Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Transfigūracija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Džeimsas Greywindas Birželio 10, 2019, 04:50:05 pm

Antraštė: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams ('19 vasara)
Parašė: Džeimsas Greywindas Birželio 10, 2019, 04:50:05 pm
Kabinete profesoriaus nebuvo. Pro atidarytus langus sunkėsi rudeninis ryto šaltis, šiurpindamas pirštų odą, židinyje miegojo pilki pelenai, tamsiai žalios mokomosios lentos stūksojo nuvalytos. Varpas jau nuskambėjęs, pusryčiai Didžiojoje salėje jau pasibaigę. Mokiniai jau buvo klasėje, profesorius – ne. Kažkas šnekučiavosi, kažkas vartė vadovėlius, kažkas sudėję galvas ant stalų stūmė laiką.
Kaukšint batams nebyliuose koridoriuose, žemės rudumo akys tyrinėjo apniukusį dangų. Penkios minutės. Jis iškvėpė orą.
Durys atsidarė.
- Išsitraukit lazdeles, - paliepė,- ketvirtas skyrius, antra tema. - profesorius patraukė per suolų eiles nė nežvilgtelėjęs į mokinius. Tonas buvo aiškus, bet duslus, verčiantis paklusti.
- Transformacija, žmonių transformacija, perkeitimas, pradanginimas ir sukūrimas – tokia tvarka pagal dabartinę programą turėtumėte mokytis transfigūracijos meno. Ankstesni profesoriai jums kišo atšakų savybes, naudojot bazinius kerus, pagrindus turite. Todėl, - Greywindas nelėtino žingsnio, juoda mokytojo mantija slėpė rankose laikomą daiktą, balsas netilo, - nagrinėsit pradanginimus ir sukūrimus, šitie mokiniams sudėtingiausi. Paskutinę pamoką prieš egzaminus dar prisiminsit transformacijas ir to jums užteks išlaikyti patikras. - naujasis transfigūracijos profesorius numetė vadovėlį ant stalo. Vyras buvo vidutinio ūgio, juodaplaukis. Dabartinis Klastūnyno vadovas nebuvo simpatiška asmenybė, daug patyrusi. - ar tiek aišku?
Atsakymo Greywindas nelaukė. Šie mokiniai jam buvo niekas ir to abejingumo jiems neslėpė. Švilpynė, Varno Nagas, Grifų Gūžta, Klastūnynas. Hogvartsas. Absurdas.
Šiurkščiais pirštais suėmęs kreidą atsistojo šalia lentos.
- Esu Džeimsas Greywindas ir šiandienos tema Partialis Evanesco. Dalinis pradanginimas, – užrašė ant lentos, balta kreida stipriai suimta cypė, - Perskaitot nuo keturi šimtai dvidešimt pirmojo iki penkto ir atsakot į klausimus kitame puslapyje: kurios raidės tariant labiausiai pabrėžiamos šiame burtažodyje ir kuris lazdelės judesys pats tvirčiausias jį atliekant. - vyras padėjęs kreidą pagaliau atsisuko ir bjauriai randuotas veidas pasirodė visu gražumu.
---
[Platesnis kabineto aprašymas (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2377.msg137069#msg137069)
Pilna informacija (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=7683.msg136995#msg136995)

TRUMPI PRIMINIMAI:
1. NEBIJOKITE RAŠYTI, KAD JŪSŲ VEIKĖJAI KLYSTA. Už tai taškai bus priskaičiuojami kūrybingumui ir kalsite reputaciją mano akyse.
2. MANO VEIKĖJO MINTYS PRIKLAUSO TIK JAM. Tai, kad jis burbės kažką vadindamas šiknašaudžiu pliurzliu, tai nereikš, jog tai mano reali nuomonė.
3. PAMOKOJE PASAKYTI TAŠKAI SKIRSIS NUO REALIAI GAUNAMŲ. Tai reiškia, kad jei jūsų veikėjas po suolu praktikavosi kerėjimo burtažodžius, ne transfigūracijos, profesorius jums atims, pavyzdžiui, 10 taškų, bet realiai jūs gausite taškus už kūrybingumą ir jūsų praktikos pažymys didės.
4. APRAŠOTE TIK SAVO VEIKĖJO VEIKSMUS. Jokiu būdu negalima aprašyti ką kitas veikėjas atsakė į jūsų užduotus klausimus ir panašiai. Jūs kitų personažų nevaldote.
5. RAŠOTE BŪTUOJU KARTINIU LAIKU, TREČIU ASMENIU, MAŽIAUSIAI 600 SIMBOLIŲ.
6. KVAILIONĖS IR TINGINIAVIMAI RPG TIKSLAIS GALIMI. Neatsakau tik už savo personažo veiksmus - bus, išmes iš pamokos, bus, trinktels knyga per galvą.

Teorija iki birželio 13 dienos. Birželio 14 dieną prasideda praktika]
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 10, 2019, 06:19:30 pm
Tą akimirką jis sėdėjo vidurinėje eilės paskutiniame suole ir po stalu vartė knygą apie kvidičą. Jis jau nebuvo nustebęs, kai įžengęs į transfigūracijos klasę, nepamatė Džeimso. Nutuokė, jog penktame kurse sutiktas vyras gali bet kada pasirodyti, tačiau buvo ramus. Kai ateis - sužinos, neverta dabar gadinti nervų, todėl ramiausiai skaitė apie puolėjų strategijas.
Kol kas.
Su visu trenksmu atsidarė durys, dabartinis transfigūracijos profesorius įžengė į klasę koks Sneipas iš garsiojo Hario Poterio laikų. Griežtas ir nepermaldaujamas balsas (jei galima taip sakyti) buvo žinomas iki pat galvos smegenų, tačiau Kajus nė kiek nepriprato prie to. Šešiolikmetis it elektros nukratytas žaibiškai pakėlė akis nuo knygos, kaire ranka pastariąją knygą įgrūdo po pastale, dešine kaip mat pasigriebė savo gebenės medžio burtų lazdelę su fenikso plunksna. Nors ir pirštai ir delnai buvo aptvarstyti storomis, tamsiai mėlynomis medžiaginėmis juostomis (atseit, mėlynės ir įbrėžimai nesimatytų), Arno viską mikliai atliko tarsi tam jau buvo praktikavęsis. O gal tiesiog žinojo, kad miklumas privers ateityje, khem, dabartinyje, transfigūracijos pamokoje.
Šeštakursis švilpis nužvelgė Džeimsą, globėjo įbrolį. Atmintyje iškilo susitikimas Ūdrų Žabangų senojoje kvidičo aikštėje, gynėjo kerų pamokymo prašymai.
Kajus nusuko akis į vis dar užverstą transfigūracijos vadovėlį.
Kurio velnio jis čionais atėjo? Nei viename iš jau praeitų kursų jis nelankė pamokų, darė tik namų darbus. Tai kodėl šie metai turi būūti išskirtiniai nei tie, kurie praėję? Galėtų kurksioti Londone, toje vietoje ir kalti ir kalti mėlynes ant savo kūno.
Galėtų.
Tačiau Hogvartsas yra Hogvartsas. Kaip ir stipriai būtum suartėjęs su žiobariška veikla, magijos ir kerėjimų mokykla per tave pagros nostalgija ir atsidursi čionais.
Kitos išeities nėra.
Kajus suspaudė lūpas, svarstydamas ką veikti. Iš jo transfigūracijos genijaus nepavyks padaryti - pati varnanagė Adelė Ginger žino (kažin, ar ji irgi praleidinės pamokas kaip darė penktame kurse ir vėl pasiliks kartoti mokslų?). Jei taip, tai niekas nesupyks, kad tik paabndys imituoti darbą?
Kajus nieko nelaukęs pasičiupo vadovėlį ir pradėjo versti puslapius. Pasiekęs reikiamą, pradėjo jau lečiau pervertinėti lapus ir permetinėti akimis tekstą. Suvokė, kad teksto pabaigoje yra viskas suapibendrinama ir pasakomi visi atsakymai - to ir ieškojo Wintersas. Tačiau, visgi, tai suradęs, dar truputuką perskaitė priekyje kelis sakinius, jog suvoktų esmę.
Ir tą akimirką suprato - jei nori tapti animagu, tau reiks Džeimso Greywindo pagalbos.
Puikumėlis,- sunkiai mintyse atsiduso švilpis prefektas,-Tiesiog nuostabu. Aš rojuje. Negi viskas vyks taip, kaip norėjau išmokti gynėjo kerų...?
Vogčiomis Kajus pakėlė savo tamsias akis nuo vadovėlio ir apžvelgė klasę.Įdomu, kas gi bus praktika?
Vėl sugrįžo prie vadovėlio, o tada neiškentė:
-Tame burtažodyje pabrėžiamas antro žodžio raidės es,- pats savo nuostabai Kajus prabilo,- O dėl tvirčiausio judesio tai - lazdele padaromas didžiosios n raidės ženklas...?
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Miranda Danijelė Birželio 10, 2019, 06:52:49 pm
Profesoriaus teko ilgokai palaukti, bet jis galiausiai pasirodė.
-Oba...-Mirandai bet atvipo žandikaulis jį išvydus. Tikėjosi kokios nors moteriškaitės, o ne tokio rimto vyriškio, kuris visą informaciją išberia kaip žirnius. Ir griežtas pasirodė.
Greitai permetusi informaciją, esančią vadovėlyje, akimis, grifė DAR kartą perskaitė ją dominusius faktus ir pakėlusi ranką irgi taip pat kaip profesorius, greitai išbėrė, ką sužinojo. Nebent ne taip suprato kas parašyta:
-Labiausuai pabrėžiamas skiemuo yra ALIS ir ES, nors drįsčiau teigti, kad antrajame žodyje tam skiemeniui turėtų priklausyti ir raidė „N“.
Giliai įkvėpusi (prieš tai viską buvo sakiusi vienu įkvėpimu), mergaitė tęsė:
-Sutinku su ankstesniu pasakymu dėl „N“ raidės formos, bet tik iš dalies. Manau, tai turėtų būtų paversta raidė, šiuo atveju N tampa Z. Toks kaip žaibukas, žinote?-Miranda su ranka pabandė pavaizduoti. Tik pamiršo, kad joje laiko suspaudusi savo lazdelę. Visa laimė, nieko netarė, o tai dar ką nors padirbus būtų buvus.
-Oi. Atsiprašau.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Bella Cullen Birželio 11, 2019, 08:51:25 pm
Bella įėjo į klasę ir pamatė jog dar profesoriaus arba profesorės nėra klasėje. Apsidairiusi atsisėdo į artimiausią suolą prie lango išsitraukė iš savo kuprinės reikiamas priemones ir knygą ramiai laukė, bei vartė knygą. Tačiau staiga įėjus profesoriui Bella net išsižiojo, atrodo griežtas. Prasidėjus pamokai Bella vis dar buvo išsižiojusi, kol suvokė jog reikia užsičiaupti užtruko. Suvokusi jog reikia atsiversti reikiamą knygos puslapį kol negavo arešto ar klausimo kokio kodėl dar neatsivertus ir neperskaičiusi reikiamo skyriaus. Greitai atsivertusi ėmė skaityti ir rašyti ant pergamento į užduotą klausimą.
- Šiame burtažodyje pabrėžiamas  ES, o dėl lazdelė pabrėžiamo ženklo tiksliai nežinau , bet gal reikia pabrėžti N raidės formos mostą? Atsakiusi Bella nutilo ir laukė.   
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Fiadh o Ceallachain Birželio 11, 2019, 08:59:16 pm
Fiadh skubėjo. Atrodė, kad pamoka jau seniausiai prasidėjusi ir kad grifiukė beviltiškai vėluoja. Gal iš viso neiti? pakeliui savęs paklausė šviesiaplaukė, tačiau nutarė, kad tokia sudėtinga pamoka kaip transfigūracija yra verta dėmesio nuo pat mokslo metų pradžios.
Vos ne bėgte pasiekusi kabineto duris Fiadh lengviau atsikvėpė: profesoriaus dar nebuvo (tačiau kodėl tuomet klasė atrakinta?), vadinasi, ji atėjo laiku. Labai nesinorėjo sėsti į klasės priekį: žinojo, kad būtinai kurioje nors vietoje susimaus, tad norėjo būti toliau nuo profesoriaus akių. Tuo labiau, kad jis (ar ji?) turėjo būti naujas. O naujas reiškia, kad bus nepažįstamas. O tai reiškė, kad galimai piktas. O jeigu paaiškės, kad profesorius yra draugiškas ir malonus, mergaitė galės atsisėsti klasės priekyje per kitą pamoką. Jeigu, žinoma, ten pasirodys.
Uždariusi klasės duris Fiadh apsižvalgė. Galiniai suolai buvo užimti. Grifiukė norėjo susiraukti, tačiau tuomet pamatė Mirandą. Vienintelį žmogų, kurį galėjo laikyti savo drauge. Trečiakursė apsidžiaugė ir patraukė jos suolo link.
- Sveika, - tyliai sušnibždėjo ji, atsisėdusi šalia. Tiesą sakant, šviesiaplaukė gerokai nustebo pamačiusi Mirandą. Senokai nematė draugės kokioje nors pamokoje. Tačiau dabar reikėjo susikaupti šiai. Kuri nusimatė gerokai sudėtinga.
Su pačiais pirmais ištartais žodžiais profesorius gerokai išgąsdino mergaitę. Ji nesuprato, kodėl, tačiau atrodė, kad jis yra labai griežtas ir gal netgi piktas. Jam atsisukus Fiadh vos susilaikė neatšlijusi. Nors ir sėdėjo ne pirmame suole, randuotas veidas atrodė baisiai. Ir Fiadh tikėjosi, kad jai niekada gyvenime neprireiks atsidurti prie to žmogaus arčiau nei per gerus kelis metrus. Dėl to mergaitė nenorėjo atsakinėti į klausimą. Ji tikėjosi visą pamoką prasėdėti tyliai ir nekristi į akis. Tačiau Miranda atsakyti pasiryžo. Tad šiaurės airė irgi norėjo bent pabandyt. Tad galiausiai ji pakėlė gerokai virpančią ranką ir pratarė:
- Manau, kad labiausiai kirčiuojama yra pirmojo žodžio pabaiga - lis. Antrajame žodyje tai turėtų būti nes, o galbūt netgi nesc.
Fiadh nutilo. Tiesą sakant, ji nė neįsivaizdavo, koks yra teisingas atsakymas, todėl tik bandė pakomentuoti prieš tai išgirstus variantus. Po kelių akimirkų ji dar kartą įsidrąsinusi pridūrė:
- O rankos judesys, manau, yra Mirandos minėta Z raidė, tačiau ji yra piešiama iš apačios į viršų.
Grifiukė nutilo, susigūžė ir pradėjo svajoti apie tai, kaip pradingsta iš šitos klasės.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Aaron Atkins Birželio 11, 2019, 09:28:39 pm
Berniūkštis įpėdino į klasę ir apsidairęs patraukė laisvo suolo link ant kurio susikrovė savus daiktus. Jo galvelė buvo pilna visokiausių idėjų ir minčių, kurias pripasakojo tėtušis, mat šis mėgo pakvailioti. Ir visgi, bent jau didžiąją dalį tų idėjų vaikis per daug bijojo išbandyti, tad tiesiog patyliukais įsitaisė suole ir laukė, kol prasidės pamoka. Pagaliau pagalvojęs apie pamoką Aaron pamatė, kad klasėje nėra profesoriaus. Vaikio vaizduotė suveikė jis ėmė įdėmiai dairytis. Gal jis su apsiaustu? Nors ne... Gal tiesiog miega?
Imdamas galvoti, kad profesorius pramiegojo savo pamoką grifiukas apsidžiaugė ir susidėjęs ant stalo buvusias knygas pasiruošė dingti iš pamokos. Bet, aišku, jis neišeis pats pirmas. Jam tereikėjo palaukti, kol praeis daugiau nei penkios minutės ir viskas, vaikinukas galės bėgti kur tik panorės ir turės pasiteisinimą.
Aaron šypsojosi ir džiaugėsi savo planu, palaikė savo idėją tiesiog genialia, bet laike tai vaikis nesigaudė... Kelios minutės ir, nors ir neišgirdęs jokio varpo ar kažko panašaus, berniukas nusprendė, kad eiti jau galima, nors nepastebėjo jokių vaikų darančių tą patį.
-Gal tiesiog aš čia vienintelis apie tai pagalvojau?-tyliai svarstydamas balsu tamsiaplaukis geriau suėmė savo daiktus ir atsistojo iš savo suolo. Jis laimingas patraukė iš klasės su šypsenėle, o kam jam pamokas? Tik esmė tokia, kad nė gero žingsnio žengti nespėjo, kadangi į klasę įžengė naujasis profesorius, kuris nežadėjo caksintis su tokiais kaip grifiukas.
Išsigandęs, kiek pabalęs dėl tokio netikėto atsiradimo Aaron greit pliumptelėjo atgal į savo vietą ir suprato, kad idėja nebuvo jau tokia geniali.
Išsitraukti lazdeles... Antra tema... Skyrius? Bandydamas įsiminti, ką profesorius pasakė berniukas šiek tiek pasimetė. Knygą greit nutėškęs ant stalo sugraibė savo burtų lazdelę, o tada ėmė vartyti ieškodamas nurodytos temos. Mažamečio smegenėlėse ėmė kilti chaosas, daugybė lakstančių žmogeliukų ėmė klykti, kadangi nežinojo ką daryti. Išgirsti žodžiai visiškai išsimėtė galvoje. Koks skyrius? Kokia tema? Ką daryti toliau? Aaron akys buvo išsiplėtusios lyg jis būtų pamatęs savo didžiausią baimę ir visgi... Galbūt šis profesorius ir žadėjo tapti jo didžiausia baime? O gal ir ne.
Pagaliau keli ne taip stipriai stresuojantys žmogeliukai sudėjo sakinuką, kuris buvo išgirstas neseniai. Vaikinukas greit susirado nurodyta skyrių ir temą ir suspaudęs burtų lazdelę įsistebeilijo į profesorių. Baugokas, bet jį labai domino. Juk nieko įdomesnio nerasi, piktas vyriškis su šauniai atrodančiais randais ant veido, o dar ir toks, kuris moka nurodinėti ir valdyti. Aaron mielai sutiktų tokiu tapti nors kainos ir nežinojo, naivuolis.
Susigriebęs, kad reiktų pradėti skaityti berniukas susiraukė. Jam tai pasirodė šiek tiek nuobodoka, bet žvilgtelėjęs į profesorių vaikinukas nusprendė, kad gal geriau bent truputį akimis perskaityti. O gal tada reiktų pamėginti atsakyti į klausimą?
