Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Sabrina Spellman Balandžio 20, 2021, 01:21:46 pm

Antraštė: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Sabrina Spellman Balandžio 20, 2021, 01:21:46 pm
Perkūnijos kerai. Trečia kerėjimo pamoka. Tikriausiai, jaudintis jau nebebuvo ko, mergina mokinius jau žinojo, žinojo vardus ir juos taip pat mylėjo. Kiekviena jos pamoka džiugino dar dėl to, jog žinojo, kad pamatys savo dukrą, o su ja matydavosi tikrai ne kiekvieną dieną, Hogvartse. Sabrina, nešėsi didelį juodą lagaminą, kuriame buvo pilną juodų skėčių praktikai. Teorijos nenorėjo mokiniams duoti, nelabai buvo laiko, o ir pati profesorė nekantravo kol galės visi prieiti prie praktikos. Ši žinojo, jog pirmiausiai turės visus susikviesti į savo klasę, o vėliau, pranešti žinią, jog pamoka vyks kitoje erdvėje. Žingsniavusi į klasę aukštais aukštakulniais, pravėrė klasės duris ir pasitaisiusi garbanėlę, atsistojo prieš visą klasę. Pirmiausiai, kiek drovėjosi, nes nelabai žinojo nuo ko pradėti, bet išsidrąsinusi puolė kaip ji ir mėgsta, nesustodama kalbėti.
-Sveiki, tiksliau labas vakaras? Nepergyvenkite, susitariau su kai kuo, kad neitumėte miegoti į bendruosius kambarius, o atliktumėte su manimi nuostabiąją praktiką, taip, teorijos nebus,-Atsikvėpė ir vėl kalbėjo.- Taigi, pirmiausiai ramiai atsisėskite, laiko yra, šį kartą atnešiau jums ne sūrelių ir ne saldainių, o..... spėkit, vienu žodžiu, paruošiau savo specialų receptą, makaronai su sūriu, mokino mane kažkada tėtis, žinokit valgysit, prašysite dar, bet deja, porcija mažytė, juk nenorite vaikščioti dideliais pilvais tiesa? - Nusijuokė ir išdalino dėžutes makaronų.
Išdalinusi, padėjo visiems ant stalų šakutes ir peilius (nors nebuvo aišku kam tas peilis). Pati atsisėdo į savo vietą ir pradėjo valgyti, net pavalgyti ramiai negalėjo, turėjo vis kalbėti, tai buvo jos mėgstamiausia veikla.
- Neįsivaizduojate kas man šiandien ryte buvo, vienu žodžiu aš einu, einu ir eina kažkoks mokinys, nežinau, man atrodo, kad mokinys, nu kokių penkiolikos metų, ir jis atsitrenkė netyčia į mane, sakau tu gal kuku? O tas sako tu man čia neaiškink, nes tuoj gausi per galvą, aš sakau tu žiūrėk su kuo šneki, tas sako su pirmakurse, aš sakau tu gal visai išprotėjai? Ir po šio sakinio, kritau su savo tais kvailais aukštakulniais ant žemės, tas sako, višta, bet tai kokie šiais laikais pirmakursiai, mane vadina pirmakurse, o pats elgiasi tai tiesiog tobulai.- Nepatenkintai pasakojo ji.
Po savo istorijos, baigė valgyti makaronus ir vėl atsistojo.
- Taigi, kaip matau, baigėte valgyti ar ne? Tai žodžiu, mes eisime į uždraustąjį mišką, mokinsimės vienus kerus, apie juos plačiau papasakosiu lauke, einame, tikrai esate sotūs, tad jūsų piktų veidų tikriausiai nematysiu. Gal kas nors norite už mane paimti lagaminą tą? Labai sunkus, ai nors tekto, panešiu.
Profesorė paėmė lagaminą į rankas ir pravėrė dureles. Tikėjosi, jog mokiniai nepasiklys ir eis paskui ją, nes papildomų bėdų nesinorėjo. Nu ir koks sunkus tas lagaminas.. Oras lauke buvo kol kas pasakiškas, bet su kerais, jis tikriausiai bus kitoks. Aštuoniolikmetė priėjusi patį uždraustojo miško vidurį, sustabdė mokinius ir pradėjo aiškinti praktiką.
- Sveiki susirinkę, antrą kartą cha cha, dabar aš jus nužudysiu,-Trumpa tyla.- Gerai, juokauju, taigi, šie kerai visiškai nebus kažkas panašaus į prikėlimo kerus ar meilės, kaip jums patiko, šie kerai bus labai rimti ir jūs privalote šiuos kerus mokėti, na nebent norite, kad per egzaminą nepasisektų, tai va, mokinsitės perkūnijos kerus, šie kerai pakeis orą, tikriausiai bus labai baisu jums, tad ten, mano lagamine yra skėčiai, nes gali pradėti dar ir lyti, o skėčiai tikrai pagelbės. Jūs turite tiesiog labai tikėti, nusitaikyti į dangų ir svarbiausia- intencija. Žinoma, tikriausiai norėtumėte kokių meilės kerų, bet... tai bus labiau į naudą, kerai seni, dauguma žmonių naudoja, tad nieko ypatingo čia nebus. Kerai vadinasi- Metelojinx, pasakai šiuos kerus, žinoma, tiki, jog pavyks ir sakai, iš kokio dešimto karto gal pavyks, o kai pasidarys labai baisu, šalta, pasakysite- Meteolojinx Recanto. Labai prašau jūsų, nestaukit kaip kokie kalakutai, elkitės normaliai. Žinoma, kad neprinaudotumėte per daug tų kerų, siūlau iškarto neatkerėti oro, nes nu, jei pasidarytų baisu, galite apsikabinti draugą, mane, ir viskas bus gerai, net smagu stebėti griaustinį, o ne kaip kokie zuikiai, iškarto atkerėti, tiesiog, būkite drąsesni. Ir dar viena užduotėlė drąsiems, per perkūniją sušokti šokį, nepamirštam ir linksmybių, nu ir dabar, einame prie praktikos, sėkmės.
 Po ilgo kalbėjimo, baltaplaukė atsigėrė savo šiltos kavos ir laukė kol kas nors pradės eiti prie praktikos. Tikiuosi, kad kažkas neatsinešė kokio knisiaus, nes tuomet... tuomet tikiuosi, jog tas žaibas nutrenks tą žmogų.- Nusišypsojo galvodama.

Tai tiesiog, su savo lazdele nusitaikote į dangų, ir sakote kerus, iš pirmo karto niekam išeiti negali, bendraukite su profesore, galite iškrėsti kokių šunybių. Praktika iki 05-08 15:00. 3 post'ai po 900, 4 post'ai po 600
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Heidi Mollson Balandžio 20, 2021, 08:27:34 pm
  Kuo toliau, tuo labiau atrodė, kad Hogvartse populiarėja naktinės pamokos. Nors dabar ir nebuvo naktis, tačiau vistiek jie susirinko į vėlyvą pamoką, kas patiko retam mokiniui. Sėdėdama suole, Heidi bandė susikaupti, tačiau šioks toks miego trūkumas, tam trukdė. Taip pat trukdė ir beprasmis profesorės kalbėjimas, kuris šiek tiek migdė. Mergaitė tik dabar ėmė suprasti, kaip ją užknisa per daug kalbantys žmonės, o ypač profesoriai, o dar labiau tie, kurie tai daro be tarpų.
