Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Magiškų gyvūnų priežiūra => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Rafael Beaumont Sausio 27, 2021, 08:34:07 pm

Antraštė: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Rafael Beaumont Sausio 27, 2021, 08:34:07 pm
Tema: Sparnų užsiauginimas

Citata
Sveiki. Pamoka vyks lauke, kadangi klasėje per mažai vietos praktikai. Lauksiu jūsų prie Uždraustojo miško.
Trumpą raštelį su paaiškinimu, profesorius užkabino ant durų. Kiekvienam siųsti to pačio atskirai neketino. Juk lauke šilta, pavasariška. Jie tikrai nesušals net ir su uniformomis. Pats profesorius taip pat nuskubėjo prie Uždraustojo miško. Į pamoką, deje, ėjo vienas. Gyvūnų šį kartą nesivedė. Norėjo pabūti vienas su savo mintimis. Jose vis mąstė apie Marką. Tą garbanotą profesorių dėstantį apsigynimą nuo juodosios magijos. Tą nuostabų sugėrovą ir draugą. Ahhhh... pagalvojo profesorius ir šyptelėjo. Atrodė, kad jo širdį užkariavo tas jausmas pavadinimu meilė. Dabar jis atrodė kaip gyvūnas, kuris ruošiasi poruotis. Kaip paukštis. Bet, deje, Markas buvo kažkur dingęs ir Rafael'is Hogvartso pilyje jo nebematė.
 Galiausiai rudaplaukis pasiekė pamokos vietą. Tai pažadino jį iš visų mąstymų apie meiles. Jam reikėjo pradėti ruoštis pamokai. Burtais vaikinas sukūrė stalą. Tada ant jo išdėliojo buteliukus su persikinės spalvos gėrimais. Šalia padėjo keletą dėžučių, kurios kol kas buvo uždarytos. Vos Beaumont tai padarė, atėjo didžioji dauguma mokinių.
- Sveiki susirinkę magiškų gyvūnų priežiūros pamoką. Šiandien teorijos ir vėl nebus, kadangi noriu duoti jums ilgesnį praktikos laiką, kadangi praktika turėtų būti smagi, - pasakė nusišypsodamas. - Šiandien kalbėsime apie skraidančius gyvūnus. Tokių jų yra tikrai nemažai, tad tikrai nevardinsiu visų. Dažniausiai skraidantys gyvūnai turi sparnus sudarytus iš plunksnų, bet pasitaiko ir išimčių, - išsakė trumpą teorijos dalį. Patylėjo, kad vaikai išsisavintų informaciją, o tada vėl pradėjo kalbėti. - Praktikos metu jūs galėsite užsiauginti sparnus, bet kokio gyvūno, kuris gali skraidyti. Jais galėsite paskraidyti apie valandą. Kad užsiaugintumėt sparnus jums reikia išgerti eliksyrą. Prieš tai į jį reikia įdėti skraidančio gyvūno plunksną ar plauką ir palaukti kol jis ištirps. Tada suplakti buteliuko turinį ir išgerti. Įspėju, skonis bus rūgštokas. Plunksnas pasiimkite iš dėžučių esančių šalia buteliukų, - pasakė profesorius ir kiek pradarė dėžutes. Pats atsirėmė į medį esantį šalia ir ėmė stebėti mokinius.

(pamoką baigsiu vasario 6 dieną. Nueinate prie stalo, iš dėžutės pasiimate plunksną. Ją įdedate į eliksyrą, pakratote eliksyrą ir išgeriat jį. Po truputį jums išauga sparnai. Jie atlieka tokias pat funkcijas kaip pasirinkto gyvūno sparnai, yra tokios pat spalvos ir taip toliau. Sparnai ant nugaros bus išaugę apie valandą. Reikia trijų post po 600 simbolių arba dviejų po 1200 simbolių. Gyvūnus galite imti iš HP, graikų mitologijos ir net iš žiobariškų gyvūnų. Išgalvoti savų negalima, Jei kyla klausimų, lauksiu jūsų pelėdų.
