Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Pasaulis => Pasaulio vietovės => Temą pradėjo: Alehandro Murrell Gegužės 30, 2021, 10:34:11 pm

Antraštė: Veniso paplūdimys (Venisas, JAV)
Parašė: Alehandro Murrell Gegužės 30, 2021, 10:34:11 pm
  Niekam nepaslaptis, kad geriausia vieta atsigaivinti saulėtomis ir karštomis vasaros dienomis – vėsus ežero ar jūros vanduo. Išimties Venise taip pat nėra. Čia ne tik vietiniai, bet ir turistai susirenka į lankomiausią šiluma pasižyminčio miesto vietą -–Veniso paplūdimį. Švarus smėlis, didelis krantas, viena per kitą besiritančios bangos, tylus vandens ošimas ir nuostabūs saulėlydžiai vakarais... Galbūt tuo ir ypatinga ši vieta, kasdien sulaukianti tūsktančių lankytojų. Sutvarkytas, gražus paplūdimys sužavi kiekvieną. Užtenka vien išvysti fotografiją Veniso paplūdimio ir pajusi nenumaldomą norą apsilankyti, o apsilankęs nebenorėsi išeiti. Išeiti iš čia niekam nesinori: nei suaugusiems, nei vaikams.
   Dienomis kaitinanti saulė – puikus būdas įdegti, pasimėgauti šiluma, o pabodus degintis visuomet išskėtęs rankas laukia gaivinantis, skaidrus vanduo. Atvykęs į paplūdimį niekuomet nesijausi vienišas ir ramybėje nepabūsi. Čia nuolat šūkauja vaikai, pliuškenasi vandenyje, mėto kamuolius, laksto it išprotėję ir laimingai krykštauja, kol šių tėvai gavę kelias akimirkas pailsėti mėgaujasi ramybe. Paaugliai įprastai taip pat pliuškenasi vandenyje, žaidžia įvairiausius žaidimus ar susirinkę vakarop susėda ratuku ir dalijasi visais nuotykiais.
   Veniso paplūdimys tarsi ypatinga vieta, įstringanti amžiams atmintyje ir kviečianti kaskart čia užsukti. Ir čia nebūtina saulė ir šiluma. Neretai daugelis ateina pasigrožėti raudona spalva jūrą nudažiusu saulėlydžiu. Palydėję saulę ir atsiveikinę su sena diena kai kurie pasilieka ir ilgiau. Tuomet paplūdimyje būna nepaprastai ramu, retkarčiais čia pasirodo lengvas vėjelis, įsiterpiantis į tylų jūros ošimą.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Heidi Mollson Birželio 01, 2021, 01:32:26 pm
  Pakankamai greitai susiruošę trumpai vasaros kelionei, penketukas jau traukė miesto gatvėmis paplūdimio link. Šuneliai bėgo priekyje, karts nuo karto sustodami ir palaukdami šeimininkų, kurie šių nepasitenkinimui ėjo per daug lėtai ir kurie jų nuomone, nelabai norėjo eiti prie jūros, todėl taip „vilkosi“.
  Nors Heidi ir neplanavo lįsti į vandenį, tačiau po rūbais vis vien vilkėjo maudymosi kostiumėlį, jeigu kartais būdama prie jūros pakeistų nuomonę ir ošimas suviliotų šią. Aišku labai abejojo, kad taip nutiks, kadangi mergaitė nebuvo labai didelė vandens mėgėja, tačiau visada padarydavo išimtis ir spėjo, kad šiandien bus viena iš tokių dienų. Karts nuo karto, įtariai nužvelgdama jaunuolius, kurių vieno teigimu, šie užmigo netyčia ir tai tebuvo draugiškas miegas, kuris nei vienam nieko daugiau nereiškė. Aišku jaunoji vampyrė buvo įsitikinusi kitaip ir buvo nusprendusi tokios mirties laikytis tol, kol jiedu netaps gražia ir laiminga pora.
  Praėjo dar keletas minučių ir penketukas pagaliau pasiekė smėlėtą paplūdimį, kuriame ketino praleisti dalį šios gražios ir saulėtos dienos. Trumpam sustojusi, žalsvos spalvos akių savininkė, išlaisvino kojas iš apavo ir prisivijusi kitus, tęsė kelionę basomis, mėgaudamasi tarp pirštų byrančiu smėliu. Nors tamsiaplaukė prie jūros buvo ne vieną kartą, tačiau visą tai jai atrodė kaip nauja ir maloni patirtis.
  -Gal įsikuriam čia? -šiems šiek tiek paėjus į ne taip individų pripildytą vietą, paklausė klastuolė, akimis palydėdama šunelius, kurio nieko per daug nelaukę puolė sūraus vandens link.
  Nusprendusi, kad neketinama iš čia trauktis, Heidi pasitiesė rankšluostį, nenorėdama pasidengti smėlio sluoksniu. Prisėdusi, mergaitė ėmė žvelgti jūros link, stebėdama judančias bangeles ir tolstančius laivus, kurie šiek tiek priminė liūdnai išsiskiriančius draugus.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Sabrina von Sjuard Birželio 01, 2021, 08:39:30 pm
   Auksinės akys kaip įmanydamos vengė šalia žingsniuojančio vaikino žvilgsnio. Sabrina dairėsi į visas puses, stebėjo aplinkinius, žvilgsniu nulydėdavo praeivius ir automobilius, tačiau net akies krašteliu nedrįso žvilgtelėti į Mayran pusę. Net nedrįso galvoti apie jį ar apie tai, kas nutiko tarp jų. Po rytinio incidento būti šalia garbaniaus tapo neįprastai nejauku. Ji bijojo, kad per savo neapdairumą, kelias minutes atsipalaidavimo galėjo išsiduoti. Nereikėjo šitaip šypsotis vaikinui atsigulus ant pilvo, nereikėjo žaisti su žaviomis garbanomis ir...
   Išmetė visas mintis. Neleido nė menkiausiai prasibrauti pro užtvarus, stengėsi įtikinti save, kad vaikinas nieko nepastebėjo, nesuprato ir toliau su ja elgsis, kaip įprastai. Žingsniuodama su dviem dvikojais ir dviem keturkojais mergina stebėjo priekyje dūkstančius šunis. Saiko prašydamas savo draugo dėmesio retkarčiais atsargiai grybštelėdavo Lordui už ausies ar kaklo kailio, šis atsakydamas imdavosi tokių pačių priemonių. Nesusilaikiusi vis nusišypsodavo. Stebėti juos šitaip besilinksminančius, tokius laimingus buvo nepaprastai smagu.
   Dar smagiau, kai jie visi pagaliau priėjo paplūdimį. Nieko nelaukdami pūkuotieji nėrė prie vandens ir patys pirmieji išbandė šią pramogą. Turbūt ateiti iki čia saulei spiginant visu kaitrumu jiems buvo nemenkas iššūkis, žinant, kad įprastai jie laiką leisdavo vėsiai namuose, ypač Lordas.
   - Žinoma, - linktelėjo atitraukdama žvilgsnį nuo keturkojų vos tik įsitikino, kad kailiuotieji neišgąsdino kokio vaiko ar nesupykdė suaugusio besitaškydami.
   Patiesusi didelį pledą, kad visi galėtų sutilpti, padėjusi kuprinę ant šio ir įsirėmusi į klubus apsidairė. Paplūdimyje žmonių netrūko: vieni deginosi šnekučiuodamiesi, kiti snūduriuodami, dar kiti pliuškenosi vandenyje arba pramogavo valgydami ledus ar žaisdami įvairiausius žaidimus. Visi buvo laimingi. Regis, visiems čia patiko.
   Trumpam žvilgtelėjo į Heidi, kuri, rodos, planavo prisijungti prie tų ramiausiai čia beesančių žmonių. Kiek padvejojo, norėjo pakalbinti, kad ir ji nertų į vandenį, bet nusprendusi, kad geriau bus palikti tamsiaplaukę ramybėje ir leisti ramiai pasibūti, pasimėgauti saule, nusprendė pati daugiau nieko nelaukti ir pasekti Saiko ir Lordo pavydžiu.
   Nusivilkusi baltą palaidinę ir palikusią šią gulėti ant pledo kartu su džinsiniais šortais, leisdama plaukams laisvai kristi už nugaros pagaliau žvilgtelėjo į šalia stovintį vaikiną. Akimirką pasijuto nejaukiai stovėdama vien tik su raudonos spalvos maudymosi kostiumėliu, bet tuoj pat nuvijo keistą jausmą šalin.
   - Na... Tai, kas paskutinis, tas grįždamas neš visus daiktus! - šūktelėjo dar žvilgtelėdama į Mollson, vėliau į Mayran, o tada pasileido prie vandens.
   Saulės įkaitintam kūnui gaivus, vėsus vanduo buvo tikra palaima ir viskas būtų buvę nepaprastai smagu, jei ne keli gurkšniai vandens, pakliuvę tiesiai į burną dėl neapdairumo. Išspjovusi vandenį Sabrina garsiai nusikvatojo. Tuoj pat prisistatė ir vėsuma besimėgaujantis Saiko. Kiaurai permirkęs, bet laimingai plaukiojantis aplink šeimininkę. Kikendama von Sjuard ėmė šį niurkyti.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Alehandro Murrell Birželio 03, 2021, 10:05:18 am
  Venisas buvo iš tiesų gražus. Gražus pastatai, gamta, laimingi įvairaus amžiaus žmonės ir kas svarbiausia, puikus oras. Iš tiesų, vaikinas tikrai nesitikėjo, kad oras čia bus toks geras, toks gražus ir šiltas ir nebuvo pasiruošęs tokiam orui. Tačiau tai jam visai netrukdė, kadangi pats gražiausias ir svarbiausias dalykas Venise šiam buvo Sabrina ir jam jokie kitokie menkniekiai ar maži trūkumiukai nerūpėjo.
  Du šunys laimingai bėgo priekyje, erzino vienas kitą, žaidė su vienas kitu ir jau aiškiai matėsi, kad šie buvo tikrai geri draugai ir bus tikrai sunku juos atskirti išskrendant. Lordas vis atsisukdavo į savo šeimininką ir laimingai sulodavo, taip tarsi bandydamas parodyti koks jis yra laimingas, taip tarsi bandydamas pasigirti.
  Tačiau vaikino žvilgsnis vis nukrypdavo į tamsių plaukų savininkę ir į galvą vis šaudavo malonūs ryto prisiminimai, kurie sukeldavo plačią šypseną jo veide.
  O, kad mano kiekvienas vakaras pasibaigtų taip, kaip šis, o kiekvienas rytas prasidėtų su Sabrina glėbyje...
  Kad ir kaip vaikino žvilgsnį ir visą dėmesį traukė von Sjuard, šis stengėsi per daug to neparodyti, kad ji nesuprastų jo jausmų ir Heidi nesijaustų viena, atstumta ir tarsi nereikalinga. Nors nežinia kaip šiam tai pavyko...