  Pagaliau, kaip ir per kiekvieną pamoką, mokiniai gavo maisto, o šios dienos patiekalas buvo makaronai. Kadangi tai nebuvo mėgstamas jaunosios vampyrės patieklas, ši jo net nepalietė ir toliau, nors ir nelabai patenkinta, klausėsi Sabrinos pasakojimų. Aišku su mielu noru būtų išėjusi, kažkaip praradusi klausą iki pasakojimo pabaigos ar pakeitusi šią kita Sabrina, tačiau nei vieno iš šitų dalykų nelabai galėjo padaryti. Kankinama žodžių, tamsiaplaukė ėmė spėlioti, kas per praktika laukia jų, tačiau nieko gero nepavyko išmąstyti, o tuo labiau neįsivaizdavo, kokius burtus galima naudoti tik naktį arba kokie atrodo geriausiai tokiu paros metu.
  Praėjo dar šiek tiek laiko, buvo dar truputuką pakalbėta ir pagaliau prasidėjo įdomesnė dalis. Mokiniai pradėjo judėti Uždraustojo miško link, vis dar nelabai įsivaizduodami, kas jų šiandien laukia. Atsidūrę lauke, išklausė dar keletą bereikšmių kalbėjimo sakinių, tarp kurių slėpėsi ir tai ką reikės atlikti per praktiką. Išgirdusi, kad reikės dirbti su perkūnija. Tai skambėjo visai įdomiai,  tad klastuolė nekantravo išbandyti kerus, kad ir kiek laiko užtruktų bandymas.
  Nepaėmusi skėčio, dėl ko tikriausiai vėliau pasigailės, Heidi atsitraukė toliau nuo grupės mokinių, mintyse kartodama burtažodį. Mergaitė atrodė, kad tardama jį, vietomis gali nusilaužti liežuvį, tad bandė atkirsti, kaip reikia tarti, nenorint, kad taip atsitiktų.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Balandžio 20, 2021, 09:34:03 pm
Abigailė sėdėjo suole. Tai buvo pirmoji pamoka iš tų, kuriose jau dalyvavo, vykstanti ganėtinai vėlai vakare. Ypatingai keista, kad vakare vyko kerėjimo pamoka. Suprasčiau, jeigu būtų kokia magiškų gyvūnų ar astronomijos pamoka, tačiau kerėjimas... Labai įdomu, ką panelė tobulybė Sabrina bus paruošusi šiai pamokai... Abigailei profesorė Spellman visai patiko, tačiau šį kartą Nestrof šiek tiek širdo ant jos. Po tokios sunkios dienos dar eiti ir sėdėti, neaiškiu tikslu, suole.
Netrukus Abigailė pastebėjo netoliese sėdintį berniuką, kuris Hogvarste buvo išgarsėjęs kaip vagis. Jis patraukė pirmakursės akį. Man atrodo, jo vardas David... Ar klystu? Ech, vis vien neverta klausti, dar gėdos tik prisidarysiu,- pamanė Abigailė. Taip varnanagė net nepastebėjo, kaip į kabinetą Įėjo Kėrėjimo profesorė Spellman ir išdalino maistą. Šį kartą mokiniai negavo sūrelių, o... o gavo makaronų! Taprasme, kodėl aš turėčiau valgyti? Ar manęs kažkas paklausė, ar išvis noriu?
Sužinojusi, jog nebus teorijos, Abigailė net šiek tiek nudžiugo. Tuomet teko išklausyti absoliučiai neįdomius profesorės pliurpalus, tad Nestrof mintis ir vėl nukreipė į "vagį". Deja, ilgai varnanagei neteko minčių ganyti savo fantazijose, nes ji išgirdo du žodžius. Uždraustasis miškas. To užteko, kad Abigailės nuotaika subjurtų per kelias sekundes.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: David Dominguez Balandžio 20, 2021, 11:40:18 pm
Šį kartą į kerėjimo pamoką Davidas Vagilės nesinešė. Maža ką, dar ta keista profesorė užkerės jo voverę! Ne, rizikuoti negalima. Berniukas sėdėjo klasės gale vienas ir svarstė, ką reikėtų nuveikti. Pavogti teleskopą būtų puiki mintis, tik, deja, pamoka ne ta. Ir ingredientų eliksyrams gaminti čia nebuvo. Na ir nenaudinga pamoka! O jau valgyti berniukas tikrai neketino! Jis nė nežvilgtelėjo į makaronus (??), kuriuos padavė mokytoja.
Tą akimirką Davido akys užkliuvo už kažkokios mergaitės. Jam pasirodė, kad ji žiūri tiesiai į jį, tad patenkintas kilstelėjo akis. Taip! Tai bus jo auka! Tik, žinoma, reikia sugalvoti, ką iš jos nušvilpti. Nepastebėjo, kad ji turėtų kokį augintinį. Nors gal tai ir buvo gerai - Davidas prisiminė tą bjaurią "princesę", bandžiusią pavogti astronomijos mokytojos feneką, ir nusipurtė. Ne, tik jau ne augintinis!
Berniukas pakilo iš savo vietos ir prisigretino prie mergaitės. Eiti į uždraustąjį mišką jis tingėjo, bet galėjo tikėtis, kad einant ką nors nušvilpti bus paprasčiau. Burtų lazdelė! be galo patenkintas apsisprendė jis. Priėjo visai arti ir nutarė, kad kaip tik tai, ko jam ir reikia, kyšo iš tos mergaitės kišenės. Davidas spėjo pagalvoti, kad nežino netgi jos vardo, bet argi jam to reikia?! To kvailio, kuris viską sugadino per magijos istoriją, vardo jis irgi nežino!
Davidas ilgiau nelaukė ir kyštelėjo ranką į mergaitės kišenę.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Heidi Mollson Balandžio 21, 2021, 05:59:31 pm
  Dar keletą kartų pakartojusi burtažodį, Heidi nusprendė, kad jau moka jį tarti pakankamai gerai. Dabar kas liko, tai tik pabandyti iškviesti perkūniją. Tai skambėjo kaip pakankamai sunki užduotis, jeigu profesorė sakė, kad iš pirmo karto nepavyks. Nors šioji taip pat sakė, kad juos jie privalo mokėti, tačiau nepateikė tikslios priežasties, kas vertė mergaitę ties šituo klausimu šiek tiek susimąstyti. Aišku, šiuos kerus buvo galima pritaikyti žemės ūkyje, tačiau retam jie būtų pravertę, kadangi maža dalis žmonių gyveno kaime, kur lietus buvo labai reikalingas. Tad pasakymas, kad daug būtybių naudoja šiuos kerus, neatrodė labai įtikinamas. Kadangi kitokių gerų naudojimo priežasčių, vargu ar šis burtažodis turėjo, tad jis buvo visiškai bevertįs, nebent norėjai susikurti liūdną aplinką, kam jis puikiai tiko. Taip pat jaunoji vampyrė ėmė mąstyti apie tai, kokio dydžio bus jų iškurta perkūnija. Logiškiausias atsakymas būtų buvęs mažas debesėlis, kadangi buvo sunku įsivaizduoti, kaip tie, kuriems tokie kerai nesisekas, sugebės kažką padaryti ir žinoti, kad kažką padarė, kai visas dangus bus paskendęs pilkuose, kamuoliniuose debesyse.