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Amelija Harmon Sausio 28, 2021, 10:50:48 am
 Amelija žingsniavo link uždraustojo miško (į jį eiti, žinoma, nė neketino) ir svarstė ar gerai, kad pamoka vyks lauke ar geriau būtų pasėdėti klasėje. Vis gi, pajutus lengvą vėjelį, ji nusprendė, kad pamiškė puiki vieta pamokai, nes pavasarinė saulė buvo įšildžius pilį ir joje buvo karštoka, bei tvanku. Šiluma Amelijai patiko, bet tokiu oru jai beveik visada buvo geriausia būti lauke. O ir pavasarį mergaitė visai mėgo, nors ilgiau pagalvojus, niekaip nebūtų galėjus išsirinkti kuris metų laikas jai labiausiai prie širdies. Visi jie turėjo savo privalumų ir trūkumų. Bet pavasaris trūkumų turi mažiausiai. Nusprendė varniukė ir išvaikė visas nereikalingas mintis, nes jau atėjo į pamokos vietą. Ji pradėjo apžiūrinėti  pamokai skirtus daiktus.
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Mikasa Sei Yoshitaka Sausio 28, 2021, 11:44:08 am
- Nu ir kodėl būtinai uždraustajame miške? Man ten vaidenasi knisiai... na, bet tekto, išgyvensiu manau. - Su savimi pasikalbėjo mokinukė.
Ji užsirišo tvirtai batus jog jie neatsirištų kaip visad, ir nukeliavo link uždraustojo miško. Taip pat, kažkaip surado mokytoją ir šalia jo matėsi stalai.
- Laba diena profesoriau, gerai atrodote. - Bandžiusi pasirodyti mandagi, tarė Kristina.
Buvo šilta ir švietė saulutė, mokinė atsisėdo šalia suolo ir kvėpavo gryno oro. Išgirdusi visą praktiką šiek tiek nustebo.
- Am, sparnus? Kieno? Vištos ar Gaidžio? Nes pas mano močiutę, yra žiobarų pasaulyje vištos ir gaidžiai, gražūs paukščiai, tai jų sparnus turėsim ar kaip?
Nu gi ką aš čia nusišneku? Ach.. vėl kažkas per galvą davė, galbūt pabandysiu fenikso sparnus panaudoti, jie išties labai gražūs.. Ji dar nesiruošė to daryti, ji norėjo pasėdėti ir pasigrožėti pavasariu.
- Bet tai kaip gražu..
Mokinė šypsojosi ir dairėsi aplinkui. Bet to daryti ilgai ji nenorėjo.
- Galbūt, galbūt reikia eiti jau prie praktikos?
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Veronica Spellman Sausio 28, 2021, 12:03:10 pm
- Smagu, uždraustajame miške, mano pačiame mėgstamiausiame, Salemai? Tu manai aš tavęs nepasiimsiu kartu? Nejuokauk, katės niekad nieko nepakenkia. - Nusišypsojusi savo juodam kaip naktis katinui, pasakė mokinė.
Jai nereikėjo neštis jo rankose, nes jis turėjo kojas ir visad ėjo paskui mergaitę, Veronika ragana, todėl ji galėjo, kad ir priversti jį eiti paskui ją. Mergaitė kartu su savo katinėliu jau pasiekė vietą kurioje stovėjo profesorius, mokinai ir stalai. Dar ji išgirdo kaip jos pusseserė pasisveikino.
- O Dieve, tu dar sveikiniesi? Matau išdidumo visiškai nebeturi, Christina. - Šaipiai nusijuokusi tarė klastuolė.
Ji šiaip ne taip išklausė visą praktiką ir jau norėjo dirbti, bet išgirdo dar vieną Christinos kvailą pasakymą. O viešpatie ji tokią sau gėdą darosi... pati ji kaip višta.. Veronika nusimetė garbanas atgal ir svarstė kokio gyvūno sparnus ji galėtų panaudoti. Taip, ji nusprendė panaudoti hipogrifo sparnus.
- Ach.. blogiausias gyvūnas kurį galėjau sugalvoti, bet sueis.. Salemai, eik stebėti profesoriaus, nes kažkoks įtartinas jis man.
Katinėlis paklausė mokinės ir nubėgo pas magiškųjų gyvūnų profesorių.
Na ką gi dirbam..

Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Amelija Harmon Sausio 28, 2021, 12:31:44 pm
 Teorijos nebus... Ištarė mintyse Amelija. Kaip visada... Šiandien mergaitė tuo labai džiaugėsi ir buvo pasiruošus dirbti, bei pilna energijos. Tylomis išklausius ką reikės daryti Amelija dar labiau nudžiugo. Paskraidyti... Turėti sparnus... Mergaitė apie tai dažnai svajodavo vaikystėje. Bet ji truputį jaudinosi, nes dar nė karto nebuvo pakilus į orą. Keista, bet gyvendama magijos pasaulyje dar nebuvo išbandžius šluotos teikiamų galimybių. Taip pat nebuvo skridus ant jokio gyvūno. Mergaitė priėjo arčia prie profesoriaus ir pradėjo rinktis plunksną. Galvojo apie kokius nors, pavyzdžiui, erelio sparnus, bet pasirodo atskirti plunksnas nebuvo taip paprasta. Amelija nė neįsivaizdavo kam galėtų priklausyti šios švelnūs pūkų rinkinukai. Galiausiai ji išsitraukė vieną baltą, vidutinio dydžio plunksną. Pasiėmus eliksyro buteliuką nusinešė abu diktus į savo vietą.
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Mikasa Sei Yoshitaka Sausio 28, 2021, 06:50:19 pm
Gera nuotaika dingo pamačiusi tą kvailą Spellman, raganaičių šeimos narę. Ji dar nebuvo tokia jog lystų ir trukdytų žmonėms burtininkams, bet savo pusseserę galėjo ir pasmaugti.
- Nu ir ko čia atsivedei tą savo katiną? Šiaip tai, į pamokas man atrodo negalima vedžiotis gyvūnų, o, kad tu nurodinėji gyvūnui ką daryti, tai čia jau sarmata, profesoriau, ji specialiai nori, kad tas jos katinas kažką jums padarytų. - Griežtai tarė mokinė.
Galbūt išskundusi savo pusseserę, mergaitė pasijautė tikrai daug geriau. Kadangi buvo jau pats tinkamiausias laikas eiti prie praktikos, ji nubėgo prie dėžių ir išsirinko fenikso plunksną.
- Taip, pačio gražiausio gyvūno plunksna, nu ne, pats gražiausias gyvūnas yra fenekas žinoma, bet feniksai irgi nerealūs paukščiai.
Mokinė pasiėmė plunksną ir jau ruošėsi dėti ją į eliksyrą. Skonis turėjo būti šlykštus, tą ji pripažino, o gal ir ne šlykštus, gal tik kaip profesorius sakė rūgštus. Žinoma, įdėjusi į eliksyrą plunksną, gerai pakratė ir jau bandė atsigerti.
- O jeigu aš apsivemsiu? Man bus labai bloga..
Mokinė pakračiusi, atsigėrė eliksyro.
- O, Jeronimai koks rūgštus..- susiraukusi pasakė mokinė.
Po truputį ji jautė kai nugaroj kažkas dedasi. O viešpate.. jie jau auga..
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Magdė Vasario 05, 2021, 09:19:45 pm
 Žvali ir laiminga Alisa stovėjo prie staliuko vienoje mėgstamiausių savo pamokų. Merginai buvo taip įdomu, kad netrukdė net jautri uoslė, nors jos nosį ir pasiekė gyvūnų pašaro dvokas. Drėgna, kvepianti žemė po kojomis, raminantis mokytojo balsas ir paslaptingi klyksmai, atsklindantys iš miško sukūrė penktakursei priimtiniausią atmosferą.
 Gavusi užduotį, švilpė dar kartą pažvelgė į Rafael ir šyptelėjo. Jos koledžo vadovas šiandien penkiolikmetei pasirodė kažin koks sutrikęs, susirūpinęs, tartum nesavas.
Gal tai dėl profesoriaus Moore? Kiek žinau, jie buvo gana artimi draugai...
Alisa su užuojauta žvilgtelėjo į mokytoją ir nutarė pamokos gale jam kaip nors padėti. Bet kaip???
Deja, dabar mergina negalėjo tuo pasirūpinti, nes turėjo mąstyti apie sparnus, kuriuos per šią pamoką galėjo užsiauginti.
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Mikasa Sei Yoshitaka Vasario 06, 2021, 01:04:35 pm
Po šiek tiek ilgo laiko užaugo fenikso sparnai.
- A..AŠ TURIU SPARNUS? O JĖZUS KĄ MAN DARYTI?? Aš nemoku skristi! - Sušaukė kiek tik galėdama Christina.
O po truputį ji bandė kažkaip judinti sparnus ir net nepastebėjo kaip greitai išlėkė iki dangaus ( taip jai atrodė). Ji buvo labai, labai toli nuo mokinių ar mokytojaus.
- Padėkite, aš nežinau kur skrendu, kas man yra? Kur aš skrendu?