Aaron perskaitė kelias eilutes, kelias praleido, vėl perskaitė, o supratęs, kad reikia atsakyti į klausimus suprato, kad galvoje aprimęs chaosas vėl aprimo. Ar skaityti iš naujo? Ar klausytis kitų? Jei skaitys iš naujo turbūt nespės atsakyti ir nebus labai linksma, bet klausytis kitų... Kas jei atsakymą nukopijuos nuo mokinuko, kuris spėjo? Pasimetęs ir nežinodamas, kaip turėtų elgtis vaikinukas nugirdo, ką sakė kažkokia kita grifiukė, tada pasistengė sudėlioti savo mintis ir viskas.
-E... E...-svarstydamas, kad gal visgi geriau patylėti vaikis prisiminė, kokiam koledžui priklauso ir tyliai galvoje tarstelėjo - velniop viską.-Pabrėžimą jau pasakė - PartIAlis EvanESco , o dėl lazdelės mosto...-berniukas pabandė sugalvoti kažką, kadangi visiškai pamiršo, ką kiti vaikai sakė.-Lazdelę tereikia nukreipt į taikinį?-suvokdamas, kad atsakymas tikrai skyriasi nuo kitų berniukas giliai įkvėpė. O gal šitas profesorius nebus toks stipriai žiaurus? Nors, nieko tokio, vaikiui turėtų patikt.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adelė Ginger Birželio 11, 2019, 11:54:46 pm
  Varnė pamokoje pasirodė netikėtai. Iš tikro, visai nemanė, kad apsilankys transfigūracijos pamokoje, nors ir kartoja penktąjį kursą. Blondinės veidas tiesiog rėkte rėkė, kad šiandien geriau prie jos nesiartinti, nes ant to, kuris drįs tai padaryti, išbandys visus žinomus burtažodžius. Nuostabu. Adelė klestelėjo šalia pažįstamo švilpio ir prabilo:
- Oo, kažkas nusprendė mokytis transfigūracijos? Netikėta,- nusijuokė.
  Blondinės galva nusviro ant stalo, tačiau buvo priversta greit pasikelti vos tik batų kaukšėjimas sudirgino mėlynakės klausą. O, velnias. Adelė nužiūrėjo profesorių nuo galvos iki kojų. Patinka.
  Užduotis merginai nepasirodė per sunkiausia, o ypač tada, kai žinojo kas tai per burtažodis. Turėdama lotynų kalbos žinias, šiai nebuvo sunku suprasti ką šis burtas reiškia, tačiau paskaityti kažkokią vadovėlio rašliavą irgi buvo neprošal, turint omeny, kad varnė dar nebuvo bandžiusi nieko su daiktų pradanginimu. Ypač daliniu. Paskaičiusi vadovėlio informaciją blondinė atsiduso. Šiandien tikrai ne jos diena, netgi perskaityti normaliai nesugeba teksto. Ši jau ruošėsi kaip ir atsakyti į klausimus, kai klasėje pasklido Kajaus balsas. Netikėta, netikėta... Mėlynakė nekėlė rankos ir net nesistengė atsakyti, ji nesuprato tikslo kartoti kiekvienam mokiniui po penkis kartus tą patį. Beviltiška. Vis dėl to nesusilaikiusi paleido savo mintis į laisvę:
- Evanesco skiemuo es, nes ir taip aišku, kad lotynų kalboje visada priešpaskutinis ilgasis skiemuo yra pabrėžiamas, o Partialis - tia,- blondinė jau nebežadėjo aiškinti, jog dažnai lotynų kalboje -tia- tariasi -cia-.- O judesys kažkas panašaus į n arba z, o gal išvis m.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Olivia Rose Winter Birželio 12, 2019, 03:07:12 pm
Auksas ir raudonis maišėsi akyse.
Jautė lapus šiugždant po kojomis.
Oras vėl buvo šaltas ir gaivus, nė lašo tvankumos, cirkuliavo plaučiuose kaip niekad tikras ir gyvas, didžiuoju ir mažuoju kraujo apytakos ratu pirmyn ir atgal iki pat širdies - plakančios ir gyvos. Garbanos išsitaršė, nors niekada ir nebandydavo jų suguldyti tvarkingai, skruostai paraudo ir supanašėjo su horizontus nurausvnančiu saulėtekiu.
Tą rytą net nespėjo sušilti, nors užtruko kiek ilgiau nei įprasta. Sunku buvo susitaikyti, kad artimiausią pusdienį turės praleisti uždaryta tarp keturių akmeninių sienų, sėdėti miela ir tvarkinga, kaip ir dera panelei. Kiek kartų jau galėjo užbaigt tai? Vis nepavykdavo. Liaudis linksmai šurmuliavo Didžiojoje salėje, greičiausia mėgindami nuvyti pirmosios dienos nerimą ar nemigą - naktis daugeliui buvo linksma. Pro didžiąsias duris praėjo nestabtelėjusi, net nemanydama, kad pusryčiai yra gyvybei būtinas daiktas - priešingai, negu daugelį metų kalė Biobetonse. Čia turėjo daugiau laisvės, ir, dievaži, ja naudojosi.
Virš galvos apie naujos dienos pradžią pranešdamas sugaudė varpas. Salę paskubomis paliko susivėlinę pusryčiautojai, nuo Garbingojo stalo pamažu kilo ir mokytojai. Metas. Paskui klasės draugus, akivaizdžiai sugaišusius papildomas septynias gyvenimo minutes tvarkaraščiui gauti, Livi nužingsniavo kabineto link. Naujasis jo šeimininkas, matyt, neketino pataikauti pirmtakų tradicijai kasmet pagal savo skonį keisti sienas, lubas, suolus, langus ir, pageidautina, mokinius. Ačiū jam, bent langus buvo palikęs atvirus - šviežias, vėsus ir gaivus rudens oras skverbėsi į dulkėmis, kreida ir nuoboduliu atsiduodančią patalpą, taip primindamas, kad gyvenimas egzistuoja ir už šių sienų. Įsitaisė klasės gale prie lango, kojas susikėlė ant kėdės šalia. Vis tiek niekas nesės, o profesoriaus kabinete jau kuris laikas nematyti. Nuobodžiaudama Livi sukiojo ant piršto garbaną ir stebėdo bruzdančius suoluose mokinius (kai kurie jau ruošėsi dingti) tuo pačiu svarstydama, ką gero galės parašyti jam - jau kuris laikas praėjo. Laiškai gimdavo lengvai ir natūraliai - priešingai nei atsakymai, kuriuos dažnai gaudavo su įtartinai mažai pribraukymų, reiškia, parašytus ne iš pirmo karto. Vėjo gūsis nupūtė plaukus nuo veido ir nukreipė mintis į toli už kalnų slūgsančius horizontus, kur mergina sėkmingai klajojo tuo metu, kai durys pagaliau atsidarė.
Pasakyti, kad balsas nukratė tarsi elektros išlydis būtų buvę banalu, tačiau stuburu žemyn keliaujančioms šalčio ir nuostabos bangoms tikslesnio apibūdinimo sugalvoti negalėjo. Visgi savo nuostabai kojas nuo kėdės nusikėlė abejingai ir tingiai - jos pačios kūnas eilinį kartą ją išgelbėjo, neišdavė ir sureagavo taip, kaip metų metus buvo treniruotas. Kaip buvo liepta, išsitraukė lazdelę ir automatiškai atvertė knygą. Puslapiams bėgant tarp pirštų pakėlė akis. Galėjo ramiausiai sau spoksoti - juk žinojo, kad jis neatsisuks. Ne, apsimes, kad klasė ir mokiniai išvis neegzistuoja, tiksliau, egzistuoja kažkur nepasiekiamai toli. Tai sakai atsibeldei... Lūpas iškreipė vos matoma šypsenėlė. Ko jau ko, bet šito tikrai neįsivaizdavo.
Džeimsas Greywindas. Prie žalios, mokyklinės lentos. Mintyse blykstelėjo kita scena - irgi jis, jaunesnis ir lygesne oda. Išvartyti suolai, nuo lubų nubyrėjęs tinkas, sveika tik lenta už nugaros. Kerų žaibas. Nejučia užsimerkė.
Puse ausies klausėsi, kas pasakojama apie Transfigūraciją, kerus ir kurso programą, tačiau suvokė menkai ką. Jam nutilus pradėjo kalbėti mokiniai - tikriausiai buvo užduotas klausimas, kurio ji negirdėjo. Vyptelėjo ir susikėlė koją ant kojos. Na, bent prisižiūrės už visus tuos metus.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Wrena Alder Birželio 14, 2019, 05:47:35 pm
 Ant toliausiai nuo durų esančios eilės (taigi, jeigu kažkokiu neįmanomu būdu klasės viduryje atsirastų trolis ar prasidėtų gaisras, būtų mažiausia tikimybė išsigelbėti) pirmo suolo buvo atverstas transfigūracijos vadovėlis. Lėtai versdama puslapius ir žiūrėdama paveikslėlius, Wrena suprato, kad šio dalyko jai rinktis nereikėjo. Sudėtingos schemos, įmantrūs lazdelės judesiai... Jau geriau persodinčiau augalus, nors darbas kartais nuobodus, bet bent jau ne toks sudėtingas, pakanka tik žinoti keletą ypatybių.
 Barbeno pirštais į seno suolo stalviršį su juodo rašalo kampe dėme, pasitikrino, ar tikrai išsitraukė plunksną ir savąjį rašalo buteliuką ir susigūžė, nes šilta nebebuvo. Ant kėdės kampo jau nežinia kiek laiko buvo išraižytos dvi raidės, apvestos širdele. Deja, kas tie L ir N - nežinojo, greičiausiai jie jau buvo pabaigę mokyklą, mat šitą raižinį buvo mačiusi anksčiau, prieš keletą metų, kai teko sėdėti ant tos pačios kėdės. Kaži, ar jiems pasisekė, ar ne?
 Paukštis iš oro buvo buriamas ore nupiešiant varnelę. Nuo paukščių tikrai nepradėsime. Ar aš visiškai susimausiu egzaminų metu? Alder atvertė kitą puslapį. Varpas jau buvo nuskambėjęs senokai, tačiau profesoriaus dar nesimatė. Negi užtruko pusryčiaudamas? Juk pusryčiams buvo skiriama pakankamai laiko. Šeštakursė bandė tramdyti žiovulį, mat norėjosi grįžti į lovą. Jei ne vėsoka patalpos temperatūra ir kietas suolas, greičiausiai snūstelėtų...
 Sugirgždėjo durų vyriai, pasigirdo žingsniai ir Wrena pakėlė akis nuo vadovėlio. Džeimsas Greywindas. Švilpė prisiminė profesoriaus pavardę, mat jį buvo pristatę kaip naują profesorių. Greitai išsitraukė lazdelę - Klastūnyno koledžo vadovo žvilgsnis buvo dar šaltesnis ir abejingesnis negu tuomet, kai pirmą kartą jį pamatė. Apie tą paukščio būrimą rašė penktajame skyriuje, tad ketvirtą atsivertė gan greitai. Tik teko kiek pavargti su tema - puslapiai buvo it sulipę ir nenorėjo pasiduoti šaltiems pirštams. Kiek susinervino - jeigu atsiliks nuo klasės tempo, gali kliūti nuo profesoriaus.
 Susigūžė dar labiau, jog jos nepastebėtų. Kiti net visko neperskaitę jau žinojo atsakymus, kuomet šeštakursė dar tik tai skaitė. Trumpam pakėlusi akis nuo knygos, žvilgtelėjo į profesorių vos sekundėlei, tačiau to pakako, jog pamatytų randus. O mieloji Helga! Ar ir mes šitaip atrodysime pabaigę šių metų transfigūracijos kursą? Tikiuosi, nelieps kovoti su išburtais paukščiais, galinčiais iškapoti akis. Rankoje stipriau suspaudė ąžuolinę lazdelę, kuomet nuskambėjo pirmieji atsakymai.
 Pažįstamas balsas. Ar ausys nemeluoja? Atsisuko pažiūrėti kas ten kalba. Sėdintys aukštesni mokiniai trukdė pamatyti, tačiau neapsiriko. Pamokoje sėdėjo Wintersas, kuris nemėgo lankyti pamokų, o dabar dar pirmasis atsakinėjo. Nors tvirtesnius skiemenis buvo galima nuspėti vien iš mokytojo tarimo, tačiau švilpė vis vien nusistebėjo. Jo dvivietis suolas buvo pilnai užimtas - šalia sėdinti šviesius plaukus turinti mergina netrukus atsakinėjo, o Igorio globotinė vėl įsmeigė žvilgsnį į savo atverstą knygą. Labai puiku. Bandė skaityti, tačiau vis sumaišydavo eilutes. Jau geriau praleis teoriją.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Birželio 14, 2019, 07:33:27 pm
Sofija įėjo į klasę su grupe kitų mokinių. Ištie džiaugėsi vėl būdama Hogvartse, kiek toliau nuo to žiobariško šurmulio. Antrakursė tikrai nebuvo nusistačiusi prieš žiobarus, juk pagal kilmę ir pati buvo daugiau žiobarė negu burtininkė, tiesiog jie kartais tokie... na tokie... beprasmiški, įsisupę į savo rutinas ir po metų Hogvartse na... gyvenimas Jorke jau ne tas pats.
 Mergaitė išsirinko suolą klasės priekyje, vidurinėje eilėje, sėdėjo viena... kaip visad, bet jai tai tiko. Jokio mokytojo nesimatė, todėl ji ėmė apžiūrinėti mažą medalioną, kurio paviršiuje išraižytų kentaurų atvaizdai judėjo ir nešiaip judėjo, o nepatenkinti raukėsi, mat Sofija medalioną buvo įmetusi į vieną giliausių apsiausto kišenių tarp šokoladinių varlių dėžučių ir senų, aplūžusių plunksnų.
Staiga pro duris įžengė juodaplaukis, tvirto sudėjimo vyras Čia bus profesorius pamanė, tačiau dar kartą atidžiai nužvelgė žmogų, mat antrakursei jis labiau priminė aurorą. Nejučia mergaitė pasigailėjo, kad išsirinko suolą priekyje.
 Nuo mažens Sofija pamėgo tyrinėti žmonių veidus, o Hogvartse toks užsiėmimas buvo tikrų tikriausia nesibaigianti pramoga, nes beveik visi jai buvo įdomūs. Šis vyras turėjo dvi rudas akis, šaltas ir regis daug patyrusias, nors veikiau antrakursė tai atspėjo iš randų ties akimi ir skruostu. Atrodė, jog jam visiškai nusispjauti į mokinius sėdinčius klasėje. Bet mokinė nekaltino profesoriaus. Išties kas ji ar kiti klasėje sėdintys mokiniai jam buvo?.. Tik dar vieni mokinukai kuriuos reikia išmokyti transfiguracijos. O iš randų nesunkiai galėjai suprasti, kad be mokytojo darbo jis patyręs daug įdomesnių įvykių.
 Juodaplaukė tik po kelių akimirkų suprato, jog neatvertė reikiamo puslapio. Mostelėjo lazdele, atsivertė ketvirtas skyrius, trečia tema. Dar reiks ties tuo padirbėti, nesugebėjo išmokti tokio dalyko?! Likusį skyrių atvertė ranka. Klausimas atrodė nesunkus, tačiau ir čia gali lengvai susimauti, jei burbtels nepagalvojusi.
– Kirčiuojama Partialis Evanesco, o pabrėžiamas lazdelės mostas, tai į N raidę panašus judesys.
Mergaitė po suolu pamėgisno atlikti tą judesį ir tik akimirka po to suprato ką padarė. Ji ne tik atliko judesį, bet kartu tyliai murmėjo ir patį burtažodį stengdamasi patikrinti kirčiuotę. Po stalu žybtelėjo blausi švieselė. Sofija įtarė kas atsitiko, ji vos kilstelėjo apsiausto skverną ir iškart pastebėjo pokytį – apie penkis centimetrus apsiausto buvo išnykę ir dar keturi išblukę. Na, bent aišku, jog kerai veikia praktikoje pamanė antrakursė, rausdama dėl savo išsiblaškymo.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Džeimsas Greywindas Birželio 14, 2019, 11:56:18 pm
Kai atsisukęs išvydo mokinius, kuriuos turėsiąs mokyti visus šiuos metus, dantis suspaudė lėtai. Jų reakcija tik šuniškai išdavė, jog Hogvartsas per ilgai maudėsi ramybėje. Štilis atbukina gebėjimus, šie vaikai tapo to auka, pamatę griežtą ranką ir randus išsigando mat. Jo laikais... buvo daugiau kietašiknių.
- Per maža varnių koncentracija atsiųsti atsakymus ant lėkštutės ar paprasčiausiai nemokam skaityti, ką? – profesorius lėtai žengė prie mokytojo stalo, - tai vieni iš lengviausių klausimų, jei teikėtės apsilankyti kerėjimo pamokose pirmuosiuose kursuose, bet atrodo, to nedarėt. - jis kreiduotus pirštus įrėmė į stalviršio medieną ir vėl akimis perbėgo per klasę, paslapčia ieškodamas sau lygaus - įprotis iki gyvos galvos - ir suvokė įkliuvęs į spąstus. Kabineto gale sėdėjo raudonplaukė. Tu. Ausyse suskambo Dumštrango revoliucija. Vyras sudvejojo minutę, bet susitvardė - akis paniekinimai nusmeigė į Igorio vaikį, besimalantį tarp švilpių kaip ir jo įbrolis, kaip netikėta.
- Sugebėjot atsakyti tik dalį to ką uždaviau. Tik du klausimai, ne visi keturiasdešimt penki. Ką jūs veikėte? – paskutinį klausimą be skrupulių šaltai išspjovė po to, kai nutilo mokinių lūpos, taikydamas tingėjusiems pasidomėti viso teksto turiniu.
- Panele Danijele, jei šnekate, padėkit lazdelę šalin, dar išsibadysit akis, - Džeimsas irzliai atsiduso. Atkins spėjimas buvo absurdiškas, - tai pagrindinė kerėjimo taisyklė ir kas iš to? - Ar šie mokiniai bent turi noro mokytis? Klasės bendras vaizdas buvo prastas, jei ne Ginger, rodanti kažkokį potencialą, jie skęstų. Vieni susigūžę, kiti tyli, treti pievas pjauna. Tuo tarpu Livi...
- Trumpai tariant, tia ir es yra labiausiai pabrėžiami, nė viena raide mažiau ar daugiau, kiečiausias lazdelės judesys primena mažąja n raidę. Už abu teisingai atsakytus klausimus būtumėt gavę keturis taškus, bet jei paminėjot tik vieną tikslų pabrėžimą ir nepatikslinot, jog n yra mažoji, gaunate du taškus. - Greywindas atitraukęs rankas, apėjo stalą, paimdamas į rankas "Pavertimų pradžiamokslio" vadovėlį. Galbūt ir toliau būtų šnekėjęs, jei ne mažosios švilpės nagrinėjantis žvilgsnis ir bandymas po stalu išbandyti kerus. Panelės Orel tyrumas tapo tuo kamščiu, minutei užkišusiu žudiko gerklę.  Vyras sustojo.