  Dar vieną kartą, dėl sėkmės ir teisingo tarimo, mintyse pakartojusi burtažodį, tamsiaplaukė nukreipė savo lazdelę, kaip ir veidą į dangų, tikėdamasi, kad reikės su šitais kerais dirbti kelias dešimtis minučių ir pavyks per pirmas penkias. Aišku, klastuolė iš savęs tikėjosi per daug, tačiau džiaugėsi, kad savyje turi šiokio tokio pasitikėjimo, kad tik ir per Kerėjimo pamokas.
  -Meteolojinx Recanto, -pabandė Heidi, darydama taip, kaip sakė maisto profesorė. Aišku tikėti savimi, kai tau pastoviai nepavyksta buvo sunkus darbas, o ypač tuomet, kai bandydavai atlikti kerus, kurie gyvenime yra visiškai nenaudingi. Vienintelis naudingas dalykas šioje pamokoje buvo skėčiai ir mokymas tikėti savimi, kadangi to reikėjo norint atlikti kerus.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Tesa Džonson Balandžio 22, 2021, 03:42:21 pm
Tesa sėdėjo kerėjimo pamokoje. Mergaitė sėdėjo niūri kadangi keltis nenorėjo praleisti saldaus miego tik tam, kad pasiklausytu profesorės plepalų. Nors mergaitė ir mėgo naktį, linksmybes, nuotyius joje. Ji nenorėjo to praleisti tik dėl pamokos. Ji klausėsi profesorės, bet tikrai ne taip atidžiaiak aip atrodė. Profesorė pradėjo kalbėti. Grifiukė jos klausėsi iškėlusi dešinšnįjį antakį. Makaronai? Gal čia kokia kokia valgymo pamoka? jau geriau būtu sūreliai... Bet nenorėdama suerzinti profesorės Spellman mergaitė abejingai paėmė įrankius bei makaronus. Suabjojo ir galiausiai pastūmė maistą centimetru tolėliau nuo savęs. Nors Džonson ir atrodydavo, kad Spellman labai jau keista, negalėjo pasakyti kad ji jai nepatinka. Tesa dar kartą pažvelgė į makaronus su sūriu, bet ji neketino keisti sprendimo.
Netrukus profesorė ėmė kalbėti, bet tai vis dar nebuvo "pamokos reikalai". Tesa klausėsi mokytojos pasakojimo. Galiausiai kai mergaitei jau ėmė atsibosti (prieš tai irgi jau buvo atsibode) ji bagė. Ji tikrai šiem tiek nenormali. Bet ką aš čia galvoju. Dar nesu pažinjusi tokio keisto žmogaus. O, juk visą laiąk žinojau paie magijos pasaulį! Spellman pradėjo kalbėti apie pamokos praktiką. Nors Tesa ir apsidžiaugė nebūsian teorijos jai ėmė merktis akys. Vis dėlto grifė sutelkė valią ir nusprendė neužmigti. Dar to betrūko, kad ją paliktu po pamokų. O ši profesorė atrodė panaši į ūmaus būdo žmones. Uždraustasis miškas. keista bet per šį laiką Hogvartse dar nebuvau ten buvusi! Mergaitei labai knietėjo apžiūrėti tą mišką. Visi kalbėjo, kad jis labai baisus, nors Tesai iš šono ir neatrodė toksai. Laukiu nesulaukiu kai eisime tenai!
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Balandžio 22, 2021, 06:54:12 pm
Jau reikėjo kilti iš suolo, tačiau tą akimirką, kai siekė lazdelės, Abigailė jos nerado. Aš ją buvau įsidėjusi būtent į kairiąją kišenę. Kaip ji sugebėjo pradingti? Nestrof rankos bandė pajausti, kurioje vietoje pasislėpusi lazdelė, tačiau jos niekur nerado. Varnanagę užgožė baisus stresas ir panika. Visi jau judėjo pro duris, įdomiai šnekučiaudamiesi arba bandantys neužmigti, tačiau Abigailė nekreipė į juos dėmesio.
Po kelių minučių stovėjimo lyg įbestai, mergaitei į galvą šovė viena mintis. Davidas. Visame Hogvartse žinomas vagis. Juk aš, kai išgirdau, jog eisime į Uždraustąjį Mišką, paskendau savo mintyse.
-David! DAVID!!-bandė jį prisišaukti Abigailė. Niekur nebuvo jo matyti. Lyg būtų prasmegęs skradžiai žemės.
Gerai, dabar einu su visais, bet jis atsiras ir privalės grąžinti mano kedro lazdelę, nes kitaip... Nestrof mintyse pristigo žodžių. Nes kitaip kas? O, Abigaile, kodėl tu sau pati atrodai esanti tokia galinga, kai esi pikta?
Atėjus į patį Miško vidurį, klausantis aiškinimų, ką reikės daryti, Nestrof kraujas dar labiau užvirė. Ir kaip aš turėsiu paleisti tuos prakeiktus kerus, jei net neturiu lazdelės! Totalios patyčios! O gal tas velnio išpera ir norėjo, kad aš susimaučiau? Gal norėjo, kad aš neatlikčiau užduoties ir pasirodyčiau esanti kvailė?- bene šaukiant mintyse savęs klausė pirmakursė.
-Profesore Spellman, dingo mano lazdelė, tad aš negaliu atlikti užduoties. Be to, esu beveik visu šimtu procentų tikra, jog ją pavogė David!-bandė perrėkti burtažodį kartojančius vaikus Abigailė. Tačiau nebuvo panašu, kad Sabrina kažką išgirdo. Nors, niekada negali žinoti.
Nestrof jautėsi beviltiškai. Net per nuodų ir vaistų pamoką ji nesijautė esanti tokia bejėgė.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: David Dominguez Balandžio 23, 2021, 10:05:27 pm
Lengviau nebūna! Davidas visai nedėjo pastangų, tiesiog pasiėmė lazdelę, ir tiek. Ir štai dabar ji saugiai guli vidinėje berniuko apsiausto kišenėje. Argi tai nėra visiškai paprasta? Dėl visa ko jis apsižiūrėjo, ar kur nors aplinkui nesitrina ta bjauri "princesė", tik ir besitaikanti viską sugadinti. Nepastebėjo jos. Ši pamoka Davidui pradėjo visai patikti! Na ir kvaila ta mergaitė! Kaip galima nepastebėti, kad dingo burtų lazdelė? klausinėjo savęs berniukas. Kaip tik tuo metu išgirdo garsiai šaukiamą jo vardą. Ji vis tiek kvaila!
