Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Magijos istorija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Gloria Clarke Birželio 02, 2021, 12:31:33 pm
-
Ir kas sudaro tuos kvailus bei prakeiktus tvarkaraščius?! Dabar būtent Danielei reikia pirmą mokslo metų dieną vesti pamokas. Absurdas! Pirmą dieną reikia pailsėti, paslampinėti mokyklos koridoriais, pajusti jog grįžai į Hogvartsą, tik ne kaip mokinys, o kaip profesorius, pasiruošti pamokoms, o ne iškart pulti jas vesti nieko nesuprantantiems mokiniams, kurių galvos po vasaros atostogų tuščios!
Pasipiktinimo kupinu savo kūnu, profesorė Klark (Ak, kaip durnai šie žodžiai kartu skamba.) žingsniavo į Magijos istorijos klasę. Nors mokyklos skambutis jau buvo nuaidėjęs prieš geras porą minučių, tai netrukdė Džeimsės apsiaustui įnirtingai plevėsuoti, o pasipiktinimui, jog jos pirmoji pamoka buvo paskirta pirmąją mokslo metų dieną, augti. Ir nors tas pasipiktinimas ir augo, bet tai nesutrukdė kaip visad puikiai įvaldyti savo veido kaukę ir atrodyti lyg pati ramiausia profesorė, nė kiek nesinervinanti ir nė kiek ant nieko nepykstanti.
Na štai ir kabineto, kurio Džeimsei reikėjo, durys. Viena ranka (nes kitoje buvo visas šusnis istorijos knygų) išsitraukė lazdynmedžio lazdelę ir įnirtingai mostelėjusi ja atidarė (oi ne, per švelniai pasakyta - atplėšė) duris. Mokiniai jau buvo klasėje ir tvarkingai sėdėjo sulose, taigi nenuostabu, kad visų žvilgsniai iškart nuslydo prie katik į klasę įsiveržusios moteriškės, kuri į pamoką jau vėluoja keletą minutėlių.
Nekreipdama dėmesio į visų įsmeigtas akis į ją, ji „nuplasnojo“ tarp suolų iki priekyje esančio profesoriaus stalo. Jos apsiaustas plaikstėsi į šonus iš to skubėjimo ir Danielė galėjo prisiekti, kad ne vienam mokiniui teko jį paliesti, o gal net gauti per galvą jo.
Galiausiai nutėškusi knygas ant stalo ji apsisuko į klasę. Matėsi, jog ne vienas nustebo matydamas tokį baltą veidą, tik ar bet vienas suprato, jog priešais juos stovinti moteris - albinosė? Aišku tai nebuvo taip svarbu, nebuvo svarbiau už pamoką.
- Šimtas penkiasdešimt antras puslapis, - kaip visada savo monotonišku balsu ir visai be jokio entuziazmo šaltai ištarė naujoji Magijos istorijos profesorė. Kol visi paklusniai, turbūt kiek išsigandę Danielės šaltumo ir atšiaurumo, vertėsi vadovėlius ieškodami šimto penkiasdešimt antro puslapio, mergina patraukė per klasę.
- Esu Danielė, jums - profesorė Klark. Šiemet dėstysiu Magijos istoriją, - aplinkui šlamėjo verčiami vadovėlių puslapiai. - Klausimų bus? - vėl taip šaltai pasiteiravo profesorė, jog niekas, net jei turėtų klausimų, nebūtų jų uždavęs. Po trumpos tylos akimirkos ji vėl prabilo: - Puiku.
Tada staigiai apsisuko (apsiaustas turbūt ir vėl plevėsuodamas kliuvo kam nors per veidą) ir nužygiavo atgal į profesoriaus vietą priešais klasėje esnačius mokinius. Kai galiausiai verčiamų lapų garsai nuslopo, ji pasiraitojo apsaisto rankoves ir paėmusi nuo stalo vieną neseniai atneštą mokytojo knygą ir atsivertė reikiamą puslapį.
- Kaip matote, mūsų tema - antrasis Voldemorto teroro valdymo laikotarpis. Ši tema mums užims ne vieną pamoką, tad šia tema kalbėsime kitą, kitą ir dar kitą pamoką. Taigi susikaupiam ir atidžiai įsimename visas detales, kurias perskaitysite pirmose keturiose pastraipose.
Danielė nužvelgė klasę šiurkščiu žvilgsniu bylojančiu „Skaitot, o tai gausit dvigubus areštus!“ ir laukė kol vaikai baigs skaityti.
Antrasis Voldemorto teroro valdymo laikotarpis (1994 - 1998)
Iki 1994 m. Voldemortas sukūrė naujus planus, kaip visiškai atgaivinti savo kūną. Jis taip pat buvo įsigijęs du pasekėjus: Piterį Trumpulį ir gyvatę Nadžinę (kuri netrukus taps Horokrusu). Su Trumpulio pagalba jis pagamino gėrimą iš vienaragio kraujo ir Nadžinės nuodų, kad gautų elementarų kūną (į žvynelinę panašią formą). Tačiau norint visiškai priskelti, reikėjo gėrimo, pagaminto iš tėvo kaulo (lengva), kūno iš tarno (lengva) ir priešo kraujo (kurį būtų buvę taip pat gauti lengvai, jei Voldemortas nebūtų nusprendęs jo gauti iš Hario). Nors jis galėjo panaudoti bet kokio „priešo“ kraują, Voldemortas norėjo Hario Poterio, kuris prieš trylika metų atėmė iš jo valdžią. Taip pat jis manė, kad paėmęs kraujo iš Hario pagaliau atsikratys apsauga, kurią kadaise Hariui suteikė mama, jog Voldemortas jo negalėtų palieti.
Kartu Voldemortas ir Tumpulis surado informatorę, vardu Berta Džorkins, kankino ją už žinias ir galiausiai nužudė. Jos nužudymas buvo panaudotas paskutiniam Voldemorto Horokrusui - gyvatei Nadžinei. Turėdamas iš Bertos gautą informaciją, Voldemortas išgelbėjo Bartį Susitraukelį jaunesnįjį, ir parengė išsamų planą apeiti visas Hario apsaugos priemones ir pristatyti jį į savo tėvo kapines, kad Voldemortas atgimtų iš naujo. Pavyko. Haris ir Sedrikas Digoris buvo pristatyti į kapines, kur Sedrikas buvo nužudytas. Suveikė ir gėrimas. Voldemorto gėrimas ne tik atkūrė jo fizinį kūną, bet ir dabar jis galėjo liesti Harį be nepakeliamo skausmo. Voldemortas sušaukė išgyvenusių mirties valgytojų konferenciją ir pareikalavo atnaujinti jų ištikimybę.
Kai Voldemortas stojo į dvikovą su Hariu, jis sulaukė dar vienos staigmenos: jo ir Hario lazdelės buvo dvynės (iš to pačio fenikso uodegos plunksnos šerdies), ir nė viena negalėjo įveikti kitos. Tai sukūrė tinkamas sąlygas jog iš Voldemorto lazdelės butų ištraukti paskutinių Voldemorto aukų aidai. Padedamas Hario motinos ir tėvo aidų, Haris sugebėjo pabėgti į Hogvartsą su Sedriko kūnu.
Po šio įvykio Voldemortas buvo pasiryžęs įgyti pranašumą prieš Harį. Jis prisiminė pranašystę, kurią Sneipas buvo nugirdęs prieš daugybę metų, ir nusprendė vėl susitelkti ją. Jo pastangos buvo sutelktos į oficialų pranašystės įrašą, kuris, žinoma, saugomas Magijos ministerijos Paslapčių departamente. Dėl šios ir kitų priežasčių Voldemortas organizavo kalinių pabėgimą iš Azkabano tvirtovės 1996 m. sausio mėn.
Baigus mokiniams skaityti Džeimsė nustatė griežtoką veidą ir pasiruošė užduoti teorinį klausimą.
- Ką gi, ką gi, ką gi... - savo monotonišku balsu pradėjo. - Tai va, perskaitėte įžangą į mūsų mokomąją medžiagą. Labai gerai. Dabar prašyčiau, kad kiekvienas išvardytumėte po vieną žmogų, kuris kovojo prieš Voldemortą ir jo kariauną - Mirties valgytojus. Nepamirškite trumpai nupasakoti to burtininko ar raganos gyvenimą, jo kovą su Voldemortu ir galbūt paminėti net jo mirtį. Ir mokinių neplautom ausim nepageidauju - kalusykitės ką sako kiti ir nesikarojate.
Tada užvertė savo knygą ir atsirėmė į stalą laukdama mokinių atsakymų.
Viskas aiškiai parašyta post'e, bet jei vis dėl to kam neaišku, mielai atsakyčiau į gautas pašto pelėdas.
Teorija iki O6/O5.
-
Rudaplaukė švilpinukė laukė pamokos savo mėgstamiausioje vietoje - paskutiniame suole ir visą laiką laukdama naujosios profesorės arba profesoriaus bandė atspėti koks jis galėtų būti. Gal linksmas ir norintis bendrauti su visais mokiniais? O gal tiesiog ramus ir malonus? Arba... Piktas ir atšiaurus norintis visų mirties? Amanda nusipurtė nuo tokios minties. Tiesą sakant, nesuprato kokio Magijos Istorijos profesoriaus ji norėtų labiau. Tikriausiai tokio, kuris manęs nekalbintų ir leistų slėptis paskutiniame suole. Tačiau į kabinetą įžengė profesorė, atrodė šiek tiek atšiauri, tad Amanda net nusipurtė.