  Grupelei prižygiavus papludimį, vaikinas tik stebėjo dvi vampyriukes ir leido joms pačioms išsirinkti vietą, kurioje šios norėjo įsikurti. Kol merginos ieškojo tinkamos vietos įsikurti, Mayranas tiesiog stovėjo ir laukė kol šios išsirinks, šuneliai nieko nelaukė ir nesižvalgę nubėgo į vandenį, pradėjo pliuškentis ir plaukioti, džiaugtis paplūdimio, vandens suteiktomis pramogomis, atsigaivinti.
  - Žiūriu kažkas mūsų nė nežada palaukti, - nusijuokdamas tarė vaikinas ir prižygiavo prie pledo, kaip suprato, išrinktos vietos pasibūvimui. Nusimovęs marškinėlius, Wallfloweris liko vien tik po maudymosi šortais, nors šis ir negalėjo lipti į vandenį dėl sužeistos, užbintuotos rankos, kad ir kaip norėjo
  Žvilgsniui nukrypus ties Sabrina, garbanius vos susilaikė nežioptelėjęs, nesusivaldydamas, negalėjo atitraukti žvilgsnio, nužvelgė merginą ir šyptelėjo, šiaip ne taip prisivertė nusukti žvilgsnį.
  Merginai pasileidus bėgti vandens link, vaikinas tik plačiau šyptelėjo, papurtė galvą ir žvilgtelėjo į Heidi.
  - Eisiu nupirkti ledų. Kokių nori? - paklausė jaunosios vampyrės ir laukė jos atsakymo, po jo ruošėsi eiti to paties paklausti ir Sabrinos.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Heidi Mollson Birželio 03, 2021, 04:19:13 pm
  Stebėdama tolimoje plaukiančius laivus, Heidi ignoravo aplinkui vaikštančius, kalbančius ir kitus garsus skleidžiančius individus ir tiesiog buvo paskendusi savo mintyse. Aišku, mergaitė nenorėjo visiškai atsiriboti nuo pasaulio ir bent karts nuo karto išgirsti tai, ką sako Sabrina ar Mayran, tačiau tai buvo pakankamai sunku. Jaunosios vampyrės galvoje sukosi per daug minčių, kad ji sugebėtų sustoti ties viena, tačiau daugiausiai kartojosi prisiminimai patirti su Quentin, kas šią šiek tiek liūdino, kadangi jie išsiskyrė taip netikėtai ir pakankamai liūdnai, o vėliau nesusitaikė. Aišku šioji šiam atleido, tačiau abejojo, kad tai padarė šis. Išgirdusi, Sabrinos iššūkį, žalsvos spalvos akių savininkė pagaliau pabudo iš savo minčių ir pakėlė akis į ryškią saulę, bandydama įžiūrėti šią.
  -Mielai pasiaukosiu ir parnešiu daiktus atgal, -nusijuokė tamsiaplaukė, būdama jau per daug aptingusi keltis ir bėgti vandens link, o tuo labiau dar nenorėdama sušlapti.
  Buvo miela ir liūdna stebėti jaunuolius, kurie vis dar neigė savo jausmus. Aišku liūdna nebuvo dėl jų stipraus ryšio, o labiau dėl to, nes tai priminė šios ir Quentin santykius, prieš ežero įvykį. Tamsiaplaukei buvo sunkoka prisipažinti sau, kad dienos leidžiamos Venise buvo šiek tiek liūdnos ir sunkios. Ginčydamasi su savimi, klastuolė vos nepraklausė klausimo apie ledus, tačiau susiprotėjusi greitai atsakė:
  -Šokoladinių, jeigu būtų galima, ačiū, -linktelėdama galva iš anksto padėkojo vaikinui, akimis stebėdama vandenyje besiduodančią merginą, kuri neatrodė, kad būtų labai nusivylusi tuo, kad nei vienas iš jų nebuvo tenai. Aišku, Mayran tikriausiai ketino bent trumpam nusigauti ten, tačiau vienaip ar kitaip, dabar ji buvo viena, na tiksliau viena be žmonių.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Sabrina von Sjuard Birželio 03, 2021, 10:30:35 pm
   Pūkuota, šlapia, bet be perstojo į visas puses lakstanti juodai balta uodega taškė mažus vandens lašelius ne tik ant šalia stovinčios rudaplaukės merginos, bet ir ant netoliese linksmai besiliuškenančių žmonių. Netrukus prie Saiko prisijungė ir Lordas garsiai bei linksmai amsėdamas ir taip pat prašydamas dėmesio.
   - Tau taip pat reikia dėmesio? - kalbėdama su keturkoju linksmai nusijuokė.
   Atsakydamas vokiečių aviganis tik pliaukštelėjo letenomis per vandenį, o tada pasileido kranto link. Seklumos nepasiekė, tuoj pat nėrė atgal net skuosdamas. Purslai taškėsi iš po letenų iki tos akimirkos, kol haskis nenubloškė draugo į šalį. Įamžinimo verta akimirka. Abu keturkojai susivoliojo smėlyje, nusipurtė ir žaisdami ir vėl nėrė prie merginos. Garsiai kvatodama iš tokių šunų linksmybių Sabrina tik dabar pastebėjo, kad nei Heidi, nei Mayran neprisijungė. Nė vieno nesugundė savo iššūkiu. Ką gi, tuomet ji bus vienintelė, kuriai neteks nešti daiktų, galės linksmai šuoliuoti su pūkuotaisiais priekyje. Žinoma, von Sjuard nieko panašaus neketino daryti, buvo pasiruošusi parsitempti visus daiktus atgal sąžiningai ir dorai.
   Kelis kartus pakankamai toli nuplaukusi nuo kranto, pasimėgavusi nuostabiai vėsinančiu vandeniu pagaliau patraukė kranto link. Sunkiai braudamasi pro vandenį dar kiek paniurkė pūkuotuosius ir tą akimirką, kai jau buvo bepasiekianti krantą, sustingo išgirdusi balsą už nugaros.
   - Gražūs šunys, - aukštas, tamsių, trumpų plaukų, žavios šypsenos vaikinas. - Tik šeimininkė gražesnė.
   Lėtai atsisukusi mergina klausiamai žvilgtelėjo į vaikiną, tačiau nesusilaikiusi plačiai nusišypsojo.
   - Ačiū, jie abu be galo nuostabūs, - perbraukė ranka per Lordo kailį stengdamasi ignoruoti jai skirtą komplimentą.
   - Nebijok, aš nesikandžioju, - nusijuokęs žengė kiek arčiau tiek Sabrinos, tiek keturkojų. - Galiu? - ištiesė ranką haskio link.
   Intuintyviai žvilgtelėjo į Heidi ir Mayran pusę. Nuojauta kuždėjo, kad toks vaizas garbaniui nepatiks, tačiau nesuprato kodėl. Ji jam tebuvo draugė, be to, priešais stovintis vaikinas atrodė be galo mielas ir draugiškas.
   - Žinoma, - linktelėjo. - Tik nepažadu, kad ir jis nesikandžioja, - šyptelėjo.
   Juodaplaukio veidą papuošė linksma šypsena, o pilkai melsvos akys nukrypo į auksines. Toptelėjo, kad su šiuo vaikinu būtų nepaprastai lengva bendrauti.
   - Verčiau mes jau keliausim, nes pasiges mūsų, - šyptelėjo. - Lordai, Saiko, eime, - šūktelėjo patraukdama jaunosios vampyriukės link.
   Gaivus, draugiškai nusiteikęs vėjelis švelniai paglostė drabužių nedengiamą odą. Maži vandens lašeliai likę po maudynių lenktyniavo skubėdami slysti žemyn ir dingti smėlyje. Išsirišusi į kuodelį paskutinę minutę surištus plaukus, kiek pataršiusi šiuos prisistatė prie pledo. Įprastai balta oda per mėnesį, praleistą čia, Venise, buvo spėjusi įdegti, nors teigti, kad von Sjuard pamašėjo į šokoladą ir nebuvo galima.
   Iš paskos atbėgę keturkojai džiaugsmingai pasveikino ant pledo sėdinčią mergaitę, o tada ėmė purtytis it patrakę.
   - Jei jūs neisit į vandenį, Lordas su Saiko jį jums atneš, - juokdamasi iš pūkuotojų tarė.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Alehandro Murrell Birželio 07, 2021, 11:39:34 pm
  Laukdamas Heidi atsakymo vaikinas žvilgtelėjo į vandens pusę. Žinoma, šis žvilgtelėjo ten ne šiaip sau. Vandenyje maudėsi, vandeniu taškėsi Sabrina su dvejais laimingais šunimis. Tačiau vaikino žvilgsnį ir dėmesį šį kartą tarsi  kaip magnetas traukė Sabrina. Žinoma, tam prisidėjo ir tokia merginos apranga, dėl kurios šis nesugebėjo atitraukti žvilgsnio nuo jos, tačiau didžiausia to priežastis buvo ta, kad vaikinui ši patiko ir ji ją traukė, buvo pavogusi jo širdį, ko jis jau neslėpė nuo savęs ir sau nemelavo.
  Išgirdęs Heidi atsakymą Mayranas nežymiai linktelėjo galvą, trumpam grąžino žvilgsnį į tamsiaplaukę ir šyptelėjo, tačiau neužilgo ir vėl nusuko žvilgsnį ties Sabrina, jau ruošdamasis link jos eiti ir užduoti šiai tokį patį klausimą, kurį uždavė ir Heidi. Deja, tačiau prie jos priėjęs vaikinas atitraukė visą garbaniaus dėmesį, privertė nepatenkintai susiraukti ir visiškai pamiršti apie savo tikslą nupirkti merginoms ledų ir norėti nueiti prie judviejų. Tačiau, kad ir kaip vaikinas norėjo nueiti prie Sabrinos ir to nepažįstamo vaikino, atitraukti ją nuo jo ir pasakyti, kad daugiau gyvenime nelįstu prie jo mažutės, tačiau susilaikė ir to nepadarė, tik piktu žvilgsniu iš tolo degino nepažįstamąjį.
  Atsidusęs ir nusprendęs, kad taip nieko nepakeis, kad ir kaip nenorėjo, aukštaūgis pasigriebė šiek tiek pinigų ir su jais patraukė mažo vagonėlio, kuriame buvo pardavinėjami ledai, link. Sustojęs prie vagonėlio ir laukdamas savo eilės, vaikinas nepatikliai ir nekantriai vis žvilgčiojo į jaunuolius ir jautė nemalonų, keistą pavydo jausmą, kuris šiam nepatiko. Sulaukęs savos eilės, garbanius užsakė dvi didžiausias galimas porcijas ledų. Vieną bananinių, o kitą šokoladinių ir užmokėjęs už jas, atsiėmęs jas, padėkojo bei patraukė atgal įsikūrimo vietos link.