Davidas ėjo kuo toliau nuo apvogtosios mergaitės - visai nereikėjo, kad ji pastebėtų jį! Atėjo iki miško ir jau ruošėsi ramiai atlikti pamokos darbą, bet tada į galvą atėjo mintis: jeigu ji jį įtaria, reikia apsimesti, kad jis niekuo dėtas! Taigi Davidas ramiai priėjo kiek arčiau apvogtosios mergaitės. Visai nekreipė į ją dėmesio, tik išsitraukė savo lazdelę.
- Metelojinx! - drąsiai ištarė berniukas, bet nieko neįvyko. Dar kartą pabandė pakartoti burtažodį, tačiau ir vėl nepasisekė. - Ko tu čia žviegi? - neištvėrė ir paklausė tos pačios mergaitės Davidas. Na ir nemandagumas! Kas gali šitaip rėkauti per pamokas?! Tai berniukui buvo visiškai nesuprantama.
- Aš tau nieko nepadariau! - apsimetė, kad baisiausiai pasipiktino, Davidas. Savaime aišku, mergaitės lazdelė buvo su juo, bet niekam nebūtina to žinoti!
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Heidi Mollson Balandžio 24, 2021, 10:04:27 am
Nors iš pirmo karto ir nepavyko atlikti kerų, tačiau Heidi nusprendė nepasiduoti ir bandyti toliau. Aišku nelabai galėjo daryti kažką kito, kadangi jeigu būtų nusprendusi šių kerų neatlikinėti, būtų atrodžiusi labai keistai. Kadangi ore vis dar nebuvo nei vieno perkūnijos debesėlio, o ir nebuvo panašu, kad planuotų atsirasti greitu metu. Na nebent kažkas sugebėtų jį greitai ir lengvai išburti. Apsižvalgiusi tik įsitikino, kad tai tikriausiai neįvyks, tad dar kartą nusprendė, pabandyti kerus.
  -Meteolojinx Recanto, -vėl nieko neįvyko, kas mergaitei pasirodė keista, tad ėmė mąstyti ką padarė ne taip.
  Nors iš pat pradžių ir nežinojo, kas blogai, tačiau kiek pamasčiusi, suprato, kad naudojo ne tą burtažodį. Kerai, kuriuos naudojo jaunoji vampyrė, buvo atšauktiniai ir jie turėjo pradanginti perkūnijos debesį, o ne jį sukurti. Tamsiaplaukė šiek tiek nusivylė savimi, kad padarė tokią klaidą, tačiau nusprendė, kad ji ne visai yra kalta dėl to. Iš dalies prie to prisidėjo ir profesorės bereikšmis kalbėjimas, kuris šiek tiek blaškė, ypač jeigu norėdavai pilnai suprasti, ką ji savo ilgais ir nuobodžiais sakiniais nori pasakyti.
  -Meteolojinx, -jau naudodama tinkamą burtažodį, pabandė klastuolė, tačiau nieko neįvyko. Na kaip nieko, iš lazdelės galo išsiveržė nedidelis, liesas, pilkas dūmelis. Tai jau buvo šiokia tokia pradžia, tad tai Heidi suteikė, dar šiek tiek, pasitikėjimo savimi.
  Mergaitė pabandė kerus dar kelis kartus, tačiau nieko nei vos vos didesnio debesėlio nepavyko padaryti, kas šiek tiek liūdino. Bet aišku, jaunoji vampyrė negalėjo tikėtis, kad jai, tai kuri kerus naudoja tik retais atvejais, pavyks sunkesnius panaudoti, vos iš vien ženklio skaičiaus karto. Aišku visada būdavo stebuklų, o ypač magijos pasaulyje, tačiau nebuvo panašu, kad toks įvyks šiandien. Tas pats sudėtingas žodis, buvo pakartotas dar keletą kartų ir pagaliau tamsiaplaukė pasiekė kažką daugiau. Su mažu debesėliu pasirodė ir vandens lašelis, tad vien tik šis įvykis žadėjo daug ir pranešė, kad ji nestovi vietoje, o juda pirmyn.
  -Meteolojinx, -po dviženklio skaičiaus kartų, klastuolei pagaliau pavyko. Heidi savimi labai didžiavosi savimi, neįsivaizdavo ar toks stiprus pojūtis ją buvo aplankęs anksčiau, tačiau vienaip ar kitaip buvo dėl to laiminga.
  Šiek tiek pastovėjusi po lietumi, mergaitė truputį sušlapo ir ėmė šiek tiek šalti, tačiau tai ignoravo ir tiesiog džiaugėsi momentu. Aišku būtų buvę tai smagiau daryti, kai netoliese buvo mažiau mokinių ir nei vieno profesoriaus, tačiau šiuo metu negalėjo to rinktis. Atmerkusi akis ir šiek tiek apsidairiusi, panaudojo kitą burtažodį, kuris staigiai pradangino debesėlį. Visą tai padariusi, patraukė prie artimiausio medžio, planuodama ten palaukti, kol profesorė leis pasišalinti iš pamokos arba įvyks kažkas įdomaus.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: mergaitė123 Balandžio 25, 2021, 03:42:46 pm
  Trečiąją kerėjimo pamoką, Adelė nusprendė praleisti ramiai, gal net gi ką nors išmokti. Na, mergaitei svarbiausia buvo nesusižeisti ir nesijaudinant ir nededant jokių pastangų praleisti čia valandėlę ar kelias. Nors, tai skambėjo taip pat absurdiškai, kaip ir visas Adelės gyvenimas, planas dvylikametei neatrodė prastas, jis net gi buvo patenkinamas ir tai buvo puiku.
  Mokslinčė parėmusi galvą ranka, stengėsi klausytis kerėjimo profesorės Sabrinos, tačiau tai padaryti nebuvo taip lengva, kaip įsivaizdavo tamsiaplaukė. Ir kodėl mergaitė sutiko palikti katinėlius namuose, Ispanijoje? Nors troško jiems, tik visko geriausio, toks priimtas sprendimas, nepatiko nei Adelei, nei (tikriausiai) jos augintiniams. Net neįsivaizdavo, kad sugebėjo taip pasiilgti gyvūnėlių, kad net nesugebėjo susikaupti pamokoje. O tai juk skambėjo taip lengvai...
  Vandenyną primenančios akys nužvelgė ant stalo atsiradusius makaronus. Negi kerėjimo klasė pavirto didžiąja sale? - ši mintis, kurią apgalvojo ir šią valandą, mergaitės galvoje lankėsi kiekvieną kerėjimo dalyką dėstančios profesorės pamoką. Tiesą sakant, klastuolė iš vis abejojo, kad kada nors supras, tokius Spellman veiksmus ir norus, todėl nė nepalietė makaronų. Dar ko? Pati nori - pati valgyk, - šiek tiek įniršusi pagalvojo katinėlių mylėtoja ir atsirėmė į kėdės atlošą, taip leisdama sau atsipalaiduoti ir be jokio bereikalingo streso praleisti dalį, vėlų vakarą vykstančios pamokos.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Balandžio 25, 2021, 05:55:52 pm
Abigailę dar labiau užliejo panika-visi jau bandė paleisti perkūnijos kerus, o varnanagė tiesiog bandė akimis surasti Davidą. Man labai įdomu, iš kokio koledžo jis? Ar jo koledžo vadovas ar vadovė žino apie jo veiklą?