- Jei nepasakiau kerėti, tai ir nekerėk, ar supratai? - gargdžus balsas tapo lygesniu, bet šaltis išliko. Vėliau jis nusuko veidą ir kreipėsi į likusius kaip nieko nebūta:
- Taigi, Partialis Evanesco. Naudingas dvikovose, spąstų ruošyboj, jei turit smegenų jį įvaldyti. Galit pašalinti svarbiausias kūno dalis ar tai būtų žmogaus, gyvūno ar daikto. Taip pat naudojamas buityje, hilerių darbe.
Partialis Evanesco judesių grandinę sudaro minėtoji kietoji mažoji n, kurią vėliau seka lengvesnė i. Didžiausios klaidos - medinis riešas. Jūsų lazdelė turi griežta, bet riešas privalo išlaikyti savo lankstumą. Kreipkit dėmesį į tarimą, nes klaidingos raidės pabrėžimas kainuos jums rezultatą. - Greywindas žvilgtelėjo į laikrodį,- turit ilgą ir nuobodžią pusantros valandos pamoką su nedidele pertrauka po keturiasdešimt penkių minučių. Tad būkite tikri, jog prieš būrimą išsistudijavote tarimą bei lazdelės judesius. Klasės gale yra smiltpelių narvas, pasiimkite kiekvienas sau po vieną ir pradanginkite jų ausis ir uodegas. Po pamokos sudėkite atgal. Tokia jūsų pratika, o dabar prie darbo. - aišku tik viena, jokių išvykų į Uždraustuosius miškus, ežero pakrantes, jokių haliucinatų išbandymų ir kito gėrio. Tik sunkus juodas pagrindų darbas.

[EDIT: Praktika iki birželio 22 dienos.
Reikia trijų praktikos postų.]

((Dėl nepatogios šiandienos dienotvarkės atsiprašau už vėlyvą praktikos paskelbimą, tikiuosi, jog sunkumų tai nesukels, bet jei, laisvai kreipkitės dėl papildomo termino pratęsimo.))
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Fiadh o Ceallachain Birželio 15, 2019, 08:23:11 am
Fiadh buvo teisi: šitas profesorius yra baisiausias kada nors jos sutiktas žmogus. Nepaisant to, kad ji bijojo daugelio. Tačiau profesorius Greywindas buvo ypatingas. Ir, reikia pastebėti, randas tebuvo menka smulkmena. Jau pats šnekėjimo stilius... Kodėl jis čia dirba, jeigu jaučia mokiniams tokią panieką? paklausė savęs grifiukė.
Transfigūracija niekada jai gerai nesisekė. Tikėtina, kad trukdė pasitikėjimo savimi stoka. Tačiau mergaitė visada stengdavosi. Tikėjosi, kad ar pasiseks, ar ne, tačiau kad negaus papildomo dėmesio iš to žmogaus. Grifiukė pradėjo mąstyti, kad ji daugiau nebenori rodytis šitame kabinete. Kita vertus, tokiu atveju per egzaminą tikrai susimaus...
Fiadh patraukė link narvo pasiimti smiltpelės. Gyvūnėlis pasirodė besąs mielas. Net gaila bus jį šitaip skriausti... Tačiau Džeimso Greywindo rūstybės užsitraukti tikriausiai nenorėjo niekas, ypač Fiadh o'Ceallachain. Tad ji išsitraukė artimiausią gyvūnėlį ir grįžo į savo vietą. Žinoma, tikėtina, kad pirmiau reikėjo pakartoti burtažodį kelis kartus ir jį "pajusti"... Tačiau buvo per vėlu. Fiadh nenorėjo dabar nešti smiltpelės atgal į narvą... Tad laikė ją kairėje rankoje, o dešiniąja pasiėmė lazdelę.
- Partialis evanesco, - tyliai sumurmėjo trečiakursė. Suprato, kad nebus taip paprasta. Ji bandė atlikti judesius kuriuos apibūdino profesorius. Tačiau atrodė, kad jos riešas yra kaip tik toks, koks neturi būti - medinis. Šviesiaplaukė susiraukė. Ji nežinojo, ką daryti. Bet kurio kito profesoriaus būtų paprašiusi, kad dar kartą parodytų, kaip tą reikia daryti. Tačiau žmogus, buvęs klasės priekyje, ją pernelyg gąsdino. Fiadh sunkiai atsiduso. Ji pabandė dar kartą ištarti burtažodį, kai staiga kairę ranką pervėrė keistas skausmas. Trečiakursė nustebusi pažvelgė, kas gi atsitiko. Ko gero, pernelyg suspaudė smiltpelę. Ši įkando ir vos tik pirštai šiek tiek atsileido, spruko kuo toliau. Šiaurės airė matė, kaip gyvūnėlis bėga po stalais.
- Puiku, - labai tyliai sumurmėjo Fiadh. Žinoma, tai buvo ironija. Kita vertus, dabar galės ramiai pasipraktikuoti ir tada nueiti pasiimti kitos pelės, kai jau žinos, ką daro... Ne taip ir blogai, ar ne?
Deja, šis puikus planas neišdegė. Po kelių minučių ranka pradėjo kraujuoti. Iš pradžių Fiadh nekreipė dėmesio. Ji tikrai nekvies profesoriaus, kad padėtų! Tačiau netrukus kraujoplūdis taip sustiprėjo, kad tiesiog neliko kitos išeities. Tad mergaitė pakėlė gerokai virpančią dešinę ranką ir pratarė:
- Profesoriau?.. Ar galėtumėte prieiti?
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Birželio 15, 2019, 10:32:56 am
Kažin ko galima tikėtis iš naujojo profesoriaus? klausė savęs Dafydd, sėdėdamas transfigūracijos kabinete. Kadangi jis atėjo anksčiau už mokytoją, galėjo gerai apmąstyti, ką bus galima nuveikti šiose pamokose.
Tik įžengęs į klasę profesorius be galo sudomino klastuolį. Jis atrodė... Gal kiek nejaukiai. Tačiau buvo akivaizdu, kad supranta, apie ką šneka. Ne taip, kaip daugelis kitų... Tad velsietis neslėpdamas susidomėjimo klausėsi pamokos pradžios. Ir, reikia pasakyti, stipriai nusivylė. Perskaityti vadovėlį ir atsakyti į klausimus?! Klastuolis, žinoma, to nedarys. Ir, suprantama, vadovėlio nė neatsivertė. Jis prasnaudė visą teorinę dalį ir laukė, kada gi prasidės praktika. Įtarė, kad nieko nedarys ir per ją, tačiau bent bus tikrai įdomiau negu sėdėjimas sulindus į knygą.
Klausydamasis, ką atsako kiti mokiniai ir ką komentuoja profesorius, Dafydd dūsavo iš nuobodulio. Panašu, kad tie kvailiai nesugeba net teksto perskaityti ir teisingai atsakyti į tokį paprastą klausimą. Tiesa, raudonplaukis to klausimo nė prisiminė. Tačiau ir profesoriaus žodžių suprato, kad jis tikrai nebuvo sudėtingas. Nevykėliai.
Praktinė užduotis buvo daug įdomesnė. Ji buvo pakankamai verta dėmesio, kad net Dafydd visai susidomėtų. Jis netgi išsitraukė lazdelę. Neketino eiti pasiimti kažkokios ten pelės. Kam? Juk aplinkui sėdi pilna mokinių, su kuriais bus galima išbandyti kerus. Tuo labiau, kad Dafydd neketino to daryti klasėje. Jis kąsnelyje pergamento užsirašė kerų pavadinimą ir nutarė, kad pasimokys vėliau. Gal, pavyzdžiui, naktį, kad išgąsdintų ramiai miegančius klastuolius... Tačiau pasižiūrėti, kaip seksis kitiems, gali būti netgi visai įdomu. Tad Dafydd patogiau įsitaisė kėdėje ir nusiteikė žvalgytis.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Birželio 15, 2019, 11:15:57 pm
Matydama kaip profesorius apžiūri savo naujuosius mokinius Sofija vos pastebimai šyptelėjo. Taip... Ji beveik girdėjo kaip mokytojo mintyse skamba kažkas panašaus į ,, Mano laikais tokių nevykelių nebuvo". Jo kalba lygiai tą ir rodė, tačiau į nepavykusį antrakursės ekspermentą profesorius regavo ramiau, nei ši tikėjosi. Užduotis buvo ganėtinai banaloka kaip Hogvartsui. Na įprasta: teorija, tada praktika, vadovėliai, po to pelės. Žinoma, keliatas mokinių ( daugiausiai klastuolių ) nė neketino atsiversti knygos ar bent jau taip atrodė. Kartais paslapčia Sofija pavydėdavo jų gebėjimo daryti tai ką patys nori, na mergaitė norėjo mokytis, jai buvo įdomu, tačiau net ir laibai trokšdama kai kuriose situacijose tiesiog negalėdavo nesirūpinti, negalėdavo ramiai padėjusi galvą nesiklausyti kas jai sakoma ir antrakursė iš paskutiniųjų tikėjosi, kad tai ne baimė, negalėtų savęs pakęsti žinodama, jog yra bailė. Bet šitą pamoką ji išmoks. Transfigūracija jai patiko nors ir buvo ne iš lengvųjų.
 Sofija ėmė sklaidyti vadovėlį, pirmiausia iliustracijos. Ji taip mokosi, tikisi, jog iš piešinėlių sugebės perprasti bent pusę teorijos. Per petį pažvelgė į smiltpeles, pervertė puslapius, paskaitinėjo, kelis kartus pakartojo rankos judesius ( šįkart be lazdelės ), tuomet nuslinko link narvelio. Pranykęs apsiausto kampas gėdingai lingavo jai einant. Būtinai reiks rasti būdą kaip tai ištaisyti antraip visus metus teks vaikščioti tik su puse apsiausto, – pagalvojo. Stabtelėjusi prie smiltpelių narvelio susiraukė, nenorėjo keisti išvaizdos tam, kas pats to neprašė, kas negalėjo pasirinkti. Na pelė nepraras nei ausų, nei uodegos, jie tik taps nematomi, žinoma, nebent antrakursė kažką supainiotų, o ji manėsi gerai supratusi teoriją, gyvūnėliui galbūt tik bus šiek tiek gėda prieš sveikuosius draugus.
 Mergaitė kyštelėjo ranką į narvelį ir pamėgino švelniai paimti vieną rudakailę smiltpelę. Ši nepatenkinta cyptelėjo, bet labai nesispyriojo. Matyt žinojo, jog vienaip ar kitaip ji burtininkų mokykloje, o burtininkų mokyklose smiltpelėms tiesiog lemta būti sugautoms, paprastas pasprukimas čia nepadės. Laikydamą gyvuną rankoje Sofija grįžo į suolą. Pelė uostė jos smilių. Antrakursė pasiėmė lazdelę ir nukreipė ją smiltpelei į ausį, ji matyt nemėgo būti baksnojama lazdele, mat ėmė muistytis ir nepatenkinta cypauti.
– Būk gera, nespurdėk antraip netyčia galiu panaikinti ne tik ausį! – pagrasino mokinė. Bet gyvunėlis neklausė ir regis ruošėsi kąsti. Tuomet mergaitė beveik inpulsyviai padarė gana keistą dalyką, ji pašnibždomis sumurmėjo Stupefy. Pelė krito kaip negyva, tačiau regis kvėpavo, todėl jaudintis nebuvo ko. Kerai veikia. Tik švilpė nė karto neįsivaizdavo, jog tą burtąžodį panaudos gyvūnui. Kiek pasistengusi ji panaikino abi ausis ir uodegą. Visą laiką, kol mergaitė dirbo, smiltpelė rūščiai į ją dėbsojo.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 16, 2019, 05:45:37 pm
Surasti vadovėlyje atsakymą į klausimą buvo nuobodžiausia ką gali tekti nuveikti per transfigūraciją. Nepaisant to, kad sekėsi prastokai, tai buvo Stevies mėgstama pamoka. Tačiau ji tikrai nenorėjo raustis knygose atsakymo. Tad natūralu, kad per teorinę dalį ji tylėjo. Nustebo, kad kiti mokiniai nesugebėjo perskaityti teksto, kuris turėtų būti juodu ant balto parašytas knygoje. Grifė jau norėjo nusišaipyti, kai išgirdo, kad profesorius Greywindas jau pristatinėja praktinę dalį. Kuri skambėjo labai sudėtingai, tačiau be galo įdomiai. Green buvo tikra: ji turi padaryti bet ką, kad tik pasisektų. Nors profesorius nebuvo pažįstamas, rudaplaukė norėjo įrodyti nesanti avigalvė.
Pirmiausia ji nusprendė, kad reikia burtus praktikuotis be pelės. O tai ta dar pabėgs ar įkąs (kaip netrukus ir atsitiko kitai grifiukei...). Tad Stevie išsitraukė lazdelę ir pasidėjo ją ant stalo. Prisiminė, kaip mokėsi skydinių kerų per praėjusių mokslo metų apsigynimo nuo juodosios magijos pamokas. Ir tai veikė visai neblogai, todėl nutarė išbandyti dar kartą. Tad pirmiausia kelis kartus pakartojo:
- Partialis evanesco.
Tiksliai neprisiminė, kaip tiksliai reikia tarti burtažodį. Tačiau jis, ko gero, buvo pakankamai galingas, kad pajustum, kai tari teisingai. Tad Stevie buvo tikra, kad jau žino, kaip reikia ištarti šiuos du žodžius, kad burtas suveiktų. Mergina pasiėmė lazdelę ir, į nieką jos nenukreipdama, pakartojo burtus. Po kelių bandymų atrodė, kad turėtų pasisekti. Tiesa, su lazdele rankoje kažkodėl buvo sunkiau. Norėdama būti tikra, kad ji jau yra pasiruošusi atsinešti smiltpelę, Green pakartojo burtažodį dar kelis kartus. Pagaliau suprato: jeigu ji dabar neatsineš gyvūnėlio, visas darbas nueis perniek. Tad ji atsistojo iš suolo ir sparčiu žingsniu patraukė narvo link.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Birželio 16, 2019, 05:57:38 pm
Kažkodėl nemaža dalis iš pradžių praktikavosi be pelių. Tiesa, viena mergiūkštė iš karto apsirūpino gyvūnėliu ir buvo sukandžiota. Deja, daugelis kitų pirmiausia burtažodį kartojo tiesiog sau. Kai kurie net lazdelių rankose nelaikė. Į ką tuomet žiūrėti Dafydd? Klastuolis pradėjo nuobodžiauti. Jis pavartė rankose savąją lazdelę, kol suprato, kad to daryti nereikėtų. Profesorius dar pamanys, kad velsietis užsiima kažkuo, kuo nereikėtų... Tiesą sakant, tai buvo tiesa. Ar, tiksliau, velsietis neužsiiminėjo tuo, kuo reikėtų. Tačiau vis tik Dafydd nutarė, kad reikia bent jau lazdele nesimosuoti, jeigu neatlieki užduoties. Tad klastuolis pasidėjo ginklą į kuprinę ir pradėjo žiūrėti į lango pusę.
Pagaliau jo akis užkliuvo už mokinės, parsinešančios smiltpelę. Na va, dabar jau bus įdomiau apsidžiaugė raudonplaukis. Jis pradėjo žiūrėti į tą mokinę. Panašu, kad pelė atkakliai bandė pasprukti. Tai klastuoliui, žinoma, pasirodė labai juokinga. Vis dėlto jis stengėsi valdytis - vėlgi labiausiai dėl to, kad nenorėjo kristi į akis profesoriui. Kol mergina vargo su savo smiltpele, Dafydd susimąstė: o kaip reikia tą padarą išlaikyti vienoje vietoje? Juk jeigu laikysi rankoje, ji paprasčiausiai įkąs. Be to, dar gali su burtais pataikyti sau į pirštus... Velsietis pažvelgė į savo kairę ranką ir pradėjo galvoti, koks gi turėtų būti jausmas pradanginus savo paties pirštus. Turbūt ne tas, kurį norėtum pajusti perspėjo save Dafydd, jau svarstydamas, ką norės matyti kaip savo auką artimiausią naktį. Kol kas nieko neišsirinko, tačiau laiko dar turėjo. O jeigu nesugalvos per šiandien, juk čia jokios skubos nėra. Mokslo metai dar tik prasidėjo, klastuolis burtažodį užsirašė. Panašu, kad šiais mokslo metais tikrai sugebės pasilinksminti. O už tai visų pirma ačiū profesoriui Greywindui.
Dafydd atsipeikėjo iš apmąstymų ir vėl pažvelgė merginos pusėn. Panašu, kad ji tebevargo su savo gyvūnėliu. Klastuolis piktai išsišiepė ir patogiau įsitaisė kėdėje.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 17, 2019, 10:58:52 am
Smiltpelė spurdėjo kaip pasiutusi. Jau vien išlaikyti ją rankoje buvo sunku. Ką ir kalbėti apie kažkokių burtų panaudojimą! Tuo labiau, kad blogai nusitaikiusi Stevie galėtų labai sėkmingai panaikinti savo pirštus. Ar netgi visą plaštaką. Kadangi grifė to visiškai nenorėjo, reikėjo pirmiausia sugalvoti, kaip sutramdyti nenuoramą pelę. Atrodo, gyvūnėlis jautė, kas jam gresia: nė už ką nenorėjo nusiraminti, o vos tik mokinė iškeldavo lazdelę, taikydavosi įkąsti į pirštus. Kol kas kažkokiu būdu Stevie nebuvo sukandžiota.
Staiga jai į galvą šovė mintis. Mergina pasidėjo lazdelę ant stalo ir, kairėje rankoje laikydama smiltpelę, dešiniąja pradėjo iš kuprinės traukti visas ten laikytas knygas. Stevie atsargiai žvilgtelėjo į profesorių - žinojo, kad tai iš šono, ko gero, atrodo labai keistai. Tačiau kažką juk reikėjo daryti? Burtas tikrai nebuvo lengvas, tad praktikos tikrai reikia. O su šitaip spurdančia pele juk nieko negalėsi išmokti...
Ištraukusi kelias knygas Stevie pradėjo iš jų statyti kažką panašaus į narvą. Žinoma, jis buvo be stogo, tačiau grifė tikėjosi, kad jo ir neprireiks. Kadangi gyvūnėlis nebuvo didelis, mergina tikėjosi, kad nesugebės per kelias akimirkas pasprukti iš tokio narvo. Stevie paėmė lazdelę į dešinę ranką ir paleido pelę į rankų darbo narvą.