  - Štai, šokoladiniai ledai, - tarė kiek nepatenkintas, tačiau stengdamas to neparodyti, vaikinukas ir ištiesė jaunajai vampyriukei ledus bei prisėdo šalia jos, laukdamas grįžtančios Sabrinos. Nepatenkintas ir pavydus žvilgsnis vis dar buvo nusuktas į jaunuolius, kurie rodosi, kad labai draugiškai bendravo ir buvo patenkinti vienas kito kompanija, kas Mayran tik dar labiau suerzino.
  Galiausiai Sabrinai nusprendus prisiminti, kad atėjo čia ne viena ir grįžti prie Heidi su Mayranu, vaikinas žvilgsniu nusekė vaikiną, kuris nors ir nieko nepadarė, tačiau spėjo tapti vienu iš nemėgstamiausiu Veniso gyventojų.
  Rodosi, kad Lordas su Saiko aplenkė grįžtančią merginą ir pasisveikino su Heidi bei vaikinu aptaškydami juos vandeniu, į ką Wallfloweris visiškai nesureagavo.
  - Mielai eičiau, bet negaliu. Užkrėsiu žaizdą, - suniuriusiai ir ne pačiu laimingiausiu balso tonu sumurmėjo garbanius, nė nesistengdamas slėpti fakto, kad šis šiuo metu nėra pačios geriausios nuotaikos. Šis turėjo keistą įtarimą, kad Sabrina supras, dėl ko šio nuotaika taip greit pablogėjo, nors jam tai ir atrodė be galo akivaizdu.
  Mielai eičiau su tavim į vandenį, kad daugiau jokie idiotai nelįstu prie tavęs. Tu mano. Jeigu tik ne ta kvaila žaizda...
  - Nupirkau tau ledų, - bandydamas kiek paslėpti faktą, kad šio nuotaika yra iš tiesų nekokia, tačiau vis vien netapdamas laimingesniu ar neatgaudamas geresnios nuotaikos, tarė Mayranas ir laisva ranka paglostė taip dėmesio reikalaujantį ir prie jo besiglaudžiantį šlapią Saiko, kol kitą ranka ištiesė bananinius ledus gintarinių akių savininkei.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Heidi Mollson Birželio 08, 2021, 11:31:58 pm
  Mėgaudamasi saulės teikiamais malonumais, Heidi sėdėjo dešimtį milimetrų aukščiau nei smėlis ir stebėjo tolimoje banguojančią jūrą, karts nuo karto apsižvalgydama aplinkui ir įsitikindama, kad niekas nebando pavogti daiktų, kurie buvo vargiai saugomi šių šeimininkų. Vienaip ar kitaip, nebuvo panašu, kad kažkas tai bandytų padaryti, kas leido ne taip įtemptai stebėti šiuos supančią aplinką. Nors tolėliau ir buvo galima pamatyti, kaip žmonės eidavo vienas kitam už nugarų, tačiau nebuvo panašu, kad kažkas turėtų bent lašelį noro taip daryti netoliese šių ir mieliau praeidavo pro labiau žmonių pripildytą paplūdimio vietą - vidurį. Tai mergaitei pasirodė šiek tiek juokinga, kadangi nesitikėjo, kad kiek per daug raumenų turintis vaikinas, su tariamai nedidele žaizdele ant rankos, turės tokią įtaką šių  kelio pasirinkimui.
  Tačiau nebuvo panašu, kad tai veiktų tolėliau esančius žmones, kurie matyt tik ir stengėsi bei laukė tos akimirkos, kai Sabrina liks viena ir šiai galės padalinti lipšnius žodelius. Greitai atsiradus drąsuoliui, jaunoji vampyrė šiek tiek įsitempė, neketindama šiam leisti užimti vietos, merginos širdyje. Karts nuo karto nužvelgdama tai Mayran, tai Sabriną, žalsvaakė analizavo šių emocijas ir tai, kaip šie reagavo į pasirodžiusį vyriškį. Nebuvo panašu, kad jaunąjai von Sjuard tai būtų bent kiek rūpėję, tačiau tamsiaplaukė jautė, kad vaikinas nėra tuo patenkintas ir būtų palikęs keletą mėlynių, jeigu nepažįstamasis nebūtų pasitraukęs. Nors klastuolė ir norėjo pasakyti, kad viskas yra gerai ir tai, ko tikriausiai baiminasi šis nebus, tačiau to negalėjo padaryti, nenorėdama išsiduoti, kad žino ar bent nujaučia situaciją.
  Likusi viena, Heidi pasijautė kiek keistokai. Nors anksčiau viena likdavo ne vieną minutę ir net gi maloniau būdavo viena, tačiau dabar tai buvo kiek keistokas jausmas, tad apsidžiaugė Mayran pagaliau grįžus su ledais.
  -Ačiū, -padėkojo mergaitė, gavusi nemažą porciją pieno gaminio.
  Šalčio pripildyti ledai, atgaivino jaunąja vampyre pakankamai, kad iš viršaus plūstantis karštis šios neparverstų ant žemės ir ji galėtų vasaros malonumais mėgautis, vis dar turėdama sąmonę. Sabrinai grįžus atgal, žalsvaakė apsidžiaugė, kad nebuvo pakerėta meilių žodžių ir sumanė nepalikti judviejų vienų.
  -Na bent nereikės vargintis norint pasiekti vandenį, kai Lordas su Saiko jį atneša be jokių papildomų pastangų, -nusijuokė tamsiaplaukė.
  Laižydama jau pradėjusius bėgti ledus, klastuolė stebėjo Mayran, kuris nesistengė apsimesti, kad viskas yra gerai ir jo nei kiek nejaudina tai, kad mergina bendravo su kitu. Aišku tai buvo logiškas sprendimas, tačiau Heidi manė, kad šis turėjo jaunajai von Sjuard būti kiek atlaidesnis ir nesitikėti, kad po to, kai pranešė, kad jausmus jaučia kitai, bus priimtas į šios širdį taip lengvai. Mergaitė jautėsi lyg meilės specialistė ir norėjo visą tai iškloti šiam, tačiau nesiruošė to daryti dabar, kai mergina buvo netoliese.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Sabrina von Sjuard Birželio 09, 2021, 10:22:39 am
   - Mažas tinginukas, - papurtė galvą žvilgtelėdama į Heidi.
   Su jaunąja vampyre praleidusi nemažai laiko spėjo ją pažinti, perprasti jos pomėgius ir pastebėti, kad yra panašios. Abi dievino gyvūnus, Sabrina grožėdavosi gamta, Mollson ja rūpindavosi, be to, abi prižiūrėjo Sorenas, tik dabar kažin ar tokį teiginį vartoti galima, mat vyresnysis von Sjuard buvo išvykęs jau kuris laikas.
   Sukaupusi drąsą ir nusprendusi, kad nieko blogo nenutiks, jei pažvelgs į tamsias vaikino akis, kilstelėjo galvą. Akimirksniu krūptelėjo nuo tokio priešiško Mayran žvilgsnio. Balsas priešingų jausmų taip pat neparodė. Buvusi varniukė suvokė, kad kažkas privertė šį subjurti. Pirmoji mintis, kad negali maudytis, kaip pats paliudijo, o antroji... Daugiau variantų Sabrina neturėjo, išskyrus menkai įmanoma... Ar gali būti galimybė, kad ji buvo stebima vandenyje su tuo vaikinu ir Wallfloweris ėmė pavydėti?
   Papurtė galvą. Nieko panašaus nebuvo. Jis neturėjo nė menkiausios priežasties pavydėti, pirmiausia dėl to, kad rudaplaukės širdis jau buvo užimta jo ir joks kitas vaikinas nebūtų privertęs jo pamilti taip, kaip ji mylėjo garbanių. Savo garbanių. Be to, tamsiaakis aiškiai pasakė, kad jis myli kitą ir mergina nė už ką neleido sau pagalvoti, kad tai galėtų būti ji.
   Nujausdama, kad likusi su Mayran Heidi žinos, kas privertė subjurti šio nuotaiką, klausiamai žvilgtelėjo į ją. Be žodžių buvo daug sunkiau susikalbėti. Kiek patempusi lūpą ir padvejojusi nedrąsiai pakreipė galvą į vaikino pusę. Ištiesta ledų porcija viliojo, bet atrodė nesąžininga, jei ji su Mollson mėgausis gaivinančiais produktais, kai tuo metu vaikinas sudės paniuręs ir žudys visus žvilgsniu.
   Giliai įkvėpė, trumpam užsimerkė ir kol nespėjo persigalvoti ėmėsi veiksmų dėl kurių, kaip nujautė, vėliau pasigailės. Vylėsi, kad šitaip bent jau neišsiduos, o jei ir išsiduos... Na, ji šitaip pasielgė vedama gerų kėslų.
   Žengusi kelis žingsnius ir stabtelėjusi ant pledo sėdinčiam garbaniui už nugaros apsivijo šio kaklą iš už nugaros prisiglausdama vėsiu, šlapiu kūnu prie į saulės įkaitinto. Rankos švelniai brūkštelėjo per nuogą krūtinės odą ir von Sjuard teko iš paskutiniųjų negalvoti apie tai.
   - Į paplūdimį be geros nuotaikos niekas neįleidžia, - pirštu užkabinusi nedidelį kiekį ledų bakstelėjo vaikinui į nosį ir garsiai nusikvatojo.
   Su ryškiai geltonos spalvos ledais, kvepiančiais bananais, vaikinas atrodė be galo mielas ir žavus. Kiek ilgiau uždelsdama, mėgaudamasi tokiu artumu ir nosį kutenančiu vos juntamu vyriškų kvepalų aromatu, giliai įkvėpė. Reikėjo susitvardyti.
   - Be to, galiu pamėginti išgydyti žaizdą, tuomet galėsi eiti maudytis, - šyptelėjo pagaliau atsitiesdama. - Heidi pasirūpins, kad žiobarai nematytų, - kukliau kilstelėjo lūpų kampučius susirangydama ant pledo.
   Paėmusi jai skirtą ledų porciją įvertino šią išpūstomis akimis. Regis, po tokios porcijos ji ne tik nebe paplauks, bet ir nebepaeis. Tyliai nusijuokusi iš tokios minties patogiai atsisėdo apsidairydama. Garbanius ledų parūpino tik joms, regis, sau pasiimti užmiršęs.