Netrukus, Nestrof nuostabai, šalia mergaitės atsirado vagis.
AHA, NIEKO JIS, MATAI, NEPADARĘS!
-Aš esu įsitikinusi tuo, kad būtent tu ir pavogei manąją lazdelę! Rekomenduoju neapsimetinėti ir grąžinti ją, kol aš nepradėjau dar labiau klykauti tavo vardo!-iššaukė Abigailė.-Ai, ir beje, man absoliučiai neįdomu, jei atrodau nesveika. Taigi, GRĄŽINK MANO LAZDELĘ!
Tikriausiai dėl to, jog David yra pagarsėjęs kaip vagis, Nestrof užtikrintumas dėl žmogaus, kuris nugvelbė varnanagės lazdelę, pradėjo augti. Na ir kas kitas galėtų tai padaryti? Aišku, kad jis!
Buvo akivaizdu, jog profesorė Spellman šią pamoką pirmakursės nepagirs, nes pamoka jau ėjo į pabaigą, o mergaitė net nebuvo pabandžiusi išleisti kerų Meteolojinx. Na, tai nebuvo vienintelis akivaizdus dalykas. Dar akivaizdu buvo tai, jog be lazdelės mergaitė-bejėgė.
Vienuolikmetė stebėjo, kaip kiti mokiniai stovi po skėčiais ir laido kerus, nutaikę savąsias lazdeles į dangų. Na, tegu dabar tas David ir negrąžina man lazdelės. Tebūnie. Tačiau jam tai atsirūgs. Jis sužinos, kokią reikia mokėti kainą, jeigu vagiliauji iš Abigailės. Abigailės Nestrof.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: David Dominguez Balandžio 25, 2021, 09:37:52 pm
Kiek ji gali rėkauti?! Gal ji tikrai nenormali? Jai reikia į ligoninę! Davidas buvo beveik rimtai susirūpinęs tos mergaitės proto sveikumu. Juk tai tik lazdelė! Nieko baisaus neatsitiko!
Berniukas nusisuko nuo tos nenormalios mergaitės. Žinoma, lazdelės ji negaus! Davidas dar kelis kartus pabandė burtažodį, tačiau ir vėl nieko neišėjo. Jis jautėsi vis labiau ir labiau nepatenkintas. Tiesa, visą nepasitenkinimą netrukus tarsi vėjas nupūtė: Davidas suprato pagaliau pavogęs burtų lazdelę! Aišku, auka tebuvo kvaila pirmakursė, bet juk jis ir pats toks pat! Vadinasi, pagaliau jam išties pavyko! O kam rūpi pamokos darbas dabar, kai tėtis galės juo didžiuotis? Tuo labiau, kad toji mergaitė priklauso "protinguolių" koledžui. Ne, vis dėlto šita pamoka nepraėjo veltui! Davidas nusišypsojo.
Netrukus jis suprato, kad pamoka eina į pabaigą. Vis dar neatliko pamokos darbo, bet į galvą atėjo mintis. Berniukas akimis susirado mokytoją ir apsimesdamas, kad dėl kažko dvejoja, priėjo prie jos.
- Profesore, - rimtu tonu kreipėsi Davidas. Juk ji turi patikėti, kad jo ketinimai geri! - Manau, kad tai mergaitei kažkas negerai. Galbūt jai reikėtų į ligoninę?
Jis aiškiai parodė į tą, iš kurios taip sėkmingai pavogė lazdelę. Pasirodo, pamokos gali būti visai smagios!
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Tesa Džonson Balandžio 26, 2021, 01:05:55 pm
Po kelių minučių mokiniai jau buvo pakeliui į miką. Tesa be galo nekantravo. Rankoje ji laikė gudobelės medžio lazdelę. Apsiaustas nestipriai tabalavo vėjyje. Grifo Gūžtos šalikas kelisk artus užmestas per kaklą menkai tešildė. Kojos vis paliesdavo šaltą žemę. Hogvartso pilis jau liko už nugaros ir mokiniaia su profesore beveik priėjo uždraustąjį mišką. Jo medžiai stipriai ošė ir garsas panašėjo į jūros. Tesa pirmą kartą buvo taip arti tokių milžiniškų medžių. Atrodo jie supo visą žemę priešakyje. Storos šakos, šniokščiantys lapai, šalta žemė po kojomis, duslus varnų krankimas. Viskas labai priminė rudenį artėjantį link žiemos. Į Džonson papūtė stiprus vėjo gūsis. Nekreipdama į panašius reiškinius dėmesio mergaitė nusprendė imtis pamokos darbo. ji išsitraukė lazdelę kurią tou metu buvo isikišusi už apsiausto klosčių. Ranką stipriai ją laiką, kadangi Tesa jau buvo spėjusi išgirsti kažkokios mokinės skundus dėl pavogtos jos lazdelės ir jos vagies. Jei man taip atsitiktu turbūt gerai jam užvoščiau. Nekenčiu vagių. Tokios mintys tą akimirką sukosi pirmakursės galvoje. bet jos ten ilgai neužsiliko nes venuolikmetė nusprndė pradėti darbą. Prisiminė profesorės žodžius, kad iš pirmo karto tikrai nepavyks. Jei jau kiteims nepavyktu tai man tou labiau! Nutarė Tesa. Ji pažvelgė į dangų. Jis buvo niūrus ir ji suabejojo: ar iš viso reikia tos perkūnijos? Na, bet kerus reikia išmokti ir kartais jie tikrai turėtų praversti. Tesa iškėlė lazdelę ir pasiroušė sušukti burtažodį.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Džeinė Klerė Bromley Balandžio 26, 2021, 09:25:01 pm
Džeinė nejaukiai apsidairė klasėje. Buvo vakaras, už lango jau tamsu. Bromley galvojo, kokį įvaizdį norės sudaryti Kerėjimo profesorei Sabrinai Spellman-ar likti prie įprastinio angeliuko? Mhm, tikriausiai. Šviesiaplaukė suko plaukų sruogą aplink pirštą, kai įėjo profesorė. Džeinei ji sudarė keistą įspūdį- su milžinišku lagaminu įriedėjo į klasę kaip niekur nieko. Tikra kvailė, kam dabar dar kažkokio lagamino?,- su panieka pagalvojo pirmakursė.
Be abejo, klastuolė, kaip ir visi kiti klasėje sėdintys, gavo maisto. Atsiprašau, ką? Maistas? Kažkokie klaikiai pigūs makaronai? Ar aš kerėjimo pamokoje, ar užkandinėje? Per tą laiką, kai daugelis pasistiprino, Džeinė Klerė apžiūrėjo visus mokinius, tačiau nepamatė nei vieno, kuris jai tiktų į gretas. Tačiau Hogvartse mokosi ir daugiau tokių patiklių kvailių, kurios norėtų prie manęs prisidėti ir būti tos populiarios mergaitės.
