Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Ateities būrimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Emetas Rafaelis Prometis Rugsėjo 09, 2019, 11:11:37 pm

Antraštė: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Rugsėjo 09, 2019, 11:11:37 pm
  Plinkančios medžių šakos, menka vėsuma ir drėgmė. Tai dabar supo jaunąjį mulatą, kuris gana gerai nusiteikęs žingsniavo kabineto link. Afro stiliaus plaukai styrojo į visas puses, ryškiai žali marškiniai ir raudonos kelnės priminė tamsiaodį elfą, rankose vaikinas laikė didelę dėžę, kurios turinį panaudos pamokoje. Lėtai įžengė į klasę, suraukė antakius. Palikęs dėžę ant stalo, nužingsniavo klasės priekin ir mostelėjęs lazdele išvalė kabinetą, kuriame jau buvo įsisiautęs dulkių vakarėlis. Emetas pradarė langus, siekiančius lubas, išdėliojo ant kiekvieno suolo po dėžutę. Daugiau patalpos nelietė, jam patiko taip, kaip buvo.
  Baigęs Hogvartsą Rafaelis šiek tiek pasiblaškė po visą pasaulį ir galiausiai nusprendė grįžti čia. Širdis patraukė. Pagalvojo, kad visai nieko būtų padėstyti ateities būrimą, nebent jau visai atsisuks varžteliai galvelėje ir turės skristi iš čia kuo greičiau. Šis aštuoniolikmetis nebuvo visai sveiko protelio, laikui bėgant buvo galima tai pastebėti.
  Vaikinas atsirėmė į savo stalą ir laukė. Laukė pirmųjų kleckiukų ir didelių kleckų, kurie greitai turėjo sugužėti į šį kabinetą. Ir pagaliau sulaukė.
- Sveikučiai, brangučiai,- sukikeno rudaakis.- Esu Emetas, jums dėstysiu ateities būrimą. Mano žiniomis, jūs neturėjote šios pamokos jau gan ilgą laiką, bet nieko tokio, gausite atgaivinti atmintį. Tikiu, jog būrimo būdų žinote įvairiausių, tad neliepsiu jums jų vardinti,- sekundėlei nutilo. Apsižvalgė aplink. Labai norėjo pamatyti bent vienas susidomėjusias akeles.- Pradėkime. Visi ant suolų turite po kinietiškų lazdelių dėžutę. Ir ne, ne, su jomis mes nevalgysime,- kvailai sukrizeno.- Pasakykit, kaip jomis reikia naudotis buriant ateitį?
  Pasitaisė ant galvos esančius akinius, kuriuos užsidėjo tik dėl aprangos detalės, sukryžiavo rankas ties krūtine ir laukė mokinių prabilsiant.

Teorija iki rugsėjo 11 dienos.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Fiadh o Ceallachain Rugsėjo 10, 2019, 05:54:56 am
Fiadh be didelio entuziazmo keliavo ateities būrimo kabineto link. Ji, tiesą sakant, visai nepasiilgo šių pamokų, tačiau kadangi jos vyksta po didelės pertraukos, mergaitė nutarė, kad reikia apsilankyti.
Profesorius buvo jaunas ir atrodė tarsi kažkur matytas. Fiadh susimąstė, kol galiausiai nutarė, kad galimai jį matė dar mokinio suole. Neatrodė vyresnis kaip devyniolikos metų, tad tikėtina, kad pirmaisiais ar antraisiais metais jie kartu sėdėjo viename suole. Bet ne grifas nutarė Fiadh, kai profesorius prisistatė. Vardas buvo visiškai negirdėtas.
Grifiukė vis dar nebuvo įsidrąsinusi kalbėti pirma. Dažniausiai iš viso nieko nesakydavo. Kalbėti prieš visą klasę? Tai jau ne! Vis dėlto šį kartą dėl kažkokių priežasčių pakėlė ranką. Tai buvo keista jau vien dėl to, kad šiaurės airė nė neįsivaizdavo, koks galėtų būti atsakymas.
- Manau, kad jos yra naudojamos kaip rodyklė. Yra būrimo metodas, kurio metu jos nukrypsta į kurią nors pusę (šiaurę, pietus, rytus ar vakarus) ir tada reikia ieškoti atsakymo ten.
Fiadh nutilo ir - kaip visada - pasigailėjo, kad iš viso išsižiojo...
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Aleksas82 Rugsėjo 10, 2019, 09:02:14 am
Aleksas šiandien buvo geros nuotaikos, o tai tokiam kaip jis tai buvo retas reiškinys. Klastuolis net nezirzė dėl atsiradusios dar vienos pamokos, o tik greitais žingsnias ėjo kabineto link. Ateities būrimas neskambėjo kaip įdomus mokslas, bet Gilbert vis tiek ruošiesi jį nors kiek nors pasimokyti ir  aišku labiausiai sužinoti, kas dėstis šį keistą mokslą.
Aleksas su ateities būrimu nė karto nebuvo susijęs. Berniūkštį labiau domino mokslai su burtų lazdele. Ateities būrimas atrodė tarsi pamišėlių mokslas, bet Aleksas Gilbert be jokių niurzgėjimų ar zizimų pėdino į kabinetą. Galiausiai pasiekęs duris klastuolis atsargiai jas pravėrė ir įžengė į pamokos vietą. Alekso akys iš kart pagavo jauną vaikiną, kuris atrodė gan linksmas. Daugiausiai šiam vaikinui buvo galima duoti 20, tačiau ir į tokį dar nebuvo panašus. Jo afro šukuosena draikėsi į visas puses ir Alekso mintys kaip visada nukrypo ne ten - O, tinka prie pamišusio mokslo - mintyse sau tarė Aleksas, nužvelgdamas mokytojo plaukus. Akims pripratus prie Džeimso ar Matthew veidukų, šis profesorius atrodė absurdiškai. Tokio jauno mokytojo Aleksas dar nematė, o ir pats nesuprato kodėl jaunas vyriškis čia švaisto savo laiką.