   - Nevalgysiu, - padėjusi indelį su ledais priešais sukryžiavo rankas. - Jei kartu nevalgysi ir tu, - kiek vaikiškai pareiškė ketindama savo žodžio laikytis ir visai nesvarbu, kad bananiniai ledai grasino ištirpti.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Alehandro Murrell Birželio 09, 2021, 02:20:53 pm
  Nepatenkintas žvilgsnis nulydėjo drąsuolį, kuris sumanė užkalbinti merginą. Na, žinoma, tam buvo aiški priežastis. Mayrano akimis, Sabrina buvo pati gražiausia mergina čia, paplūdimyje,  ir nebuvo keista, kad susilaukė daug vaikinų dėmesio, nors tai šiam ir labai nepatiko. Vaikinas tarsi norėjo apsaugoti merginą nuo kiekvieno vaikino žvilgsnio, nueiti prie jos ir prisistatyti jos vaikinu, kad daugiau nė vienas nevykėlis nespoksotų į ją, tačiau pats puikiai žinojo, jis kol kas negali to padaryti.
  Galiausiai tiesiog nusukęs žvilgsnį į paplūdimyje patiestą pledą, ant kurio kartu su Heidi šis sėdėjo, vaikinas toliau glostė šlapią haskio kailį, kol pats šuo patenkintai išsitėškęs šildėsi saulutėje. Rodosi, kad tarp Saiko ir Mayrano spėjo atsirasti šioks toks ryšys. Toks pat ryšys, koks buvo atsiradęs ir tarp Lordo su savo šeimininku, kas vaikinui visai patiko, kadangi tai reiškė, kad gyvūnui šis patiko, jis jautė jo gerą energiją ir džiaugėsi vaikino kompanija. Nors tai vis vien nesugebėjo sugrąžinti prieš tai buvusios garbaniaus geros nuotaikos ir šis vis vien liko paniuręs.
  Laukdamas kol Sabrina paims šiai ištiestus ledus, tamsiaplaukis nežvelgė į ją ir dėl to nepastebėjo jos tolimesnių veiksmų, nuo kurių gavo kiek nustebti, kilstelėti žvilgsnį nuo pledo, o kūnas automatiškai įsitempti nuo tokio artumo su mergina. Nesuprasdamas šios ketinimų ir tolimesnių veiksmų, vaikinas slėpė norinčią išlįsti šypseną po niūrumo kaukę ir mėgavosi tokiu maloniu artumu su mergina.
  - Na, mane kažkaip sugebėjo įleisti, - jau nesulaikydamas  menkos šypsenėlės, kuri pati išdygo vaikino veide, kiek gyvesniu balsu tarė šis ir gavo nustebti dėl ledų sluoksnio, kuris atsirado ant jo nosies galiuko. Tyliam kikenimui pabėgus iš šio lūpų, Mayranas atsuko galvą į Sabriną ir neketindamas jai pasiduoti, nosimi perbraukė šiai per skruostą, taip jį visą ištepdama ledais ir tik dar plačiau šyptelėdamas. Tik po šio veiksmo vaikinas pastebėjo kaip šių dviejų veidai buvo arti vienas kito ir kiek mažai tetrūko tam, kad jų lūpos susijungtų, kas kiek atėmė kvapą ir vertė širdžiai plakti greičiau. Tačiau ši akimirka ilgai netruko ir vampyriukei atsitraukus nuo jo, tamsiaplaukis atsisuko į ją visų kūnų, o šiojo veide jau švietė ta pati plati šypsena, kuri buvo prieš jiems ateinant į paplūdimį.
  - Gerai, gerai, valgyk ledus skruzdelyte, o aš einu irgi jų nusipirkt. Ranką galėsi sutvarkyti kai grįšiu, - pasidavęs merginai tarė ir nusijuokė buvęs klastuolis, žvilgtelėjo į Heidi žaismingu žvilgsniu,- kleckuti, jeigu kai grįšiu ledai nebus suvalgyti, nupirksiu dar tris porcijas ir privalėsi suvalgyti.
  Nusijuokęs vaikinas lengvu judesiu pakilo nuo žemės ir pasigriebęs šiek tiek pinigų, dar kartelį patraukė ledų vagonėlio link. Tačiau pilnai nepasiekęs savo tikslo, sustojo ir susirūpinęs pažvelgė į mažą, vieną, galbūt penkerių metų mergaitę, kuri išsigandusi, pasimetusi žvalgėsi, verkė ir šaukė mamą. Visiškai užmiršdamas apie kelionės tikslą, pamiršdamas apie ledus, kurie būtų tikrai gera mintis tokią karštą dieną, vaikinas patraukė mažos mergaitės link ir bijodamas ją išgąsdinti, pritūpė kiek toliau nuo jos.
  - Kas gi buvo šitai gražiai princesei, kad ji verkia? - susirūpinusiu balsu paklausė Mayranas, o mažylė droviai, bailiai žvilgtelėjo į jį.
  - Mano mamytė dingo... Niekul jos nelandu... - kiek neaiškiai, tačiau pakankamai suprantamai kalbėdama, tarė mažylė, kas iširpdė vaikino širdį. Šis žinojo tik vieną. Jis turėjo nuraminti mažylę ir padėti jai surasti savo mamą, nes kitu atveju keiktų save ilgą laiką, kad tiesiog stovėjo ir nieko nedarė.
  - Nagi, princese, neverk. Galiu tave paimti ant rankų? Eitumėme surasti tavo mamytę. Prižadu, kad tau padėsiu ją surasti, - atsargiai tarė vaikinas ir gavęs sutikimą, menką linktelėjimą iš mergaitės, atsistojo ir pakėlė ją ant rankų.
  - Na, Veniso princese, parodysi man kur paskutinį kartą matei savo mamytę? - žaismingai paklausė vaikinas, kas privertė mažąją mergaitę sukikenti
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Heidi Mollson Birželio 14, 2021, 10:02:10 am
  Išvadinta „tinginuke“ Heidi apsimestinai pyktelėjo, norėdama taip šiek tiek paerzinti Sabriną už tai, kad buvo taip „nemandagiai“ pavadinta. Aišku tai nelabai pavyko, kadangi tokios emocijos kaip pyktis nebuvo ir visi ištarti dalykai, kurie normalaus žmogaus būtų buvę ištarti garsiai ir su pykčio kruopelyte juose, šios būdavo ištarti ramiai ir švelniai. Aišku dažniausiai tai būdavo gerai, nes vėliau nereikėdavo raminti vaiko, kuriam bandydavai kažką išaiškinti, o jis išsigandęs vos vos pakelto balso, tiesiog apsiverkdavo. Vienaip ar kitaip, jaunosios mergaitės supratimu tai nebuvo gerai ir būtų mieliau buvusi priešingybė sau ir su laiku patapusi tokia, kokia yra dabar plius mokėjimas pykti. Tačiau vargu ar būtų dariusi kažką kitaip, jeigu būtų gavusi kitą šansą.
  Grįžusi iš apmąstymų, žalsvaakė pastebėjo, kad dar prieš kelias akimirkas sušalę ledai, jau tekėjo į beveik visas įmanomas kryptis. Greitai nulaižiusi bandančią pabėgti skystą masę, šioji ėmė kiek greičiau dorotis su šiais, nenorėdama ištepti pledo, o tuo labiau savęs. Kai paviršiuje nebeliko beveik nieko ir po truputį šokoladiniu skysčiu virstantis ledas buvo vaflyje ir neturėjo jokios galimybės pabėgti, tamsiaplaukė sustojo valgiusi. Apsižvalgiusi šiaip ne taip sugavo Sabrinos žvilgsnį, kuris klausiamai žvelgė į ją. Nors klastuolė ir turėjo nuojautą, ko jos gali būti bandoma paklausti, tačiau vistiek išsigando, manydama, kad praleido pokalbį. Nusprendusi, kad taip nėra, gūžtelėjo pečiais, galvą vos vos palenkdama į paplūdimio pusę, spėdama, kad galbūt tai, kas įvyko tarp šios ir nepažįstamojo, privertė subjurti Mayran.
  Toliau sekę įvykiai Heidi pasirodė kiek juokingi, kadangi jaunoji von Sjuard įtikinėjo tiek save, tiek ją, kad nieko vaikinui nejaučia, tačiau dabar kabarojosi ant šio ir šono nebuvo panašu, kad draugiškais tikslais. Vienaip ar kitaip, mergaitė jau buvo susitaikiusi su ta mintimi, kad greičiau žengti pirmą žvilgsnį, įtikins garbanių, negu tamsiaplaukę.
  -Na jau ne, -užginčijo jaunoji vampyrė, -galėsi tas tris ledų porcijas suvalgyti pats. Galbūt bent kažkiek apvalumo įgysi, -nusijuokė, sukritikuodama kampų pilną kūno formą.
  Šiam nutolus, tarp judviejų įsitvyrojo tyla ir nors žalsvaakė norėjo pasakyti savo nuomonę, apie neseniai įvykusius įvykius, tačiau nusprendė Sabrinai leisti susiprotėti pačiai. Kadangi tamsiaplaukė spėjo, kad jeigu ims bandyti kažką įrodyti, jos nuomonę bus nuleista tuo, kad jie yra tik draugai, o šio širdis priklauso kitai.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Sabrina von Sjuard Birželio 14, 2021, 01:42:07 pm
   Trumpam sulaikė kvėpavimą jausdama, kaip Mayran kūnas įsitempė nuo jos prisilietimo. Nejučia ir pati Sabrina įsitempė, tačiau pastebėjusi tokius savo kūno pokyčius ir tai, kad nekvėpuoja, giliai įkvėpė ir atsipalaidavo. Mintimis nejučia nuklydusi prie to, kaip pati reaguoja į visa tai, spėjo pamiršti, kad yra taip arti Mayran. Sugrįžusi mintimis prie šio nežymiai šyptelėjo, o akys keistai žybtelėjo iš laimės. Niekad nesitikėjo, kad toks artumas privers pasijusti tokiai laimingai.
   Laimei, jai pavyko pralinksminti garbanių ir šis išsiviepęs dabar šypsojosi jai. Toptelėjo, kad tai ne tik jos juokingo poelgio su ledais pasekmė, bet ir tai, kad ši buvo taip arti jo, buvo prigludusi prie jo.
   Neatsikratydama tokios minties pavėluotai sureagavo į vaikino atoveiksmį. Rausvas skruostas dabar buvo papuoštas plonu bananinių ledų sluoksniu. Burbtelėjusi sau po nosimi, metusi apsimestinai piktą žvilgsnį į vaikiną tyliai sukrizeno. Ir kaip ji galėjo nemylėti jo? To mielo, draugiško ir velniškai gražaus vaikino?