Švilpynės koledžo mokinei profesorė patiko - nebuvo jokių "utiu tiu", ji kalbėjo labai suprantamai, tad Amanda šiek tiek nusiramino. Vis dėl to, vis tiek naujosios profesorės šiek tiek bijojo.
Išgirdus klausimą Amanda iš kart pakėlė ranką ir net nustebo - visą laiką labai bijodavo net prasižioti pamokos metu.
- Amm, tai Hario Poterio tėvai kovojo prieš Voldemortą. Lilė Evans ir Džeimsas Poteris. Lilė Evans buvo žiobarų kilmės ir Hogvartse buvo Severo Sneipo geriausia draugė. Iki tol, kol jis pavadino ją didžiausiu įmanomu įžeidimu "Purvakrauje". O Džeimsas buvo grynakraujis ir jam labai patiko Lilė. Beje, jis labai įžeidinėjo Sneipą. Lilei ir Džeimsui baigus Hogvartsą jie susituokė ir įstojo į Fenikso broliją. Galiausiai jie sužinojo, kad Voldemortas ketina juos nužudyti, tad pasislėpė ir Piterį Trumpulį padarė paslapties saugotoju kuris juos išdavė ir tada Voldemortas per Heloviną juos nužudė.
Amanda atsiduso. Turbūt pasakė žymiai per daug, tačiau labai norėjo išsakyti viską ką žino. Tikiuosi uždirbsiu nors vieną tašką...
-
Tiesą sakant, varnanagė jau pradėjo nuobodžiauti. Nors tai ir buvo tik viena iš pirmųjų pamokų šią irgi pirmąją dieną, ją pradėjo imti žiovulys. Kėlėsi ryte sunkiai, dėl prakeiktosios pagalvės, kurios abi pusės buvo šiltos. Ačiū, mieloji Mocha, kad nugulėjai abi. Tiesiog vos laikau džiaugsmą, kad tu taip padarei. Tikrai. Sėdėdama galiniame Magijos Istorijos kabineto suole, ji vos laikėsi ant kėdės. Trumpam apžvelgusi kitus mokinius, pastebėjo, kad dauguma atrodė žvalesni už ją. Laimės numylėtiniai nelaimingi. Vis gi, pastebėjusi tamsius paakius ant vieno iš mokinių, prisiminė, kad stabtelėjusi prie veidrodžio varnių miegamąjame pati ne ką geriau atrodė. Prie ir taip apsiblaususių akių, neišsimiegojusiam vaizdui padėjo ir tamsūs pusmėnuliai po rudomis akimis. Minėtąsias akis ji pasitrynė su nedidelėmis rankomis, truputį prižadinti jas. Ir kurgi ta profesorė? Baigsiu užmigti tuoj.. Apsisprendusi su savo mintimi, ji sudėjo rankas ant suolo pagalvės forma, ir užsimerkusi padėjo šonu galvą ant jų.
Jau beveik pradėdama snausti, mergaitė staiga čiut ne pašoko iš vietos. Ne itin tylus durų trenksmas iškart jai išbaidė visus norus miegoti, o šokiruotos akys iškart nukrypo link triukšmo priežasties. Pasirodo, tokia buvo šioji vėluojanti profesorė. Suerzinta trumpaplaukė stebėjo šviesiąją profesorę tiesiai šviesiai "šluojant" mokinius iš suolų, su plevėsuojančiu apsiaustu. Varnanagę tai, kažkodėl, sužavėjo. Kaip ir šaltas monotoniškas balsas. Visai kitas reikalas, palyginus su Sapaliojančia Spellman. Hm, profesore Klark, jūs ką tik išstūmėte visus kitus profesorius iš mano mėgiamųjų sąrašo. Mergaitė vos sulaikė pašaipų prunkštelėjimą, kai kažkas vėl gavo iš apsiausto per veidą. Ši profesorė suteikė ypatingą įspūdį Elodie. Rudaakė iškart pradėjo tikėtis daugiau panašių pamokų iš jos. Galbūt, net nustotų skųstis ankstyvu pamokos laiku.
Jau po užduoties žodžių, juodaplaukė, vartydama vadovėlį priešais, susidomėjusi vis žvilgčiojo į personą klasės priekyje. Mat, gyvenusi tarp įprastai atrodančių žmonių, ir tamsių plaukų ir akių šeimos, jai nebuvo įprasta matyti albinosą žmogų. Žinoma, žinojo, kad tokių yra. Jai patiko domėtis unikaliais dalykais. Bet matyti tokį priešais, buvo kas kitą. Moksleivė buvo patenkinta, galinti mokintis pas šią profesorę. Netrukus varnė nuleido akis į reikiamą vadovėlio puslapį, vos išgirdusi sekančius mėgstamiausios profesorės žodžius.
Praėjus ilgoms kažkur penkioms skaitymo minutėms, mergaitė unisonu su kitais mokiniais kilstelėjo tamsių vešlių plaukų galvą. Įdėmiai, savo įprastu, be emocijų, veidu, klausėsi tikrosios teorijos užduoties. Jai, iš tiesų, būtų labiau patikę kalbėti apie blogesnę pusę, pavyzdžiui - vieną iš Mirties Valgytojų. To ji ir tikėjosi, besiklausydama užduoties. Bet, truputėlį nusivylė. Ką gi, domintis vienu, nori nenori, sužinai ir apie kitą. Pamąsčiusi, ir davusi pirmenybę kitiems mokiniams pasireikšti, varnanagė sugalvojo, apie ką šnekės. Giliai įkvėpusi ir iškvėpusi (mat ne itin mėgo kalbėti prieš daug žmonių), ji pakelė dešinią ranką ramiu mostu aukštyn. Ir, neužilgo sulaukusi savosios eilės, kostelėjo prieš kalbant, ir pradėjo:
- Sirijus Blekas. Jis buvo kilęs iš kaip tik iš tokios šeimos, kurioje ir buvo Mirties Valgytojų. Dėl daugelio priežasčių, nuo šeimos pabėgo, stojo į gerąją pusę. Buvo vienas iš Plėšiko plano sudarytojų, taip pat Hario Poterio krikštatėvis. Dėl apšmeižimo, buvo dalį gyvenimo įkalintas Azkabane, laikomas vienas iš Voldermorto sekėjų. Sirijus mirė būtent kovodamas prieš Mirties Valgytojus, Paslapčių Departamente, kai viena iš Mirties Valgytojų, jo pusseserė, Belatriks Lestreindž jį nužudė žudomaisiais kerais. - nustojusi kalbėti, varnė vėl patogiau įsitaisė savo sėdimojoje vietoje, ir, šiek tiek susidomėjusi, pradėjo toliau skaityti atverstą vadovėlio temą, ignoruodama viską aplink.
-
Klastuolis sėdėjo Magijos istorijos pamokoje, ši jam savaime aišku nepatiko ,bet tai buvo privaloma. Visas neišsimiegojęs, pavargęs ir piktas nei įprastai beveik miegojo suole. Daniel James Clarke - profesorė dėsčiusi Herbologija praeitąmet. Šalta ir griežta moteris, beveik tokia pat kaip ir Vegard, atrodė jis vienas klasėje jos nebijojo. Šį kartą vaikinukas sėdėjo ties viduriu ir laukė į klasę ,,atskrendančios'' mokytojos. Visi kantriai laukė, o Vegard buvo ties užmigimo ribos. Netrukus užsitrenkė durys ir į klasę įėjo profesorė. Su savo apsiaustu nevienam skuto į galvą, laimei nekliuvo Vegard. Jis klausėsi profesorės, nes ji viena atrodė normali iš begalės mokytojų, visi kiti buvo kažkokie trenkti. ((Nenorėjau įžeisti nei vieno profesoriaus, jūs visi nuostabūs)) Pasigirdo jos šaltas balsas, visus persmelkė jos žvilgsnis. Vegard nesijaudino ,nes žinojo jog profesorė normali. Atsivertęs vadovėlį jis lėtai pradėjo skaityti, tai dar labiau migdė. Klastuolis norėjo jog kažkas dabar užvožtų per galvą su tuo Magijos istorijos vadovėliu! Kaip ir visada jis sėdėjo vienas ir tai buvo labai gerai. Praėjo kažkur dešimt minučių ir Vegard baigė skaityti, kaip tik tuo metu buvo paskelbta užduotis, teorinė užduotis. Permetęs tekstą akimis jis atsistojo ir tarė:
-Prieš Lordą Voldemortą kovojo daug žmonių, Haris Poteris, jo šeima, fenikso brolija, dumbuldoro kariauna, šių žmonių buvo begalės, niekam nepatiko Voldemortas, nepatinka ir man.,-Išsakęs mintis vėl atsisėdo į suolą ir toliau ,,miegojo''.
