į mus. - Juokėsi Auris.
- Ai, menininkų irštva. Ten vyksta tik pradedančių grupių koncertai. Tai tokia kavinė, kur reikia pačiam sunešti maistą ir gėrimus. Paskui visi viskuo dalinasi. Ai žodžiu... Patekau ten netyčia, šešiolikos. Ilga istorija. - Papasakojo ir nuėjo prie kasos. Aš tikras beprotis. Mane žada užmušti dėl to, kad pasitraukiau iš gaujos, o ką aš čia darau? Absurdas. Juokinga. Puikus požiūris į gyvenimą. Taip ir toliau. Gal Dolohovai tada pagalvos, kad esu visai trenktas ir paliks mane ramybėj, kaip nepakaltinamą? Pasidarė dar smagiau apie viską pagalvojus.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Liepos 09, 2022, 05:45:12 pm
- Jeigu taip vesi pamokas, mokiniai, manau, labai noriai lankys tavo pamokas, tik klausimas, ar jiems išeis ten nuveikti kažką naudingo, - nusijuokė.
Juzefas nupirko visas tas nesąmones: skrybėlę, peruką, apsiaustą ir kostiumą. Kai jiedu išėjo iš tos parduotuvės, Juzefas jau buvo pasidabinęs visu komplektu ir jam judant skambėjo varpeliai. Dabar žmonės galvos, kad aš psichinis ligonis, pagalvojo mintyse ir suprunkštė. Nors aš ir esu psichinis ligonis, taip pat mintyse pridūrė.
- Ta tavo kavinė, skamba visai įdomiai. Žinau, kad mėgsti muzikuoti. Tai spėju, ten buvai ne klausytojas, o priklausei grupei? - domėjosi.
Mėlynakis įsivaizdavo, kad toji kavinukė turėtų būti nedidelė, galbūt hipiško stiliaus, o joje - pilna įvairaus plauko jaunų neformalų.
Netrukus Juzefas ir Auris jau traukė kino salių link. Vyrukas jautė praeivių žvilgsnius. Vieni juokėsi, kiti kilnojo antakius. Kai plikšius atsidūrė kinui skirtoje erdvėje, tiesiu taikymu nulėkė prie užkandžių. Na, po išgertuvių jam norėdavosi valgyti. Jis nupirko du didžiulius kibirėlius popkornų: vieną saldžių, kitą sūrių. Ir dvi popierines stiklines kolos, į kurias įmetė po šiaudelį.
- Taigi, taigi, Senkleri, į kokį filmiūkštį šiandien eisime? - šypsojosi. Dėl Merlino, jautėsi kaip visiškas paauglys.
Na ir kas, vis tiek menka tikimybė susitikti ką nors, kas mane pažįsta, pagalvojo.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Liepos 13, 2022, 09:48:19 pm
Auris vilkėjo tą katino kostiumą ir peruką. Eiti per parduotuvę šitaip apsirengus nebuvo labai įprastas reikalas. Bet nebuvo ir kažkas baisiai ypatingo. Veikiausiai todėl, kad su tais savo draugais menininkais teko dalyvauti visokiuose keistuose pasirodymuose. Svarbiausia, kad buvo smagu. Juzefui einant dar skambėjo varpeliai ir jie abu atrodė kaip visiškas cirkas.
- Aha. Jau ir taip dabar mokykloje kažin ar koks mokinys į mane žiūri rimtai. Tie mokiniai kartais baisiai  mane užnervina. Bet paskui susigalvoju kažką, kas mane prajuokina ir nesugebu normaliai su jais pyktis. Jei dar pasirodyčiau šitaip apsirengęs... - Jis nusijuokė. - Ne. Negrojau žiobariškoje grupėje. Kartais nebent padėdavau su apšvietimu, dekoracijomis. Kartais padėdavau sutvarkyti tą sąvartyną po koncertų. Pavyzdžiui, suplauti indus, susukti laidus, išrinkti mikrofonų stovus ir taip toliau. - Jie priėjo prie kino salių ir Juzefas nupirko užkandžių. Auris pajuto koks yra alkanas.
- Nežinau. O koks žanras tau patinka? Reikia pažiūrėt ką rodo. Gal į komediją?