 Gilbert kaip visada nepasisveikinęs nuėjo į galą ir susmuko paskutiniam suole prie lango. Tai Aleksui atrodė padoriausia vieta, o reikalui esant ir slapčia nusnūsti patogu. Buvo keista didžiąją dalį savo laiko nužiūrinėti profesorių, o paskui lyg nieko nebūtų padaręs nepasisveikinti ir greitai dingti į paskutinį suolą.
Pagaliau skambutis nuskambėjo ir pamoka buvo pradėta. Aleksas kilstelėjo antakį klausydamas Rafaelio prisistatymo.
-Brangučiai? - neištvėręs garsiai paklausė Aleksas, - o kodėl ne saldainiukai? pyragaičiai? kačiukai? - Gilbert balse jutosi aiškus nepasitenkinimas. Emetas pasirodė kaip tikras pamišėlis. Aleksas vis dėl to daugiau nieko į jo "prisistatymo ceremoniją" nebesakė. Vis dar norėjosi pridėti kokį pašiepentį komentarą, bet Aleksas susilaikė. Prieš naują mokytoją vis dar reikėjo pasilikti neaiškų įvaizdį, bet pats Emetas tikriausiai iš kitų profesorių jau buvo girdėjęs apie visus mokynius.
 Klausimas apie kinietiškas lazdeles, o prieš tai kvailas juokas privertė klastuolį pavartyti akis ir atsidusti. Vaikis jau galėjosi, kad atėjo į pamoką, tačiau kas padaryta - tas padaryta.
-O kodėl ne japoniškos? Gal čia japoniškos lazdelės? - nesugebėjo susilaikyti Aleksas, tad išmetė kvailus klausimus,-O būrimui jos naudojamos krypties nustatymui. Žinau, kad pasikartojau, bet daugiau lazdelių paskirties nėra. Nebent norim burti ateitį ir tuo pačiu valgyti makaronus.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Leonard Hall Rugsėjo 10, 2019, 01:38:07 pm
Vėl nauja pamoka. Vėl berniukas žygiavo tais pačiais koridoriais. Jam jau atsibodo tas pats per tą patį, bet į pamokas reikia nueiti. Lėtais žingsniais Leonardas priėjo prie klasės durų. Pasibeldęs Hall užėjo. Klasėje nebuvo daug mokiniu. Rudaplaukis atsisėdo į laisvą vietą. Profesorius atrodė geras todėl berniukui nebuvo baisu kažką pasakyti ar suklysti. Mokytis irgi buvo noro, oras buvo geras ir varnanagio nuotaika nebuvo bloga. Iškart aukšto ūgio berniukas pradėjo vartyti vadovėlį. Hall atrodė šį pamoka pakankamai įdomiai todėl ir noro klausytis profesoriaus buvo.
Prieš kiekviena suolą stovėjo kažkokia dėžė. Vaikinui labai norėjo ją atidaryti, bet kol profesorius nieko apie ją netarė. Varnanagis susiraukė kai sužinojo, kad dėžėje lazdelės. Po to pasakius atsakimą vienai merginai Hall jau nežinojo ką atsakyti, bet dar po vieno atsakymo vis dėl to tarė:
- Na aš manau, kad lazdelės gali rodyti ne tik krypti, bet ir kitus dalykus pavyzdžiui, kad šiaurė rodo turtus, pietus sunkus laikotarpius ir taip toliau.
Leonardas nutilo ir kiek sunerimo. Jam tai atrodė nesamanė ir jau norėjo grįžti atgal, kad viska pakeisti.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Camille Cornet Rugsėjo 10, 2019, 03:10:24 pm
Camilla greitu žingsniu ėjo į kabinetą, nes ateities būrimas jei asocijavosi su kažkokia nesąmone ir, kad profesorius bus koks nors šimtametis psichopatas. Nuo tokių minčių mėlyna plaukė norėjo grįžti į bendrą kambarį. Bet gražus oras už lango ją ramino. Kažkas mergaitės viduje vis dėl to sakė, kad profesorius bus normalus ir nereikės slėptis po suolu. Bet klastuolė galvojo, kad kai užeis į kabinetą ant profesoriaus stalo stovės burbulas, o pats mokytojas medituos ir darys keistus judesius virš to burbulo.
Milla priėjo prie durų na o dabar prasidės nesąmones nusprendė Camilla ir pabeldus į durys jas atidarė. Antrakursė, net susiraukė, kai pamatė normaliai atrodanti profesorių. Jauną ir neišskirtini profesorių. Pasitaisius plaukus Milla nužvelgė dar kart mokytoja ir uždarė durys. Po to apžiūrėjo kabinetą ir ant stalų pamatė dėžes. Dvylikametė susidomėjo, bet staiga mergaitės galvoja atsirado mintis, kad juose, koks nors keistas daiktas su kurio visiems teks burti ir tada profesorius pasirodys koks jis iš tikrųjų. Kūnas sudrebėjo nuo tokiu minčių, bet atsisukus į profesorių šios mintys išnyko ir pagaliau Cornet pasisveikino:
- Laba...- mergaitė padarė mažą pauzę,- diena.
Nuo to klastuolei pasidarė gėda ir kiek nejauku, kad nuo pirmos minutės jau atrodo kvailai. Visuose pamokose ji nebuvo moksliuke ar ko nors favorite, bet mėlynų akių savininkė, net nesistengė. Apžvelgusi kabinetą Millos akys užkliuvo už Alekso. Kiek pagalvojus ar prisėsti šalia vis dėl to nusprendė. Antrakursė atsisėdo šalia klastuolio ir tarė:
- Galiu juk čia prisėsti?