Profesorės pastaba: Danielė - naujas personažas ir visiškai nesusijęs su Danieliu (t.y. tai jos pirmieji profesoriavimo metai Hogvartse, ji nedėstė pernai Herbologijos), prašyčiau pataisyti.
-
Nauja pamoka, nauja profesorė, nauji veidai. Aviana sėdėjo savo suole ir mąstė, tik pati nežinojo apie ką, nes mintys buvo miglotos. Mergina sėdėjo pačiame priekyje ir laukė profesorės. Prasivėrė durys ir įėjo griežta bei šalta moteris. Aviana jos pabūgo, bet kuo profesorius griežtesnis tuo geriau moko. Galbūt Wallflower atstovei pasirodė jog profesorė šalta ir pikta? Profesorės apsiaustas ,,pabūčiavo'' grifiukę. Profesorės veidas buvo išbylškęs ir perbalęs. Gal ji blogai jaučiasi? Profesorės balsas buvo pasakiškas. Ji viską papasakojo kaip ir kiekvienas profesorius atėjęs į klasę. Užduotis buvo aiški ir įdomi. Mergaitė pradėjo skaityti. Tekstas buvo ilgas. Praėjo keletas minučių ir grifė baigė skaityti. Nuskambėjo dar viena užduotis. Dauguma jau pasakė savo variantus, atsistojusiu Aviana švelniu balsu tarė:
-Frankas ir Alisa Nevėkšlos, Nevilio Nevėkšlos tėvai, jie priklausė Fenikso brolijai, juos nužudė-nukankino Mirties valgytoją Belatriks Lestreindž, daugiau nežinau...,-Išsakė Aviana.
-
Nauja diena naujos pamokos ir galimai nauja profesorė. Luna sėdėjo pačiame priekyje ir mosikavo po stalu kojomis ir laukė pamokos jai tai labiausiai patiko. Įėjus naujai Profesorei Clark ,Evanns be galo persigando ji buvo gana griežta. Po kiek laiko kai visiškai tuo įsitikino Švilpė pradėjo tyliai verkti. Kodėl būtent šio dalyko profesorė turi būti tokia pikta? Manau dievinčiau Magijos Istorijos pamokas jeigu ne šita bjauri profesorė.Po kiek laiko vis tik prisivertė save atsiversti knyga. Tema buvo apie Lunai tikrai ne kartą girdėta burtininką mama mergaitei visad pasakodavo. Luna labai greitai perskaitė užduotą tekstą tik ilgai mąstė ar atsakinėti į mokytojos klausimą. Nežinau ar atsakinėti ar ne ,bet vis tik gaučiau savo koledžui taškų. Evanns pakėlė savo apverktas akis jai buvo visiškai nesvarbu ką apie tai pagalvos kiti. -T.. Taigi profesore žinau kelis....- Ir Luna sukukčiojo , bet kalbėjo toliau - Taigi su šiuo burtininku ir jo šalininkais kovojo Fenikso brolijos nariai tarp jų tikrai žinau vieną tai buvo Sirijus Blekas kuris buvo nužudytas vienos labai tuo laiku žymios mirties valgytojos Belatriksės Lestreindž ta pačia mirtis valgytoja buvo nužudyta ir Nimfadora Tonks kuri taip pat buvo brolijos narė daugiau nežinau.- Baigusi kalbėti Luna pasidėjo galva ant rankų ir daugiau į nieką nekreipė dėmesio.
-
Jessica laukė profesorės, o kai šioji atėjo, tikrai pasidarė šalta, ir mergina užsinorėjo į savo jaukią lovelę. Brrrrrrr. Nejauki profesorė buvo, net labai nejauki. Baisuoklė... - Pamanė Jessica. Su savo kalba, ta Danielė dar labiau išgąsdino grifiukę. O dar tas apsiaustas... Kodėl tik įžengus į klasę šiai Klarkei, Moony mintyse jau peikė naują (na... šitą) Magijos Istojios dėstytoją? Ana buvo geresnė... Vis vien, sudalyvausiu, kur dingsi. O tai dar nuims taškų...
Atsivertė vadovėlį, paskaitė. Šitą dalyką girdėjusi buvo šimtus ar net milijonus kartų. Bet istorija bauginanti. Viską perskaičiusi, išgirdo šiurkščiai ištartą teorinį klausimą. Ką ten dabar man pasirinkti? O, kiek daug žinau! Pakėlė ranką ir be leidimo pradėjo kalbėt (jei jo iš vis reikėjo šios "šaltosiosios" pamokoje):
- Šiaip kovojo, tai daugokai, kaip ir visi geriečiai (burtininkai). O aš galiu pasakyti, kad stipriausiai kovojo Hario draugai ir tėvai. Tad papasakosiu apie... - prancūzė pagalvojo apie ką pasakyti. Ronį? Hermioną? - Taigi, Nevilis Nevėkšla buvo labai geras žmogutis iš Grifo Gūžtos. Jis visada padėdavo savo draugams, o labiausiai Hariui. Bandydavo sustabdyti netinkamus veiksmus arba padėti atlikti kai kurias užduotis. Nežinau ką daugiau pridurti.
Ir patogiai įsitaisiusi kėdėje ji žvelgė Danielę.
-
Čilali susidomėjusi sėdėjo savo pirmojoje pamokoje - magijos istorijoje. Nors "susidomėjusi" būtų per stiprus žodis. Liepsnutė labiausiai nekantravo dėl to, kad prasideda mokymosi Hogvartse etapas, o magijos istorija jai buvus nebuvus. Ypač dėl to, kad iš patirties su airiu tėvu žinojo, kad britų salų gyventojams pasaulio istorija reiškia juos pačius, britus. Klastuolė niekinamai pagalvojo, kad turbūt ir magijos mokykloje nagrinėti gaus tik kvailus anglų "nuotykius".
Jos skeptiškumas istorijos pamokos atžvilgiu pasitvirtino, išgirdus darželinuko lygio teorinį klausimą. Akivaizdu, kad vargšai britai šiek tiek atsilikę, - užjaučiamai pagalvojo Čilali ir pradžiugusi davė sau taškų už parodytą altruistiškumą.
- Profesore, galiu aš? - šaltai paklausė pirmakursė, gana juokingai bandydama suvaidinti orią motinos laikyseną. - Taaaigi, Nimfadora Tonks. Ji buvo viena žymiausių to meto metamorfmagių, greitai po mokyklos baigimo tapusi puikia aurore, kad ir jaunute. Ir jos tėvai, ir jos vyras Remas Lupinas, ir globėjas aurorų štabe Alastoras Rukna buvo Fenikso brolijos nariai. Nimfadora žuvo Hogvartso mūšyje.
-
Nuobodu! nepatenkintas galvojo Davidas profesorei nė nepradėjus kalbėti. Kodėl jis turi švaistyti savo laiką tokioms nesąmonėms kaip magijos istorija?! Siaubingai nuobodi pamoka! Berniukas visiškai nenorėjo sėdėti klasėje ir nesuprato, kodėl iš viso pasirodė pamokoje. Tikrai neatsakinėsiu į jokius kvailus teorinius klausimus! Ir jau tikrai Davidas neketino skaityti kvailo teksto! Tai buvo pernelyg nuobodu! Geriau jau ramiai pasnausti arba sugalvoti, ką būtų galima nugvelbti.
Taigi Davidas pasidėjo galvą ant suolo ir užsimerkė, bet užmigti, deja, nesisekė. Teliko kurti planą! Berniukas susimąstė ir atsargiai pakėlė galvą. Įdėmiai pažvelgė į profesorę, bet nepastebėjo, ar ji turi ką nors įdomaus ir verto dėmesio. NUO-BO-DU! dar labiau pasipiktino Davidas. Kaip tik tuo metu profesorė pareiškė, kad mokiniai baigė skaityti. Berniukas sukikeno, bet pasistengė padaryti tą tyliai. Argi jam reikia, kad kažkas atkreiptų dėmesį!
- Dumbldoras! - garsiai sušuko Davidas. Ar kiti tokie kvailiai, kad nesugeba pasakyti tokio paprasto atsakymo?! - Jis buvo vienintelis burtininkas, kurio Voldemortas bijojo. Ir ilgai direktoriavo šioje mokykloje.
Pasirodo, Davidas buvo vienintelis genijus, susiprotėjęs pasakyti tokį paprastą atsakymą! Berniukas nutarė, kad visi kiti šitoje mokykloje yra kažkokie kvailiai, ir vėl pasidėjo galvą ant suolo. Ar jis laukė praktikos? Ne, jis tik apsimetė tai darantis!
-
Aurora paskubomis įsiveržė į Magijos istorijos klasę. Per tankiai sustatytus suolus ji prasibrovė į patį kabineto galą, kur stovėjo vienišas, mažas staliukas. Nuostabu... Kaip tik man,- Mintyse sukikeno mergaitė ir atstūmusi kėdę, atsisėdo.
Gler svajojo apie šiltą vasarą ir atostogas, kurios, nekeista, visai neseniai baigėsi. Mintys vėlėsi ir lipo viena ant kitos.