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Liepos 26, 2022, 01:49:39 pm
- Aš tai neįsivaizduočiau savęs kaip profesoriaus, - diskutavo. - Nežinau, ką tiems vaikams padaryčiau. Juk jie siaubingi, - nusijuokė.
Netyčia vos neleptelėjo apie tai, kaip stovyklavo su Dori ir Alanu, tačiau laiku susiprotėjo nieko nepasakęs. Dabar jau gailėjosi, kad slėpė. O kam? Bet ką padarysi - šaukštai po pietų.
- Na, pameni tą naktelę Hogvartse? Tikri pasiutėliai.
Levinsas įdavė vieną stiklinę kolos ir vieną kibirėlį popkornų Auriui.
- Man tinka komedija, - pritarė.
Tada jis paklausė darbuotojos, ar šiuo metu rodys kokią nors juokingą komediją, ir ji jiems pardavė bilietus į filmą apie kažkokias jaunuolių išgertuves.
- Žinai, kaip tik mums, - tarė eidamas į kino salę.
Šiaip ne taip plikšius prasibrovė pro susėdusius žmones ir netrukus jau buvo įsitaisęs minkštame fotelyje. Ir vėl jautė kitų žvilgsnius, kažkas kikeno, o dabar Juzefas galėjo galvą guldyti, jog išgirdo žiobariško telefono garsą, kai kažkas fotografuoja.
- Tikros žvaigždės mes, ar ne? - paklausė Aurio kramsnodamas spragėsius.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Rugpjūčio 06, 2022, 02:09:56 pm
- Žinai, niekada nemaniau, kad taip įsijausiu į šį darbą. Manai, kad negalėtum dirbti mokytoju? Gal taip atrodo, nes nebandei to daryti. Svarbiausia neprarasti kantrybės. - Jis šyptelėjo. - Na taip. Jie kartais tikrai sugeba visko pridirbti. Bet... Nežinau. Man atrodo kad su mokiniais tiesiog reikia susidraugauti. - Auris padėkojo už gėrimą ir spragėsius ir tada jie patraukė į kino salę.
- Tikrai, filmas tai jau kaip tik mums. - Sutiko Senkleris.
Einant iki savo vietos kažkokia mergina taip į jį žiopsojo, kad Auris nukėlė prieš ją savo peruką ir truputį nusilenkė. Nuo to ji atrodė tik dar labiau nustebusi, o jis dar labiau šypsojosi. Galiausiai jie jau sėdėjo savo vietose.
- Gal reiktų duoti interviu kaip manai Juzefai? - Negalėjo nustygti raudonplaukis. Žmonės pradėjo juos fotografuoti. O tada prasidėjo filmas.
- Ir vis tiek man neaišku kodėl ta nešyklė mus čia atnešė. - tyliai stebėjosi Auris.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Rugpjūčio 09, 2022, 10:59:18 am
- Nemanau, kad galėčiau tapti vaikų draugu, - svarstė. - Aš neturiu tiek kantrybės. Tikriausiai jie mane erzintų. Ir viskas baigtųsi tuo, kad liktų apkerėti, tada pasiskųstų savo tėvams, kol galiausiai mane išmestų iš darbo.
Komedija nebuvo labai įdomi, tačiau jau ko ko, bet juoko per ją netrūko. Vienu metu net ašaros ištryško, kai vienas iš pagrindinių filmo herojų darė nesąmones.
Juzefas gavo kelias pastabas, kad jo kepurė kelia per didelį garsą ir blaško, bet šis nei neketino jos nusiimti.
- Čia ne drama ir ne siaubo filmas, kad reikėtų susikaupimo ar tylos, - atrėžė plikis.
Prisijuokęs Levinsas išėjo iš kino salės. Buvo neįprasta taip leisti laiką, o dar neįprasčiau - kvailioti. Tačiau juk Juzefas - tikrai pakankamai jaunas, vienišas vyrukas. Už nieką nėra atsakingas, niekam neturi duoti ataskaitų. Jeigu norėtų, galėtų per šitą prekybcentrį prasieiti kad ir nuogas. Nukentėtų tik jo beplaukė subinė, o kas kitiems darbo? Tai buvo vienas ir viengungiško gyvenimo pliusų. Juzefas buvo pats sau karalius ir nereikėjo prie nieko prisitaikyti.