Bromley išgirdusi, jog nebus teorijos, šiek tiek pralinksmėjo-jai patiko veikti. Uždraustasis miškas- dar geriau.
Džeinė jau laukė, kol išeis pro duris ir paleis perkūnijos kerus- visi džiaugsis, kad gavo tokią nuostabią klasiokę, pavydės, kai mano kerai pavyks geriausiai iš visų.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Tesa Džonson Balandžio 27, 2021, 09:59:03 am
Nusprendusi touj pat išbandyti kerus vos tik pasiekusi mišką Tesa jau laikė lazdelę virš savęs. Kuo greičiau norėjo baigti pamokos darbą, kad galėtu "pasigrožėti" mišku. Jis buvo jai tiesiai iš  dešinės, bet kol nebaigė pamokos, tol kaip gera mergaitė ir neketino į jį atsisukti. Rankoje vyravo mėšlungis atsiradęs jai suspaudus savo lazdelę. Jaunoji Džonson nusprendė išbandyti praktiką ir paleisti kerus. Beveik šimtu procentų nesitikėjo, kad jie pavyks. Reikia išbandyti ir ji iš visų jėgų kiek tik galėjo įsakmiai suriko:
- Meteolojinx! - ištarusi burtažodį žvelgė į dangų. Nieko. Mergaitė nuleido lazdelę nenorėdama atrodyti kvailai. Na, žinoma - nepavyko. Ko dar reikėjo tikėtis? Ir iš viso kas turėjo įvykti?.. Ji pamaanė uždavus tikrai gerą klausimą. Neįsivaizdavo kaip atrodytu kerų sukurta perkūnija. Ar ji danguje atsirandą iškart? Gal reikia dar palaukti? Tesa nebuvo kerų žinovė todėl nežinojo ir atsakymo. Tou labiau, kad buvo pirmakursė. Ji atlaisvino ranką ir mėšlungis nebe taip spaudė. Iš pirmo karto nepavyko, kaip be abejo ir reikėjo tikėtis. Nu, teks antrą kartą pabandyti. Grifiukė greit pasikartojo burtažodį galvoje. Jo nereikėjo prisiminti, tik pasikartoti, nes mergaitės atžvilgiu šis buvo gan lengvas. Pakėlusi akis į dangų dar kart paprieštaravo dėl perkūnijos kerų ir pabandė dar kartą.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Džeinė Klerė Bromley Balandžio 28, 2021, 09:22:25 am
Išėjus į lauką Džeinės noras paleisti kerus dar labiau sustiprėjo. Mokinių keliamas šurmulys mergaitei kėlė susijaudinimą.
Pasirodo, tame didžiuliame lagamine buvo skėčiai, nes reikės paleisti perkūnijos kerus. Hmmm, gal ir nėra ta profesorė tokia jau kvaila? Su tuo skėčiu galėsiu apsaugoti savo nuostabiuosius plaukus.
Netrukus po profesorės paaiškinimų, ką reikės daryti, Bromley paėjo į šoną ir pirmą kartą pabandė paleisti kerus.
-Metelojinx,- iškėlusi lazdelę į dangų sušuko klastuolė. Tačiau nieko neįvyko.
-Metelojinx!- ir vėl nieko. Džeinei Klerei jau prasidėjo nepasitenkinimo viskuo priepuolis. Sabrina tik pasakė, jog nepavyks iš pirmo ar antro karto, ir nieko daugiau! Oho, jūs tik pamanykite, koks paruošimas!
-Meteolojinx! Kodėl man nepavyksta?! Kas čia vyksta!
Pirmakursė suprato, jog ką tik viešai pratrūko ir sugriovė savo įvaizdį. Tikiuosi, kad niekas manęs nematė, bet koks skirtumas, man juk nesvarbu, ką mano kiti, haha.
-Tikriausiai reikėtų pabandyti dar kartą,-Bromley pasakė taip garsiai, kad girdėtų tie, kurie pamatė jos isteriją. Visgi Džeinei rūpėjo, ką apie ją pasakys ar pamanys kiti, tačiau klastuolė bandė apsimesti kitokia. Jai patiko įvaizdis mergaitės, kuriai niekas nerūpi, išskyrus ją pačią.
-Meteolojinx!-garsiai ištarė mergaitė, bet danguje virš jos neatsirado nei vienas debesėlis, tik aiškiai matėsi žvaigždės.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Tesa Džonson Balandžio 29, 2021, 06:12:59 pm
Dar vieną kartą ištartas burtažodis nepadarė jokios pažangos. Iš dangaus galėjai tepamatyti jog perkūnijos čia mažiausiai tikimasi. Tesa vėl nuleido lazdelę. Ji giliai atsiduso. Nu, tikriausiai niekada nepavyks. Juk profesorė minėjo, ka gali nepasisekti. Tikriausiai taip ir bus. Bet kadangi nesu ateities būrėja tai turbūt teks bandyti, nes gal bent debesėlį išburt pavyks. Grifiukė apsidairė tamsa, labai po truputi artėjo link pilies kiemo kur mokiniai bandė "Metelojinx" kerus. Saulė jau dingo (jei iš viso būtu pasirodžiusi) už horizonto. Tesa nerimavo, kad gal nespės. Bet ir gerai, vis tiek susimausiu. Nieko iš to neišeis. Ji vėl nutaisė lazdelę į dangų, ir lauke nuaidėjo dar vienas tariamas "Metelojinx" šūksmas. Nieko - dangus nepaliestas, o veltui sunaudota energija šūksniui vėl neatsiras. Bet Tesa nebuvo ta kuri pasidoutu pargriuvusi pirmame žingsnyje. Venuolikmetė vėl pakėlė lazdelę ir nusitaikė į dangų. Ji sušuko burtą - nieko. Dangus visai nepasikeitė: toks pat niūrus, bet be perkūnijos. Nagi, tu burte, veik! yg tai galėjo padėti išburti perkūniją ji stipriai pakratė lazdelę. bet iš jos neiškrito nei jokia sulūžusi šerdis, nei jokio požymio, kad lazdelė būtu buvusi netikra. Tikriausiai tai mano pačios kaltė, kad nesugebu gerai burti.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: mergaitė123 Balandžio 29, 2021, 07:23:51 pm
  Mergaitė perbraukė per tamsius plaukus ir nieko nepasakė. Praktikos užduoties, dar nebuvo girdėjusi, mat profesorė Spellman pradėjo pasakoti kažkokią kvailą istoriją, kurios aišku, buvo priversta klausyti visa klasė, kurioje tūnojo mokiniai.
  - Taip tau, Sabrina, ir reikia, - vos girdimai sumurmėjo ir kiek įmanydama dramatiškiau atsiduso. Nors istorija ir nebuvo labai prasta ir ji tikrai buvo įdomesnė, nei per Magijos Istoriją išgirstos litanijos nuobodžia tema, klastuolė džiaugėsi, jog pagaliau kerėjimo profesorė nustojo pasakoti nedominančias istorijas.