Antrakursė net krūptelėjo, kai vėluodama, vos negriūdama į kabinetą įpuolė naujoji profesorė. Čia tikriausiai profesorė Klark...- susimąsčiusi pagalvojo grifė. Kaip tik tą sekundę profesorė prabilo ir prisistatė. Aurora net susigūžė nuo ledinio, pašaipaus balso. Ji tikriausiai labai vieniša... Jos balsas toks šaltas, baugus ir... vienišas,- pamintijo mergina. Gler labai įdėmiai pažvelgė į profesorę Klark ir pabandė sutikti jos šaltą, atšiaurų žvilgsnį, o kai tai padaryti pavyko, grifiukė be galo šiltai nusišypsojo ir net sekundei pagalvojo, kad pamatė profesorės akyse gerumo žiežirbas.
Aurora palaukė profesorės nurodymų ir atsivertusi reikiamą vadovėlio puslapį, įsigilino į temos pavadinimą ir pateiktą informaciją. Mmmm... Man visada patiko Voldemorto istorija,- itin susidomėjusi pagalvojo mergytė. Baigusi skaityti ji išklausė mokytojos klausimo ir pabandė prisiminti viską, ką skaitė apie Sirijų Bleką. Antrakursė gal kiek per daug entuziastingai pakėlė ranką ir ėmė pasakoti:
- Sirijus Blekas...- nusiminusi tarė mergaitė,- buvo nuostabus žmogus, esu tuo įsitikinusi. Jis yra didžiulis pavyzdys man. Sirijus dar jaunas būdamas dėl neteisingų, suverstų kaltinimų sėdo į Azkabaną ir ten ilgai kalėjo kol pagaliau pabėgo. Jis buvo ištikimas Fenikso Brolijos narys ir narsiausias karys. Kovodamas su Voldemorto šalininke, jo dešiniaja ranka, savo pussesere Belatriks Lestreindž, jis netikėtai žuvo nuo jos rankos. Sirijus buvo kilęs iš garsios grynakraujų Blekų giminės, kur daugelis buvo mirties valgytojai. Pats jis vaikų neturėjo,- Baigusi pasakoti Aurora dar kartą šyptelėjo.
-
Raudonplaukė klastūnė vėl išėjo iš proto kaip norėjo susipažinti su naująją Magijos istorijos profesorę. Gal ji papuolė ne į tą koledžą. Italė mergaitė trepsėjo kojomis nerimastingai žvelgdama į naują profesorę. Ji buvo tikrai kitokią ne profesorė Dorotėją ir mergaitės protas prašviesėjo. Greičiausiai ji bus siaubinga profesorė, na bent Magijos istorijos. Primena Severą Sneipą. Tokia bejausmė.
Prasidėjo nuobodžioji teorija. Nuskambėjo žodžiai ,,Esu Danielė, jums - profesorė Klark." Pala pala, o ar ne tokios pat pavardės ir vardo profesorius anais metais dėstė Herbologija. Negali būt. Dabar šita profesorė man patinka dar mažiau. Kad ir kaip nenorėjo Sofi tyliai sumurmėjo baisiajai apsimetelei:
-Nu jo profesorę, nu jo. Labai lengvą,-ji kalbėjo ir nežiūrėjo į Klark,- daug žmonių kovojo su tuo, kaip sakant ,,neminėk jo vardo" kaip sakė Hagridas. O va ir prie jo priėjom. Taigi prieš jį, na tą Lordą Voldemortą kovojo Hagridas. Dar išskirčiau Vizlius. Ta prasme Molė ir Artūras Vizliai. Įdomu tai, kad Blekų giminė yra gimininga su Vizliais, o ir jie prieš jį kariavo,- sarkastiškai atsakė Sofi.
-
Stela nekantriai laukė pirmos Magijos istorijos pamokos. Ji tikėjosi, kad pamoka bus smagi. Jos manymu, Magijos istorija turėtu būti labai idomi. Jei tik mokytoja man patiks ir jei ji dėstys savo dalyką idomiai, tai tikriausiai bus viena mano mėgstamiausiu pamokų. Taip galvojo varniukė kol neatsidarė durys ir pro jes neižengė profesorė. Vos ją pamačiusi Stela suprato, kad šia profesorę vargu ar kada nors pamėgs. Pažiurėjusi į Lisa kuri sėdėjo suole grata jos raganiukė pagavo jos žvilksį ir iš jo suprato, kad Magijos istorijos profesorė kambariokei ne tik, kad nepatiko, bet ir ją išgąsdino. Pradėjusi skaityti vadovėlį varniukė šiektiek užsimiršo, jai patio istorija. O išgirdusi teoriją jis nusišypsojo net jei ir nepamėgsiu profesorės Klark galiu ir toliau mėgti Magijos istorija. Stela gal ir būtu atsakiusi prima, tačiau profesorė buvo tokia šalta jog jai prireikė laiko kol visiškai isidrasino ir galėjo kalbeti nemikčiodama. Tada pakėle ranką ir palaukė kol jai leis kalbėti.
- Hermiona, viena iš daugelio žmonių kovojusiu prieš Voldemortą. Ji nuo pimo kurso Hogvartse padėjo Hariui kovoti prieš Lordą Voldemortą. Septintame kurse ( kurį ji praleido daugiausia su Hariu ir Roniu padėdama ieškoti horokrusų ) ji sunaikino viena iš Voldemorto horokrusu. Tai buvo Švilpynės koledžo ikurėjos Helgos Švilpynės auksinė taurė. Hermiona ją perdūrė Basilisko iltimi paslapčių kambaryje. Hermiona yra iš žiobarų šeimos. Hogvartse mokėsi Grifo gūžtos koledže. Penktame kurse buvo prefektė. Beto siekė, kad namų elfai būtu laisvi. Hermione ištekėjo už Ronio, turėjo du vaikus, sūnų ir dukrą vardu Rauzė. - pasakiusi ką norėjo ji atsisėdo ir pradėjo dvejoti ar karnais ne per daug pasakė apie pačia Hermiona, ir ar nepermažai papasakojo kaip ji kovojo prieš Voldemortą tačiau kadangi jau po laiko ką nors kiest, nusiramino. Taip manau, kad man tikrai patika Magijos istorija pagalvojo Stela ir toliau klausėsi vis persimesdama žvilksniu su Lisa.
-
Tyla. Dar viena tylos akimirką. Galėtų jie ir toliau taip tylėti, nereikėtų man terliotis su jais ir būtų galima iškart eiti prie praktikos. Ir iškart po profesorės šių minčių, tarsi ji jas būtų ne tyliai sau galvoje sugalvojusi, o garsiai visiems išsakiusi, iš suolo pakilo pirmoji mokinė, pasiruošusi atsakinėti. Danielė atšiauriai dėbtelėjo į ją - galėjo ši ir patylėti, nebūtų kitų užvedusi ant kelio ir kiti nebūtų pradėję pilti atsakymų kaip iš kibiro. Košmaras su tais mokiniais čia!
Dar kartą priekaištingu žvilgsniu nužvelgusi, tik šį kart ne tik į švilpę, bet ir į visus klasėje susirinkusius nekaltus mokinius, ji, ne su didžiausiu malonumu, palenkė galvą, taip pareikšdama, jog atsakymas nepriekaištingas ir užskaitytas. Tą patį padarė ir antrai prabilusiai merginai, kuri kažką sumurmėjo apie Sirijų Bleką. Džeimsė jau norėjo automatiškai tą padaryti dar vienam prabilusiam mokiniui, tik staiga susivokė ką anas šneka.
- Patarčiau išsiplauti ausis, tamsta Saeterhaug. Juk minėjau, kad reikia papasakoti apie vieną žmogų, o ne išvardinti viską ir net nepaminėti kaip jie kovojo su Voldemortu! - savo monotonišku balsu varė Danielė, kuriai šiuo metu nerūpėjo, jog mokinys iš jos koledžo.
Galiausiai, vienam mokiniui prisėdus, įvyko tai, ko Džeimsė mažiausiai troško - iš suolo atsakinėti pakilo grifiukas. Su savo nepasitenkinimu, nebežinodama kurio galo griebtis, Klark išspraudė pro savo lūpas taip ilgai norėtus ištarti žodžius:
- Tamsta Wallflower, prarandate tris taškus iš savo koledžo, už nepilną ir trumpą atsakymą, - jos balsas iš monotoniško pasikeitė į šaltą it ledas. Pasmerkusi jaunąją mokinę savo atkakliu ir griežtu žvilgsniu, ji nusisuko prie kito mokinio (kuris, ačiū Dievui, nebuvo grifas).
- Kas čia per mada nesiplauti ausų?! Tamsta Evanns, ar klausotės ką šneka kiti? Jugi aiškiai pasakiau, jog mokinių neplautom ausim nelaukiu - nekartojam atsakymų! Jei dar kas sumanys čia įkišti Bleką ar dar ką nors, kas jau buvo paminėtas, nejuokauju - lėksit pro duris, - atšiauriuoju balsu ir žvilgsniu pagrasino Klark. Ši moteriškė tikėjosi, jog čia visokios nesąmonės ir visi grifai pasibaigs, bet kur tau?! Štai, dar vienas grifas krenta iš suolo rėkaudamas atsakymą ir gadindamas albinosės nervus. Neišklausiusi iki galo atsakymo, Džeimsė nesavu balsu užriko:
- Tamsta Moony, Grifų Gūžtai numušėte šešis taškus už savo tokį nepagarbų elgesį - kalbėjimą iš vietos be profesoriaus leidimo! Jūsų atsakymas neužskaitytas!