- Žinai, visai smagi dienelė čia mums pasitaikė, tiesa? - ir vėl eidamas pro įvairiausias vitrinas nuotaikingai užklausė Juzefas.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Rugpjūčio 12, 2022, 04:54:13 pm
- Žinai, pirmą savo darbo dieną vos neužkerėjau vienos mokinės. - Prisiminė Senkleris.
- Tikriausiai nepanaudojau lazdelės tik todėl, kad mano katė kažką išvertė ir tada pradėjau mąstyti ką darau. - Tie prisiminimai sugražino ir kitus. Auris vėl pradėjo galvoti apie priežastis kodėl atsivilko pas Juzefą vidury nakties. Smagumėlis, jau čia, tai manęs niekas niekada neieškotų. Pasijuokė mintyse ir pabandė susitelkti į rodomą filmą.
Žmonės buvo nepatenkinti dėl nuostabiosios Juzefo skrybėlės. Bet draugeliui tas buvo regis nei motais. Jie pabaigė filmą ir išėjo. Aurio nuomone tas filmas tikrai nebuvo kažin kas. Bet prasiblaškyti tai tikrai padėjo.
- Tikrai smagi. Bet man vis tiek išliks paslaptimi toji nešyklė, kuri mus čia atkėlė. - Bet, kad jau jie buvo tokioje smagioje vietoje reikėjo išnaudoti privalumus.
- Reikėtų pažiūrėti kas gero lauke. Gal tikrai rastume kur pasimaudyti. Juk čia tiek tam skirtų prekių. - Garsiai galvojo Auris. O tada sustojo kaip įbestas.
- Man atrodo, kad matau tavo buvusią ir sūnų. - Kažkodėl sušnabždėjo jis. Gal nenorėjo atkreipti jų dėmesio. Jei tai aišku buvo įmanoma apsivilkus tokiais kostiumais.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Rugpjūčio 31, 2022, 09:08:36 am
Juzefas susidomėjo Aurio pasiūlymu išlįsti laukan. Buvo išties įdomu, koks gi tenais slepiasi paplūdimys ir koks lauke oras. Pagirios jau buvo praktiškai išgaravusios, tad plikis turėjo pakankamai energijos ir toliau smagiai leisti laisvalaikį.
Tačiau po akimirkos Levinso širdis nusirito į kulnus. Draugelis sušnabždėjo, kad mato buvusią mėlynakio šeimą. Juzefas pakėlė akis ir taip, pamatė buvusią žmoną. Pamatė išaugusį sūnų. Jie ėjo tiesiai beplaukio link.
- Tėti! Tėti! Kokia graži kepurė! - bėgdamas prie vyruko sušuko sūnus.
Netrukus Juzefas laikė glėbyje sūnų. Norėjosi verkti.
- Kodėl tu man neatrašei nei į vieną laišką? - paklausė.
- Į kokį laišką? - nustebo sūnus.
Tada susitiko Juzefo ir buvusios žvilgsniai. Jie vienas kitą pažinojo taip gerai, kad nereikėjo nieko ir sakyti. Levinsas nebyliai klausė: kodėl.
- Ar aš noriu, kad ir jis taptų idiotu?! - suspigo buvusi. - Manai, leisiu jam su tavimi bendrauti? Pažiūrėk, kaip tu atrodai! - nužvelgė Juzefą. - Niekada nesuaugsi ir dar esi psichas. Nepadariau klaidos, kad nutraukėme su tavimi visus ryšius! Eime! - paliepė sūnui.
- Imk kepurę, - pasakė Juzefas duodamas ją sūnui. - Ji tau patiko.
- Ne! - įsikišo buvusi. - Nieko jis iš tavęs neims! Dar bus apkerėta! Viskas! Einam!
Galiausiai ji tiesiog nusitempė sūnų, o Juzefas klūpėjo ant žemės užsidengęs delnais veidą ir tyliai verkė. Kepurė mėtėsi šalia, ant žemės. Darbar į jį žmonės spoksojo dar labiau nei prieš tai.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Rugpjūčio 31, 2022, 01:42:55 pm
Auris stovėjo tylėdamas ir žvelgė į tai, kas dėjosi čia pat. Matė kaip džiugiai Juzefo sūnus bėgo prie tėvo ir tai kaip į viską sureagavo jo žmona.