   Atbula ranka nusivaliusi sau nuo skruosto ledus ir palaukusi, kol Wallfloweris nueis, pasisuko į Heidi. Staiga sėdėti šalia tamsiaplaukės tapo itin sunku. Von Sjuard aiškiai buvo išsakiusi savo nuomonę apie jausmus, o dabar pasielgė šitaip... Nujautė, kad Mollson jai mielai užvožtų, jei tik tai padėtų pakeisti nuomonę ir prisipažinti apie savo jausmus. Sabrina iš tiesų būtų mielai šitai ir padariusi. Dabar pat nuėjusi ir išrėkusi, kaip stipriai myli Mayran, tačiau atrodė, kad toks poelgis būtų itin kvailas, be to, kaip ji gali būti tikra, kad mėlynaakis atsakys tuo pačiu? Liūdnai vyptelėjusi pasisuko į merginą ketindama šiek tiek nukreipti temą kitur bei imdama kimšti savo bananinius ledus, kol šie nespėjo pavirsti skysčiu.
   - Kai atėjau ryte pas tave į kambarį... Sakei, kad atrodėm mielai... Ką turėjai omenyje? - nedrąsiai paklausė nujausdama, kad Edgaro globotinė turbūt matė juos miegančius apsikabinus.
   Vildamasi, kad nieko panašaus nebuvo, Heidi nieko nematė, vos matomai papurtė galvą. Jeigu jos spėjimas pasitvirtins, tuomet būti šalia Heidi taps dar sunkiau iki pat tos akimirkos, kol neprisipažins savo jausmuose.
   Įpusėjusi savo ledų porciją žvilgtelėjo per petį tikėdamasi, kad Mayran jau atskuba ir jam neteks vienam valgyti ledų. Deja, ateinančio vaikino nesimatė, šis stovėjo netoli ledų kioskelio ir... Sabrina rauktelėjo antakius. Garbanius ant rankų laikė mažą mergaitę. Štai tau, tik nusisuk ir palik vaikiną vieną...
   - Aš tuoj grįšiu, - sumurmėjo palikdama indelį su ledais ant pledo ir patraukdama Wallflowerio link.
   Mergaitė atrodė išsigandusi, tačiau kartu susidomėjusi ją ant rankų laikančiu gražuoliu. Sabrina ją puikiai suprato, nors mergaitė tebuvo vaikas, tačiau garbanius traukė ne tik savo grožiu ir raumenimis, bet ir mielumu bei linksmumu. Stabtelėjusi šalia jų mergina atsargiai prilietė vaikino ranką auksines akis nukreipdama į žaliaakę.
   - Labas, princese, - plačiai nusišypsojo šitokiu būdu gaudama visą mergaitės dėmesį. - Kas nutiko? - pagaliau pakreipė galvą ir į Mayran, tikėdamasi, kad šis žinos, kas privertė mažąją atsidurti vienui vieną čia, paplūdimyje.
   Susidomėjusios mergaitės akys nukrypo į plaukų gumytę, esančią ant rudaplaukės rankos. Žalios akys su didžiausiu susižavėjimu žvelgė į saulėje žėrinčią gumytę. Pastebėjusi tai Sabrina nusijuokė.
   - Patinka? - įnirtingas linktelėjimas, kuris tik dar labiau prajuokino. - Jei duosiu ją tau, ar pažadi, kad prisiminsi mane ir mielą vaikiną, kuris tave laiko ant rankų? - dar vienas įnirtingas linktelėjimas ir plaukų gumytė atsidūrė ant mažesnio riešo. Mergaitės veido išraiškė pasakė daugiau nei būtų galėję pasakyti žodžiai. Laimingas krikštavimasx džiugus juokas ir spindinčios akys.
   - Isabele! - auksaakė krūptelėjo nuaidėjus garsiam šūktelėjimui ir instinktyviai atsisuko garso link.
   Jos ir garbaniaus link bėgo išsigandusi moteris. Tapo aišku, kad šioji buvo mažosios motina.
   - Isabele... - pagaliau pribėgusi lengviau atsikvėpė ištiesdama rankas į mergaitę, - ačiū jums... Labai labai... Neįsivaizduojat, kaip išsigandau, kai atsisukusi jos neradau... Sekundei nusisukau, kad perrengčiau jos mažąjį broliuką, o ji dingo man iš akių... - virpantis balsas ir išsigandęs, dabar jau dėkingas žvilganis pranešė, kad moteris iš tiesų labai jaudinosi. - Daugiau taip nedaryk, gerai, mieloji? - pakštelėjo šiai į kaktą stipriai spausdama prie savęs.
   Stovėdama kiek toliau von Sjuard nejučia plačiai nusišypsojo. Matyti tokį vaizdą buvo ne galo miela. Viduje netgi sukilo noras kada nors atsidurti tos moters vietoje. Ne, žinoma, ne vaiką pamesti iš akių, o taip meiliai jį glausti prie savęs.
   - Ačiū jums labai dar kartą... Nežinau, ką bučiau dariusi, jei jos nebūčiau radusi... Ačiū... Jūsų mažyliui labai pasisekė, jis turės labai gerus tėvelius, - šyptelėjo nužingsniuodama.
   Auksinės akys išsiplėtė iš nuostabos. Sabrina žiojosi jau sakyti, kad nieko panašaus nebus, nes jie ne pora ir... Nebebuvo svarbu, moteris jau seniai buvo dingusi su mergaite. Nežinodama, kaip elgtis, stovėjo, kaip įbesta, žiūrėdama į tą vietą, kur paskutinį kartą matė moterį, dingatančią žmonių minioje. Gal Mayran negirdėjo, ka ji sakė?
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Alehandro Murrell Birželio 14, 2021, 03:14:13 pm
  Mergaitei parodžius pusę, kurioj paskutinį kartą matė savo mamytę, vaikinas linktelėjo galva, taip pasakydamas, kad suprato ir vis dėlto nusprendė geriau pasilikti čia, prižiūrėti, kad mergytei būtų viskas gerai ir su ja kartu palaukti kol šios mama juos suras ir ji galėtų saugiai grįžti atgal pas ją.
  - Princese, jeigu pamatysi savo mamyte, pasakyk, greit nuvesiu tave pas ją, gerai? - švelniu balsu paklausė vaikinas ir šyptelėjo miela, žavia šypsena, kuri privertė nusišypsoti ir pačią mažylę.
  - Gelai, dėde, - dar vis nedrąsiu, tačiau jau ne tokiu išsigandusiu balseliu tarė mažylė.
  - Ouu, nagi. Nejaugi aš atrodau toks senas, kad mane reikia vadinti dėde? Vadink mane Mayran, nes jeigu vadinsi mane dėde, greit pražilsiu ir liksiu baltais plaukais, - apsimestinai liūdnai tarė tamsiaplaukis, patempė lūpą, taip tik pagyvindamas savo "pasirodymą", kas tik dar labiau prajuokino mergaitę, kuo vaikinas galėjo džiaugtis, nes ši nebeliūdėjo.
  - Gelai, Maylan, - mielu balseliu tarė mažylė, kas visiškai ištirpdė vaikino širdį ir tik padidino norą kažkada ateityje turėti ir savo vaikų. Mayranui jau žiojantis ir norint pratęsti pokalbį, atkreipti mergaitės dėmesį nuo minčių apie pradingusią mamą ir nenorėdamas, kad ši liūdėtų, šis pajuto švelnią ranką priglundančią prie jo apnuoginto peties ir kaip mat atsisuko į švelnios rankos savininkę. Akims užfiksavus Sabriną, vaikinas šyptelėjo, tačiau negalėjo sau leisti ilgai užsispoksoti į ją, kad ir kaip norėjo tai daryti, kadangi mažylė ant jo rankų gali tik dar labiau išsigąsti ir vėl pradėti verkti. Atsisukęs į gražių veido bruožų mergaitę jis jau ruošėsi paaiškinti situaciją, tačiau Sabrina eilinį kartą jį pakerėjo ir mokėjimu elgtis su vaikais, kas privertė šypsenai veide tik dar labiau praplatėti, o mintims apie jų ateitį kartu su mažyliu ar net keliais mažyliais, nepaklusniai lįsti į galvą. Tik išgirdęs merginos užduotą klausimą garbanius išlindo iš apmąstymų ir akies krašteliu žvilgtelėjo į šio širdies savininkę.
  - Ši princesė pasimetė nuo savo mamos. Aš tikrai negalėjau jos palikti vienos čia ir tiesiog privalau jai padėti surast jos mamą, - tylesniu balso tonu, kad mažylė neišgirstų, paaiškino situaciją vampyriukei. 
  Rodosi, kad Sabrina puikiai susitvarkė atkreipiant mažos mergaitės dėmesį nuo minčių apie tai, kad ši pasimetė nuo savo mamos, kas tik patikino faktą, kad ši puikiai moka elgtis ir sutaria su vaikais. Tuo tarpu kai Mayran'as stebėjo Sabriną su mažyle ir laikė mažylę ant rankų, viduje tiesiog tirpo, šypsena jo veide tik platėjo, o mintys apie judviejų ateities šeimą tik dar labiau lindo į galvą. Kažkada ir mes turėsim tokią princesę ar net kelias tokias...
  Tačiau ilgai miela akimirka nesitęsė ir prie jaunuolių atbėgo moteris, kuri aiškiai buvo be galo išsigandusi ir rodėsi, kad tuoj puls į ašaras.
  - Mama! - pamačiusi moterį laimingai sukrykštė mažylė ir vaikinas buvo pilnai įsitikinęs, kad ši moteris jos mama ir jam nereiks daugiau bijoti dėl sėkmingo mergaitės grįžimo pas savo šeimą.
  Mažam žmogučiui dingus iš burtininko rankų, jis pajautė keistą tuštumos jausmą ir trumpam žvilgtelėjo į Sabriną, tačiau greit grąžino žvilgsnį ties moterimi su mergaite.
  - Ponia, jūs tikrai neturite dėkoti ir teisintis. Jūsų mažylė labai šauni, protinga ir supratinga, o tokių problemų pasitaiko visiems. Viskas gerai, - raminančiu balsu prakalbo garbanius, kol šio veide švietė švelni šypsena. Sekantys moters žodžiai privertė jaunuolį kiek išplėsti akis ir nustebus žiobtelėti, tačiau nepasimetęs šis tik dar plačiau išsišiepė.
  - Taip, mūsų vaikelis bus pats laimingiausias, - tarė vaikinas dar prieš spėjant moteriškei nueiti ir taip savotiškai paerzindamas merginą, daug reiškiančiu, tačiau nieko neišduodančiu žvilgsniu pažvelgdamas jai tiesiai į akis.
  - Ką gi, skruzdelyte, kiek vaikelių turėsim? Aš visai norėčiau bent dešimties, - pakilnodamas antakius, žaismingai šyptelėdamas ir savotiškai flirtuodamas su jaunąja von Sjuard, tarė garbanius ir nesusilaikydamas patvarkė vieną netvarkingą, šiai ant veido užkritusią sruogą. Dar minutėlę leisdamas savo žvilgsniui žvelgti į auksines akis, vaikinas galiausiai nusuko žvilgsnį, tačiau patenkintos, žaismingos ir kažką daugiau reiškiančios šypsenos ir veido, niekur nenustūmė. Prižygiavęs prie ledų kioskelio šis užsisakė didžiausią galimą porciją gumos skonio ledų, o gavęs juos ir užmokėjęs, grįžo prie tamsiaplaukės.