  Mergaitė lėtai, vos pavilkdama kojas pasiėmė iš gudobelės pagamintą lazdelę ir kartu su kitais mokiniais patraukė uždraustojo miško link. Nors šiandien noro, kažką daryti nebuvo labai daug, Adelė nudžiugo, kai atsidūrusi vietoje, kurioje pagal logiką turėjo vykti praktikos užduotis, kerėjimo profesorė ryžosi pradėti kalbėti apie praktikos darbą. Vis dėl to, nusiteikti linksmiau nebuvo pats geriausias sumanymas, kadangi dvylikametė nustėro išgirdusi, ką reikės padaryti.
  Ir vėl nepasakė, nei kaip tiksliai mostelėti lazdele, taip pat dar kartą nepaminėjo ant, kurios balsės tariant burtažodį, turėjo būti kirtis. Nors daugeliui burtininkų, kurie buvo įvaldę kerėjimo meną, tokie dalykai iš tikro nerūpėjo, Adelei tai buvo kažkiek svarbu, ypač tada, kai buvo kažkiek pasiryžusi tinkamai atlikti praktikos darbą ir gauti keletą taškelių už jį. Taip pat rūpėjo ir egzaminai, kurie jau buvo ant nosies, nenorėjo nuvilti motinos, jų neišlaikydama, todėl paskutinę minutę stengėsi bent stengtis išmokti viską ką galėjo, pamokų metu. Nors tai ir skambėjo kiek absurdiškai, jaunosios kerėtojos mastymu, tai tikrai nebuvo blogai. Ji net gi žadėjo kažką daryti!
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Alisa Luna Bergman Balandžio 29, 2021, 10:10:06 pm
   Alisa pasišokinėdama atlėkė į savo mamos kerėjimo pamoką. Sabrina ją pavaišino makaronais. Maloniai nustebusi ir susižavėjusi, mergina smagiai sukirto savąją porciją.
 -Ačiū, mamyte, jie tiesiog nuostabūs! - baigusi  skanauti tą tiesiog nuostabų patiekalą, šūktelėjo vela.
 Keista, man tokios audringos mintys nebūdingos. O...O gal aš.. švilpė nedrįso to pagalvoti. Gal aš pagaliau taisausi?
 Nuo šios minties širdyje net saldu pasidarė. Prisiminė tą dieną, kai ,,Gyvybės upelio" parke susipažino su Sabrina. Tada buvo liesa, išblyškusi ir labai liūdna. O dabar lieknėjo, grakštėjo, ir darėsi vis linksmesnė. Tiesa, iki mamos jai buvo dar toli. Sabrina buvo penkiolikmetės grožio idealas.
 Supratusi, kad mamytė juos veda laukan, penktakursė atsistojo ir nusekė paskui. Visą kelią jos veidą glostė malonus vėjelis, o Uždraustasis miškas, kažkodėl, nė kiek nebaugino. Atsidūrusi miško viduryje ir išklausiusi visos praktikos, mergina smagiai atsistojo ir iškėlusi lazdelę, sušuko:
 -Metelojinx!
 Kerai, kaip ir sakė Sabrina, nepavyko. Tiesa, lyg ir blykstelėjo kažkas panašaus į silpną žaibą, tačiau vela pamanė, kad jai pasivaideno.
 -Metelojinx!- vėl riktelėjo.
 Viskas įvyko akimirksniu. Plykstelėjo žaibas, nugriaudėjo graustinis ir pasipylė  lietus. Pirmą kartą taip patenkinta lietumi ir savimi, penktakursė išskleidė  mamos duotą skėtį ir, žvelgdama į lietaus lašus, džiūgavo, kad kerai pavyko.
Kol kas lietus man per daug neatsibodo ir netgi patinka...  pamanė švilpė ir tyliai nusijuokė iš neįprastos mintelės.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: mergaitė123 Gegužės 01, 2021, 03:11:19 pm
  Klastuolės žydros akytės pastebėjo skėčių dėžę ir mergaitė, nors tiksliai ir nenumanė kam jai šie reikalingi, sliūkino prie dėžes ir pasiėmė, bet kurį. Jo išvaizda, spalva ar dydis nebuvo svarbu. Juk Adelei vis tiek nepavyks, tad kam stengtis dėl smulkmenų?
  Adelė nežinojo ką kaltinti dėl tokio nesisekimo kerėjimo dalyke. Tik aišku, nenorėjo kaltinti savęs, tad visą kaltę suvertė ant kerėjimo profesorės, kuri aišku neišdėstė visko, ką privalėjo. Bent jau būtų pasakiusi vadovėlio puslapį, būčiau susiradusi reikiamą informaciją pati, - primerkė vandenyną primenančias akis, pagalvojusi ir sunėrė rankas.
  Visa tai skambėjo tiesiog absurdiškai, tačiau Mokslinčės pavardę nešiojanti katinėlių mylėtoja sumanė vis tiek pamėginti Metelojinx kerus. Vylėsi, kad jeigu pamoka buvo visiems kursams, kerai neturėjo būti ypatingai neįmanomi...
  - Metelojinx, - sumurmėjo sau po nosimi ir į dangų nukreipė lazdelę. Stipriai užmerkė ir atmerkė akis, kadangi išgirdo, kaip lietaus lašeliai atsimušė į skėtį. Ramiai gūžtelėjusi pečiais šyptelėjo, bet greitai gavo nusivilti. Ne jai pavyko kerai, o kažkokiai švilpiukei. Kaip visada ir kodėl gimiau po prasta žvaigžde? - paklausė savęs, giliai įkvėpusi ir dar kartą pabandė pasakyti perkūnijos kerus, kurie neskambėjo paprastai nuo pat pirmo karto, kai išgirdo juos ir teko nusivilti, kad dvylikametė neklydo. Jie iš tikro buvo sunkesni, na arba kerėjimo pamokose Adelė buvo vienintelė nemokša, kuriai visiškai nesisekė burtažodžių tarimas, lazdelės mostai ir gauti reikiamą rezultatą. Ir tai tikrai nebuvo, šios nekaltos asmenybės kaltė! Ak, kodėl gyvenimas buvo toks neteisingas ir taip baudė klastuolę, kai kitiems viskas pasisekdavo lengvai ir jokiuose moksluose neturėjo nė menkiausio sunkumo...Negi ji vienintelė buvo tokia nemokša?
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Džeinė Klerė Bromley Gegužės 02, 2021, 10:22:57 pm
Džeinė Klerė bandė dar kelis kartus, tačiau neiškrito nei lašelis lietaus vandens.
-Meteolojinx!
Trūko vos kelių nepavykusių bandymų iki galutinio pirmakursės nervų ląstelių sprogimo.
Tačiau reikėjo susikaupti. Bromley mintyse pradėjo suktis mintys apie smarkų lietų, žaibus, griaustinį. Nors klastuolė akivaizdžiai nemėgo niūrių orų (dėl to, jog jos plaukai galėdavo sušlapti), vis gi reikėjo intencijos.
-Meteolojinx!-sušuko Džeinė.
Virš jos galvos atsirado debesis, pasipylė lietus, mergaitė net išgirdo šiokį tokį griaustinį. Man pavyko! Ir gali kiti pradėt pavydėt, nes MAN PAVYKO.