Dabar Juzefas atrodė toks nusiminęs ir tolimas. Bet Auris nežiūrėjo į draugą. Jis pradėjo bėgti paskui moteriškę.
- Palauk. Prašau tavęs sustok minutei. - Šaukė jai. Bėgdamas paskui nusiplėšė peruką, kuris bėgant smuko ant akių. Auris privalėjo su ja pasikalbėti. Ne dėl moters, net ne dėl Juzefo. Dėl jų vaiko. Tik dėl to berniuko. Vaikinas įsivaizdavo ką jam paliks šitas susitikimas. Liūdesį, pyktį ant tėvų. Auris dabar privalėjo ką nors padaryti.
Ir pagaliau prisivijo moterį.
- Palauk. Na prašau tavęs paklausyk ką noriu tau pasakyti. - Prakalbo. Stengėsi, kad balsas skambėtų ramiai ir užtikrintai.
- Aš žinau. Žinau kaip tau viskas dabar atrodo. Tikriausiai nesutarėte ar ne? O dabar išvydai Juzefą taip apsirengusį. Suprantu, kad pyksti. Laikai jį mažvaikiu ir tikriausiai sukilo visokios kitokios nuoskaudos. - Jie nebuvo taip gerai pažįstami su draugo žmona. Bet šiek tiek ją pažinojo.
- Bet aš ne apie tai noriu su tavimi pasikalbėti. Tie Laiškai... - Auris iš tos trumpos jų kalbos suprato, jog vaikas negauna tėvo laiškų. - Žinai, Aš dabar dirbu Hogvartse mokytoju. Sutinku ten vaikų, kurie kenčia dėl savo tėvų daromų dalykų. Kai kurie iš tokių paauglių jaučiasi nesaugiai. Kvailioja. Bando kuo labiau pasirodyti. Jie pasidaro pikti ir uždari. Arba tylūs, drovūs ir kuo labiau nepastebimi. - Auris įsivaizdavo kas bus, jei Juzefo sūnus negaus tų laiškų. Jei nieko nežinos, kad tėvas nori bendrauti galimai pradės jausti pyktį ant jo. Liūdesį. Vis galvos kodėl yra nereikalingas tėvui. Bet dabar tikriausiai viskas galėjo pasisukti į dar blogesnę pusę. Vaikas jau išgirdo apie laiškus. Eis laikas ir Galimai jis pradės pykti ir ant savo motinos. Jos šalintis. O paauglystėje viskas tik labiau paaštrės. Auris norėjo, kad berniukas į mokyklą ateitų linksmas ir patenkintas. Be tų minčių, kurios galimai suktųsi jo galvoje po šio susitikimo. O gal ir po būsimų kitų panašių nutikimų.
- Vaikams reikalingi abu tėvai. Neduodama jam tų laiškų nepadarysi geriau. Jis tik manys, kad yra nereikalingas tėvui. Kad yra blogesnis už kitus vaikus. Augdamas jis gali pradėti ieškoti savyje priežasčių kodėl tėvas nenori bendrauti. Patikėk manimi jį tai be galo prislėgs. O jei jis sužinos kad slepi laiškus. Ar tu įsivaizduoji kaip supyks ant tavęs? Tada ir tu neteksi savo sūnaus. - Dabar Aurio akys buvo sklidinos liūdesio. Ne vien dėl to vaiko. Galvojo apie Alaną ir jo tėvus. Apie Dori. Apie Erką, kuriai taip ir neteko pažinti savo tėvų. Jis tiek daug pykosi su ta mergaite. Bet ten stovėdamas jis galvojo, kad grįžus į darbą būtinai reikės dėl jos pasistengti.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Rugsėjo 01, 2022, 09:53:27 am
Juzefas girdėjo ir pro ašaras matė, kad Auris susistabdė jo buvusiąją. Jis šnekėjo daug, tačiau plikis nugirdo tik nuotrupas, mat draugas nerėkė, kalbėjo ramiai. Buvusios žodžius girdėjo visus, nes ji šaukė.