- Stupefy! - skubiai riktelėjo ji, tačiau nepataikė. Smiltpelė pradėjo blaškytis po jai suteiktą plotelį. Tačiau Stevie suprato: tai tik laiko klausimas, kada gi ji sugebės pataikyti į mažame plotelyje lakstantį gyvūną. Pasisekė gal tik iš kokio ketvirto karto, tačiau svarbiausia buvo tai, kad galiausiai pelė krito ant stalo ir nebejudėjo. Grifė skubiai sukišo knygas atgal į kuprinę ir apsidžiaugė, kad pagaliau bus galima pradėti darbą, kurį ir reikia atlikti. Galėjo profesorius tas smiltpeles ir sustingdyti pagalvojo Stevie, žvilgtelėjusi į laikrodį. Ji pamatė, kad ilgokai žaidė stingdydama pelę, tad dabar nebeturi labai daug laiko atlikti praktikos užduočiai. Ką gi.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Olivia Rose Winter Birželio 17, 2019, 08:29:04 pm
Tam ji pasiruošusi nebuvo. Sekė rudų akių žvilgsnį, akimirkai jį pagavo - tiek pakako, kad akimirkai - gal net trumpiau - jo veide pasirodytų niekam kitam neatpažįstama nuostaba. O toliau? Tylus ignoravimas, bandant susitvarkyti pačiam su savimi. Jai irgi tam reikėjo laiko. Tik turėjo daugiau privatumo.
Jam kalbant Livi net nesistengė suvaldyti šypsenos - nebūtų sugebėjusi. Mirtinoje tyloje net nekeliamas žemas balsas užpildė visą erdvę nuo lubų iki grindų, liaudis suoluose sėdėjo kiek įsitempusi, net jei, kaip nekurie klastuoliai, į pamoką atėjo geriausiu atveju pamiegoti. Na, šito malonumo jai jau akivaizdu, kad neteks. Džei toliau ramiu veidu į šuns dienas dėjo dabartinę kartą tiek mintimis, tiek žodžiais, tiek veiksmais, o ji? Sukiojo ant pirštų tą pačią neklusnią garbaną, netyčiom prisimindama, kaip tai darydavo jis.
Klasėje įsivyravo tyla, kurią drumstė tik švelnūs vėjo gūsiai, kartais patenkantys pro langą ir sujudinantys orą. Akimirkai. Netrukus vienas po kito kiek įsitempę mokinukai, daugiausia panelės, pradėjo taip nuoširdžiai visų nemėgstamos rūšies praktiką. Sakai pusantros valandos gyvenimo skirsime tam, kad nukankintume pelytes?Nuleido akis į knygą. Kūnas jau buvo įpratęs reaguoti automatiškai, todėl tereikėjo palikti "autopilotą". Ramiausiai sau nagrinėjosi dvimačius paveikslėlius, tarsi trimates rankas būtų taip lengva suvaldyti ir atkartoti piešinius, skaitė nuo sausumo net trupantį vadovėlio tekstą, kurį, be metalinių logikos linijų, ribojo dar ir visa krūva įspėjimų apie nesėkmės atvejus. Miela. Aišku, ne be pagrindo - panaikinti madam Levė tiek metų puoselėtą, šukuotą, garbanotą ir visaip kaip mylėtą ševeliūrą pavyko tik iš trečio karto, o tada Livi vos neįkliuvo, tačiau tada kerus bandė savarankiškai, kaip tikriausiai vėliau ketino daryti nuobodžiaujantis klastuolis netoliese, kuriam iki pilnos laimės veikiausiai trūko tik spragėsių. Praktika seniai buvo ne svetima, o štai teorijos nežinojo nei čia, nei gyvenime.
Pabrėžtinai lėtai ir ramiai atsistojo, puse akies stebėdama Džei klasės priekyje, duotuoju momentu greičiausiai užsiėmusį su absoliučiomis evoliucinės raidos klaidomis - jos nuomone, taip ar panašiai vyras mintyse apibūdino mokinius. Praeidama beveik tingiai pasičiupo pirmą pakliuvusį kailiniuotą padarėlį ir patraukė atgal. Kiek išsigandęs gyvūnėlis neramiai spurdėjo rankose, vis taikydamasis pasekti nelaimės brolio atžvilgiu ir pasprukti. Ignoruodama šį faktą (kartu su daugeliu kitų, pavyzdžiui, tikrai ne dalykiniai ją ir Džei siejantys santykiai) atsisėdo atgal, smiltpelę paleido ant stalo per daug nesijaudindama, kad pabėgs -  šoko būsena užtrunka, žinojo iš patirties. Vėsiais pirštais pasukiojo tiek laiko kantriai atitarnavusią juodmedžio lazdelę. Ausytės ir uodega, sakei. Colorious lazdelės galiukas susirado nerimstantį graužiką, akimirksniu nuspalvindamas kailiuką raudonojo aukso atspalviu. Daug valandų praleista kerint ir atitaisant atsitiktinius žolynus ir akmenis po Eliziejaus laukus gaubiančiu dangumi, kol išmoko tai atlikti be žodžių. Aišku, praktikavosi ne akademiniais tikslais. Ironiška, kad neva gabiausi Pracūzijos raganos ir burtininkai tik trečioj dienoj susigaudė, kad dabitos mesjė Antonijo apsiaustai tapo rausvi dėka paprastučio burtažodžio, kurio jis pats mokė pirmakursius.
Nors stengėsi susitelkti į tai, ką artimiausiu metu turėjo padaryti, merginos akys vis nevalingai nuklysdavo į klasės priekį, ieškodamos tikrai ne kerų apibrėžimo lentoje. Tvarkingame kabinete jis vis dar atrodė keistokai, turint omenyje, kad Livi Džei daugiausia matė kaip karį, o ne kaip į akademinį pasaulė įspraustą rūstų tamsiaplaukį randų išvagotų veidu. Abu čia nelabai tiko.
 - Partialis Evanesco,- su bežodžiais rizikuoti neketino. Iš trečio karto pavyko - smiltpelė liko be priekinės letenėlės nagelio. Vyptelėjusi atsitiesė ir pakėlė ranką, puikiausiai žinodama, kad vaikšto plonu ledu. Kita vertus, ko daugiau čia atsivilko?
 - Profesoriau, ar kerų efektyvumas priklauso nuo naikinamų daiktų dydžio?- ignoravo tiek klausimo banalumą, tiek jo neatitikimą užduotam darbui. Žinant Džei biografiją, jis visą tą pusantros valandos galėjo praleisti sąmoningai ignoruodamas klasės kampą, tačiau ji neketino to laiko paleisti. Jei jau yra įsprausta į kažkokius rėmus, galėjo tik pasistengti jų nesusiaurinti.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adelė Ginger Birželio 17, 2019, 09:08:52 pm
  Šviesiaplaukė nužvelgė dar kartą profesorių ir laukė jo kalbos, nežinia, ilgo ar ne, po tokių atsakymų, kurie pasklido klasėje. Kodėl pas von Peach visi buvo tokie aktyvūs ir linksmi, o dabar kaip žemę pardavę sėdi, susigūžę, be jokio susidomėjimo. Po galais, tai juk transfigūracija. Adelė suraukė antakius ir apsižvalgė aplink. Šiai pasirodė, jog daugiau nei pusė mokinių bijo profesoriaus, kuris, deja, nekėlei merginai nei kažkokių sentimentų, nei bjaurios antipatijos. Jai tai tebuvo profesorius, dėstantis varnės mėgstamiausią dalyką.
  Keistai pažvelgė į šalia sėdintį švilpį, tačiau greit grąžino akis prie profesoriaus ir pradėjo klausyti. Nusivylimo mėlynose akyse dėl ne visiškai tvirto atsakymo nebuvo matyti, jo ir šiaip Adelė nejautė. Blondinės veide pasirodė tas keistas, nesuprantamas šypsnis, ji pažvelgė į Atkins bernioką, kuris pasakė tai, ką galėjo žinoti ir kūdikis motinos gimdoje, tačiau mintyse paliko jį ramybėje, juk atėjo į pamoką dėl savęs, o ne dėl kitų. Kietai. Pagalvojo žemaūgė išgirdusi apie tai, kad su šiais kerais galima panaikinti ir žmogaus kūno dalis, keistai nuskenavo klasę, lyg ieškodama aukos. Pasijudinusi iš vietos nužingsniavo prie smiltpelių narvo, vis pramankštindama riešą. Švelniai paėmusi į rankas padarėlį, kuris nenuilsdamas spurdėjo, grįžo į savo suolą. Trumpam įsidėjo padariūkštį į plačių kelnių kišenę, o iš juodo džemperio rankovės, prie kurios buvo prisiūta raudonos medžiagos skiautė su užtrauktuku, kuri atstojo kišenes išsiėmė juodmedžio lazdelę su velos plauko šerdimi. Pasisekė, šįkart pravers jos nelankstumas. Adelė grakščiai lyg kokia choro ar orkestro dirigentė mosavo lazdele vis kartodama judesius, kuriuos teks panaudoti burtažodžiui.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Džeimsas Greywindas Birželio 17, 2019, 10:34:01 pm
Tarp mokinių suolų švystelėjo smiltpelės uodega. Mokiniai kilo ir sėdosi, vieni vartė vadovėlius, kiti gaudė varnas. Pelė išbėgo į klasės priekį, o tada pakilo virpanti grifės ranka. Vyras kilstelėjo apžėlusį smakrą ir susiraukė lyg gindamasis nuo prisiminimų – tą kartą kraujavo ne ranka, o... ir tie vaikai, kokie jie atbukę... išsigandę.
- Ištiesk ranką, - profesorius paliepė o'Ceallachain, mergaitės, kuri (kur dingo grifų drąsa, kuri taip gelbėjo Hogvartso mūšyje?) gūžėsi jam dar dėstant teoriją. Rudos akys tyrinėjusios kraujoplūdį nuslinko neįsidėmėtinos išvaizdos mokinės veidu. Jis išsitraukė vyšnios lazdelę, naująją, nes senosios lūžo, - pas Pomfri nesiųsiu, - Transfigūracijos profesorius šnekėjo negarsiai, bet kuo puikiausiai galėjai sugaudyti kiekvieną jo ištartą žodį, - tęsi darbą toliau. – mokytojo lazdelės galiukui sukant nematomas vijas šaltame ore, įkandimai nyko, - kitose pamokose nepasirodysi neišmokusi Ferula,– tai buvo griežtas teiginys be jokių išlygų. – tikrinsiu ir nebandyk imti kitos pelės, visiems neužteks. – tai buvo paskutiniai nurodymai ir juoda Greywindo mantija paliko mergaitės suolą, jis patraukė per eiles, pasiruošdamas mokinių muštrui ir klasės apžiūrai.
Alder, Wintersas, Cullen, Green, Danijelė, Atkins, Orel... Ginger buvo viena iš tų, kuri pagavo praktikos esmę – darbas su judesiais, kerėjimas vėliau. Jos tarimas buvo neblogas, daug žadantis, tad nenuostabu, jog pastarąjį praleido. Vyras žvilgtelėjo profesorės Makdak globotinės pusėn – gerai. Orel tvarkėsi lyg perskaičiusi dešimtis vadovėlių, o Llewellyn...
Emeriko Žabo „Pavertimų pradžiamokslis“ nebe reikalo gulėjo profesoriaus rankoje – kaip sakė vienas nebegyvas draugelis –  visados būk pasiruošęs. Užteko sekundės, jog dvikovų išlavinta ranka, suėmusi vadovėlį, smagiai drožtų penktakursio pakaušin, - Ponaiti Llewellyn! Mėgaujamės laisvalaikio akimirka? – suskambo visa klasė, o vadovėlio nugarėlės kampas tik dar labiau susmigo klastuolio galvos odon, - o gal norime pramėžti pelėdyną? Geriau pasakyk kur padėjai kitus klastuolius, kol nesupyliau visiems areštų už pamokų nelankymą. – Klastūnyno vadovas baugiai iškilo už globotinio nugaros. – Winter, - jos pavardę žinojo atmintinai, juk tiek vakarų, - tai banalus klausimas, atsakymas vadovėlyje, keturi šimtai dvidešimt pirmajame puslapyje, argi nematei? – vis dar stovėdamas prie penkiolikmečio su įmūryta knyga pakaušyje, atsakė neatsisukęs buvusios Biobetonso mokinės kryptimi. Livi buvo teisi, mokėjo apsimesti, jog niekas tarp jų nevyksta, lyg ji neegzistuoja.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adelė Ginger Birželio 17, 2019, 11:24:00 pm
  Sau mintyse kartodama burtažodį ir dar vis ranka tebedirbdama Adelė užsimerkė ir dar labiau susikaupė. Nuo pat mažų dienų, kuomet šią jau traukė transfigūracija ir lotynų kalba, šviesiaplaukė buvo įpratusi išmokti teisingai tarti, o tuomet lavinti judesius, niekada nedarydavo visko vienu metu, nes laisvai galėdavo gautis košė, kurią sunkiai atitaisysi, nebent praskiesi.
  Pramerkusi akis Ginger apsižvalgė aplink, per klasę nubėgo viena smiltpelė dėl ko blondinė ir vėl susiraukė. Negi sunku ir šitą padarėlį išlaikyti rankose? Patikrinusi ar kelnių kišenėje josios pasirinktas padarėlis dar yra, pati save kiek nuramino, kadangi šis ramiausiai sau snaudė. Mėlynakė dar kartelį atpalaidavusi riešą bei grakščiai suėmusi lazdelę norėjo išbandyti judesį, kai šios koncentracija staiga išgaravo vos išgirdusi profesoriaus balsą ir klastuolio pavardę, kurios nebuvo girdėjus nuo vasaros pradžios. Sunkiai susitvardžiusi Adelė nepasuko galvos link raudonplaukio. Šįkart smalsumui neleis randuotųjų kojų mergina prasiveržti ir sugadinti jos darbą. Susikaupk. Dirbk tik ties šiuo burtažodžiu. Prisiminusi tėvo mokymus namuose grynakraujė tik dar labiau sutelkė dėmesį ties judesiais, o iš po lėto jau ir traukė iš kelnių kišenės švelnų padarėlį. Kaip ten sakė? Ausis ir uodegas? Būtų visai smagu ir letenas panaikinti, atrodytų kaip cepelinas. Suėmusi savo mažame delne smiltpelę įsižiūrėjo į jos snukutį ir prisiminė ‘žaidimą’ su transfigūraciniais kerais prefektų vonioje, kai Kajus pavertė vargšą peliuką kiškiu. Ej ej, dink man iš akių. Susikaupk, Adele!
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Birželio 18, 2019, 11:26:20 am
Sofija nužvelgė profesorių vaikštinėjantį po klasę, jis tiriamai apžiūrinėjo kiekvieną mokinį. Keli jų atrodė įsitempę ir išsigandę, kiti regis nuobodžiavo arba užsiėmė savo reikalais, o septintakursė grifė klasės kampe mokytojui kalbant šypsojosi, tikrai šypsojosi! Mergaitė nusigręžė ir pati sau linktelėjo (taip ji darydavo gan dažnai). Nuleidusi galvą vėl pažvelgė į nepatenkintą smiltpelę, pervertė vadovėlio puslapį, pergamento skiautėje įrašė atsakymus į šeštą ir septintą klausimus. Sofijai dirbant su pelės uodegos pradanginimu kabinete pasigirdo duslus "BUM". Už kelių eilių nuo antrakursės sėdėjęs klastuolis gavo vadovėliu per sprandą. Mergaitė šyptelėjo, matė kaip tas penktakursis klaidžiojo akimis po klasę tikriausiai ieškodamas mokinio kurį galėtų panaudoti kaip bandomajį triušį.
 Po  klasę vis dar lakstė vienos grifės pelė. Jos pirštas nebekraujavo, tačiau regis bėdų likę nemažai. Kaip po galais jai sugauti tą pelę? Naudoti Acio kerus reikėtų labai atsargiai, ne taip pašauksi ir į klasę sukviesi visas Hogvartso peles, tuomet vaizdas tikrai nebūtų malonus, o dėl mokytojo... Na, visi turėtų problemų.
Baigusi darbuotis su praktika Sofija atsilošė suole. Profesorius vis dar plūdo klastuolį, pelė vis dar bėgiojo po klasę, o septintakursė grifė vis dar šypsojosi.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Birželio 18, 2019, 03:47:41 pm
Pagaliau Dafydd suprato, kad šita pamoka bus tikrai smagi: mokiniai pradėjo įsivažiuoti, tad buvo tikrai smagu stebėti jų nesėkmes. Žiūrėdamas, kaip kraujuoja kažkokios mažylės ranka, velsietis vos susilaikė garsiai neprunkštelėjęs.
Tačiau tada viskas pradėjo griūti. Kažkokia kvaila mergiūkštė sugebėjo paleisti savo pelę! Klastuoliui prireikė gerokai laiko, kol suvoktų, kad tai ta pati kraujuojančioji mažė. Nevykėlė supykęs pagalvojo Dafydd. Jos nesėkmė privertė profesorių Greywindą atsistoti ir pradėti vaikščioti po klasę. Dafydd kelias akimirkas netgi pasvarstė, gal vertėtų pradėti dirbti? Tačiau nieko nespėjo padaryti, kai gavo per sprandą. Ir, reikia pasakyti, gerokai skaudžiai.
- Auč, - riktelėjo velsietis. Ir į galvą neatėjo mintis, kad tai profesorius. Kol nepakėlė akių. Tada Dafydd pajuto į galvą susmigusį kažką kieto. Nežinojo, kas tai yra. Spėjo, kad ne lazdelė. Tikėtina, kad knyga. Deja, tai raudonplaukiui ne itin padėjo. Dafydd juto, kaip jame kyla pyktis. Ir suprato, kad jam tuoj bus nebesvarbu, kad žmogus, kuris jį suerzino, yra profesorius. Ir dar tas, kuris prieš tris minutes kėlė klastuoliui tik pagarbą.
- Paleiskit, - negarsiai pasakė penktakursis, stengdamasis nepasiduoti pykčiui. Jis nė neįsivaizdavo, kodėl jo koledžo draugai neapsireiškė pamokoje. Jam tai ir nerūpėjo ir, žinoma, jis neketino atsakinėti į tokį kvailą klausimą. Neaišku, ar profesorius jį išgirdo. Tikėtina, kad taip ir tiesiog paprasčiausiai ignoravo. Tada jau raudonplaukis nebesusivaldė. Jis, nepaisydamas vis didėjančio skausmo galvoje, atsistojo ir atsisuko į profesorių.