Na o tada, Danielei teko kiek nurimti, nes iš suolo kalbėti pakilo ne Grifų Gūžtos atstovas, o Klastūnyno. O ir atsakymas buvo nuostabus.
- Nuostabus atsakymas, tamsta Liepsnute. Visi, imkit pavyzdį iš Klastūnyno, kuriam skiriami papildomi penki taškai už nuostabų atsakymą.
Išgyrsusi vieną mokinį, o po to išklausiusi kitą, iškart pasigailėjo. Koks idiotas gali paminėti tokį žmogų, bet nepapasakoti apie jį nieko, kai to prašo užduotis?
- Tamsta Dominguez, žmogų pasirinkote tikrai įspūdingą, bet kodėl nieko apie jį nepapasakojote? Deja negaliu šį kartą Klastūnynui skirti taškų.
Na o toliau viskas ėjo tik blogyn ir blogyn… Vėl iš suolo pakilo grifas! Ir dar - vėl kaišioja tą Bleką!
- Tamsta Gler, gal malonėtumėte man paaiškinti kas čia per mada užėjus - nesiplauti ausų ir visur kaišyti tą Bleką?! Anas jau turbūt nusibaigė antrą kartą nuo tokio kaišiojimo visų ir visur. Atimu šešis taškus iš Grifų Gūžtos, gal pagaliau baigsis ši kvaila - ausų nesiplovimo - mada!
Štai, vienas blogyn, o va ir dar vienas: tą prakeiktą madą pademonstravo dar kartą ne kas kitas, o Klastūnyno koledžo atstovas! Kokia gėda… Reiks surengti Klastūnyno bendrajame kambary susirinkimą apie tai, kaip plautis ausis prieš pamokas, ir ne tik prieš jas!
- Po perkūnais! Kada baigsis ta mada?! - jau nesavu balsu rėkė Klark. - Juk jau dešimt kartų sakiau - sakome PO VIE-NĄ žmogų!
Ant Klastūnyno, kad užtraukė tokią gėdą koledžui, ir dar per jo vadovės pamoką, Danielė buvo taip supykusi, jog paskutinei mokinei (kad ir kokio koledžo atstovei), ji tik linktelėjo galvą - nebebuvo svaru, jei netyčia už neteisingą atsakymą Magijos istorijos profesorė paskirs du taškus.
Galiausiai nusiraminusi ir vėl užsidėjusi griežtokos profesorės kaukę, Džeimsė pradėjo kalbėti apie praktiką.
- Ką gi… - atsiduso. - Ačiū Dievui, teorija baigta. Jei dar kas neišsiplovėte ausų, prašyčiau tuč tuojau nubėgti ir tą padaryti, o tai jei kažkas neišgirs - per tą kvailą madą - praktikos, visiems skirsiu areštus, nesvarbu kas ten toks neišsiplovęs ausų buvo, - tada nužvelgusi klasę pačiu griežčiausiu kokiu tik įmanomą žvilgsniu tęsė:
- Dabar dėmesio, žygiuojame prie praktikos. Priešpraktikinė jūsų užduotis bus susirasti porą. Galite dirbti poroje arba grupelėje (po tris-keturis). Vienišių nelaukių tiek pat, kiek ir tų, kurie laikosi tos kvailos, ausų nesiplovimo, mados. Šiam darbui turite minutę, ne ilgiau - jau ir taip daug pamokos laiko sugaišome.
Ištraukusi iš medinio stalčiaus ir stipriai trinktelėjusi į stalą, Danielė apvertė smėlio laikrodį ir pradėjo skaičiuoti laiką stebėdama kaip mokiniai blaškosi po klasę ieškodami poros.
- Laikas! - suriko Klastūnyno vadovė išbyrėjus smėliui. - Taigi, visi turite poras. Labai džiugu, jog ne vienas tikrai žinote apie tokius dalykus kaip „Fenikso brolija“ ir „Dumbldoro kariauna“ - nereikės man pasakoti, nes ir patys puikiai papasakojote atsakinėdami į teorijos klausimą. Dabar labai prašyčiau sutelkti dėmesį į praktikos užduotį:
Vienas iš jūsų komandos/poros išgeriate eliksyrą, kurį rasite ant stalo. Po poros minučių turėtumėte užmigti. Jūs susapnuojate kažkokį sapną, kuris yra susijęs su viena iš ankščiau paminėtų komandų: „Fenikso brolija“ ar „Dumbldoro kariauna“. Sapno perspektyva gali būti labai įvairi: jūs galite būti brolijos/kariaunos narys, arba jūs galite tik stebėti, o gal - jūs būsite priešas. Kol jūs miegate, jūsų kolega/kolegos užduoda jums įvairių klausimų - jų tikslas išsiaiškinti su kuria iš pasipriešinimo prieš Voldemortą komandų yra jūsų sapnas. Tik atminkite, jog negalite klausti tiesiogiai - „Su kokia brolija tavo sapnas?“ Žmogus, išgėręs eliksyro, patenka tarsi į hipnozę: jis sapnuoja sapną, bet aplinkiniams uždavus klausimą, į jį atsako. Kai išsiaiškinate kokią broliją/kariauną sapnavo jūsų kolega, pažadinate jį/ją iš transo ir kolegos, kurios nebuvo trantse, ant lapelio užrašo komandos narių vardus, apie ką sapnas buvo ir kokį faktą apie tą kariauną/broliją. Viską atlikę padedate lapelį ant mano stalo ir davus mano leidimą galite keliauti savais keliais.
Baigus praktikos pristatymą, Danielė atsikrenkštė ir išgėrė stiklinę vandens, nes gerklė jau buvo išdžiuvusi.
[Užduotis - post'e.
Noriu pabrėžti, jog faktai apie broliją ar karaiuną negali kartotis, todėl pažvelkite akies kampučiu ir į kitų post'us. Taip pat, atsakymus „ant lapelių“ rašote su citata:
[quote=Atsakymo lapelis]<narių vardai>
<brolijos/kariaunos pavadinimas>
<faktas>[/quote]Postų ilgį rasite čia (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=5722.msg170273#msg170273).
Praktika iki O6/14]
-
Vajeee, nu kur dabar matyta, ta Danielysima atėmė netgi šešis taškus... Įdomybė. Kol piktoji profesorėlė baisiai barė kitus, Jessica vos neužsnūdo, bet išgirdusi kiekvieną „Bleką“, tiesog su malonumu prunkštelėdavo. Gerai erzina tą profesorę, šaunuoliai. Vis pagalvodavo ir piktdžiugiškai nužvelgdavo Klarkę. Visgi, buvo tiesiog labai tobulai ir smagiai nuo-bo-du.
Na bet pagaliau, PAGALIAU! Moony mėgstamiausia - praktika! Kai profesorė jau pradėjo aiškinti praktikos užduotį, Jessica nusipurtė nuo puolančio miegelio bei įsitempė visu kūnu, jog vos nenuvertė viso suolo. Aišku, dabar baisiausia kada nors egzistavusi pamokų dalis, susirasti „draugą“. Per toookį trumpą laiką? Kaip?! Na, vis dėl to, tai padaryti reikėjo, ir garbanė pradėjo slampinėti po Magijos Istorijos kabinetą. Žvalgėsi aplink, bet kažko, su kuo šiandien norėtųsi dirbti, tikrai nematė. Beprasmiškai šliaužiodama ir vis pasižiūrėdama ar neatsiras kokio nors įdomaus partnerio, ji netyčia, per tą grūstį, smarkiai užkliudė kažkokios grifiukės petį ir po kiek laiko dirstelėjo atgal bei pamatė mielą pirmakursę. Vargu ar per tą šurmulį pastumtoji išgirdo, bet Jessica tarstelėjo:
- Labas, gal šią praktiką norėtumei atlikti kartu?
-
Išgirdus profesorės verdiktą Auroros nuotaika akimirksniu subliuško, bet ji pasistengė išlikti pozityvi ir eidama pro mokytojos stalą jai nuoširdžiai nusišypsojo.
SUSIRASTI DRAUGŲ?!... Gerai, be panikos... be panikos...- susijaudinusi galvojo grifė. Ji nužvelgė visą kabinetą ir pabandė įžiūrėti bent vieną pažįstamą veidą. Regis, čia Veronicos pusseserė...- prisimerkusi žiūrėjo į mergaitę Gler. Aurora oriai nusklendė iki grifiukės stalo ir nusišypsojo.
- Sveika, Christina, taip?- pasitikslino mergina ir atsikvėpė.- Veronica man apie tave pasakojo,- pasakė ir tęsė pokalbį:- Gal norėtum kartu atlikti praktiką?- paklausė sudirgusi mergaitė. Na, gal ir ne taip baisu...