- Tas tavo Juzefas yra ligonis! - sušuko ji. - Jūs abu esat ligoniai, pažiūrėkit, kaip jūs atrodot! Ar aš tokiam kaip jis galiu patikėti sūnų? Ar aš noriu, kad mano vaikas užaugtų toks pat pusprotis, kaip ir tas?! - Levinsas pastebėjo, kad moteris pamojo jo pusėn. - Kiek tu turi vaikų, Senkleri? Ne tau aiškinti, kas geriausia man ir mano vaikui. Atsirado visažinis! Tu nežinai, kiek aš prisikentėjau!
Buvusioji kartu su sūnumi pasišalino dar spartesniu žingsniu ir dabar jų čia nei kvapo neliko. O pats Juzefas negalėjo nei pajudėti. Klūpėjo sukniubęs, iš akių riedėjo tylios, skausmo kupinos ašaros. Gal ir geriau būtų, jeigu sūnus jo nekęstų. Juk mėlynakis tikrai ne viso proto. Ir tikra tiesa, kad jo buvusi žmona iškentė su beplaukiu daug.
Bet dabar jie - Juzefas ir jo sūnus - prarado visus trejus metus. Kaži, ar sūnus galvoja, kad pats tėvas nenori su juo bendrauti? Ko jam pripaistė mama? Kodėl Juzefas buvo toks nevykėlis ir nesistengė dėl savo vaiko nuversti kalnų? Kodėl jis nesiėmė jokių priemonių apart tų kelių jam rašytų laiškų? Jeigu sūnui Levinsas vis tik yra svarbus asmuo gyvenime, tai plikšius, leisdamas viskam tekėti sava vaga, padarė didelę klaidą.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Rugsėjo 01, 2022, 03:25:13 pm
Auris žinoma nebesivijo buvusios Juzefo žmonos. Ji buvo teisi. Senkleris neturėjo savų vaikų. Bet daug laiko leido su paaugliais ir vaikais. Gal jie nebuvo jo, bet rūpėjo Auriui. Gal net per ne lyg. Jis tik atsiduso ir sugrįžo prie draugo.
Matė, kad tam visai nekas. Išvydęs ašaras panoro jį supurtyti ir paklausti kodėl užuot kažką daręs dabar verkia. Auris nekentė suaugusiųjų ašarų. Matė daug kartų, kaip bliauna girtas tėvas ir vapa visokias nesąmones. Ir kas tada? O gi nieko. Bet tą savo bjauriąją pusę jis nugalėjo. Atsisėdo netoliese ant žemės. Ir kai jau prašneko nebuvo matyti, kokios piktos mintys taip neseniai lakstė Aurio galvoje.
- Gana jau Juzefai. Labai jau nevykusiai viskas čia išėjo. - Juk persirengti kvailais drabužiais buvo mano mintis. Bet kažin ar tai būtų labai smarkiai pakeitę šio susitikimo baigtį. - Tai tavo šeimos reikalas. Ir ne man tau aiškinti. Tau ar tavo žmonai. Aš tik... Tiesiog norėčiau, kad tavo sūnui netektų sukti galvos dėl to ar yra reikalingas savo tėvui. Arba nenorėčiau, kad suaugęs ar ūgtelėjęs pradėtų puoselėti pykti savo motinai. Kažkas tarp jūsų nutiko ar ne? Tavęs ir tavo buvusios žmonos. Tai tikrai ne vien charakterių nesutapimas. Nepasakok jei nenori. Ir turbūt čia tam netinkama vieta. Aš tik noriu tau pasakyti. Na, gal jei parodysi daugiau pastangų, ji leis tau matyti sūnų. Tavo laiškų tai tikrai neskaitys. Bet gal tu gali jai nusiųsti gynėją. Jo negalės neišklausyti. Ir jei tikrai nuoširdžiai nori, kad viskas pasikeistų. O aš matau, kad to nori. Tegu gynėjas jai pasako tai, ką tu galvoji. Juk vis tiek gyvenote kartu. Turite sūnų. Gal ji nusileis, bent kažkiek. Gal bent perduos jam tavo laiškus, o paskui leis susitikti. Man atrodo, kad jam to labai reikia. Juk taip nudžiugo tave pamatęs.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Juzefas Levinsas Rugsėjo 01, 2022, 03:57:39 pm
Atrodė, kad Auriui išties rūpėjo. Rūpėjo tai, jog plikšiaus sūnus neaugtų nebendraudamas su tėvu. Auris pastebėjo, kad vaikas nudžiugo pamatęs Juzefą. Ir davė gerą patarimą: nusiųsti buvusiai gynėją.