Bromley kelias minutes skendėjo euforijoje be galo be krašto didžiuodamasi savimi. Ji tiesiogine ta žodžio prasme norėjo kam nors šią pamoką nušluostyti nosį, ir jai tai pavyko. Jau dabar pirmakursei kilo noras eiti ir kažkam sugadinti nuotaiką pasityčiojant, bet norėjo išlaikyti puikų įvaizdį prieš profesorę Spellman.
Tačiau Klastūnyno koledžo mokinė visai pamiršo paleisti liūtį sustabdančius kerus, tad greitai mestelėjo:
-Meteolojinx Recanto.
Perkūnija sustojo, o Džeinė Klerė buvo be galo patenkinta savimi.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Alisa Luna Bergman Gegužės 03, 2021, 08:57:23 pm
 Alisa, vis dar labai patenkinta, kad taip greitai pavyko kerai, stebėjo lietutį, kuris palenga iš lengvo krapnojimo perėjo į tikrą uraganą. Dangų vis perskrosdavo nežinia iš kur atsiradę žaibai ir kraupiai grūmėjo griaustinis. Pūtė toks šaltas vėjas, kad net įprastas merginos megztinis aukšta apykakle negelbėjo, ir jos skruostai nuraudo tarsi du pomidorai rožių žiedai.
 Kai velai jau ėmė įkyrėti tas nesiliaujantis vėjas, žaibai, griaustinis ir šaltas lėtus, savo pirštais braukantis per arfos stygas, ji iškėlė burtų lazdelę. Kurį laiką mėgino prisiminti burtažodį.
 Mama kažką minėjo apie Metelojinx burtažodį primenančius kerus... Metelojinx nukando...Ne...Rucando...Recanto! Taip, Metelojinx Recanto
 -Metelojinx Recanto! - sušuko penktakursė. Vėjas liovėsi siautėjęs, dangaus nebeskrodė žaibai, negrūmėjo griaustinis. Nebesigirdėjo ir tylaus lietaus pirštų šnarenimo ir miško arfos skambesio. Jau po kelių minučių švilpė ėmė ilgėtis to keisto, mįslingo, paslaptingo garso primenančio sidabrinių adatų dzingsėjimą, liūdną pilnatį ir dilgėlių bei mėtų kvapą. Nuo to keisto, svajingo, ilgesingo liūdesio ją atitraukė kažkoks blyksnis. Suvokusi, kad tai pilnaties šviesa atsispindėjo nuo jos sidabrinio laikrodžio, šviesiaplaukė žvilgtelėjo, norėdama pažiūrėti, kiek valandų. Tada pakėlė akis į mamą. Jei laikrodis neklysta, pamoka ėjo į pabaigą. Tiesą pasakius, jai buvo liūdna. Ir mokslo metai ėjo į pabaigą ir ji baiminosi, kad Sabrina nepriims jos į namus.
 Ji tik iš paprasčiausio gailesčio paėmė mane. Anksčiau ar vėliau atsitokės ir išsiųs mane atgal į ,,Gyvybės upelį" .
 Vos apie tai pagalvojus, Alisą nukrėtė šiurpas. Bet ji nuginė įkyrias mintis šalin ir vėl įsistebeilijo į mamą. Šią temą jau daug kartų apmąstė. Ir bemiegių naktų, ir pertraukų ir slogių sapnų metu.
Antraštė: Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Sabrina Spellman Gegužės 10, 2021, 09:03:46 am
Darbai, darbai. Jau mokiniai buvo kibę prie darbų. Sabrina tik įsišiepė ir kvėpavo grynu oru. Labiausiai pakėlė nuotaiką šiandien, jos gyvenimas... Alisa. Mergina ją mylėjo ir norėjo, jog lankytų jos pamokas. Ši pamojavo dukrelei ir priėjo prie kitų mokinių.
-Heidi, norėčiau tavęs paprašyti, kad nebūtum tokia rimta,- Šyptelėjo, nužvelgusi jos gražias akis.- Toks jausmas, lyg tau čia pragaras būtų, nagi, pralinksmėk, šita pamoka yra labai svarbi.-Pabandė pakelti nuotaiką mokinei, Sabrina. Oras vis po mažu keitėsi, o vėliau vėl pasikeisdavo koks būdavo anksčiau, taip jis ir keitinėjosi pastoviai, bet į tai žiūrėti, aštuoniolikmetei patiko. Greičiausiai, jeigu būtų pilnatis, Sabrina pasivirstų į vilkolakę ir visus ištaškytų, bet buvo džiugu, kad bent pilnaties nebuvo. Nugirdusi kažkokius ginčus, staigiai pradėjo bėgti link klastuolio ir varniukės.
-Vaikai, kas čia vyksta? David, tuojau pat čiuoši iš klasės, jasna?- Piktokai įsakė vilkolakė ir netikrai šyptelėjo.- Tu supranti, kad šita mergaitė rėkia, reiškia, kad kažkas juk ne taip, tu ją įskaudinai? Ant ledo palikai? Mušei? Pasityčiojai?- Nenustodama klausinėjo ir paėmė mergaitei už rankos.- Abigaile, viskas bus gerai, Sabrinutė su tavimi.- Bandė nuraminti ją. O išgirdusi, jog lazdelės pas Abigailę nėra, išvis susiraukė. Nu dabar prasidės cirkas...
-Atiduodi jai lazdelę, arba prieš visus turėsi sušokti indišką šokį, tu to nori? Ne? Tada atiduodi, ir kam reikia į ligoninę tai tik tau,- Nebesusivaldžiusi, pradėjo mintyse sakyti kerus. Taip, tiesos kerus, kuriuos turėjo mokytis per šiuos mokslo metus, kerai buvo tokie, jog su jais gali sužinoti kur yra tavo daiktas ir panašiai. Melagis... Sabrina mintimis, jau pamatė kaip ant jos rankos, guli, graži lazdelė.
-Na nepavyko kaip matau, David, geriau manęs neapgaudinėk.- Mirktelėjo akimi ir grąžino Abigailei lazdelę. Tuomet, ji nuėjo prie vienos iš nemandagiausių mokinių, taip, Adelės Mokslinčės.
-Tai, tau puikiai sekasi,- Pagyrė keliais sakiniais ir net nebesiruošė stovėti šalimais jos.
Labiausiai jai rūpėjo, kaip sekasi dukrytei Alisytei.
- Dieve, Alisa! Kaip aš tavęs pasiilgau, tau taip gerai sekasi!- Apsikabino ją iš visų jėgų ir šiek tiek apsiašarojo. Mylėjo ją taip, kaip katinas mylėtų pieną. Jau nebekreipusi dėmesio į visą tą triukšmą, prieš visus atsistojo ir tarė kelis žodžius:
-Taigi, labai džiaugiuosi, jog nesusprogdinote dangaus, labai nuliūdau, jog niekas lietuje nesušoko šokio, bet vis tiek, gerai padirbėjote, dabar pasidėkite savo lazdeles šalin ir galite eiti į bendruosius kambarius miegoti, gudbai.- Atsisveikino ir pati nupėdino, palikus vaikus, iš uždraustojo miško.