Prancūzė nusišypsojo, bet supratus, kad ji jau sėdi šalia skruostai paraudonavo.
Camilla buvo taip įdomu kas tuose dėžėse, kad net neišklausius profesoriaus jau atidarė. Dvylikametė sutriko ir vėl per kūną perbėgo šiurpuliukai. Mums reiks burti, o ne ir jau su baime akyse žiūrėjo į varnanagių koledžo vadovą. Paklausus klausimo klastuolė dar labiau sutriko. Ką aš žinau kokiems baisiems burtams jie naudojami Cornet su alkūnėm atsirėmė į stalą. Bet mokinių atsakymai buvo pakankamai normalus. Kaip jie iš vis tai sugalvoja kiek pasipiktinus mintyse tarė. Aišku iš Gilberto atsakimo ji pasijuokė, bet irgi nusistebėjo kiek daug žmonių turi tokią gera fantazija. Mergaite domino tik teisingas atsakymas spėlioti ji nenorėjo, kad nesusigadinti sau reputaciją. Geriau jau tylėti, nei pasakyti nesąmone.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Guramis Zveris Rugsėjo 10, 2019, 04:55:13 pm
Pirmas dalykas, kuris Guramiui krito į akį vos įėjus į kabinetą, buvo tai, kad jis buvo pustuštis. Arba kiti mokiniai dar susirinks, arba Ateities Būrimas nėra populiariausias Hogvartse dėstomas dalykas. Guramis atsisėdo ir ant stalo pasidėjo knygas. Slapta vylėsi, kad gaus burti iš varnėnų vidurių. Tačiau jaunas ir linksmas profesorius turėjo kitų idėjų. Jos buvo mažiau nei linksmos. Guramis be entuziasmo pasukiojo kiniškų lazdelių dėžutę, ir, paėmęs ją į vieną ranką, pateikė savo spėjimą: „Gal mes tą dėžutę pakratysime ir išversime lazdeles ant stalo, o tada spėsime ateitį pagal jų išsidėstymą?“. Tai net pačiam skambėjo gana nekaip. Bet ar ateities būrimas neatrodo keistai visada? Visgi, Guramio galvoje kirbėjo mintis, kad su varnėno viduriais turbūt viskas būtų paprasčiau.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Angelina Presley Rugsėjo 10, 2019, 08:35:04 pm
  Eilinė rudens diena ir eilinė diena kai Julian'as į pamoką ateina miegojęs tik kelias valandėles, su juodais paakiais ir akimis, kurios visaip stengėsi neužsimerkti.
  Žingsnelis po žingsnelio ir berniūkštis net nepasisveikinęs, su niūria veido išraiška nužygiavo į vienintelį laisvą suolą bei sudribo jame. Gilbertuko akys vos, vos jau nesimerkė, tad šis nusprendė nekankinti savęs ir padėjo galvą ant stalo bei užmerkė akis. Na, bent jau pamokoje pasirodžiau. Pagalvojo berniūkštis ir atrėmė koją į šalia savęs esančią laisvą kėdę.
  Gautas klausimas privertė trumpam atmerkti taip miego troškančias akis ir pakelti galvą nuo stalo.
- Žinoma, kad sušiams valgyti. - Bandė pajuokauti jaunasis klastuolis, bet iškart to pasigailėjo, kadangi jo balsas buvo visas užkimęs, nuo pastovaus gerklės skausmo ir skambėjo tarsi traktoriaus pervažiotas. Nieko daugiau nenorėdamas ir negalvodamas mėlynų plaukų savininkas gryžo į senąją poziciją ir užmerkė akis, nors ir žinojo, kad klasėje tikrai neužmigs...
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Alehandro Murrell Rugsėjo 10, 2019, 08:43:47 pm
  Visai graži rudens diena ir dar viena pamoka. Iš tiesų Malia'i tao buvo pirmas kartas kai jai teko nueiti į ateities būrimo pamoką. Visgi žaliųjų plaukų savininkė buvo pirmakursė...
  Mergaitės akys klajojo visur. Nuo  sienos iki sienos, nuo paveikslo iki paveikslo, bet pagaliau ši prisivertė ateiti į reikiamą kabinetą bei susipažinti su naujuoju ateities būrimo profesoriumi. Vos tik įėjusi į klasę, Scoot akimis tarsi nuskanavo ją. Nieko įdomaus nepamačiusi tiesiog nužingsniavo į 1 iš laisvų vietų ir klestelėjo ten. Šalia mergaitės niekas nesedėjo. Ir gerai. Nereikės pažindintis ar sulaukti keistų žvilgsnių. Pagalvojo ši ir toliau sėdėjo su şypsenėle veide.
  Staiga išgirstas profesoriaus mokinių "pavadinimas" kiek prajuokino Malią bei şi tyliai sukikeno. Jai tai pasirodė keista, bet tuo pačiu ir šiek tiek miela.
  Gautas klausimas privertė pleputę pirmakursę susimąstyti. Ji žinojo, kad vienintelis jos manymu geras atsakymas jau buvo pakartotas du kartus, bet nusprendė, kad 3 kartas nepakenks.
- Na aš pritariu su prieš tai 2 kalbėjusiais mokiniais. Vienintelis mano žinomas būdas kinietiškomis lazdelėmis yra tik tai, kad jos rodo kryptį.- Gan drăsiu balsu tarė mergaičiukė, o tada tik užtilo ir klausęsi kitų atsakymų...