Parašyti sūnui laišką, tai buvo to bankininko, vardu Dafydd, su kuriuo Levinsui teko susidurti kelis kartus, mintis. Nusiųsti gynėją - Aurio mintis. Kodėl aš nieko negaliu sumąstyti pats? Kodėl man taip sunku imtis kokių nors veiksmų? Nejaugi aš visiškas slunkius? Mėlynakis galvojo, bet garsiai nieko nesakė. Dabar rodėsi, kad bet kokį žodį ištarti būtų per daug sudėtinga.
Aurio pastebėjimai buvo teisingi ir taiklūs. Tačiau plikis jautėsi per silpnas, kad dabar gebėtų racionaliai mąstyti. Jis nenorėjo šitaip pasielgti. Nenorėjo imti ir palikti draugo vieno tame prekybos centre. Dar po to, kai jis vakar pats atkeliavo su šūsniu savo bėdų. Tačiau Juzefui buvo per sunku. Jis norėjo imti ir nuo visų pasislėpti.
Taigi, nepaisydamas to, kad paliks Aurį vieną kitoje šalyje. Nepaisydamas to, kad pasinaudos magija žiobarų akivaizdoje... Pokšt. Ir Juzefas išnyko oru.
Antraštė: Ats: Prekybos centras (Venisas, JAV)
Parašė: Auris Senkleris Rugsėjo 01, 2022, 04:55:34 pm
Viskas pasibaigė tuo, kad Auris liko vienas. Na gerai jau, ne visai vienas. su krūva vėpsančių žiobarų, kuriuos teko užmaršinti, kad negalvotų apie keistai pradingusį žmogų. Auris tą ir padarė.
Nežinojo kodėl Juzefas išnyko absoliučiai nieko nepasakęs. Gal peržengiau ribas, ar mes jau tokie artimi draugai, kad galėčiau žarstytis patarimais? O gal jam reikėjo viską apmąstyti. Gal jam reikėjo vienatvės. Tų gal buvo ne vienas ir Auris galvodamas apie tai ėjo ieškodamas tualeto.
Kas galėjo pamanyti, kad viskas išeis štai šitaip. Vaikiną pradėjo slėgti ši diena ir tai, kas laukė Londone. Kodėl tada penkiolikos atėjau ten, į tą kavinę? Kodėl tada nepasiėmiau Alano kartu. Jei tada būtų buvę kiek kitaip, jei tada būtų buvęs su mažiumi, tai niekada nebūtų prisėdęs prie Grėtės Dolohov staliuko. Jei nebūtų buvęs toks piktas kaip tada.
Tą kartą Alanas norėjo kartu, o Auris jį nuvijo. Pasakė, kad su juo trintis jam užkniso. Ir išlėkė miestan.
Buvo jau vėli naktis. Auris sugrįžo iš tėvo mėgstamos landynės. Ten stovėdamas lauke už lango žiūrėjo, kaip jo visiškai girtas tėvas toliau lakė su kitais tokiais pat. Paskui dėl kažko kilo peštynės. Ir jį, kadaise išdidų ir puikų kerėtoją Senklerį išgrūdo pro duris. Visą kruviną. Jis parėpliojo šonan ir dar pradėjo vemti. O Aurio, netoliese stovinčio sieloje vėl pradėjo kažkas byrėti. Nusivėmęs Amyras taip ir liko tame purvyne. O Auriui teko gerokai pavargti, kol kaip ir eilinį kartą parvilko senį namo. O ten jo laukė Alanas. Gal pabudo nuo triukšmo. Auris paliko tėvą kambaryje ir susiruošė kur nors lėkti. Bet kur, kuo toliau nuo čia. Aš noriu su tavim. Sakė berniukas, bet Auris nuvijo jį šalin. O tada išlėkė. Ir vienoje kavinėje sutiko Grėtę Dolohov. O dabar, po daugelio metų nežinojo ką daryti.
Vedamas minčių bei prisiminimų surado tualetą ir laisvą kabiną. Užsidarė ten. Pasiėmė ritinį popieriaus, pavertė nešykle ir dingo iš to didelio prekybos centro.