- Prašiau paleisti, - garsiau pasakė Dafydd neslėpdamas pykčio. Jis stipriai pastūmė profesorių ir išstumdydamas visus pakeliui buvusius stalus ir išmėtydamas smiltpeles išėjo iš klasės. Garsiai trinktelėjo durys.
Dafydd stovėjo koridoriuje. Žinoma, kai į galvos niekas nebelietė, skausmas buvo mažesnis, tačiau vis tiek sunkiai pakeliamas. Klastuolis svarstė, ar verta eiti į ligoninę. Tačiau nugalėjo smalsumas: jis pravėrė ką tik užtrenktas duris ir pradėjo žiūrėti, kas ten vyksta.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Fiadh o Ceallachain Birželio 18, 2019, 06:21:49 pm
Profesoriui artinantis, Fiadh negalėjo sulaikyti virpulio. Ji pati nesuprato, kodėl, tačiau tas žmogus buvo tikrai baisus. Mergaitė labai nuoširdžiai jo bijojo. Jis pagydė ranką, tačiau grifiukė jauste jautė sklindančią panieką. Ferula? paklausė savęs šiaurės airė. Nebuvo girdėjusi tokių kerų, tačiau nutarė, kad pasimokyti teks. O tai dar ims ir iš tiesų patikrins...
Tačiau dabar svarbiausia buvo kažkokiu būdu sugauti pelę. Fiadh ketino nueiti ir pasiimti kitą - juk tokiam meistrui kaip profesorius Greywindas tikrai neturėtų problemų "pagaminti" jų daugiau. Deja, šis aiškiai pasakė, kad kitos imti negalima. Ką gi, teks vaikščioti po klasę... Pirmiausia į galvą atėjo mintis pasinaudoti accio kerais. Tačiau nepasitikėjimas savimi ir paniekos kupinas profesoriaus elgesys sustabdė trečiakursę nuo bandymo. Nenorėjo, kad visi mokiniai išgirstų, kaip ji bando kerėti. Juk vis tiek nepasiseks... Tad grifiukė pradėjo vaikščioti po klasę ir paprasčiausiai žvalgytis, ar kur nors nepamatys smiltpelės. Įsivaizdavo, kad atrodo kvailai. Tačiau ką jau padarysi, juk dažniausiai taip ir būna... Fiadh patraukė palei sieną, nes pasirodė, kad kažkur ten sušmėžavo uodega. Ji buvo teisi: klasės priekyje pamatė tupinčią smiltpelę. Panašu, kad ji nejudėjo. Tai gerokai nustebino Fiadh, tačiau netrukus mergaitė pamatė, kad gyvūnėlis yra tiesiog labai užsiėmęs. Graužė profesoriaus stalo kampą. Grifiukė nesusilaikiusi išsišiepė.
Paspartinusi žingsnį šviesiaplaukė netrukus buvo visai prie pat pelės. Teliko pasilenkti ir ją paimti. Ir kažkaip nesileisti sukandžiojamai. Trylikametė pastovėjo svarstydama, ką gi jai daryti. Nutarė paprastai paimti ir tikėtis geriausio. Ji jau lenkėsi, kai išgirdo kažkokį triukšmą. Atsisukusi pamatė, kaip kažkoks Klastūnyno mokinys stumdydamas stalus eina durų link. Fiadh skubiai pasitraukė į šalį ir pajuto, kad ant kažko užlipo. Nustebusi pažvelgė žemyn ir persigando: ji sugebėjo užlipti ant savo pelės ir akivaizdžiai ją sulaužė... Nors nebuvo gyvūnų ekspertė, Fiadh spėjo, kad smiltpelei lūžo stuburas. Dabar grifiukė visiškai nebeįsivaizdavo, ką reikės daryt. Nenoromis ji paėmė gyvūnėlį į ranką, tačiau jį laikyti buvo labai nemalonu, tad skubiai padėjo ant profesoriaus Greywindo stalo. Nieko nepadarysi, teks prašyti pagalbos... Tad trečiakursė pakėlė dar labiau virpančią ranką ir graudžiai pratarė:
- Atsitiko nelaimė... Tačiau čia jis kaltas...
Fiadh turėjo omeny iš klasės išėjusį mokinį, tačiau buvo tikra, kad baisiajam profesoriui tas ne itin terūpės...
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Olivia Rose Winter Birželio 18, 2019, 09:09:39 pm
Džei pavojingai artėjo tai pataisydamas, tai niekinančiu, tai neutraliu (kaip jam - pagiriamuoju) žvilgsniu perliedamas kiekvieną sėdinčiųjų klasėje. Pasekusi jo žvilgsnį Livi prikando lūpą, jau supratusi kelionės tikslą. Auč... Knyga pasiekė taikinį. Į netgi labai nepavydėtiną situaciją pakliuvusio klastuolio naudai reikia pasakyti, jos šis bent jau stengėsi išsaugoti kažkiek orumo ir neapleisti principų, nors tas pavyko neidealiai. Vaikinui su triukšmais (nuo kada klastuoliai pamėgo dramą?) pasišalinant iš klasės, gerbiamasis teikėsi prisiminti ir ją.
 - Labai dėkoju, profesoriau,- nesijuokė, išlaikė beveik akademiškai rimtą laikyseną, neskaitant akyse šokinėjančių velnių. Bet jis nematė.
Klausimas lygiai kaip ir pamoka sumurmėjo po nosim, tačiau gerokai per tyliai, kad jis išgirstų - beveik mintyse. O kas jai trukdo prisiminti Biobetonso laikus? Dievaži, ne todėl, kad būtų nepaliečiama ar nepakaltinama - jis jau labai aiškiai parodė, kad moka tvardytis, nekelti įtarimų, geba naudotis raktais ir žino, kur kabint spynas. Gyvai žibančios samanų žalumo akys ne be šiokio tokio susižavėjimo skenavo randų išvagoto veido profilį. Dievaži, verta buvo dar šiek tiek pasilikti šitoj skylėj. Vien dėl šito širdžiai mielo spektaklio. Ne, nebuvo malonu žiūrėti, kaip kitus, ypač jaunesnius šiurpina draugiškas kaip vinių prikalinėtas gultas vyro elgesys. Vyresniems tik į sveikatą, charakteris pats nesusiformuos, bet kitiems... Perspaudei, saulute. Permetus akimis kabinetą vaizdelis buvo kiek komiškas - vienas su triukšmais išėjęs dabar pravėręs duris tikisi nemokamo spektaklio, tik gaila, spragėsių vis dar neturi, kitas gaudo peles, trečia, regis, kaip magnetas traukia nelaimes, o šalia keistai pažįstamų bruožų garbaniaus įsitaisiusi varnė mėgino ramiai ignoruoti visą šitą sumaištį. Čiupo auksaspalvį graužiką ir atsargiai pakilo tikėdamasi, kad Džei bent kelias akimirkas bus užsiėmęs savo nuobodžiaujančiu auklėtiniu. Tyliai prisiartino prie pasimetusios trečiakursės. Jo, Hogvartse jie visgi šiltai gyveno.
 - Kerai, kuriuos Dž... profesorius Greywindas tau liepė išmokti. Ferula. Jie pagydys pelę,- iš nugaros priėjusi prie mergaitės mėgino pakuždomis pasakyti kuo daugiau nepastebėta.- Lazdelės judesys beveik duriamasis, turi tarsi bakstelėti tikslą. Pabandyk,- apsisuko ir pasieniais beveik ramiai grįžo į savo vietą. Kabinetas šurmuliavo, tarsi mokiniai būtų ruošęsi pilies šturmui, o ne paprasčiausiai luošintų peles. Vyptelėjo. Kiek beprasmybių anksčiau prasminguose dalykuose žmogus imi matyti po karo. Susikėlė koją ant kojos, garbanas susimetė už nugaros. Ilgesingai žvilgtelėjo pro langą, akimirkai pasvajodama apie plaukus kedenantį vėją ir gerklę gniaužiantį šaltį bėgant. Tik akimirkai.
 - Partialis Evanesco,- uodega išnyko lengvai, su ausimis teko kiek pavargti. Švelniai brūkštelėjo per neįprastai tuščią smiltpelės viršugalvį.- Nepyk, drauguže. Mes visi pasmerkti vienaip ar kitaip gyventi narvuose.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adelė Ginger Birželio 18, 2019, 11:13:09 pm
  Kažkoks nesuvokiamas chaosas šviesiaplaukę trikdė. Ji nemėgo, kuomet per pamokas ar, šiaip, kada ji būdavo susikaupusi, kas nors keldavo triukšmą ir chaosą. Šiuo atveju tai buvo Dafydd, kuris panašu, visai nepasistengė per vasarą ir nenumalšino savo pykčio ir susierzinimo. Idiotas. Adelė apžvelgė klasę. Viskas atrodė kaip po karo, raudonplaukis tikrai pasistengė. Tikras idiotas. Dar kartelį savo mintis patvirtino blondinė ir sugrįžo prie darbo. Išsitraukusi prabudusią smiltpelę atstatė prieš ją lazdelę ir, kaip sakė profesorius ir pati praktikavosi, grakščiai ir laisvai judančiu riešu ore nubraižė kietesnę n raidę, o po to sekė i.
- Partialis Evanesco,- idealiai ištarusi burtažodį panaikino padaro uodegą.
  Nukreipė lazdelę į ausis ir su jomis padarė tą patį. Kaip ir visada. Pagalvojo mergina, kartojanti kursą, kai šiai praktikos dalis ėjosi kaip per sviestą. Pažvelgusi atgalios į duris pamatė klastuolio akis ir nebesusitvardžiusi priėjo prie jo. Blondinė buvo pikta, labai pikta. Jo tyros mėlynos akys buvo patamsėjusios iki vandenyno gilumos aklinos tamsos, o antakiai be galo suraukti. Jau pakėlusi ranką su lazdele norėjo panaikinti kurią nors kūno dalį šiam bukapročiui, tačiau ranka greit nusviro. Neketino pamokoje pradėti išdarinėti su Dafydd visokius niekus.
- Kada nors gali pasielgti kaip žmogus, o ne pastoviai pykstantis ir visiems trukdantis pašlemėkas?- piktai sušnypštė Ginger ir daugiau nieko nesakiusi grįžo į savo suolą.
  Dar pagriebusi padarą grąžino jį į narvą ir laukė pamokos pabaigos.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 18, 2019, 11:48:24 pm
Po Džeimso kandžios ir grėsmingo atsakymo į mokinių "pamurmėjimus po nosimi į pamokos temą" tuo tarpu kartu į jo,  Kajus taip nesuprato savo jausmų šiam jaunam vyrui.
Kiek bailokas penktakursis mintyse klykė kiek nors pasisaugoti, juk per jaunas mirti, bet kiek pasitikinčio savimi šeštakursio balsas primygtinai reikalavo nebijoti.
Juk jis nėra Grindevaldas. Jis tik Džeimsas Greywindas, kurį galima apkulti ir panervinti, ir paerzinti, ir apdaužyti.
O kas gi jį išvertė iš kojų su kerais? O kas gi jam bandė panaikinti vidaus organus su kerais?

Kajus nė nepajuto kaip drąsiai ir įžūliai vėpsojo į transfigūracijos profesorių.
Tas pats, kuris šią vasarą mane mokino kovoti.
Šešiolikmetis sau vyptelėjo ir nusuko akis. Tikėjosi ar nesitikėjo, jog rudaakis atkreips dėmesį į jį, mat klasėje vyko tikras cirkas: grifiūkštė, atrodo, sutraiškė smiltpelę, pažįstamas klastuolis Dafydd (kurį, beje, savo penktame kurse pavyko apmauti "dvikovoje" požemiuose) išdūmė iš klasės.
Tie klastuoliai,- sunkiai atsidusęs pagalvojo švilpis ir žvilgtelėjo į šalia atsisėdusią Adelę. Kažkiek keista buvo, mat klasėje sėdėjo jo įseserė-draugė-mergina Wrena, tačiau per daug galvos nesuko. Nesitikėjo, jog kai pamoka baigsis turės susidurti su mergaitiškomis pavydo dramomis.
Wrena ne tokia.
Todėl tik numykęs į penktą kursą kartojančios merginos žodžius, pakilo pasiimti smiltpelės. Iš įpročio pasigriebė burtų lazdelę - net ir Londone toje vietoje susidurdamas su žiobarais su savimi turėjo gebenės medžio lazdelę. Nors ir tikėdamasis visko žiobarų kovose, jos nė karto nepanaudojo, tačiau įpročio neatsikratė. Be lazdelės jis jausdavosi nuogas, beginklis ir nepavojingas, prarasdavo pasitikėjimą savimi.
Tačiau net ir turėdamas kartu lazdelę su savimi kovose, atsirasdavo akimirkų, kai ir tada pasijusdavo silpnu, nekontroliuojančiu padėties.
Išmestu iš vėžių.
Kaip ir šį kartą.
Vos tik pasigriebęs spurdančią smiltpelę ir jau beeinantis link Adelės ir jo suolo, jis pagaliau suvokė ką buvo girdėjęs klasėje. Savo pavardę.
Kajus kitaip nei kiti esantys mokiniai klasėje, karts nuo karto  nuslysdavo į savas mintis ir nebegirdėdavo ar geriau neužfiksuodavo pokalbių.
Jau norėjęs protestuoti, šešiolikmetis staiga taip ir neprasižiojo, nes jau žvelgė į raudonplaukę merginą. Iš jos ir profesoriaus trumpo pokalbio suprato, kad į ją buvo kreiptasi ne į jį.
Sutrikęs ir išmuštas iš vėžių Arno staigiai su smiltpele klestelėjo prie bendrapavardės ir dėbtelėjo tokiu žvilgsniu, lyg "iš kur tu nukritai? Ar aš gerai išgirdau?" Tada nusisuko.
Nepaleisdamas pelės, susimosikavo burtų lazdele ir ištarė šios pamokos kerus:
-Partialis Evanesco.
Viena priekinė koja dingo (iš pačio pirmo karto!), tačiau Kajus nesdžiūgavo savo sėkme - vasarą mokinosi transfigūracijos kerus.(Nagi, juk ir šį mokslą galima pakinkyti kovoms.)
Visa tai ką dabar atlikinėjo: panaikino uodegą, po to dar vieną koją - buvo akių dūmimas, atseit, žiūrėkit, aš irgi kažką darau.
Pradanginti kam nors nosį ar uodegą - nebuvo taip svarbu kaip klausimai. O klausimų buvo labai daug.
-Tavo pavardė Winter...?- Kajaus  po tylos paklausė. Jo balse pasigirdo šiurpi nuostaba,-Tu...Winter? - smiltpelę padėjo ant stalo, tačiau iš gniaužtų dar nepaleido,- Aš gerai išgirdau? Nes, šiaip, mano pavardė yra Wintersas,- juodos it anglis nužvelgė į grifės merginos veidą.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Orel Birželio 19, 2019, 09:40:10 pm
Antrakursė pakilo iš suolo. Reikėjo nugabenti smiltpelę atgal į narvą. Trečiakursė pametusi pelę dabar regis ant jos užmynė, klastuolis beveik isteriškai išlėkęs iš klasės, smagiai sau vypsojo pro durų plyšį. Irgi mat burtininkas. Besiartindama prie narvelio Sofija pagalvojo, kad tokie kaip jis matyt tikro pavojaus nekelia. Jie manosi esą antrieji Grindelvaldai kuriems mokslai nereikalingi, nes ir taip nuostabūs ir nepakartojami, šitaip išeidami iš klasės jaunuoliai jaučiasi svarbūs ir drąsūs. Tikrieji juodieji magai atvirkščiai, jei jie bėga iš pamokų tai tik tam, jog galėtų mokytis savo reikmėms skirtų burtų, jie nevypso pro durų plyšius ir isteriškai neklykauja, tokie burtininkai sumanūs ir dažnai žiaurūs bet nepastebimai, jų ideologijos arba manijos vienintelės gali priversti juos išsišokti taip, kad būtų pastebėti. Žinoma tik iki tol, kol jie įgauna galią, po to tokie burtininkai pasidaro panašūs į paprastus neklusnius mokinius tik tai žaidžiančius su daug didesnia galia.
Mergaitė praėjo pro viresnį švilpynės mokinį, regis paskendusį savo paties mintyse. Grąžinusi, po sustingdymo jau atsigaunančią, smiltpelę į narvą, švilpė apsisuko grįžti. Eidama pro suolų eiles akimirkai atsigręžė atgal ir pagavo to pabėgusio Klastunyno auklėtinio žvilgsnį. Nepagalvojusi iškišo liežuvį ir iškart užsičiaupė. pasielgė kaip penkiametė, kita vertus ir pati buvo tik antrakursė. Skubiai nužingsniavo į suolą kol nespėjo dar labiau savęs sugėdinti. Jaunoji grifė sulaužiusi savo pelei stuburą regis mėgino kaltę suversti klastuoliui, jai į pagalbą atskubėjo kita, vyresnė mokinė. Regis ji puikiai išmanė Ferula burtažodį, mėgino jį paaiškinti trečiakursei. Gana sudėtingi kerai, bet vis dėl to naudingi, Sofijai pačiai rekėtų juos išmokti. Ant tuščio pergamento kampo ji ėmė raityti piešinėlius. Smulkius minotaurų ir testralių atvaizdus, kai rašaluota plunksna paliesdavo popierių po sekundės ar dviejų nupiešti padarai imdavo judėti ir netrukus keliatas jų jau lakstė po visą ritinį. Švilpė vėl nusišypsojo pati sau, regis šiais metais transfigūracija žada būti tikrai išskirtinė.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Džeimsas Greywindas Birželio 19, 2019, 11:30:02 pm
Iš patirties žinojo – raudonplaukiai nevaldomi ir laisvi, Llewellyn čia ne pirmas ir ne paskutinis. Greywindas atitraukė vadovėlį, jau jausdamas kaip neramiai spragsi užraktai jaunuolio viduje. Vaikai. Klastuolio balse skambėjo neslepiamas pyktis. Kažkodėl priminė jį ir senąjį von Sjuardą.
- Valdyk pyktį, vaike, arba sėsi į Azkabaną vieną dieną, - pavojingos gaidos buvo sutiktos kampuotu, šaltu, bet romiu tonu. Buvęs auroras stebėjo besikeliantį berniuką, o šiam atsisukus, abiejų jų akių rainelės buvo rudos. Žudikas nespėjo pasitraukti, kai klastuolis pastūmė profesorių. Odinių batai įsirėžė į grindis, išlaikydami pusiausvyrą, vyras pasikliaudamas instinktu griebėsi vyšnios lazdelės. Tačiau antro smūgio nebuvo, vaikis išsiliejo išvartydamas suolus, išmėtydamas smiltpeles ir trinktelėdamas durimis. Net ir būdamas globotiniu, jis nesugebėjo papulti į profesoriaus favoritų sąrašą kaip tai padarė Ginger su Livi ar neutralų kaip Orel, ir šiam berniukas ši diena garantuotai taps šuniška. Greywindas nykščiu perbraukė lazdelės medieną ir šyptelėjo lazdelės lanku sustatydamas suolus atgal. Ginger sušmėžavus akies kraštelyje, nieko nelaukdamas suvarė smiltpeles atgal į narvą, išskyrus vieną.