Vėliau atsitiko dar blogiau, nebesimatė išvis nieko, nei mokinių nei profesoriaus, buvo labai baisu, bet bent gražiai matėsi jos fenikso sparnai. Galų galiausiai jei ji ir išskrenda su visam, tai be jos šeimos nario, Mailos! Mintys pas mergaitę sukosi aukštyn kojomis, o ir ji pati negalėjo niekaip savęs sustabdyti. Vienintelis išsigelbėjimas šovęs mergaitei į galvą, buvo rasti kažkur peilį ir nusipjauti tuos sparnus, kas buvo neįmanoma, nes ji net negalėjo nusileisti žemyn, tiksliau nemokėjo. Fenekas.... mano fenekas, toli nuo manęs..
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Amelija Harmon Vasario 06, 2021, 08:55:03 pm
 Amelija, laukdama kol plunksna ištirps eliksyre, nekantravo ir mąstė koks gi jausmas bus pakilus arčiau dangaus. Buvo tikrai sunku laukti ir mergaitė visomis minčių galiomis bandė priversti plunksną greičiau tirpti. Staiga susimąstė. Jei plunksna tirpsta eliksyre ir jo skonis rūgštokas... Ar tik ten nebus rūgštis? Varniukė tikrai išsigando. Apie rūgštį žinojo dėka savo žiobarės kaimynės, pas kurią, nepaisant begalinių pasakojimų apie fiziką, dažnai lankydavosi, nes pastaroji augino du nuostabius katinus. Nepatikliai pasižiūrėjo į profesorių. Ar jis pats žino koks čia eliksyras? Ir ar man jį išgėrus tikrai nesudegs burna? Kaimynė tikrai prigąsdino Ameliją, bet, deja, ši negalėjo pasigirti fizikos žinomis ir bandyti nustatyti kas per skystis yra buteliuke mergaitei buvo beprasmiška. Beliko pasikliauti profesoriumi, tad varniukė pažvelgus į skystį, su jau ištirpusia plunksna pakėlė jį prie lūpų. Paskutinę akimirką prieš geriant sugebėjo suvokti, kad kitiems, jau išgėrusiems eliksyro, mokiniams nieko neatsitiko, todėl jau nusiraminus susipylė skystį į burną. Truputį susiraukė pajutus rūgštumą burnoje, tada numetė buteliuką ant žemės (jau nebesirūpino dėl to, kad mėtyti buteliuką gali būti nemandagu - buvo per daug susijaudinusi). Iškarto pajuto keistą jausmą nugaroje. Atrodė, kad kažkas skverbiasi per ją kiaurai, bet neskaudėjo. Rudaplaukė pasuko galvą, žvelgdama į po truputį besikalančius sparnus. Sugebėjo suvokti, kad jie - pelėdos. Vis gi prie šių paukščių pelėdyne praleisdavo nemažai laiko.
 Jausti, kad gali kažką daryti su naujomis kūno dalimis buvo labai keista. Amelija stengėsi neskubėti ir judinti sparnus po truputį - tikrai nenorėjo staiga pakilti, o paskui nukristi. Pradžioje šie pelėdos atributai labai nenorėjo klausyti - vis pynėsi ir atrodė, kad mergaitė net norėdama nesugebėtų pakilti. Bet galiausiai plunksnos pagavo vėjo kryptį ir dabar sparnai lygiai ir ramiai mosavo pirmyn atgal. Giliai įkvėpus Amelija pasiruošė kilti. Mintyse suskaičiavus iki trijų atsispyrė nuo žemės. Buvo dar sunkiau, nei mergaitė tikėjosi. Pasirodė, kad sparnai dar anaiptol neklausė savo šeimininkės. Kurį laiką mergaitė taršėsi ore kaip futbolo kamuolys pasauliniame čempionate. Ir varniukei tikrai atrodė, kad, kaip ir tas vargšas apskritas daiktas, ji atsitrenks į žemę ar į kažkiekno koją (arba galvą). Galiausiai mokinė pradėjo kilti viršun ir kilo vis aukščiau, truputį išsigando dėl tokio savo kūno nevaldymo. Jautėsi visiškai bejėgė. Labai susikaupus pasistengė lėtai ir ritmingai mosuoti. Viens, du, viens, du... Skaičiavo mintyse padėdama sau. Ilgainiui viskas, regis, susitvarkė ir mergaitė galėjo pažvelgti žemyn ir pasigėrėti vaizdu. Buvo kiek baugu išvysti kaip ji aukštai, bet vis gi varniukė aukščio nebijojo. Jis jai net gi patiko.