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: GKA Rugsėjo 10, 2019, 09:51:59 pm
 Gaja jau seniai nebuvo ateities būrimo pamokose. Todėl dabar nenorom ėjo. Nežinojo kiek keitėsi profesorius ar išvis nesikeitė. Bet jei bus kažkoks bambantis senis, tai reikia tikėtis, kad bent įdomiai dėstys. Iš pirmo aukšto nebuvo lengva užlipt bokštan bent numesiu svorio iki kvidičo optimistiškai mąstė Gaja Kasandra Amneta. Pasiekusi klasę, mergina užėjo ir atsisėdo savon vieton. Net pasisveikint pamiršo iš jaudulio. Atsidususi pažiūrėjo į dėžutę esančią ant stalo įdomu kas ten? nespėjo nei pagalvot, kai išgirdo šio profesoriaus balsą. Pakėlusi mėlynas akis septintakursė sutriko. Ar būtina mokykloje, kur daug VII kurso mokinukių, dėstyt tokiam vaikinui? Iš vaizdo jam tikrai aštuoniolika arba devyniolika. Ji girdėjo ko klausė profesorius, tačiau jo nuostabus balsas ir žvilgsnis buvo užbūrę Amnetą. Tik išgirdusi kitą, o ne Emeto balsą, Gaja suraukė antakius kas tai per jausmas? Deja, reikėjo bent kiek sudalyvauti pamokoje.
 - Em, aš manau, kad jos metamos ant žemės ir susideda į tam tikrus simbolius, kažkuo panašius į runas ir juos reikia iššifruoti. - Net pati nepagalvojo ką pasakė. Bet tokiam gražuoliui negalima neatsakyt. Ar aš ką tik pagalvojau, kad jis gražuolis?
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Rugsėjo 10, 2019, 10:52:41 pm
Artėjantčios kabineto durys Sofiją lengvai jaudino. Ateities būrimo ji ragavo tik pirmaisiais metais ir menkai ką iš to laiko beprisiminė, todėl dabar viduje kilo šioks toks smalsumas. Mergaitė nulenkė rankeną ir stumtelėjo duris, pirmas dalykas kurį pastebėjo buvo dideli praviri, lubas siekiantys langai ir tik tada švilpė akimis susirado profesorių, o išties jo šukuoseną, pirmas dalykas kas krito į akis.
– Laba diena, – ištarė dėstytojui kuris atrodo galėjo tikti ir į mokinius.
Trečiakursė išsirinko vietą kažkur per vidurį ir žinoma prie lango. Ant suolo krašto lūkuriavo nedidelė pailga dėžutė, Sofija ją atidarė. Kaip vėliau paaiškėjo tie ploni pagaliukai vadinami kinietiškomis lazdelėmis ( su kuriomis nevalgoma ). Mergaitė lengvai šyptelėjo ir vėl surimtėjo, nes atsakymo nežinojo ir šiaip nebuvo nusiteikusi kalbėti, todėl tik sėdėjo ir klausėsi. Atsakymai jai pasirodė panašūs, na žinoma išbraukus pasiūlyma apie sušius. Ateities būrimas... mokslas kažkoks įtartinas... Na kas gi norėtų žinoti savo ateitį?.. Negi žmonėms neužtenka dabarties?.. – tokių klausimų kamuojama Sofija žiūrėjo į profesorių, atrodė tartum tikėtųsi atsakymų, bet taip tik atrodė, ji jų nesitikėjo, net iš paties Merlino, ką jau kalbėti apie ateities būrimo pamokas ar jų profesorių.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Lukas Duff Rugsėjo 11, 2019, 08:18:18 am
Luke šiandien niekur nevėlavo. Berniukas pamokoje buvo lygiai su skambučiu, tačiau mokynių klasėje daug dar nebuvo. Pirmakursis nesuprato kur dingę kiti mokyniai, bet į galvą toptelėjo dalykas, kad ateities būrimas daugeliui yra ir atrdo tik kaip laiko švaistymas.
-Labas vakaras,-visiškai nepataikydamas į laiką, su profesoriumi pasisveikino mažasis klastuolis ir aišku nuėjo iki pirmo suolo. Ir vėl pirmas suolas. Puikiau nebebūna - prisiminęs kas nutiko praeitą kartą jam atsisėdus į pirmą suolą, su ironijos gaidele mintyse sau ištarė berniukas. Dabar nukrsiti nuo kėdės nesinorėjo. Gal šis profesorius ir neatrodė toks šiurpus, tačiau gėdos Duff jau pakako.
 Berniukas akimis pervedė per mokytojo kūną ir suraukė savo antakius. O jis ne per jaunas? Iš ties. Ateities būrimo profesorius atrodė per jaunas čia dirbti. Luke atrodė, kad vaikinas vis dar turėtų mokytis Hogvartse, bet tikriausiai berniukas klydo. Nespresk apie knygą iš viršelio - prakalbo Duff vidinis balsas ir šis jam linktelėjo pritardamas. Nors Emetas ir buvo su afro šukuosena, jaunatvišku stiliumi ir ruda oda, Luke negalėjo apie jį nieko pasakyti. Gal mokytojas buvo labai protingas, tačiau rengėsi kaip šiuolaikinis jaunimas? Juk apranga ir amžius nieko nenurodo.
Pagaliau varpas nuskambėjo ir pamoka buvo pradėta. Emetas vis keistai krizeno, o Lukas nuobodžiaudamas gulėjo ant suolo.  Na ir keistuolis - tarė Luke mintyse. Galiausiai buvo užduotas ir klausimas. Klastuolis kilstelėjo antakį ir išklausė kitų mokynių atsakymų. Dabar reikėjo jam pasakyti savo teoriją, bet tokios tiesiog nebuvo. Mažasis klastuolis nežinojo jokio atsakymo, o papūga būti nenorėjo.