  - Eime, būsimų mano vaikučių mamyte. Heidi turbūt darosi nuobodu ir ji laukia nesulaukia kol taps teta ar net krikšto mama, - toliau sėkmingai erzindamas merginą, tarė vaikinas ir nusijuokęs, net pats nepajautė kaip sukabino šių dviejų rankas ir nusivedė merginą atgal prie jų įsikūrimo vietos.
  - Ach, tai tu visgi nebaigei savo ledų? Man eiti nupirkti dar? - pamatęs jaunąją vampyrę su vis dar ledų vafliu esančiu jos rankose, erzindamas paklausė
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Sabrina von Sjuard Birželio 23, 2021, 06:00:48 pm
   Ak, visgi jis girdėjo...
   Sutrikusi grįžtelėjo į vaikiną tikėdamasi jo veide įžvelgti, ką nors, kas paaiškintų ką visa tai reiškia, tačiau tik tamsios garbaniaus akys keistai žėrėjo. Miela šypsena, įdėmus žvilgsnis, nukreiptas į ją, ir daug pasakančios akys. Gaila, kad Sabrinai nepavyko suprasti.
   Papurčiusi galvą ir nusprendusi, kad šis ją tik erzina, kaip visuomet, šyptelėjo gintarinėmis akimis trumpam nuklysdama į raumeningą krūtinę ir pūpsantį pilvo presą. Keiktelėjusi mintyse tuoj pat nusisuko įsispoksodama į vieną tašką. Bet kas atrodė geriau nei leisti Mayranui pastebėti, kaip jį nužiūrinėja.
   - Ką? - nustebusi atsisuko išpūsdama akis. Ji nuoširdžiai vylėsi, kad tas pokalbis bus baigtas, tačiau, regis, Wallfloweris taip lengvai neketino užbaigti tos temos. Dar kartą sutrikusi žiojosi atsakyti, tik taip ir neištarė nė žodžio. Giliai įkvėpusi ir lėtai iškvėpusi stebėjo, kaip vaikinas atsargiai užkiša nepaklusnią sruogą jai už ausies. Nekaltas prisilietimas, bet visas von Sjaurd kūnas įsitempė. Prie vėsaus, dar nenudžiūvusio kūno prigludusi ranka pasiuntė malonius šiurpuliukus.
   Visai iš galvos išgaravus sau pačiai duotam pažadui, it užhipnotizuota žvelgė į tamsias, gilias akis, tik tai truko ne taip ilgai, kaip rudaplaukė būtų norėjusi. Mayranui patraukus ledų kioskelio link, tyliai atsiduso papurtydama galvą ir pagaliau atsipeikėdama. Sulaukusi, kol vaikinas nusipirks ledus, patraukė pledo, Heidi ir keturkojų link, tačiau nespėjus žengti nė kelių žingsnių pajuto, kaip pirštai susikabino su garbaniaus. Visai sutrikusi trumpam žvilgtelėjo į Mayraną svarstydama ar šis tai padarė sąmoningai. Nusprendusi atsipalaiduoti ir bent šį kartą nelikti skolinga, plačiai nusišypsojo.
   - O aš laukiu nesulaukiu, kada galėsiu stebėti, kaip tu keiti sauskelnes, - sukikeno pagaliau patogiai įsitaisydama ant peldo ir grįždama prie savo ledų. Šie, deja, beveik jau buvo ištirpę.
   Nieko nelaukdama ėmė valgyti šiuos. Netrukus indelis buvo tuščias. Lengviau atsikvėpusi ėmė niurkyti Lordą su Saiko, kurie tingiai voliojosi ant smėlio.
   - Labas, - išgirdusi balsą Sabrina staigiai kilstelėjo galvą.
   Šalimais stovėjo tas pats vaikinas su kuriuo mergina kalbėjosi vandenyje. Raumeningas, šlapiais plaukais ir plačiai besišypsantis.
   - Labas, - šyptelėjo atsitiesdama, nejučia grįžtelėjo į Heidi, vėliau į Mayran įsitikindama, kad šie nieko prieš pabendrauti su nauju žmogumi.
   - Jei būčiau žinojęs, kad tavo sesuo tokia pat graži, kaip ir tu, būčiau anksčiau atėjęs, - mirktelėjęs Heidi, o vėliau linksmai nusijuokęs kiek surimtėjo. - Gal norėtumėt prisijungti prie mūsų ir pažaist tinklinį? Mums kaip tik trūksta trijų žaidėjų. Ką pasakysit? - šyptelėjęs Sabrinai sužiuro į Mayran ir Heidi.
   - Jei tik Heidi su Mayran sutinka, aš mielai prisijungsiu, - nusišypsojo klausiamai žvilgtelėdama į garbanių ir tamsiaplaukę.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Alehandro Murrell Liepos 12, 2021, 12:15:31 am
Kai kam, visa ši situacija, ir atrodo tokie paprastučiai moters žodžiai, būtų tik dar viena gera proga pasijuokti. Tačiau nors Mayran ir paliko tai kaip dar vieną Sabrinos paerzinimą, juokelį, visą tai jam reiškė daug daugiau ir tarsi buvo neišsipildžiusi svajonė, kuri, beliko tik tikėtis, kad išsipildys.
  Vaikinas visad mylėjo vaikus, žavėjosi jų kuklumu, susidomėjimu pažinant pasaulį, o kartais ir drąsumu, vaikišku išdykavimu, tiesiog, apskritai žavėjosi jais ir tikėjosi, kad kažkada ir pats laikys bent vieną mažylį savose rankose, augins jį, lepins ir ves jį šio pasaulio keliu. O mintis, kad tas mažylis gali būti jo ir Sabrinos, merginos, kuri tiesiog užgrobė jo širdį, privertė širdį plakti greičiau ir šypsenai tik dar labiau praplatėti.
  Wallfloweris tik dar kartelį įsitikino. Sabrina buvo ir yra ta mergina, kuri visiškai užgrobė jo širdį, yra nuostabi viskuo, turi visko, ko tik buvo galima norėti. Vaikinas žinojo, kad būtent ją norėjo laikyti savo glėbyje, vadinti savo mergina, o ateityje ir žmona, būtent su ja kurti savo ateitį ir būti pačiais geriausias tėvais, kuriais tik buvo galima būti. Būtent ji buvo ta mergina, dėl kurios šis norėjo ir privalėjo stengtis. Ir kas svarbiausia, šis vaikinas jau žinojo, kad savo stengimąsį pradės čia, Venise, ir niekam neleis stoti skersai jų kelio.
  - Nejaugi nesiklausai manęs, mieloji? - mielai vyptelėdamas paklausė vaikinas, visiškai nebesistengdamas slėpti savo pro kraštus besiveržiančių jausmų, tačiau kažkodėl žinodamas, kad šį sakinį Von Sjuard gali priimti tik kaip dar vieną bandymą ją paerzinti(kame buvo ir šiek tiek tiesos.)
  - Žinoma, kodėl gi ne? Galėsiu ir tau pakeisti sauskelnes, - pakilnodamas antakius žemyn, aukštyn, juokaudamas tarė garbanius, tačiau nesusilaikęs, sukikeno.
  Vos tik jaunuoliai grįžo prie įsikurtos paplūdimyje vietos, rankos pabėgo viena nuo kitos, kas sukėlė, gan nemalonų jausmą ir menką liūdesį, diskomfortą, kurį lengvai pavyko paslėpti, o galiausiai ir pradanginti mintis numetus į šalį.
  Deja, kad ir kokie skanūs buvo šie gumos skonio ledai, tačiau jų norėjo ne tik Mayran, bet ir dieną savo spinduliais ir šiluma šildantį saulė, kas tik skatino kuo greičiau pabaigti savo ledų porciją, kad šios kuo mažiau atitektų šiltiems saulės spinduliams, o planus, apie savo jausmus ir jų vagilę, trumpam numesti į šalį.
  Vos ledai buvo pabaigti, vaikinas išgirdo balsą, kuris ne tik nepradžiugino, bet ir kiek pablogino jaunuolio nuotaiką, ko šis kaip įmanydamas stengėsi neparodyti, kad nesugadintų vampyriukų dienos ir nuotaikos.
  - Gal tai būtų ir visai nebloga mintis. Ką tu manai, kleckuti? - stengdamasis nuvaryti blogas mintis, kurios tik ir sakė, kad tai nesibaigs geruoju, Mayran šiuo savo sprendimu nebus patenkintas, nenorėdamas sugadinti geros merginų nuotaikos, tarė vaikinas ir trumpam klausiamai pažvelgė į Heidi, o galiausiai ir į nepažįstamąjį kiek įtariu žvilgsniu.
  - Tu dar neprisistatei.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Heidi Mollson Rugpjūčio 09, 2021, 03:45:10 pm
 Iš lėto valgydama ledus, Heidi stebėjo tolumoje esančius jaunuolius, kurie kažką užsiiminėjo su ant žemės rastu vaiku. Jeigu panašioje situacijoje būtų buvusi ji, šį nervus gadinantį padarą, būtų palikusi vieną ir net nesirūpinusi, kad šis yra pasimetęs. Tačiau ten buvo ne ji, tad ir veiksmų seka buvo kiek kitokia. Vienaip ar kitaip, svarbiausia, kad šie du, galėjo užsiiminėti bent kažkokia veikla, kartu. Praėjo dar šiek tiek laiko ir pagaliau, savo vaiko pasigedusi mama, sumanė jo ieškoti ir pakankamai greitai surado.
  Praėjo dar šiek tiek laiko ir jaunuoliai, tikriausiai prisiminę, kad paliko tamsiaplaukę vieną arba tiesiog stovėti tenai ir nieko nedaryti, pasirodė kaip pakankamai nuobodus dalykas.
  -Jeigu ketini pirkti dar ledų, tai visas porcijas galėsi valgyti pats. Man šiam kartui, šios ledų porcijos yra užtektinai, -Mayran pranešus, kad ketina šią nušerti pieno gaminiais, atsikirto žalsvaakė.
  Pokalbiui pakrypus kita, o gal vis dar ta pačia, tačiau klastuolei nežinoma linkme, kadangi šioji neįsivaizdavo, apie ką jie kalbėjosi tuomet, kai stovėjo prie vagonėlio. Nors ir buvo smalsu kas privedė, prie tokių atsikirtimų, tačiau Heidi nusprendė per daug nesigilinti ir leisti šiems turėti bent kokią akimirką paplūdimyje, kurioje neegzistavo šioji.