- Puiku, tuomet reikėtų dar bent vieno žmogaus į mūsų grupelę,- tarė Gler ir dar kartą nužvelgė klasę. Jos akis užkliuvo už mažos mergaičiukės, sėdinčios prie sienos.- Štai ten, ji atrodo nusiminusi,- pamojo į mergaitę ranką Aurora. Ji pačiupo Granger už rankos ir nusitempė link mažutės Švilpynės pirmakursės.
- Labas, nebijok, aš Aurora, čia Christina,- Šiek tiek uždelsusi vėl prabilo:- Gal norėtum su mumis atlikti praktiką?- šyptelėjo Gler.- Nebijok, mes viską tau paaiškinsim,- mergaitei nespėjus nieko atsakyti, tarė grifė.
Savo mažąją komandą Aurora nusivedė į kabineto galą ir mergaitės ėmė tartis dėl užduoties.
-
Evelina jau sėdėjo magijos istorijos kabinete vos suskambėjus varpui. Praitais metais ši pamoka jai visai patiko, tad tikėjosi kažko panašuas ir šiais. Na, bet žinoma profesoriai keičiasi, todėl kabinete išvydo naująja profesorę Klark, kaip ši prisistatė. Įžanginė pradžia Evelinai labai atspindėdavo profesoriaus mokimo metodą. Tiesą sakant kai profesorė Klark prisistatė, nebuvo visiškai įsitikinusi ar magijos istorija bus panaši į praitų metų pamokas. O, gal visiškai nepanaši. Visą praktiką mergaitė pratylėjo, nedrįso ištarti nė žodžio šiai profesorei tiesiai į akis. Sėdėjo suole susigūžusi ir tylėjo kaip pelytė po šluota. Gal šios profesorės tiklas ir buvo toks, kad mokiniai jos prisibijotų, tačiau jei pati Džonson būtu buvusi profesorė be abejo būtu stengusisi būti mandagi ir maloni vaikams - visiškai atvirkščiai nei ši. Klausydamasi kitų šiek tiek pasidrąsino, bet vis tiek šioje pamokoje jautėsi net šiek tiek bailiau nei kitose.
Kai pagaliau teorija baigėsi, kaip ir profesorė baigė terorizuoti mokinius savo komentarais, atėjo praktikos eilė. Evelina tikėjosi, kad nereikės kontakto su mokytoja - juk vis dėlto Evelina čia pati savo noru atėjo į šią pamoką. Išgirdusi praktiką nusiramino, kad neteks visą laiką bendrauti su magijos istorijos profesore. Ir vis dėlto kilo dar didesnė užduotis. Susirasti partnerį pamokos užduočiai visuomet būdavo sunkiausiais pamokos darbas. Kaip? Juk aš tokia drovi! Nė nesugebu normaliai pabendrauti. Apsurdas!Ir vis dėlto gal tai buvo naudingiau, nei bendrauti akis į kaį su profesorę.
Ji susigriebė, kad vis dar tebesėdi savo suole, tad greitai pakilo tą pačią akimirką profesorei apvertus smėlio laikrodį. Kitų mokinių minioje ji pradėjo ieškoti ko nors kas atrodytu malonus. Tikėdamasi rasti kokį nors grifą kuris būtų drąsesnis už ją pačią. Netrukus pamatė pirmakursę, kuri kaip pastebėjo Evelina buvo su Grifo Gūžtos raudona ryškia uniforma. Nusprendusi nedelsti ji priėjo ir sukaupusi drąsą tarė:
- Labas, aš Evelina Džonson, gal norėtum kartu atlikti šią užduotį? - paklausė.
Nusprendė prisitatyti, nes bent jau jai rodės jog taip bendrauti bus lengviau.
-
Visą pamoką Aqua buvo beprotiškai įsitempusi. Ši pamoka buvo jos pati pirmoji, be galo norėjo palikti mokytojai gerą pirmą įspūdį. Ištiesus nugarą klausėsi kaip atsakinėja kiti ir delnai drėko iš susijaudinimo. Bijojo net ranką pakelti, ką jau kalbėti apie atsakinėjimą. Po šimts pypkių, kokia ta mokytoja keista. Ši merginai atrodė labai griežta ir rūsti, be galo bijojo atkreipti į save dėmesį. Negalėjo įsivaizduoti kaip būtų apsijuokusi prieš visą klasę. Kai mokytoja paskelbė praktikos užduotį merginos skruostus išmušė raudonis. Susirasti sau porą? Kaip man susirasti žmogų, kuris priimtų kvailą pirmakursę? Rankos pradėjo drebėti, ji bailiai ėmė dairytis po klasę.
Staiga pamatė prie jos priėjusią rudaplaukę merginą. Ši draugiškai pasisveikino ir paklausė ar galėtų jos dirbti drauge. Aqua įsispitrijo į jos akis. Jai dar nėra tekę matyti tokių nuostabių pilkų akių. Negali būti, kad ši graži mergina nusprendė dirbti su manimi. Ji netikėdama savo laime keletą sekundžių pasėdėjo ir kai įsitikino, kad ši žavi būtybė iš tikrųjų kreipiasi į ją palinksėjo galva it ištikta transo.
- La...bas, aš Aq... - lūžinėjantis balsas išdavė jos nepaprastą susijaudinimą ir mergina dar labiau užraudo. Susiimk, pagaliau. Štai kodėl neturi draugų, vos žodį gali ištart. Jos sąmonė regis buvo pasirengusi visiškai sužlugdyti ją, bet mergina sugniaužė kumščius ir sutvirtino balsą.
- Labas, aš Aqua. Man būtų labai malonu dirbti kartu su tavimi. - nusišypsojo.
Pagaliau, pagaliau aš sugebėjau tvirtai ištarti sakinį.
- Sėsi pas mane? - jau ramiai paklausė. Tikiuosi atsakys taip, nes visai nenoriu stotis iš suolo ir eidama apvirsti. Apsijuokčiau ir turbūt prasidėtų patyčios. Giliai įkvėpusi Aqua mostelėjo ranka į šalia savęs tuščią suolą ir padrąsinančiai nusišypsojo, nors viduje drebėjo it Gluosnio Galiūno lapelis.
-
Baigus profesorei Klark kalbėti ir nebeleidus gerklei džiūti, nuo per ilgo kalbėjimo, ir gurkštelėjus vandens, Danielė šiurkščiu žvilgsniu nužvelgė klasę. Supratusi, jog kažkas dar net nesusirado poros, visai pratrūko, bet vis tiek, kalbėjo savo šaltu monotonišku balsu.
- Kas čia vėl ausų nesiplauna?! Juk liepiau porą susirasti per duotą minutę, o ne jau po to, kai papasakojau praktikos užduotį! - viduje, ši profesorė, tikrai siuto, ant mokinių, kurie nesugeba nė poros susirasti. - Kas per velniai čia nori arešto? Hm?..
Tada atidžiai nužvelgė klasę, gal pamatys kokį grifiuką, kuris pažeidinėja taisykles ar nesielgia padoriai ir galės jam taškų numušti bei areštą skirti? Va ko norėjo Džeimsė iš šios pamokos - numušti kuo daugiau taškų grifiukas, kurie atėjo į jos pamoką. Šiuo metu tie, kurie neatėjo į jos pamoką ir taip užsitarnavo po minus penkiolika taškų kiekvienas - nėr čia reikalo neateiti į pirmą šių metų pamoką, o ir šiaip, į pamokas nevaikščioti nėra geras ar iš vis galimas dalykas.
Neradusi klasėje nė vieno grifo, kuris pažeidinėja taisykles, Danielė nusivylė. Tada klestelėjo į kėdę, kreivai pakėlė antakius ir dar kartą atšiauriai nužvelgusi visus suriko.
- Ko jūs dar neatliekate praktikos?! Buteliukai su eleksyrais ant stalo, prašom paskubėti - neturime visos amžinybės. - savo šaltai monotonišku balsu surėkavo nurodymus ir piktai dėbtelėjusi į pro šalį einančią grifę, sumurmėjo iš pasipiktinimo, jog nebuvo daugiau kam ir už ką numušti taškų. - Penki taškai iš Grifų Gūžtos, už dirbtinę šypseną, tamsta Gler.
-
Evelina vis dar stovėjo prie pirmakursės suolo laukdama jos atsakymo. Dar didesnį spaudimą kėlė vis daugėjanti apatinė smėlio laikrodžio dalis - laikas jau beveik baigės. Evelina matė, kad pirmakursė priešais jaudinasi tikriausiai ne mažiau už ją. Gal ji išties panaši į mane. Na, bent jau nebūsiu vienintelė tokia, galbūt... Antrakursės akys sustojo ties smėlio laikrodžiu, bet išgirdusi , kad jos pakviesta pirmakursė bando kažką atsakyti, greit atsisuko norėdama sutelkti dėmesį tik į ją. Ji pasakė taip! Puiku, neteks apsikvailinti prieš visą klasę! Na gal nevisai, nesk ai toks šurmulys abejotina ar pastebi kitus ir klasę. Ji lengviau atsikvėpė ir nusišypsojo. Šypsena neuvo labai naturali, nes aplink visi dar zujo ir profesorė visus stebėjo. Beto Evelina nežinojo ką jai dabar daryti. Pakviesti Aqua į savo suolą. O, jei ji nori kad sėsčiau pas ją? Pasimetusi ji tik stovėjo priešais suolą. Netrukus išgirdusi Aqua'os pakvietimą tik pritariamai linktelėjo ir pamanė jog gerai, kad to nepasakė pirma. Taip pat gerai todėl, nes atrodė, kad Aqua visai nenori keltis iš savo suolo, o Evelina jau stovėjo čia, todėl buvo žymiai patogiau. Evelina atsistūmė kėdę šalia jaunesnės grifiukės. Kai atitraukė kėdę net pati vos išgirdo jos garsą, nes visoje klasėje vyravo šurmulys. Ir vis dėlto visai greitai jis baigėsi tad juodvi ramiai galėjo pradėti pamokos darbą. Akimirką stojo tyla ir Evelina apsisprendė - reikia jai dabar pradėti pokalbį.