- Penki taškai iš Grifų Gūžtos už atgrubnagiškumą, panele o'Ceallachain, negi nesugebi pagauti pelės? - profesorius pakėlė balsą pastebėjęs mergaitę prie savo stalo, ant šio – pelės lavoną, - pasiimk tą pelę, uodega ir ausys niekur nedingo. – tai buvo žiaurus ir nemalonus būdas dirbti, bet efektyvi pamoka tokiems lepūnėliams kaip šie mokiniai. Nuoširdžiai neatsisukęs į klasės duris, transfigūracijos profesorius šias užtrenkė griežtu kerų mostu prieš pat klastuolio nosį, kuo puikiausiai ignoruodamas pastarojo būvį, bet neatimdamas taškų už nepagarbų elgesį, taip ir vėl paslapčia pratęsdamas amžiną tradiciją, nors penkiolikmetis savo dalį atsiims kitaip. - Pasiilgot areštų, kaip matau, gal taip išmoksit disciplinos ir tvarkos. - suėmęs "Pavertimų pradžiamokslio" nugarėlę, jis patraukė per eiles kietu žingsniu ir dar kietesniu žvilgsniu skenuodamas mokinių darbus bei ieškodamas naujos aukos.
Ko gero Livi akyse šokinėjo velniai, kaip merginos, kuri ką tik negavo taip trokštamo dėmesio. Ji sugebėjo išlaikyti rimtį ir nesusimauti, nors atsakyme galimai slypėjo šis tas daugiau – miegosi vienas, ant sofos pirmam aukšte per žiemos atostogas, ar aišku?
Wintersai sėdėjo tame pačiame suole, tiek Livi, tiek Kajus. - Pasirodyk pas mane po pamokos, Winter, taip pat pasiimk Llewellyn. - Greywindas praeidamas tarė, nė nežvilgtelėjęs pergamente paišaliojančios Orel pusėn. - Jūsų nesąmonės jums kainavo pertrauką, dirbkit, kitaip nespėsit. Nebent norit trūnyt per pertrauką.

[PRIMINIMAS: Jei parašėtė visus 3 praktikos postus, dar +1t. jeigu buvote aktyvūs t.y parašėte daugiau nei tris praktikos postus - ir šie nebūtinai turi suktis (nors gali) apie praktiką - klauskite profesoriaus, paslapčiomis šnekučiuokitės, darykite namų darbus (teorijos postas neįskaičiuojamas).
Jei užduoties nepabaigėte, bet jūsų postai yra itin originalūs, įdomūs ir ilgi, vis tiek turite galimybę gauti visus 10t.

Praktika pratęsta iki birželio 22 dienos.]
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Olivia Rose Winter Birželio 20, 2019, 08:32:11 am
Nespėjo pasidžiaugti galimybe ramiai paspoksoti pro langą. Ne, ji nebuvo iš tų, kurie dažnai paskęsta mintyse ar ima svarstyti gyvenimo prasmę ir jos sąsają su dabartimi, praeitimi, ateitimi ar dar bala žino kuo. Ne, tačiau mėgdavo prisiminti. Vis dar rankoje laikydama kiek suluošintą pelę Livi jau kėlėsi padėti ją atgal į narvą, kai prie jos klestelėjo anksčiau tolėliau, šalia Džei mėgstamos varnės sėdėjęs vaikinukas. Neaukštas garbanius, regis, iš švilpynės. Vis dar nepriprato pie hogvartsietiško skirstymo į koledžus, gal todėl į savąjį pareidavo tik pamiegoti ir retkarčiais pasivaidendavo vakarais. Tegul jai patiko grifų šurmulys, nuolatinis juokas, pokštai ir kompanija, ne visada galėdavo ten būti. Paprastai pilyje laiką leisdavo viena - būtų keista pažinojusiems socialią ir draugišką būtybę Biobetonse. Bet Durmštrangas padarė savo. Visi tąkart iš jo išėjo kitokie. Ne, ji pernelyg nepasikeitė. Prasiplėtė pasaulis, kuriame gyveno. Tik tiek.
Kadangi vaikinukas be skrupulų įsitaisė jos suole, Livi nesijautė pernelyg kalta atidžiai jį apžiūrinėdama, kol pastarasis mėgino apsimesti, jog kažkuo užsiima. Jis kažką priminė, atrodė tarsi senas, be galo ilgai nematytas pažįstamas, kurį susitikęs dar kurį laiką pasvarstai - sveikintis ar apsieis. Žalios akys stabtelėjo ties rudomis garbanomis. Darbas tiesiogine šio frazeologizmo prasme tirpo ore, ir netrukus švilpis nebegalėjo apsimesti, kad jį be galo domina Džei užduotis.
 - Olivija Rouz Winter, visada malonu susipažinti, gal malonėtumėt prisistatyti?- vos laikėsi nesijuokusi, nors tuo pačiu metu svarstė tą patį nelemtą sutapimą. Aišku, nėra labai čia didelio kriminalo. Ar maža žmonų pasauly tokia pat pavarde, juolab, kad Winter - ne tokia jau ir reta. Tačiau tuo pačiu tikriausiai abu nujautė, kad tai toli gražu nėra paprastas atsitiktinumas.- Be galo mielas sutapimas,- atsisuko į šalia sėdintįjį, garbanas ranka nubraukdama atgal kad nekristų ant akių.
Tuo tarpu Džei ramiausiai varė šiurpą nepatyrusioms nekaltoms vaikiškoms sieloms ir tuo pačiu po truputėlį tvarkėsi chaosą klasėje. Kilstelėjo antakius. Na, tai grifei šiandien nesėkmės kaip užsakytos. Livi liko tik tikėtis, kad mergaitė susipras bent pamėginti panaudoti kerus, kol pelė dar visai galų neatidavusi. Kitaip... na, darbo su lavonais patirtis visada praverčia gyvenime. Smagiu durų trinktelėjimu tam kartui pabaigęs aiškintis santykius su auklėtiniu, profesorius, matyt, nutarė prisiminti ir likusią, tyliai dirbančią ir kai kuriais atvejais net cyptelėti bijančią liaudį. Livi mikliai sučiupo pabėgti besitaikantį auksaspalvį graužiką, regis, dar nesuvokusį, kad neliko nei ausų, nei udegos, nei to prekinės letenėlės nagelio. Gaila, kad panaikinom uodegas. Laikyt nepatogu. Atsisuko į klasės priekį, kur Džei nutarė pareikšti savo nuomonę apie bendrą klasės vaizdą, kuri, ostebukle - buvo neigiama. O dar sakė, kad į Hogvartsą negrįš. Aišku, jis daug ką sakė... Livi nejučia šyptelėjo. Ką gi, bent jau turės smagius mokslo metus, bent bus ko laukti. Tačiau čia jis ją sugebėjo nustebinti.
 - Žinoma, profesoriau. Ar jį atitempi prievarta, ar informuosite pats?- buvo gana... kaip čia pasakius, keista, kai taip kalbi žmogui, su kuriuo praleidai svarbesniąją savo neilgo gyvenimo dalį.- Mano garbė ir atsakomybė,- pridūrė atsistodama ir mintyse pasvarstė, ar alternatyva pramėžti pelėdyną galioja ir jai. Ramiai nuėjo iki narvo, delnuose prilaikydama vis dar su savo padėtimi nesusitaikiusią smiltpelę. Tegul ir be tam tikrų kūno dalių, tačiau auksaspalvę.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 20, 2019, 10:23:33 am
Atrodo, Olivija, kaip save pati prisistatė, nesutriko, jog judviejų pavardės sutapo.
-Kajus Arno Wintersas,- prisistatė, permesdamas atmintyje Olivijos ir Rouz vardus ar kurių iš jų seniau nebuvo girdėjęs.
Ne. Tuščia.
Tačiau visgi, jausmas, kad čia turėtų būti šis tas daugiau neapleido jaunoji burtininko.
-Anksčiau tavęs Hogvartse nemačiau,- konstatavo faktą švilpis,- Ar gerai moki išnykti mokinių miniose koridoriuose ar perėjai iš kitos burtininkų ir raganų mokyklos? Partialis Evanesco,- mostelėjo burtų lazdele, Džeimsui Greywindui praeinant pro mokinių suolus. Smiltpelė prarado vieną nagą.
Tada atseit įniko transfigūruoti pelę, kai Džeimsas išliejo savo nepasitenkinimą susirinkusiais mokiniais. Ne, Kajus nebijojo dabartinio Klastūnyno vadovo, tačiau nenorėjo įkliūti į nemalonumus.
Tik ne šiame kurse.
Pala.

Gebenės medžio su fenikso plunksna burtų lazdelė sustingo.
Kajus atsisuko į Oliviją.
-Klausyk, galiu iš tavęs paprašyti pagalbos? Penktame kurse buvau susitikęs Greywindą ir paprašiau, kad išmokintų manęs gynėjo kerų,- sunkiai atsiduso ir pavartė akis,- Man nepavyko išsiprašyti. Gal galėtum, kai liksi po pamokos, paprašyti jo? Būčiau labai dėkingas.
Mintis, kad naudojasi kažkuo, jog pasiektų savo nedingtelėjo Kajaus galvoje. Ne, tai buvo tik paprastas prašymas pagalbos.
Kajus puse lūpų vyptelėjo.
-Ar galėtum?
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 20, 2019, 05:13:29 pm
Stevie pyko. Jai labai reikėjo, kad viskas pasisektų. Mergina buvo pasiryžusi išmokti šiuos kerus. Nesuprato, kodėl, tačiau buvo būtina įrodyti profesoriui Greywindui, kad ji nėra kvaila ir geba bent kažką padaryti tinkamai. Galbūt tokie jausmai liejosi dėl to, kad tiesiog tragiškai nesisekė prieš tai buvusioje nuodų ir vaistų pamokoje.
Rudaplaukė pagaliau susikaupė ir buvo pasiruošusi pradėti darbą su smiltpele, kuri sustingdyta gulėjo ant stalo. Stevie dėl visa ko susidėjo knygas atgal į kuprinę - o tai paims ir išnaikins pusę knygos... Jau norėjo pradėti dirbti su pele, kai kažkoks idiotas išlėkė iš klasės ištaškydamas viską aplinkui. Grifės pelė jau buvo benuslystanti nuo užkliudyto stalo, tačiau mergina spėjo ją sugauti už uodegos. Gerai, kad nespėjau panaikinti niūriai pagalvojo Stevie. Laimė, profesorius greit sutvarkė stalus, tad ramiai buvo galima kibti į darbą. Stevie tikrai nebuvo iš tų gerų vaikučių, kuriems nepatinka išdaigos. Tačiau šioje pamokoje jai norėjosi pasiekti geriausią įmanomą rezultatą.
- Partialis evanesco, - galiausiai ištarė ji, nukreipusi lazdelę į pelę. Bandė panaikinti ausis. Žinoma, nepasisekė. Stevie skubiai žvilgtelėjo į profesorių - ar jis nepamatė šios nesėkmės? Tačiau panašu, kad vyriškiui buvo svarbesnių reikalų. Kažkas sugebėjo dar ir sutrypti savo pelę... Grifė atsiduso ir atsisuko į savo gyvūnėlį. Garsiai iš aiškiai ištarė: - Partialis evanesco.
Ši kartą pasisekė geriau. Lyg ir. Tačiau smiltpelė prarado ne tik ausis, bet ir visą galvą.
- Po velnių! - nesusilaikiusi suriko Stevie. Ko gero, ją išgirdo visa klasė... Tačiau ne tai dabar buvo svarbiausia. Grifė tikėjosi bent jau uodegą tinkamai panaikinti. Tad kurį laiką žiūrėjo į savo sustingdytą begalvį gyvūnėlį ir bandė susikaupti.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Birželio 20, 2019, 05:20:48 pm
Pirmiausia, ką pamatė Dafydd, buvo artėjanti kažkokia blondinė. Tik jai priėjus visai arti, klastuolis pamatė, kad tai ta pati, su kuria jis turėjo reikalų. Deja. Nors prisiminti buvo visai smagu. Tad velsietis piktai jai išsišiepė.
- O koks tavo reikalas, kaip aš elgiuosi? - paklausė penkiolikmetis. Jis norėjo ką nors pridurti, tačiau Adelė akivaizdžiai jo nebesiklausė. Klastuolis pasivaipė ir spoksojo toliau.
Kai durys užsitrenkė tiesiai prieš nosį, Dafydd, tiesą sakant, labai nustebo. Ar jis nieko nedarys? paklausė savęs klastuolis, negalėdamas tuo patikėti. Nors mokslo metai dar tik prasidėjo, velsietis jau spėjo suprasti, kad naujasis koledžo vadovas tikrai ne iš tų, kurie taip lengvai atleis tokius dalykus. Dafydd puikiai suprato, kad prisidirbo. Ir šiek tiek prisibijojo to, kas jo laukia. Net neabejojo, kad kažkas tikrai laukia. Tačiau šiandieninės linksmybės dar tikrai nesibaigė. Klastuolis paklebeno rankeną - panašu, kad Greywindas duris užtrenkė, tačiau jų neužrakino. Tad penkiolikmetis atidarė duris ir grįžo į klasę. Pamatė, kad ten jau viskas sutvarkyta, lyg nieko nė nebūtų įvykę.
- Laba diena, - garsiai ir apsimestinai mandagiai pasisveikino Dafydd. Galvoje šmėžavo mintys, kad to daryti nereikėtų. Tačiau jeigu prisidirbta iki kaklo, koks skirtumas? Velsietis nuėjo iki pelių narvo ir išsitraukė vieną. Ji atrodė kažkokia apdaužyta - Dafydd nutarė, kad ji, ko gero, viena iš tų, kurias jis nušveitė ant žemės, - tačiau tebeturėjo ir uodegą, ir ausis. Puiku. Raudonplaukis pasiėmė gyvūnėlį ir grįžo prie to paties stalo, prie kurio sėdėjo prieš palikdamas klasę. Vos tik atsisėdo, pasirodė, kad vėl skauda galvą. Vaikinas net išsigando, kad profesorius jau vėl sugrūdo knygą jam į galvą, tačiau suprato, kad tai, ko gero, tik psichologiniai triukai. Bent kol kas jis buvo saugus.
Žinoma, Dafydd nė neketino išbandyti kerų su smiltpele. Jis tik norėjo pažaisti su jau ir taip gerokai nukankintu gyvūnėliu. Klastuolis paleido ją ant stalo. Pelė pradėjo bėgti tolyn, tačiau velsietis nukreipė lazdelę ir ištarė:
- Accio!
Smiltpelė atskrido delnan. Dafydd paėmė ją už uodegos, kad neįkąstų. Nesinorėjo kviesti profesoriaus... Jis ištiesė ranką, kad pelė tabaluotų ant uodegos, atsišliejo į kėdės atlošą ir pradėjo laukti pamokos pabaigos.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Wrena Alder Birželio 20, 2019, 09:00:16 pm
Alder nuleidus galvą į vadovėlį jau gailėjosi, kad atsisėdo pirmajame suole. Nors turbūt tam profesoriui ji rūpėjo tiek, kiek kiaulei dangus. Arba tiek, kiek jos tėvai rūpinasi ja. Visai nedidelis skirtumas, tiesa?
Profesorius Greywindas priminė apie tai, ką beveik buvo užmiršusi - ilgesnė pamoka nei visuomet. Bent dėl vieno profesorius buvo teisus - pamoka bus labai ilga ir nuobodi. Labai nenoromis atsistojo ir nuėjo pasiimti smiltpelės. Rodos, profesoriai, o ypač transfigūracijos, mėgo įvairius gyvūnėlius laikyti bandymų triušiais. Narvas buvo klasės gale, tad teko praeiti pro galinius suolus. Pasigriebus smiltpelės uodegą, išsitraukė pelę iš narvo. Ši muistėsi visą kelią iki suolo, tačiau bent jau neįkando. Norėjosi užsikimšti ausis arba pabėgti iš klasės, mat dėjosi kažkokios nesąmonės. Piktas profesoriaus balsas, atsišaudymai... Wrena nenorėjo į tai gilintis. Koks skirtumas ką kažkas pasakė? Juk greičiausiai šiandien prie pietų ar vakarienės stalo visi ir taip tik apie tai kalbės, bus pilna laiko prisiklausyti.
Vargšė pelė žiūrėjo į švilpės akis, lyg bandydama ją perkalbėti. Delne gulinti smiltpelė atrodė nepaprastai liūdna - tokio liūdno graužiko Alder dar nebuvo mačiusi. Būtų Akro, nereiktų jokių Partialis Evanesco.
Kažkas išvartė suolus. Atsisukus neatskyrė kurio mokinio jau nebebuvo - trinktelėjusios durys ir tiek. Nesiklausė kas vyksta pamokoje, tačiau gerai bent tiek, jog jos suolas liko vietoje (dar vienas pliusas sėdint pirmame suole, kuris kovojo prieš daugybę minusų). Pelė mėgino įkąsti ir pabėgti, tačiau šis planas jai neišdegė - tebuvo tiesiog tvirčiau suspausta delne. Su tarimu kaip ir buvo viskas aišku. ParTIAlis evanESco. Dėl visa ko pakartojo burtažodį balsu porą kartų. Ketvertą kartų tiesiog mostelėjo lazdele, kartą smiltpelė jai vėl norėjo įkąsti, tačiau Alder jos nepaleido. Nenorėjo tokių problemų ir atrodyti dar didesne nevykėle profesoriaus akyse.
 - Partialis Evanesco,- ištarė burtažodį ir nukreipė į smiltpelės ausytę. Nieko. Visiškai nieko, kas bent šiek tiek panaikintų tokį mažutį objektą. Naivuolė. Tikėjais, iš pirmo karto pavyks? Juk tau niekuomet nesisekė transfigūracija. Alder žvilgtelėjo į vadovėlį, tačiau nieko gero jame nerado - profesorius buvo pasakęs viską. Ištarė burtažodį kaip ir gerai... Na, nebent medinis riešas.- Partialis Evanesco.