  Pasigirdus kitam, šiandien dar negirdėtam balsui, mergaitė šiek tiek krūptelėjo, pakeldama galvą aukštyn ir išvysdama tą patį vyriškį, kuris anksčiau lindo prie Sabrinos. Šiai jis atrodė kiek nepatikimai ir nenorėjo turėti jokių reikalų su vyriškos giminės atstovu, tad tikėjosi, kad šis ketina kalbėtis tik su Sabrina ar Mayran. Išgirdusi pasiūlymą žaisti tinklinį, tamsiaplaukė nebuvo tuo labai laiminga, o ir pagrindinė to priežastis nebuvo tai, kad nepažįstamasis kvietė juos žaisti, nors tai nemažai kuo prisidėjo prie viso to, tačiau vampyrė nebuvo labai didelė sporto fanė ir mieliau stebėdavo kitus žaidžiant.
  -Aš šį kartą atsisakysiu, -už nugaros rodydama vidurinį pirštą, dėl jai skirto komplimento, atsisakė šioji. Aišku komplimentai buvo fainas dalykas, tačiau ne iš tokio žmogaus, kaip šis, kuris neseniai lindęs prie Sabrinos, jau atakavo žalsvaakę.
  Klastuolė tikėjosi, kad ji nebus kalbinama dalyvauti žaidime, iki to momento, kai atsisakyti bus tiesiog nemandagu, ir šį galės stebėti iš šalies.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys, Florida
Parašė: Sabrina von Sjuard Rugpjūčio 09, 2021, 04:53:02 pm
   Nė žvilgtelėti nereikėjo į šalimais sėdinčius draugus, atmosfera akimirksniu pasikeitė ir Sabrina tai jautė ir kūnu. Atrodė, kad aplink kibirkščiuoja elektros laukas. Nežymiai susigūžė tik pati nesuvokė kodėl. Tiek Heidi, tiek Mayran bandė atrodyti draugiškais, tačiau pažinodama šiuodu, mergina suprato, kad jie mieliau laiką praleistų tryse, be pašalinių, tik kelio atgal nelabai bebuvo. Neatrodė mandagu imti ir atsisakyti, kai ji sutiko.
   Giliai įkvėpė tikėdamasi, kad situacija kiek pagerės. Tamsiaplaukyje ji neįžvelgė nieko blogo, priešingai, šis atrodė nepaprastai draugiškas ir mielas. Tiesa, ne mielesnis už Mayran.
   - Atsiprašau, - kaltai šyptelėjęs nusijuokė. - Aš Markas. - Draugiškai nusišypsojo pagaliau prisistatydamas. - Jei mieliau norėtumėt praleisti vakarą tryse, viskas gerai, - šyptelėjo.
   Gailiai žvilgtelėjo į vaikiną. Šis turbūt irgi pajuto, kad atmosfera pasikeitė ir šiam laikas dingti. Nenorėdama pasirodyti nedraugiška ir parodyti, jog būtent taip ir yra, Sabrina stryktelėjo nuo žemės ir vos sekundei žvilgtelėjusi į bičiulius ėmė prieštarauti.
   - Ne, mes visi mielai prisijungsim, - šyptelėjo patikindama.
   Iš žalsvų Heidi akių suprato, kad ji iš tiesų mieliau sėdėtų čia nei eitų žaisit, bet palikti jos vienos daugiau nebeketino. Mayran taip pat.
   - Ei, nagi, eime, - suklapsėjo blakstienomis vos tik Markas pasišalino laukdamas jų tinklinio aikštelėje. - Vieną kartą ir galėsi tapti žiūrove, - švelniai suėmusi už rankos atsargiai kilstelėjo jaunąją vampyriukę nuo žemės. - Mes vampyrės, o su mumis karščiausias vaikinas paplūdimyje, negi nusileisim jiems? - paglosčiusi visų savimeilę kelis kartus pakilnojo antakius įjungdama žaismingą režimą.
   Nebuvo viena iš tų, kurie mieliau laiką leistų užsidarę nuo visų, visiškoje ramybėje ir vienatvėje. Nuo pat mažens buvo aktyvi ir vietoje nenusėdinti vampyriukė, dabar energijos buvo dar daugiau, todėl mintis šią išlieti tinklinio aikštelėje nuoširdžiai bandant laimėti atrodė itin viliojanti. Be to, šitaip jie nuveiktų ką nors įdomesnio nei sėdėtų ir kalbėtųsi. Tereikėjo sutikimo abiejų tamsiaplaukių.
   - Negi paliksit mane vieną? - paskutinį kartą bandydama prikalbinti abu draugus, liūdnai kilstelėjo lūpų kampučius. Tarsi pritardami merginai, abu keturkojai tyliai amtelėjo stryktelėdami nuo žemės ir imdami maltis aplink kojas.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys (Venisas, JAV)
Parašė: Alehandro Murrell Rugsėjo 15, 2021, 02:47:08 pm
  Žinoma, vaikinas nesukėlė didžiausios simpatijos Mayranui, šis daug mieliau būtų praleidęs laiką tik su Sabrina, Heidi, Lordu ir Saiko, nuveikęs kažką kartu su jais, o ne įsitrynęs į didesnę žmonių kompaniją, tačiau šis nenorėjo nuliūdinti Sabrinos ar pastatyti jos į nemalonią situaciją atsisakydamas. Taip, prie viso to prisidėjo ir faktas, kad Markas dar visai neseniai flirtavo su vampyriuke, kas privertė nekęsti jo. Žinoma, tai buvo kiek kvaila, kadangi jiedu nebuvo nė sutuoktiniai, nė pora ar kažkas panašaus. Jie buvo tik draugai, tačiau garbanius šiai jautė šiltus jausmus, kurių net ir kaip bandant, nebūtų įmanoma atsikratyti, ir kuriuos šis slėpė nuo jos ar tiesiog nerado galimybės prisipažinti...
  - Mayran, - tarė vaikinas ir ne pačiu maloniausiu žvilgsniu pažvelgė į šį, įsivaizdavo ir norėjo, kad šis nesusipatoginęs nueitų, - Ne, ką tu, bent aš tai mielai prisidėsiu. Įdomu, kaip tau sekasi žaisti, ar sugebėsi įveikti mane, - tarsi duodamas šiokį tokį iššukį, kiek neakivaizdžiai pašiepdamas jam nepatikusį vaikiną, tarė ir vyptelėjo kreiva šypsenėle. Nežinia iš kur pas šį atsirado tiek daug pasitikėjimo savimi, bet šis jį privalėjo ir norėjo išnaudoti, tikėjosi, kad jis jo nenuvils.
  Garbaniaus žvilgsnis trumpam nukrypo ties Heidi. Žinoma, pro jo akis neprabėgo ir šios paslapčia už nugaros rodomas gestas. Nesusilaikęs Mayranas prunkštelėjo ir jeigu būtų buvusi kita situacija, šis mielai būtų pagyręs Heidi ar numetęs šiaip kokią repliką, bet šį kartą susilaikė ir to nepadarė.
  - Nagi, gi tu man padėsi sutriuškinti Marką? - prašančiu balsu, nenorėdamas palikti Heidi čia sėdėti vienos, o tuo pačiu metu ir norėdamas, kad ši prisijungtų prie žaidimo, paprašė garbanius.
  Nesunkiu judesiu šis pakilo nuo pledo, atsistojo ant kojų ir nusivalė ant kojų kiek prilipusį smėlį. Žvilgtelėjęs į Marką, patenkintai vyptelėjo pamatęs ūgių skirtumą tar jų, tačiau ilgai nevėpsojęs, vėl žvilgtelėjo į merginas.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys (Venisas, JAV)
Parašė: Heidi Mollson Rugsėjo 26, 2021, 07:02:22 pm
  Nebuvo panašu, kad Sabrinai labai patinka jos noras stebėti žaidimą, o ne jame dalyvauti ir buvo pasiryžusi, jeigu reikės, priversti šią žaisti. Nenorėdama, kad rudaplaukė nuliūstu, Heidi galų gale sumanė nusileisti bei priimti pakvietimą žaisti. Atrodė, kad po tiek daug prašymų, net gi būtų nemandagu atsisakyti, tad nenorėdama pasirodyti tokia, o ypač po to, kai Mayran dar kartą paprašė šios prisijungti. Laukdama, kol vyriškis, kuris prisistatė kaip Markas pasišalins, mergaitė nuobodžiai spardė smėlį, nenorėdama suteikti šiam vilčių, kad pamatys ją tinklinio aikštelėje, o tuo labiau, nenorėdama išgirsti dar kažkokios replikos apie save.
  -Gerai, gerai, prisijungsiu, bet tik vienam žaidimui, -pasišalinus nepažįstamajam, prakalbo jaunoji vampyrė, -tačiau tikiuosi, kad daugiau neteks žaisti su nepažįstamaisiais ir dar tokiais, -nusijuokė tamsiaplaukė, vis dar nesijausdama maloniai po gauto „komplimento“ ir abejodama savo sprendimu, dėl žaidimo.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys (Venisas, JAV)
Parašė: Sabrina von Sjuard Rugsėjo 26, 2021, 10:29:25 pm
Sabrina džiugiai šyptelėjo pagaliau abiems draugams sutikus prisijungti prie kitų bendraamžių ir kiek prasimankštinti. Vylėsi, kad šiems patiks ir jai neteks jaustis kaltai, kad privertė žaisti tinklinį tik dėl jos. Tiesa, iš Mayran jautė neigiamas emocijas Marko atžvilgiu. Puikiai girdėjo, kaip šis metė jam iššūkį. Beliko viltis, kad jiedu nesukels jokių muštynių ir visus nesutarimus (kada spėjo jie atsirasti?) išspręs žaidime. Heidi, regis, taip pat nebuvo labai patenkinta Marko draugija. Von Sjuard teliko tik apsimesti, kad ji nepastebi tokio draugų nusistatymo ir linksmai praleisti laiką.
   Atsidūrus tinklinio aikštelėje, netruko, kol visi pasiskirstė komandomis ir žaidimas prasidėjo. Laimei, pasisekė, jos komandoje buvo ne tik Markas su kitais keliais vaikinais, bet ir Mayran su Heidi, o tai buvo svarbiausia. Nesukdama sau dėl nieko per daug galvos, mėgaudamasi žaidimu, rudaplaukė nuoširdžiai stengėsi pelnyti kuo daugiau taškų savo komandai. Tiesa, reikėjo gerai apskaičiuoti savo jėgas, kad vampyriškų genų dėka, kamuolys neišlėktų iš aikštės. Nelabai įsivaizdavo, kaip jai sekėsi, bet girdėdama, kaip jos, Mayran ir Heidi dėka jų komanda laimi, vylėsi, kad iš jų ne tokie ir blogi žaidėjai.