-Na jos tiesiog rodo kryptį ir viskas,-vis dėl to pakartojo kitų mokynių atsakymus berniukas ir užmerkė akis.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Rugsėjo 12, 2019, 08:36:44 pm
  Beklausydamas mokinių Emetas keistai pašnairavo į kai kuriuos iš jų. Aha, kartojasi, šmaikštauja. Rudos akys užkliuvo už vienintelės mokinės, kuri pasirodė vyriausia iš visų čia esančių. Greitai nusuko akis į kito balso savininkę, miela švilpė, eh, tik pasisveikino, o vėliau dar ir klastuolis, kuris kiek supainiojo paros metą. Atsidusęs profesorius prabilo:
- Jeigu taip trokšti, tai ir būsi kačiuku,- mostelėjo lazdele, tačiau nieko neištarė.- Tačiau kitą kartą, jeigu dar reikši savo nepasitenkinimą. Na, panelė Fiadh, taip? Iš dalies esi teisi, tačiau tai antrinis būrimo būdas šiomis lazdelėmis. Gilbert, nebūtina mokėti kinų kalbos, jog galėtum pasakyti, kad jos kinietiškos, ant dežutės parašyta,- idiote užbaigė mintyse. Emetas nebuvo iš tų, kurie neturėjo kantrybės, tačiau jau ir dabar šis mažius jau buvo nupylęs vyną iš taurės, kantrybė seko.- Pasikartojai, gerai. Leonardai, tai priskiriama antriniui lazdelių panaudojimui,- šyptelėjo tamsiaodis.- Deja, Gilbert numeris du, klysti.
  Pirmakursė pakartojo ankstesnių mokinių atsakymus. Tebūnie, bus jiems po tašką. Susiraukusi septintakursė privertė Rafaelį kilstelėti savuosius antakius. Priėmęs jos atsakymą paprastai linktelėjo. Jau norėjo pranešti praktinę dalį, tačiau vėl nenulaikė liežuvio už dantų.
- Panele Amneta, esate visiškai neteisi,- žaismingai pavartė akis.- Bet taip pat paminėjote tai, ko niekas dar neminėjo. Taip, lazdeles reikia mesti, tiksliau, iškratyti, tačiau ne ant žemės. Kuku, ko jūs tuos atsakymus kartojat? Kur jūsų išradingumas, a, Duff?
  Galiausiai devyniolikmetis, pamosavęs lazdele, atskraidino ant kiekvieno suolo po pergamentą su šešiasdešimt keturiais skaičiais, kurie buvo užrašyti tiek kinietiškai, tiek arabiškai. Tiems, kurie sėdėjo po du dar parūpino po dėžutę.
- Taigi, kiekvienas turite po kinietiškų lazdelių dėžutę ir šalia pergamentą su skaičiais. Jeigu kas mokate kinietiškai, galite nesinaudoti juo, tai tik pagalba. Šis būrimo būdas yra gana paprastas, turite laikyti dėžutes horizontaliai ir kratyti tol, kol vienas iš pagaliukų iškris. Pagal skaičių susirasite knygose tos lazdelės istoriją ir turėsite paaiškinti pačia istoriją bei jos simbolius. Beje, labai svarbu, kad pasakojimą perskaitytumėte garsiai ir skaitydami nepaleistumėte lazdelės ir rankų. Visi supratot? Šaunu, knygos ant mano stalo, jeigu ką.
  Airis palengva nupėdino prie atverto lango, pajuto menką vėjelį, kuris kedeno jo ištaršytus plaukus, užmerkė akis ir laukė tarškančių lazdelių garsų.


Taigi, manau, viskas aišku. Jeigu turite klausimų, kreipkitės į a.ž.. Po pirmojo jūsų praktikos post'u parašysiu jūsų skaičiuko, kurį išrinkote veikėjui, istoriją.
Mažiausiai trys post'ai. Pamoką baigsiu 20 dieną.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Aleksas82 Rugsėjo 15, 2019, 06:51:37 am
Aleksas šį kartą negalėjo savęs sulaukyti. Ateities būrimo pamoka, o tiksliau profesorius ženkliai skyrėsi nuo Aleksui įprastų nuobodų arba monstrų. Emetas buvo kitoks, bet tikriausiai Aleksas jau dabar baigė pripildyti šio jaunuolio nervų taurę.
- Su mielu noru būsiu jūsų kačiuku, Madmozel,-dramatiškai sėdėdamas suole nusilenkė Gilbert, tačiau kalba buvo nukreipta apie lazdeles,-Užrašyta? Ar mane laikote aklu, Madmozel? - vėl į profesorių kreipėsi Aleksas, - na, bet jei ir užrašyta, tai japoniškos lazdeles yra patvaresnes. Reikėjo nusipirkti jas, - galiausiai beveik nusileido Aleksas Emetui ir atsiduso. Dabar vėl teko klausytis visų mokynių prezumpcijų ir profesoriaus trumpo aptarimo. Tai buvo velniškai nuobodu, bet Gilbert išklausė tai ir dabar ėjo praktikos dalis. Tu tikriausiai juokauji. Ar pats supratai ką pasakei? Aleksas suraukęs antakius sėdėjo klasės gale ir buku žvilgsniu "degino" profesoriaus akis. Supratom? Nebejuokauk.
 Galiausiai Gilbert sunkiai atsiduso ir paėmė dėžutę su joje esančiomis lazdelėmis. Dirbti ir užsidirbti taškų vis tiek reikėjo, tad Aleksas nors ir nenorom, nors ir nieko nesupratęs vis tiek pabandė kažką padaryti. Aha... Horizantaliai, pakratai, iškrenta. Beroc taip.
 Gilbert viską darė ką galvojo. Galiausiai dėžutė buvo pakratyta ir iš jos ant stalo nukrito lazdelę su numeriu 1.
-Bravo. Shake, shake, shake dalis pavyko,-su ampatija prakalbo Aleksas, - na, o dabar einam prie sunkiosios dalies.