- Manau, reikėtu išsirinkti kuri gers eliksyrą... - pasakė droviai, bet taip, kad girdėtusi, bent šiek tiek.
Dvylikametė pažvelgė į profesorę. Atrakursės džiaugsmui ši visai nekreipė dėmesio į jos suolą ir dėl to atsikvėpė. Laukdama Aqua'os atsakymo ji pagalvojo tikiuosi, kad jai teks gerti eliksyrą. Retai skaitau knygas apie Hogvartso ir magijos pasaulio senovę, bet vis dėlto juk vadovėlį keletą kartų peržiūrėjau, taigi tikriausiai ten turėjo bent šiek tiek būti užsiminta apie Feniokso broliją... aAr koks ten jos pavadinimas? Ir Dumbudoro kariauną. Nors nežinau ar atskirčiau kuri yra kuri draugija.
-
Nuostabių akių mergina atsisėdo šalia į suolą ir matėsi, kad jautėsi šiek tiek sutrikusi. Mokytoja plyšojusi ir neradusi prie ko prikibti atsisėdo. Tokio žmogaus dar nesu mačiusi. Aqua atsisuko į pašnekovę ir išgirdusi, kad reikia gerti eliksyrą ji iškarto sužvalėjo. Ji nuo mažens girdėjo istorijas apie Fenikso broliją ir Dumbldoro kariauną, nes jos brolis buvo fanatikas tokių istorijų. Ji mokėjo visus narius atmintinai ir galėjo pakartoti žodį žodin nei kiek nesusvyruodama. Dažnai vakarais ji nuklysdavo į visus pavojus, kuriuos teko patirti jos didvyriams. Labiausiai ji norėjo pamatyti Harį ir Hermioną.
- Aš galėčiau išgerti, nes daug žinau apie šias draugijas. Mano brolis pamišęs dėl jų. - nusijuokė.
Tikiuosi, kad mano žaismingumas nebuvo įžeidžiantis. Aqua nelaukdama jos atsakymo, nes buvo pasiruošusi panirti į transą, susivertė visą buteliuko turinį tiesiai sau į burną. Skonis buvo neapsakomai keistas. Iš pradžių jai atrodė, lyg būtų paprastas vanduo, bet vėliau pajuto siaubingai kartų skonį. Mergina vos neišspjovė viso skysčio, bet nenorėdama būti aprėkta greitai su pasibjaurėjimu nurijo kartų skystį ir užsimerkė laukdama mieguistumo jausmo. Padėjusi rankas ant suolo padėjo galvą atsuktą į pašnekovę, kad ji galėtų aiškiai girdėti, kai ji pasakos savo aplinką. Nagi, Hari pasirodyk. Visai netikėtai lyg būtų praradusi sąmonę viską apėmė tamsa.
Po kelių akimirkų vaizdas prašviesėjo. Pro rūką galima buvo įžvelgti pailgą stalą. Prie jo sėdėjo daugybė žmonių. Dauguma juokavo, juokėsi ir savo lazdelėmis švytavo ore. Vaizdas buvo iš viršaus. Vaizdą temdė kažkokie siūlai, lyg permatomi, bet gan tvirti. Negali būti, aš matau iš voro kabančio palubėje trajektorijos. Juokingiau ir būti negali. Po šimts tarakonų.
Aqua nusprendė susitelkti ties žmonėmis. Čia buvo jų daugybė. Matėsi raudi plaukai bent ant trijų žmonių galvų. Ne dar pareina iš kito kambario raudona galva. Nejaugi čia Vizliai? Aqua nustebo ir ėmė tyrinėti kitus. Matėsi juodaplaukė galva. Keletas merginų, kurios krykštavo, nes viena mergina vis keitė veido formą. Į patalpą sugužėjo dar daugiau žmonių. Ir dar daugiau Vizlių. Dvynius atskirčiau net tarp tūkstančio raudonplaukių. Staiga vaizdas ėmė judėt. Ne, ne, ne, ne. Nejudėk prakeiktas vore.
-
Užvertus vadovelį, varnės pasitenkinusi šypsena vis neblėso, mėgaujantis nuostabiosios profesorės teroru kitiems. Mokinių nustėrusios ir nepatenkintos minos tik ir juokino mergaitę. Nors ir ją šiek tiek erzino kitų glušumas ir įžūlumas kopijuoti jos atsakymą, bet bent jau ji gavo abu reikiamus taškus, kuo buvo patenkinta. Su kiekvienu plunksnos, tarp juodaplaukės pirštų, judesiu, vis aidėjo nauji šalti riksmai. Elodie stengėsi kiek įmanė, kad nepratrūktų juoktis, nors šen ir ten išsprūsdavo vienas kitas prunkštelėjimas.
Netrukus varnanagės nedidelė šypsena pradėjo greitai blėsti. Išgirdus žodžius "susirasti porą" jai net šiurpuliai perėjo per nugarą. Nu gi viskas ėjosi taip puikiai, kodėl taip.. To priežastis buvo mergaitės noro bendravimui stiprus trūkumas. Ne, nebuvo taip, kad ji bijojo kažko. Rudaakė tiesiog tam nematė būtinybės. Jos atžvilgiu, dauguma žmonių buvo per daug apgailėtini ir bjaurūs, kad reikėtų švaistyti brangų laiką jiems. Visgi, pagaliau kilstelėjusi tamsiaplaukę galvą, Gold apsižvalgė aplink kabinetą. Jau matėsi susidarančios poros ir grupelės, o akies krašteliu matėsi smėlio laikrodžio, ant nuostabiosios profesorės Klark stalo, senkantis laikas. Mergaitės sumišusioje galvoje sukosi abejonės ir svarstymai. Ten pora, šen pora, anaten irgi pora.. O! Ta mergaitė laisva ir atrodo įdomiau. Ach, nesvarbu, ji irgi jau su pora. Kodėl visi taip skuba? Ai, gi laikmatis. Pamiršau. Žemaūgė sumanė atsistoti ir išeiti iš savojo, kad geriau matytų klasę ir gebėtų greičiau susirasti naująją kolegą. Nieko iš to nepešusi, mergaitė žengtelėjo pirmyn iš klasės galo, ir, sėkmingai, pastebėjo vienai sėdinčią mergaitę, kuri rodėsi iš bendro koledžo, kaip ir juodaplaukė. Fu, bendravimas. Bet ar geriau klausyti principų, ar būti viena iš retų žmonių, neaprėktų nuostabiosios albinosės? Atsakymas aiškus! Giliai atsidususi, ir sukaupusi visą turimą mandagumą ir draugiškumą, kurių stipriai trūks po šito jų išnaudojimo bereikšmio, varnė žengė link kitos varnės suolo. Šiek tiek kvailai pastovėjusi, susivokė, kad gi jai reikia kažką sakyt, tad krenkštelėjo.
- Labas. Smėlio laikrodis senka, esam iš bendro koledžo, mokinių poroms mažėja, taigi norėtumei galbūt praktiką kartu atlikti? - rudomis akimis pažvelgė į sėdinčiają. - Ai ir beje, aš esu Elodie Gold. - prisistatydama mergaitė linktelėjo galva ir nustatė kiek įmanoma šilčiau atrodančią miną.
-
Praeitų metų Magijos istorijos pamokos Abigailei patiko. Profesorė buvo visai maloni, o ir pats dalykas mergaitei leido ramiai, netrukdomai dirbti vienai. Gaila, tačiau šių mokslo metų profesorė sugadino gerą varnės nuomonę apie šį burtų ir kerėjimo mokykloje mokomą dalyką.
Klark nuo pat pamokos pradžios kalbėjo (nežinia, ar tai galima pavadinti kalbėjimu) piktu, atšiauriu balso tonu. Būtent dėl šios priežasties rudaplaukė visiškai nenorėjo kalbėti profesorei uždavus teorinį klausimą. O ir atsakymo apie jį nelabai žinojo.
Daugelis kartojosi. Pagal vienuolikmetės skaičiavimus, Sirijų Bleką paminėjo net trys žmonės. Argi negalima prisiminti kažko kito? Be abejo, dažniausiai pakartotų vardų sąrašas neapsiėjo ir be Hario Poterio bei Hermionos Įkyrėlės. Išklausiusi mokinių atsakymus, mažoji Nestrof sumišo. Juk ji žinojo gerokai daugiau įdomesnių atsakymų!.. Kaip galėjo vos du žmonės paminėti Nimfadorą Tonks, arba tik vienas Alastorą Rukną?! Pasibaisėtina..