 Pamoka artėjo į pabaigą. Amelija buvo labai laiminga ir norėjo skraidyti dar ilgai ilgai, nors, tiesą sakant, gal buvo ir gerai, kad skraidymas turėjo tuj baigtis, nes nauja galimybė spėjo išvarginti. Pamažu mergaitė pradėjo leistis link žemės,bet kai buvo jau visai netoli jos, ją pagavo stiprus oro gūsis ir kilstelėjęs į orą pradėjo svaidyti. Aš tuoj nusisuksiu sparnus... Bejėgiškai pagalvojo Amelija. Laimei, vėjas greitai sugalvojo ją paleisti, tad mergaitė dungstelėjo ant žemės. Truputį užsigavo, bet džaiugėsi, kad dabar jau galės pailsėti. Sparnai greitai išnyko (kokia laimė, kad ne mergaitei būnant ore) ir Amelija apžvelg kitus, turbūt taip pat pavargusius mokinius. Bet daug apie juos negalvojo, buvo per daug apkrauta įspūdžiais ir pavargus. Pakėlus nuo žemės ten vis dar gulėjusį buteliuką ir negarsiai sumurmėjus profesoriui ,,viso gero" rudaplaukė patraukė link pilies, kur jos laukė bendrasis kambarys su ramiu prieglobsčiu, šiltu židiniu ir arbata.
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Magdė Vasario 07, 2021, 12:20:09 pm
  Alisa priėjo prie stalelio ir paėmė nuo jo plunksną. Ši merginai pasirodė įtartinai pilka.
 O jei čia hipogrifo plunksna? Ką aš tada darysiu?
 Nuo to laiko, kai hipogrifas jai vos nenurovė ausies, penktakursė kiek bijojo šių arkliapaukščių. Bet, deja, teko pasilikti šią plunksną, kad ir kokiam individui ji priklausytų.
  Taigi, švilpė pasiėmė buteliuką su gelsvai žalsvai mėlynai raudonai geltonai permatomu skysčiu kurio konsistencija buvo itin kibi skysta ir kvepėjo dvokė. Žodžiu, eliksyras buvo nenuopasakojamas.
  Alisa gurkštelėjo šio skystalo. Skonis buvo švelniai tariant prastas. Priminė actą su trupučiu citrinos sulčių ir kažkuo panašiu į rūgštį, kurią kažkada naudojo Alisos tėtis, gamindamas dėmes išimantį gėralą. Tiesa, mergina jo neragavo, bet iš kvapo, skonis panašus.
  Akimirksniu apėmė jausmas, tarsi kažkas maigytų nugarą, tarsi oda trauktųsi, raukšlėtųsi ir virstų kietu vaško sluoksniu. Staiga pečius apėmė ne itin malonus maudulys, kuris išsitęsė iki pat liemens. Ėmė dygti baltos ir rudos plunksnos, kurios išdėstė į didelius, karališkus erelio sparnus. Apėmė palaima, laisvės jausmas ir švilpė džiaugsmingai nulėkė žeme. Akimirką ji suprato, kad neliečia kojomis žemės, bet tai jau nebuvo svarbu.
Antraštė: Ats: Trečia MGP pamoka visiems kursams/'20 žiema
Parašė: Rafael Beaumont Vasario 14, 2021, 12:34:47 pm
 Vaikinas nesiklausė jokių mokinių pykčių. Tai buvo ne jo reikalas. Profesorius buvo pasinėręs į savo mintis apie meilę. Ah, mon Dieu.Porquoi l'amour est si enivrant? klausė it savęs ir it Dievo mintyse. Jis tiesiog buvo užburtas meilės. To svaiginančio ir saldaus jausmo. Tokiomis akimirkomis rudaplaukis imdavo tikėti meilės Dievais kaip Kupidonas ar Afroditė tikri. O kas kiti jei ne jie užburia meilės kerais, kurių beprotiškai sunku atsikratyti? Galiausiai, jam apie viską begalvojant, baigėsi pamoka. Mokiniai nusileido ant žemės. Sparnai nuo jų nugarų pradingo. Profesorius surinko visus eliksyrus, likusias plunksnas. Visko liko labai daug, kadangi iš tiesų mažai mokinių pasirodė pamokoje. Matyt daugeliui vieta prie uždraustojo miško pasirodė baugi. Profesorius atsiduso ir  su keliomis dėžėmis rankose nužingsniavo į pilį.