Emetas: Hanų dinastija prasidėjo didžiojo miesto griūtimi, du generolai stengėsi tapti užkariautojais. Vienas iš jų pastatė sienas, tačiau galingiausias galėjo jas sugriauti, jog išreikalautų sosto.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Lukas Duff Rugsėjo 17, 2019, 11:30:52 pm
Dar viena pamoka praeiti paprastai ir drausmingai tiesiog negalėjo. Aleksas vėl, eilinį kartą išsišoko, o Luke tik atsidusęs stebėjo vyresnį mokynį. Ar jam neatsibosta kiekvieną kartą, kiekvieną pamoką, kiekvieną valandą, kiekvieną sekundę vis išsišokti? Ko jis siekia? Dėmesio?
 Galiausiai klasė šiek tiek nurimo. Tikriausiai tai įtakojo profesoriaus vardinama praktikos užduotis. Luke taip pat susikaupė ir įdėmiai klausėsi kiekvieno Emeto žodžio. Jam baigus Lu dar ilgai neatitraukė akių. Ką? Galima pakartot?
  Visgi nesulaukęs platesnio paaiškinimo Duff nukreipė žvilgsnį į dėžutę su lazdelėmis. Reikėjo jas pakratyti, bet Lu jau buvo užmiršęs kaip tai daryti. Jis sakė vertikaliai ar horizontaliai? O nuo kurios pusės pradėti kratimą? Klausimus Luke uždavė tik mintyse. Berniukas nedrįso kelti rankos ir prašyti pagalbos. Nors Rafaelis neatrodė kaip vienas iš tų mokytojų siaubūnų, tačiau klausti vis tiek buvo baisu.
 Gerai, pabandykim horizontaliai. Lukas atsiduso ir pažvelgęs kaip užduotį atlieka Aleksas linktelėjo sau. Dabar bent jau buvo aišku, kad kratyti lazdeles reikia ne vertikaliai.
  Pagaliau švelniai papurčius iš dėžutės iškrito lazdelė. Bravo! Pavyko! Man pavyko! - džiaugsmas tikrai liejosi per kraštus, bet tai vyko tik mažojo klastuolio viduje. Rodyti išorinį džiaugsmą už tokį pasiekimą, prieš kitus mokynius būtų buvę kvaila ir apsurdiška. Pats Lukas žinojo, kad su jo nevykelio gebėjimais iškratyti lazdelę jos nesulaužius buvo labai didelis pasiekimas, tačiau iškritęs skaičius privertė suraukti antakius. 3?! Juk 3 beveik velnio skaičius?!

Emetas: Motina žvirblis statė su moliu prieš audrą. Keliautojas kovojo su liūtimi. Žvirblienės pabėgėliai vaikeliai susikabino lizdo viduje, tačiau molis tirpo ir krito – visos pastangos buvo veltui.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Guramis Zveris Rugsėjo 18, 2019, 10:17:09 am
Išgirdęs dar vieną Alekso išsišokimą, Guramis tik užvertė akis į lubas. Kas nors mane iš čia išgelbėkite. Tačiau kažkuri jo dalis negalėjo nesižavėti klastuolio atkaklumu: jis galėjo degti ir kraujuoti, ir vis vien atsitiesdavo dar vienam raundui. Mokinys buvo tiesiog nenugalimas.
Tuo tarpu profesorius Prometis paaiškino praktinę pamokos dalį. Guramis rankose pavartė kinietiškų lazdelių dėžutę ir kilstelėjo antakį. Mes turime padaryti ką? Užmetė akį į kitus mokinius, ir atkartodamas jų judesį pakratė dėžutę. Iš jos iškrito lazdelė. Guramis pažvelgė į ją, tada - į profesorių. Aiškiau nepasidarė.
- Profesoriau, aš, a, turiu lazdelę. Ką man daryti dabar?
Vos šie žodžiai išsprūdo iš Guramio burnos, jis pasigailėjo paklausęs. Na ir puiku, pasirodžiau kaip paskutinis idiotas. Berniukas atsilošė kėdėje ir delnais pasitrynė veidą. Ši pamoka jau dabar atrodė nežmoniškai ilga. Pro atvirus langus klasėje girdėjosi mokinių šūksniai iš kiemo, kando lengvas šaltukas. Išsitraukęs burtų lazdelę, jis bakstelėjo pergamentą su kinietiškais simboliais.
- Gurami, - murmtelėjo po nosimi, - štai tavo ateitis: pamoka netikėtai baigsis kilus gaisrui, ir tu galėsi eiti pasivaikščioti prie ežero.

Emetas: nepasirinkai skaičiaus, negaliu duoti pasakojimo.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: GKA Rugsėjo 18, 2019, 10:17:45 am
  Nuostabos merginos veide nebuvo. Neteisingas atsakymas? Niekis, ypač jeigu atsižvelgti į tą faktą, kad Amneta toli gražu nebuvo ateities būrimo specialistė. Nežinojo nieko dėl Clau ir Džesės, nes jos mažai ką pasakojo apie ateities būrimo pamokas iš jų pačių pažiūros, bet tikrai žinojo, kad Roana irgi nedraugavo su ateities būrimu. Iš rudaplaukės ir baltaplaukės tikrai nesigautų ateities būrėjos. Toks jau tas gyvenimėlis. Dar kartą pasižiūrėjusi į nedidelę dėžutę, pilną pagaliukų su skaičiais, Kasandra kelioms akimirkoms susimąstė. O koks gi jai skaičius iškris? Dabar viskas priklausė tik nuo sėkmės - sudėtingas ar ne. Juk su simboliais ji visiškai nedraugavo, o dar reikės viską tai paaiškinti. Ir už ką? Na, bent pati profesoriaus esybė pateisino mėlynakės buvimą čia - jeigu tai būtų kokia sutriušusi senutė, susikūprinęs senukas ar labai piktas vidutinio amžiaus (maždaug 35 - 45 metų, kai prasideda ta vadinamoji krizė) žmogus, septintakursė neabejotinai pasirinktų miegoti, o ne dirbti. Tačiau ilgais, plonais pirštais palietusi dėžutę, ją pakėlė ir pakračiusi laukė kol bent viena iškris. Lazdelė negarsiai atsitrenkė į stalą ir pradėjo riedėti kažkur. Nepabėk! Švilpė pradėjo gaudyti tą pagaliuką. Jam vos nenukritus ant grindų mergužėlė atsiduso ir pasižiūrėjo į skaičių. Šešiasdešimt keturi, gerai.