Abigailės snaudulį greitai nutraukė profesorės žodžiai "Priešpraktikinė jūsų užduotis bus susirasti porą.". Kodėl visuomet būtinas darbas porose ar grupėse?! Nagi, žaliaakė daug mieliau būtų tiesiog toliau snaudusi pasirėmusi ant peties arba bent dirbusi viena, o dabar... Laikas seko, o ji vis dar sėdėjo viena. Jai visiškai neknietėjo susirasti žmogaus, su kuriuo tektų dirbti, tačiau ta pikta profesorė gąsdino mergaitę. Kam būti tokiai piktai?..
Ilgai nelaukus, prie mažosios Nestrof priėjo žema mergaitė tamsiais trumpais plaukais. Pagal mokyklinį apsiaustą buvo galima spręsti, kad ji taip pat iš Varno Nago. O ne, ji siūlysis dirbti kartu..
-E-em, sveika, aš Abigailė,- sutrikusi greitai atsakė mergaitė.- Abigailė Nestrof. Ir taip, tikriausiai man tenka sutik-kti dirbti su tavim.
-Jeigu nori, aš galiu keltis į tą keistą sapną.
Mergaitė keistai pasižiūrėjo į Elodie. Tas keistas eliksyras ją gąsdino, tačiau reikėjo atlikti užduotį. Ji maktelėjo buteliuką su eliksyru, kuris turėjo nukelti į transo būsenos sapną.
Abigailė pramerkė akis. Ji stovėjo kažkokiame rožiniame kambarėlyje, ant jo sienų kabėjo lėkštutės su kačių atvaizdais. Tai atrodė kraupiai. Nestrof pamatė apvalaus kambarėlio šone, prie durų stovintį veidrodį ir greičiausiu tempu nulėkė prie jo. Mergaitės širdis paklaikusiai daužėsi.
Veidrodžio atvaizde ji pamatė šlykščiai rožinį kostiumėlį. O ne. Doloresa Amridž.
-
Na, ji gan greitoka. Trumpaplaukė šiek tiek nesitikėjo tokio greito sutikimo ir veiksmų. Bet, nuoširdžiai pasakius, tikrai nesiskundė. Bent viena problema buvo išspręsta. Šįkart būnant arčiau profesorės stalo, nuskambėjo dar daugiau šalto pykčio, ir varnė jau norėjo stipriai tramdyti malonumą to, kadangi ne viena buvo. Bet to jau nereikėjo, nes naujoji pažystama Abigailė, prieš tai davusi mergaitei kažkokį nesuprantamai keistą žvilgsnį, jau snūduriavo ant suolo. Elodie truputį sumišo, bet trūktelėjusi pečiais, nuėjo atsisėsti šalia miegančiosios gražuolės.
Varnanagė susizgribo, kad sėdi be jokio pergamento priešais. Personai šalia saldžiai sapnuojant, rudaakė pastebėjo kelis tuštesnius suolus, iš kurių dingo mokiniai į poras. Ir, jos laimei, ant netoliese vieno esančio buvo liūdnai apleistas pergamento lapas. Žinoma, pirmakursė nė nesvarsčiusi greitais judesiais išslinko iš suolo, nušvilpė popiergalį, ir pasitenkinusi grįžo savo naujojon vieton. Žvilgtelėjusi sapnuotojos pusėn varnė dar ir pastebėjo plunksną, liūdnai gulinčią. Ach, pamiršau savo sukiojamąją. Juk Nestrof nesupyks, jeigu josios plunksna pasinaudosiu? Eeeh, vistiek miega. Atsargiai iš po tamsios, pagalvę rudų plaukų kasos galvai atstojančios, uniformos, ji ištraukė reikiamą plunksną.
Galiausiai, turėdama visus reikalingus reikmenis, žemaūgė šonu pasisuko link miegalės Nestrof. Šiek tiek tylėdama stebėjo, svarstydama, ko klausti. Užtat ją sudomino netikėtas mažas strazdanoto veido susiraukimas. Tai ir davė idėją pirmąjam klausimui.
- Amm, kieno akimis matai viską?
Ir taip, kas kelias minutes varnė niūriu, šaltu balsu tesė klausimyną.
- O veiksmas pilyje ar ne?
Juodų trumpų plaukų galva vis linkčiodama ir skrebliodama viską, ką girdi, ant pergamento ir toliau klausinėjo apie tolimesnius snaudalės Abigailės vaizdiniuose vykstančius įvykius.
-
Nestrof susilaikė nepradėjusi klykti. Tačiau tai buvo tikrai katastrofa- Doloresa Amridž! Juk šiais burtininkų laikais ta rožinės spalvos mėgėja žinoma kaip pati baisiausia kada nors gyvenusi Magijos Ministerijos darbuotoja! Abigailė net nusipurtė. Būti tokios šlykštynės kailyje nebuvo malonu.
Mergaitė žiopsojo į veidrodį tol, kol išgirdo beldimąsi į keistos spalvos (tarp rožinės ir rudos- kas čia per durys?) duris. Abigailė, pati savęs nevaldydama šlykščiu, Doloresišku balsu tarstelėjo "Užeikite", ir į klasę įbildėjo būrelis mokinių. Antrakursė pagyvenusios moters kūne pasimetė.
Tačiau tą pačią akimirką varnė išgirdo nenumaldomai garsų balsą. Tai buvo niūrus, šaltas mergaitės, su kuria sutiko dirbti Elodie balsas.
-Aš čia esu Doloresa Ambridž,- tarė mergaitė. Regis, aplinkui stovintys mokiniai to nepamatė ir neišgirdo. Keista.
Tai pasakiusi, mergaitė ir vėl savęs nevaldydama pradėjo kalbėti. Šį kartą kalbėjo su nesenai į šlykščiai rožinį kabinetą įsiveržusiais mokiniais. Juos apdovanojusi medaliais, Amridž išėjo į koridorių, kuris vedė link Didžiosios salės. Einant link jos mergaitė matė, kaip ji (o tiksliau Doloresa Amridž) yra apkalbinėjama. Jai pasidarė baisiai nejauku.
Išgirdusi dar vieną Elodie klausimą, mergaitė tuojau pat į jį atsakė:
-Taip, veiksmas vyksta pilyje.
Pamačiusi ant skelbimų lentos kabančius kvietimus prisijungti prie "Dumbldoro kariaunos", juos greitai nuplėšė ir jau norėjo apšaukti aplinkui stovinčius vaikus, kai buvo sugrąžinta iš sapno.
Pramerkusi akis Abigailė pajuto, jog jai svaigsta galva. Nežymiai pasukus galvą, ji pasižiūrėjo į tame pačiame suole sėdinčią kitą varniukę.
-Ar gavai visus reikiamus atsakymus?- trumpai, apsnūdusiu balsu paklausė antrakursė.
-
Paskutinį kartą patikrinusi ar visi mokiniai turi poras ir ar jau reikiamoji dalis mokinių transo būsenoje, Danielė pakilo iš kėdės. Po galais, kas čia per oras?! Nėr iš vis kuo kvėpuoti! Nuplasnojusi per klasę ir savo ilgu juodu apsiaustu grakščiai paplevėsavusi virš mokinių suolų, profesorė pasiekė klasės galą, kuriame, žinoma, puikavosi didžiausios duris iš klasės ir į ją. Įnirtingai pravėrusi jas, kad bent kiek oro patektų į klasę ir būtų galima normaliai kvėpuoti, o tai būtų ne albinosė, bet greičiau tie kurie dabar transo būsenoje sėdi nusimirę.
Tuomet apsisukusi grįžo į savo įprastą vietą klasės priekyje, iš kurios puikiausiai galėjo nužvelgti visus mokinius savo rūsčiu žvilgsniu. Pasinaudojusi šia galimybe jau nežinia kelintą kartą šiandienos pamokoje, Klark pakėlė nuo stalo lazdelę ir ja pamojusi praskleidė užuolaidas iki šiol gaubusias langus, kad mokinių, esančių transo būsenoje, neblaškytų jokia saulės šviesa.
Staiga netikėtai klasę užliejusi akinama saulės šviesa ir reikalaujanti priprasti akis iš naujo prie tokios šviesos, po tos prietemos klasėje, tikrai turėjo prabudinti mokinius. Na o jei kuris nors neprabus, visada galima anam trinktelt istorijos vadovėliu per galva.
Baigus mokiniams atsigauti po transo būsenos ir baigus porose rašyti visus reikiamus dalykus ant pergamento skiautelės Danielė paskutinį kartą šiandien nužvelgė savo akinamu žvilgsniu ir šaltu (ach, galia ne savo įprastu monotonišku, šį kartą jis būtų labiau tikęs) balsu pora žodelių užbaigė pamoką:
- Pamoka baigta, - šaltu, bet užtikrintu balsu „suriko“ profesorė ir pagriebusi nuo stalo mokinių pergamentų skiauteles, neatsigręždama išdūmė pro praviras klasės duris. Na o jos apsiaustas, kaip visad, įnirtingai plasnojo jai už nugaros.