   Turbūt pirmasis žaidimas jų pergale ir būtų pasibaigęs, jei ne laiku nutikusi nelaimė. Puolusi prie kamuolio, nė nežvilgtelėjusi į šalis, nepastebėjo ta pačia kryptimi atskubėjusio Marko. Panaudojusi vampyrišką jėgą ji be problemų būtų nustūmusi vaikiną, tačiau dabar ji tebuvo gerokai smulkesnio sudėjimo bei daug žemesnė, tad tamsiaplaukis nubloškė ją. Skaudžiai kritusi ant smėlio aiktelėjo, be viso to, netrukus ant jos atsidūrė ir Markas. Gavo dar vieną smūgį iš alkūnės į pilvą.
   - Atleisk, labai atsiprašau, nepastebėjau tavęs, - lengvai atsistojęs pritūpė prie merginos. Tamsiose akyse Sabrina matė gailestį ir nuoširdų atsiprašymą, tad jokio pykčio nejautė. Be to, pati buvo kalta, tai ji paliko savo vietą ir įsibrovė į Marko.
   - Viskas gerai, neprivalai atsiprašinėti, - nusijuokė atsistodama, tačiau vos tik abiem kojom palietė smėlį, aiktelėjo vos išlaikydama pusiausvyrą ir neatsisėsdama atgal ant smėlio. Laimei, Markas akimirksniu sureagavo ir padėjo išstovėti.
   Dešinę koją velniškai skaudėjo. Turbūt krisdama pasitempė kulkšnį. Apgailestaudama žvilgtelėjo į savo koją, o tada į aplinkinius. Žaidimas buvo baigtas, bent jau jai.
   - Verčiau aš pasėdėsiu, pastebėsiu žaidimą iš šalies ir pabūsiu teisėja, - nusijuokė stengdamasi išlikti kuo linksmesnė ir neparodyti, kaip jai liūdna dėl to, kad nebegali toliau žaisti.
   - Na jau ne, neketinu leisti tau vienai sėdėti, tai aš tave sužeidžiau, todėl primygtinai reikalauju priimti mano kompaniją, - šyptelėjęs vaikinas tvirčiau apglėbė merginos kūną periimdamas didžiąją dalį svorio sau.
   Norėjo prieštarauti, tačiau kilstelėjusi galvą ir pažvelgusi Markui į veidą, suprato, kad neverta. Jis nebuvo nusiteikęs būti įkalbinėjamas. Be to, Sabrina aiškiai suprato, kad jis jaučiasi kaltas.
   - Ačiū, - patogiai įsitaisiusi ant smėlio, atsargiai ištiesusi koją persibraukė per ilgus, rudus plaukus. Norėjo, kad Marko vietoje būtų Mayran, apkabintų ją ir paguostų. Nejučia auksinėmis akimis susirado garbanių. Koks tolimas jis pasirodė...
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys (Venisas, JAV)
Parašė: Alehandro Murrell Lapkričio 02, 2021, 09:20:58 pm
  Nors vaikino labai nedžiugino nė Marko buvimas šalia ar apskritai jo egzistavimas, nei mintis apie tinklinio žaidimą, tačiau norėdamas padaryti Sabrina laiminga, šis jau neužilgo stovėjo vienoje tinklo pusėje su keliais kitais vaikinas, keliomis kitomis merginomis, Heidi, Sabrina ir tuo idiotu (Marku).
  Iš tiesų, Markas nebuvo padaręs nieko blogo, tačiau jo toks elgesys toli gražu nežavėjo, neteikė teigiamų jausmų nuo Mayrano jo pusėn. Turbūt bet kuris kitas vaikinas vien iš garbaniaus žvilgsnio suprato, kad geriau nesiartinti prie Sabrinos turint tam tikrų kėslų. Tačiau rodos, kad naujasis šios draugas to nesuprato, buvo ar apsimetė kvailiu, ar tiesiog buvo labai drąsus ir rizikavo. Per daug drąsus.
  Na, tačiau vaikiną guodė bent ta mintis, kad šis su Sabrina ir kleckučiu pateko į tą pačią komandą, tokiu būdu šie galės būti žymiai arčiau vienas kito. Nuo šios minties aukštaūgio veide sužaižaravo nežymi šypsenėlė, o pati idėją sužaisti tinklinį, nebeatrodė tokia bloga kaip prieš tai. Ypač todėl, kad šiam puikiai sekdavosi žaisti tinklinį, šis sportas vaikinui visai patiko.
  Žaidimui įpūsėjus, Mayrano komanda laiminėjo, o pats Mayranas buvo labai susikaupęs ties žaidimu, rodosi, kad labai stengėsi laimėti ir tiesiog matėsi, kad ši veikla jam patiko. Deja, tačiau viskas toliau nebuvo taip gerai, kaip iki šiol. Sabrinai nukritus ir aiškiai susižeidus, garbanius persigandusiu žvilgsniu pažvelgė į Heidi, tarsi prašydamas pagalbos, o tada ir į pačią Sabriną. Šis visai nebekreipė dėmesio į žaidimą, o tai pastebėjus ir kitiems, žaidimas sustojo. Vaikinas dėjo vieną didelį žingsnį, norėdamas kuo greičiau prieiti prie vampyriukės ir padėti jai, būti su ja, tačiau rodosi, kad šis pavėlavo. Markas į visą tai sureagavo daug greičiau, negu jis, padėjo merginai. Tamsiaplaukis visiškai nebematė prasmės eiti prie Sabrinos, tai būtų buvę beprasmiška, nors ši mintis jam ir nepatiko.  Iš šono turbūt matėsi, kad šis nusivylė, susinervino, o veido bruožai paaštrėjo, žandikaulis buvo sukąstas.
  Dviems žaidėjams dingus iš komandos, žaidimas vis vien turėjo tęstis. Tačiau Murrell smūgiai pasikeitė, jis žaidė daug agresyviau, kamuolį atmušinėjo žymiai smarkesniais smūgiais, rodosi, kad tapo visai kitu žaidėju, susinervinimas buvo išreikštas smūgiais. Po dar kelių roundų, žaidimas buvo baigtas, komanda laimėjo. Vaikino komanda šventė, plojo, džiaugėsi laimėjimu, tačiau pačiam jam tai visai nerūpėjo. Žvilgtelėjęs į Heidi, mostelėjęs galva Sabrinos pusės link, šis tvirtais ir plačiais žingsniais pradėjo žingsniuot Sabrinos link, tačiau nepažiūrėdamas kur eina, atsitrenkė į savo komandos narę ir vos neparvertė jos. Sureagavęs, greit pačiupo mergina už liemens ir priglaudė prie savęs, nenorėdamas leisti jai nukristi. Suprakaitavę žaidimo metu kūnai susilietė.
  - Atleisk, nežiūrėjau kur einu, kaltas. Nesusižeidei? - tarsi iš pareigos paklausė nepažįstamosios ir trumpam žvilgtelėjo į glėbyje laikomą merginą.
  - Ne, ką tu, viskas gerai, tu ir taip atnešei mūsų komandai laimėjimą, - žaviai nusijuokdama tarė mergina, paplekšnojo jam per petį, tačiau aukšto ūgio vaikino tai nesužavėjo. Šio galvą buvo užėmusios kitos mintys, tad įsitikinęs, kad merginos šis nesužeidė, linktelėjo galva, paleido ją iš glėbio ir nužingsniavo, rodos, kad prie linksmai laiką leidžiančių Sabrinos su Marku.
  - Einu namo, eisi kartu? - aiškiai susierzinęs , piktas ir nebandydamas slėpti savo nepasitenkinimo, paklausė garbanius, žvilgsniu žudė porelę.
Antraštė: Ats: Veniso paplūdimys (Venisas, JAV)
Parašė: Sabrina von Sjuard Lapkričio 03, 2021, 10:07:04 am
   Nė pati nepastebėjo, kiek laiko spoksojo į aikštelėje likusį rudaplaukį. Suvokė, kad per ilgai tik tuomet, kai pajuto Marko žvilgsnį, įsmeigtą į ją. Krūptelėjo atitraukdama auksines akis nuo garbaniaus ir pasisukdama į pašnekovą. Šis akivaizdžiai kažko klausė, o ji praleido pro ausis. Mintyse keiktelėjusi nejaukiai nusijuokė.
   - Atsiprašau, negirdėjau, ką sakei, - nekaltai suklapsėjo blakstienomis vildamasi, kad Markas nepastebėjo, kaip ji žiopso į savo draugą.
   - Niekis, čia aš turėčiau atsiprašinėti, kad sužeidžiau tave, - nusiminęs tarstelėjo.
   Papurtė galvą. Paprastas niurktelėjimas netrukus sugis, todėl nebuvo reikalo per daug dėl to jaudintis. Dar keletas minučių ir į namus ji eis sveika, kaip ridikas. Arba pusiau sveika, kaip pusiau ridikas. Markas, supratęs, kad ginčytis neverta, nukreips pokalbį kita tema ir Sabrina buvo be galo dėkinga už tai. Ji ne tik visą laiką be perstojo kikeno, bet nuoširdžiai pamiršo, kad skauda koją. Galiausiai net pilvą suskaudo nuo juoko. Tamsiaplaukiui tai, regis, buvo gera pramoga, nes šis kaskart imdavo pasakoti vis juokingesnes istorijas. Turbūt auksaakė taip ir būtų kikenusi iki vėlyvo vakaro, tam ji tikrai nebūtų prieštaravusi, tačiau dėmesį patraukė garbanius, glėbyje laikantis kitą merginą.
   Vampyrė nebuvo tikra, kas nutiko, tačiau atrodė, kad oras aplink ją ėmė kibirkščioti. Troško tą merginą atplėšti nuo Mayran ir nusviesti per visą paplūdimį, o šį kelis kartus išmurdyti jūroje, kad atvėstų. Nė nepastebėjo, kaip iš pavydo ėmė keltis nuo smėlio, ją sustabdė tik nustebęs Marko balsas.
   - Viskas gerai?
   - Eee... - ką ji ketino padaryti? Nueiti iki tamsiaakio ir iškelti pavydo sceną? Papurčiusi galvą gūžtelėjo pečiais mintyse peržbelgdama visus įmanomus atsakymus, kurie turėtų nesukelti jokio įtarimo. - Nutirpo koja, - ir vėl atsisėdusi ant smėlio, tik kiek kitaip, šyptelėjo.
   Linktelėjęs vaikinas atsistojo vos tik prie jų pasirodė įsiutęs rudaplaukis. Buvo tikra, kad oras dar labiau ėmė kaisti ir kibirkščiuoti. Nenorėdama jokio nesusipratimo, tik linktelėjo lėtai atsistodama. Kojos nebeskaudėjo, todėl buvo tikra, kad į namus visgi grįš sveika, kaip ridikas.
   - Taip, metas namo, - šyptelėjo atsisveikindama su Marku ir kitais bei susidėjusi visus daiktus ir sulaukusi draugų patraukė namų link.