Emetas: Du geri draugai turėjo bendrą verslą. Turtingesnis atidavė didesnę dalį vargšams. Tokia dorybė neliko neatlyginta ir labai greitai abu draugai tapo ministrais didžiajam karaliui.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Rugsėjo 18, 2019, 09:29:47 pm
Sofija dėbsojo į mokytoją svarstydama ar tvirta jo kantrybė ir ar jis gali peržengti ribą, tikriausiai gali. Ji iš patirties žinojo, kad patys meiliausi paprastai patys pavojingiausi.
Praktikos dalis pasirodė gan paprasta, bet... ką gali žinoti, ateities būrimas keistas mokslas... Lazdelių dėžutė gulėjo priešais. Mergaitė apžiūrėjo ją.
– Na, būk tokia gera ir išpranašauk man ką nors gero. Susitarėm?
Švilpė pakratė dėžę, iš jos iškrito plona lazdelė. Ji bumbtelėjo į stalą ir nuriedėjo žemyn, Sofija nespėjo pagauti, todėl teko kelti nuo grindų. Lazdelės kampe buvo išgraviūruotas 12.  Gražus skaičius. Teisingas. Trečiakursė pastūmė dėžutę į šalį ir nuėjo pasiimti knygos. Ji buvo susidomėjusi, per daug ateities būrimu netikėjo, bet šįkart smalsavo.

Emetas: Likimas keičiasi greitai, tiek gerąja, tiek blogąja linkme. Blogi laikai baigėsi, sėkmė vėl sugrįš. Susirask išmintingąjį žmogų ant kalno ir jo malonūs žodžiai apvers tavo gyvenimą aukštyn kojom.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Rugsėjo 19, 2019, 06:32:47 pm
  Pagaliau klasė užsipildė kelių mokinių kratomomis lazdelėmis. Šias lazdeles pats Emetas atrado pirmajame kurse, gal jos ir nėra itin įdomus būrimo būdas šiems mokinukams, tačiau tamsiaodžiui, kaip vienuolikmečiui tai buvo nesuvokiamas atradimas, žinoma, kada tai ir buvo... Prieš aštuonerius metus? Tikriausiai.
- Gurami, nebūk aklas, ant lazdelės parašytas skaičius, pagal jį susirask pasakojimą knygoje,- pagriebė žalsvos spalvos knygelę, lėtai pražingsniavo pro suolus. Padėjo ją ant klastuolio suolo.- Tikiuosi, kad skaičius atpažįsti.
  Galbūt dabar Prometis pasirodė nedraugiškas šiknius, kurio nuotaikos keičiasi šviesos greičiu. Tuomet akimis susekė dvi švilpukes. Viena prašė dėžutės išburti ką nors gero, kita paprasčiausiai gaudė lazdelę. Vaikinas nusišypsojo, priėjo prie Sofijos. Atsirėmęs į šiosios stalą stebėjo jos veiksmus, papurtė galvą su visais ištaršytais plaukais.
- Juk žinai, kad pranašauja ne dėžutė, ar ne? Viskas priklauso nuo tavo delnų, kai ją apglėbi. Visos lazdelės jaučia energiją, sklindančią tavo delnų linijomis, tik tuomet iškrinta ta, kuri nusako tavo ateitį,- paaiškino trečiakursei.
  Toks ateities nusakymas, kuriame reikalaujama delnų, dažniausiai būna tikslus. Štai dėl ko Rafaelis pabrėžė prieš praktikos darbą, jog lazdelę reikia laikyti rankoje, kuomet skaitai savo pranašystę. Šešiasdešimt keturi, dvylika, vienas, trys... Ir nelabai aišku koks dar. Greitai kabinete pasklido ir lapų šnaresys. Tikiuosi niekam nebus išpranašauta kas blogo, nenoriu būti antroji Sibilė Treloni, kuri matydavo tik mirtis. Jaunuolis nusipurtė nuo tokių minčių, pažvelgė į rudaplaukę ir patraukė link jos.
- O kaip tau sekasi?- tai buvo klausimas, apimantis ne tik šią pamoką, bet ir šiaip Gajos gyvenimėlį.
  Pasitvarkė žalių marškinių rankoves, įsistebeilijo į jaunos merginos akis. Tegu tik ji nekrečia nesąmonių ir nebando manosios kantrybės.

Pamoką pratęsiu iki 21 dienos.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Rugsėjo 19, 2019, 11:41:39 pm
Profesorius kalbėjo atsirėmęs į Sofijos stalą, o ji, pasijutusi kiek nejaukiai vos pastebimai pasislinko atgal, šitaip visada būdavo su žmonėmis kuriuos mergaitė mato pirmą kartą, ji palaikydavo atstumą. Pripratusi prie kitų mokytojų ( jeigu įmanoma prie jų priprasti ) trečiakursė stebėjosi profesoriaus vaikiškumu. Juk jis ne vienintelis jaunas profesorius Hogvartse, bet nė vienas iš jų nekalbina mokinių taip... na taip kaip šitas mokytojas ir tikrai nekikena. Tikrai. Emetas Rafaelis Prometis šnekėjo beveik kaip mokinys bepasakojantis jaunesniam draugui kaip veikia tos lazdelės ar dar koks velnias. Mergaitė linktelėjo, profesoriui nueinan dar pridūrė:
- Ačiū.