 Vėl nieko doro nenutiko, tik šį kartą pastebėjo, jog pradingo nedidelis kailio gabalėlis nuo pelės ausies. Lankstesnis riešas. Reikia lankstesnio riešo. Kurioje parduotuvėje jį būtų galima nusipirkti? Olivanderiuose ar Derviše ir Bangyje? Mažytė pelė jau buvo įbauginta pakankamai, tad turbūt net negalvojo apie sprukimą. Alder atsiduso. Nei darbas sekėsi, nei klasėje buvo ramu. Tiesiog puiki pamoka.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adelė Ginger Birželio 20, 2019, 10:42:25 pm
  Šviesiaplaukė stebėjo aplinką. Jos akys buvo išpūstos, o antakiai pakelti. Jai dar vis nedašilo, kas vyksta klasėje. Visi buvo lyg nušokę nuo proto, kas pelę pritėškė, kas stalus išvartė. Merginos galva buvo išūžta kaip reikalas, ji laukė kol profesorius Greywindas bus bent minutėlei laisvas, kad galėtų su juo šnektelėti. Menkas susierzinimas dominavo žemaūgės veide, ši piktai stebėjo grifę, kuri nukankino vargšę pelę iki pasimatymo su šventu Petru. Iš kur ji tokia?
  Nuobodžiaudama mergina ant pergamento nemažos skiautės paišaliojo visokias nesąmones, tačiau vienas kampelis buvo ypatingas, jame buvo švelnių veido bruožų moteris garbanotais plaukais - Melisa Keyes. Ginger mergina šyptelėjo, buvo išsiilgusi savo tolimos giminaitės, kuri lyg viesulo blaškoma trankosi po pasaulį vos gavusi algą. Kitoje pergamento pusėje mėlynakė jau buvo užrašiusi naujo kūrinio melodiją natomis. Manau, čia tiks pianinas. Visa skiautė greitai buvo užpildyta natomis, portretais ir drabužių dizainais, kuriuos bandys kurti po pamokos grįžusi į bendrąjį kambarį. Sulanksčiusi pergamentą įsidėjo jį į kelnių kišenę.
- Profesoriau,- vos tik vyras atsilaisvino Adelė pašoko ant kojų ir pribėgo prie jo.- Turiu klausimėlį,- pratarė.- Ar galima būtų su jumis susitarti dėl papildomų pamokų? Norėčiau išmokti keletą naujų burtažodžių,- blondinės galvoje jau sukosi burtažodžių lavinos, kuriuos ji norėjo išmokti.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Fiadh o Ceallachain Birželio 21, 2019, 04:29:59 am
Kažkokia nepažįstama mergina norėjo padėti Fiadh. Tai buvo taip netikėta, kad mergaitė nė nereagavo, kai mergina grįžo į savo vietą. Tačiau šiaurės airė sugebėjo išgirsti, kas jai buvo patarta, tad išbandė kerus:
- Ferula.
Grifiukė bandė atlikti tinkamą judesį ranka, tačiau, atrodo, kažką darė ne taip. Visiškai nieko neįvyko. Ir tada ją pasiekė profesoriaus Greywindo balsas...
Fiadh jautė, kaip pradeda virpėti lūpa. Suprato, kad tuoj tuoj apsiverks. Kodėl jis turėjo atimti taškus iš Grifų Gūžtos? Juk tai to klastuolio kaltė... galvojo mergaitė, tačiau tai ne itin padėjo. Atrodė, kad ašaros gali pasipilti bet kurią akimirką. Fiadh, nors ir buvo labai jautri mergaitė, nemėgo to rodyti. Negalėjo pakęsti ašarų kitų akivaizdoje. Ypač profesoriaus. Ypač šito profesoriaus. Tad ji skubiai paėmė pelę ir grįžo prie savo stalo. Nebuvo tikra, bet profesoriaus žodžiai pakišo jai mintį, kad smiltpelė negyva. Gal dėl to burtai nepavyko pasakė sau šiaurės airė. Atrodo, galėtų džiaugtis, kad nepavykusių burtų priežastis nėra jos nemokšiškumas. Tačiau mergaitė suprato nužudžiusi pelę. Po šios minties ašaros skubiai surengė susirinkimą šviesiaplaukės akyse. Kodėl būtent aš?
Kol ašaros nepasiliejo upeliais, Fiadh pradėjo galvoti, ar kerai veiks su negyva pele. Jeigu jai pavyktų kažkaip atlikti užduotį, galbūt profesorius Greywindas šitaip nebepyktų? Galbūt pavyktų gauti bent kokį vieną tašką? Grifiukė nutarė, kad verta pabandyti. Ji ilgokai mąstė: per viską, kas čia nutiko, visai pamiršo tiek burtažodį, tiek rankos judesį. Kadangi aplinkui, atrodo, niekas net nebandė atlikti užduoties, Fiadh negalėjo netgi paklausyti, ką sako kiti... Žvilgtelėjusi į lentą pamatė, kad burtažodis tebėra užrašytas ten. Pasiraususi atmintyje (vadovėlio skaityti nejuto noro) prisiminė ir rankos judesį.
- Partialis evanesco, - ryžtingai ištarė mergaitė, nukreipusi lazdelę į pelės uodegą. Jos nuostabai, pasisekė puikiai! Ji pakartojo burtažodį. Tačiau, ko gero, pirmąjį žodį ištarė neaiškiai ar per tyliai: dingo ne tik pelės ausys. Dingo visa pelė. Fiadh tiesiog pakraupo, nes suprato: teks vėl kviesti profesorių Greywindą, kad pasakytų, kas nutiko. O uodegą panaikinti juk pavyko...
- Profesoriau, - tyliau už tylą kreipėsi grifiukė, pakėlusi ranką. Ji nė nežinojo, kaip pasakyti, kas nutiko. Ir buvo tikra, kad šitame kabinete artimiausią dešimtmetį nesirodys. - Aš... Panaikinau uodegą. Tikrai. Man pavyko. Bet po to... Po to... Dingo visa pelė...
Fiadh juto: jeigu sulauks bent vieno griežtesnio žodžio, ašarų nebesulaikys.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 21, 2019, 07:49:15 am
Susikaupti, sakykim taip, nesisekė. Gal dėl klasėje vis nerimstančio šurmulio. Gal dėl žuvusių ar bent jau skriaudžiamų gyvūnų. Gal dėl to, kad ant stalo tysojo begalvė pelė. Tiesą sakant, Stevię labai kamavo klausimas: o kas dabar? Ar jos pelė, netekusi galvos, žuvo? Jeigu taip, tai per vieną pamoką žuvo du gyvūnai. Bent du. Ir vieną iš jų nužudė ji - Stevie Green. O gal gyvūno galva tiesiog dabar yra kitoje materijoje ar būsenoje? Galbūt smiltpelei viskas gerai? Merginą gerokai kamavo šis klausimas. Jeigu pelė gyva, ar verta jai nuiminėti uodegą? Ar verta suteikti dar daugiau streso? Kita vertus, jeigu gyvūnas nemirė, galbūt jis net nejaučia, kad kažkas pasikeitė?
Grifė susiraukė. Kodėl negalėjome dirbti su kokiais nors negyvais daiktais? Dabar per daug mąstymo... Ilgokai spoksojusi į kūnelį ji galiausiai pakėlė ranką ir paklausė:
- Ar mano pelė gyva? Turiu omenyje, ar dingusios kūno dalys tik pakeičia savo materiją, ar išnyksta visai?
Šeštakursė labai tikėjosi, kad profesorius Greywindas neuždūks, pamatęs, ką ji pridirbo. Tuo labiau, kad tai tikrai nebuvo rudaplaukės intencija. Tuo labiau, kad gal jai ir būtų pasisekę geriau, jeigu čia nebūtų tiek triukšmo...
Stevie apsižvalgė po klasę. Panašu, kad Adelei Ginger viskas pasisekė puikiai. Tai grifės nė kiek nenustebino. Po patirtų nuotykių ji buvo įsitikinusi, kad Adelė yra viena protingiausių Hogvartso mokinių. Deja, Green iki varnės buvo toli toli... Galiausiai ji suprato, kad reikia bent dalį užduoties atlikti tinkamai. Ir panaikinti bent jau uodegą... Tad Stevie pasistengė susikaupti (klausimas, ar jai pavyko, taip ir liks neatsakytas...) ir nukreipė lazdelę į begalvės smiltpelės uodegą.
- Partialis evanesco, - ištarė ji, brėždama kažką panašaus į mažąją n raidę. Lyg ir pavyko, tik tiek, kad pavyko panaikinti tik pusę uodegos. Stevie pasvarstė, ką daryti. Nutarė profesoriaus nebekviesti. Tiesiog pakartos kerus ir tiek...
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Džeimsas Greywindas Birželio 21, 2019, 11:58:26 pm
Profesorius pažvelgė į merginos miško žalumos akis.
- Atitempsi. – trumpai ir visai nemokytojiškai tarė jis atpalaidavęs pirštus, laikančius transfigūracijos vadovėlį ir vėliau vyšnios lazdelę paslėpęs mantijoje.
Šiandien Wintersas po sėkminga žvaigžde miegojo, jeigu sugebėjo neįkliūti. Bet jei ne jis, tai...
- Žodynas, Green! – vyras nestipriai, bet aiškiai bilstelėjo Emeriko Žabo „Pavertimų pradžiamokslio“  viršeliu per grifės viršugalvį. – Ne namie, panele, žiūrėk savo liežuvį. – rudaakis suniurzgė, kai durys atsivėrė ir įslinko dar viena būtybė. Pernelyg mandagus pasisveikinimas iš tos pačios klastuolio fizionomijos nuskambėjo dirbtinai ir liko praleistas pro ausis, bet kokiu atveju. Net nežvilgtelėjo berniuko pusėn, kuomet apžvelgęs susirinkusius mokinius, patraukė profesoriaus stalo kryptimi batams ir vėl skardžiai kaukšint aptilusiame kabinete.
Atsiremdamas į stalą, kreiduotus pirštus įrėmė šalia. Šalimais gulėjęs atverstas vadovėlis užkliudė žvilgsnį – ak taip, kita pamoka sukūrimas – ir privertė prisimerkti, jau savęs nebeklausdamas kokia velniava išlys iš šių avigalvių kitąkart. Pro vis dar atidarytus langus pūstelėjęs vėjas pervertė puslapį, o akies kraštelyje sujuodavo. Džeimsas pakėlė galvą.
- Antradienį šeštą valandą mano kabinete. Pradėsi nuo kitos savaitės. – to buvo galima tikėtis – Adelė Ginger prašo papildomų pamokų. Ko gero jos galva jau plyšo nuo įvairiausių burtažodžių ir ketinimų, kažin ar juodų, ar baltų, bet merginos noras transfigūracijos profesoriui leido lengvai pasimėgauti palengvėjimo jausmu, sumišusiu su maloniu noru sukirsti varnanagę. Ne visi kvaili, pasirodo. – Surašyk burtažodžius. – smakru parodė į pergamento krūvelę ant stalo paauglei, kurios tyros, užburiančios lyg dangaus mėlynė akys priminė vaiką, dar nemačiusį gyvenimo žiaurumų. Kol kas?...
Kol šalia vystėsi naujoji Hermiona Įkyrėlė, viename iš kabineto suolų tyliau už tylą kniaukė mergaitiška Nevilio Nevėkšlos kopija o'Ceallachain. Jaunėlė jau rodėsi bet kurią akimirką prapliups ašaromis, taip tik dar labiau sudirgindamas paskutinius Greywindo nervus ir savitvardą neužrėkti, nepakelti rankos, tuo labiau lazdelės visai neakademiškam kerų pliūpsniui. Tačiau vyras tik užsimerkė, norėdamas, jog dar vienas šaltas vėjo gūsis paliestų randuotą jo veido odą.
- Išeik iš kabineto. Pasiimk ponaitį Llewellyn, jis aiškiai nesuprato, jog pasirinko nedalyvauti mano pamokoje. – nerėkė, nestaugė, tonas buvo lygus. Jis nepasakė nei ar lauks, nei ar nelauks šio lininių plaukų kuokšto savo pamokoje, bet užuomina buvo aiški – šiandien tau užteks, dink iš mano akių, kol dar gyva.
- Gyva, jos kūno dalys egzistuoja kitoje materijoje. – Greywindas po pauzės tarė tai pačiai Green, kuriai bilstelėjo knyga per pakaušį. – Šeštas kursas, jau turėjai tą žinoti.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Fiadh o Ceallachain Birželio 22, 2019, 11:29:25 am
Džeimsas Greywindas išvarė ją iš pamokos. Fiadh juto, kaip virpa lūpa. Mergaitė sėdėjo suole ir nežinojo ką daryti. Gyvenime dar nebuvo taip nepasisekę, kad profesorius nebepakęstų jos egzistavimo klasėje. Ir dar, visų gražiausia, pasakė su savimi pasiimti Llewellyn... Žmonių, kurių Fiadh bijojo, eilėje, į pirmą vietą kaip vėjas staigiai įsiveržė Džeimsas Greywindas. Tačiau ir tas klastuolis užėmė nemaloniai aukštą vietą. Na, galbūt ne antrąją, ši garbinga vieta, ko gero, atitektų Fiadh motinai. Tačiau raudonplaukis ant prizininkų pakylos vis tiek užliptų... Tad natūralu, kad šiaurės airė nė nežvilgtelėjo jo pusėn. Ir neketino kažko daryti kartu su juo. Šviesiaplaukė buvo tokia išgąsdinta, kad bijojo net ir krustelėti. Taip, šį kartą profesorius Greywindas jos neapšaukė. Deja, tai nelabai padėjo: mergaitė drebėjo kaip epušės lapelis.
Iš pradžių atrodė, kad profesorius pasakė šiuos žodžius ir galbūt nesitiki, kad Fiadh iš tiesų išeis iš pamokos. Tai būtų pernelyg didelis išsišokimas. Tuo labiau, kad jis nė akimirkai negavo ramybės: visi tiesiog puldinėjo profesorių klausimais ir nesėkmėmis. Tad Fiadh šiek tiek nusiraminusi ir toliau sėdėjo savo suole. Žinoma, praktikuotis kerų ji negalėjo - nebeturėjo pelės. O kitos mergaitė tikrai nebūtų išdrįsusi pasiimti. Ankstesnieji profesoriaus Greywindo žodžiai nuskambėjo kaip grasinimas. Tad šiaurės airė tyliai sėdėjo savo suole ir tikėjosi, kad ši nelemta pamoka kada nors pagaliau baigsis.
Deja, po kokios minutės Fiadh pasirodė, kad profesorius Greywindas atidžiai žiūri į ją. Sunku pasakyti, ar profesorius bent žvelgė į tą pusę, tačiau grifiukė buvo tokia išgąsdinta, kad tikriausiai artimiausią savaitę sapnuos košmarus, kuriuose aktyviai veiks transfigūracijos profesorius. Taigi trečiakursė nutarė, kad, ko gero, geriau iš tiesų išeiti iš pamokos ir nebepykdyti to baisaus žmogaus. Na, o jeigu jis supyks, kad ji išėjo... Ką gi, tuo metu ji jau bus kitoje durų pusėje - saugiojoje pusėje.
Galiausiai šviesiaplaukė susidėjo priemones į kuprinę. Lazdelę įsikišo į apsiausto kišenę. Pagalvojo, ką reikėtų daryti su pele, kuri vis tik egzistuoja. Tačiau Fiadh pelės nematė, tad nutarė, kad su ja nedarys nieko. Profesorius Greywindas galės susitvarkyti pats. Galiausiai grifiukė atsistojo ir, stengdamasi eiti kuo ramesniu žingsniu, išėjo iš klasės. Vos tik uždarė duris, mergaitė nebesulaikė ašarų.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adelė Ginger Birželio 22, 2019, 11:43:01 am
  Penktakursė turėjo svarią priežastį išmokti daugiau burtažodžių, deja, niekas tos priežasties nežinojo, dar nebuvo tokių artimų jai žmonių, kuriems galėtų tai pasakyti, tačiau jeigu kas ir paklaustų kam jai tai reikalinga, ši paprasčiausiai atsakytų, kad nori atsigriebti už praleistą kursą ar šiaip daugiau mokėti. Jeigu žuvęs brolis ir palikę tėvai dabar matytų šviesiaplaukę, tikrai ja didžiuotųsi, tačiau pačiai Adelei tai ne itin rūpėjo, nebent brolis, tėvus ji buvo pati ištrynusi iš savo gyvenimo, nors dažnai ir tekdavo juos prisiminti. Ginger atžalos, sulaukusi atsakymo, akyse galima buvo matyti lengvai spindintį džiaugsmo žiburėlį. Greitai savo trumpomis kojomis nubėgusi iki suolo pasiėmė plunksną ir rašalą, o sugrįžusi pagriebė pergamentą. Įskaitomomis ir dailiomis raidėmis suraizgė keturis burtažodžius, kuriuos norėjo išmokti per šiuos metus kartojant penktąjį kursą.
Citata
Vipera Evanesca
Serpensortia
Incarcerous
Ectomatic
  Bent jau atsigriebsiu už praeitus metus, kuriuos praleidau veltui. Blondinė paliko pergamento norimus išmokti burtažodžius ant profesoriaus stalo ir tyliai pasišalino į savąjį paskutinį suolą.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Olivia Rose Winter Birželio 22, 2019, 01:21:11 pm
Taip ir knietėjo nueinant mestelėti trumpą kandų "okei", bet netikėtas ir trumpas akių kontaktas padarė savo. Abiem. Nieko nesakiusi grįžo į savo vietą ir ramiai atsisėdo. Jeigu orientacija laike nebuvo pradanginta (ironiška), pamoka ėjo į pabaigą. Atsisuko į šalia sėdintį pagaliau savo tapatybę atskleidusį švilpį.
Nusišypsojo. Per visą laiką kol mokėsi čia, dar nebuvo nei vieno, taip atkakliai besiperšančio į pažintis. Na, gal ne atkakliai, bet bent jau bandančio. Tai buvo gana nauja, ko nepasakysi apie vardo sąskambį. Tegul anksčiau nepažinojo (nors nebuvo tikra, gyvenime girdėjo per daug pavardžių, kad įsimintų visus) nieko panašiu vardu, tačiau silpnas deja vu jausmas neapleido mintyse pakartojant išgirstus tris žodžius. Tarsi jau būtų mačiusi. Gal neištartą, bet užrašytą - dailiu vingiuotu kursyvu.
 - Keista, niekada nesistengiau slėptis,- vyptelėjo, pabrėžtinai pasitaisydama ryškiai raudonas garbanas. Su tokiom minioje lengvai neišnyksi, bet ji mokėsi.- Bet tavo tiesa, mokiausi Biobetonse. Mieli prisiminimai,- nors didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, akcento balse beveik nebuvo justi. Gal kai ką tarė kiek minkščiau nei čia įprasta, tačiau tėvas ir brangieji seneliai kruopščiai prižiūrėjo, kad Livi pernelyg neperimtų prancūziškų manierų - tai, beje, buvo bene vienintelis jems rūpėjęs dalykas.