Tada pasilenkė virš knygos ir ėmė ieškoti skaičiaus dvylikos aprašymo. Popierius maloniai šiugždėjo jai dešine ranka vartant puslapius, o kairiąja gniaužiant kinietišką lazdelę. Vienas, du, keturi, dvidešimt, penkiasdešimt trys, keturiolika... kodėl jie surašyti ne iš eilės? Sofija pravertė dar kelis puslapius ir sustojo. Dvylika. Ji įbedė akis į lazdelės istorijos aprašymą.
- Likimas keičiasi greitai. - sau po nosimi skaitė švilpė. Ar likimas gali keistis? - Tiek gerąja, tiek blogąja linkme. Blogi laikai baigėsi, sėkmė vėl sugrįš. - Tikrai? Blogi laikai nesibaigia, nes nebuvo atėję. Blogų laikų nėra. Yra tik laikai kai skauda ir kai skauda mažiau.
Nuo kada aš tokia pesimistė?
- Susirask išmintingąjį žmogų ant kalno ir jo malonūs žodžiai apvers tavo gyvenimą aukštyn kojom. - Kaip?.. ar tai reiškia, kad mano gyvenime atsiras kažkas toks įpatingas, kad smarkiai pakeistų mane, ar čia koks svarbus, visą keičiantis įvykis? Kas? Gal nė vienas, nei kitas? Gallbūt tiesiog paprastas išminties ieškojimo simbolis? Trečiakursė dar kart pažiūrėjo į puslapio viršuje užrašytą skaičių 12. Ji užsimerkė vis dar gniauždama kinietišką lazdelę delne, galėjo prisiekti, kad jautė silpną dilgčiojimą sklindantį iš jos. Tai juk turi ką nors reikšti. Viskas turi reikšmę. Tik kokią?
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Guramis Zveris Rugsėjo 20, 2019, 10:36:45 am
Kai profesorius Prometis suabejojo, ar Guramis iš vis atpažįsta skaičius, pirmakursis lengvai šyptelėjo:
- Nežinau, profesoriau, gal jei būtume pradėję nuo numerologijos...
Jo visai nesutrikdė griežtesni profesoriaus žodžiai. Iš šio krizenimų ir elgsenos pamokos pradžioje, Guramis nujautė, kad šis profesorius ilgai pykti turbūt nemoka. Be to, dabar berniukas žinojo, ką jam reikėjo daryti. Guramis iškėlė iš dėžutės iškritusią lazdelę ir pažvelgė į ant jos parašytą skaičių. Tada surado jo atitikmenį pargamente ir patenkintas pranešė:
- Dvidešimt du, profesoriau. Vis tik numerologijos man neprireiks.
Guramis nebuvo tikras, ar profesorius jį išgirdo, nes šis atrodė labai užsiemęs savo plaukais ir klasės merginomis. Berniukas nužvelgė jaunuolį. Na, jis iš tiesų žavus. Žaismingas, lengvabūdiškas. Tikra priešingybė kokiam Greywindui ar Nocturnui.
Gūžtelėjęs, klastuolis arčiau prisitraukė ant suolo paliktą knygą žaliais viršeliais ir ėmė ieškoti savo pranašystės.

Emetas: Išgėręs poetas rašė apie vyną ir meilę. Jo imperatorius Mingas mėgo eiles ir dainas. Kai šie susipažino, poezijos balse jie atrado abipusę draugystę.
Antraštė: Ats: I AB pamoka visiems kursams
Parašė: Emetas Rafaelis Prometis Rugsėjo 22, 2019, 08:57:21 pm
  Ir pamokos laikas slinko lėtai. Tačiau slinko link pabaigos. Penkios, keturios, trys, dvi, viena. Ir vėl iš naujo. Tamsiaodis skaičiavo sekundes, minutes. Emetas jau buvo pradėjęs gailėtis, jog nusprendė profesoriauti. Užvertė galvą į lubas. Ir kokios jos nuobodžios. Mostelėjo lazdele. Tuščias lubas papuošė žalia ir mėlyna spalvomis išdabintos juostos, kurios žvilgėjo šviesoje, tarp juostų įterpė ir sidabrinę, auksinę. Menkai šyptelėjo. Širdis suspurdėjo, nurimo.
- Gurami, niekas ir nekalbėjo apie numerologiją, paskubėk nekalbėjęs, pamoka amžinai nesitęs,- tamsiomis akimis nužvelgė klastuolį.- Dvidešimt du? Išgėręs poetas.
  Rafaelis galėjo visas šešiasdešimt keturias pranašystes pasakyti be jokios knygos, o dar sugebėtų ir paaiškinti visų reikšmes ir simbolius. Tai jam buvo juokų darbas. Ir vis dėl to... Pats visad ištraukdavo dvidešimt ketvirtąją. Nelaimės. Nežinia kada toji išsipildys.
  Pagaliau pastebėjęs, jog pamokos liko kelios sekundėlės, o varpo dūžis jau buvo čia pat, jaunuolis vienu mostelėjimu surinko lazdeles, pergamentus ir žalsvas knygas. Uždarė langus, atvėrė duris.
- Pamoka baigta, kas nespėjote užbaigti darbo - lauksiu savo kabinete jūsų pergamentų iki šiandienos nakties. Pailsėkite.
  Akimis išlydėjo mokinius ir likęs vienas užvėrė duris su trenksmu. Sunkiai priėjęs prie savojo stalo, atsisėdo. Sugniaužė kumščius, įsmeigė stiklinį žvilgsnį į dėžę su lazdelėmis. Praėjo tiek mažai laiko, o Rafaelio nuotaika buvo pasikeitusi kardinaliai, visai kaip diena su naktimi. Ir vis tiek bus dvidešimt ketvirtoji.