Savo požiūrio į Kajų nekomentavo. Gal atsiminė jį mačiusi - juk stebėdavo žmones - tačiau neturėjo pasakyti nieko įdomaus. Juolab, kad pajutęs artėjant Džei, vaikinas iškart susikoncentravo į pelę - ar kaip ten dar būtų galima pavadinti pusės galūnių netekusį graužiką. Nuostabu, tačiau jis buvo vienintelis, pakolkas dar nespėjęs užkliūti gerbiamajam profesoriui. Nors neatrodė, kad jo pernelyg bijotų - priešingai nei toji pati trečiakursė grifė. Papurtė galvą. Čia jau beveik talentas - per vieną pamoką prisidaryti tiek bėdos - ir, regis, netyčia. Tuo tarpu klastuolis, kuriam akivaizdžiai trūko veiklos arba gero muštro, problemų ieškojo net rėkdamas. Tačiau, regis, dar nebuvo patenkintas rezultatu.
Džei nukreipus dėmesį į kitą kantrybę praradusią grifę, Kajus nutarė, kad saugu tęsti pokalbį, kurio tikslo ir esmės Olivija vis dar neperkando. Kilstelėjo antakius. Dar viena staigmenėlė. Keistai pažįstamas, keisti ryšiai. Regis, pasirodžiusi po pamokos ir ji turės keletą klausimų. Tiesa, ne visai tokių, kuriuos jai uždavė vaikinas.
 - O kodėl nutarei, kad aš turiu kažkokią įtaką jo sprendimams?- nusijuokė. Susikėlė koją ant kojos. Jai nereikėjo vaidinti. Seniai to nebedarė.- Jeigu atsakė tau, kodėl neturėtų atsakyti man? Juolab, kad šiandien jam visai neužkliuvai, ko nepasakysiu apie save,- nusišypsojo. Ne, nesigailėjo.- Kajau Arno Wintersai, aš tau nieko nepažadu, nes jeigu uždavus šį klausimą kils pavojus mano gyvybei, bėgsiu ir nelauksiu atsakymo,- Livi kalbėjo rimtai, bet akys juokėsi. Pasiilgo to jausmo - kai gali ramia širdim gainti visiems nervus ir nebijoti pasekmių.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Birželio 22, 2019, 01:24:13 pm
Reikia pasakyti, profesorius Greywindas buvo išties išmintingas žmogus. Ko gero, jis buvo pirmasis žmogus, sukėlęs Dafydd nuoširdžią pagarbą. Klastuolis ir pats nustebo. Tačiau jautėsi būtent taip.
Kita vertus, ta pagarba, ko gero, nebuvo pakankama, kad velsietis pagaliau imtųsi darbo. Jis ramiausiai sėdėjo suole ir spoksojo į profesorių, kartais užmesdamas akį į savąją pelę - reikėjo patikrinti, ar ji nenutrūko nuo uodegos...
Išgirdęs savo pavardę Llewellyn vėl pakėlė akis į Klastūnyno vadovą. Jeigu jis gerai suprato, dabar jau pats profesorius norėjo, kad Dafydd iškeliautų iš klasės. Per vėlu pašaipiai pagalvojo Dafydd, suprasdamas, kad dabar darys viską, kad tik nereikėtų išeiti anksčiau laiko. Jeigu reikės, stipriau pastums profesorių. O kas čia tokio?
Pamatęs, kaip Adelė Ginger skuodžia prie profesoriaus stalo, Dafydd kilstelėjo antakius. Moksliukė... Klastuolis neketino nieko sakyti, tačiau neišlaikęs einančiai atgal į suolą merginai mestelėjo:
- Jeigu jau tokia protinga, kad nori išmokti daugiau, ko neparodei savo meistriškų sugebėjimų su kvidičo kamuoliu?
Velsiečiui nerūpėjo, ar Adelė ką nors atsakys. Juk ji tebuvo vienas iš daugelio žmonių, su kuriais Dafydd susipyko. Ko gero, reikėtų sakyti, vienas iš daugelio, su kuriais jis susitiko. Klastuolis pradėjo raustis atmintyje: ar buvo kas nors, su kuo jis susidūrė kur nors šioje pilyje, bet nesusiriejo? Mintyse išplaukė Mionos Heros paveikslas. Tačiau klastuolis nenorėjo net pagalvoti apie tą žmogų. Tad skubiai nukreipė mintis kita linkme. Šiuo atveju tai buvo vargšė smiltpelė, tebetabaluojanti penktakursio rankoje. Dafydd žvilgtelėjo į laikrodį ir pamatė, kad iki pamokos laiko liko ne tiek ir daug. Ko gero, jau reikėtų parnešti gyvūnėlį į narvą. Klastuolis atsistojo. Jis nė nepažvelgė profesoriaus pusėn - o koks skirtumas, ką jis pagalvos? Tuo labiau, kad velsietis nedaro nieko blogo: jis, priešingai, neša pelę atgal į narvą. Likus porai žingsnių iki jo Dafydd pamatė, kad narvo durelės atidarytos. Raudonplaukis piktai išsišiepė. Ne, tų dviejų žingsnių jis neis. Klastuolis tvirčiau paėmė pelę į ranką, nusitaikę ir švystelėjo ją atdarų durelių link. Žinoma, nepataikė. Gyvūnėlis trenkėsi į narvo sieną ir žnektelėjo ant grindų. Dafydd be galo demonstratyviai atsiduso, priėjo prie pelės ir netgi teikėsi pasilenkęs ją pakelti. Panašu, kad gyvūnas stipriai prisitrenkė. Klastuolis to nepaisydamas sukišo ją į narvą ir grįžo į savo suolą. Ką gi, dar viena pamoka atbūta...
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Birželio 22, 2019, 01:37:45 pm
Žinoma, keiksmas nuaidėjo per visą klasę. Ir, savaime aišku, nepraslydo profesoriui pro ausis. Panašu, kad Stevie tapo antrąja mokine, šiandien gavusia per galva. Laimei, ne taip stipriai kaip tas problemų maišas Dafydd. Ir, žinoma, grifė reagavo daug ramiau. Ji jau norėjo atsiprašyti, tačiau apsigalvojo: problemų profesorius turi tikrai daug. Atsiprašyti reikėtų ne jai. Yra tokių, kurie profesorių vargino daug labiau negu ji.
Profesorius teikėsi atsakyti į užduotą klausimą. Žinoma, nepraleido progos pabambėti, kad Stevie kažko nežino. Greywindui šnekant, šešiolikmetė su ne itin patenkinta mina spoksojo į profesorių. Tačiau svarbiausia buvo, kad pelė tebėra gyva. Ir, reikia tikėtis, Klastūnyno vadovas po pamokos viską sutvarkys. Na ir pamoka... mąstė Green, niekaip nesiimdama burtų, kad panaikintų likusią uodegos dalį. Šis laikas, praleistas transfigūracijos pamokoje, ko gero, įsimins ilgam. Tačiau ar dėl to, ką išmoko, ar tik dėl to, kas čia visą laiką vyko? Stevie nuoširdžiai norėjo išmokti transfigūracijos. Tad ji ryžtingai čiupo lazdelę, kažkodėl gulėjusią ant stalo, ir nukreipė ją į begalvio gyvūno uodegą:
- Partialis evanesco!
Pagaliau pasisekė! Uodega išnyko lyg nebuvusi. Stevie su tam tikru liūdesiu žiūrėjo į ant stalo gulinčią smiltpelę. Bet ar tai yra smiltpelė? Tik kažkoks kūnas su keturiomis kojomis. Nei galvos, nei ilgos uodegos... Vaizdas tikrai buvo nekoks. Tad rudaplaukė paėmė gyvūnėlį ir nunešė į narvą. Ji pamatė, kaip tas pats Dafydd švystelėjo savąją pelę ir ji nukrito žemėn. Antakiai pakilo beveik iki pakaušio, bet Stevie nutylėjo: nutarė, kad neverta net prasidėti su šituo tikrai ne viso proto klastuoliu. Green atsargiai įkišo pelę į narvą ir paguldė ant grindų.
Mergina grįžo į savo suolą ir žiūrėjo, kaip Adelė eina iki profesoriaus stalo ir grįžta į savo vietą. Šešiolikmetei į galvą šovė mintis. Ji ilgokai kaupė drąsą. Vis dėlto profesorius Greywindas gali reaguoti bet kaip... Tačiau galiausiai mergina pasiryžo. Ji atsistojo ir priėjusi prie profesoriaus paklausė:
- Ar galėčiau ir aš kartu su Adele pasimokyti papildomai?
Stevie jautė, kaip jaudinasi. Bet juk čia nėra nieko blogo, jeigu ji nori išmokti daugiau, ar ne?
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Birželio 22, 2019, 02:14:45 pm
Prancūzija, įdomu...
Kajus prikando apatinę lūpą.
-Sunku paaiškinti,- pradėjo, susiraukdamas. Jam buvo sunku rinkti žodžius ir nuspręsti kaip visa tai tinkamiau paaiškinti,- Tiesiog, nujaučiu, kad turi įtaką ir tiek.
Nugurkė seiles.
Pats kvailiausias jo atsakymas.
-Neužkliuvau, ir kas? - Kajus papurtė galvą.- Tačiau jei aš dar kartą paprašysiu, tikrai užsirausiu, o to aš nenoriu. Geriau, kad būtų tarpininkas, kuris man padėtų. Kažkas, kuris yra šalia ir nešalia,- Kajus tikrai buvo pastabus, tačiau nenutuokė ką stebi prieš savo akis ir neturėjo žodžių tai apibūdinti,- Tas, kurio perduoto  prašymo Džeimsas, - švilpis nė nepajuto, kaip profesorių pavadino vardu,- negalėtų atmesti prašymo. Tą kartą atsisakė, nes sakė turiu globėją ir tas moko, pats sakė, jog - jis ne profesorius,- vyptelėjo,- Taip, mane globėjas galėtų pamokyti, tačiau tasai labai užsiėmęs, o iš jo pasakojimų transfigūracijos profesorių laikau geru kerėtoju, kuris, kaip jo nelaimei, "pasismeigė" ant savo žodžių ir tapo profesoriumi.
Kajus nutilo ir nuleido burtų lazdelę su fenikso šerdimi. Nusišypsojo puse lūpų.
-Gerai tada. Suprasiu, jog kažkieno kito reiks prašyti pagalbos,- tyliai nusijuokė.
Olivios juokas jį apkerėjo, seniai jis buvo begirdėjęs juoką ar sutikęs tokią grifę. Lyg ji priklausytų vėjui pievoje, nusagstytoje įvairiausių ir margiausių gėlių žiedų.
Nusuko žvilgsnį į smiltpelę.
Atrodo, užduotį jau atliko.
Kajus pakilo, pasičiupo rusvo kailio apvalų graužiką su juodomis akimis, ir nuėjo prie narvo. Gerai, kad bent šie nebuvo taip toli, kaip pavyzdžiui, Wrenai - įseserė sėdėjo pačiame pirmame suole. Kajus tyliai pasidžiaugė, jog per pamoką "nenukentėjo" nei vienas švilpis ir atsargiai įdėjo smiltpelę į narvelį. Užtrenkęs narvo dureles, sugrįžo pas Olivią - kažkaip neatėjo mintis klestelti į savo ankstesnę vietą pas Adelę (kuri, atrodo, bandė atsigriebti už praleistas pamokas ir su grife prašėsi į papildomas pamokas).
Ir tada jam virš galvos užsižiebė maža spingsulė.
-Nieko jei vėl atsisakys,- tarė Kajus,- Tada pasiprašysiu į papildomas transfigūracijos pamokas,- šelmiškai nusišypsojo.
Pasirodo, papildomas pamokų lankymas tampa nauja mada.
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Wrena Alder Birželio 22, 2019, 09:39:27 pm
Kažkas ne kartą minėjo pavardę, labai panašią į Kajaus. O, Helga, leisk bent pirmai pamokai pasibaigti ramiai. Nesakykit, jog taip bus visus metus. Švilpė pasukiojo riešą, bet įtarė, jog tai nieko nepadėjo. O jeigu lazdelę valdytume kojomis, ar reikėtų mokėti padaryti špagatą? Alder kelis kartus iškvėpė orą. Nejaugi lazdelės judesys iš tiesų buvo neteisingas? Gal reikėtų labiau pabrėžti tą mažąją n?
-Partialis Evanesco,- sumosavo lazdele griežčiau ir pradingo beveik visa pelės ausis, tačiau vieta, kur ji turėjo būti, dar nebuvo visiškai lygi. Būtų Akro, nebūtų nei pelės, nei ausies. Bet bent jau šioks toks pasistūmėjimas.-Partialis Evanesco.
Jeigu būtų panaikinusi antrą ausį, uodegą kojytes ir kiek patvarkius nosį, smiltpelė būtų atrodžius it koks virtinukas. Tačiau iki to trūko dar labai daug.
-Partialis Evanesco,- nukreipė lazdelę į ilgą pelės uodegą. Žvilgtelėjus į kitus mokinius, pamatė, jog jų pelės su trumpesnėmis uodegomis. Daugiau darbo Wrenai! Pradingęs uodegos galiukas netrukus vėl susmailėjo, tačiau buvo trumpesnis. Ne veltui profesorius minėjo, jog sukūrimas ir pradanginimas yra patys sudėtingiausi kerai mokiniams. O čia - dar tik dalinis pradanginimas.
Kilo noras paleisti tą vargšę pelę.
Mojavo lazdele, kartojo burtažodį, bet daugiau nieko. Darėsi pikta. Ant profesoriaus, lazdelės, pelės. Labiausiai pyko ant savęs. Vat kokia nevykele sugebėjo tapti. Uodega buvo vietoje, rodės, net pelė tuoj pradės iš jos juoktis.
- Baik kandžiotis,- tyliai, bet piktai pasakė.- Arba... Kaip nori.- Pelė dar sykį įkando į pirštą, mokinė stipriai sukando dantis ir padėjus lazdelę ant stalo, iš kišenės išsitraukė ant laiptų rastą, turbūt kažkokios pirmakursės pamestą kaspinėlį. Žadėjo paieškoti savininkės. Greičiausiai jau nebeieškos. Pasirausus kišenėje giliau, rado iš bala žino kada nešiotą pačios kaspiną. Pasuko pelę į langą - gal profesorius nepamatys.
- Na va, atrodai daug geriau,- tyliai tyliai pasakė ir nusišypsojo pelei.- Labai tikiuosi, kad tu nesi patinas, o jei ir esi, tuomet pats kaltas, nereikėjo kandžiotis.- Išsigandus smiltpelė norėjo nusikrapštyti raudoną kaspiną nuo uodegos ir ryškiai žalią nuo likusios ausies, tačiau Alder ją tvirtai laikė. Bent jau nebesikandžiojo.- Partialis Evanesco.
Vėl nieko. Uodega nesutrumpėjo net puse colio! Pramankštino riešą, pakartojo burtažodį dar bent penketą kartų ir suprato, jog jai tikrai reikėjo mesti transfigūraciją, kai dar buvo galimybė. Apsižvalgė. Kiti mokiniai jau nešė peles atgal. Jei bus laiko, vėliau pasitreniruos tą burtažodį, tačiau dabar nebeturėjo nei noro, nei jėgų. O greičiausiai ir pamoka artėjo link pabaigos. Bus pirmas kartas, kai palieka šitaip nepasisekusį darbą klasėje. Na, pirmas kartas visuomet turi būti! Kaspinus sugrūdo atgal į kišenę, nunešė smiltpelę į narvą klasės gale. Gal tiesiog šiandien ne Wrenos diena?
Antraštė: Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
Parašė: Džeimsas Greywindas Birželio 22, 2019, 11:17:26 pm
O galgi ne visos besijuokiančios akys priklauso gyvenimo nemačiusiems vaikams. Ne, jos gali slėpti žiaurią praeitį. - mergaitei pasigriebus plunksną ir rašalinę, jis tyliai pasitaisė prisiminęs Livi ir Luką. - Kurgi.
Plunksnai slystant pergamente dailiomis vijomis, Džeimsas žvilgtelėjo į Ginger raštą. Pusė velnio tie pasirinkimai.
- Aš priimu tik aukštesnių gebėjimų mokinius, Green, - paimdamas pergamentą tarė herbologo Turner auklėtinei,- kai išmoksi pagrindus ir nemaklinėsi teorijoje, bus matyti. - vyras išsitiesė visu ūgiu, aiškiai parodydamas, jog pokalbis baigtas ir nė nebandyk ginčytis sakė jo veidas. - O dabar sėskis.
Tuo tarpu neišprašytas Llewellyn švystelėjo pelę į narvą, bet nepataikė, o'Ceallachain už durų prapliupo ir jos verksmo durys nesugėrė, Wintersas paslapčiomis šnekučiavosi su Livi, Alder žaidė su kaspinais, Orel piešė - kas su jais negerai? Kodėl jie... tokie skysti?
Laikrodžio rodyklės sustojo būtent ten kur reikia, pabaigdamos daugumos jaunuolių kančias, pritardamas suskambo varpas.
- Susidėkit lazdeles, jūs laisvi. - Greywindas nusuko bjaurių randų išvagotą veidą. - Pamoka baigta.
Ir ji iš tiesų pasibaigė. Llewellyn pagaliau išėjo, išėjo Livi, Alder, Wintersas, Ginger ir kiti.
Dar reikės susitvarkyti su Llewellyn areštu, pakalbėti su Olivija... tik apie ją pagalvojęs nuoširdžiai šyptelėjo.
Pro atidarytus langus pūtė odą šiurpinantis vėjas, židinyje miegojo pelenai, o ant nenuvalytų tamsiai žalių lentų švietė žodžiai.

PARTIALIS EVANESCO

Jei pačiam bent dalimi pavyktų pradingti... Sumaudė krūtinę, ten, kur klastuolis pastūmė.
Durys skausmingai užsidarė ir Džei liko vienas.
- O Dieve. - jis persibraukė juodo varno barzdą, irzliai užsimerkęs, sukandęs apatinį žandikaulį. - Kas per šūdas.
Dvidešimt keturis skaičiuojantis vyras užvertęs galvą spoksojo į kabineto lubas. Labai lėtai ir sunkiai atsiduso. Jo akyse spindėjo nuovargis ir saulės, ištrūkusios pro debesų maršką, atšvaitai. Šaltais, šiurkščiais pirštais sugraibaliojęs vyšnios lazdelę, beveik apatiškai, priverstinai, užrakino duris vienu įgudusiu mostu. O po to išsitraukęs gertuvę iš paskutinio stalčiaus užsivertė.
Tai sakot, viena pamoka praėjo.